Paskutiniu metu labai aktyviai svetimos šlovės, kaip visada, spinduliuose ėmė sau įvaizdį kurtis žinomas padugnė ir provokatorius Giedrius Grabauskas – Karoblis. Šitas visų visuomeninių judėjimų, partijų , sąjūdžių, sektų ir įskaitų narys, buvęs (ar esamas?) aršus nacionalistas, fašistinių judėjimų Lietuvoje šlovintojas paskutiniu metu save bando pristatyti socialistu, antifašistu ir net žmogaus teisių gynėju. Keista, tačiau naiviems žmonėms jo demagogija, kairioji retorika daro įtaką ir kuria iškreiptą įvaizdį šiam veikėjui. Ypatingai šis veikėjas paskutiniu metu pasipiarino Algirdo Paleckio politinio susidorojimo byloje. G. Grabauskas mėgsta fotografuotis, liguistai, sakyčiau, mėgsta, bet kokio reikšmingesnio įvykio fone, kur tik pajėgia prilįsti. Pats jis nesugeba rišliai pasakyti nei sakinio, nepajėgia sukurti jokio įvykio, todėl , kaip kiekvienas parazitas, maitinasi svetimo darbo rezultatų fone. Naudos iš jo abejotinos estetinės vertės atvaizdo nuolatinio multiplikavimo trispalvės ar SLF vėliavos fone yra tik KK2 parodijų siužetams, tačiau save jis tokiu iškreiptu būdu pasitenkina ir jam tai, panašu, labai patinka – atsiverčia jis savo puslapį Facebook’e ir džiaugiasi, kai iš visų jo antifašistinių fotografijų žiūri jis pats. Lyg fiureris… – https://www.facebook.com/juozas.jablonskis.3 .
Pažiūrėkime atidžiau į šio “socialisto”, “antifašisto”, “žmogaus teisių gynėjo”, žmogaus-parodijos ir šiaip apsukraus provokatoriaus paveikslą per padidinamąjį viešumo stiklą.
Iš karto pabrėžiu – G. Grabauskas-Karoblis niekada nebuvo joks žmogaus teisių gynėjas, kairysis ar bent padorus žmogus. Jis tik vietinio išpilstymo popas Gaponas, VSD provokatorius, kuriam ši saugumo tarnyba tokiomis parodomosiomis “kratų, sulaikymų” akcijomis, paprastai visos jos baigiasi šiam kovotojui be jokių neigiamų pasekmių, kuria „žmogaus teisių aktyvisto“, kovotojo su režimu įvaizdį. Geriau paskaitykite šio “kovotojo” žurnalistinę rašliavą, kai jis ištikimai tarnavo konservatorių partijos informacinio karo prieš lietuvių tautą samdiniu ir daugiau savęs neapgaudinėkite – GIEDRIUS GRABAUSKAS-KAROBLIS NIEKADA NEBUVO JOKIU KAIRIUOJU, TIESIOG PASKUTINIU METU JIS ANT KAIRIOSIOS RETORIKOS, ANTIFAŠISTINĖS DEMAGOGIJOS IŠPLAUKĖ NET Į TARPTAUTINIUS VANDENIS.
Žmogaus esmę atskleidžia jo darbai, poelgiai, o ne tuščios kalbos. Kas yra tikrasis Giedrius Grabauskas – Karoblis pabandysime suprasti jo „kūrybos“ analizės pagrindu.
Giedrius Grabauskas ilgą laiką buvo aktyvus Lietuvos konservatorių partijos- tėvynės sąjunga apmokamas žurnalistas, kurpęs savo neva istorinius paskvilius ir užsakomuosius pasažus aktualiomis temomis žinomame nacionalistų trečiarūšiame žurnalėlyje skambiu pavadinimu “XXI amžius“, kur pasižymėjo kaip aršus antitarybininkas ir antikomunistas – tskant , atidirbo sąžiningai ardamas V. Landsbergio rusofobijos dirvonus. G. Grabauskas-Karoblis – tiek pirmoji pavardė, tiek antroji yra gerai žinomos Lietuvos jėgos struktūrose. Vienu metu šis veikėjas net atvirai grasino savo vienam iš oponentų pasikviesti savo pusbrolį iš ARO specialiųjų pajėgų padalinio ir užkasti oponentą Vilijampolės karjere ir, matomai, ne be pagrindo – ryšiai yra. Pats „žurnalistas“ priklausė daugeliui partijų ir judėjimų Lietuvoje, kurių ideologinis pagrindas buvo atvira antitarybinė isterija, urvinė rusofobija ir nuolat pabrėžiami ištikimybė Vakarų „vertybėms“, liokajiškas atsidavimas JAV, NATO, Europos Sąjungos kolonizatoriams – tipiškas eilinio nacionalisto-rusofobo įsitikinimų rinkinys. Visai, matomai, atsitiktinai šis žmogus be įsitikinimų ir principų atsirasdavo ir migruodavo įvairiuose panašiuose visuomeniniuose dariniuose. Darbo partija, Įstatymo ir teisingumo partijai, Jungtinis demokratinis judėjimas, N.Venckienės judėjimas, Vytis ir visus kitus judėjimus, tokius skirtingus savo ideologija, kuriuose reguliariai infiltravosi G.Grabauskas-Karoblis, jungė keistas ir pastovus likimas – visi šie judėjimai labai greitai patirdavo valdančiųjų konservatorių partijos represinio aparato galią ir arba nustodavo egzistuoti, arba tapdavo Lietuvos politinio lauko autsaideriais. Keisti G.Grabausko-Karoblio aktyvumo opozicinėse partijose valdantiesiems landsbergininkams dėsningumai, ar ne?..
Savo apgailėtinuose straipsniuose žurnalistas ir žmogaus teisių aktyvistas, kaip save mėgsta vadinti G. Grabauskas-Karoblis, šlovino prieškarinį A. Smetonos fašistinį režimą, nacionalistines to meto organizacijas, kurių kolaboracionistinę veiklą nacistinės Vokietijos okupacijos Lietuvoje metu jis apgieda ditirambais vietiniams nacionalistams, Lietuvos aktyvistų frontininkams, liūdnai pagarsėjusio J.Impuliavičiaus darbo apsaugos bataljono masinių egzekucijų vykdytojams. Birželio 23 d. sukilimo dalyviai, kurie surengė Lietūkio garažo ir kitus žydų pogromus, aktyviai dalyvavo tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių masinėse žudynėse G.Grabauskui yra nei daug nei mažai, o „kovotojai su tarybine okupacija“. Šiandien G.Grabauskas-Karoblis rėžia antifašistines kalbas savo negausių gerbėjų retuose susiėjimuose, tačiau 2011 m. birželio 23 d. savo straipsnyje „Birželio sukilimas – pasipriešinimas okupacijai“, skirtame 70-osioms sukilimo metinėms (šaltinis – http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html ), autorius piešia visiškai priešingą istorijos versiją ir šlovina drasius lietuvių nacionalistus, nacių kolaborantus, vadina juos „kovotojais su raudonąja okupacija“: „Prieš 70 metų įvykęs Birželio sukilimas akivaizdžiai parodė, kad daug Lietuvos piliečių yra nusiteikę priešintis raudoniesiems okupantams ir su ginklu rankose kovoti už savo krašto laisvę. Kartu tai buvo atsakas į represijas prieš tautą. Šį sukilimą rengė Lietuvos Aktyvistų frontas (LAF) – pogrindinė patriotinė organizacija. Organizacijos padaliniai veikė įvairiose krašto vietose, o pagrindiniai centrai buvo Kaune ir Vilniuje. Jau nuo 1941 metų balandžio pabaigos buvo tikimasi, kad prasidės karas tarp SSSR ir Vokietijos, o birželio pradžioje LAF vadovai gavo duomenų, kad karas prasidės nuo birželio 17 iki 27 dienos. Buvo vykdomas pasirengimas sukilimui ir laukiama karo pradžios. Sukilimui rengtasi pagal 1941 metų vasario-balandžio mėnesiais parengtą bendrąjį sukilimo planą (jo autoriai – V. Bulvičius, K. Antanavičius, J. Vėbra. Vėliau prie plano rengimo prisijungė L. Prapuolenis, P. Žukauskas-Narutis ir A. Damušis. Plano autorius konsultavo ir K. Škirpa). Be L. Prapuolenio, išskirtinėmis sukilimo organizatorių biografijomis pasižymėjo Kazys Škirpa, Leonas Viktoras Žemkalnis-Landsbergis bei Bronius Aušrotas. <…> – porina “antifašistas“ Grabauskas. Be to, šio straipsnio autorius G. Grabauskas-Karoblis išvardina „sukilimo“ plano architektus, atvirai nurodydamas, kad daugelis LAFininkų – Škirpa, Ambraziūnas, Kubiliūnas ir kiti – dirbo tuometinės vokiečių žvalgybos Abvero vadovaujami, kuri iš esmės ir buvo Lietuvos aktyvistų fronto steigėja ir tai „antifašistui“ atrodo visiškai natūralus dalykas. Toliau autorius širdingai graudinasi dėl to, kad Tarybų Sąjungai sutriuškinus vokiečių nacistinę armiją ir išvijus ją iš Lietuvos, daugelis „aktyvistų“ „žuvo kovose už Lietuvos laisvę pokario rezistencijos laikais, ilgą laiką buvo įkalinti sovietų lageriuose ir tremtyje, daugelis pabėgo į Vakarus. Dėl aktyvaus „patriotų ir aktyvistų“ dalyvavimo tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų naikinimo masinėse akcijose, tarybinių karo belaisvius mirties stovyklose, žydų pogromuose, baudžiamosiose akcijose – Lietūkio garažuose, Žemuosiuose Paneriuose, Kauno fortuose ir kt. – „žmogaus teisių aktyvistas“ G. Grabauskas-Karoblis savo žurnalistiniuose tyrimuose kukliai nutyli, nes tai nėra patriotiška, už tai pinigų dabartiniai valdantieji nemoka …
Pasipriešinimo tarybinei okupacijai temą “antifašistas” G.Grabauskas-Karoblis nagrinėja ne viename savo pasaže. 2011 m. birželio 23 d. straipsnyje „Vadai – iškilios asmenybės“, skirtame to paties sukilimo 70-osioms metinėms (šaltinis – http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html ), autorius G. Grabauskas -Karoblis aistringai gieda ditirambus Birželio 23 d. sukilimo lyderiams, aršiausiems nacionalistams, pogromų organizatoriams ir vykdytojams – Kaziui Škirpai, Leonui Prapuoleniui, Leonui Viktorui Žemkalniui-Landsbergiui, Broniui Aušrotui, Vladui Nasevičiui, Juozui Ambrozevičiui ir kitiems. Matomai, G.Grabauskui pasirodė per maža panegirikos minėtiems nacionalistų veikėjams ankstesniose savo odėse, todėl pabandė dar ir patepti medumi kiek tai leidžia skurdus straipsnio autoriaus G. Grabausko-Karoblio žodynas – „lietuvių tautos lyderiai kovoje už Lietuvos laisvę nuo nekenčiamo sovietinio režimo“. Kodėl šie „didieji kovotojai už Lietuvos laisvę“ jokiu būdu nekovojo už Lietuvos laisvę nuo vokiečių okupacijos 1941–1944 m., o, priešingai, aktyviai bendradarbiavo su vokiečių fašistiniu okupantu, autorius vėl kukliai nieko nesakė – fašistiniai marškinėliai yra arčiau kūno operetiniam „antifašistui“ G. Grabauskui-Karobliui.
Straipsnyje aktualia tema „Kruvinos riaušės Gruzijoje“ rašeiva G. Grabauskas-Karoblis siunčia prakeiksmus Rusijai, Kremliui, Putinui ir antivyriausybinių mitingų Gruzijoje 2011 m. gegužės 21–27 d. Tbilisyje dalyviams. Autorius išmeta visą savo rusofobinio žodyno atsargą, gindamas „kovotoją už laisvę ir demokratiją“ … Mišiko Saakašvilį, žiauriai ir „teisingai“, anot G.Grabausko, susidorojusio su taikiais demonstrantais, kurie , autoriaus nuomone yra ne kas kita, o Kremliaus agentai, todėl taip jiems ir reikia.
Šitie demonstrantai yra, įkyriai bando įteigti straipsnio autorius, „Saakašvilio, demokratijos ir laisvės priešininkai, oligarchai, veikėjai su tamsia sovietine praeitimi, buvusi partinė nomenklatūra, buvę komunistų prokurorai, visokie KGBistai, Kremliaus agentai <…>, kuriems nepatinka laisvosios Gruzijos svaiginanti pažanga, pasiekta dėka demokrato Gruzijos prezidento Mišiko Saakašvili pradėtų liberalių reformų. Štai kodėl šie Kremliaus agentai surengė kruvinas riaušes Gruzijoje (šaltinis – http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/06/01/pasa_02.html ). Ta aplinkybė, kad Gruzijos konstitucijoje įtvirtinta piliečių eitynių, demonstracijų teisės, žodžios laisvė, piliečio teisė turėti savo nuomonę, teisė laisvai reikšti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo oficialios valdžios pozicijos, buvo grubiai pažeistos, ir kad šias teises grubiai pažeidė demokratas Saakašvilis, „žmogaus teisių gynėjo“ G. Grabausko-Karoblio nedomina. Džentelmenai apie pinigus nekalba – jie tiesiog juos daro. Kas kaip moka . G. Grabauskas-Karoblis pinigus daro kurpdamas užsakomuosius straipsnėkus, už pinigus šio „žurnalisto“ mūza net ir Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus aptarnaudavo visais būdais. – https://visuomenedotcom.wordpress.com/2015/04/08/henriko-daktaro-bylos-paslaptys-3/#comments
G.Grabauskas-Karoblis įsitikinimus keičia kaip kojines ir tai, jo galva, yra natūralu – lankstumas dabartiniam „antifašistui“ yra, kaip ir liberalui, būtina profesinė savybė. Pastaraisiais metais jis save bando vaizduoti idėjiniu kairiuoju, kažkokiu būdu prasmuko net į vienintelę buvusią kairiają partiją Socialistinį liaudies Frontą SLF‘ą, kurį ištiko, beje, lygiai toks pat likimas, kaip ir visus opozicinius valdančiajai klikai judėjimus, kuriuose savo laiku infiltravosi G.Grabauskas – SLF kaip partija išnyko. 20016 metų pradžioje G.Grabauskas-Karoblis ir E.Jagelavičius sąmoningai sutrukdė SLF partijai susijungti su kitomis kairiosiomis Lietuvos jėgomis, provokaciniais pareiškimais ir užkulisinėmis intrigomis sužlugdė tomet SLF valdybos vykdytas derybas dėl jungimosi su kitais Lietuvos kairiaisiais judėjimais ir iš esmės torpedavo gyvybiškai svarbias partijos išlikimui garbingų partijos vadovų pastangas. Vėliau paaiškėjo, kad G.Grabauskas, kartu su E.Jagelavičiumi, partijoje užsiėmė intrigomis, griovė partiją iš vidaus, klastojo partijos suvažiavimo dokumentus ir naikino SLF partiją tik tam, kad eliminuoti ją iš Lietuvos politinių jėgų lauko, užgrobti jos pavadinimą, įvaizdį ir pasinaudojant SLF vardu išstumti G.Grabauską į tarptautinį kairįjį judėjimą, kurį vėliau taip pat sunaikinti vykdant NATO slaptųjų tarnybų užduotį . Tik taip galima paaiškinti tą faktą, kad Lietuvos Teisingumo ministerija, tvarkanti politinių partijų registrą, G.Grabausko ir E,Jagelavičiaus pateiktus suklastotus SLF 2016-06-04 suvažiavimo dokumentus priėmė, nežiūrint į akivaizdžius SLF įstatinių dokumentų grubius pažeidimus – suvažiavimo darbotvarkė nebuvo paskelbta SLF įstatuose nustatyta tvarka, darbotvarkė nebuvo patvirtinta SLF valdybos, suvažiavimo metu nebuvo pateikta privaloma SLF pirmininko E.Jagelavičiaus ataskaita, nebuvo sudaryta mandatų ir balsų skaičiavimo komisija, E.Jagelavičiaus ir G.Grabausko sprendimu – neįmanomu jokiame suvažiavime ar kitame kolegialaus valdymo organe ! – vieno minėtų veikėjų paskirto suvažiavimo dalyvio balsui buvo suteikta net 14 balsų vertė, beveik pusės suvažiavime dalyvavusių balsų. Ir šis vienas rankos pakėlimas nulėmė visų G.Grabauskui reikalingų sprendimų priėmimų, kurie ir suteikė G.Grabauskui galią sunaikinti SLF kaip partiją.
Dabar G.Grabauskas-Karoblis visur save pristatinėja partijos Socialistinis Liaudies Frontas vadovu, nors tokios partijos jau nėra. Yra tik to paties pavadinimo G.Grabausko įsteigta asociacija su su šio “antifašisto” pavogtu Socialistinio Liaudies Fronto pavadinimu – darinys be jokios programos, ideologijos, organizacinės struktūros, be veido ir pozicijos. Šioje “asociacijoje” yra pats G. Grabauskas, dar du niekšai ir apie dešimt naivuolių, kuriuos G.Grabauskas siuntinėja į įvairius piketus pabūti masuote, fonui didžiojo “antifašisto” G.Grabausko veiklos įamžinimui, nusifotografuoti šalia dučės-fiurerio-vado Karoblio. G.Grabauskas-Karoblis, kaip visada savo gaponiškoje veikloje, klaidina patiklius žmones eksploatuodamas savo paties sunaikintos kairiosios partijos vardą, įvaizdį, buvusių idėjinių šios kairiosios partijos narių bei vadovų įdirbį.
Keista, tačiau Lietuvos konservatorių valdoma masinės dezinformacijos ir oficialios propagandos žiniasklaida, kuri paprastai nėra labai linkusi nušviesti opozicines partijas ir alternatyvias nuomones, labai dažnai suteikia savo eterį ir puslapius tik vienam, laiko išbandytam „žmogaus teisių aktyvistui ir žurnalistui“ G. Grabauskui-Karobliui savo nuomonei, tiksliau, įvaizdžiui pademonstruoti. G.Grabauskas-Karoblis nuolat minimas represinių politinių bylų kontekste, tačiau niekada nebuvo nuteistas, kaip tai ištiko A.Paleckį, P.Masilionį, K.Bilansą, Ž.Razminą, O.Titorenko ar Titovą. Iš kažkur pas ilgametį bedarbį antifašistą G.Grabauską-Karoblį atsirado pinigai ir jis paskutiniu metu raižo kelionėmis po visą Europą ir buvusias TSRS respublikas, rėžia ugningas (ir tiek pat be turinio bei prasmės) “antifašistines” kalbas, už kurių bent mažytę dalį bet kuris jau būtų buvęs nuteistas , kaip A. Paleckis, bent kelis kartus. Tačiau visada išeina sausas iš vandens. Jis dažnai sulaikomas ir visada paleidžiamas, policija jį nuolat apklausia ir nieko nedaro, pas jį nuolat vyksta kratos, kurių metu nieko nerandama, tik intensyviai kuriamas “bebaimio kovotojo su režimu“ įvaizdis. Lyg „kruvinas režimas“ reguliariai ateitų pas savo agentą pasiimti agentūrinės veiklos ataskaitas neatitraukdamas vertingo agento nuo tiesioginių funkcijų vykdymo?.. Keisti sutapimai, kurie labiau primena manipuliacijas visuomenės sąmone, sąmoningą, kryptingą kairiųjų idėjų diskreditavimą, siekiant nukreipti nuskurdintų Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą visuomenės fašizavimo keliu.
Daugiau antifašisto-antitarybininko, nacionalisto-socialisto, kairiojo-dešiniojo žmogaus teisių eksibicionisto G. Grabausko-Karoblio straipsnių galima pasiskaityti čia, tačiau taip ir lieka neaišku, kada šis veikėjas meluoja? Greičiausiai jis meluoja visada ir visiems.
G.Grabausko-Karoblio „žurnalistinės“ veiklos perlų šaltiniai:
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_02.html
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_07.html
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/06/01/pasa_02.html
http://www.lkbkronika.lt/index.php/juozas-zdebskis.html
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20100901/horizontai_02.html
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/01/18/laik_02.html
Įdomi ir keista antifašistų veikla XXI-ame amžiuje…
