Author

Jonas Kovalskis

Browsing
Rusijos tyrėjai įsitikinę, kad Lietuvos prokurorai žinojo, jog kariškiai veikė pagal TSRS teisės aktus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Rusijos tyrimo komitetas už akių apkaltino buvusį Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotoją už tai, kad jis neteisėtai patraukė atsakomybėn Rusijos piliečius po 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje įvykusių riaušių, praneša Rusijos tyrimo komiteto spaudos tarnyba.

Tai buvęs Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovas Simonas Slapšinskas, kuris kartu su kitais tyrėjais paskelbė kaltinamąjį nuosprendį. Slapšinskas kaltinamas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio antrąją dalį dėl neteisėto baudžiamojo akivaizdžiai nekaltų Rusijos piliečių persekiojimo.

2015 metais Slapšinskas išsiuntė Lietuvos teismui nagrinėti bylą prieš rusus. Rusijos tyrimo komitetas pabrėžia, kad Lietuvos prokurorai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o buvo TSRS dalis, todėl sovietų kariuomenės kariai atliko savo pareigas ir veikė pagal įstatymus, užtikrindami viešąją tvarką.

Be to, prieš išsiųsdamas bylą teismui, Slapšinskas kartu su kitais prokurorais nesugebėjo įrodyti, kad sovietų kariuomenės veiksmai nulėmė protestuotojų žūtis Vilniuje.

Nutylimi civilių gyventojų sušaudymo nuo stogų ir iš gretimų pastatų viršutinių aukštų atvejai, nors patikimai žinoma, kad konflikte dalyvavo trečioji šalis”, — teigiama pranešime.

Komitetas pažymėjo, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai nagrinėjo baudžiamąsias bylas prieš rusus, pažeisdami tarptautinę teisę ir baudžiamojo proceso vykdymo tvarką. Departamentas taip pat priminė, kad Rusijos Federacijos piliečiai neteisėtai persekiojami už tariamus nusikaltimus prieš taiką ir žmonijos saugumą karinio konflikto nebuvimo atveju.

Tuo tarpu dėl nežinomų priežasčių Lietuvos teisėsaugos pareigūnai tinkamai neišnagrinėjo kareivio Viktoro Šatskicho nužudymo. Baudžiamoji byla dėl šio fakto buvo nutraukta, todėl nusikaltimo aplinkybės nebuvo išaiškintos”, ― pabrėžiama Rusijos institucijos pranešime.

Komitetas pabrėžė, kad yra tų dienų įvykių liudytojų, kurių versija skiriasi nuo to, ką tvirtina Lietuvos teisėsaugos institucijos.

Sausio 13-osios byla

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją.

Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija. Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Beveik penkerius metus Lietuvos kalėjime sėdi 2014 metais sulaikytas Rusijos pilietis, buvęs sovietų pareigūnas, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas, kai ketino grįžti į Rusiją. Melis kaltinamas 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuva kaltina Melį tanko valdymu ir reikalauja jam skirti 16 metų kalėjimo.

Pulkininkas Jurijus Melis, neteisėtai kalinamas Lietuvos požemiuose jau 5 metai.

Be to, buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis Algirdas Paleckis anksčiau buvo apkaltintas ir nuteistas už “sovietinės okupacijos neigimą”, nes jis išdrįso pasakyti, kad 1991 metų sausio 13 dieną “saviškiai šaudė į savus”. Praėjusių metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė, kad atskleidė “šnipinėjimo tinklą” šalyje, kuris neva rinko duomenis Rusijai. Jos pranešė, kad įtariamas šnipinėjimu sulaikytas opozicijos politikas Algirdas Paleckis.

Algirdas Paleckis yra kalinamas kalėjime už tai, kad skaitė laikraščius, internetą, žiūrėjo televiziją. Lietuvos landsberginės chuntos Temidės nuomone, abejoti, kad Lietuvos valdžia nėra nuo Dievo ar konservatoriai rusofobai nėra kilę nuo šventos dvasios – yra valstybinis nusikaltimas.

Vasario pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas pripažino kaltu Povilą Masilionį “už agresijos prieš Lietuvos Respubliką neigimą”. Tyrimo duomenimis, nuteistasis Masilionis “užgauliu ir įžeidžiančiu būdu”, viešai pritardamas Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos “Kas ką išdavė” turiniui, neigė 1990-1991 metų “agresiją prieš Lietuvos Respubliką” vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvai ir jos gyventojams.

Knygų leidėjas Povilas Masilionis yra nuteistas Lietuvos teismo už tai, kad teisėtai išleido niekur neuždraustą knygą. Kad lietuviai žinotų – bet kokia teisėta veikla landsberginės chuntos teismuose lengvai gali būti paversta nusikaltimu.

Read more: https://sputniknews.lt/politics/20190318/8597927/russia-apkaltino-lithuania-prokurora-del-sausio-13-osios-ivykiu.html

 

Autorius Povilas Masilionis

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio baigiamosios kalbos kaltinimų kratinyje pagrindinis kaltinimas toks: Povilas Masilionis, išleisdamas alternatyvią oficialiajam požiūriui rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“, „veikė tendencingai prieš Lietuvos Respubliką ir jos žmones“. Kitaip sakant, šita baudžiamoji byla buvo pakelta į ypatingą, Lietuvai ypač svarbių bylų rangą. (Matyt, dėl to pernai, vasario mėnesį, švenčiant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį, buvo raportuota apie jos perdavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, o šįmet, gal atsitiktinai, o gal ir neatsitiktinai, toje byloje priimtas nuosprendis turėjo įsigalioti ir įsigaliojo Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.)

Parapijinį lietuviškąjį šios baudžiamosios bylos skambėjimą praplėtė ir paryškino JAV knygų leidėjai. Sužinoję apie Lietuvoje neteisėtai konfiskuotą anksčiau niekur oficialiai neuždraustos Galinos Sapožnikovos knygos tiražą ir leidėjui sukurptą baudžiamąją bylą, jie tą knygą operatyviai išvertė į anglų kalbą ir išleido amerikiečiams. Tame jų leidinyje Galinos Sapožnikovos interviu dalyvių alternatyvus oficialiajam lietuviškajam požiūris į 1991 metų Sausio 13-osios įvykius ir žudynes Medininkų pasienio poste dar labiau sustiprinamas leidėjų komentaru knygos viršelyje. Amerikiečių leidėjų nuomone, čia, kaip ir kitur, „tai buvo JAV specialiųjų tarnybų operacijos“, o šita knyga „padeda suprasti panašių įvykių trafaretą Sirijoje, Ukrainoje, Venesueloje ir kitur“. (Už tokią JAV leidėjų poziciją net negalvojama Amerikoje konfiskuoti knygos tiražo ir sukurpti knygos leidėjams baudžiamosios bylos)

Lietuviškojo Galinos Sapožnikovos knygos leidimo įžangoje taip pat buvo rašoma apie 1991-ųjų metų tragiškuosius įvykius Lietuvoje, kaip apie globalaus masto nusikaltimus. Tačiau JAV specialiųjų tarnybų, o ir lietuviškųjų provokatorių vaidmens tuose įvykiuose neįmanoma giliau patyrinėti, nepanaikinus Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio nuostatų, pripažįstančių tik vienintelį, oficialųjį, požiūrį į Sausio 13-osios ir Medininkų žudynes. Deja, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė man sukurptos baudžiamosios bylos nuosprendyje neišdrįso po mano prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtojo Baudžiamojo kodekso straipsnio atitikimo Konstitucijai. Buvo atmesti ir knygų leidėjo argumentai, kad galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 54-ojo straipsnio nuostatos visiškai atleidžia knygų leidėją nuo atsakomybės, kai ta alternatyvioji informacija buvo anksčiau paskelbta bei nepaneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Teismas vasario 18-ąją Lietuvos Respublikos vardu nusprendė: „Povilą Masilionį pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą“. Be to, buvo nuspręsta oficialiai konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje esančios, prieš dvejus metus neteisėtai konfiskuotos, Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą bei leidybinės akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką (procesorių).

Po Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo turėjau dvidešimt dienų apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui. Vėliau galėjau eiti dar aukščiau – net iki Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo. Tačiau, rimtai pasvarstęs, nusprendžiau: beviltiška Mūsų politikos „vanagai“ lietuviškuoju „neteisybės virusu“ jau užkrėtė ir Europos teisingumo struktūras. Tai patyrė žurnalistas Algirdas Paleckis, net kelerius metus tuščiai bylinėjęsis dėl kriminalizuotos jo viešai išsakytos nuomonės apie Sausio 13-ąją. Tai patyrė – jau kitos kategorijos byloje – net rašytojo Vytauto Petkevičiaus dukra Liuda Petkevičiūtė, beveik per dešimtmetį neįrodžiusi savo nekaltumo už tėvo parašytus žodžius apie Vytauto Landsbergio-Žemkalnio bendradarbiavimą su Tarybų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. (Matyt, ne už gražias akis Strasbūre dirbantiems konstitucinių dvasių specialistams Lietuvoje kabinami ordinai)

Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui. Dalį to laikmečio tyrinėtojų jau dabar yra apėmusi liguista baimė. „Parašiau knygą iš tarybinių laikų, – pasakojo vienas istorikas, – bet kol kas jos į spaustuvę nenešu. Dar apkaltins mane …okupacijos menkinimu ir nuteis…“

Matyt, iš tos liguistos baimės ar nenoro gadinti politikos elitui nuotaikos net necyptelėjo „gimtosios“ Žurnalistų sąjungos vadai bei Respublikos žurnalistikos elitas, kai mane, žurnalistą su pusės amžiaus stažu, kaip didžiausią nusikaltėlį du metus murkdė ir teisė už niekur iki tol oficialiai neuždraustos knygos išleidimą, net nusišluostydami kojas į galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Liūdna, tačiau iš tarybinių laikų atsinešiau ir kitokio, malonesnio, patyrimo. (Čia ir vėl bus pagrindas naujai baudžiamajai bylai pagal BK 170(2) straipsnį, nes tarybmečiu „negalėjo būti“ geriau nei dabar)

O buvo taip 1986 metais „Švyturio“ žurnale išspausdinau straipsnį „Stebuklingosios lazdelės paslaptis“ – apie neteisėtą kaišiadorietės Janinos Markeliūnienės uždarymą į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Po to prasidėjo bylinėjimasis su medikais Aukščiausiajame Teisme, o kartu pasipylė žurnalo skaitytojų laiškai apie analogiškas istorijas, kurias sugrupavęs, išdėsčiau savo pareiškime LKP CK sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir štai po to eiliniame Respublikos laikraščių bei žurnalų redaktorių pasitarime sveikatos apsaugos ministras Jonas Platūkis paskelbia: po tokio straipsnio ir pareiškimo sekretoriui mums yra tik du keliai – arba jį, ministrą, reikės sušaudyti, arba „draugą Masilionį“ teks supūdyti kalėjime.

Ministras nepagalvojo, kad gali būti ir trečias kelias. „Švyturiui“ į pagalbą atskubėjo „Komjaunimo tiesa“, „Šluota“, „Vakarinės naujienos“, „Sovietskaja Litva“ ir kiti Respublikos leidiniai, kurie ėmė energingai demaskuoti medikų ir jų užsakovų šunybes. Vitas Tomkus ta tema net parašė knygą „Taranas“ ir tapo „persitvarkymo žurnalistu“. O „draugui Masilioniui“ taip ir neteko supūti kalėjime.

Dabar, neoliberalistinio individualizmo laikais, tai – tik malonūs prisiminimai. Šiandien niekam Lietuvoje, atrodo, neberūpi, kad jau aštuoneri metai Damoklo kardu veikia Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, reguliuojantis mūsų praeitį. Ruošiamas kitas, šio Seimo, dokumentas, reguliuosiantis ir dabartį. Apie ateitį nekalbu, – ją be mūsų žinios žada ant savo sparnų atnešti suglobalėję politikos „vanagai“.

Todėl šiandien – kiek liko jėgų – norisi šaukti sau ir kitiems, dar nepabėgusiems iš Lietuvos Don Kichotams: „Į dvikovą šitą valstybę – ant melo ir neteisybės pamatų statomą valstybę“ (Pasiligojusio teisingumo neoliberalistinę valstybę, o ne Lietuvos Respubliką ir jos žmones, kuo bando mane apkaltinti prokuroras) Tam, kad sukurtume kitokią valstybę, tobulesnę. Tam, kad mums nereikėtų, kaip Romualdui Ozolui, vienam iš dabartinės valstybės „gimdytojų“, gyvenimo pabaigoje klausinėti nusivylusių lietuvių: „Atsakykit, turim dar mes savo valstybę, ar ne?“, „Ar mūsų valstybė – mūsų?“

P.S. neabejingiems skaitytojams

Visiems, atsiuntusiems baudai sumokėti į Povilo Masilionio banko sąskaitą LT537300010015708446 (Swedbank) ne mažiau 30 eurų ir nurodžiusiems savo adresą, bus išsiųstos šios penkios nuteisto leidėjo knygos:

1. „Sukryžiuotų kalavijų karalystėje“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 1999;

2. „Rasota akmenų tyla“. Eilėraščiai, parodijos. V., Gairės, 2009;

3. „Gyvenimo gabalai“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 2014;

4. „Išsovietintoj Lietuvoj“. Satyros. V., Gairės, 2015;

5. „Svajoklė ir svajonių Brolis“. Pasaka – ne pasaka. V., Gairės, 2017.

Atskirai (už 15 eurų su siuntimu) galima būtų išsiųsti ir mano sudarytą „Partizanų teroro aukų atminimo knygą“ (V., Politika, 2011).

El. p.: musugaires@gmail.com

Prašau paremti korumpuotos landsberginės chuntos represijų auką knygų leidėją Povilą Masilionį ir padėti jam susimokėti chuntos skirtą baudą. Tuo pačiu jūs paremsite žodžio laisvę Lietuvoje, išreikšite savo panieką landsberginei chuntai. Fašistai, kurie šiandien degina knygas, rytoj degins žmones. Stabdyk fašizmą, NO PASARAN!

Kartu kviečiu pasirašyti ir išsiųsti nurodytais adresais peticiją dėl landsbergistų sukurpto ir  prastumto LR Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo

Peticija dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo ir jo pagrindu vykdomų politinių represijų Lietuvoje nutraukimo

Kaip vunderkindas Stanislovas Tomas planavo surinkti 50 tūkst. Eurų iš pensininkų, 10 proc. turėjo atitekti ekspertai.eu už plano “išsukimą”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)
Kaip vunderkindas Stanislovas Tomas planavo surinkti 50 tūkst. Eurų iš pensininkų, 10 proc. turėjo atitekti ekspertai.eu

Aurimas Drižius

Vakar buvau nuėjęs į Lietuvos visuomenės tarybos (LVT – organizacija, į kurią susibūrėme kovai prieš teismų mafiją) valdybos, kurios narys esu, susirinkimą “pasiaiškinti” valdybos pirmininkui Zigmui Vaišvilai dėl savo netinkamo elgesio – kodėl parašiau neteisingą straipsnį apie profesorių Stanislovą Tomą. Z.Vaišvila man priekaištavo, kodėl parašiau, kad LVT remia šią S.Tomo sugalvotą aferą numelžti pensininkus, suteikiant jiems nepagrįstas viltis, kad kažkoks teismas jiems mokės 600 eurų pensijas. Z.Vaišvila sakė, kad LVT niekada nepritarė šiam sumanymui – tada belieka signatarui paklausyti LVT posėdžio garso įrašą, kur pirmininkaujant Z.Vaišvilai, balsų dauguma šiam planui buvo pritarta. Dabar Z.Vaišvila dievagojasi, kad jis nedalyvavo šioj aferoje, ir reikalauja paneigti “tikrovės neatitinkančią informaciją”.

Visa laimė, kad turime LVT posėdžio sausio 12 d. įrašą – ten Z.Vaišvila kalba visai kitaip. Ten S.Tomas jau dalinasi pensininkų pinigus su Audriumi Naku iš ekspertai.eu. Kalbama apie tai, kaip bus lengva surinkti 50 tūkst. eurų, ir kad aferos organizatoriams bus lengva išsisukti – jeigu net teismas atmes S.Tomo skundą, tai pensininkams bus pasakyta, kad “teismas korumpuotas, todėl atemtė”.

Mat vunderkindas Stanislovas Tomas buvo sugalvojęs eilinį planelį prasisukti per pensininkų kišenes – surinkti 1000 pensininkų, iš kiekvieno surinkti po 50 eurų, ir rašyti skundą teismui dėl per mažos pensijos. S.Tomas įrodinėjo, kad pensininkams turėtų būti mokama 600 eurų pensiją, ir kad to neva galima pasiekti remiantis Žmogaus teisių chartija ir panašiais dokumentais.

Už surinktą 50 tūkst. Eurų honorarą Stanislovas Tomas žadėjo ginti savo klientus teismuose.

Ostapas Berta Marija Suleimanas Bender Bėjus Stanislovas Tomas žinojo maždaug 400 santykinai sąžiningų būdų, kaip atimti pinigus iš pensininkų ir sėkmingai jais naudojosi

Su šita idėja S.Tomas atėjo į LVT valdybos posėdį ir ten pristatė jį (redakcija turi šio posėdžio garso įrašą): “nė vienas iš Lietuvos atstovų Europos parlamente nekalbėjo apie mažas pensijas Lietuvoje. Tiesa, Viktoras Uspaskich buvo pradėjęs tokią bylą, tačiau apeliacinėje instancijoje jis pasakė ją nutraukti. Mes paskaičiavome, kad vidutinė pensija turi būti 600 eurų, o minimali alga turi sudaryti 60 proc. Pensijos, ją irgi galima paskaičiuoti. Todėl siūlau surinkti kuo daugiau žmonių, geriausiai turėti 1000 pensininkų, kurie gaudavo minimalią algą. Surinkti žmones ir eiti visiems kartu į teismą, į Europos teismus ir Jungtinių tautų organizacijas. Kiekvienas, kuris dalyvauja, mokėtų po 50 eurų, ir mes u kolegomis jau buvome apkalbėję – reikėtų tuos pinigus padalinti į keletą dalių. T.y. 20 proc. Gautų žmogus, kuris gavo pensininko sutikimą bylinėtis, 5 proc. Gaus administratoriai iš LVT, 65 proc. atitektų man, ir 10 proc. Eitų ekspertai.eu”.

“Matau tokioje byloje visapusišką naudą, nes parodytume ir valdžios požiūrį, ir propagandine prasme, – S.Tomui pritaria Z.Vaišvila, – mums reikia rodyti ir mūsų valdžios požiūrį į tai. Būtų gerai, jeigu lygiagrečiai eitų du procesai – vienas Lietuvoje, kitas užsienyje.

Kasdien vis didesnius stebuklus apie Stanislovo Tomo pergales JT teisme pranešanti ekspertai.eu turėtų gauti 10 prroc. už šios afegos “įsukimą”

Čia įsiterpia Zenonas Andriulėnas : “gal pradžioje pabandome su 10 žmonių. Nes aš matau labai didelę riziką – jeigu mes Lietuvos mastu surinkę didžiulius pinigus, ir juos pasidalinę, tai nesėkmės atveju mūsų organizacijai bus labai prastai. Reikia pasverti riziką, ir aš siūlau su advokatu sudaryti sutartį tik dėl sėkmės mokesčio”.

“Būtų svarbus žestas, jeigu Stanislovas Tomas įstotų į LVT, ir aš manau, kad jis turėtų vadovauti teisininkų komandai, nes jis žino tarptautinę sceną, – atsako Z.Vaišvila, – o dėl rizikos, tai mano supratimu, viskas priklauso nuo to, kaip mes tai pateiksime. Aš jau Audriaus Nako prašiau parašyti trumpą pristatymą ir išdėstyti teisinius pagrindus ir argumentus. Tas pasiūlymas be galo svarbu, ir sunkiausias dalykas bus paaiškinti žmones, kodėl juos kreipti į vieną ar kitą grupę”.

“Nenoriu sutikti su Zenonu, kad nesėkmės atveju tai organizacijai būtų labai blogai, – pasisakė ir valdybos narys Kęstutis Eiva, – organizacijai tai būtų naudinga bet kokiu atveju, nes jeigu teismas neįvykdė teisingumo ir apsidergė, tai mes vėl laimine”.

“Tai, tada būtų korumpuotas teisėjas, – sutinka S.Tomas.

“Bus parengtos formos, kad nueit pas pensininką, ir jam išaiškinti, kokios galimybės”, – sakė T.Jakilaitis.

“Tada aš siūlau priimti principinį sprendimą – taip ar ne, – pritaria Z. Vaišvila, nes manau, kad mes jau esame suvokę, tuo labiau, kad gerbiamas Stanislovas yra čia. Todėl siūlome viešo pateikimo kitame posėdyje”.

“Kiek jums reikia minimaliai žmonių, kad apsiimtumėte rašyti tokį skundą ir ginti pensininkus?”, – paklausė Jonas Mažintas.

“Nuo tų 50 eurų aš gaučiau 65 proc., ir už tai vesčiau bylą iki pabaigos, – atsakė S.Tomas, – minimalus skaičius būtų tūkstantis žmonių”.

“O jeigu būtų tik 500 žmonių, ar neapsimokėtų to daryti?

“Nu, pabandome kad būtų 1000”, – atsakė S.Tomas

O pinigus dalinamės iš karto? Nes juk yra moralės dalykas – tie žmonės už jus balsuos?

“Na, jeigu bus 500, tai aš vis tiek padarysiu, tačiau tikiuosi, kad tokių pensininkų bus 1000”, – atsakė S.Tomas.

“Jeigu būtų 500 žmonių, kurie sumoka po 50 eurų, tai būtų jau 25 tūkst. Eurų, ir už tokį honorarą būtų galima pasisamdyti bet kokį pasaulio advokatą, klausė advokatė Aldona Jankevičienė, – ar turint 200 žmonių, kaip kad sakėte, kad tiek surinkote, negalima surašyti ieškinio?

“Ne, tai nerimtai atrodo, – atsakė S.Tomas.

Ostapas Berta Marija Suleimanas Bender Bėjus Stanislovas Tomas mylėjo ir kentėjo. Jis mylėjo pinigus ir kentėjo dėl jų trūkumo.

“Aš siūlau balsuoti už Stanislovo Tomo pasiūlymą, kad reikia ginti pažeistas pensininkų teises, įpareigojant LVT narį Stanislovą Tomą paruošti teisinį pagrindimą šiai iniciatyvai, geriausiai ant vieno puslapio, kad žmogus užmestų akį ir perskaitytų, – sakė Z.Vaišvila, – taip pat įpareigojame teisės grupę parengti kreipimąsi į pensininkų organizacijas dėl šio sumanymo. Mes matome, kad tam reikia pritarti”.

Pritarti šiam S.Tomo pasiūlymui ir įpareigoti S.Tomą parengti dokumentą ir skundą teismui, taip pat dėl LVT dalyvavimo šiame procese buvo nuspręsta balsavimu – “už” balsavo 8 nariai, 2 – prieš.

Delegacija iš LVT apsilankė keliose pensininkų organizacijose, ragindamos prisidėti prie iniciatyvos, tačiau visur jiems buvo parodytos durys – skundą S.Tomas gali rašyti, tačiau ne už 50 tūkst. Eurų honorarą.

Už tai, kad pasipriešino šiai aferai, iš LVT buvo išmesti Z.Andriulėnas ir A.Jankevičienė, o “Laisvas laikraštis” įpareigotas paneigti tai, kad LVT nusprendė savo posėdyje:

Lietuvos Visuomenės Tarybos pranešimas spaudai

2019 m. kovo 6 d. Vilnius

2019 m. kovo 6 d. Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos posėdyje dėl sąmoningo ir tyčinio valdybos nutarimų nevykdymo (kasos dokumentų neperdavimo, kandidatų į narius ir narių užpildytų dokumentų neperdavimo, šių dokumentų su asmens duomenimis perdavimo pašaliniams asmenims, elektroninio susirašinėjimo su nariais ir kandidatais į narius ištrynimo, Lietuvos visuomenės tarybos FB-o paskyros valdymo neperdavimo), tuo vykdant galimai nusikalstamas veikas, valdyba nutarė pašalinti iš Lietuvos Visuomenės Tarybos narių Zenoną Andrulėną, neleisti jam naudotis Lietuvos Visuomenės Tarybos elektroniniais adresais.

2019 m. kovo 6 d. Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos posėdyje valdybos nariams Jonui Mažintui ir Aurimui Drižiui buvo paaiškinta ir pasiūlyta susipažinti su pateiktais valdybos posėdžių protokolais ir išrašais iš banko sąskaitos, patvirtinančiais, kad Lietuvos Visuomenės Taryba nevykdo Stanislovo Tomo projekto dėl pažeistų pensininkų teisių gynimo ir nerenka dėl to jokių lėšų. Valdyba paprašė Aurimo Drižiaus, kad „Laisvas laikraštis“ paneigtų nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius „Laisvo laikraščio“ straipsniuose.

LVT valdybos pirmininkas Zigmas Vaišvila

Aurimas Drižius nuotrauka.

Šoko būsena yra tada, ka mes užmirštame savo istoriją, prarandame ryšį su realybe. Kai mums valdančioji chunta vietoje istorijos įkiša buržuazinės Lietuvos smetoninio fašistinio režimo idealizuotą paveikslą, vietoje tikrų didvyrių verčia mus garbinti karo nusikaltėlius, moterų, vaikų žudikus. Šokas yra tada, kai mes prarandame gebėjimą skirti, kas yra gerai ir kas yra blogai, susitaikome su valdančio parazitų režimo, mikroskopinės mažumos socialinių parazitų mums primesta valia, blogio galia. Šoko būsena mums yra sąmoningai primesta Vakarų kolonizatorių ir jų vietinės 5 kolonos, kompradorinio elito tik vienu tikslu – pavergti ir kontroliuoti melo ir dezinformacijos įtakoje orientyrus praradusią tautą. Kai valdanti proamerikietiška chunta išnaudojo visą pasitikėjimo, kurį ji 1990 metais gavo masinių melo ir dezinformacijos propagandos būdu, kreditą, visuomenę ištinka krizė. Krizė visuomenėje yra šoko būsena. Būtent todėl aiškus savo tikrosios, o ne valdančios chuntos primestos, istorijos aiškus suvokimas padeda susivokti šiame pasaulyje, kuriame viešpatauja masinė dezinformacija ir totalinis smegenų plovimas, masinės sąmonės formatavimas, sako Naomi Klein savo filme “Šoko doktrina”.

 

1953 metų kovo 5 d. savo užmiesčio rezidencijoje labai keistomis aplinkybėmis mirė tuometinis Tarybų Sąjungos, pirmosios pasaulyje darbo žmonių, realios demokratijos valstybės, vienintelės tikrosios II Pasaulinio karo nugalėtojos vadovas Josifas Visarionovičius Stalinas. Net praėjus tiek metų po žymiausio 20 amžiaus politinio veikėjo mirties Vakarų imperialistai, nacistai, fašistai negali jam atleisti savo gėdingo pralaimėjimo ir nėra pasaulyje kitos tokios asmenybės, apie kurią pasaulio parazitai – kapitalistai, banksteriai, liberalai, nacistai, sionistai, konservatoriai ir pan. – nebūtų prikūrę tiek prasimanymų, melo, šmeižto.

Galingiausio planetos žmogaus Josifo Stalino, valdžiusio trilijonų dolerių vertės resursus, asmeninio turto apyrašas po jo mirties užėmė nepilną` puslapį.

Kaip buvo iš tiesų? Kodėl liberalai taip atkakliai nemato realių tarybinės valstybės įspūdingų pasiekimų ir mato išimtinai tik trūkumus, represijas? Kodėl, nežiūrint į kosminius liberalų šmeižto apie J.Staliną kiekius, kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie TSRS lyderį, vadovavusį šaliai sunkiausiu valstybei laikotarpiu , vertina objektyviai, už didingus darbus ir neregėtus pasiekimus? Kodėl apie J.Staliną liberalioje melo propagandoje galima kalbėti išimtinai tik neigiamai ir tik apie jo vykdytas represijas? Tai būtų tas pats, kaip apie krikščionybę kalbėti tik apie inkviziciją.

Tiesa yra visuma faktų, tiek neigiamų, tiek teigiamų, todėl verta svarstyti ir liberalų kruopščiai nutylimą informaciją apie tai, kas buvo nuveikta Tarybų Sąjungoje, kai valstybei vadovavo Josifas Visarionovičius Stalinas.

Bet kurį liberalą, nepriklausomai nuo to, kokioje formoje jis parazituoja ar po kokiu pavadinimu jis slepia savo grobuonišką savanaudišką prigimtį, Stalino vardas ima kratyti lyg iš liberalo sielos būtų varomas velnias egzorcizmo seanso metu. Liberalas

Apie J.Stalino represijas Nikitai Chruščiovui buvo parengta pažyma, pagal kurią pagal garsųjį TSRS Baudžiamojo kodekso 58 str (antitarybinė veikla) buvo nuteista 3 777 380 žmonių per 32 metus.

puikiai prisimena tik deportacijas, trėmimus, represijas, „kruvino“ režimo baisius nusikaltimus prieš …. vogti ir į korupciją nuo prigimties linkusius liberalus. Tai tiesa. Vagims, sukčiams, niekšams, aferistams, korumpuotiems liberalams prie Tautų Tėvo buvo sunku: jiems teko – ar galite tai įsivaizduoti?!!, – dirbti ir sąžiningu darbu užsidirbti sau duoną, o už bet kokį bandymą sukčiauti, vogti, parazituoti liberalas keliaudavo į elgesio korekcijos ir socializacijos centrus. Atlikti atgailą ir suvokti, kad žmogus vertingas yra tiek, kiek jis stengiasi dėl savo šeimos, bendruomenės, valstybės. Todėl jau tiek metų ir šiandien liberalai tiesiog trykšta savo neapykanta tam, kuris ragino parazitus tapti žmonėmis. Liberalo, bet kurio socialinio parazito neapykanta J.V.Stalinui ir socializmui apskritai, tai niekšo kerštas už patirtą baimę ir pelnytą teisingumą. Ir tai suprantama. Niekada pasaulyje nebuvo tokios efektyvios valstybės, ekonomikos modelio  ir socialinės visuomenės organizacijos, kuri taip galingai įgyvendintų valstybės pagrindinę paskirtį – ginti viešą interesą, vykdyti teisingumą šalies viduje ir užtikrinti valstybės saugumą nuo išorės priešų, Vakarų barbarų-kolonizatorių ordų, agresijų, kaip tai buvo daroma Tarybų Sąjungoje vadovaujant J.V.Stalinui.

Vadovaujant Stalinui per 30 metų agrarinė, nuskurdusi, priklausoma nuo užsienio kapitalo šalis tapo galingiausia pasaulyje karinė pramonine valstybe, naujos socializmo aukštesnės civilizacijos centru. Nuskurdę ir neraštingi carinės Rusijos gyventojai per labai trumpą laiką tapo viena iš labiausiai išsilavinusių nacijų pasaulyje. 1950-ųjų metų darbininkų ir valstiečių politinis ir ekonominis išprusimas ne tik nenusileido, bet ir žymiai lenkė to meto bet kurios išsivysčiusios Vakarų valstybės darbininkų ir valstiečių išsilavinimą. Tarybų Sąjungos gyventojų skaičius padidėjo 41 milijonu.

Stalino laikais tik per 2 pirmuosius penkmečius buvo pastatyta daugiau nei 5000 stambiausių pramonės objektų, tame skaičiuje DneproHES‘as, Uralo mašinų gamykla, Charkovo traktorių gamykla, Gorkio automobilių gamykla, Stalino vardo gamykla ZIS, metalurgijos gigantai Magnitogorske, Čeliabinske, Norilske, Stalingrade ir kiti. Ir tai vyko visoje Tarybų Sąjungoje. Kai 1928 metais buvo patvirtintas pirmasis penkmečio planas ir pradėti vykdyti Tarybų Sąjungos industrializacija, kolektyvizacija, elektrifikacija ir kultūrinė revoliucija,  šalies BVP augimas kartais siekė net 30 procentų per metus. Toks Tarybų Sąjungos ekonomikos stebuklas, pramonės šuolis sudarė prielaidas laimėti didžiausią žmonijos istorijoje II Pasaulinį karą, kai „šviesioji, civilizuota“ Vakarų Europa susivienijo po fašizmo vėliavomis, klastingai užpuolė TSRS 1941-06-22 ir barbariškai išžudė net 15 mln tarybinių civilių gyventojų, sunaikino beveik 70 procentų TSRS pramoninės ir socialinės infrastruktūros okupuotoje šalies dalyje.

Šis socialistinio ekonomikos modelio rekordas niekada nebuvo pasiektas daugiau niekur pasaulyje. Lietuvoje per pokario pirmuosius 10 metų, nežiūrint pasitraukusių į mškus nacių kolaborantų ir nacionalistų aršaus pasipriešinimo,  buvo atidaryta šimtai gamyklų, pramonės įmonių,  kolūkių ir tarybinių ūkių, nutiesti keliai, įvykdyta elektrifikacija, atidaryta šimtai mokyklų, kultūros namų, ambulatorijų, ligoninių, sukurta visoje šalyje socialinė infrastruktūra, kuri visiems piliečiams užtikrino darbą, būstą, mokslą, medicininę priežiūrą, poilsį, būtiniausių poreikių tenkinimą. Palyginimui, per paskutinius 26 metus liberalų „demokratijos“ visa tai buvo sugriauta, išplėšta, nusiaubta ir išvogta, nepastatyta nei viena įmonė, kuri nors kiek būtų panaši į Kėdainių chemijos kombinatą, Jonavos „Azotą“ ar Ignalinos atominę elektrinę. Nei vienos! Tik maximos dygo kaip grybai po lietaus.

Tik per 2 metus po karo jau 1947 metais TSRS pramoninis potencialas buvo atstatytas ir pasiekė ikikarinį lygį, o 1950 metais Tarybų Sąjungos pramonė viršijo net du kartus lyginant su 1940 metų lygiu. Nei viena Vakarų šalių, nukentėjusių nuo karo, tuo metu nebuvo pasiekusi savo ikikarinio lygio, nežiūrinti į JAV galingą finansinę paramą.

Per pirmuosius 5 pokario metus pagrindinių maisto produktų kainos Tarybų Sąjungoje buvo sumažintos net 2 kartus, o tuo pačiu metu didžiosiose kapitalistinėse šalyse kainos augo ir padidėjo kai kur net 2 ir daugiau kartų.

Toks milžiniškas pasiekimas buvo pasiektas šalyje, kurioje tik prieš penkerius metus baigėsi siaubingiausias karas žmonijos istorijoje ir kuri nuo karo nukentėjo labiausiai iš visų kare dalyvavusių pasaulio šalių!

Vakarų liberalūs buržuaziniai ekspertai 1945 metais su jiems būdinga piktdžiuga viešai ir oficialiai prognozavo , kad TSRS pramonė atstatys savo 1940 metų pramonės potencialą tik 1965 metais ir tik tuo atveju, jeigu ims kreditus iš Vakarų kapitalistinių šalių ir tokiu būdu bus kolonizuota. TSRS šitą lygį pasiekė per du metus, viršijo du kartus ikikarinį lygį jau 1949 metais ir be jokios užsienio pagalbos. Priešingai, Vakarų imperialistai, agresoriai ir išnaudotojai visais įmanomais būdais kenkė TSRS, paskelbė ekonominį embargą, nuleido geležinę uždangą ir įkūrė tarptautinę karo nusikaltėlių gaują NATO, kurios tikslas ir paskirtis buvo rengti III Pasaulinį karą, griauti ir niokoti laisvas valstybes visame pasaulyje. Ir šiandien JAV/NATO globalistai daro tą patį ir siekia pavergti pasaulį taip pat, kaip ir 1950 metais.

1947 metais TSRS, pirmojoje iš pokario valstybių visoje planetoje, buvo panaikinta maisto kortelių sistema. O nuo 1948 metų kasmet – iki pat 1954 metų – buvo mažinamos maisto produktų ir plataus vartojimo prekių kainos. Vaikų mirtingumas 1950 metais sumažėjo net 2 kartus, lyginant su 1940 metų tuo pačiu rodikliu. Gydytojų skaičius išaugo 1,5 karto. Mokslo įstaigų skaičius padidėjo 40 procentų.  Studentų skaičius išaugo 50 procentų ir taip toliau. Liberalai vis tiek iki sąmonės praradimo įrodinės, kad visi mokytojai, gydytojai, mokslininkai, studentai, valstiečiai buvo išvežti į Sibiro Gulagus, o pramonė, žemės ūkis, mokslas vystėsi patys sau vieni?!..

Parduotuvėse buvo gausybė įvairiausių pramoninių bei maisto prekių, o sąvoka deficitas niekam nebuvo žinoma. Maisto produktų pasirinkimas gastronomuose buvo žymiai didesnis, nei dabar yra šiuolaikiniuose supermarketuose. Dabar retai kur pavyksta aptikti dešrą, kuri savo aukšta kokybe ir delikatesiniu skoniu būtų nors kiek panaši į tų laikų tarybinę. Vietinės gamybos vartojimo prekių ir maisto produktų įvairovė ir kokybė buvo žymiai aukštesni nei yra dabartiniai vienkartinio vartojimo pramonės produktai ir maisto pramonės cheminiai surogatai.

Visi TSRS piliečiai be išimties turėjo teisę į darbą. Susirasti darbą užimdavo tiek, kiek reikia atvykti pas darbdavį ir parašyti prašymą. Pakeisti darbą užimdavo tiek pat laiko. Valstybė pareiga buvo užtikrinti visiems darbą – VISIEMS.  Darbininkų darbo užmokestis 1953 metais svyravo vidutiškai nuo 800 iki 3000 ir daugiau rublių. Šachtininkai ir metalurgai uždirbdavo iki 8000 rb. Jauni specialistai inžinieriai uždirbdavo iki 1300 r. Komunistų partijos rajono komiteto sekretorius uždirbdavo 1500 rb., o profesorių ar akademikų darbo užmokestis neretai siekdavo 10 000 rb. ir daugiau.

Automobilis „Moskvič“ kainavo 9000 rb., balta duona (1kg) – 3 rb., juoda duona (1 kg) – 1 rb., jautiena – 12,5 rb/kg,  žuvis starkis – 8,3 rb/kg, pienas – 2,2 rb/l, bulvės – 0,45 rb/kg, alus „Žigulinis“ (0,6 l.) – 2,9 rb., audinys kartūnas (1 m) – 6,1 rb. Kompleksiniai pietūs valgykloje kainavo 2 rb.. Gera vakarienė dviems restorane su buteliu vyno – 25 rb.

Ir visą tai pavyko pasiekti nežiūrint į tai, kad reikėjo išlaikyti  5,5 milijono karių armiją, apginkluotą pačiais moderniausiais ginklais, geriausią tuo metu armiją visame pasaulyje!

1946 metai TSRS buvo pradėti vykdyti grandioziniai projektai : branduolinio ginklo ir atominės energetikos vystymo darbai, raketinės kosminės technikos kūrimas; technologinių procesų automatizacija; naujausios skaičiavimo technikos ir elektronikos kūrimas; kosmoso užkariavimo; šalies dujofikacija; buitinės technikos gamybos pramonė ir kt.

Pirmoji pasaulyje atominė elektrinė Tarybų Sąjungoje buvo pradėta eksploatuoti metais anksčiau nei Anglijoje, ir 2 metais anksčiau nei JAV. Tik Tarybų Sąjungoje buvo pastatyti laivai – atominiai ledlaužiai.

Tokiu būdu TSRS tik per vieną penkmetį – nuo 1946 iki 1950 metų – be jokios užsienio pagalbos ir būdama žiauriausios konfrontacijos su turtingiausiomis Vakarų kapitalistinėmis išnaudotojų kolonizatorių valstybėmis, Vakarų vykdyto ekonominio karo prieš TSRS sąlygomis sugebėjo išspręsti mažiausiai tris grandiozines problemas:

1) buvo atkurtas Tarybų šalies liaudies ūkis,   kurį nuniokojo “šviesiosios” vieningos Europos nacistai-kolonizatoriai;

2) užtikrintas stabilus gyventojų pragyvenimo lygio augimas;

3) buvo įvykdytas ekonominis TSRS šuolis į ateitį.

Dar ir dabar buvusios TSRS respublikos vis dar gyvena iš Stalino laikais sukurto tarybinės liaudies palikimo mokslo srityje, pramonėje, praktiškai visose gyvenimo sferose. „Laisvieji“ liberalai ir „laisvoji“ rinka per daugiau nei ketvirtį amžiaus nieko savo reikšmingo nesukūrė, tik sugriovė ir išvogė tarybinės liaudies sukurtą turtą. Tereikia išeiti į gatvę ir tuo nesunku bus įsitikinti.

J.V.Stalino dovanotos teritorijos Lietuvai.

Vienas iš kandidatų 1952 m. rinkimuose  į JAV prezidento postą Edlajus Stivensonas vertindamas padėtį su nusivylimu tvirtino, jeigu J.Stalino vadovaujamos Tarybų Sąjungos pramonės augimo tempai išliks ir toliau tokie patys, tai 1970 metais tarybinės gamybos apimtys viršys JAV pramonę net 3-4 kartus.

1953 metų rugsėjo mėnesio žurnalo „National business“ numeryje Herberto Hario straipsnyje „Rusai mus vejasi“ pažymima, kad “TSRS ekonominės galios augimo tempai lenkia bet kurios pasaulio šalies ekonomikos augimo tempus ir šiuo metu TSRS pramonės augimas yra 2-3 kartus didesnis už JAV”.

1991 metai vyko Tarybų Sąjungos ir JAV simpoziumas, kurio metu naujieji „liberalai-demokratai“ ėmė giedoti ditirambus „Japonijos ekonominiam stebuklui“, kad galėtų pažeminti ir paniekinti socialistinį ekonomikos modelį. Skambų antausį šiems Tėvynės išdavikams, Miltono Fridmano prichvatizacijos sektos pasekėjams skėlė ne kas kitas, o Japonijos milijardierius Chirosi Takajama: „Jūs nieko nesakote apie pagrindinį dalyką, apie jūsų šalies pirmavimą pasaulyje.  1939 metais jūs, rusai, buvote išmintingi, o mes, japonai, buvome kvailiai. 1949 metais jūs tapote dar išmintingesniais, o mes vis dar buvome kvailiai. Tačiau  1955 metais mes įgavome proto, o jūs tapote penkių metų vaikais.  Japonijos ekonominė sistema yra praktiškai visa nukopijuota nuo jūsų tarybinės planinės ekonomikos modelio, skiriasi tik tuo, kad mes kapitalistai, privatūs gamintojai, ir mes savo istorijoje niekada nebuvome pasiekę didesnio nei 15 procentų BVP augimo per metus. Jūsų gi visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė pasiekdavo 30 ir daugiau procentų BVP augimo per metus. Visose mūsų kompanijose ant sienų kabo jūsų Stalino laikų lozungai“

Vienas iš geriausių šventikų luomo atstovas Simferopolio ir Krymo archimandritas Luka rašė : „Stalinas išsaugojo Rusiją. Jis parodė, ką reiškia Rusija visam pasauliui. Ir todėl aš, kaip tikras krikščionis ir Rusijos patriotas žemai lenkiuosi draugui Stalinui“.

Niekada savo istorijoje mūsų šalis nebuvo mačiusi tokių didingų permainų, kokios vyko Stalino epochoje! Būtent dėl šios priežasties šiuo metu vykdomas velniškas parazitinės buržuazijos planas – niekada daugiau neprileisti prie valstybės valdymo žmonių, kurie savo asmenybės vidine galia, moralinėmis savybėmis, strateginiu mąstymu, ištikimybe valstybės interesams ir atsidavimu savo tautai būtų panašūs į J.V. Staliną, visą savo gyvenimą paaukojusį tautos interesams ginti. Todėl jau 70 metų vykdoma arši J.V.Stalino šmeižimo ir diskreditavimo kampanija, siekiant sumenkinti didžio žmogaus gyvenimą ir istorinę veiklą. Vakarų imperialistai, kurie pralaimėjo J.V.Stalinui visuose susirėmimuose, negali atleisti ir susitaikyti su pralaimėjimu. Nors Vakarų valdytojai yra pagarsėję savo žiaurumais, represijomis, genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, tačiau kaltina dėl savo įvykdytų nusikaltimų tik J.V. Staliną ir daro tai po jo mirties praėjus pusei amžiaus. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V. Čerčilis Didžiojo Tėvynės karo metais rašė: „Aš keliuosi kiekvieną rytą ir meldžiuosi, kad Stalinas būtų gyvas ir sveikas. Tik jis gali išgelbėti pasaulį“. J.V.Stalinui mirus amžinas jo oponentas neslėpė savo susižavėjimo vado asmenybe: „Stalinas gavo Rusiją vyžotą, nuskurdusią, neraštingą ir atsilikusią, o paliko ją galingiausia pasaulyje valstybe, išsivysčiusia ir su branduoline bomba“. Šarlis de Golis, Prancūzijos prezidentas rašė: „Stalinas nemirė. Stalinas pasislėpė ateityje“.

Pranašiškus žodžius pasakė pats J.V.Stalinas 1939 metais pokalbio su Tarybų Sąjungos diplomate ir valstybės veikėja A.Kolontaj metu :

“Daug mūsų partijos ir tautos darbų bus apšmeižti ir apspjaudyti ne tik užsienyje, bet ir mūsų šalyje taip pat…

TSRS galia slypi tautų draugystėje. Kovos prieš TSRS smaigalys bus nukreiptas būtent į šios draugystės suardymą, į pakraščių atplėšimą nuo Rusijos…. Su ypatingu įniršiu pakels galvą nacionalizmas. Kuriam laikui jis nustelbs internacionalizmą, tačiau laikinai. Nacijų viduje atsiras nacionalistų grupės ir kils konfliktai. Išlįs daugybė vadukų-pigmėjų, savo tautų išdavikų. Apskritai ateityje įvykiai vystysis žymiai sudėtingesniu ir pasiutusiu būdu, posūkiai bus labai staigūs. Reikalas krypsta į tai, kad ypatingai sukils Rytai. Kils aštrūs prieštaravimai su Vakarais.

Ir visgi kaip besivystytų įvykiai, praeis laikas, ir naujų kartų žvilgsniai atsigręš į mūsų socialistinės Tėvynės žygdarbius ir pergales. Metams bėgant ateis naujos kartos. Jos vėl pakels savo tėvų ir senelių vėliavą ir atiduos jiems deramą pagarbą. Savo ateitį jie statys ant mūsų didingos praeities pamatų“.

Apie save Stalinas yra sakęs: „Kai aš numirsiu, ant mano kapo bus suversta daug šiukšlių, tačiau istorijos vėjai negailestingai jas nupūs“ . Taip ir įvyko.

Visa armija liberalių istorijos klastotojų, ypatingai čia pasižymėjo žinomas melagis Aleksandras Solženycinas,  dergė Vadą po jo mirties su įniršiu ir su ypatinga aistra. Šakalų kaimenės draskė mirusį liūtą, keršydami jam už savo baimę, bailumą, niekšybę ir melą. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus vykdyta pasiutusi antistalininė propaganda jos organizatoriams neatnešė jokios pergalės net prieš jau seniai mirusį Staliną.

Galima suprasti motyvus tų, kurie šiandien vis dar negali pasisotinti savo nebaudžiamumu ir galimybėmis šmeižti didingą istorinę asmenybę. Tas milžiniškas kiekis melo apie J.V.Staliną yra verčiamas nepertraukiamai ant eilinių žmonių galvų tik  dėl vienos priežasties – kad žmonės lygindami negalėtų suprasti, kas buvo nuveikta tada, ir, kas yra dar svarbiau liberaliems aferistams, žmonės negalėtų suvokti, kokius nusikaltimus daro prieš savo tautas dabartiniai valdantys „elitai“. Kad žmonės negalėtų net mintimis grįžti prie socializmo idėjų! Antistalininė šlykšti kampanija turi vieną tikslą –  atimti iš žmonių galimybę atkurti socialistinę ekonomikos sistemą, kuri leistų labai greitai išsivaduoti iš kolonizatorių priespaudos ir vėl tapti galinga darbo žmonių valstybe, realia visos tautos demokratija, diktatūra socialiniams buržuaziniams parazitams.

Žmonės prisimena valstybių vadovų darbus, o ne tuščias kalbas. Marksizmas vėl tampa aktualus. Tai rodo kiekvienais metais vis augantis gėlių skaičius prie J.V.Stalino kapo. Alternatyva liberaliam fašizmui ir žvėriškam kapitalizmui yra ir ji vis labiau atskleidžia gruobonišką kapitalizmo esmę.

Sekmadienį žymiai mažiau nei pusė Lietuvos turinčių teisę balsuoti piliečių eis mesti biuletenius į rinkimų urnas. Dauguma iš jų balsuos už jiems dalintus tuščius pažadus, programas, kurių sisteminės partijos niekada nevykdė nuo pat 1990 metų, už kandidatus, kuriuos jiems prievarta agresyvios propagandos metodais įsodino į smegenis proamerikietiškų sisteminių partijų konservatorių ir liberalų valdomos masinės dezinformacijos priemonės, už savanaudžių vietinių oligarchų-viarslinykų pinigus. Visos šitos sisteminės partijos rinkimus vertina tik vienu būdu – kaip verslo planą už jūsų ir mūsų pinigus toliau vogti mūsų ir jūsų pinigus. Valdžia jiems tik garantuoja teisę toliau plėšti naivius savo bendrapiliečius ir suteikia galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią akivaizdžiai nusikalstamą veiklą. Neliečiamumas tokiems “patriotams” garantuojamas iki to momento, kol jie bus ištikimi nusikalstamam politinio elito klanui. Bet koks nukrypimas nuo JAV globalistų-Lietuvos kolonizatorių nubrėžto kolonizavimo plano tokiems “tautos tarnams” reiškia mirtį – ekonominę, socialinę, teisinę ir neretai fizinę. Bet koks žingsnis į šalį nuo šio kolonijinės priklausomybės, NATO okupacijos legalizavimo plano – šaunama be įspėjimo, šoktelėjimas į nacionalinių interesų gynybos pusę reiškia antiglobalinę agitaciją. Todėl konservatorių ir liberalų partijoms pergalė rinkimų cirke reiškia nei daug nei mažai, o teisę gyventi, tad į žūtbūtinį mūšį metami visi, ir ypatingai dažnai patys negarbingiausi kovos metodai. Dilema – pergalė arba  mirtis – vietos moralei nepalieka, kare pirmoji žūsta tiesa, o kai griaudi informacinio karo patrankos, mūzos tyli.

Visa konservatorių ir liberalų užgrobta sisteminė žiniasklaida už jūsų ir mūsų pinigus rinkiminės kampanijos visą laiką prievartaus jus paklusti jiems ir dar 4 metus išlaikyti ant savo sprando antiliaudinę dešiniųjų chuntą. Ar to tau reikia?

Į rinkimus sisteminės proamerikietiškos partijos eina lyg į Reichstago šturmą nuožmiai kaudamosios tarpusavyje dėl to paties pyrago, dėl teisės būti prie lovio, dėl teisės formuoti ateitį pagal tik jiems naudingą grobuonišką “žmogus žmogui vilkas” liberalizmo modelį “kas nevagia, tas Kremliaus agentas”. Realiai opozicinės partijos Vašingtono, Londono ir Briuselio nurodymu tų pačių konservatorių ir liberalų buvo išnaikintos dar 1990 metais, todėl jokių pokyčių jokie rinkimai  šiandien paprastam eiliniam Lietuvos piliečiui net nežada – “Jeigu rinkimų rezultatai nors ką nors lemtų, mums būtų uždrausta balsuoti”, teigė žinomas JAV satyrikas Markas Tvenas.

Rinkimų programų galima ir neskaityti, jos visos vienodos ir neturi jokios reikšmės jūsų apsisprendimui. Nors gal įdomumo dėlei ir galima pasiskaityti, tačiau ne šių rinkimų programas, bet praėjusių. Tiesiog,  kad įsitikintumėte, kad nei vieni rinkiminiai pažadai, duoti tų pačių veikėjų ir partijų nei prieš 4 metus, nei prieš 30 metų,  nebuvo įvykdyti nei karto. Tai gal padės jums apsispręsti, kaip šį savaitgalį praleisti turiningiau, nei dalyvavimas šioje banalybėje, vadinama rinkimais.

Kaip sakė proletariato vadas V.I.Leninas, ” Politikoje žmonės visuomet buvo ir visuomet bus naivios apgaudinėjimo ir apsigaudinėjimo aukos, kol jie išmoks už bet kurių dorovinių, religinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų įžvelgti vienų ar kitų klasių interesus. Senosios tvarkos gynėjai visuomet mulkins reformų ir pagerinimų šalininkus, kol šie supras, kad kiekvienas senas institutas, kad ir koks jis atrodytų nežmoniškas ir supuvęs, laikosi vienų ar kitų viešpataujančių klasių jėgomis. O tų klasių pasipriešinimą galima palaužti tik vienu būdu: mūsų pačių visuomenėje surasti, apšviesti ir organizuoti kovai tokias jėgas, kurios gali — ir pagal savo visuomeninę padėtį turi — sudaryti jėgą, kuri įstengtų pašalinti seną tvarką ir sukurti naują.”

(V.I.Leninas “Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamosios dalys” (1913 m. Kovo mėn.) – Pilnas Raštų Rinkinys (PRR), 5-asis leidimas., 23 tomas, p. 47″)

Daugelis pastebėjo, Lietuvos miestų ir kaimų niūrią žiemos padangę nušvietė mėlynosios lagūnos spalvos, pražydo tropikų džiunglių vaivorykštėmis, nušvito rinkiminės agitacijos prabangiais plakatais – ATĖJO RINKIMAI. Iš visų įmanomų erdvių sklinda kategoriškai įkyrūs raginimai lietuviams balsuoti už neva nesavanaudiškus kandidatus iš neva patriotiškos partijos ar neva nepriklausomo visuomeninio rinkimų komiteto – rinktis geriausią, nors jie visi panašūs vienas į kitą lyg Marso batonėliai parduotuvėje.  Rinkis, sako rinkiminės kampanijos snikersai, nes tu ne tu, jeigu neužkandi liberalaus propagandinio ….

Atvykęs tūlas keliautojas į Uteną taip pat pirmiausia bus tiesiog prievarta sugrūstas į atfotošopintus kandidatų atvaizdus, jų skambius lozungus, plakatų rėmuose netelpančias akinančias šypsenas, spindinčių dantų  eiles – apima negeras įtarimas, kad kandidatai kėsinasi užkąsti eiliniu rinkėju eilinį kartą dar 4 metams.  Tie spindintys jaunatviška energija vyrai ir moterys, angeliško tyrumo akys, platūs mostai ir kandidatų šūkiai persekioja rinkėją lyg prakeiksmas.

Ryškiausiai agresyvios rinkimų propagandos bendrame fone išsikiria, tiesiog pulsuoja nesavanaudišku polėkiu aukotis vardan uteniškių gerovės – tiesiog nei valgyti, net miegoti negali, tik duokite pasiaukoti vardan tavęs, Utenos rinkėjau – visuomeninis rinkimų komitetas skambiu vienijančiu ir įkvepiančiu pavadinimu “Kartu už Utenos kraštą”.  Šitie šaunūs ežerų krašto vyrai ir moterys , kaip teigia jų rinkiminė agitacija, negailestingai kovos su korupcija, dieną naktį dirbs, kad uteniškiai apie rūpesčius net pagalvoti nespėtų, kur buvo duobutės, ten bus kauburėliai, žada jie, ir apskritai – jie už viską , kas gerą, ir prieš viską , kas bloga. Tik duokite jiems valdžią, ir jie padarys laimingais visus ir kiekvieną atskirai!!!

Kartu už Utenos kraštą nuotrauka.

Mūsų liberalios demokratijos laikais, kai pavogti vištą yra nusikaltimas, vogti daug yra verslas, o apvogti visą tautą yra vadinama politika, toks retai sutinkamas nesavanaudiškums žinomas tik iš tarybų valdžios metus išgyvenusių pasakojimų, todėl, savaime suprantama, kelia ilgesį, nuostalgiją ir viltį – kas gi tie gerieji samariečiai, kuriems staiga parūpo atgaivinti jau 30 metų užmirštas dorybes? Įdomu gi, kada, pagaliau, stos tiesa ir teisingumas atskirai paimtame Lietuvos rajone Utenoje.

Einame į Vyriausios rinkimų komisijos puslapį, kuriame yra registruoti 2019 metų savivaldybių rinkimų visuomeniniai komitetai ir susirandame šitą visų Utenos gyventojų nuodėmių  ir nelaimių atpirkimo komiteto “Kartu už Utenos kraštą” vardinį sąrašą – https://www.vrk.lt/registruoti-visuomeniniai-rinkimu-komitetai-2019-sav?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/savVkm/savRinkimuKomitetoNariai_rorgId-27706.html  

Ir lyg bibliją skaitome šiuolaikinių apaštalų sąrašą. Įdomumo dėlei pavartome kandidatų deklaracijjas, kaip jie nepakeliamu darbu vardan tos Utenos prasigyveno – daugiausiai pasiturintys žmonės, stambūs ir smulkūs verslininkai,  prekiautojai įvairiomis prekėmis, valstybės tarnautojai, su partijos protekcija patekę į šiltas budžetines vieteles, gydytojai (pikti liežuviai iš Amnesty International visą nepriklausomybės laikotarpį kalba, kad Sveikatos apsaugos sistemoje korupcija labiausiai išplitusi, bet čia, matomai, ne tas atvejis), pora mokytojų ir panašūs dori piliečiai. Vienok,spaudant VRK puslapyje kandidatų pavardes įkyriai lenda nuolat pasikartojantis, įkyriai pasikartojantis pavadinimas – liberalų sąjūdis, liberalų sąjūdis,liberalų sąjūdis.  Pasirodo, šie kuklūs žmonės dėl kažkokių , kol kas mums nežinomų priežasčių, bando nuslėpti tokią nekaltą aplinkybę, kad absoliuti dauguma “naujo” rinkimų komiteto “Kartu už Utenos kraštą” kandidatai yra labai jau seniai rinkimuose dalyvaujantys veikėjai ir nesėkmingai bandė užimti vietinės valdžios olimpą ankstesnių metų rinkimų į savivaldybių tarybas, kaip rodo 2015, 2011 ir ankstesnių metų rinkimų kandidatų deklaracijos.

Ir visi jie bandė įveikti Utenos rinkėjus … liberalų sąjūdžio partijos gretose.

Čia geresniam suvokimui būtina istorinė pažyma. Liberalizmą, kaip globalistinę ideologiją, Lietuvos nelaimei į Lietuvą atvilko filosofai V. Radžvilas ir A. Juozaitis. Liberalizmas, urvinis nacionalizmas ir religinis fanatizmas yra globalistų dažniausiai naudojami įrankiai kolonizuojant valstybes, naikinant valstybių suverenitetus tų šalių esminių institutų  – valstybės, bendruomenės ir šeimos – naikinimo būdu. Liberalai globalistams yra labai patogūs tuo, kad savo individualizmą, savanaudiškumą jie iškelia aukščiau visuomeninio intereso, savo privačių interesų tenkinimui jie visada pasiruošę aukoti viešus interesus, todėl savo godumo apakinti liberalai dažnai nepastebi, kaip patys, aukodami savo bendrapiliečių interesus, tampa maistu globalizmo rykliams. Liberalas yra įsitikinęs, kad jis toks gudrus, toks dievo apdovanotas, jog sugebės visus ir visada apmulkinti, išlipti sausas iš bet kokios balos, todėl avantiūristiškai nuolat pažeidžia įstatymus ir moralės normas vardan jam švento dalyko – kuo didesnio pelno, pinigų. Liberalų partija (bet kokiu pavadinimu, kuriuos jie nuolat keičia) yra konjunktūrinė, be jokių principų ir gali remti absoliučiai diametraliai priešingus idėjas, įvykius, veikėjus – pinigai nekvepia. Todėl Lietuvos liberalai 1998 metais  rėmė Artūrą Paulauską prieš Valdą Adamkų, paskui rėmė Rolandą Paksą, kurį vėliau jkartu su konservatoriais nuvertė V.Adamkaus naudai, buvo kartu su konservatoriais 2008 metų “naktinės” reformos, lietuvių tautos prakeiktos,  bendraautoriais, kartu sušaudė 2009 m. sausio 16 d. taikią demonstraciją prie Seimo, aktyviai dalyvavo Lietuvos jūrų laivyno išgrobstymo, Telekomo, Mažeikių naftos, LEO-LT, Būtingės terminalo, Independence,. Snoro ir Ūkio banko vagystės bei  kitose garsiose prichvatizavimo aferose. Liberalas Užpetrą-Užpetrą Auštrevičius “išsiderėjo” Visagino atominės elektrinės, kuri dar 30 metų galėjo gaminti pigią elektros energiją, uždarymą ir daugybė kitų “gerų” darbų nuveikė Lietuvos liberalai vardan tos savo asmeninės sąskaitos praturtinimo, papildymo. Mėgstamas liberalų užsiėmimas yra dalyvavimas Lietuvos nacionalinių išlaidų nacionalizavime ir nacionalinių pajamų privatizavime .

Tad kodėl šie garbūs liberalai staiga sugalvojo vėl, jau kelintą kartą per savo neilgą istoriją, užsimaskuoti po nekalta “visuomeninio komiteto” balta vėliava?..

Kaip jau minėta, liberalai šventai tiki, kad liberalas, veikiantis tik pačių žemiausių savanaudiškų interesų vardan, skatinamas veikti tik paties liberalo žemiausių fiziologinių instinktų patenkinimo tikslu, veikiantis tik įstatymo ir moralės draudžiamais būdais ir metodais,  gali būti kažkuo naudingas visuomenei ir kitiems savo bendrapiliečiams?!!

Toks liberalaus tikėjimo dualizmas, žinoma, dažnai konfliktuoja su viešais visuomenės interesais ir , savaime suprantama, pažeidžia įstatymus,  nors ir , būdami valdžioje, liberalai padarė viską, kad išvengti atsakomybės – į svarbiausius, bent kiek reikšmingus politikos, įstatymų leidybos, valstybės tarnybos, teisėsaugos, teismų, valstybės tarnybos, žiniasklaidos postus sukišo (žinoma, liberaliu, nusikalstamu,  korumpuotu būdu) savus – liberalus – žmones, kurie mąsto liberaliai. Patys prastūmė atitinkamus įstatymus ir pavedė juos vykdyti saviems. Tačiau nežiūrinti į šias titaniškas liberalų pastangas išvengti atsakomybės (ir griaunant valstybę, žinoma, tokiu būdu) kartais kontoroje kildavo korupcijos skandalai – įrodymai būdavo tokie neatremiami, kad net savio teisėjai, prokurorai negalėdavo išsukti tūlo liberalo nuo atsakomybės, nors simbolinės, tačiau atsakomybės. Tai kontorą, žinoma, degino, bet padėtis nebuvo kritiška. Papuldavo dažniausiai smulkios arba vidutinės liberalios žuvelės – V.Martišauskas, K.Rimšelis-Vamzdis ir panašūs.

2015 metų rinkimų į savivaldą metu liberalų vadai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius žadėjo “nušluoti korupciją su trenksmu!

Ir nušlavė. Situacija, kuri privertė liberalus mimikruoti vėl ir iš esmės, stipriai pasikeitė, kai su stambiu kyšiu 2016 metais buvo sulaikytas partijos nepaskandinamas flagmanas “kovotojas su korupcija” Eligijus Masiulis. E. Masiulis buvo sulaikytas, kai paėmė apie 130 000 EUR “paskolą” (anot paties E.Masiulio) iš Secialiųjų tyrimų tarnybos žymėtomis kupiūromis!!! “Paskolą” iš STT, Karlai!! Žymėtomis kupiūromis, Karlai! Tačiau, nežiūrinti, į visą nusikaltimo sudėties akivaizdumą ir situacijos absurdą, liberalas Eligijus Masiulis vis dar laisvėje ir nenuteistas. Visi žino kas, kur, kada, kiek ir už ką, bet užsikabinti nėra už ko!? Tokie nusikaltimai yra neišaiškinami. Kadangi korupcijos skandalo pėdsakai veda į viršų, pas žmones, kurie visiems yra žinomi… Ir kurie krūpteli kiekvieną kartą, kai E.Masiulis pareiškia: “Jeigu pradėsiu kalbėti, daug kam Lietuvoje pasidarys karšta!…” Todėl niekas niekada nepamatys E.Masiulio už grotų, kaip ir nesužinos, kas užsakė Pakaunės maišto įvykius, Bražuolės tilto ir Juro Abromavičiaus sprogdinimus, aukščiau minėtas finansines aferas ir panašius rezonansinius įvykius. Kiek korupcinių nusikaltimų liberalų valdoma žiniasklaida ir teisėsauga sugebėjo nuo visuomenės paslėpti, sužinosime labai negreitai, jeigu apskritai sužinosime.

Tokios mąsto skandalas, žinoma, liberalų partijai sudavė galingą smūgį. Liberalūs vadai greitai “atsiribojo” nuo savo vado, buvęs E.Masiulio pavaduotojas, bendražygis ir “kovotojas” su korupcija Remigijus Šimašius suskubo ištrinti bet kokias sąsajas su savo susikompromitavusiu vadu (čia jums ne A.Ūsas, kuris po pasimatymo su R.Šimašiumi suskubo ir sėkmingai pasiskandino upelyje, kuriame net kojas sušlapti sudėtinga). O pati liberalų partija šiuose rinkimuose sugalvojo pasislėpti nuo savo kriminalinės praeities po dar liberalų nesutrypta “visuomeninio rinkimų komiteto” visose rinkiminėse apylinkėse vėliava,

Utenos rajono liberalų komitetas taip pat padarė, kaip liepė partijos vadovybė, kurios vadas dabar po neutralia vėliava bando užimti Vilniaus mero postą – pelninga vietelė, o ką?!… Todėl Utenos liberalai vėl pilni entuziazmo, pozityvo, energijos, vėl tikisi išjoti ant balto žirgo.

Utenos “visuomenės” komitete taip pat yra antiliaudinės Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų apmokamos grupės “Jorkšyrų elfai” narių. Jorkšyrų elfai savo supuvusį patriotizmą demonstruoja visais jiems įmanomais būdais – liberali demokratija išlaisvino nuo atsakomybės visus visuomenės padugnes ir suteikė neribotas galimybes jiems už pinigus eksibicionuoti savo etinės, teisinės, socialinės degradacijos žemumas. Ir jie atsidavė savo patologinės niekšybės eksponavimo nebaudžiamai aistrai – visa savo supuvusios sielos esybe. Visuomenės skaldymui tai pati geriausia forma, kurią pažymėjo marksizmo klasikas Fridrichas Engelsas – “Norint sugriauti valstybę reikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų”. Lietuvoje šią Lietuvos valstybės griovimo misiją su bezdžionišku įtūžiu atlieka konservatoriai, liberalai, fašistai, naciai, nacionalistai, urviniai rusofobai, netašyti antitarybininkai ir panašūs jorkšyrų elfai. “Visuomenės pasyvumas atveria kelią į valdžią niekšams”. Jie toliau fragmentuoja bendruomenę viešai mėgaudamiesi visuomenės nepajėgumu nubausti šiuos socialinius parazitus. Dabar jie brukasi į savivaldybių tarybas užsimaskavę po nekalta “nepriklausomų”, “patriotiškų”, “visuomeniškų”, “pilietiškų”, “aktyvių” rinkimų komitetų vėliava. Jeigu rasite tokiame “komitete” nors vieną jorkšyro elfą, nebalsuokite už visą komitetą – jorkšyrinio šuns dalyvavimas komitete perbraukia riebiu kryžiumi viso komiteto programą, pažadus, gražbyliavimus ir nepalieka jokių galimybių jokiai šviesios ateities vilčiai. Jau vien todėl, kad jorkšyrų elfai, kurie rujoja tokiose socialinių tinklų grupėse kaip Jorkšyrų elfai, vatnikas.lt, Boikotas rusiškoms prekėms, trolių medžiotojai, vakcina nuo vatnikų ir panašiose, yra Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų finansuojami antivalstybiniai elementai, kurių pagrindinė užduotis yra įtvirtinti Lietuvos kolonijinę priklausomybė JAV, Didžiąjai Britanijai, ES, NATO, Lietuvos visuomenės skaldymo, kiršinimo, nesantaikos kurstymo, neapykantos skatinimo ir karo su Rusija propagavimo metodais. Socialiniuose tinkluose šitie “patriotai” atvirai tyčiojasi iš esminių pilietinės demokratiškos visuomenės vertybių, nebaudžiamai vykdo informacinio karo nusikaltimus prieš kitaminčius, atvirai terorizuoja bet kokios kitokios Lietuvos, nei proamerikietiškos kolonijos, vizijos šalininkus ir visais įmanomais būdais siekia, kad tikri šalies patriotai nesusivienytų tikrai laisvos Lietuvos idėjos pagrindu.” Jie siekia įgyvendinti JAV ir Didžiosios Britanijos kolonijinius interesus  Lietuvoje visuose lygiuose ir nieko švento, lietuviško, valstybinio jų judo pastangose nėra – tik verslas, tik savanaudiški liberalūs interesai.  Apie Jorkšyrų elfų darbą Didžiosios Britanijos naudai pranešė tarptautinių hakerių grupė Anonymus ir apie tai galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/11/23/hakeriu-grupe-anonymuos-paviesino-britu-agentu-lietuvoje-ir-europoje-struktura/

Kas tokie yra tie Jorkšyrų elfai ir apie tokių “patriotų”  darbo metodus terorizuojant pilietinę visuomenę galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/08/05/informacinio-karo-nusikalteliai-jav-samdiniai-lietuvoje/ . Jie dabar aktyviai dalyvauja visų sisteminių partijų sąrašuose ar komitetose. Jeigu norite sužinoti, ar jūsų rinkiminėje apygardoje bando į valdžią prasmukti užsienio valstybių naudai triūsiantys jorkšyro elfai, paieškos langelyje “Rasti” įveskite pavardę ir vardą šiame puslapyje. Dabar šios grupės nariai, išaiškėjus jų nusikalstamai veiklai ir metodams, pasislėpė po uždaros grupės priedanga ir veikia, kaip jiems įprasta , iš pasalų, bet čia pateikiamas sąrašas yra paimtas dar tais laikais, kai jie veikė atvirai, tad yra patikimas – https://vk.com/doc399940519_481979627?hash=9d948b0a168d8e7073&dl=8cd1b5a3a76de1c60f 

Belieka priminti Džordžo Orvelo žodžius iš romano “1984” – “Žmonės, kurie balsuoja už nusikaltėlius, nėra jų aukos – jie yra bendrininkai”. Balsuodami prisiminkite tai .

Venesuela

JAV karo nusikaltėliai bando užgrobti Venesuelą ir išžudyti Venesuelos tautą. Žinomas JAV tarpautinis nusikaltėlis Džonas Boltonas pareiškė, kad Venesuelos kariškiai, vykdantys teisėto Venesuelos prezidento N.Maduro įsakymus, bus traukiami atsakomybėn.
Kaip jums tai?! Nusikaltėlių valstybės JAV prezidento kažkoks patarėjas tarptautinių nusikaltimų vykdymo klausimais grąsina suverenios valstybės kariškiams bausmėmis už tai, jeigu šie vykdys savo vyriausio vado įsakymus?!!
JAV karo nusikaltėliai organizavo labdaros koncertą Kolumbijoje, kur susirinkę parsidavę dainorėliai už JAV doleriukų konkrečią sumą giedojo odes JAV karo nusikaltėlių bombų demokratijai, smerkė laisvą Venesuelą ir reikalavo įleisti į Venesuelą “humanitarinės pagalbos” konvojų. Kaip jums tai?!. JAV-NATO karo nusikaltėliai sukelia ekonominę krizę Venesueloje, įveda neteisėtas sankcijas Venesuelos gaunamoms pajamoms iš naftos eksporto, pavagia iš Venesuelos 7 mlrd. dolerių, kuriuos Venesuelos valdžia buvo skyrusi maistui įsigyti ir socialinėms progamoms finansuoti, Anglijos karo nusikaltėliai pavagia Venesuelos 1,2 mlrd USD vertės auksą ir po to organizuoja kruopų konvojus JAV-NATO apvogtiems venesueliečiams?!! Reikia pripažinti, kad JAV-NATO karo nusikaltėlių vagystės iš Venesuelos tautos kol kas nesiekia tų pačių išgamų įvykdytų vagysčių iš Irako tautos (600 mlrd USD + ištekliai) ir Libijos (400 mlrd USD + ištekliai). Bet dar nėra buvę taip, kad JAV ir Anglijos banditai neapiplėštų čiabuvių iki paskutinio siūlo – viskas Venesuelos dar laukia, kai tik “liberalūs opozicionieriai” užims valdžią ir parduos Tėvynę Dėdei Semui.
JAV karo nusikaltėlis, perversmų organizatorius Maiklas Pompeo pareiškė, kad JAV yra pasiruošusios “padėti” ne tik Venesuelos, bet ir Kubos bei Nikaragvos tautoms tapti … laisvomis JAV kolonijomis. Kaip? Kaip Irakui, Libijai, Afganistanui, Sirijai, Ukrainai, Lietuvai, Vidurio ir Rytų Europos kvazivalstybėms?…
Kol kas viskas vystosi pagal “spalvotų revoliucijų” metodinius nurodymus.
Ukraina – 2014 metai
Venesuela – 2019 metai.
Ukraina – 2014 metai
Apsišaukėlis Venesuelos, JAV-NATO karo nusikaltėlių paskirtas, prezidentas Chuanas Gvaido išleido savo pirmąjį įsaką, kuriuo nurodė Venesuelos kariškiams įleisti į šalį JAV-NATO karo nusikaltėlių organizuotą “humanitarinį” konvojų. Teisėtas Venesuelos prezidentas N.Maduro įsakė armijai uždaryti sieną su Kolumbiją, kur JAV-NATO karo nusikaltėliai telkia žudikų pajėgas agresijai prieš Venesuelą.  Venesuelos teisėta valdžios nurodymu priesaikai ištikimi kariai sunaikino vieną vilkiką, bandžiusį kirsti Venesuelos sieną su taip vadinama humanitarine pagalba.  Kiti devyni konvojaus vilkikai pasuko atgal Kolumbiją. Įdomu, kas juose buvo,kad jie taip skubiai pasuko atgal?   Venesuelos prezidentas N. Maduro pareiškė, kad nutraukia diplomatinius santykius su Kolumbija ir pareikalavo Kolumbijos diplomatus palikti šalį per 24 valandas.

Akivaizdi “spalvotos” revoliucijos (maidano, tahriro, sąjūdžio, nacionalinio gelbėjimo komiteto) scenarijaus, kurį savo perversmams naudoja JAV-NATO nusikaltėliai visame pasaulyje, situacija – dvivaldystė. Teisėta šalies valdžia negali vykdyti savo funkcijų, naudotis konstitucinėmis galiomis todėl, kad JAV-NATO karo nusikaltėliai per savo fašistines vidaus organizacijas sukelai krizę ir sabotuoja valdžios nurodymus, tauta yra manipuliuojama būtiniausių poreikių tenkinimo lygyje – dirbtinai sukeliamas būtiniausių prekių deficitas, maisto trūkumas ir dėl to apkaltinama teisėta valdžia, kuri siekia išpręsti šias socialines problemas. Jeigu valdžia elgsis ryžtingai, reaguos į JAV liberalių samdinių provokacijas adekvačiai, tada turi galimybę užkirsti kelią proamerikietiškos chuntos atėjimui į valdžią (Sirija), jeigu elgsis pagal JAV nusikaltėlių primetamą scenarijų ir nesinaudos savo suvereniomis galiomis, taps dar viena Ukraina.
Venesuelą uždarė sienas su Kolumbija ir uždarė oro erdvę komerciniams skrydžiams, taip siekdama užkirsti kelią JAV-NATO karo nusikaltėliams tiekti ginklus vietiniams JAV samdiniams – liberalams, “patriotams”, “opozicionieriams”. Pranešama apie proamerikietiškos “opozicijos” susirėmimus su policija ir armija, yra sužeistų.
Kinijos ir Rusijos teikiama humanitarinė pagalba pasiekia be trukdžių.
Rusijos ekspertų grupė pateikė Venesuelos teisėtai valdžiai krizės įveikimo ir ekonomikos stabilizavimo planą, kuris numato 5 žingsnius –
– pradžioje nustatyti bazines minimalias pajamas namų valdoms, kurios leis sumažinti skurdą šalyje,
– baigti spausdinti pinigus;
– būtina pakeisti mokesčių sistemą – sumažinti tiesioginius mokesčius ir padidinti netiesioginius mokesčius, iš kurių lobsta proamerikietiška “opozicija” – spekuliantai, aferistai, vagys, privatininkai “verslininkai”;
-būtina padidinti naftos gavybą ir išplėsti eksportuojamų naftos produktų asortimentą;
-kovai su hiperinfliacija panaudoti kriptovaliutą Petro, kurios vertė yra siejama su naftos kaina.
Be jokios abejonės, bet koks planas neturės savo pozityvios įtakos, jeigu šalies viduje nebus neutralizuota JAV 5 kolona ir nebus tinkamos reakcijos į JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresiją iš išorės.

Prancūzija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „жёлтые жилеты“
Prancūzijoje šį savaitgalį į “geltonųjų liemenių” protestų mitingus išėjo šimtai tūkstančių protestuotojų. Protesto mitingai Prancūzijos vis labiau primena revoliuciją – žmonės stato barikadas, degina padangas, blokuoja kelius, privažiavimus prie benzino kolonėlių, naftos produktų saugyklų, prekybos centrų. Prancūzijos miestų gatvėse riaušės ir marodieriavimas. Tik Paryžiuje “geltonųjų liemenių” aktyvistų akcijų padaryta žala siekia keletą milijonų Eurų. Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministro Briuno Le Mero nuomone, “geltonųjų liemenių” manifestacijos daro Prancūzijos ekonomikai pražūtingą įtaką.
Prancūzijoje viešąją tvarką šį savaitgalį prižiūrėjo apie 80 000 policininkų ir saugumo agentų. Su protestuotojais susidorojama “demokratiškai” ir be gailesčio. Į darbą eina policininkų lazdos, dujos, granatos, vandens patrankos, šarvuočiai. Pranešame, kad nuo riaušių pradžios jau žuvo 26 protestuotojai, virš 1000 sužeista, tūkstančiai suimta ir nuteista.. Mokykis , N.Maduro.
Niujorkas – demokratija in action.

Moldova

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „выборы 2019 молдова“

Šiandien Moldavijoje vyksta parlamento rinkimai. JAV-ES šalių ambasados, JAV-NATO karo nusikaltėlių samdiniai atvirai klastoja rinkimus, persekioja kitaminčius, terorizuoja rikiminių komisijų narius, finansuoja rusofobines liberalias “parduok savo Tėvynę JAV kolonizatoriams” partijas, gąsdina visus Rusijos “agresija”, visur ieško Kremliaus bandymų “padaryti įtaką rinkimams”. Rinkimų išvakarėse buvo pasikėsinta į Moldovos prezidento Igorio Dodono, kuris siekia bendradarbiauti su Rusija, palaikyti su Maskva civilizuotais tarptautinių santykių principais ir tarptautinės teisės normomis grįstus santykius, gyvybę – į prezidento kortežą įsirėžė automobilis. I.Dodono avariją patyrusiame automobilyje nebuvo – tai buvo prezidento apsaugos automobilis.
Vakarų fronte nieko naujo – JAV-NATO karo nusikaltėliai toliau vykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, tarptautinius nusikaltimus, tęsia jau 1000 metų vykdomą  Vakarų kryžiuočiams, konkistadorams, piratams, vergų pirkliams, kolonizatoriams,  fašistams įprastą nusikalstamą veiklą. Tiesa, vadinasi jie dabar kitaip. Dabar jie save vadina demokratais, žmogaus teisių gynėjais, liberalais, konservatoriais, patriotais, nacionalistais, tačiau esmė jų nei kiek nepasikeitė…

2018 metų gruodžio mėn. 10-11 dienomis Maroke, Marakešo mieste vykusioje  Tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo priimta “Globalinė sutartis dėl saugios, suderintos ir legalios migracijos” (Global compact for migration – GCM), kurios pagrindu bus įgyvendinama JTO 2016-09-14 priimta rezoliucija Nr. A/RES/70/302, taip vadinama Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų. Šios sutarties tekstas nenumato susitariančių šalių įprastinės, numatytos Vienos konvencijomis dėl tarptautinių sutarčių, sutarties ratifikavimo ir pasirašymo procedūros, todėl šalys, šalių politinės valdžios organai neturi jokių galimybių pasinaudoti savo suvereniomis galiomis ir kokiu nors būdu daryti įtaką šios sutarties turiniui ar realizavimo mechanizmui, implementacijai į nacionalinę teisinę sistemą – sutartis priimama konsensusu arba dviejų trečdalių balsų dauguma. Toliau JTO Generalinė asamblėja šią sutartį patvirtina savo rezoliucija ir ši sutartis tampa tarptautinės teisės šaltiniu. Teigiama, kad ši sutartis neturės jokios privalomos juridinės galios valstybėms, JTO narėms, tačiau tai yra akivaizdus melas. Kam tada tokią sutartį priiminėti Tarpvyriausybinėje    konferencijoje ir tvirtinti ją JTO GA sesijoje?

Tai yra pirmas globalistų žingsnis Overtono lango kelyje. Paskui,  šią sutartį bus galima tikslinti, aiškinti, keisti, papildyti, remiantis šios sutarties pagrindu bus galima daryti spaudimą suverenioms valstybėms, taikyti įvairiausias sankcijas šalims, kurios sieks apsisaugoti nuo emigrantų srautų, suteiks galimybę globalistams daryti kitokį poveikį, siekiant susilpninti etninių valstybių bandymus išsaugoti savo valstybių suverenitetą, apginti nacionalinius interesus. Turime puikių pavyzdžių, kaip JAV neokonai, Jungtinės Karalystės kolonizatoriai laužo tarptautines sutartis, esminius tarpvalstybinių santykių principus, demonstruoja panieką saugumą ir taiką pasaulyje užtikrinančioms tarptautinės teisės normoms, vienašališkai nutraukia svarbiausias tarptautines sutartis ir eskaluoja globalinio branduolinio konflikto grėsmę Žemėje – JAV  nutraukia fundamentalias Mažo ir vidutinio nuotolių raketų ribojimo sutartį, atsisako vienašališkai Strateginės ginkluotės apribojimo sutarties ir taiko neteisėtas sankcijas Rusijai, kuri siekia išsaugoti pasaulio saugumo architektūrą, tik Vakarų melo propagandos platinamų  melagingų interpretacijų pagrindu, savo susikurtų fakenews pagrindu. 

Nelegalios migracijos bangą sukūrė JAV, Jungtinės Karalystės  globalistai tik vienu tikslu – kad visą pasaulį padaryti Vakarų kolonizacijos zona, ekonominio išnaudojimo objektu ir dabar šios kolonizacijos smūgis tenka … senai gerai Europai, ypatingai naujosioms Europos Sąjungos narėms, jaunosioms Rytų ir Vidurio Europos demokratijoms, kurios , iš esmės, yra naujosios JAV/JK kolonijos.  Ir tai yra labai pavojinga toms šalims, kurias valdo kompradoriniai elitai, iš JAV valdomi  konservatoriai, liberalai, kurių pagrindinis tikslas ir egzistavimo prasmė yra pardavinėti savo šalių nacionalinius interesus Vakarų kolonizatoriams. Spalvotos revoliucijos, maidanai, sąjūdžiai, perversmai, JAV specialiųjų tarnybų įvykdyti buvusiose tarybinėse valstybėse, buvo tik šalių kolonizacijos pradiniai etapai – dabar šie proamerikietiški elitai ruošia savo valstybes, tautas galutiniam JAV hegemonijos pasaulyje katastrofos finalui – susinaikinimui. 

Po aukščiau minėta Marakešo deklaracija Lietuvos kompradorinis valdančioji konservatorių-liberalų chunta, kaip tai jai yra nuo 1990 metų įprasta daryti kiekvienu Vašingtono įsakymo atveju, pasirašė neskaitydama ir atidavė Vašingtonui pagarbą, pridavė Lietuvos nacionalinius interesus. Nors pačios JAV šiai deklaracijai nepritarė, kadangi Vašingtonas siekia  savų tikslų šiame kolonijiniame kare – Europą paversti kolonija, bevale, neturinčia savo interesų, vartojimo rinka, kurioje besalygiškai dominuoja JAV kapitalas. Nelegalios imigracijos prievartinis legalizavimas suduoda dar vieną galingą smūgį Europos šalių suverenitetams ir dar kartą sustiprina JAV/JK metropolijų  įtaką Europoje

Lietuvos Užsienio (JAV) reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius su jam būdinga neįtikėtina politinio lankstumo gracija Marakešo deklaraciją paskelbė dar viena Vakarų demokratijos pergale, dar vienu beveik bibliniu kapitalizmo triumfo apsireiškimu, paragino lietuvius nesipriešinti JAV okupacijai, nelegaliai imigracijai, priimti atvykstančius nelegalus, pasidalinti nelegalios imigracijos našta, kurią nuleido turtingos Vakarų Europos šalys, savo gerovę susikrovusios plėšdamos tas pačias kolonijas, naujosioms Europos kolonijoms. Ir nepraleido progos pagąsdinti tautiečius neegzistuojančia Rusijos agresijos grėsme – kad JAV tylioji ir reali agresija prieš Pabaltijo valstybes taip įžūliai nekristų į akis.

Nelegalios migracijos legalizavimas Lietuvos kolonijos administracijai  suteikė progą dar kartą prisiekti savo ištikimybę JAV/JK kolonijinei imperijai, sumokėti eilinę duoklę Vakarams, atiduodant paskutinius Lietuvos valstybingumo likučius Vakarų metropolijų valiai. Kokiam Lietuvos nacionalinių interesų išdavystės aktui ryžosi Lietuvos valdantysis konservatorių-liberalų (ir jų klonų) elitas, legalizuodamas nelegalią imigraciją.   

Migrantų srautai (karo pabėgėliai) iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių – priežastys ir pasekmės?

Migracija – neišvengiama modernios visuomenės gyvenimo dalis ir 21-o amžiaus pasaulio ekonomikos globalizacijos pasekmė. Neefektyvus, vyraujantis Vakaruose tarptautinės migracijos modelis pagimdė milžiniškus nelegalios migracijos, kurios didžiąją dalį sudaro  pigi ir beteisė  darbo jėga, srautus. Šitie nelegalūs ir tuo pačiu metu realiai egzistuojantys milijonų žmonių srautai žymia dalimi užtikrina vyraujančio pasaulyje liberalios, grobuoniškos ekonomikos modelio funkcionavimą. Nelegalios migracijos mastai, JTO ekspertų duomenimis, šiuo metu sudaro apie 200-300 milijonų žmonių, kurių nemažos dalies tikslas yra Europos Sąjunga ir tai jau prilyginama migracinės bombos sprogimui, galinčiam pakeisti visos Vakarų civilizacijos turinį.

Nelegalios migracijos priežastys yra įvairios – politinės, tokios kaip žmogaus teisių pažeidimai, įvairiausių formų diskriminacija, karinės, istorinės, etninės, tačiau pagrindinė, žinoma, yra ekonominė priežastis, kuri pasireiškia didėjančiu socialiniu-ekonominiu išsivystymo lygio atotrūkiu tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Absoliučios daugumos nelegalių imigrantų sprendimą palikti savo šalį, įprastinę kultūrinę, tradicinę aplinką lėmė būtent ekonominės priežastys – trečiojo pasaulio šalių ekonominio nuosmūkio sukeltas masinis nedarbas, galimybės susirasti darbą savo šalyje nebuvimas, skurdas.

Nelegalios migracijos kryptys pasaulyje atskleidžia bendrą šio reiškinio tendenciją – nelegalai juda iš trečiojo pasaulio šalių į ekonomiškai išsivysčiusias valstybes. Tai vyksta dėl ekonomikos krizės, masinio nedarbo, visuotinio skurdo trečiojo pasaulio šalyse.

Šiuo metu galima išskirti keletą planetos regionų, į kuriuos, tikėdamiesi rasti darbą ir geresnį gyvenimą, vyksta nelegalūs migrantai –

1) Pietų ir centrinės Amerikos nelegalų masinės migracijos tikslas yra JAV ir Kanada;

2) Šiaurės Afrikos, Artimųjų, Vidurio Rytų bei Rytų Europos migrantai keliauja į Vakarų Europos šalis;

3) Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybių migrantai siekia patekti į Australiją, Naująją Zelandiją;

4) Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų migrantai dažniau renkasi Rusiją.

Vakarų Europa ilgą laiką buvo suinteresuota ir skatino nelegalią darbo migraciją, kadangi pigi, beteisė darbo jėga buvo naudinga tiek Europos darbdaviams, tiek ES valstybėms bendrai. Todėl Vakarų šalys vykdė pasyvią nelegalios darbo jėgos migracijos ribojimo politiką. Šaltojo karo metu Vakarų Europa skatino politinę nelegalią migraciją iš Rytų bloko šalių ir ją išnaudojo informacinio karo prieš Tarybų Sąjungą tikslais, o vėliau, žlugus TSRS, skatino pigios, labai kvalifikuotos tarybinės darbo jėgos atvykimą savo ekonomikai palaikyti aukštame lygyje. Vokietija faktiškai palaikė nelegalią kurdų ir turkų darbininkų migracija, Prancūzija skatino nelegalius migrantus iš Alžyro, Šiaurės Afrikos, o Didžioji Britanija masiškai samdė darbininkus iš Indijos ir Pakistano. 1975 metais pasaulyje buvo apie 2,5 milijono pabėgėlių, o štai 21 amžiaus pradžioje pabėgėlių skaičius padidėjo jau dešimčia ir šimtais kartų. Šiais metais Europoje laukiama apie 1 milijonas nelegalių emigrantų, neskaitant dešimčių tūkstančių oficialių pabėgėlių, bendras nelegalių emigrantų skaičius Europoje, įvairių šaltinių vertinimų, gali šiais metais siekti nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Daugiausiai nelegalų koncentruojasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Vis daugiau nelegalių migrantų patenka į Europą per jos pietinius regionus. Italijoje, pavyzdžiui, šiuo metu yra virš milijono nelegalių emigrantų ir jų skaičius sparčiai auga paskutiniu metu dėl migrantų iš Šiaurės Afrikos srautų padidėjimo, kuris išaugo dėl JAV-NATO įvykdytos agresijos prieš Libiją, JAV teroristų nužudyto Muamaro Kadafio laikais patikimai saugojusios Europą nuo nelegalios imigracijos iš Šiaurės Afrikos šalių.

Susijęs vaizdas

Ekonominiai ir politiniai faktoriai lėmė nelegalios migracijos augimą ir geografijos išsiplėtimą. Vakarų Europos šalys, suvokdamos nelegalios migracijos keliamas grėsmes, sugriežtino imigracijos kontrolę, apribojo legalias galimybes atvykti į Europą ir tai davė priešingą nei tikėtasi rezultatą – dar labiau paskatino nelegalios migracijos šešėlinį verslą ir naujų nelegalių patekimo į Europą kanalų atsiradimą. Pagrindiniai nelegalios migracijos srautų keliai yra iš Maroko per Gibraltaro sąsiaurį į Ispaniją, po NATO agresijos prieš Libiją suaktyvėjo kelias iš nusiaubtos Libijos per Viduržemio jūrą į Italiją, Maltą, Graikiją, o JAV/NATO agresijos Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Sirijoje paskatino migrantų srautus per Balkanus.

Susijęs vaizdas

Nelegalių migrantų antplūdis sukelia dideles ir rimtas problemas Vakarų Europai. Migrantai plūsta, plaukia per Viduržemio jūrą nepritaikytais keleivių pervežimui laivais, valtimis, netgi savadarbiais plaustais, didelis jų skaičius šioje pavojingoje kelionėje į išsvajotą laimę Europoje žūsta. Europos šalys yra priverstos didinti pakrančių apsaugos pajėgas, migracijos kontrolės tarnybų skaičių, plėsti atvykusių migrantų stovyklų infrastruktūrą, spręsti migrantų apgyvendinimo, aprūpinimo būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis, socializacijos, pagaliau deportacijos problemas – ir tai sukelia vietiniams mokesčių mokėtojams nemažas išlaidas. Vien tik Vokietija praėjusiais metais migrantų problemoms išleido apie 10 mlrd Eurų.

Nelegalių migrantų mąstai Vakarų Europoje sukelia neigiamas socialines-ekonomines problemas. Pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis nelegalai griauna Europos šalių socialinio aprūpinimo sistemas (minimalaus darbo užmokesčio, maksimalios darbo dienos socialines garantijas), reikalauja iš vietinių biudžetų žymių lėšų socialinėms išmokoms ir medicinos priežiūros paslaugų teikimui atvykėliams. Masės nelegalių emigrantų kelia rimtas problemas vietinių gyventojų bei valstybių saugumui, kelia realią grėsmę buvimo valstybės sanitarinei-epidemiologinei situacijai, be to, nelegalai, neturintys stabilaus darbo, pragyvenimo šaltinio ir nenorintys grįžti į dar blogesnes gyvenimo sąlygas savo tėvynėse, sparčiai papildo marginalines visuomenės grupes, kurios tampa nusikalstamumo ir terorizmo šaltiniais.

Viešai žinomas faktas yra tai, kad nelegalų skaičiui tam tikroje visuomenėje pasiekus kritinę masę, atvykėliai jau nenori asimiliuotis priimančios valstybės visuomenę, priimti buvimo šalies gyvenimo būdą, kultūrą, atsisako mokytis vietinуs kalbas, ir sukuria uždaras bendruomenes, siekdami išsaugoti savo indentitetą, nacionalines tradicijas, religiją, kultūrą. Daugelyje Europos šalių jau susikūrė imigrantų nacionaliniai, etniniai anklavai, kurių interesai prieštarauja buvimo valstybių įstatymams, tradicijoms ir tai sukuria nesutaikomą socialinį-politinį disbalansą šalyje. Nelegali imigracija sukuria realias ir potencialias grėsmes priimančios visuomenės saugumui, iššaukia visuomenėje socialines, demografines, teritorines deformacijas, sudaro  stiprią konkurenciją vietiniams gyventojams darbo ir būsto rinkoje, atsiranda etniniai verslo sektoriai, nereglamentuojami vietinių įstatymų, vyksta etninių stereotipų ir elgesio normų konfiktai, visuomenės marginalizacija socialinių, kultūrinių skirtumų pagrindu, kas didina socialinę įtampą, skatina ksenofobiją ir ekstremizmą. Pasikeitus nacionalinei, etninei, religinei imigrantų sudėčiai bendra migracijos situacija Europoje patyrė žymius pokyčius padidėjus imigrantų skaičiui iš islamo valstybių – musulmonai tapo antra religine konfesija Europoje, su savo kalba, kultūra, papročiais. Tai iššaukė konfliktus tarp vietinių gyventojų ir islamistų, sustiprėjo radikalus nacionalizmas, daugelyje Europos šalių vis didesnę įtaką įgauna ultradešiniosios politinės jėgos, kurių ideologija yra kraštutinis nacionalizmas, atviras rasizmas, neretai peraugantys į nacizmą.

Nelegali migracija vis dažniau įvardijama kaip tarptautinio terorizmo šaltinis, todėl daugelyje Vakarų šalių, kilus teroro aktams, buvo sprendžiama saugumo užtikrinimo būtinybės problema ir tuo pagrindu buvo apribotos asmens teisės ir laisvės, arba, kitaip sakant, nelegali imigracija pakeitė tiek Europos nacionalinio , tiek asmens saugumo turinį ir apimtį, įgavo nevaldomo, labai pavojingo taip vadinamai europinei civilizacijai proceso pobūdį.

  1. Kas už tai atsakingas ir ką reikėtų daryti sprendžiant šią opią problemą?

Dauguma migracijos srities ekspertų, tiek Jungtinių Tautų, tiek ir Europos, įvardina nelegalios imigracijos pasaulyje šias priežastis – trečiojo pasaulio šalių ekonomikų žemą išsivystymo lygį, masinį nedarbą, skurdą, žemą pragyvenimo lygį, socialinę atskirtį, neviltį, badą ir kitas trečiojo pasaulio socialines problemas, – kurios tų šalių žmones verčia priimti lemtingą sprendimą leistis pavojų kupinon kelionėn ir ieškoti toli nuo namų labai nepatikimos perspektyvos išgyventi. Ir tokia faktų konstatacija iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankama ir įtikinama. Iš pirmo žvilgsnio, jeigu tenkintis tik nelegalios migracijos akivaizdžių pasekmių apibrėžimu, toks paaiškinimas patenkina.

Nelegali migracija neatsirado tuščioje vietoje, šio globalinio, dabar jau ir labai grėsmingo reiškinio priežastys slypi kur kas giliau ir yra istorinės, politinės, ekonominės, rasinės, ir pirmiausia karinės.

Jeigu pažiūrėti į pasaulio žemėlapį, krenta į akis kai kurių, pirmiausia Afrikos ir Azijos, valstybių teritorinės ribos – jos yra tiesios, lyg nubrėžtos liniuote. Ir tai nėra atsitiktinis reiškinys. Šitų valstybių ribų tiesumas buvo nulemtas ne valstybių savaimimio vystymose, istorinės  genezės rezultatų, o Vakarų Europos valdytojų, kolonijų administratorių kabinetuose ir yra Vakarų Europos šimtmečius vykdytos kolonializmo politikos tiesioginė pasekmė. Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Olandijos ir ypatingai Didžiosios Britanijos užkariautojai net 500 metų vykdė viso pasaulio šalių kolonizavimą,  apiplėšimą, išnaudojimą, vergų prekybą, braižė kolonijų ribas visiškai neatsižvelgdami į tų šalių istorinius, kultūrinius, etninius, religinius įpatumus. Toks vietinių gyventojų interesų nepaisymas, tų šalių resursų išvežimas į metropolijas, teritorijų dalinimasis liniuotės ir ypač patrankų pagalba, čiabuvių genocidas, tas šalis pavertė ekonominėmis dykynėmis, o tarp šalių gyventojų pasėjo nesibaigiančių etninių konfliktų, pilietinių karų ir socialinio nestabilumo atmosferą, kurioje vietiniams gyventojams susikurti bent minimalų pragyvenimo lygį, saugią aplinką pasidarė nebeįmanoma. Ir jie buvo pastatyti prieš neišvengiamą pasirinkimą – mirti vietoje arba bandyti išgyventi svetur, legalios ar nelegalios migracijos būdu.

Dabartinė nelegali migracija į išsivysčiusias Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, vaizdžiai tariant, yra Europos per Kolumbą, Vasko de Gamą, Magelaną, Kuką prieš penkis šimtmečius paleistas bumerangas, kuris 21 amžiuje grįžo į Europą milijonais nelaimingų migrantų. Ir dabar Europai tenka dalintis savo gerove, kuri buvo sukurta labai nehumaniškais metodais, grąžinti kažkada jėga atimtą iš kolonijų turtą iš esmės teisėtiems šeimininkams, kolonizuotų tautų, kurioms pasisekė labiau ir kurių civilizuoti europiečiai savo laiku nesugebėjo ar nespėjo išnaikinti, palikuonims. Europiečiai ilgą laiką niekino kitas civilizacijas, arogantiškai didžiavosi baltosios rasės pranašumu, tačiau “baltojo žmogaus našta”, kuri savo laiku leido europiečiams sau suteikti teisę naikinti ištisas valstybes, tautas, kultūras pagaliau įgavo savo realų ir dabar jau nepakeliamą svorį patiems europiečiams, o jų arogancija, puikybė dabar yra baudžiama brutaliu imigrantų smurtu.

Dviejų pasaulinių karų patirtis pasauliui jau pakankamai aiškiai parodė  konfliktų sprendimo karinės galios pagalba, kišimosi į svetimų valstybių vidaus reikalus, nacionalinių valstybių interesų nepaisymo daromos žalos tarptautiniams santykiams mąstą ir trumparegiškumą, tačiau Vakarų valstybės, pirmiausia JAV ir NATO bloko valstybės, toliau siekia išlaikyti savo aukštą pragyvenimo lygį vykdydamos, atmetus gražias pasakas lengvatikiams apie kovą už demokratiją, žmogaus teises ir kovą su terorizmu, iš esmės tą pačia seną kolonijinę politiką. JAV organizuotos spalvotos revoliucijos, (arabų pavasariai, perversmai, maidanai, sąjūdžiai), NATO karinės intervencijos į Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Libiją, Siriją ,  kitas  valstybes, tiesiogiai sąlygojo pabėgėlių iš konflikto zonų ir nelegalių migrantų skaičiaus didėjimą geometrine progresija. Pažymėtina, jog visas paskutinių dešimtmečių intervencijas Europoje, Afrikoje, Azijoje inicijavo JAV, kurioms ir teko didžioji dalis užgrobtų šalių resursų, nauda, tačiau intervencijų išlaidos ir ypač po agresijų atsiradusių migrantų srautų našta teko Europai. Tai dar kartą įrodo, kad JAV interesai dominuoja ir yra priešingi Europos šalių interesams, todėl Europai pačiai pagaliau reikėtų vykdyti savarankiškesnę politiką ir nebežaisti Vašingtono geopolitikoje paklusnios tarnaitės vaidmens. Sunku nepritarti Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovei Mari le Pen raginimui Europai vienytis su Rusija ir tokiu būdu ginti savo nacionalinius interesus, suverenitetus nuo JAV militaristinės, kolonijinės ekspansijos.

Susijęs vaizdas

Specialistai paskaičiavo, jog trilijonų dolerių, kurie šiandien kasmet pasaulyje išleidžiami karams, žudymui, naikinimui, griovimui,tik dešimtosios dalies visai pakaktų tam, kad trečiosiose pasaulio šalyse, iš kurių plūsta didžiausi pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautai, būtų sukurta pakankamai darbo vietų, tinkama pragyvenimui ekonominė ir socialinė aplinka, atkurti taika ir stabilumas. NATO vykdo tik karinio globalinio konflikto su Rusija eskalavimą, savo puolamųjų pajėgų telkimą prie Rusijos sienų tariamai Rusijos agresijai atremti. Tuo pačiu  metu NATO šalys aklai paklūsta JAV diktatui ir net nebando spręsti realią nelegalios imigracijos, sienų apsaugos nuo islamo terorizmo problemų, iš esmės, brangi NATO karinių agresijų organizacija neatlieka jokios pozityvios funkcijos ir , po solidarumo vėliava, palaiko Europos kolonizavimo procesą, kuris yra inicijuotas JAV, JK globalistų ir yra naudingas tik mikroskopinei mažumai, grupelei globalistų-parazitų. Būtina išformuoti agresyvų NATO bloką, visas pasaulyje išmėtytas apie 1000 JAV karinių bazių ir JAV lėktuvnešius, pagrindinius JAV tarptautinių nusikaltimų, karinių agresijų visame pasaulyje įrankius, grąžinti į JAV teritoriją be teisės išvykti, pasmerkti JTO Generalinėje asamblėjoje JAV, Didžiosios Britanijos imperializmą, surengti Niurnbergo tribunolą JAV, Didžiosios Britanijos, NATO nusikaltimams žmoniškumui tirti ir užbaigti anglosaksiško kolonializmo erą.

 

Tačiau JAV ir NATO imperialistai eina priešingu keliu. 2014-02-22 jie įvykdė perversmą Ukrainoje, istorinėse Rusijos žemėse, ciniškai apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus. Ukrainoje dabar, Europos viduryje,  NATO šalys kursto pilietinį karą ir tai žada naują pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautą į tą pačią Europą. Į JAV/NATO agresijų  prieš Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Siriją, Libiją aukų ir pabėgėlių srautą dabar įsijungė ir ukrainiečiai, kurie, po 25 metus vykdyto smegenų plovimo, užmiršo, kad yra etniniai rusai. Papildomi milijonai pabėgėlių ir nelegalių migrantų Europai. Ne JAV, kurios inicijavo brolžudišką karą Europos centre esančioje Ukrainoje, o Europos Sąjungos šalims, pirmiausiai naujosioms JAV kolonijoms, Vakarų ir Rytų Europos proamerikietiškų klikų valdomoms bevalėms šalims, JAV globalistų vasalėms.

Viso pasaulio, ir Lietuvos tame tarpe, liberalai, kariaujantys JAV informacinio karo prieš Rusiją fronte, mėgsta vartoti savo rusofobinėje retorikoje prasimanymus ir nuvalkiotus stereotipus, tokius kaip „Rusija – tautų kalėjimas“. Jiems reikėtų atidžiau pastudijuoti Vakarų kolonializmo istoriją ir taps aišku – jeigu Rusija yra tautų kalėjimas, tai Vakarai yra tautų kapinės.

 

  1. Kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos pozicija šiuo klausimu? Kaip apsisaugoti mūsų šalies gyventojus nuo “skėrių antplūdžio”?

 

Oficiali statistika – Lietuvos, Eurostato, JTO, – rodo, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstanti ir labiausiai emigruojanti valstybė Europoje. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko apie 800 000 tautiečių ir iš 3,7 milijono mūsų beliko tik 2,9 mln tik per 25 metus demokratijos ir nepriklausomybės, kurios, jeigu tikėti aršiais Sąjūdžio laikų rusofobais, pagal apibrėžimą turėjo gyventojų skaičių padidinti, kadangi savaime yra rojus. Kažkas su žadėta 1990 metais demokratijos laime įvyko ne taip ir neoficialūs šaltiniai teigia, kad gyventojų nuostoliai Marijos žemėje yra žymiai didesni. Nepriklausomybė ir demokratija Lietuvoje, kaip teigia konservatoriai ir liberalai, yra, o milijonas gyventojų pabėgo ir tokios laimės nenori?…

Lietuva po 1990 metų patyrė visas būdingas JAV/NATO invazijoms į trečiasias šalis pasekmes – ekonominis nuosmūkis, deindustrializacija, pramonės ir žemės ūkio privatizacijos sąlygotas masinis nedarbas, socialinė atskirtis, skurdas, pragyvenimo lygio staigus kritimas, demografinė duobė, piliečių beteisiškumas, mažiausias Europoje darbo užmokestis ir socialinės išmokos, perspektyvų nebuvimas gimtinėje, neviltis, masinė emigracija.

Lietuvos emigrantai iš Lietuvos gelbėjosi trimis etapais:

1) tarybinis, dažniausiai nelegalus ir neretai teroristinis, kai norėdami patekti į išsvajotas JAV Brazinskai užgrobė keleivinį lėktuvą ir nužudė niekuo dėtus žmones;

2) 1990 – 2004 metų migracija, irgi dažnai nelegali;

3) po 2004 metų įstojimo į Europos sąjungą. Ypatingą mąstą masinė emigracija įgavo po 2004 metų, kuomet vidutiniškai iš Lietuvos išvykdavo apie 40 tūkstančių gyventojų.

2008 metų rinkimų į Seimą metu konservatoriai ir liberalai, ištikimiausi JAV liokajai ir nesutaikomi rusofobai, savo rinkiminėse programose guldė pažadus, jog jie, iniciatyvūs ir modernūs verslininkai, efektyvūs menedžeriai,  sukurs tautiečiams virš 100 000 naujų darbo vietų. 2010 metais bedarbių Lietuvoje skaičius viršijo 330 000 , o emigrantų skaičius sumušė visų laikų rekordus – išvyko 84 tūkstančiai viltį praradusių tautiečių! Jeigu konservatoriai ir liberalai žada pagerėjimą – gelbėkitės, kas gali. Maža to, valdantieji sumažino darbo užmokestį, socialinę paramą, padidino prekių ir paslaugų kainas, įvedė daugybę mokamų viešųjų paslaugų, komercializavo sveikatos apsaugą, todėl nenuostabu, kad visuotinio skurdo fone išdygo papildomi 300 liberaliųm, ciniškų, vietinio išpilstymo milijonierių. Dabar Lietuvoje net 80 procentų šeimų aplinkoje yra emigrantų, 30 procentų iš kurių jau neplanuoja grįžti į Tėvynę, absoliuti dalis emigrantų yra 20-35 metų amžiaus, tai yra, pati darbingiausia ir kūrybingiausia Lietuvos dalis, kuri gimdo, augina vaikus, tai yra, Lietuvos ateitį. Jų sukurti pridėtinė vertė ir mokesčiai tenka užsienio valstybėms, o ne Lietuvai, o vaikai dažnai jau nekalba lietuviškai.

Bet koks bandymas valdantiesiems konservatoriams, liberalams pasakyti, kad tokie emigracijos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai Lietuvai yra katastrofa, blogis, reiškia automatinį tokią poziciją sakančiojo įrašymą į Tėvynės priešų ir Kremliaus agentų sąrašą. Istorikas Liudas Truska, – jis gi istorikas kaip ne kaip, savo darbą žino, – palygino emigracijos mąstus ir pažymėjo, kad tokio mąsto emigracijos Lietuvoje nebuvo net tarpukario Lietuvos laikais, ir šį reiškinį pavadino „masine evakuacija“. Ir susilaukė nuožmaus „patriotų“ puolimo, kad žinotų, jog jo mokslininko kompetencija ir laipsnis nesuteikia jam teisės sakyti  valdančiajam fašistiniam elitui nemalonią tiesą.

Tačiau kalbėti apie šią archiaktualią problemą reikia, jeigu norime suvokti realią padėtį objektyviai, o ne propagandinių štampų irracionalioje tikrovėje. Ir kalbėti reikia dabar, kol dar  yra laiko – jau reikia rėkti, kiek yra jėgų, ant kiekvieno gatvės kampo. Vaikų atiminėjimas iš šeimų yra tos pačios – JAV okupacijos – problemos kita pusė, kuri vienodai, šalia nelegalios imigracijos, privačios nuosavybės ir tradicinės šeimos institutų naikinimo, griauna šalių valstybingumą.

Vienok, masinė emigracija iš Lietuvos yra neginčijamas požymis, jog socialinė-ekonominė padėtis šalyje yra bloga, neigiami migracijos procesai kelia problemas nacionalinėje darbo rinkoje, trūksta kvalifikuotų specialistų, atsiranda nelegali imigracija. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija kelia grėsmę nacionalinės ekonomikos, žinių ekonomikos, kurios pagrindas yra inovacijos ir aukštos technologijos, vystymuisi ir tai gręsia Lietuvai tapti tik užsienio prekių vartojimo ir smulkių paslaugų teikimo šalimi. Priimant sprendimą išvykti lemia negatyvi profesinė patirtis Tėvynėje, kadangi šalis nėra suinteresuota išsaugoti savo specialistus, nesudaro sąlygų karjerai ir profesiniam augimui, o žemas darbo apmokėjimo lygis neužtikrina pakankamo gyvenimo lygio.

Valstybė vykdo skatinančią, o ne ribojančią emigraciją politiką, ir čia labai ciniškai skamba politikų pasisakymai ir oficialios žiniasklaidos platinamos optimistinės istorijos, kaip gerai yra emigracijoje, kad emigracija yra puikių perspektyvų, geros darbo ir emocinės patirties šaltinis, o emigrantai anksčiau ar vėliau grįš namo.

Lietuva neturi aiškiai apibrėžtos migracijos politikos. Migracijos srityje Lietuvai būtina paruošti moksliškai pagrįstą, aiškią strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į šalies geopolitinius, ekonominius, demografinius nacionalinius interesus, įgyvendinti kompleksą priemonių darbo rinkoje, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityje, kurios sumažintų socialinę-ekonominę diferenciaciją visuomenėje. Ir visos šitos priemonės turi būti nukreiptos į emigracijos mažinimą, ribojimą, reemigracijos skatinimą. Yra visiškai netoleruotina padėtis, kuomet absoliuti dauguma aukštųjų ir specialiųjų mokyklų absolventų, baigę brangiai apmokamas studijas, turi tik vieną įmanomą pasiūlymą – bedarbio pažymėjimas Užimtumo tarnyboje arba bilietas į užsienį.

Darbingiausios šalies gyventojų dalies masinis išvykimas, laimės ieškojimas už valstybės ribų jau savaime yra grėsmė šalies valstybingumui, nacionaliniams interesams. Susidaro uždaras ratas – nėra gyventojų, kadangi nėra darbo, nėra darbo, kadangi nėra įmonių, nėra įmonių, kadangi nėra investicijų ir vartojimo rinkos, nėra gyventojų, – kurį būtina nutraukti. Nuolatinis valdžios skolinimasis iš užsienio fondų vien tik tam, kad atiduoti anksčiau paimtas kreditus, o ne kurti nacionalines užimtumo programas, Lietuvai gręsia Graikijos ekscesu.

Valdžios vykdoma darbo rinkos liberalizavimo politika tik paskatino emigraciją, kadangi mažiausiai ES apmokamo lietuvio darbininko beteisė padėtis prieš visagalį darbdavį, darbdavio nepagarba darbuotojui  ir taip yra viena iš pagrindinių darbo jėgos migracijos priežasčių.

Senoji Europos Sąjunga dabar bando sušvelninti savo pačios šimtmečiais vykdytos kolonijinės politikos nelegalios imigracijos bumerango smūgį, padalindama jį naujosioms savo narėms. Lietuva turėtų užimti principingą poziciją, orientuotą į savo nacionalinių interesų apsaugą, o būtent, siekti Europos Sąjungoje atsisakyti agresyvios politikos aplinkinių šalių adresu, nutraukti ypatingai nenaudingą Europos Sąjungai ir Lietuvai ekonominio karo prieš Rusiją praktiką, normalizuoti santykius su kaimynais JTO Statute, Helsinkio deklaracijoje įtvirtintų principų – nesikišimo į šalių vidaus reikalus, savitarpio pagalbos, abipusės pagarbos, bendradarbiavimo ir ekonominės naudos, atsisakymo ginčus spręsti karine jėga ar grasinimo panaudoti jėgą būdu, laisvos prekybos, – pagrindu.

Nelegali migracija yra pasekmė, priežastis yra JAV/NATO agresijos visame pasaulyje ir grobikiška Vakarų kolonijinė užsienio politika, militaristinė ekspansija.

Šalinti būtina priežastį, o ne eskaluoti neigiamas pasekmes. Globalizacijos pagrindiniai įrankiai yra NATO ekspansija ir liberalizmas. Būtent liberalizmas griauna esminius nacionalinių valstybių institutus – šeimą, bendruomenę, valstybę, būtent liberalizmas isteriškai plyšaudamas apie socializmo, komunizmo baisumus, raudonąjį pavojų anihiliuoja nacionalinių valstybių pagrindines funkcijas – vykdyti teisingumą šalies viduje ir mobilizuoti tautą gynybai nuo išorės priešų, Tik stipri ir teisinga valstybė gali vienyti savo piliečius kovai už savo ateitį. Konservatorių, liberalų korumpuota, savanaudiška, prichvatizuota valstybė gali gimdyti tik savivalę, klaninius interesus, totalinę korupciją, demagogiją, terorą, “demokratų” diktatūrą, kurie savaime sukelia visų karo prieš visus, nežabotos konkurencijos, kurioje negalioja jokie etniniai etiniai principai, būsena. Tokiai valstybė yra libralizmo erozijos pažeista, silpna ir negali organizuoti gynybos nuo išorės priešų būtent todėl, kad negali vykdyti teisingumo dėl to, kad yra pajungta atskirų individų savanaudiškų interesų aptarnavimui.

Nuo nelegalios migracijos, kaip ir nuo bet kurios išorės grėsmės, apginti gali tik piliečiai, suvienyti stiprios ir teisingos valdžios, kuriai yra svetimas neoliberalizmas ir urvinis nacionalizmas.

Tokios mintys kilo atsitiktinai paklausius “Vilniaus forumo” sinicos čiulbėjimą ir V.Radžvilo grūmojimus komunistams. Komunistai buvo nepalyginamai sąžiningesni už liberalus ir nacius. Jie po savęs paliko tiek, kad liberalai net per 30 metų nesugebėjo visko išvogti, nors labai stengėsi.

Ką paliksite jūs, ponai liberalai “Europos gelbėtojai”?…

Kai nykštukai visais būdais siekia iš žmonių atminties ištrinti prisiminimus, kad dar visai neseniai čia gyveno laisvų milžinų tauta, yra sunku patikėti šviesia ateitimi.

 

 

 

 

Visiems žinomas slaptas faktas – paskutinius 30 metų Lietuvoje landsberginė chunta nuosekliai ir kruopščiai formavo savo kišeninės teisėsaugos korpusą,  lojalumo valdančiam konservatorių režimui ir politinės korupcijos principų pagrindu. Konservatorių valdoma sisteminė parsidavusi tokiais pat principais suformuota žiniasklaida visaip dangstė korumpuotus teisėsaugininkus ir aktyviai dalyvavo konservatorių inicijuotose politinio susidorojimo bylose. Buvo tik laiko klausimas, kai korupcija aukščiausiose Lietuvos teisėsaugos sluoksniuose sprogs informacine atomine bomba.  Antisisteminė opozicija, kuriai teko patirti landsberginės teisėsaugos represijas, jau seniai sakė, kad Lietuvos teismuose klęsti savivalė, korupcija, teisinis nihilizmas ir teisėsaugininkų, prastumtų ir globojamų konservatorių režimo, nebaudžiamumas. Tam reikėjo politinės valios, kurios neturėjo tikroji opozicija ir kurios kritinė masė susiformavo tik tada, kai žūtbūtinėje kovoje susikibo senoji ir naujoji daugumos,   konservatorių ir karabasų konfrontacija kovoje už teisę plėšikauti Lietuvoje pasiekė aukščiausią tašką.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „задержание коррупционеров“

Ir štai – iki tol neregėtas Lietuvoje korupcijos skandalas: net aštuoni Apeliacinio, Aukščiausiojo teismo, apylinkų ir administracinių teismų teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Korupciniais ir ypatingai sunkiais  nusikaltimais įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. Generalinė prokuratūra pranešė, kad šiandien anksti ryte taip pat buvo sulaikyti asmenys, suinteresuoti atitinkamais teismų sprendimais bei asmenys, įtariami papirkimu, tarpininkavimu paperkant ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Tarp jų – 5 praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas, teisininkai bei kiti asmenys. Iš viso šiandien sulaikyti 26 asmenys.

Susijęs vaizdas

Sulaikytų teisėsaugininkų geografija ir einamų pareigų spektras leidžia drasiai daryti išvadą – visa Lietuvos teisėsaugos struktūra yra korumpuota ir tai yra valstybę griaunanti korupcijos forma ir mąstai. Tai yra liberalios demokratijos kolapsas, landsberginių chuntos diktatūros buvimo neabejotinas įrodymas.  Būtina ištirti visą korumpuotos teisėsaugos Lietuvoje genezės istoriją – kas pasiūlė, rekomendavo, dėjo pastangas, kas nutiesė kelią korumpuotiems teisėsaugininkams į karjeros viršūnes, kokių partijų deleguoti atstovai stūmė tokius teisėsaugininkus į Teisingumo rūmus. Būtina kruopščiai peržiūrėti visas tų teisėsaugininkų tirtas bylas, ypač tas, kuriose naudą gavo konservatorių, liberalų chuntos veikėjai.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „судья в наручниках“

Sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse. Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų. „Šiandien nuo ankstyvo ryto STT kartu su kriminalinės policijos biuro pareigūnais, policijos pareigūnais atlieka bene didžiausią tarnybos istorijoje operaciją, kurioje dalyvauja daugiau kaip 100 pareigūnų. Atliekama daugiau kaip 100 kratų, jau sulaikyta 26 asmenys, (…) didelė asmenų, kurie buvo vienaip ar kitaip suinteresuoti bylų, sprendžiamų teismuose baigtimi“, – sakė STT vadovas Žydrūnas Bartkus. STT vadovo teigimu, kratos vyksta įvairiuose miestuose – Klaipėdoje, Kaune, Birštone, Molėtuose, Vilniuje. Pasak jo, kyšių sumos buvo įvairios – mažiausia 1000 eurų, didžiausia – 100 tūkst. eurų. „Kokios bylos buvo nagrinėjamos, kuriose nustatėme korupcijos elementų? Įdomu tai, kad tai yra bylos labai įvairios – ir administracinės, ir civilinės, ir baudžiamosios bylos. Tai – ir bylos dėl rimtų, žiaurių organizuoto nusikalstamumo grupių padarytų nusikaltimų, dėl kardomųjų priemonių skyrimo, dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Taip pat įdomu tai, kad buvo ir bylų, kuriose buvo korupciniu būdu sprendžiamas bylos likimas, kai byla pati yra dėl korupcijos. (…) Taip pat buvo bylų, kurios sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, galiu paminėti Vijūnėlės dvaro bylą, kur lyg ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad dvaras iki šiol stovi, ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas“, – sakė Ž. Bartkus. Teisėsauga prašys panaikinti Druskininkų mero neliečiamybę dėl „Vijūnėlės dvaro“ bylos. Teisėsauga prašys panaikinti Druskininkų mero Ričardo Malinausko neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas savivaldos rinkimuose. Kaip jau skelbta, proceso veiksmuose dalyvauja daugiau nei šimtas STT, kitų institucijų pareigūnų, prokurorų. Pasak STT vadovo, šiandien kratos atliekos visų instancijų teismuose. Dalis bylų bus peržiūrėta Generalinis prokuroras pažadėjo, kad dalis bylų, kurias nagrinėjo tie teisėjai bus peržiūrėtos. STT vadovas patvirtino, kad sulaikytieji ir veikos buvo susiję. „Todėl, kad tai nėra pavienis nusikaltimas, tai nėra viena nusikalstama veika, atskleista sistema. Tyrimo metu mes neužfiksavome nei vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas, tai buvo žmonės, kurie yra istoriškai tarpusavyje susiję, tai yra teisėjai, turintys didžiulį darbo stažą. Mažiausias stažas – 24 metai, o didžiausias – 32 metai“, – sakė Ž. Bartkus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę, bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Tačiau abejonių kelia keletas faktų.

Suėmimams sutikimą davė Prezidentė, kuri visada buvo V.Landsbergio interesų reiškėja ir gynėja, uoliai vykdžiusi visus konservatorių, liberalų partijos verslo palnus, ir kuri prarado visos likusios Lietuvos pasitikėjimą.

Suėmimus vykdo Generalinė Prokuratūra, suformuota daugiausiai D.Grybauskaitės ir ištikimai vykdanti prezidentės nurodymus.

Prieš R.Malinauską konservatoriai ir liberalai, paskatinti sėkmės politinio susidorojimo  bylose prieš R.Paksą ir V.Uspaskichą, kurpė visokias bylas jau geras dešimtmetis. jei ne ilgiau.

Apie suėmimus labai jau noriai gieda konservatorių-liberalų kišeniniai melo portalai – delfiai, lrt, dezinfotv ir pan. Nieko panašaus šie konservų giedorėliai nedarė E.Masiulio, Vydžiūno aferų  ar Kryževičiaus meilės istorijų atvejais.

Labai panašu, kad konservų/libių klinčas su karabasais peraugo į naują kokybę ir ten statymai tapo didesni – būti ar nebūti lygis pasiektas.

Ar Lietuvai tai į naudą? Kaip mėgo sakyti liberalų dievaitis, žinomas karo nusikaltėlis Vinstonas Čerčilis – tegul šitie šunys papjauna vienas kitą.

Lietuvos sisteminė melo propagandos mašina, valatkodelfinės masinės dezinformacijos, lietuvių sąmonės kolonizavimo feikinių žinių kūrimo priemonės kasdien kursto militaristinę psichozę, tautinę nesantaiką, kaitina karo su Rusiją nuotaikas, isteriškai plyšauja “Rusai puola!”, siekdami karo propagandos triukšme paslėpti realią, jau įvykusią Lietuvos okupaciją, kurią įvykdė JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja.

Šią Lietuvos okupaciją nuosekliai, atvirai, ciniškai jau 30 metų vykdo JAV marionetinė valdžia, po Sąjūdžio Lietuvoje valdžią uzurpavusi landsbergistų chunta – konservatoriai, liberalai, jų klonai įvairios fašistinės, “patriotinės”, jaunimo, šaulių, savanorių organizacijos.

Landsbergistų chuntos egzistencinė prasmė yra paslėpti JAV okupacijos faktą ir atimti iš lietuvių tautos valią priešintis Vakarų kolonizatoriams. Žinoma, landsbergistų kita šios antiliaudinės veiklos prasmė yra gauti kuo daugiau pelno iš Lietuvos, lietuvių tautos nacionalinių interesų išdavystės verslo plano. Ir jiems sekasi. Jau tik aklas ir tinginys nemato, kad Lietuvoje, skambant  valdančiosios landsbergistų chuntos kanarėlių odėms apie Lietuvos “pasiekimus”, “pergales”, “progresą”, yra didžiausias Europos Sąjungoje skurdas, mažiausi atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos, sparčiausiai nyksta gyventojų skaičius, vyksta masinė emigracija, depopuliacija, deindustrializacija, šalyje masinė korupcija, teisinė savivalė, žmogaus teisių pažeidimai, politinės baudžiamosios bylos, represijos, susidorojimai su kitaminčiais, žodžio, spaudos, nuomonės, informacijos laisvių pažeidimai, persekiojimai, liberalų ir “patriotų” diktatūra.

Kai šalį valdo landsbergistų melas ir teroras, padėtis šalyje blogėja ir tai rodo elementari statistinė analizė.

Be visų kitų neigiamų Lietuvos socialinių, demografinių, ekonominių rodiklių, kurių antirekordus Lietuva pasiekė per paskutinius 30 metų valdant landsbergistų chuntai, Lietuva pasiekė ir dar vieną antirekordą – Lietuvoje yra kalinama daugiausiai kalinių iš visų Europos Sąjungos šalių.

Tokia ta landsberginės chuntos valdymo esmė – totalinis melas ir totalinis teroras. Kai šalyje yra masiškai uždarinėjamos mokyklos, kalinių skaičius tokioje šalyje auga, teigė Otto fon Bismarkas. Lietuva , valdoma landsberginės chuntos, šį hipotetinį teiginį įgyvendino sėkmingai. Kuo daugiau šalyje teisininkų, tuo mažiau joje teisingumo, sako politinio kalinio Algirdo Paleckio įkalinimo faktas, Povilo Masilionio nuosprendis politinio susidorojimo su knygų leidėju baudžiamojoje byloje.

Kai balsuosi rinkimuose, lietuvi, neužmiršk –

Rusijos žinių agentūros “Sputnik” duomenimis, Lietuva pagal kalinių skaičių 100 000 gyventojų užima neginčijamo lyderio pozicijas. Nuo čempiono pagal represijų aukų skaičių nedaug atsilieka kitos rusofobiškiausios JAV kolonijos Europoje – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija ir kt. Seniai pastebėta – genetinė gyvuliška rusofobija labai kenkia ne tik psichinei sveikatai, bet ir tiesiogiai blogina rusobiškai nusiteikusių šalių gyventojų fizinę sveikatą, materialinę gerovę, tiesiog naikina tų šalių gyventojus. Rusofobija yra blogai, rusofobija – kenkia sveikatai. Mesk, lietuvi, labdsberginės chuntos tau primestus kenksmingus įpročius, gyvenk sveikai, pasakyk landsbergizmui NE, mesk landsbergistus iš valdžios į istorijos sąvartyną.

Kalėjimų ES žemėlapis. Šaltinis: https://sputniknews.lt/infographics/20190220/8417667/Kalejimu-Europoje-zemelapis.html?fbclid=IwAR3dDaMp3r-h9NgIRtRJc3NoZv6Ejx5ImOfoBmCPUiJHZXv4g7F5uMR0m6A

Išlaisvink sąmonę nuo landsbergistų melo, išsilaisvinsi pats, išlaisvinsi Lietuvą.

Ateitis Lietuvai turi tik vieną realų šansą – be landsberginės chuntos.