Category

Istorinė tiesa

Category
Nacionalinis didvyris ar karo nusikaltėlis, teroristas?
Iš nuosprendžio Ramanausko Adolfo-Vanago baudžamojoje byloje:
Baudž. Byl. Nr. 63-a 1957 m.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS VARDU
1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISMINĖ KOLEGIJA
Pirmininkaujant Deksniui,
Dalyv. L. tarėjams: Olševskiui ir Vaškeliui,
Prokurorui Galinaičiui,
Advokatui Zaleckiui,
Sekretoriaujant Mačiulaitytei,
uždarame teismo posėdyje, Vilniuje, išžiūrėjo baudžiamąją bylą RAMANAUSKO Adolfo, Liudviko s., gimusio 1918 m. JAV Nev-Bretain mieste, lietuvio, TSRS piliečio, nepartinio, kilusio iš vidutinių valstiečių, baigusio aukštąjį mokslą, iki suėmimo dienos gyvenusio nelegalioje padėtyje po svetima pavarde.
Kaltinamo pagal RTFSR BK 55-1″a”, 58-8, 58-10 str.str. 1 d. ir 72 str. 1 d., ir 58-11 str.
Teismas, apklausęs teisiamąjį RAMANAUSKĄ ir liudytojus, išžiūrėjęs parengtinio ir
teisminio tardymo medžiagą
n u s t a t ė :
1944 metų rudenį išvaduotuose nuo vokiečių okupacinės kariuomenės Lietuvos rajonuose pradėjo veikti ginkluotos nacionalistų gaujos. Ginkluotų nacionalistinių gaujų branduolį sudarė įvairūs asmenys, bendradarbiavę su vokiečių okupacine valdžia, tarnavę jos policijoje, kariuomenėje ir baudžiamuosiose būriuose. Prie šio branduolio vėliau pritapo buožiniai elementai ir vengiantieji tarnybos Tarybinėje armijoje asmenys.
Ginkluoti žlungančios vokiečių fašistinės kariuomenės vadovybės paliktais ginklais ir vadovaujant vokiečių diversinėse bei šnipų mokyklose apmokytiems, o vėliau permestiems nelegaliai į TSRS teritoriją vadeivoms, nacionalistinių gaujų dalyviai išvystė plačią ir aktyvią kovą prieš Tarybų valdžią: žudė tarybinį partinį aktyvą ir mažažemius valstiečius, užpuldinėjo ir degino jų sodybas, bei valsčių centrus, gadino ryšio priemones, sprogdino tiltus, sunkvežimius, lengvasias mašinas ir klubus.
Be to, gaujų dalyviai vedė plačią antitarybinę propagandą,leido nelegalius pogrindžio laikraščius ir proklamacijas. Proklamacijose be kitos antitarybinės propagandos ypatingas dėmesys buvo skiriamas gasdinimui susidorojimu asmenims, remiantiems Tarybinę santvarką.
Ypatingai aktyvią kovą nacionalistinių gaujų dalyviai išvystė prieš žemės ūkio kolektyvizaciją Lietuvoje. Žudė kolūkių organizavimo iniciatorius, kolūkių pirmininkus, padeginėjo kolūkių valdybių pastatus, grobė ir naikino kolūkių turtą, tikslu sukliudyti sėkmingą kolektyvizacijos eigą.
Ginkluotųjų gaujų vadeivos ypatingą dėmesį skyrė nacionalistinio pogrindžio suvienijimui ir sustiprinimui, ir turėjo užmezgę ryšius su imperialistinių valstybių žvalgybų agentais, kuriems teikė visokeriopą paramą žvalgybos informacijos apie liaudies ūkį ir karinę galią, rinkimo.
Teisiamasis RAMANAUSKAS Adolfas buvo vienas iš aktyvių nacionalistinio pogrindžio dalyvių ir vadeivų.
Teisiamasis RAMANAUSKAS 1941 m., prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui ir vokiečiams okupavus Lietuvos TSR teritoriją, dvi savaites buvo ginkluotos “apsaugos” kuopos vadu Druskininkų mieste.
1945 m. balandžio 28 d. RAMANAUSKAS įstojo į ginkluotą nacionalistinę gaują, kuri vedė ginkluotą kovą prieš Tarybų valdžią.
Būdamas ginkluotoje nacionalistinėje gaujoje teisiamasis RAMANAUSKAS įvykdė visą eilę sunkių nusikaltimų.
1945 m. liepos mėn. vadovaujant RAMANAUSKUI buvo suruoštos pasalos ir sučiupti šeši Alovės valsčiaus liaudies gynėjai. Sučiuptiems liaudies gynėjams RAMANAUSKAS organizavo gaujos “karo lauko teismą”, juos buvo nuspręsta sušaudyti, gynėjus sušaudė gaujos dalyviai pavaldūs RAMANAUSKUI.
1945 m. vasarą grupė gaujos dalyvių RAMANAUSKUI vadovaujant, viename kaime išvaikė valstiečių susirinkimą, išsivedė ir nužudė apylinkės pirmininką (pavardė nenustatyta). RAMANAUSKAS išstojo prieš valstiečius su antitarybine kalba.
1945 m. rudenį RAMANAUSKAS kartu su kitais gaujos dalyviais suruošė pasalas Sabartonių miške. Sučiupo važiuojantį Merkinės kooperatyvo pirmininką Nikolskį, kurį pats asmeniškai tardė, o vėliau kiti gaujos dalyviai Ramanausko įsakymu Nikolskį nužudė.
Teisiamasis RAMANAUSKAS naudojosi slapyvardžiu “Vanagas”. 1947 m. vasarą RAMANAUSKAS su kitais gaujos dalyviais Šilų miške sučiupo nežinomą vyriškį, kurį įtarė turint ryšį su valstybės saugumo organais, dėl ko pastarasis buvo nužudytas.
Tikslu palaikyti drausmę gaujų dalyvių tarpe, RAMANAUSKAS organizavo taip vadinamą “karo lauko teismą”, kur RAMANAUSKUI dalyvaujant buvo nuteistas sušaudyti vienas gaujos dalyvis, įtariant jį, kad jis palaiko ryšius su valstybės saugumo organais.
Tokiu pat būdu buvo sušaudytas vienas gaujos dalyvis ir 1949 m.
1949 m. rudenį RAMANAUSKAS suorganizavo karo lauko teismą” ir dalyvavo mirties nuosprendžio išnešime Pranavičiūtei Marytei, įtariant ją palaikant ryšį su valstybės saugumo organais. Pranavičiūtė buvo pakarta. RAMANAUSKAS gi išsiuntinėjo ginkluoto pogrindžio vadeivoms informaciją apie tariamą “pro-vokatoriaus” Pranevičiūtės veiklą.
RAMANAUSKAS neapsiribojo vien asmenišku dalyvavimu teroristinių aktų vykdyme. Jis, kaip gaujos vadeiva visaip skatino jam pavaldžių gaujų teroristinę ir diversinę veiklą. Siuntinėdavo gaujoms įvairius raštus ir įsakymus, kuriuose reikalavo žudyti partinį tarybinį aktyvą, liaudies gynėjus ir pareigūnus, sudaryti tokių asmenų sąrašus ir suruošti jiems “karo lauko teismus”.
=========
[b.l. 91]
-5-
Tai matyti iš jo raštiškų nurodymų, duotų 1946 m. lapkričio 1 d. ir 1946 m. lapkričio 12 d. (priedėlis 1 tomas b.l.14-15).
RAMANAUSKAS ne kartą organizavo gaujų dalyvių sueigas, kur svarstė teroristinės- diversinės veiklos klausimus. Be to, pats dalyvaudavo vadinamuose vadeivų pasitarimuose, taip 1946 m. įvykusiame Žaliamiško miške pasitarime buvo nutarta pravedinėti taip vadinamas “Varfalamiejaus naktis”, tai yra, kad visos gaujos turėjo vykdyti teroristinę- diversinę veiklą daugelyje vietų vienu metu.
Teisiamasis RAMANAUSKAS gaujų dalyviams, rėmėjams ir ryšininkams buvo įvedęs įvairius “paskatinimus”.
Taip 1946 m. gruodžio mėn. 13 d. rašte adresuotame gaujos dalyviams: “Kalviui” ir “Eglei” pareiškė “pagyrimą” už nužudymą milicijos įgaliotinio Gapančiuko Vladimiro.
Savo 1946 m. sausio 1 d. įsakyme pareiškė visą eilę pagyrimų gaujos dalyviams už tarybinių pareigūnų nužudymą (priedėlis 2 tomas b.l. 7).
1950 m. birželio 15 d. išdavė “pažymėjimus” gaujos rėmėjams: “Parašiutininkui” ir „Desantui” už tarybinės valdžios atstovo nužudymą (priedėlis 5 tomas b.l. 30-31).
Visų šių priemonių išdavoje RAMANAUSKUI pavaldūs gaujų dalyviai išvystė plačią teroristinę- diversinę veiklą, žudė tarybinius piliečius, sprogdino mašinas, klubus, naikino ryšio priemones, užpuldinėjo įstaigas ir piliečius, plėšė jų turtą.
Vien tik RAMANAUSKUI persiųstose ataskaitose iš jam pavaldžių gaujų nurodyta apie tai, kad gaujos dalyviai įvairiu laiku nužudė apie 500 tarybinių piliečių, o bendrai kaip matyti iš prijungtų prie bylos dokumentų, Pietų Lietuvoje kur veikė jam pavaldžios gaujos buvo nužudyta apie 8000 tarybinių piliečių – suaugusių ir vaikų.
=========
Šalia bendrų nurodymų RAMANAUSKAS siųsdavo gaujų vadeivoms konkrečius nurodymus kaip ir ką nužudyti. Taip savo rašte, 1945 m. spalio 27 d. gaujos vadeivai”Butagaidžiui” nurodė nužudyti Varėnos rajono, Kabelių km. gyventojus: Grigą Petrą ir Grinkevičių, o 1946 m. gegužės 16 d. rašte gaujos vadeivai “Gailiui” Babakiną ir Baranauską. Remdamiesi šiuo RAMANAUSKO nurodymu gaujos dalyviai nužudė Grinkevičių, Babakiną ir Grigo tėvus: tėvą ir motiną, nes paties Grigo Petro nerado namuose, nes jisgyveno mieste.
1948 m. RAMANAUSKUI pavaldžios gaujos užpuolė Merkinės miestelį, į valsčiaus Vykdomojo Komiteto patalpose esantį rinkiminį punktą buvo įmesta dvi granatos, buvo sužeisti keturi asmenys, jų tarpe vienas Lietuvos TSR Ministras.
1948 m. balandžio 18 d. laike jaunimo pasilinksminimo buvo susprogdintas klubas.
Buvo užmušti 3 asmenys, sunkiai sužeisti-9 ir lengvai -10 asmenų.
1948 m. rugpjūčio mėn buvo įmesta stambi mina į Alovės miestelio klubą, kur buvo užmušta ir sužeista viso – 47 žmonės.
Be to, banditai naikino sunkvežimius ir lengvasias automašinas, nes to reikalavo RAMANAUSKAS savo raštiškuose nurodymuose ir apie tai pranešinėjo jam banditai savo Ataskaitose (priedėlis 1 tomas b.l. 157 ir kiti).
Be to, palaikė ryšį su užsienio žvalgybos agentais. 1949 m. susirišo su amerikiečių žvalgybos agentu “Mažyčiu”, o 1950 m. su Skirmantu”-“Mykolaičiu”. “Mažytis” netrukus žuvo, o “Skirmantas” slapstėsi su RAMANAUSKU. “Skirmantas” paruošė, o RAMANAUSKAS užtvirtino ir išsiuntinėjo gaujų dalyviams žvalgybinio žinių rinkimo instrukciją.
=========
[b.l. 94]
-8-
RAMANAUSKAS išklausė “Skirmanto” pranešimą apie užsienyje esančių nacionalistinių centrų veiklą, kuriai RAMANAUSKAS pritarė ir siūlė tai padaryti kitiems pogrindžio vadeivoms.
Apklaustas kaltinamuoju RAMANAUSKAS kaltu prisipažino dalinai <…>