Jonas Kovalskis
Author

Jonas Kovalskis

Browsing
Aktualijos

G.Nausėda, priklausomas nuo oficialios Varšuvos ir pasiruošęs paaukoti lietuvių gyvybes svetimame kare!

By
Lenkija - Europos hiena

Varšuvoje buvo surengtas, su lenkams būdinga pompa, paradas Lenkijos kariuomenės dienos garbei. Parade šauniai pražygiavo apie 2 tūkst. lenkų ir NATO kariškių, buvo pademonstruota apie 200 vienetų karinės technikos, daugiausia JAV gamybos – šarvuočiai Rosomak, haubicos Krab, reaktyvinės salvinės ugnies artilerijos sistemos HIMARS, trijų tipų tankai – Leopard 2, Pietų Korėjos K2 ir JAV Abramsai. Parado karinių oro pajėgų dalyje praskrido naikintuvai F-16 ir FA-50, priklausantys JAV oro pajėgoms lėktuvai F-35. Vietos marionetinė proamerikietiška valdžia šį paradą pavadino „didžiausiu istorijoje, skirtu parodyti šalies siekį sukurti stipriausią sausumos kariuomenę Europoje“. Lenkijos prezidento A.Dudos, premjero M.Moravieckio, gynybos ministro M.Blaščako bei mažesnių politikierių veidai, kalbos, pareiškimai, manieros aiškiai rodė atgimusią lenkų fiurerio J.Pilsudskio dvasią ir ryžtą pakartoti 1939 metais pradėtą ir gėdingai žlugusį 1945 metais lenkų didžiausio draugo ir bendražygio Adolfo Hitlerio žygį prieš Rusiją. Šiandien Lenkija vėl pasiruošusi, su naujo savo šeimininko Dėdės Semo pagalba, įgyvendinti savo psichine visos tautos negalia virtusią patologinę neapykantą Rusijai. Istorija lenkų parsidavusiems elitams yra neįkandamas mokslas, panašu.
Lenkų patologinė rusofobija nepasiduoda racionaliam paaiškinimui ir yra auginama ant totalinio melo jau šimtmečius. Nors visada ši lenkų masinės sąmonės psichiatrija baigdavosi katastrofa lenkų tautai, tačiau visada atgyja ir kelia grėsmę visiems, o ypatingai artimiausiems kaimynams. Apie lenkų nederamą elgesį kiekvieną kartą, kai jie apsiginkluodavo, jų pačių nuomone, pakankamai, gali daug pasakoti visi Lenkijos kaimynai – vokiečiai, rusai, čekai, slovakai, vengrai, rumunai, ukrainiečiai, lietuviai, baltarusiai.
Net britai, kurių paklusniais tarnais visada buvo lenkų šlėktos, net ir tie Lenkiją pakrikštijo garbės nedarančiu “Europos hienos” vardu.
Šiuo metu lenkų nacizmas vėl atgijo ir su užsimiršimu bando pakartoti šimtmečiais nepavykusį žygį “drang nach Osten”.
Lenkija dabar siurbia dotacijas ir iš Europos Sąjungos, ir iš JAV, ir iš Didžiosios Britanijos. Gaudama daugiausiai naudos iš karinės-politinės įtampos regione, Lenkija, kaip jai įprasta, siekia plėsti savo įtaką artimiausioms kaimyninėms valstybėms. A.Dudos proamerikietiška klika visais įmanomais būdais dirbtinai provokuoja bet kokias aplinkybes, kad parodytų savo svarbą regione! Santykiai su kaimynine Baltarusija šioje situacijoje nėra išimtis. Po prieš 3 metus gėdingai žlugusio JAV-NATO imperijos bandymo įvykdyti Minske valstybinį perversmą, kurio organizacijoje Lenkija, grubiai pažeisdama visus įmanomus JTO Tautų Chartijoje įtvirtintus nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principus, užėmė Maidano Minske lyderės pozicijas, dabartinė Varšuvos valdančioji nacistinė klika savo planų kenkti kaimynams neatsisako ir didina įtampą regione, kelią grėsmę taikai ir saugumui Žemėje.
Bet kokia priežastis Varšuvos valdančiam režimui yra pakankamas pagrindas lenkų masinės sąmonės fašizacijai ir teritorijos militarizacijai. Pati Lenkijos valdžia savo nesibaigiančia agresyvia retorika bei veiksmais rytinės kaimynės Baltarusijos adresu privertė Minską imtis aktyvių savo nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių. Baltarusija savo teritorijoje dislokavo kovai gerai parengtus Rusijos PKK „Wagner“ dalinius. Toks priverstinis Baltarusijos savigynos žingsnis sukėlė JAV-NATO neokolonijinėje imperijoje militaristinės psichozės bangą ir tapo pretekstu visoms NATO rytinio flango šalims didinti savo karinius biudžetus, pirkti naują ginkluotę, vietoje to, kad rimtai pagalvotų apie tokių veiksmų galimas pasekmes ir atsisakytų anksčiau pasirinkto neteisėto kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus politinio kurso.
Tokiomis sąlygomis Lenkija, tvirtai įtikėjusi savo vadovaujančiu politiniu vaidmeniu regione, nusprendė tiesiog panaudoti pačios dirbtinai sukurtos karinės įtakos instrumentą karinės priešpriešos eskalavimui. Taip buvo įkurtas niekam nereikalingas tarptautinis karinis dalinys „LitPolUkrBrig“, susidedantis iš trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – karinių pajėgų.
Šių metų rugpjūčio pradžioje įvyko Ukrainos Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vado generolo Serhiy Naev ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės vadovo brigados generolo Tomaszo Pertovskio susitikimas.
Oficiali susitikimo tema – saugumo priemonių plėtra regione ginkluoto konflikto Ukrainoje kontekste.
Tarp tuo pačiu metu aptartų klausimų – Lenkijos ir jos sąjungininkų regione reakcija į Rusijos PKK “Wagner” kariškių dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje. Remiantis derybose dalyvavusių šalių retorika, šis situacijos elementas yra pagrindinis destabilizuojantis veiksnys regione.
Tačiau Lietuva šiai nuomonei pritaria tik iš dalies.
Lietuvos Krašto (ne)apsaugos ministras konservatorius A. Anušauskas netikėtai sau pačiam pareiškė, kad provokacijų ženklų iš Baltarusijos pusės nėra. Savo ruožtu šie teiginiai liudija ne tik didėjančius prieštaravimus tarp sąjungininkų vertinant situacijos elementus, bet ir dirbtinį karinės-politinės situacijos Varšuvoje forsavimą, siekiant įgyvendinti savo politines ambicijas.
Pagrindinis klausimas, kurį aptarė Lenkijos ir Ukrainos pusės susitikimo metu, buvo karinės formacijos „LitPolUkrbrig“ panaudojimas prieš grėsmes iš rytų.
Atsižvelgiant į tai, kad į šią abejotinos reputacijos kompaniją įeina trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – kariškiai, vienos iš šalių, šiuo atveju Lietuvos, nedalyvavimas derybose įkyriai perša mintį, kad Vilniaus nuomonė ten nėra laikoma svarbia.
Lietuvos karių, kaip trišalės karinės formacijos „LitPolUkrbrig“ dalis, dalyvavimas kariniame konflikte Ukrainoje tebėra laiko klausimas ir tai bus, panašu, sprendžiama ne Vilniuje.
Priimdami politinius sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės dalyvavimo karo veiksmuose, niekas neklausia Lietuvos prezidento, Vyriausio kariuomenės vado, nuomonės?! Tokį sprendimą priėmė lenkų generolai, transliuodami oficialią Varšuvos poziciją. Tai aiškiai rodo Lenkijos norą užimti lyderio poziciją regione ir mūsų šalies vasalinę priklausomybę nuo pietinės kaimynės. Lietuviai kariaus ir žus už Lenkijos interesus? Net ne už JAV karinės pramonės oligarchų, kaip tai jau 30 metų mums jėga diegia konservatoriai liberalai?
Tai – gėda! Kurią nevykusiai bandoma pridengti “kovos už laisvę ir demokratiją” figos lapeliu.
Lenkija , beprotiškų politinių ambicijų vedama, bando savo labai savanaudiškus tikslus pateikti kaip grėsmę visam Šiaurės Aljansui, siekia taip aktyvuoti NATO sutarties 5-ą straipsnį, kad sukeltų III Pasaulinį branduolinį Armagedoną. Šiaurės Atlanto aljanso sutarties 5-as straipsnis yra pilnas išlygų ir neveikia automatiškai. Todėl labai tikėtina situacija, kai trys šalys, vedamos nuo rusofobijos pakvaišusio Lenkijos elito, sukels karinį konfliktą su Rusija, tačiau, veikdamos savarankiškai be Aljanso sankcijos, gali likti ir be NATO išreklamuotos apsaugos. Tai, žinoma, būtų pelninga JAV karo pramonės oligarchams ir pilnai atitiktų Vašingtono kruvinus globalinius interesus kare prieš Rusiją. Tačiau Lenkijai, Lietuvai, Ukrainai tai reikš tik vieną – Ukrainos parsidavusio nacistinio režimo sukeltos katastrofos ukrainiečių tautai išplitimą į atitinkamas teritorijas ir jau kolektyvinę katastrofą … iki paskutinio lenko, iki paskutinio lietuvio.
Nesavarankiškas, marionetinis, korumpuotas politinis elitas šalies valdžioje, kaip rodo Ukrainos siaubingo maidaninio nacistinio režimo pavyzdys, – tai tiesioginis kelias į egzistencinę katastrofą tautai. Ir šiuo metu politinė Lietuvos valdžia demonstruoja tik liokajiškos ištikimybės, servilinio paklusnumo ženklus visoms tikrų ir tariamų “sąjungininkų” ambicijoms. Ir tai yra mirtinai pavojinga mums visiems. Po jau įvykusių masinės sąmonės fašizavimo ir totalinės militaristinės psichozės seka griuvėsiai ir mirtys savo namuose, rodo istorija. Ypatingai skausminga blaivytis po svetimo karo. Tauta, kuri neturi savo interesų, visada bus trąša svetimiems interesams įgyvendinti.

Keep Reading
By
Istorinė tiesa

Prieš 3 metus parėmėme Baltarusijos liaudies kovą už savo laisvę nuo JAV-NATO kolonizatorių

By

Prieš 3 metus, kai JAV 5-os kolonos Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Latvijoje bandė surengti valstybinį perversmą (sąjūdį, maidaną) Baltarusijoje, Lietuvoje prie Baltarusijos ambasados Vilniuje įvyko vienintelis Baltarusijos teisėtos valdžios palaikymo mitingas. VIENINTELIS , kai visa Lietuva buvo užtvindyta antibaltarusiškos propagandos ir tautinės neapykantos, pagamintos JAV ir Jungtinėje Karalystėje! Šią teisingumo akciją be jokio atlygio surengė Kristoferis Voiška, Jonas Kovalskis ir Žilvinas Razminas. Renginyje taip pat dalyvavo jau AtA šviesios atminties šiais metais mus palikęs Vytautas Šustauskas.
Šioje protesto akcijoje, kaip ir kitose, vėliau sekusiose protesto prieš JAV, NATO neokolonijinę ekspansiją akcijose, kaip jūs teisingai pastebėjote, nedalyvauja ir neketina dalyvauti jokie “geros kaimynystės forumo” verslininkai-markitantai a la švenčionienė, kjuraitis, glazkovas, nakas, lekštutis, vaitkus, celofanas ir pan. mėgėjai užsidirbti bet kokiu būdu – pinigai jiems nekvepia, just business nothing personal.
Sveikiname nuoširdžiai Baltarusijos liaudį, kuri, vadovaujama savo lyderio ir tikro Baltarusijos patrioto prezidento Aleksandro Lukašenkos, sugebėjo atremti šį JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos puolimą. JAV-NATO Melo ir Blogio imperija turi būti sunaikinta!

Keep Reading
By
Menas

Justinas Marcinkevičius – poetas ir pilietis

By

Justinas Marcinkevičius Tarybų Lietuvoje buvo gerbiamas poetas, jo kūrinių rinkiniai buvo leidžiami milijoniniais tiražais, jo pjesės “Mažvydas” , “Katedra”, “Mindaugas” buvo nuolat Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos Akademinio Dramos teatro repertuare ir visada į juos buvo anšlagas, bilietus buvo galima gauti tik atstovėjus eilėje visą naktį prie kasos kiekvieno mėnesio 20 dieną. O jo poema “Pirčiupiai” buvo mokyklos programoje ir visi žinojo “Virš pamaldžiai didingo šilo…” . Vargo autorius nematė, buvo gausiai apdovanotas valdžios apdovanojimais ir tautos meile. Tauta dirbo ir sudarė kūrėjui sąlygas kurti. Spalvotų revoliucijų technologai iš JAV, vykdydami savo neokolonijinės ekspansijos sąjūdžius/maidanus, visada išnaudoja, sąmoningai ar ne, žinomus žmones, ypatingai tuos, kurie gali daryti įtaką, valdyti mases, kad masinė sąmonė būtų sėkmingai kolonizuojama, performatuojama.
J.Marcinkevičius taip pat buvo sėkmingai išnaudotas su savo pjesėmis, kurioms buvo suteikta nacionalistinė (suprask, antitarybinė, rusofobinė) interpretacija, o vieno sąjūdžio renginio metu J.Marcinkevičius susireikšminęs pareiškė “Mes išsaugojome tautą!”. Ar tikrai jūs? Ir kam? Kad perduoti ją JAV/JK kolonizatoriams?

Vėliau, kai įsisiautėję nuo savo nebaudžiamumo JAV liokajai konservatoriai liberalai ėmė griauti visą Lietuvos aukso amžiaus tarybinio laikotarpio visą ekonominį ir kultūrinį palikimą, ėmė visokie primatai ramanauskai-užkalniai-šimašiai tyčiotis iš Tarybų Lietuvos kultūros aukso fondo klasikų, griovė paminklus tarybiniams kūrėjams, tai jau buvo tik dėsningai sekę tautos masinės sąmonės kolonizavimo, etninio kultūrinio kodo ištrynimo, nacionalinio identiteto destrukcijos epizodai, kuriems technologiškai sukiršytos tautos kolonizuota sąmonė jau nepajėgė priešintis. Mauras padarė savo darbą. Dabar šitie mankurtai ėmėsi jo paties. Ciniška? Ne, dėsninga. “Kai į praeitį šauni iš pistoleto, ateitis į tave šauna iš patrankos” (Napoleonas). 

Keep Reading
By
Aktualijos

JTO tampa JAV ir JK kišenine organizacija atsisakydama tarnauti tiesai ir teisingumui

By

JTO Generalinis sekretorius Guterresas savo pranešime Hirosimos atominio bombardavimo metinių proga ir vėl kukliai nutylėjo, kad šį baisų nusikaltimą žmoniškumui padarė ne kas kitas, o JAV !!!! :
“Beveik prieš aštuonis dešimtmečius branduolinis ginklas Hirosimą pavertė pelenais. Tačiau kiekvienas, kam teko čia būti, žino, kad prisiminimai apie tai niekada neišblės. JTO didžiuojasi galėdamos paremti Hirosimos žmones ir išgyvenusius po sprogdinimų, kad būtų išsaugotas atminimas apie tai, kas čia įvyko, ir išmoktos pamokos, kurias žmonija turi išmokti, kad užtikrintų saugią ateitį.
Branduolinio karo būgnai vėl dunda. Nepasitikėjimas ir nesutarimas auga. Šaltojo karo metais virš pasaulio kabėjęs branduolinis šešėlis vėl iškilo, o kai kurios šalys vėl beatodairiškai barškina branduolinį kardą, grasindamos panaudoti šią naikinimo priemonę.
Vienintelis būdas pašalinti branduolinio karo riziką – visiškai panaikinti branduolinius ginklus. Atsikratyti branduolinių ginklų išlieka didžiausias nusiginklavimo prioritetas. Mes nenurimsime, kol branduolinis šešėlis išnyks kartą ir visiems laikams.”
P.s. Papildome drovųjį JAV tarną JTO Generalinį sekretorių Antaną Gutejeresą – ant Hirosimos ir Nagasakio atomines bombas numetė “demokratai” ir “žmogaus teisių gynėjai” JAV karo nusikaltėliai. Jokios karinės prasmės bombarduoti civilius miestus ir būtinybės – nebuvo. Tiesiog tai buvo JAV-JK karo nusikaltėlių toks pasismaginimas savo nebaudžiamumu ir savo galio demonstravimas teisingiausiai ir galingiausiai pasaulio istorijoje šaliai Tarybų Sąjungai. Ant Nagasakio numestos JAV bombos sprogimo metu žuvo iškart 70 000 civilių gyventojų. Just for fun, kaip mėgsta sakyti linksmuoliai amerikiečiai.
O išvengti branduolinės katastrofos galima, kai bus išformuota teroristinė organizacija NATO, kai visos JAV, JK karinės bazės ir karinės pajėgos bus grąžintos į savo nacionalines teritorijas, o JAV-NATO įvykdyti karo nusikaltimai (milijonai nusikaltimų!) , JAV-JK organizuoti valstybiniai perversmai, sąjūdžiai, maidanai visame pasaulyje, karinės intervencijos, jų organizatoriai ir vykdytojai bus įvertinti Niurnbergo Tribunole-2, jų metu padaryta žala bus teisingai atlyginta visoms pasaulio tautoms.
O iki to momento pasaulį gelbsti tik viena – JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja bijo, kad jų ir tik jų agresijos atveju jie išnyks patys dėl galimo branduolinio atsako.
Jungtinių Tautų Organizacija, su liūdesiu tenka konstatuoti, vėl kartoja JAV-JK veikėjų korumpuotos Nacijų Lygos kelią. Bus dar blogiau, jeigu JTO nueis šį kelią iki Nacijų Lygos rezultato – III Pasaulinio karo.
JAV-NATO Melo ir Blogio imperija turi būti sugriauta! Kitaip šita imperija sunaikins Žemės civilizaciją.

Keep Reading
By
Uncategorized

Prancūzija – neokolonijinė imperija

By

Per pastarąjį pusę amžiaus Prancūzija įvykdė 67 karinius perversmus (sąjūdžius, maidanus, spalvotas revoliucijas) 26 Juodojo žemyno šalyse. 16 iš jų – šalys, kuriose vis dar išlikusi prancūzų lemiama įtaka.

14 Afrikos šalių, kurios kažkada buvo Prancūzijos kolonijos, įstatymais yra įtvirtintas „kolonijinis mokestis“. Kasmet Prancūzija iš jų gauna milžiniškas pinigų sumas – apie 500 milijardų JAV dolerių.

Tai yra Afrikos valstybes, kurios iki 1958 m. buvo Prancūzijos kolonijomis, o vėliau neva įgijo nepriklausomybę.

Šalys, kurios vis dar moka Prancūzijai kolonijinius mokesčius, yra Beninas, Burkina Faso, Gvinėja, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, Nigeris, Senegalas, Togas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kongas, Pusiaujo Gvinėja ir Gabonas.

Bendras šių šalių gyventojų skaičius yra 174 milijonai žmonių, nominalus bendras šių šalių BVP yra 196 milijardai JAV dolerių, BVP pagal GPG yra 411 milijardų JAV dolerių.

Formaliai Prancūzija nutraukė savo kolonijinę politiką ir apie tai garsiai reklamuojasi, tačiau vadinamoji 14 Afrikos valstybių ekonominė kolonizacija tęsiasi. Dalis kolonijų biudžeto skirtingais pavadinimais ir skirtingais biudžetų straipsniais plaukia į Prancūzijos centrinį banką.

Tokiu būdu Prancūzija gauna apie 85 procentus savo buvusių kolonijų metinių pajamų. Bandant išgyventi iš likusių 15 procentų biudžeto, Afrikos šalys turi finansinių sunkumų ir yra priverstos atsiimti savo nuosavus pinigus, tačiau jau kaip skolą iš Prancūzijos centrinio banko.

Norėdamos paimti savo pinigus, Afrikos šalys negali prašyti daugiau nei 20 procentų sumos, kurią pervedė Prancūzijai. Jei jie nori gauti daugiau nei ši suma, buvęs kolonizatorius tokius bandymus vetuoja. Prancūzija savo ruožtu teigia taip susigrąžinanti lėšas, kurias išleido pastatų statybai ir infrastruktūrai ir kurios buvo išleistos daugiau nei prieš šimtmetį.

Kai kai kuriose Afrikos šalyse valdovas atsisako mokėti kolonijinį mokestį, tada joje įvyksta perversmas.

Taip buvo iki Rusijos pajėgų, ypač Wagnerio PKK, atsiradimo ten. Dabar viskas bus kitaip. Štai kodėl Prancūzijos, JAV, JK ir kitų Vakarų šalių kolonizatoriai su tokiu įniršiu kovoja su Rusijos “agresija”.
Atsakę į klausimą, iš kur ima “paskolas” ir kam moka duoklę “laisvosios” Rytų ir Vidurio Europos šalys po valstybinių perversmų (maidanų, sąjūdžių, spalvotų revoliucijų), gausite atsakymą, kodėl šiose šalyse jau ketvirtas dešimtmetis vyksta deindustrializacija, depopuliacija ir degradacija. Ir kodėl nereikia balsuoti už nacionalistines pseudopatriotines neva opozicines partijas/sąjūdžius/judėjimus, kurie gieda už euroatlantinę integraciją ir vakarietiškas vertybes. Vakarų kolojinnės šalys – JAV, JK, ir senosios Europos šalys – per 1000 metų nuo Kryžiaus žygių laikų nei kiek nepasikeitė. Jos buvo ir yra kryžiuočiai, konkistadorai, kolonizatoriai, imperialistai , agresoriai, grobikai. O Rusija visada buvo jiems neįveikiama kliūtis Vakarų žudikų kelyje į viso pasaulio kolonizavimą. JAV-NATO pradėta ir vykdoma karinė agresija prieš Rusiją Ukrainoje yra tik Vakarų kolonijinės imperijos tūkstanmetės nusikalstamos istorijos dar vienas epizodas. Kuris privalo baigtis JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos sunaikinimu – galutiniu ir negrįžtamu, bekompromisiu ir besąlyginiu. Niurnbergo Tribunolas – 2 JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos nusikaltimams žmoniškumui tirti
yra būtina žmonijos išgyvenimo sąlyga.

Keep Reading
By
Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija

Taikos planas su karo kurstymo projektu

By

Saudo Arabijoje Džidos mieste įvyko JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos vasalų sueiga, kur buvo bandoma legalizuoti Imperijos karinę agresiją prieš Rusiją Ukrainoje. Rusija į šį nusikaltėlių sambūrį nebuvo kviečiama, kadangi su tokia gauja padorios šalys nebendrauja.
Šis tarptautinių nusikaltėlių susirinkimas dangstė savo tarptautinį nusikaltimą kaip visada kilniais tikslais ir pavadino jį “taikos planas Ukrainoje pagal JAV marionetės klouno Zelenskio (neva) pasiūlytą planą. Pagal šį Kijevo narkomano “taikos” planą Rusija privalo išvesti savo kariuomenę iš istorinių Rusijos žemių , Rytų Ukrainos, Krymo, leisti Kijevo nacistams išnaikinti rusakalbius tose žemėse, atlyginti Ukrainai (suprask, JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujai) visą žalą, sumokėti reparacijas, atiduoti JAV-NATO melo imerijos korumpuotiems teismams savo lyderius, kareivius ir susinaikinti į kelias JAV-NATO kolonijinei imeperijai pavaldžias marionetines valstybėles, panašias kaip Vidurio ir Rytų Europos bananų respublikos.
Visa ši gėda, ciniška nepagarba pamatiniams JTO principams ir tarptautinės teisės aktams buvo GAUSIAI dangstoma … JTO Tautų chartija ir kitais pamatiniais tarptautinės teisės aktais?!

Geriausiai ir taikliausiai šį tarptautinių sodomitų sambūrį įvertino buvęs Rusijos prezidentas, šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas , gruzinų “privertėjas taikai” Dmitrijus Medvedevas šiais žodžiais:

“Sunku smerkti norą užbaigti karą.
Neįmanoma ginčytis su nuorodomis į JT Chartiją, turint omenyje, kad, be suvereniteto, dar yra ir tautų apsisprendimo teisė.

Tačiau bet koks pasiūlymas dėl taikos turi sėkmės galimybę, jei tenkinamos trys pagrindinės sąlygos:
1. Abiejų konflikto pusių dalyvavimas. O to nėra.
2. Istorinio konteksto įvertinimas. O jis toks: Ukraina kaip valstybė šalis neegzistavo iki 1991 m. Ukraina yra Rusijos imperijos dalis.
3. Dabartinių realijų įvertinimas. O jie yra tokie: Ukraina yra išnykimo stadijoje, o dalis jos teritorijų grįžo Rusijai.
Tarpininkas, pasiruošęs pripažinti šiuos akivaizdžius dalykus, turi galimybę į sėkmę.
Visi kiti galimybių neturi.

Tačiau ir pačių derybų kol kas nereikia. Priešas turi atšliaužti ant kelių, melsdamas pasigailėjimo.”

Karo Ukrainoje agresorėms – JAV, JK, ES, NATO ir vasalėms – taikos Ukrainoje nereikia. Joms reikia karo iki paskutinio ukrainiečio. Tik teritorijos, kurias gali plėšti Vakarų kolonizatoriai-kryžiuočiai, NATO okupantams turi vertę. Žmonės JAV-NATO žudikams yra tik nereikalingas balastas. Todėl ir “taikos derybos” pas juos tokios : “Karas yra taika. Vergija yra laisvė. Nežinojimas yra jėga”.
Ačiū Dievui ir Rusijai, JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos eros pabaiga jau matosi. Imperija turi būti sunaikinta ir palaidota. Kitaip žmonijos civilizacija išnyks amžiams.

Keep Reading
By
Satyra

Ukrainos vėliava pompastiškai perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kaip nacionalinė vertybė! Jau nejuokinga.

By

O renginys buvo įdomus gebelsiškos propagandos požiūriu. Net įspūdingas, sakyčiau.
„Maratonas „Nešu Ukrainos vėliavą į NATO“ – unikalus projektas, skirtas paremti Ukrainą, kurios simbolį būtina išsaugoti ateities kartoms. Laisvės ir demokratijos vertybės yra nepaprastai svarbios. Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už viso demokratinio pasaulio ateitį“, – mušėsi į iškilią krūtinę Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuva jau seniai paskendo Ukrainos blue-yellow visur kabančių vėliavų vandenyne, tai reikėjo dar vieną pakabinti.

17 dienų ir naktų narsūs ir greiti bėgikai nešė Ukrainos vėliavą iš Bachmuto į Vilnių. Maratonas baigėsi liepos 12 dieną Lukiškių aikštėje, kur vėliava buvo iškelta dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio rankose minėta vėliava virto aistringos meilės objektu. Dabar aistros iškankinta vėliava perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui amžinam saugojimui.
P.s. G.Nausėda vėliavą bučiavo epiškai. Vėliava net paraudo.

Keep Reading
By
Lietuva

Lietuvos patriotų pareiškimas prieš JAV-NATO ekspansiją

By

Lietuvoje, nežiūrint į visą valdančios marionetinės konservatorių liberalų terorą, kurtinančią JAV-NATO neokolonijinės imperijos karo ir tautinės neapykantos propagandą, nežiūrint į tankaus JAV-JK specialiųjų tarnybų valdomų sorosinių dezinformacijos voratinklio platinamą isterišką rusofobinę psichozę, yra žmonių, kurie kovoja su nurodytais aukščiau pražūtingais Lietuvai reiškiniais. Ir tai yra ne tik demokratiška, bet ir teisinga.
Nežinomi Lietuvos patriotai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame rusų kalba pasisako prieš savo šalies įsitraukimą į Trečiąjį pasaulinį karą, taip pat prieš karinę paramą Ukrainai, NATO okupaciją ir LGBT vertybių propagandą. Trumpame pasipriešinimo JAV-NATO okupacijai dalyvių vaizdo įraše buvo paskelbtas toks pareiškimas:
” Mes, Lietuvos patriotai, čia, Lietuvoje, prieštaraujame Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojų įtraukimui į karą prieš Rusiją. Mūsų marionetinės vyriausybės vykdo parsidavėlišką politiką ir spjauna į savo tautų gyvybinius interesus.
Mes matome, kaip Lietuvos valdanti konservatorių liberalų klika, kaip ir Ukrainos marionetinė chunta, greitai mus įtrauks į karą iki paskutinio lietuvio.
Mes sakome “NE!” ginklų tiekimui Ukrainai!
Mes sakome “NE!” neteisėtų sankcijų politikai!
Mes sakome “NE!” Lietuvos įstūmimui į karą!
Mes sakome “NE!” NATO okupacinei politikai!
Mes sakome “NE!” LGBT “vertybėms”!
Mes sakome “NE!” mokesčių ir kainų didinimui!
Mes pasisakome už taiką, bendradarbiavimą ir draugystę su visais kaimynais!
Laisva Lietuva!”

Pareiškimo ryžtas, aktualumas ir drasa leidžia manyti, kad tai tie patys drąsuoliai, kurie Gegužės 9 dienos išvakarėse baltais dažais „nubaudė“ paminklą prieštaringai vertinamam lietuvių nacionalistų stabui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ir tai teikia tam tikrų šviesių vilčių.
Kai kam kelia abejonių pareiškimo autorių vieta, kilmė ar dar kažkas. Tačiau šiuo atveju svarbiau yra tai, kad buvo pasakyta gyvybiškai svarbi lietuvių tautai alternatyvi tiesa, kuri yra tokia nemaloni ir demaskuojanti valdančiai landsbergistų klikai.
Nereikėtų pamiršti, kad neseniai Vilniuje įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtų, be jokio hiperbolizavimo, lemtingų Lietuvai, sprendimų niekas taip ir neįvertino, bent viešai, įvairiais aspektais, o būtent, kokius pavojus jie kelia tautai ir Lietuvos valstybingumui. NIEKAS! Viešoje erdvėje skambėjo tik apmokamų propagandistų ir “ekspertų” ditirambai Šiaurės Aljanso karinei galiai, pergalingos reliacijos ir nesibaigiantys grasinimai Rusijai.


O štai kokios pasekmės, labiau nei tikėtinos, laukia NATO narių Rusijos, galingiausios branduolinės valstybės pasaulyje, atsakomojo smūgio atveju – apie tai niekas net nebandė kalbėti. O tai turėti kelti panišką susirūpinimą Pabaltijo šalių tautoms, kurios JAV-NATO karo strategų planuose yra įvardijamos kaip placdarmas NATO puolimui prieš Rusiją, kaip buferinė zona, kuri, karo atveju, neišvengiamai bus paversta dar vienais Mosulu, Faludža, Tripoliu, bet šį kartą beveik savo namuose, jau NATO “rytiniame flange”. Kur gyvena kažkokie čiabuviai – lietuviai, latviai, estai… Vis dar nerūpi, JAV naudingi patriotai, kaip bus, jeigu tai įvyks realybėje?


Visi sprendimai NATO virūnių susitikimo Vilniuje metu buvo priimami, vadovaujantis 3 JAV, JK karo propagandos ir dezinformacijos mašinos platinamais mitais, kurie neturi jokio realaus pagrindo.


Mitas Nr. 1. NATO yra gynybinis aljansas. Tai yra begėdiškas melas. NATO šalys nuo savo įsikūrimo iniciajavo apie 84 procentus visų karų Žemėje. Nuo TSRS, kuri savo galia labai varžė NATO karo maitvanagių kruvinus apetitus, būtent NATO, pažeisdama tarptautinę teisę, be jokio pagrindo kariavo prieš Jugoslaviją, Afganistaną, Iraką, Siriją, Libiją, bombardavo civilius gyventojus ir civilinės paskirties objektus, kankino, nužudė šimtus tūkstančių civilių, įvykdė šimtus karo nusikaltimų. Būtent NATO šalys kurstė, finansavo visas “spalvotas” revoliucijas, valstybinius perversmus pasaulyje ir ypatingai buvusiose TSRS respublikose, sukėlė etninius, religinius, socialinius karus Vidurio Azijoje, Kaukaze, Gruzijoje, Ukrainoje. Tai nėra gynyba. Tai yra karinė agresija, kuriai atremti bet kuri JTO narė turi suverenią savigynos teisę. Visomis savo dispozicijoje turimomis priemonėmis. O JTO nuolatinė Saugumo Tarybos narė savo žinioje, kaip visi žinome, turi ir branduolinį ginklą. Savigynos teisė yra absoliuti, niekuo neribojama teisė.

Antrasis mitas – NATO yra demokratijų ir teisės aljansas. Tai istoriškai susiklostęs begėdiškas melas. Užtenka prisiminti NATO narę Portugaliją su fašistiniu Salazaro režimu ir jo žiaurius kolonijinius karus Afrikoje, Prancūzijos žiaurias intervencijas į Alžyrą, Maroką, Libiją ir pan. Vien per pastaruosius metus neteisėtos JAV ir jų vasalų karinės intervencijos visame pasaulyje nusinešė apie 4,5 mln. žmonių gyvybių, rodo žinomo JAV Browno universiteto atlikti tyrimai. Argi taip atrodo įsipareigojimas gerbti tarptautinę teisę bei žmogaus teises?


Trečias mitas: NATO gina žmogaus teises. Ir tai nepaisant to, kad Gvantaname ir toliau kankinami kaliniai, o žurnalistui Julianui Assange’ui JAV gresia 175 metai kalėjimo už JAV įsakymu NATO įvykdytų karo nusikaltimų paviešinimą. Tiesa paprasta: kad ir kas būtų NATO narys, jis dalyvauja aljanso karuose, kurių tikslas visada buvo neokolonijinė ekspansija grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Bet kuris NATO narys, tik įstojęs į šią JAV valdomą militaristinę organizaciją praranda savo nacionalinį suverenitetą, nes nuo to momento jų vidaus ir užsienio politiką diriguoja hegemonas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet koks nepaklusnumas hegemonui baudžiamas mirtimi – lyderiams arba vasalinei valstybei. Savo lojalumą Hegemonui NATO narys nuolat įrodinėja mokėdamas duoklę JAV kariniam pramoniniam kompleksui, JAV bankams, kompanijoms, aukoja savo piliečių ekonominį, socialinį saugumą vykdydamas beprotišką masinės sąmonės militarizavimo ir ginklavimosi politiką. Kas ketvirtas Lietuvos pilietis gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau G.Nausėda ir A.Anušauskas trimituoja apie naujus JAV gamybos ginklų, tankų pirkimus ir karinio biudžeto padidinimą. Tai yra gėda. Seniai laikas nutraukti šį žmogžudišką karinį paktą ir išformuoti šitą karinį aljansą. Visos JAV okupacinės pajėgos privalo būti nedelsiant išvestos iš visų bazių pasaulyje ir grąžintos į JAV teritoriją be teisės iš ten išvykti. Visi JAV branduoliniai ir kiti masinio naikinimo ginklai, kuriuos JAV dislokuoja visame pasaulyje, turi būti grąžinti į JAV ir sunaikinti.
Mums reikia taikos, o ne NATO.
Ką gali paaukoti, kokią grėsmę valstybei kelia, kokią katastrofą gali sukelti neatskaitinga tautai marionetinė valdžia, mes matome Ukrainoje, kur Kijevo nacistinė chunta už 30 JAV sidabrinių aukoja JAV karo pramonei visą tautą ir valstybę. Ir negauna jokių kvietimų į NATO, ES, absoliučiai jokių saugumo garantijų. Metropolija tiesiog paperka Ukrainos valdžios šulus, kurie maudosi prabangoje, kai visa tauta plūsta krauju brolžudiškame kare. Lietuvos valdžia,kaip ir visi Pabaltijo šalių marionetiniai režimai, tokiai aukai yra pasiruošę nuo sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų.
Realią grėsmę mūsų saugumui kelia slapti NATO (Miuncheno suokalbio) viršūnių Vilniuje protokolai, kurių tik nuotrupos pasiekia viešą erdvę. O būtent, JAV, JK šioje savo vasalų sueigoje nusprendė 7,5 karto padidinti okupacinio karinio kontingento skaičių visame Rusijos Vakarų pasienyje (Lietuvoje taip pat), įkurti 4 naujus vadovavimo JAV/JK okupaciniams ekspediciniams korpusams ir karinės NATO agresijos prieš Rusiją koordinavimo vadavietes – Šiaurės, Centrinę, Viduržemio ir Juodosios jūros. Be to JAV permeta į Pabaltijį papildomai 3000 savo kariuomenės rezervistų, pasižymėjusių karo nusikaltimuose Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje užpuolimuose, didina karinę paramą Ukrainos režimui, dislokuoja Europoje papildomas branduolines bombas.
Pasaulio agresorės Nr. 1 JAV, Jungtinė karalystė ir anksčiau neslėpė, kad 2014 metų jų organizuotas Maidanas Kijeve buvo tik dabartinės NATO agresijos prieš Rusiją preliudija. Dabar jos atvirai deklaruoja savo siekius surengti totalinę karinę Vakarų agresiją/intervenciją prieš Rusiją, JTO Saugumo Tarybos nuolatinę narę ir galingiausią branduolinę valstybę. Tai yra atvira JAV-NATO imperijos deklaracija sukelti III Pasaulinį karą.


Štai kur yra tikroji grėsmė – JAV-NATO imperijos globalinis dreifas į III Pasaulinį karą, kuriame nugalėtojų nebus.
O žmonės tuo metu yra maitinami vietinių informacinio karo nusikaltėlių sukurptomis melagienomis apie neegzistuojančias grėsmes.
Ir žmonės BIJO. Bijo tada, kai reikia rėkti, eiti į gatves, protestuoti prieš karo, tautinės nesantaikos kurstymą, reikalauti nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, reikalauti išformuoti NATO, pagrindinę grėsmę taikai ir saugumui Žemėje, reikalauti savo parsidavusios valdžios, konservatorių, liberalų, socdemų, nacionalistinių ir fašistinių partijų klikos atsistatydinimo ir baudžiamosios atsakomybės. Argi tai demokratija, kai tauta bijo savo valdžios?
Pabuskite, žmonės! Varpai jau skambina jums!
Apie tai yra šis drasių žmonių pareiškimas. Tai privalo paremti kiekvienas doras žmogus. Apie tai turi kalbėti pirmiausia bet kuris artėjančiais rinkimais ir savo reitingais besirūpinantis veikėjas, judėjimas, politinė partija.

Keep Reading
By
Aktualijos

Vengrijos lyderis sako, kad Vakarų vertybės reiškia 3 dalykus: migraciją, LGBTQ ir karą.

By

“Jei žmogus stebi ir žino Europos politiką, kaip aš, tai jis žino, kad šiandien „vakarietiškos vertybės“ reiškia tris dalykus: migraciją, LGBTQ ir karą.”

Vengrijos Ministras Pirmininkas Orbanas pasakė kalbą renginyje Rumunijoje, kur perspėjo dėl ES vykdomos politikos pavojaus. “Europos Sąjunga atmeta krikščioniškąjį paveldą. Ji vykdo gyventojų pakeitimą per migraciją ir vadovauja LGBTQ puolimui prieš šeimai palankias Europos tautas.”

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Ameriką, kuri, pasak Orbano, privertė Lietuvą atsisakyti konservatyvių įstatymų.
„Vos prieš kelias dienas matėme, kaip žlugo Lietuva, kuri turėjo tikrai gerą, nuostabų, puikų vaikų apsaugos įstatymą, kuriuo (Vengrija) naudojosi kaip pavyzdžiu, kai ėmė kurti savo panašų įstatymą. Ir aš mačiau, kaip patyrusi milžinišką spaudimą, Lietuva atšaukė ir panaikino vaiko teisių apsaugos įstatymą, kurį buvo priėmusi dar 2012 m. Aš bijau danajų, net jei jie atneša dovanas… Štai kur atveda draugystė su Jungtinėmis Amerikos valstijomis“.

Orbanas apibūdina, kuo Vengrijos konstitucija skiriasi nuo kitų liberalių konstitucijų. “Mūsų konstitucija, be kita ko, apibrėžia vietą, kurioje gyvens mūsų vaikai – tai mūsų Tėvynė. Ji nustato mūsų tapatybę kaip vyrų ir moterų, ir tik tai mes vadiname šeima. Ji taip pat įtvirtina mūsų valstybės sienas, nes tik taip mes galime pasakyti, kas mes esame. Kai 2011 m. kūrėme naują konstituciją – Vengrijos, nacionalinę, krikščionišką konstituciją, kuri skiriasi nuo kitų Europos konstitucijų – mes nepadarėme blogo sprendimo“.

Orbanas sako, kad Vengrijos konstitucija yra gyvybiškai svarbi kovojant už jo šalies laisvę. „Iš tiesų, turime pasakyti, kad mes nepriėmėme blogo sprendimo, bet priešingai padarėme teisingą sprendimą, nes nuo to laiko mus kamuoja migracijos krizės, kurios, nėra jokios abejonės, neįmanoma išspręsti liberaliai būdais. Nuo tada mes turime LGBTQ, genderių puolimą, kurį atremti galima tik tradicinės bendruomenės ir vaikų apsaugos pagrindu.”

Orbanas sako, kad Vengrija ir toliau kovos už Europą, kurios pagrindas yra žinomi, tradiciniai, patikimi principai. “Taip, mes turime pasakyti, kad Europa šiandien sukūrė savo politinę klasę, kuri nebėra atskaitinga ir nebeturi jokių krikščioniškų ar demokratinių įsitikinimų. Ir turime pasakyti, kad federalinis valdymas Europoje atvedė prie neatskaitingos imperijos. Mes neturime kito pasirinkimo. Su visa mūsų meile Europai, už viską, ką mes branginame, mes turime kovoti“

Keep Reading
By
Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija

Lenkija Ukrainoje siekia atsiriekti savo pyrago dalį

By

Jau nėra jokia paslaptis ir tai jau yra viešai deklaruojama JAV-NATO lyderių viešuose pareiškimuose. Ukrainoje karas vyksta ne tarp Rusijos ir Ukrainos, kaip tai vadinama oficialios propagandos ruporuose. Karas vyksta tarp JAV-NATO imperijos ir Rusijos. JAV-NATO neokolonijinė imperija siekia išplėsti savo kolonijines valdas į Rytus, Rusija gi yra priversta kovoti su NATO agresija už savo suverenitetą, valstybingumą, tai yra, Rusijos kaunasi dėl teisės gyventi, dėl savo ateities. Karinis-politinis konfliktas Ukrainoje tik labai sąlyginai gali būti vadinamas karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Iš tiesų, tai yra NATO valstybių narių ilgai rengta karinės agresijos prieš Rusiją operacija, kuri, po Vakarams nesėkmingo 2004 m. oranžinio valstybinio perversmo Kijeve, pagaliau buvo įgyvendinta po 2014 m. Maidano. Vakarų metropolijos (pirmiausia senosios kolonijinės “demokratijos” JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kt.) Rusijos istorinėse žemėse, anksčiau Rusijos imperijoje vadinamose Malorosija, Ukrainoje turi savo, dar kryžiuočių laikus laikus siekiančių tikslų. Ir karas Ukrainoje, kurios tauta tapo bevaliu įrankiu Vakarų neokolonijinės ekspansijos “drang nach Osten” naujame žygyje, yra tik JAV-NATO ilgametės, kryptingos, nuoseklios agresyvios antirusiškos užsienio politikos dėsninga pasekmė.

Prie Rusijos nenušauto lokio dalybų stalo prasibrauti labai daug pastangų deda ir naujosios “demokratijos” Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių priešakyje žengia yra imperialistinė Lenkijos vyriausybė, vėl bandanti atgaivinti dar Juzefo Pilsudskio neonacistinę ideologiją ir istoriškai beviltiškai susikompromitavusį lenkų nacionalistų Intermariumo planą apie Lenkijos galybę nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros.

Tarpukario Lenkija, vadovaujama Adolfo Hitlerio artimo draugo Juzefo Pilsudskio, taip pat puoselėjo planus kartu su nacistine Vokietija “užimti Maskvą ir ant Kremliaus sienos užrašyti “rusiškai kalbėti draudžiama”. Šita nuo viduramžių niekaip neįgyvendinama lenkų nacionalistinio elito pikta svajonė jau seniai tapo Lenkijos prakeiksmu ir nepagydomu lenkų elito psichikos susirgimu, tačiau ši liga paūmėja kiekvieną kartą, kai tik lenkų elitas susiranda sau naują šeimininką Vakaruose ir prisiperka ginklų, tankų, patrankų, lėktuvų. Beprotiškai apsiginklavusi Lenkija spjauna į visus JTO “Tautų chartijoje” įtvirtintus geros kaimynystės principus, tarptautinę teisę. Ir tampa galvos skausmu visiems savo kaimynams, realia ir labai rimta grėsme taikai ir saugumui regione, visame pasaulyje, kai pabando realizuoti savo keršto planus už istorines nuoskaudas, kurių priežastimi dažniausiai būdavo pačios Lenkijos elito netoliaregiška, neatsakinga, agresyvi užsienio politika.
Niekada tokio nebuvo iš tai vėl.
20 amžiuje pilsudskininkai dar kartą pabandė kalbėti su kaimynais iš jėgos pozicijų ir vėl baigėsi panašiai. Tiesa, Stalinas padovanojo Lenkijai Rytų Prūsijos žemes ir tautų vado dėka lenkai pasidino savo teritoriją 30 procentų, tačiau vietoje dėkingumo atsakė juodu nedėkingumu, gyvuline rusofobija, klinikine antitarybine isterija, pasiskelbė save “dviejų totalitarinių režimų auka” ir pareikalavo trilijonus eurų siekiančių kompensacijų už “okupacijas”. Tačiau gautų dovanų negrąžino. O galėtų, bent garbės kodeksas įpareigotų taip pasielgti. Tačiau kur garbė, ir kur “Europos hienos” etika…
Lenkija jau seniai puoselėja planus vėl (!) paskelbti Rusiją savo pagrindine karine ir politine priešininke, kad nors kokiu nors būdu legalizuoti, kažkaip sakralizuoti labai jau aiškiai matomus iki nepadorumo savanaudiškus lenkų pilsudskininkų siekius. Rusijos speciali karinė operacija dėl Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo buvo jau neišvengiama, priverstinė, JAV-NATO išprovokuota Rusijos reakcija į nacistinio marionetinio Kijevo režimo vykdomus rusų tautybės žmonių persekiojimus, rusų kalbos, kultūros, istorijos, stačiatikių tikėjimo naikinimą, pagaliau slavų tautos genocidą pagal Vašingtone ir Londone parengtus NATO neokolonijinės ekspansijos planus. Ukrainos tauta, kurią taip pat daugumoje sudaro rusų tautybės atstovai, tapo įkaite ir kartu aukojama figūra JAV, Jungtinės karalystės geopolitikos šachmatų lentoje.
Ir šioje šachmatų partijoje Lenkijai pasirodė apgaulinga kaip dykumų miražas galimybė vėl įgyvendinti savo imperinius planus ir tapti galingiausia valstybe Europoje. Savo aktyvų dalyvavimą Ukrainos konflikte absoliučiai savanaudiškais tikslais Lenkija paskelbė “kova už demokratiją, kova už laisvę, už žmogaus teises” ir, svarbiausia, “kova prieš Rusijos agresiją”. Nesvarbu, kad karinis konfliktas buvo nuo 1990 metų ilgus dešimtmečius planuotas ir planingai provokuojamas būtent JAV-NATO valstybių kabinetuose, 2022 metais NATO proksy karinė agresija prieš Rusiją pagaliau peraugo į atviro karinio konflikto lygį. Varšuvai tai buvo starto raketa veikti brutaliai, atvirai rusofobiškai ir pagaliau atsirado dingstis oficialiai paskelbti savo ilgai slėptą politinę poziciją – drang nach Russland.
Šiai lenkiškos dvasios triumfo akimirkai lenkų tauta ir valstybė ruošėsi ilgai. Per pastaruosius penkerius metus, kai dar net kalbos nebuvo apie specialią karinę operaciją Ukrainoje, kai Rusija dėjo pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą Rytų Ukrainoje ir bandė apsaugoti ten gyvenančius rusų tautybės žmones nuo Vakarų Ukrainos nacionalistų vykdomo teroro Minsko susitarimais, Lenkijos vyriausybė, skatinama ir finansuojama Jungtinių Amerikos Valstijų, pradėjo intensyviai kurti galingą karinę infrastruktūrą, didinti keliariopai savo karinį kontingentą prie rytinių valstybės sienų.
Nuo 2018 m., Siedlce pradėjo formuotis 18-oji mechanizuota divizija. Tai jau ketvirtas tokio lygio karinis vienetas Rytų kryptimi.
Oficialios Varšuvos tikslai tampa neslepiamai akivaizdūs. Lenkijos vyriausybė siekia užimti dominuojančią karinę ir politinę poziciją regione, išplėsdama savo grėsmingą įtaką kaimyninėms Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai.
Norint įgyvendinti šiuos imperinius siekius, Lenkijai reikia labiau išsivysčiusių NATO šalių paramos, taip pat finansinių injekcijų. Lenkijos retoriką demonizuojant Rusiją ir artimiausią jos sąjungininkę Baltarusiją galima paaiškinti tik lenkų masinės sąmonės militarizacija ir pasirengimu dideliam karui. Bet kokie kiti paaiškinimai būtų tik klinikinės psichiatrijos srities tyrimų obektas.
Varšuvos požiūriu, Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad Lenkija yra ta valstybė, kuri prisiima pagrindinę naštą saugant rytinį Šiaurės aljanso flangą. O norint pritraukti Vakarų finansus į savo teritoriją, reikia formuoti Rusijos ir Baltarusijos kaip stipraus priešo įvaizdį, taip pat nuolat palaikyti dirbtinę įtampą, kuri neva patvirtina Lenkijos valdžios pasirinkto kurso neišvengiamumą ir objektyvumą.
2021 metų migracijos krizė, kurią lydėjo Lenkijos valdančio elito masiškai vykdyti tarptautinių migracijos įstatymų pažeidimai, naujų karinių formacijų kūrimas ir esamų dalinių perdislokavimas į rytinius šalies regionus, taip pat amerikiečių karinio personalo dislokavimo Lenkijos teritorijoje inicijavimas – visa tai rodo Varšuvos oficialų kursą sukurti sąlygas laipsniškam situacijos destabilizavimui regione.
Šiuo metu į Biala Podlaską, kuri yra 40 km nuo sienos su Baltarusija, yra perdislokuojami kariškiai iš Lenkijos vakarų.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas grasina, kad Augustavo mieste bus dislokuotas batalionas, kuris saugos vadinamąjį Suvalkų koridorių.
Vien per pastaruosius penkerius metus Lenkijos kariuomenė papildomai dislokavo 20 karinių bazių, kuriose dislokuoti 16-osios ir 18-osios mechanizuotųjų divizijų bei 1-osios legionų pėstininkų divizijos kariai.
Tokiomis sąlygomis reikia pažymėti, kad Minskas ilgai nesiėmė jokių atsakomųjų veiksmų karinei infrastruktūrai sukurti, reaguodamas į Vakarų ir ypatingai Lenkijos atvirai agresyvią retoriką ir veiksmus. Net po to, kai NATO šalys, ypatingai Lenkija ir Lietuva, 2020 metų rugpjūtį pabandė įvykdyti kaimyninėje Baltarusijoje valstybės perversmą!
Tik prasidėjus NATO išprovokuotai specialiai karinei operacijai Ukrainoje ir dėl to smarkiai išaugus Lenkijos, kuri, be karinio niekuo nepagrįsto savo infrastruktūros pastiprinimo, dar ir nuolat reiškė agresyvią antivalstybinę retoriką prieš kaimynę Baltarusiją, karinės intervencijos grėsmei, oficialusis Minskas ėmėsi atitinkamų veidrodinių priemonių savo nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Viena iš tokių priemonių ir yra privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovinių dalinių dislokavimas šalyje.
Kartu didžiausių NATO šalių analitikai pripažįsta, kad šie veiksmai, kartu su kitomis saugumo priemonėmis, yra gana veiksmingi. Wagnerio kovotojai, kurių kovinė patirtis ir gebėjimai niekam Vakaruose nekelia abejonių, yra pakankamai pajėgūs apsaugoti pirmiausia nuo tų “spalvotos džinsų revoliucijos” atstumtųjų, kuriuos Lenkija priglaudė ir ruošia juos kaip pigią patrankų mėsą išprovokuoti karui, kuriame būtų priverstos dalyvauti Baltarusija ir Rusija.
Gaila, kad Lietuvos valdanti proamerikietiška konservatorių liberalų klika, paklūstanti bet kokioms “strateginės partnerės” Lenkijos ambicijoms, taip neatsakingai vertina karčią savo istorinę patirtį visada vasaliniuose santykiuose su Lenkija.
Garsusis Vokietijos kancleris Bismarkas, lygindamas Rusiją su lokiu, sakė: „Nežadinkite Rusijos lokio – tegul jis miega. Aš žinau šimtus būdų, kaip jį ištraukti iš guolio, ir nežinau nei vieno, kaip jį įvaryti atgal”.
Dar 18 amžiuje jau Lenkija buvo užėmusi itin agresyvią Rusijos imperijos ir rusų tautos adresu poziciją. Rusijos imperatorienė Jekaterina Didžioji tokį lenkų šlėktų nedraugiškumą ilgai toleravo, bet galiausiai jos kantrybė baigėsi ir Lenkija beveik pusantro amžiaus dingo iš pasaulio politinio žemėlapio.

Keep Reading
By