Author

Jonas Kovalskis

Browsing

Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.

Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.

Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.

Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose tarp skirtingo amžiaus gyventojų ir nustatė labai netikėtus rezultatus. Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja labai paprastas propagandinis fonas, kurį galima būtų apibūdinti bipolinėmis opozicijomis: Vakarai – gerai, Rytai – blogai, demokratija – gerai, autokratija – blogai, JAV-ES-NATO, Lietuva – demokratija, laisvė, gerai, TSRS, Kinija, Rusija – autokratija, diktatūra, blogai.  Ši nesudėtinga schema buvo intensyviai kalama į masinę sąmonę visą nepriklausomybės laikotarpį, todėl, savaime suprantama, nuomonės formuotojai buvo įsitikinę savo propagandos rezultatais. Tuo labiau visos apklausos taip ir rodė – Lietuva yra ištikimiausia europietiškų vertybių, kurių turinis yra rusofobija, puoselėtoja. Tiesa, čia reikėjo kada nors tikėtis netikėtumo. Visos apklausos buvo vykdomos sena gera patikima manipuliacijų sąmone metodika. Apklausų rengėjai suformuluodavo klausimus taip, kad atsakymai į juos visada duodavo pageidaujamus rezultatus, kurie atspindėdavo masinės propagandos suformuotus stereotipus.

Šį kartą  Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atsisakė patikrintos manipuliatyvinės metodikos ir nuėjo objektyvesniu moksliniu keliu. „Ėjome su tuščiu lapu. Ne mes pateikdavome teiginius, atsakymų variantus, bet patys žmonės kalbėjo, mes tik užvesdavome ant kelio. Štai tada prasidėjo naratyvo “, – apie tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacija. Naratyvų analizė“ eigą pasakoj analitikas Gintaras Šumskas. Čia pažymėtini du labai svarbūs momemtai. G.Šumskas atskleidė, kad iki šiol sociologinės apklausos buvo sąmoningai klastojamos tyčia formuluojant klausimus, į kuriuos atsakę respondentai patvirtindavo ne savo nuomonę, o tyrėjų iš anksto suformuluotus atsakymus, tai yra, apklausos buvo apriori klaidinančios. Antras momentas,  leidus respondentams išreikšti laisvai savo nuomonę, atsivėrė labai nemalonus vaizdas, visiškai priešingas, nei buvo galima tikėtis.

O būtent, daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS, TSRS žlugimas daugeliui buvo tragedija, tarybiniais laikais gyvenimas buvo saugesnis; NATO neužtikrina Lietuvai saugumo ir visus pinigus, Lietuvos išleistus militarizacijai, reikėjo išleisti socialinei sferai, valstybės sveikatos sistema nesugeba kovoti su koronaviruso pandemija, Lietuva prarado suverenitetą ir yra valdoma iš Briuselio, Vašingtono, Londono, lietuviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, kuri prikėlė Rusiją, Lietuva neturėtų konfliktuoti su Rusija, Baltarusija, tuo tarpu, kai nepasitikėjimas ES auga.

“Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos”, — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).

Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.

Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama užsidirbti. Lietuvos visuomenė dėl savo bėdų kaltina valdančiąją konservatorių partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: beveik 60% gyventojų mano, kad „konservatorių valdžia apiplėšė žmones – pensijos ir pinigai nuvertėjo“. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją bet kada gali baigtis baudžiamąja byla pagal LR BK 170-2 str.

Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — nuvertėjo pensijos ir pinigai.

Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs nostalgijos tarybinei praeičiai  motyvas yra ekonominis saugumas. Taigi 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad tarybiniais metais  didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.

Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie “partizanų” laisvė kovų istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. Teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių žinomų asmenybių aktyvus dalyvavimas tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių žudynėse, žydų genocide.

Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, kad Tarybų Sąjunga išvadavo šalį iš nacių okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad tarybų valdžios laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi “Rusijos grėsmės” isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie “galimą Rusijos agresiją” ir kelia antirusišką isteriją.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių. Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas “sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą”. Tačiau kartu yra nutylima, kad 1939 metų kovo 22 d., tai yra, pusę metų iki MR pakto, Lietuva buvo sudariusi su nacistine Vokietija analogišką sutartį ir perdavė pagal šią sutartį Klaipėdą Vokietijai.

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovina nacizmą. Respublika “miško brolius” laiko “tautiniais didvyriais”, kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į tarnybą nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir tarybinius darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami. Žodžio laisvės, spaudos laisvės, žmogaus teisių suvaržymus apklausos dalyviai taip pat sieja su valdančiąja konservatorių, liberalų partija

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su “sovietų okupacijos” padariniais ir reikalauja atlyginti “žalą”. Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Tyrimo autoriai dar kartą įsitikino, kad ištikimybė mokslinės analizės principams gali pateikti daugybę netikėtumų socialinių apklausų vykdytojams, kuriems tenka rinktis alternatyvoje: kas geriau – saldus melas ar karti tiesa. Kai apsigaudinėti save jau yra pavojinga, rasti išeiti gali padėti tik tiesa.

 

JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, vadovaujama karo maitvanagių iš JAV, paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį,pasinaudojusi savo ilgalaikėmis provokacijomis Rusijos pasienyje. JAV karo nusikaltėliai savo galvažudžių kariuomenėje Europoje ir visų savo bananų respublikų marionetinių kareivėlių armijose muša būgnus, trimituoja aliarmus neva dėl to, kad Rusija ėmė telkti savo ginkluotas pajėgas, reaguodama į akivaizdžią NATO agresiją, prie spėjamų priešo įsiveržimo vietų.
Priminsiu, NATO karo nusikaltėlių gauja pasiuntė JAV okupuotos Ukrainos banderlogus su tankais prie Rusijos sienos Krymo pusiasalyje, Kijevas suaktyvino savo karines provokacijas prie Donbaso, sutelkė visą Vakarų fašistinį internacionalą Rytų Ukrainoje. Nato Juodojoje jūroje šiuo metu sutelkė visą eskadra JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos laivų ir atvirai grasina pradėti III-ą Pasaulinį karą prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Tokia pat NATO karo nusikaltėlių gaujos fašistinių pajėgų koncentracija jau seniai vyksta visoje Europoje, Skandinavijos šalyse, Pabaltijo bananų respublikose ir kitur. Masinė tautinės neapykantos rusams ir karo su Rusija propaganda Vakarų kolonijų šalyse jau peržengė klinikinės šizofrenijos ribas. Daugybės Soroso atgaivintų paramilitarinių fašistinių organizacijų nariai bananų respublikose tiesiog kliedi revanšo už pralaimėjimą II-Pasauliniame kare viltimis ir yra pasirengę pradėti karą, guldyti galvas už JAV transnacionalinių korporacijų nešvaraus verslo interesus ir pelno padidinimą.
JAV okupacinės kariuomenės Europoje karinėse bazėse Vašingtonas šiandien savo dalyvavimo (pasiruošimo įvykdyti tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją) kariniame konflikte su Rusija lygį iš “galima krizė” pervedė į kategoriją “potenciali neišvengiama krizė”, rašo JAV karo ir melo propagandos ruporas The New York Times.
Priežastimi, tiksliau pretekstu, kariniam globaliniam karui JAV karo nusikaltėliai nurodo tai, kad Donbase labai paaštrėjo kariniai veiksmai ir Rusija sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos sienų. Priminsiu, po JAV-ES įvykdyto 2014 metais valstybinio perversmo Ukrainoje, šalį užgrobė JAV marionetinė fašistinė chunta, sudaryta iš Vakarų Ukrainos banderlogų ir proamerikietiškų vietinių sionistų. Šalis yra valdoma iš Vašingtono ir ten visos provokacijos yra sankcionuojamos vietinių gubernatorių iš JAV ambasados.
Pentagono vertinimu, Rusija gynybai nuo akivaizdžios JAV-NATO agresijos prie sienų dislokavo, savo teritorijoje, apie 4 tūkstančius kariškių ir sunkiąja techniką. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos galvažudžių pajėgos, sutelktos tik prie Rusijos sienų, įskaitant marionetines bananų respublikų armijas, skaičiuojamos apie 3 mln.
Panašu, JAV karo nusikaltėliai bandys vėl pakartoti seną Vakarų napoleonų-hitlerių keistą tradiciją – kartą per šimtmetį susirinkti į krūvą, keliauti į Rusiją, gauti ten per snukį ir nusiraminti dar šimtui metų. Bet šis kartas, panašu, žada būti paskutinis… Ir neilgam
JAV-NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergą – II!
Yankey, go home!
NATO! Lauk iš Lietuvos!
STOP US-NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!

1942 m. balandžio 4 d. tarybinis karo lakūnas Aleksejus Maresjevas buvo numuštas oro mūšyje su “vieningos” Europos nacistinės Vokietijos interventais virš priešo užimtos teritorijos. Žiemą šaltyje sunkiai sužeistas tarybinis karys 18 dienų šliaužė pas savus, nušalo kojas, kurias vėliau teko amputuoti. Tačiau praėjus tik 15 mėnesių po sunkios operacijos jis vėl grįžo į karinę tarnybą, skraidė ir vietoje abiejų kojų turėdamas protezus numušė daugiau vokiečių asų nei iki sužeidimo. Aleksejus Maresjevas 1967 metų gegužės 8 dieną nešė deglą, nuo kurio buvo uždegta Amžinoji ugnis prie Nežinomo kareivio kapo Maskvoje prie Kremliaus sienos.

Aleksejus Petrovičius buvo ir yra drąsos, valios ir meilės gyvenimui pavyzdys. Jis niekada nesiskundė likimu, nesididžiavo savo pergalėmis, ėjo savo svajonės link, mylėjo dangų ir gyvenimą, nepasidavė negaliai ir stebino aplinkinius savo optimizmu ir asmeniniu žavesiu.

Apysaka apie tikrąjį žmogų, Polevojus Borisas, knyga | SENA.LT
Niurnbergo Tribunole teisiamasis nacistinės Vokietijos vienas iš lyderių Liuftvafės vadas Hermanas Geringas liudijo: ”
“Mūsų žvalgyba dirbo gerai, ir mes žinojome maždaug Raudonosios armijos dydį, tankų skaičių, aviaciją, žinojome Rusijos karinių gamyklų pajėgumus. Palyginę jėgas, mes buvome tikri dėl savo pergalės. Bet mes nežinojome tarybinių rusų. Rytų žmogus visada buvo paslaptis Vakarams. Napoleonas padarė klaidą. Mes ją pakartojome, – ir pakėlęs savo pilkas alavines akis į dangų, jis tarė: – Tai ne nusikaltimas, tai – likimas.”

“Likimas? Prisipažįstu, kad išgirdęs šį priverstinį prisipažinimą buvau tiesiog sujaudintas. Likimas! Iš karto prisiminiau lakūną be kojų, apie kurį dar nieko nerašiau. Lakūną, kuris taip atkakliai vengia manęs. Štai jis, tas “likimas“, kuris nulėmė karo baigtį ir nubloškė jus teisiamųjų suolą, Hermannai Wilhelmai Geringai!” – rašė tuo metu Borisas Polevojus.Памятник Маресьеву

Tarybinis rašytojas Borisas Polevojus A.Maresjevo žygdarbiui, tarybinio žmogaus nepalaužiamai valiai įamžinti 1946 metais parašė knygą “Apysaka apie tikrą žmogų”, pagal kurią 1948 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.

 

Lietuvoje konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai 30 metų kruopščiai perrašinėjo Lietuvos istoriją, nuosekliai ir skurpulingai trynė lietuvių istorinę atmintį, valė ir valo informacinę erdvę nuo bet kokių užuominų apie tai, kad lietuviai kartu su tarybine liaudimi kovėsi su Vakarų fašizmu, vadavo Lietuvą nuo vokiškųjų okupantų ir jų kolaborantų – nacionalistų, Birželio 23 “sukilėlių”, lafininkų, impulevičiukų, plechavičiukų ir pan. “patriotų”.  Jūs sunkiai rasite dabar viešoje informacinėje erdvėje šią nuostabią B.Polevojaus knygą apie A.Maresjevo žygdarbį. Tarybiniais metais ši knyga buvo leidžiama milijoniniais tiražais, buvo dažnai sutinkama bet kurios šeimos asmeninėje bibliotekėlėje. Tad pasirausę senelio, tėvelio bibliotekoje lengvai ją rasite ir perskaitysite. O perskaityti ją tikrai verta, pajusite didelį estetinio pasitenkinimo jausmą.

Aleksejus Maresjevas  mirė 2001 metais gegužės 18 d., palaidotas Novodevičjes kapinėse Maskvoje.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo, tiksliau buvo įstumta konservatorių, liberalų, socdemų chuntos, į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). NATO – didžiausia pasaulio istorijoje militaristinė organizacija, kuriai vadovauja JAV.  Dėdė Semas vienašališkai, savanaudiškai, tik savo  interesų labui naudojasi šia daugiašale militaristine organizacija. JAV viešai deklaruoja savo dominavimo visame pasaulyje koncepciją, todėl NATO be jokios abejonės yra JAV neokolonijinės ekspansijos įrankis. Teiginiai, jog NATO yra gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę,  yra iš piršto laužti, neturi jokio realaus pagrindo ir yra tik deklaratyvi priedanga JAV tarptautiniams nusikaltimams legalizuoti. NATO niekas  niekada nėra užpuolęs, tačiau NATO šalys, ypatingai JAV ir ES valstybės , JTO duomenimis, inicijavo apie 74 procentus visų karinių konfliktų 20 amžiuje. Kaip sakė pirmasis NATO Generalinis sekretorius lordas Izmėjus Hastingsas, „NATO tikslas yra laikyti JAV Europoje, vokiečius laikyti prie kojų, o rusus laikyti už sienos“. Ciniška ir paprasta.

  1. Lietuva kaip ir visos Baltijos republikos, buvo įjungta į NATO karinę organizaciją pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 9 str. – Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumas tyčia valdančiųjų konservatorių, socdemų, liberalų nebuvo surengtas, iš tautos buvo atimta konstitucinė teisė išreikšti savo valią šiuo itin svarbiu klausimu. Profesorius Povilionis bandė tokį referendumą surengti, tačiau buvo chuntos, ypatingai parsidavusios valatkodelfinės žiniasklaidos, apšmeižtas ir totalinio dešiniųjų melo aplinkoje jam nepavyko tokį referendumą surengti. Bet kokiu atveju, dešinieji stojimo į NATO atveju grubiai pažeidė LIetuvos Konstitucijos 9 st. 1d. ir turėtų būti teisiami.
  2. Dar kartą konservatoriai, liberalai, socdemai ir jų klonai grubiai pažeidė Lietuvos Konstituciją, kai Lietuvoje jie įkurdino nuolatines NATO karines bazes, kuriuose melagingos rotacijos principu yra dislokuoti JAV kontroliuojami kariniai daliniai. LR Konstitucijos 137 str. draudžia Lietuvos teritorijoje kurti užsienio šalių karines bazes ir jokia sutartis šios konstitucinės normos negali pakeisti, jokie “partneriai” negali ignoruoti valstybės Pagrindinio įstatymo.
  3. Pagal dešiniųjų chuntos sudarytas sutartis NATO šalių karinių dalinių buvimą Lietuvoje apmoka vietiniai mokesčių mokėtojai. Maža to, Lietuva yra įpareigota skirti 2 proc. BVP NATO kariniams tikslams. Vienai iš skurdžiausių Europos sąjungos valstybių Lietuvai tai yra nepakeliama našta ir atima biudžeto lėšas iš socialinio programų, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų Lietuvai gyvybiškai būtinų sričių.
  4. NATO dalinių nuolatinis buvimas klaidinančiu rotacijos principu Lietuvoje mūsų respublikai jokio saugumo neužtikrina. Priešingai, daro Lietuvą šalių, prieš kurias savo karinę galią yra nukreipusi NATO, atsakomojo smūgio taikiniu ir iš esmės daro labai pavojingų galimo karinių veiksmų zona teritorija. Branduolinio karo atveju ši teritorija taps pirmojo smūgio taikiniu. Jokio saugumo ir taikos NATO neužtikrino.
  5. NATO šalių karinės pajėgos, dislokuotos Lietuvoje, nepatenka buvo šalies įstatymų jurisdikcijon, nepaklūsta Lietuvos vadovybės įsakymams ir vykdo tik savo šalių ir JAV įsakymus. Tai reiškia, kad sprendimą pradėti karinę agresiją prieš kaimyninę šalį priims užsienio šalies vadovybė, o pasekmės, raketos, bombos ir sviediniai teks Lietuvos gyventojams, kurie jokios įtakos spredimo pradėti NATO agresiją priėmimui neturėjo.  Kai tenka brangiai mokėti už svetimus sprendimus ir nusikaltimus, yra ta situacija, kuri nėra nei išmintinga nei naudinga ir turi savo pavadinimą, kuris niekam garbės nedaro.
  6. Nepasitvirtino ir NATO entuziastų euforiški teiginiai, kad NATO buvimas šalyje užtikrins Lietuvai ekonominį augimą, užsienio investicijas, darbo vietų atsiradimą, mokslo ir technikos pažangą. Nieko panašaus neįvyko – Lietuva ir toliau, jau 17 metų< tvirtai užima vienos skurdžiausių ES šalių poziciją, šalyje masinis skurdas, masinis nedarbas, emigracija, o lietuvių tauta yra viena iš sparčiausi nykstančių pasaulyje.
  7. Lietuvos valdančių partijų, jų valdomos žiniasklaidos, proamerikietiškų fašistinių, nacionalistinių organizacijų nuolat kurstoma militaristinė isterija, tautinė nesantaika, urvinė rusofobija dar didelę neigiamą įtaką šalies gyventojų psichinei sveikatai. Lietuvos gyventojai dažniausiai žudosi ir daugiausiai vartoja alkoholinių gėrimų pasaulyje. Kai kurie psichologai teigia, kad tai yra pasekmės to nesaugumo jausmo, kurį žmonėse sukelia nuolatiniai tautinės nesantaikos ir karinės psichozės kurstymai viešoje edvėje.
  8. NATO buvimas daro didžiulę  žalą  Lietuvos ekologijai. NATO sunkioji technika ardo šalies kelius, darko kraštovaizdį, teršia orą ir gamtą,  nuolatiniams kariniams mokykams rengti statomi nauji poligonai, pastoviai kertami šimtai hektarų miškų, statomos naujos bazės.
  9. NATO kariai  Lietuvoje elgiasi kaip užkariautojai su čiabuviais, demonstruoja savo nepagarbą vietinės valdžios organams, valstybės simboliams, lietuvių etninėms tradicijoms,  dažnai girtauja, kelia muštynes su vietiniais ir taip dar labiau didina vietinių nepasitenkinimą, formuoja apie save okupantų kariuomenės įvaizdį.

Yra ir daugiau priežasčių tvirtai teigti, kad NATO buvimas Lietuvoje nepasiteisina, neatitinka tautos nacionalinių interesų, sukelia nereikalingas įtampas santykiuose su kaimyninėmis šalimis, kelia grėsmę taikai ir saugumui regione.

YANKEE, GO HOME!

STOP US-NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!

US-NATO WAR CRIMINALS TO NIURNBERG-II !

NATO batalione Lietuvoje Ruklos karinėje bazėje nustatyti koronaviruso atvejai, iš dalies įvestas karantinas, antradienį pranešė viešųjų ryšių skyriaus atstovas.

„Patvirtiname, kad COVID-19 buvo aptikta kovinėje grupėje praeitą savaitę. Todėl kovinės grupės vadas iš Vokietijos nusprendė visus karius Rukloje pervesti į karantiną, kol bus atsekti kontaktai“, – BNS informavo už viešuosius ryšius atsakingas pulkininkas leitenantas Stephanas-Thomas Klose.

„Koronavirusu užsikrėtę kariai izoliuoti kitoje stovykloje. Ši operacija nepaveiks misijos, kovinė grupė bus pajėgi įvykdyti visus savo uždavinius Lietuvoje“, – pridūrė karininkas.

Jis neatskleidė, kiek atvejų nustatyta batalione ir kokių šalių kariai užsikrėtė. NATO kariniai vienetai nepaklūsta Lietuvos jurisdikcijai ir dažnai piktnaudžiauja savo imunitetu buvimo valstybėje. Į bet kokius klausimus NATO kareivos čiabuvių žiniasklaidai atsako trumpai “No coments”.

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad Lietuvoje užsikrėtė šios šalies kariai, dislokuoti batalione. Batalionui Lietuvoje šiuo metu vadovauja Vokietija.

NATO nuolat dislokuoja Pabaltijo šalyse savo karinius dalinius visiškai nekreipdama dėmesio į tai, kokį pavojų Vakarų militaristinė ekspansija į Rytus kelia buvimo valstybių saugumui. NATO puolamosios ginkluotės kaupimas, karinės infrastruktūros kūrimas, agresyviausio karinio bloko pajėgų didinimas žinomai melagingu rotacijos principu, pastovus dislokuojamų Rusijos pasienyje karių skaičiaus augimas didina įtampą, kelia grėsmę taikai ir saugumui regione. 2004 metais Lietuva buvo įstumta į NATO grubiai pažeidžiant šalies Konstituciją. Taip pat grubiai pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnį, kuris draudžia šalyje kurti užsienio karines bazes, į Lietuvą buvo įvesti NATO kariniai daliniai ir čia įsikūrė kaip namuose. Oficialus NATO kariuomenės buvimo šalyje pagrindas yra prasimanyta Rusijos grėsmė. Ši “Rusijos agresijos” militaristinė psichozė yra nuolat kaitinama po to, kai Rusija buvo priversta gintis nuo karinės agresijos 2008 metais NATO šalių inicijuotos Gruzijos provokacijos atveju. Ir po to, kai NATO šalys įvykdė valstybinį perversmą Ukrainoje 2014 metais ir bandė okupuoti visą Ukrainą, tačiau gavo atkirtį Kryme ir Rytų Ukrainoje. Nuo to laiko prasimanytu Rusijos agresijos sulaikymo pretekstu NATO savo palėgas Rusijos pasienyje padidino apie 20 kartų ir toliau didina.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai virusologai ir epidemiologai perspėjo, kad nuolat keliaujantys po įvairias šalis NATO kariškiai gali tapti puikiais COVID-19 platintojais Lietuvoje. O nuolatinės NATO karinės pratybos visada kelia pandemijos židinių atsiradimo pavojų. Tai nuolat kartojasi, tačiau įsivaizduojama Rusijos agresija, valdančiųjų nuomone, yra žymiai pavojingesnė nei NATO karių pernešama ir platinama reali COVID-19 viruso grėsmė, NATO keliama reali grėsmė taikai ir saugumui regione.

 

 

Kovo 23 d. , antradienį, Seimas, prieš tai pagąsdinus apie Lietuvoje plintančias naujas koronaviruso atmainas, skubos tvarka priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų būti privalomai testuojami, arba, esant galimybei, perkeliami dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokios galimybės, atleidžiami iš darbo.

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams, daugiausiai konservatoriams, liberalams ir socdemams, balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė. Socdemai, kurie save visada pozicionavo kaip kairiąją partiją, darbo žmonių interesus atstovaujančią politinę jėgą, vis labiau panašėja į savo politinius oponentus konservatorius ir liberalus, kurie atvirai deklaruoja, jog atstovauja tik stambaus kapitalo interesus. Socdemai, patyrę triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose į Seimą dėl savo posūkio į dešinę, vis labiau grimzta į politinės impotencijos liūną ir vis daugiau praranda savo ištikimiausių šalininkų pasitikėjimą.

„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Šioms įstatymo pataisoms aktyviausiai priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.
Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.
„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“, – tvirtino „valstietis“.
Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog privalomas testavimas nuo koronaviruso visų pirma būtų taikomas su kontaktinėmis veiklomis susijusiuose sektoriuose – medicinos, švietimo, maitinimo paslaugų sektoriuose.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad prievartinis, arba kaip ji švelniai pavadino, aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
Toks “aktyvus testavimas” ir šios pataisos iš esmės darbuotojui reiškia priverstinai savanorišką alternatyvą – arba testuojaties, arba sušaudome. Tai yra, atleidžiame iš darbo, kas šiandienos nedarbo sąlygomis yra tolygu socialinei mirčiai.Prievarta, teroras ir melas yra patys mėgstamiausi dabartinės valdančiosios daugumos valdymo metodai.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.

Grafas Orlovas

2021-03-12

Draugai, aš savo komentarą dedu atskirai, naiviai laukdamas atsakymo …
Kodėl lietuviai laisvai gyvena ir dirba Rusijoje, lietuviškos mokyklos ir lietuvių bendruomenės veikia be jokių apribojimų, teatro režisierius Rimas Tuminas (nuotraukoje) vasario 16-ą Lietuvos nepriklausomybės dieną Maskvos Jevgenijaus Vakhtangovo teatro foje organizuoja banketus su prekyba lietuviškais suvenyrais. Majakovskio teatro direktorius Mindaugas Karbauskis (nuotraukoje) stato spektaklius visoje Rusijoje, lietuvis Puskepalis eina Jaroslavlio Volkovo dramos teatro direktoriaus pareigas (nuotraukoje), o taip pat Rusijoje ramiai sau dirba ir kiti lietuviai.

Rusijoje niekas neatima iš ten esančių lietuvių bendruomenių pastatų ir patalpų, neuždaro lietuviškų mokyklų.

Tačiau Lietuvos sostinės meras Remigijus Šimašius atidaryme Maskvos namų, kurie jau seniai buvo pastatyti už Maskvos miesto merijos pinigus, mato grėsmę Lietuvos saugumui. Kaip arbatos gėrimas su meduoliais prie rusiško virdulio samovaro, rusų romansų dainavimas pritariant balalaikai ir rusų liaudies instrumentų ansambliui ir Lietuvos rusų bendruomenės menininkų paroda šiuose rūmuose gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui, kokiu būdu? Gal yra koks nepaaiškinamas kompleksas Vilniaus valdžios pusėje? Jau legendinio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo seniai nėra, o šie namai, pastatyti jo dosnia ranka, neduoda ramybės Lietuvos valdžiai … Arba tai, ką gali daryti lietuviai Rusijoje, negali rusai Lietuvoje ar tai kažkas visai KITA ???
Beje … Suomijoje neseniai buvo atidaryti Kinijos kultūros namai … Kodėl Suomijos vyriausybė neįžvelgė tame jokios grėsmės savo saugumui?


Kai Lietuvos rusofobai griovė jų taip nekenčiamą šalį, jie žadėjo, kad gyvensime kaip Suomijoje, tačiau melagingai nutylėjo faktą, kad suomiai nekariauja žiauraus karo su savo praeitimi, bet priėmė ją tokią, kokia ji buvo. ..
Pavyzdžiui, suomiams netrukdo nei imperatoriaus Aleksandro II Išvaduotojo paminklas pagrindinėje Helsinkio aikštėje, nei senelio Lenino, vieno iš Suomijos valstybės įkūrėjų, muziejus. Nei antroji švedų kalba, kaip valstybinė, nepaisant to, kad švedų gyvena Suomijoje įvairiuose regionuose nuo 6 iki 27 procentų … Ir todėl šalis jau ketvirti metai iš eilės yra pripažįstama Laimingiausia šalimi pasaulyje …
Gal Lietuvos ir Vilniaus valdžiai tiesiog kažkas trukdo kaip tam prastam šokėjui?

Šaltinis: https://www.facebook.com/grafas.orlovas.7

 

 

1943 m. kovo 22 d. Baltarusijos Chatynės kaime buvo įvykdytas baisus karo nusikaltimas. 118-asis saugumo policijos batalionas įžengė į Chatynės kaimą ir jį apsupo. Visi Chatynės gyventojai, maži ir pagyvenę – senoliai, moterys, vaikai – buvo išvaryti iš namų ir suvaryti į kolūkio daržinę. Automatų buožėmis Vakarų Ukrainos nacionalistai-banderininkai kėlė ligonius, senelius, negailėjo moterų su mažais vaikais ir kūdikiais. Kai visi žmonės buvo suvaryti į daržinę, baudėjai užrėmė duris, apklojo tvartą šiaudais, sienas palaistė benzinu ir padegė. Nei vienas suaugęs žmogus negalėjo ištrūkti nepastebėtas. Tik trims vaikams – Volodiai Jaskevičiui, jo seseriai Soniai Jaskevič ir Sašai Želobkovičiui – pavyko ištrūkti iš hitlerininkų pragaro.

Kas buvo budeliai?

Chatynės kaimą Baltarusijoje sunaikino ne vokiečiai, o specialus baudėjų padalinys, zonderkomanda (118-asis policijos batalionas), kurio didžiąją daugumą sudarė Ukrainos policininkai. Batalionui vadovavo buvęs lenkų majoras Smovskyj, štabo viršininkas –  Grigorijus Vasiūra, būrio vadas –  Vasilijus Meleshko. 118-ojo pagalbinio bataliono „viršininkas“ buvo vokietis policijos majoras Erichas Kerneris.

Atsakingas už baudžiamąją operaciją buvo Grigorijus Vasiūra. Šis karo nusikaltėlius po karo ilgai ir sėkmingai slėpė savo tarnybos baudėjų policijoje ir SS faktą. Po karo jis netgi tapo tarybinio ūkio „Velikodymersky“ (Ukraina) direktoriumi. 1984 m. jis buvo apdovanotas medaliu “Darbo veteranas”, tapo Kijevo Kalinino vardo karinės ryšių mokyklos garbės kursantu, ne kartą pasakojo moksleiviams ir jaunimui pasakojimus apie savo herojišką  veterano praeitį Didžiajame Tėvynės kare, kuriame jis neva kovėsi Raudonosios armijos gretose ryšininku.

G.Vasiūra taip įsijautė į tarybinės armijos karo veterano vaidmenį, kad 1985 m. pareikalavo sau Tėvynės karo ordino kaip karinių operacijų veteranas. Tam reikėjo atlikti išsamesnį “veterano” kovų kelio patikrinimą, kuomet ir paaiškėjo G,Vasiūros kriminalinė praeitis. Archyvuose darbuotojai rado tik tai, kad Vasiūra dingo be žinios 1941 m. birželį. Tačiau tolesnės paieškos archyvuose privertė patikslinti kai kuriuos 1975 m. sušaudyto už dalyvavimą kaimo civilių gyventojų masinėje egzekucijoje Vasilijaus Meleško (buvusio Vasiūros kolegos) apklausos protokolų duomenis, iš kurių paaiškėjo ir “veterano” Grigorijaus Vasiūros dalyvavimo Chatynės tragedijoje faktas. 1986 m. lapkričio mėn. Vasiūa buvo suimtas ir pradėta baudžiamoji byla „dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“. Po trupinį buvo surinkti 26 liudytojų parodymai, teismo procesas buvo uždaras. Vasiūra savo kaltę neigė . 1986 m. gruodžio 26 d. Baltarusijos karinės apygardos tribunolas, vadovaujamas teisėjo Viktoro Glazkovo, pripažino Grigorijų Nikitovičių Vasiūrą kaltu kolaboravus su nacistų okupantais bei įvykdžius karo nusikaltimus ir paskelbė nusprendį – nacių kolaborantui skirti aukščiausią mirties bausmę sušaudant.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo atskleistos nacių kolaboranto G.Vasiūros įvykdyto šiurpaus karo nusikaltimo detalės.

Tragiška baltarusiško Chatynės kaimo istorija, tuo metu jau pusantrų metų buvusi vokiečių okupacijos zonoje, prasidėjo 1943 m. kovo 21 d. Tą dieną kaime apsistojo ir naktį praleido Vasilijaus Voronianskio vadovaujamas tarybinių partizanų būrys. Kovo 22-osios rytą grupė partizanų sugadino fašistų ryšio liniją. 118-ojo policijos sargybos bataliono dalinys buvo pasiųstas likviduoti ryšio linijos gedimą. Čia baudėjų būrys pateko į partizanų pasalą, kurią jiems surengė „Dėdė Vasios“ būrys „Keršytojas“. Tarp nužudytų nacių buvo vyriausias pirmosios kuopos vadas hauptmannas Hansas Welkė. Reikėtų pažymėti, kad šis karininkas, nepaisant palyginti žemo rango, buvo gerai žinomas Hitleriui ir naudojosi fiurerio ypatingu palankumu. Reikalas tame, kad 1936 m. Welkė tapo olimpinių žaidynių nugalėtoju rutulio stūmimo varžybose.

Persekiodami tarybinius kovotojus, baudėjai kruopščiai iššukavo juos supantį mišką ir išėjo į Chatynės kaimą. Karą su vokiečių okupantais Baltarusijos teritorijoje tuo metu daugiausia vykdė tarybinių partizanų būriai, kuriuos labai rėmė vietos gyventojai, teikė jiems laikiną prieglobstį ir aprūpindavo maistu. Tai žinodami nacistiniai baudėjai apsupo kaimą tos pačios dienos vakare.

Tada dviem merginoms pavyko pabėgti – Marijai Fedorovič ir Julijai Klimovič, kurios kažkokio stebuklo dėkai sugebėjo išlipti iš degančios daržinės ir nušliaužti iki miško. Ten jas pasiėmė gretimo Chvorosteni kaimo gyventojai. Vėliau šį kaimą taip pat sudegino okupantai ir abi mergaitės žuvo. Pats Chatynės kaimas buvo sudegintas visiškai.

Iš daržinėje esančių vaikų išgyveno septynmetis Viktoras Želobkovičius ir dvylikametis Antonas Baranovskis. Vitia pasislėpė po savo motinos kūnu, kuri uždengė savo sūnų. Vaikas, sužeistas į ranką, gulėjo po motinos lavonu, kol budeliai paliko kaimą. Antonas Baranovskis kulka buvo sužeistas į koją, o esesininkai baudėjai pagalvojo, kas jis negyvas. Apdegusius, sužeistus vaikus pasiėmė ir gydė kaimyninių kaimų gyventojai. Po karo vaikai buvo auklėjami vaikų namuose. Dar trims – Volodiai Jaskevič, jo seseriai Soniai ir Sašai Želobkovič – taip pat pavyko pabėgti nuo nacių.

Antonas Baranovskis niekada neslėpė tiesos apie įvykius Chatinėje, atvirai apie tai kalbėjo, žinojo daugelio policininkų, kurie degino žmones, vardus. 1969 m. gruodžio mėn. – praėjus 5 mėnesiams po memorialo komplekso atidarymo – neaiškiomis aplinkybėmis Antonas mirė.

Prieš 78 metus , 1943 metų kovo 22 d., nacistinės Vokietijos kolaborantai, Ukrainos nacionalistų-banderlogų 118 policajų bataljono skerdikai sudegino Baltarusijos Chatynės kaimą su visais jame gyvenusiais civiliais gyventojais. Tada sužvėrėjusių nacių okupantų iš jų kolaborantų gyvi buvo sudeginti 149 kaimo gyventojai, iš kurių 75 buvo vaikai iki šešiolikos metų.

Iš suaugusių kaimo gyventojų išgyveno tik 56 metų kaimo kalvis Josifas Josifovičius Kaminskis. Apdegęs ir sužeistas jis atgavo sąmonę tik vėlai naktį, kai baudžiamieji būriai jau paliko kaimą. Jam teko iškęsti dar vieną žiaurų smūgį. Tarp kitų kaimo žmonių lavonų jis aptiko savo sūnų Adomą. Berniukas buvo mirtinai sužeistas į skrandį ir smarkiai apdegė. Jis mirė ant tėvo rankų. Šis tragiškas Josifo Kaminskio gyvenimo momentas ir buvo įkūnytas vienintelėjė Chatynės memorialinio komplekso skulptūroje – „Nepalaužtas žmogus“. 

 Iš viso nacių kolaborantai-baltaraiščiai, kurių daugumą sudarė vietiniai nacionalistai (Lietuvoje tai buvo Lietuvos aktyvistų Frontas, Impulevičiaus darbo apsaugos bataljonas ir kiti fašistinių organizacijų aktyvistai, kuriuos šiandien neretai šlovina Lietuvos dabartinė valdžia ir propaganda) laikinai okupuotose Tarybų Sąjungos teritorijose sudegino 9200  kaimus, iš kurių 5295 sudegino kartu su gyventojais.

Dabar šitų banderlogų, nacių kolaborantų palikuonys, su fašizmo išradėjos  Anglijos ir tarptautinio terorizmo platintojos JAV organizuotų spalvotų revoliucijų-valstybinių perversmų būdu užgrobė valdžią Vidurio ir Rytų Europos šalyse, vėl okupavo Ukrainą ir vėl degina žmones Donbase, Odesoje. Juos ir vėl remia jų idėjiniai fašizmo broliai iš visos “civilizuotos” Europos. Ypatingai Ukrainos nacionalistai yra remiami Lietuvoje, tokių pačių nacių kolaborantų, Pirčiupių, Ablingos, Žemųjų Panerių, Kauno IX forto degintojų, Impulevičiaus darbo apsaugos bataljono žudikų, Ambrozevičiaus lafininkų-baltaraiščių palikuonių. Nacionalistai visada tarnavo Vakarams, savo gobšumui, o ne savo tautoms.
“Žmonės, būkite budrūs”. Fašistai dabar apsirengė prabangiaisi kostiumais, ryši elitinius kaklaraiščius, išmoko savo grobuoniškas iltis slėpti po dirbtinėmis šypsenomis, gražiai kalba apie mielus, malonius ir net dalinai teisingus dalykus, puikiai vaidina patriotus, liberalus ir demokratus. Tik jų kruvini darbai ne tokioje jau tolimoje praeityje, nuolat demonstruojama pagarba nacių okupantų kolaborantams, dabartinių nacionalistų artimas dvasinis ryšys su  Birželio 23-osios sukilėliais-Lietūkio garažo smogikais, jų nuolat afišuojamas žiaurumas, abejingumas, niekšybė ir ypatingai šventės, kurias jie švenčia, bei “didvyriai”, kuriuos jie garbina, nuolat parodo jų tikrąjį veidą – kruviną atgimusio fašizmo veidą.
NE FAŠIZMUI!
NE JAV-NATO KARO NUSIKALTIMAMS VISAME PASAULYJE!
JAV-NATO KARO NUSIKALTĖLIUS IR JŲ BENDRININKUS Į NIURNBERGĄ-2!
NO PASARAN !

Elemo Klimovo filmas “Eik ir žiūrėk” buvo įkvėptas Chatynės kaimo tragedijos ir įspūdingai atkuria tą siaubo, kurį teko patirti Chatynės kaimo ir visų kitų nacių kolaborantų sudegintų kaimų gyventojams laikinai “šviesiųjų” europiečių okupuotose TSRS teritorijose, atmosferą. Puikiai savo vaidmenis suvaidino lietuvių tarybiniai aktoriai Liubomiras Laucevičius ir Vladas Bagdonas. Verta pažiūrėti, kad daugiau nesikartotų.

Įvertintas Lietuvos Vyriausybės 100 dienų darbas

Kovo 20-ąją suėjo šimtas dienų nuo priesaikos davimo ir Vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, darbo pradžios.
Yra tokia tradicija, kurią liberali žiniasklaida Lietuvoje nuolat pabrėžia – šimtą dienų nuo ministrų kabineto darbo pradžios vyriausybės negalima kritikuoti – nauji ministrai turi apsiprasti su naujos atsakomybės našta ir išmokti dirbti naujose pareigose. Tiesa, šios tradicijos Lietuvos konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida laikosi tik tada, kai rinkimus laimi … konservatoriai ir liberalai. Jeigu rinkimus laimi minėtų politinių partijų oponentai, sisteminė žiniasklaida, Lietuvoje dar vadinama valatkodelfine, inkvizitoriškos kritikos škvalas užgriūna ant naujos politinės partijos tuoj pat po rinkimų rezultatų paskelbimo. Ir tokią vyriausybę pliekia samdyti žurnalistai, ekspertai, politologai su inkvizicijos įniršiu ir jėzuitiška klasta.
Ingridos Šimonytės vyriausybė visą 100 darbo dienų informacinėje erdvėje buvo glostoma, liaupsinama, garbinama, jos pasiekimai aukštinami, o nesėkmės, kurių žymiai daugiau, nei pasiekimų, slepiamos arba menkinamos. Tačiau katastrofiški naujosios vyriausybės darbo rezultatai, totalinė nekompetencija ir nusikalstamas ekonominių sprendimų politizavimas jau sukėlė masinį ne tik eilinių gyventojų nepasitenkinimą. Valdžios išlaikomi politikos apžvalgininkai per sukąstus dantis yra priversti pripažinti – vyriausybė savo darbą galėtų, švelniai tariant, daryti geriau.
Dvaro politologai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida nutyli daugybę problemų, kurias vis garsiau kelia paprasti eiliniai piliečiai:

1) Daug kritikos susilaukė vakcinavimas ir drastiški karantino apribojimai.

Ypač didelį nepasitenkinimą kelia naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, kuriai vadovauja du ekonomistai – ministras Arūnas Dulkys ir viceministrė Živilė Simonaitytė. Anksčiau konservatorių itin nepadoriai kritikuotas SAM vadovas Aurelijus Veryga, medikas, bent sugebėdavo paaiškinti savo priimamų sprendimų motyvus, mechanizmą ir pasekmes. Dabartiniai medikai – ekonomistai pradžioje apskritai vengė rodytis viešumoje, vėliau viceministrė Cheopso piramidės sfinkso veidu visais klausimais vos ne visus siųsdavo žinomu adresu. Bet problemų tik daugėjo. Vadybininkų ministro ir viceministrės nekompetencijos pasidarė jau neįmanoma aiškinti naujokų nepatyrimu ar komunikacijos problemomis. Žmonės vis dažniau užduoda klausimą – ar galima patikėti tokią jautrią sritį kaip visuomenės sveikata ekonomistams? Ar gultumėte ant operacinio stalo, jeigu chirurginę intervenciją jums darytu buhalteris? Ar sėstumėte į lėktuvą, kurį pilotuoja pilotas-traktoristas?…
Be to, sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje , Transparency international duomenimis, yra labiausiai korumpuota sritis. Medikų tarpe dažni korupcijos skandalai. Šiomis dienomis korupcijos byloje apklausiami Molėtų ligoninės vadovai ir gydytojai. Sveikatos apsaugos sistemoje konservatorių ir liberalų reformos daugelį paslaugų padarė mokamomis ir neprieinamomis paprastiems žmonėms, išgyvenantiems už 200 eurų per mėnesį. I tokių Lietuvoje net 30 procentų. Medicinos paslaugų komercializacija Lietuvoje žmonių teisę į sveikatą padarė daugumai nepasiekiama prabanga. Drastiški konservatorių taip mėgstami karantino apribojimai jau žudo įmones, naikina darbo vietas, prisideda prie visiško mažų įmonių sunaikinimo. Tačiau naujųjų reformatorių vyriausybės tai nejaudina – jie gyvena kitoje, savo dimensijoje.

2) Žmones, ir taip išvargintus pandemijos, vis labiau piktina dabartinės vyriausybės ir Seimo daugumos aktyvūs bandymai ratifikuoti dar 2011 metais tų pačių konservatorių ir liberalų tuometinės A.Kubiliaus vyriausybės pasirašytą Stambulo konvenciją, po ko valdžia įgaus daugiau teisių kištis į šeimos reikalus, jėga bus galima diegti į tradicine laikomą lietuvių visuomenę genderizmą, socialines lytis, lytines tapatybės, žmonės bus priversti taikytis su agresyvia LGBT propaganda, įleisti šią nepriimtiną lietuviams seksualinių mažumų propagandą į kultūrą ir švietimą net darželinio ugdymo lygyje. Valdžios prievarta tokiu jautriu klausimu tik dar labiau stiprina nepasitikėjimą naująja vyriausybę.

3) Naujoji vyriausybė ir toliau drastiškai varžo žodžio, spaudos, informacijos, nuomonės laisvę, neįsileidžia į informacinę erdvę jokių kitaminčių, persekioja disidentus, vykdo totalinės cenzūros ir totalinio šnipinėjimo politiką , sukūrė kibernetinę policiją socialiniuose tinkluose, monopolizavo spaudos laisvę, žiniasklaidą pavertė valdančios dešiniųjų partijos įrankiu, unifikavo ją vienos tiesos principu. Tokia liberalios lietuviškos „demokratijos“ forma vis labiau darosi panaši į Orwello “1984” antiutopiją.

4) Socialinių problemų Lietuvoje kalnas – masiniai skurdas ir nedarbas, socialinė atskirtis, milžiniška turtinė nelygybė, valdžios organų korupcija, savivalė ir abejingumas paprastų piliečių problemoms. Tačiau valdžiai, liaudyje dar kandžiai vadinama PIŠ moteriausybe, tai nerūpi ir apie jas tie patys politologai dėl suprantamų priežasčių nutyli.

5) Masinė ekonominė lietuvių emigracija jau tapo konservatorių-liberalų valdymo skiriamuoju požymiu. 2010 metais, valdant konservatoriams, iš Lietuvos emigravo rekordinis skaičius – 84 000 lietuvių. Jaunimas tiesiogine prasme bėga iš šalies, nes nemato perspektyvų. JTO demografijos specialistai prognozuoja, kad iki 2100 metų Žemės etniniame žemėlapyje tautos lietuviai jau nebus. O konservatorių vyriausybė ir toliau diegia LGBT nuostatas, aršiai kariauja rusofobijos fronte, Krašto apsaugos ministras militarizuoja Lietuvą ir žmonių sąmonę, Energetikos ministras Dainius Kreivys daro viską, kad į Lietuvą nepatektų pigi, bet totalitarinė (tik konservatorių galvoje gali toks reiškinys egzistuoti!) elektra, dujos, nafta iš Rusijos, Baltarusijos, vakcina nuo COVID-19, kitos ekonomiškai naudingos prekės ir paslaugos iš Rytų. Kam tai naudinga?

Tačiau jei žiūrėsite naujienas per valatkodelfinę televiziją, galima pagalvoti, kad „gyvename gražiausioje ir laisviausioje šalyje, o visos kitos šalys mums pavydi“.