Author

Jonas Kovalskis

Browsing

Sveiki. Aš rusas okupantas. Tai mano profesija. Taip jau įvyko istoriškai.
Kažkada aš okupavau Sibirą. Dabar ten išgaunama nafta, dujos, aliuminis ir daugybė kitų naudingų dalykų. Dabar ten miestai, su darželiais ir ligoninėmis. Dabar ten negalima parduoti moteris už sabalo kailių ryšulį, kaip tai buvo daroma prieš ateinant rusams.
Aš okupavau Pabaltijį. Jos skurdžiuose kaimeliuose aš pastačiau gamyklas ir elektrines. Baltijos šalys gamino aukštos klasės radijo aparatūrą ir automobilius, garsėjo kvepalais ir balzamais. Manęs paprašė išeiti iš ten. Dabar ten gaudo šprotus, o dalis gyventojų valo tualetus Europoje.
Aš okupavau Vidurinę Aziją. Plikose stepėse pastačiau kanalus, gamyklas, kosmodromus, ligonines ir stadionus. Ten buvo gaminami kosminiai laivai ir lėktuvai, vystėsi pramonė, buvo auginami kviečiai ir medvilnė visai šaliai. Manęs paprašė išeiti. Dabar ten klesti amerikiečių kreditai ir auginamos kanapės, o dalis gyventojų išvyko dirbti buvusių okupantų statybose.
Aš okupavau Ukrainą. Kartu su ukrainiečiais gaminome lėktuvų variklius, laivus, tankus ir automobilius. Manęs paprašė išeiti iš ten. Dabar ten baigiama sunaikinti viskas, ką paliko okupantas. Tuo pačiu metu ten nėra statoma nieko naujo, išskyrus nesibaigiančius maidanus ir diktatūrą. Taip, aš esu okupantas. Aš pavargau atsiprašynėti už tai …
Aš okupantas nuo gimimo, esu agresorius ir kraugerys. Bijokite manęs. Tai aš ištvėriau lenkų interventų žvėriškumus sumaišties metais. Bet kuo jiems baigėsi jų intervencija? Aš deginau Maskvą, kad neatiduočiau jos Napoleonui, bet kaip baigė savo gyvenimą Napoleonas? Tai aš sėdėjau apkasuose prie Volokolamsko, suprasdamas, kad nacistų sulaikyti negalima. Kur dabar šie nacistai?
Kur yra jų prakeiktas Hitleris?
Į mano namus brovėsi visi, kad netingėjo. Turkai, britai, lenkai, vokiečiai, prancūzai. Žemės pakako visiems – 2,5 metro kiekvienam. Supraskite! Man tiodėl ir nereikia tavo veidmainiškos laisvės, man nereikia tavo supuvusios demokratijos, man svetima viskas, ką jūs vadinate Vakarų vertybėmis – iškrypimai, ydos, apgaulė ir beribis godumas. Mane domina visai kiti dalykai. Paskutinį kartą mandagiai perspėju. Neieškokite sau bėdos!
Aš kuriu pasaulį, aš myliu taiką, tačiau kariauti aš moku geriau nei bet kas kitas.
Pagarbiai, rusas okupantas.

 

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-09-04

Rinkimai įsibėgėja. Lietuvos politiniame lauke nieko naujo – sąjūdietiškas marazmas, nacionalistinė demagogija, rusofobinė isterija, militaristinė psichozė, urvinis tamsuoliškumas, smegenų landsbergizmas ir antitarybinė diarėja toliau dominuoja masinėje sąmonėje, viešoje erdvėje, užgožia sveiką protą. Todėl netikėtumų šie rinkimai nežada. Landsberginės chuntos represijomis per 30 metų išvalytas Lietuvos politinis laukas tiesiog toliau aptarnauja nusikalstamo antiliaudinio režimo interesus ir pozityvioms permainoms nepalieka jokių galimybių.

Labiausiai korumpuoti ir daugiausiai nusikaltimų prieš lietuvių tautą įvykdę konservatoriai ir liberalai – JAV 5-a kolona, chunta iš esmės – kontroliuoja valstybės tarnybos korpusą, teisėsaugą, teismus, jėgos struktūras ir vienvaldiškai dominuoja žiniasklaidoje. Šiandien Lietuvoje be korumpuoto chuntos statytinio palaiminimo net valytoja įsidarbinti yra sudėtinga, jeigu ji nepartinė arba bent jau nedeklaruoja savo politinių simpatijų. Ir visas šis landsberginės chuntos pagal šeimininkų iš JAV metodikas sukurtas korumpuotas darinys kariauja nuožmų karą prieš lietuvių tautą. Ten susirinkę “sėkmingi”, tačiau beviltiškai korumpuoti, siaubingai etiškai degradavę veikėjai nesibodi jokiomis priemonėmis, kad susigrąžintų į savo rankas ir Seimo kontrolę, kuri jiems patiems netikėtai išslydo iš rankų 2016 metų rinkimuose, kai prie lovio neprašyti prasibrovė valstiečiai.  Po konservatorių, liberalų,  socdemų ir jų klonų ketvirtį amžiaus vykdytų valstybinių nusikaltimų – politinio teroro, represijų, ekonominių, finansinių, teisinių arba tiesiog banalių kriminalinių vagysčių – eros valstiečiams užteko tik susilaikyti nuo landsberginės chuntos taip mėgstamo valstybės turto grobstymo ir jų valdymo rezultatai net krizės metu tapo žymiai geresni nei landsberginės klikos.  Tokia padėtis, žinoma, labai erzina landsberginius “opozicionierius”. Jie visą valstiečių kadenciją per savo korumpuotus žiniasklaidą ir dar labiau korumpuotus kišeninius teisėsaugininkus, teisėjus inicijuoja “apkaltas”, interpeliacijas, skandalus, bylas arba tiesiog pigias provokacijas, vietinės reikšmės kiaulystes, kurios landsbergio tvartelyje yra etinė ir juridinė elitinio gardo gyventojo norma, neatsiejama sėkmės istorijos dalis.

Valstiečiai  visus landsberginės chuntos inicijuotus “skandalus gana sėkmingai nuleisdavo į unitazą, kur jiems ir vieta su visu landsberginiu antiliaudiniu, kompradoriniu elitu. Tačiau prieš motiną, pačius valstiečius išsauginusią, LANDSBERGINĘ SISTEMĄ, valstiečiai rankos kelti neišdrįso. Baisu! ir būtų per daug radikalu. Lietuvos DELANDSBERGIZACIJA NEĮVYKO. Todėl liberalų statytinė Sigita Rudėnaitė buvo grąžinta į Lietuvos Aukščiausiajį Teismą konseravatorių statytinio D.Žalimo, Konstitucinio teismo pirminininko, sprendimu. Nors nei vienas nei kitas, mano nuomone, per patrankos šūvį negali būti prileisti ne tik prie teisėjo, bet ir teisinio darbo apskritai. Bet ranka ranką nuplovė, valstiečiams teko per sukąstus dantis išsakyti atsiprašymą. Sakyti atsiprašymus niekšams, nusikaltėliams yra niekšybės triumfo apogėjus. Ir Teisingumo, Tiesos, Garbės kritimas į bedugnę. Valstybės pralaimėjimas prieš antivalstybinius elementus, liaudies priešų pergalė prieš tautą. Prieš pat rinkimus panašūs valdančiųjų pralaimėjimai nėra atsitiktiniai, viskas vyksta pagal scenarijų, politinių kampanijų technologijas, chuntos gautas iš savo globėjų – JAV demokratų partijos ir Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų.

Ir tokių politinės korupcijos triumfo pavyzdžių, kurie tikslingai ir juntamai kenks valstiečių įvaizdžiui,  daugės. Nešvarių rinkiminių kampanijų Lietuvoje meistrai, žemų šlykščiai nepadorių triukų asai konservatoriai/liberalai savo labiausiai degradavusių polittechnologų iškrypusios fantazijos perlais dar nustebins ne kartą Lietuvos rinkėjus. Nenustebsiu, jeigu artimiausiu laiku landsberginė chunta pakvies visus rinkimjų dalyvius “garbingai rinkimų konkurencijai”!!. Kas sutiks su konservatorių , žinoma, melagingu kvietimu elgtis garbingai, tas pasirašys sau politinės mirties nuosprendį – nesėskite žaisti kortomis prie šių šulerių stalo, šiame landsberginės chuntos negarbės lauke jūs visada pralaimėsite.

Per 4 metus valstiečiai gal ir padarė kažką gero Lietuvai. Bet kokiu atveju jų sąskaitoje nėra tokių landsberginės chuntos valstybinių nusikaltimų kaip Mažeikių naftos, Snoro ir Ūkio bankų vagysčių, demonstracijų sušaudymų ar Garliavos šturmų, “naktinių” reformų. Tačiau pergalei landsberginės chuntos kontroliuojamame politinės korupcijos ir negarbės taisyklių lauke to bus nepakankama.

Na o kitos partijukės, kandidatai, prileisti dalyvauti rinkimuose be pasirinkimo, tik kartoja landsberginės chuntos kontroliuojamos žiniasklaidos nuleistus masinio smegenų plovimo štampus. Masinės sąmonės dekolonizacija neįvyko, savarankiškai mąstantys lietuviai yra specialiųjų tarnybų (jau nuobodu, konservatorių kontroliuojamų) suskaldyti ir išsklaidyti, užblokuoti socialinių tinklų, persekiojami teisėsaugos, viešai niekinami valatkodelfinės purvasklaidos ar tiesiog spjovė į viską ir išvyko iš Lietuvos.

Ramūnas Karbauskis – https://www.facebook.com/ramunas.karbauskis

Artėjant Seimo rinkimams visuomenėje sąmoningai sėjamos abejonės dėl COVID-19 infekcijos. Siekdami politinių taškų dalis politikų, dėmesio besivaikančių visuomenės veikėjų, prisistatančių virusų ekspertais, aiškina, esą COVID-19 nepavojingas ir, neva, priemonės, kurių ėmėsi Sveikatos apsaugos ministerija, tarp jų kaukių nešiojimas, nereikalingos.
Tiems, kas netiki, kokia pavojinga yra COVID-19 liga, siūlau pažiūrėti video vaizdus iš Italijos Lombardijos regiono Bergamo, pavasarį tapusio koronavirusinės infekcijos židiniu. Tie vaizdai lengvai prieinami Youtube kanale. Įspėju, kad vaizdo įrašai gali šokiruoti. Taip pat galite lengvai rasti ir paskaityti sirgusiųjų Lietuvoje komentarais, kad ir Operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko reakciją, kuri viešai pasirodė prieš porą dienų. J. Sakalauskas ragino atsibusti visuomenę ir patikėti, kad virusas yra ir jis labai pavojingas. Šiandien viename iš portalų, židiniu tapusios UAB „Vilnika“ vadovas pasakojo apie tai kaip pandemija nusiaubė jo įmonę. Pasak jo, „iš 95 sirgusiųjų Covid-19 liga 40 buvo hospitalizuoti, 40 simptomų neturėjo, o 2 atvejai buvo labai sunkūs.“
Situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – beprecedentė. Dirba ekspertai, tariamasi su specialistais, visuomenėje – daug pasimetimo ir nerimo. Labai gaila, kad yra, kas tos situacijos nesupranta, ir, vietoje darbo bendram labui bei prisidėjimo prie visuomenės švietimo, sėja dar didesnį nerimą. Todėl ačiū tiems, kurie dalinasi, ką jiems ar jų artimiesiems teko išgyventi ir patirti susirgus COVID-19.
Kaip vertinti žmonių klaidinimą dėl privalomos kaukių nešiojimo tvarkos, neva to nereikia?
Suprantu, jog nėra žmogaus, kuriam būtų smagu ar patogu apsaugines kaukes dėvėti patalpose ar lauke, bet jų nešiojimas sumažina grėsmę užsikrėsti COVID-19. Bet ar dėl to reikia akmenimis, t.y. straipsniais, video reportažais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose užmėtyti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą? Gal kas gali pasakyti, kokie sprendimai šimtu procentų teisingesni ir už juos dėti galvą? Juk kritikuoja ministrą tie, kurie pavasarį siūlė įvesti nepaprastąją padėtį ir situacijos valdymą perduoti kažkam, kad ir kariškiams.
Ar jie buvo teisūs? Gyvenimas parodė, kad Aurelijus Veryga priiminėjo tinkamus sprendimus. Mes visi vasarą turėjome galimybę džiaugtis kelionėmis, renginiais, šeimų susibūrimais, ko negalėjo daryti daugelio kitų šalių gyventojai. Tai pasekmė mūsų visų pastangų, įskaitant – teisingų sprendimų, kuriuos priiminėjo ekstremalių situacijų centro vadovas Aurelijus Veryga drauge su kompetentingais specialistais, gydytojais, virusologais ir kt.
Šiandien ministras pasakė, kad, matyt, melagingų žinių kūrėjams tampa lengviau klaidinti visuomenę, nes Lietuva taip ir nepamatė to siaubo, kurį išvydo Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių žmonės.
O situacija rodo, jog pasaulyje sergamumas COVID-19 nesumažėjo, kai kuriuose šalyse jis stipriai ir nevaldomai auga, grasindamas grįžti į pavasario metu buvusį lygį. Tą matote ir pridedamoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro lentelėje, kurioje apibendrinta situacija Europoje.
Suprantu, jog tarp mūsų yra žmonių, kuriems moralė, atsakomybė nieko nereiškia. Jie skleidžia melagingas žinias, kursto visuomenę nesilaikyti nustatytų tvarkų, kursto nepasitikėjimą valdžia. Vienas labiausiai nedovanotino skleidžiamo melo pavyzdys galėtų būti šiomis dienomis ypatingai tarp tėvų skleidžiamas gandas, neva vaikai susirgę COVID-19 bus paimami iš tėvų ir prievarta gydomi. Šiandien prieš tokius gandonešius nėra jokių kitų priemonių kovoti, kaip tik skelbti, jog tai netiesa. Sutinku su tuo, kad Aurelijus Veryga neignoruoja tokių melagingų žinių, jas išgirsta ir griežtai pasmerkia tuos, kurie taip gąsdina visuomenę.
Taip pat, kaip gerą žingsnį vertinu sveikatos apsaugos ministro sprendimą atvirai papasakoti, kokius klausimus teko svarstyti pavasarį, matant, kaip COVID-19 plito Kinijoje, Italijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų šalių. Ministras priminė, jog tose šalyse netgi ledo arenos buvo naudojamos kaip laikini morgai. Jis pasakoja, kaip sveikatos apsaugos ministerijai teko skaičiuoti, kiek Lietuvoje turime vagonų, kuriuose, kritiniu atveju, būtų galima šaldyti kūnus. Vien apie tai galvojant, darosi baisu…Mes to išvengėme ir, tikiuosi, kad to niekada neprireiks. Todėl kaukių nešiojimas atrodo tokia menka problema, lyginant su grėsmėmis, kurias išgyvena didelė pasaulio gyventojų dalis.
Artėja Seimo rinkimai ir politiniai oponentai meldžiasi, kad suvaldant COVID-19 pandemiją būtų padarytos klaidos ir situacija pablogėtų. Tai labai ciniška ir net nežmoniška, bet tokia yra realybė. Jei man kas nors pasiūlytų mainus ir iškeisti galimybę formuoti valdžią po Seimo rinkimų į garantiją, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs nuo COVID-19, nei sekundę nesuabejodamas, pasirinkčiau žmonių sveikatą. Esu tikras, kad tokį pat sprendimą padarytų Aurelijus Veryga, Saulius Skvernelis.
Deja, tokio pasirinkimo nėra, o į valdžią veržiasi tie, kurie džiūgautų, jei segamumas COVID-19 Lietuvoje būtų didelis, o situacija nevaldoma. Tada jie pasakytų, kad valdžia nieko nesugeba, o liberali valdžia tai padarytų geriau. Lieka tik vienas klausimas – ar tikrai būtų geriau, jei oponentai per visą šį laiką nesugebėjo pateikti nei vieno konstruktyvaus pasiūlymo? Visi jų siūlymai buvo susiję su tuo, kaip kelti destrukciją ir kurstyti žmonių nepasitenkinimą.
Išvadas pasidarys kiekvienas sau, bet man asmeniškai baisu galvoti, kas būtų buvę, jei sveikatos ir ekonominę krizę būtų bandę suvaldyti tie, kurie tragiškai blogai valdė valstybę 2008-2009 metų ekonominės krizės metu. Tikriausiai turėtume tūkstančius mirčių ir krūvas studijų stalčiuose už tų pačių žmonių milijonus…
Būkime sveiki, saugokime vieni kitus.
Politinė reklama, nemokamai platinama kandidato į Seimą Ramūno Karbauskio
Nuotraukoje gali būti: tekstas
Gražiai ir teisingai čia Karbauskis surašė. Bet kam tai rūpi, kai sąlygas diktuoja “patriotiški” teroristai ir liberalūs diktatoriai?! Per kiekvienus rinkimus kartoti tą patį ir tikėtis permainų yra beprotybė.
Autorius Kristoferis Voiška

2020 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com/2020/08/neramumai-baltarusijoje-kam-naudingi.html#more 

Akivaizdu, kad paskutiniu metu Baltarusijoje įsižiebę neramumai pamažu blėsta – JAV-NATO-ES penktosios kolonos funkciją šalyje atlikinėjanti liberalioji opozicija, panašu, daugiau mažiau išsėmė esamą protestinį potencialą, tuo tarpu į gatves išėjo toji „tylioji dauguma“, kuri, kaip tai nepatiktų mūsų „demokratams“, vis dėlto balsavo, balsuoja ir, galime manyti, balsuos už Aleksandrą Lukašenką. Vis dėlto, šie patys įvykiai paliko eilę diskusinių klausimų ne šiaip visuomenėje, bet ir mūsų, sakykime, socializmo / komunizmo šalininkų (ar bent tokiais įvardijamų ir įsivardijančių…) gretose. Ir vienas iš jų, mano įsitikinimu, tikrai reikalauja aptarimo…

Koks? Yra ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, ir kitur ne šiaip „kairiųjų“ (taigi, liberalų, po LGBT ir panašių nukrypimų ženklais bei ženkliukais vaizduojančių „antikapitalistus“, „socialistus“ ir pan.), bet netgi tariamų „komunistų“ stovykloje, kurie teigia, kad reikia remti eilėje valstybinių Baltarusijos įmonių, nors kaip reikiant ir neįsibėgėjusius, bet visgi prasidėjusius streikus. Anot jų, čia reikia skirti du dalykus: pirma, konkrečių įmonių darbo kolektyvų, kaip dirbančiųjų klasės atstovų, ekonominius interesus ir, antra, būtent liberaliosios opozicijos siekius ir interesus tų klasių bei sluoksnių, kuriems ši opozicija atstovauja.

Logika maždaug tokia: taip, opozicija yra bloga, taip, opozicija, atstovaudama, visų pirma, užsienio finansinio kapitalo interesus ir, visų antra, atstovaudama visai eilei vietinių Baltarusijos kapitalistų, miesčionių ir vakarietiško „rojaus“ ištroškusių inteligentėlių (bei jų įtakoje patekusiems jaunimo sluoksniams) ir, atitinkamai pagal šiuos interesus siekdama Baltarusijos pramonės privatizavimo, o galiausiai – sunaikinimo – neturėtų būti remiama. Bet… Bet – sako jie – visai kas kita yra valstybinėse įmonėse dirbantys darbininkai, kurie, girdi, tiek metų kentėję Batkos „tironiją“, pagaliau ima bruzdėti ir, nors būdami liberalų įtakoje – vis dėlto gali neva išreikšti aukštesnę „klasinę sąmonę“, žodžiu, pradėti kovą dėl savo interesų, o būtent – trumpesnių darbo valandų, didesnių atlyginimų ir t. t.

Iš pirmo žvilgsnio, ypač jei vienpusiškai ir, pasakysiu, vaikiškai, priimsime, o tiksliau, supaprastinsime, marksistinį mokymą apie klasių kovą (primenu vieno kairiojo Rusijos publicisto, beje, panašios linijos šalininko, Konstantino Siomino frazę: „klasinė kova visada svarbiau už svetimo imperializmo agresijos atrėmimą“) – šitai gali skambėti ir, galbūt, netgi ir skamba gražiai. Tiktai bėda tame: „skamba“. Bet kaip skamba ir kaip yra – skirtingi juk dalykai: nepamirškime, kad ir sirenų giesmės Odisėjui ir jo draugams „gražiai“ skambėjo… Ir aš sakau, kad lygiai toks pat sirenų šauksmas yra ir čia, pasislėpęs po visokių „kairuolių“ lozungais. Ir, be to, kad būtent dialektinis požiūris į situaciją mums tai gali aiškiausiai parodyti.

Apie ką aš šneku? Šneku apie tai, kad tiesa – kaip kažkada nurodė Leninas – yra visada konkreti. Ir taip iš tiesų yra: norint išsiaiškinti, kas gera ir kas bloga, kas teisinga ir kas neteisinga, visada reikia žiūrėti konkretų atvejį, konkrečią situaciją ir ją lemiančius faktus. Taigi, šitai ir turime padaryti dabar, būtent Baltarusijos atveju, kad galėtume atsakyti į klausimą, ko gi verta šių „socialistų“ reiškiama parama Baltarusijos streikams…

Kad Baltarusijoje socializmas ar, kad pats Lukašenka socialistas – taip teigti būtų klaidinga. Taip, 90-aisiais ne kas kitas, o būtent Lukašenkos politika išsaugojo šios šalies pramonę ir žemės ūkį, nepraleido antitarybinių ekscesų – tame tarpe kriminalinių privatizacijų – bangos. Vis dėlto, kapitalistiniai santykiai šalyje vystėsi ir šiai dienai, 2020-aisiais metais, valstybinis sektorius Baltarusijoje teapima virš 40%, taigi, mažiau kaip pusę, viso šalies ūkio.

Taigi, čia turime daugiau mažiau valstybinį kapitalizmą, žinoma, su labai ir labai daug likusių socialinių elementų (nemokamu švietimu ir sveikatos apsauga, itin žemais komunaliniais mokesčiais, žodžiu – tarybiniu palikimu). Ir, žinoma, bendrame buvusių tarybinių respublikų (tame tarpe ir Rusijos, ir Lietuvos) fone, Baltarusijos atvejis tikrai šviesus. Bet iš to neseka, kad tai būtų ne kapitalistinė, o socialistinė šalis. Apskritai imant, Lukašenka, galime sakyti, atstovauja nacionaliniam Baltarusijos kapitalui.

Šiame kontekste reiktų paklausti: o kieno gi interesai ir siekiai su šio, sakykime, Baltarusijos valstybinio kapitalizmo, su baltarusiško nacionalinio kapitalo interesais susikerta?

Visų pirma, turime stambius kapitalistus pačioje Baltarusijoje, kurie norėtų ne šiaip privatizacijų (kurios pamažu vyksta, bet laikomos paties Lukašenkos ir jo grupės kontrolėje), bet persiorientavimo į Vakarus. Be abejo, kartu su jais – ir pačių įmonių direktoriai, ištroškę privatizacijos grobio (jie gi nori tapti savininkais „savųjų“ darbininkų rankomis..) ir, kas be ko, aukščiau minėtieji liberalių miesčionių sluoksniai. Tiesa, šios antilukašenkinės jėgos Baltarusijos viduje – gana nevieningos ir susiskaldžiusios.

Toliau – antra – turime pačią Europos Sąjungą ir jos kapitalistus, kuriems Baltarusija būtų itin gardus kąsnelis ir, žinoma, turtingas pigios, kvalifikuotos darbo jėgos šaltinis.

Ir, pagaliau – trečia – turime atitinkamus Rusijos oligarchų sluoksnius, kurie norėtų pasiimti Baltarusijos valstybinę pramonę į savo rankas. Ir kurie tik pasveikintų Lukašenkos nuvertimą – jei šitai atvertų kelius jų kapitalams.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad, kiek tai liečia geoekonominius interesus, svarbus žaidėjas čia yra ir Kinija: gi būtent Lukašenkos politika atveria Baltarusiją ir kinų investicijoms, ir apskritai sudaro Kinijai savotišką „langą“ ar, sakykime, ekonominį placdarmą į Europą. Kad Vakarai šito nemėgsta, neverta net kalbėti…

Šiame kontekste reikia paklausti: ar egzistuoja kažkokia kita alternatyva Lukašenkai, nei vienokie ar kitokie „privatizatoriai“, kurie, atėję valdžion, tiesiog paverstų Baltarusija neokolonijine teritorija? Ne fantazijose, bet realiai – dabar ir čia. Atsakymas: ne, tokios alternatyvos ne tik nėra, bet tokia dar net ir nesivysto.

Ryšium su tuo vertėtų paklausti: kam tada naudingi tie „darbininkų streikai“ Baltarusijos valstybinėse įmonėse? Kad į tai atsakytume, pirmiausiai turime pažymėti, kad jie tikrai nėra stichiški ir, dar daugiau, juose nebuvo keliami jokie „darbininkiški“ (žodžiu, grynai socialinio-ekonominio pobūdžio) reikalavimai; juos „iš viršaus“ rengė tų pačių įmonių vadovai, „menedžmentas“ – tikriausiai su viltimis, kad paskiau, nuvertus Lukašenką, galėtų, kaip jau minėta, dalyvauti valstybinio turto išgrobstyme. Na, o, antra, turime suvokti, kad objektyviai – pagal savo praktinį poveikį Baltarusijos socialiniams-politiniams procesams, jie kenkia Lukašenkai ir, atitinkamai, tarnauja vadinamajai opozicijai.

O šios „opozicijos“ siekius mes gi puikiai žinome… Taigi, taip išeina, kad aukščiau minėtos pozicijos besilaikantys „kairieji“, „komunistai“ ir visokie kitokie – tai nei daugiau, nei mažiau, kaip Vakarų, JAV-NATO-ES imperializmui naudingi idiotai. Tiesa, savo požiūrį jie mėgina paremti Lenino autoritetu: jisai gi Pirmojo pasaulinio karo metu išsiskyrė su II Internacionalo lyderiais, kurie, vietoje to, kad organizuotų tarptautinį darbo žmonių pasipriešinimą grobikiško karo organizatoriams (žodžiu, kad sukiltų prieš „savuosius“ buržujus), nuėjo tariamo „tėvynės gynimo“ keliu.

Vis dėlto, šį istorinį pavyzdį konkrečiai šnekamu atveju laikyčiau neadekvačiu. Kaip, beje, ir apskritai bet kokį abstraktų mėginimą remtis autoritetais, nežiūrint konkrečiai į konkrečią situaciją. Štai, tarkime, galime gi nurodyti ir kinų komunistų lyderį Mao Dzeduną, ir vietnamietį Ho Ši Miną, ir, pagaliau, žymiajame VII Kominterno suvažiavime Georgijaus Dimitrovo iškeltą „liaudies frontų“ strategiją – ir visi šie pavyzdžiai gi reiškė komunistų bendradarbiavimą su patriotinėmis ir antiimperialistinėmis savųjų šalių nacionalinės buržuazijos jėgomis, siekiant ne ko kito, kaip bendro tikslo: paties krašto, pačios tautos ir jos valstybingumo išlikimo.

Ar tai – „oportunizmas“, „revizionizmas“ ar dar kažkas panašaus? Galbūt, žvelgiant kraštutiniu kairuolišku, netgi trockistiniu požiūriu – ir taip.

Bet tada, tikriausiai, ir Libijoje nebūtų buvę ko remti Muamaro Kadafio (nes jisai gi ne „tikras“, ne „grynas“ socialistas…), nebūtų buvę ko remti Irako jo kovoje prieš JAV-NATO-ES agresiją ir, aišku, nebūtų ko remti šiandien nei iš esmės socialdemokratinės Venesuelos (patiriančios pastovų ekonominį bei politinį Jungtinių Valstijų terorą), nei, juo labiau, nepriklausomosios Baltarusijos su Aleksandru Lukašenka priešakyje…

Visi aukščiau išvardytieji pavyzdžiai – tai pavyzdžiai valstybių, kurių valdžios ir lyderiai, vienaip ar kitaip, užėmė tvirtai antiimperialistines pozicijas ir, žvelgiant į konkrečią situaciją, išreiškė bendraliaudinį, bendranacionalinį interesą, kurio neapgynus – nei apie revoliucinį, nei evoliucinį, nei kokį kitokį perėjimą iš kapitalizmo į socializmą negalėtų būti nei menkiausios kalbos.

Gi šiuo konkrečiu atveju, žodžiu, Baltarusijos atveju, taip vadinamieji „darbininkų streikai“ – ko jie besiektų ar bereikalautų – jei ir pasisektų, tai privestų tiktai prie to, prie ko privedė „Solidarumo“ veikla Lenkijoje bei Jelciną rėmusių Donbaso šachtininkų veikla „perestroikinėje“ Tarybų Sąjungoje, o tai yra – prie pramoninės bazės išvogimo, išnaikinimo ir tų pačių darbininkų (arba bent didžiosios jų dalies) pavertimo bedarbiais klajokliais.

Visa tai susiję su ne kuo kitu, o būtent profsąjungų, ekonominės kovos – tikros ar tariamos – fetišizavimu, jos laikymu kone savitiksliu, neva būtinai ir savaime „pažangiu“ reiškiniu: apie tai, beje, t. y., apie klasikinių (tai yra, profsąjungų ir pan.) ekonominės klasių kovos formų aktualumą ar adekvatumą dabartinėje, XXI amžiaus istorinėje situacijoje, galima būtų išsakyti nemažai kritikos – bet tai juk nėra šio straipsnio uždavinys. Tad, susilaikydamas, pereisiu prie kitko.

O būtent – prie to, kad patsai kiekvieno ir bet kokio „bruzdėjimo“, ypatingai darbininkų bruzdėjimo, garbinimas ir idealizavimas, kaip neva „pažangaus“ ar netgi „revoliucinio“ veiksmo (pavyzdžiui, kitas Rusijos kairysis komentatorius, Borisas Kagarlickis, netgi teigia, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra „ne maidanas, o revoliucija“…), yra toli gražu nei marksistinis, nei komunistinis, bet menševikinis.

Kodėl? Nes gi būtent menševikai, žodžiu, XX amžiaus pradžios dešinieji socialdemokratai, priėmė Eduardo Bernšteino teiginį, kad „judėjimas yra viskas, o galutinis tikslas – niekas“. Ir, atitinkamai, kur vienas ar kitas bruzdesys veda – nebėra svarbu: svarbu tik tai, kad jis apskritai vyksta. Ir tada, girdi, jį tereikia remti tikintis, neva dalykas pakryps „pažangia“ linkme…

Ryšium su tuo, mano galva, reikėtų pažvelgti į akis labai nemaloniai tiesai, o būtent – kad šiuo požiūriu dešinysis oportunizmas ir „kairuoliškas“ ekstremizmas susilieja, kad visa eilė tiek Rusijos, tiek kitų buvusių TSRS respublikų „kairiųjų“ ir „socialistų“ atsiskleidžia kaip paprasčiausi Vakarų, žodžiu, JAV-NATO-ES imperijos naudingi idiotai. Ir čia neturėtų kelti nuostabos, kad visą eilę atitinkamų jų organizacijų finansiškai remia ES palaikomas kairuoliškasis Rozos Liuksemburg fondas, kuris savu laiku, t. y. 2014-aisiais, rėmė ir Ukrainos maidanizavimą.

Ir kuo tai baigėsi – tikriausiai papildomų aiškinimų nereikės… Ir, be to, kas svarbiausia – šitokiame scenarijuje mūsų kraštutiniai „kairieji“ atsiduria gi vienoje ir toje pačioje gretoje su fašistuojančiais nacionalistais bei paprasčiausiais neonaciais, kuriuos Vakarai taipogi naudoja atitinkamiems „spalvotų revoliucijų“ scenarijams.

Taigi, liaudiškai šnekant – tokios tokelės… Bet ką tada daryti? Atminkime: tiesa visada konkreti. Abstrakčios tiesos gyvenime nebūna. Ir šioje situacijoje konkreti tiesa yra viena: kad Baltarusijoje visi tikri komunistai, tikri kairieji – kaip krašto patriotai – privalo remti Lukašenką. Ir, atitinkamai – visų kitų šalių kairieji, visų kitų šalių komunistai – kaip internacionalistai – taipogi privalo paremti ir jį, ir apskritai Baltarusijos patriotinę visuomenę.

Ir šiuo požiūriu malonu matyti, kad pakankamai daug sveikų jėgų būtent tai ir daro. Dar daugiau: tiesiog džiugu, kad pagaliau ir paties Lukašenkos elektoratas (sudarantis neabejotiną balsuojančių Baltarusijos piliečių daugumą), kaip pradžioje minėta, mobilizavosi savajai valstybei, jos suverenitetui apginti.

Na, o žvelgiant į ateitį, taip – yra daugiau nei pakankamai priežasčių iš komunistinių pozicijų kritikuoti „Batką“. Ir tai turėtų būti tiek Baltarusijos komunistų, tiek baltarusių apskritai prerogatyva. Kaip ir siekimas atitinkamų socialinių-ekonominių pokyčių, kūrimas atitinkamus (trumpesnio darbo laiko, didesnio darbo užmokesčio ir t. t.) reikalavimus keliančių profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų ir pan. – tačiau, kad visa tai turėtų nors menkiausią, nors kukliausią praktinę reikšmę, pirmiausiai turi egzistuoti pati šalis.

Ir būtent jos išsaugojimas – ir ne kas kita – šiai dienai yra ir turi būti ir komunistų, ir visų dorųjų, susivokusiųjų žmonių uždaviniu. Kuo greičiau mūsų „kairieji“ tai supras – tuo geriau. O jei ne, aišku – jų laukia eilinių Amerikos naudingų idiotų likimas: ar jiems šito reikia, tegul jie sprendžia patys.

Autorius: Aleksandras Nosovič

2020-09-01

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/20200901-litva-unichtozhit-klaypedu-radi-otryva-belarusi-ot-rossii/

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos grasinimas atimti  baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos niekaip nepaveikė Lietuvos vadovybės. Vilnius atkakliai rengia sankcijų sąrašus kaimyninei šaliai ir palaiko Baltarusijos opoziciją. Valdžia Lietuvoje eilinį kartą įrodo, kad jai yra nusispjauti į Lietuva ir lietuvius. Aukščiausias lietuviškų politikų prioritetas – geopolitinė misija – galutinis TSRS sužlugdymas. 

‘’Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą paskaičiuoti nuostolius, ir aš manau, kad sveikas protas turėtų nugalėti, – pakomentavo Lukašenkos įsakymą atimti Baltarusijos tranzitą iš Klaipėdos, Lietuvos ekonomikos ministras Rimantas Sinkevičius, kuris tikisi, kad Lukašenkos žodžiai liks tik žodžiais, nes eksportuoti produkciją per Klaipėdos uostą pelninga Baltarusijos įmonėms.

Tuo pačiu ekonomikos ministras patvirtina, kad baltarusiams bus nesunku greitai ir lengvai perorientuoti krovinius į Latviją, o dar greičiau ir  lengviau į Rusiją.

„Tiek Rusijos, tiek Latvijos uostai turi pakankamai pajėgumų susitvarkyti su šiais kroviniais. Ir tokių uostų yra nemažai. Persiorientuoti ilgai neužtruks, ypač Rusijos link, kur nereikia atlikti muitinės procedūrų “, – pasakė Sinkevičius.

Tai yra, Lietuvos vyriausybė apskritai ramiai žiūri į tai, kad Klaipėdos uostas praras baltarusių klientus.

Panašu, kad Vilniuje jau rado kuo pakeisti šias iškrentančias iš Lietuvos biudžeto pajamas. Ūkio ministras sako, kad jei Baltarusija į sankcijas atsakys sankcijomis, tai Jevrosojūzas turėtų solidarizuotis su Lietuva. Išvertus į normalią kalbą, tai reiškia, kad Baltarusijos tranzito praradimą tikimasi kompensuoti įmetant naujų Briuselio subsidijų dozę į Lietuvos ekonomiką.

Tačiau apie tai, kad dėl Klaipėdos išgelbėjimo pakoreguoti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu negali būti net jokios kalbos. Oficialus Vilnius vis dar taip pat aktyviai remia Baltarusijos opoziciją, rengia svarbius susitikimus opozicijos kandidate į prezidentus Svetlanai Tichanovskajai ir demonstruoja atvirą priešiškumą Aleksandrui Lukašenkai.

„Tai yra visų kitų jo grasinimų tęsinys. Natūralu, kad jis eina va-bank, ginasi visais tik jam suprantamais būdais “, – paaiškino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris anksčiau Lukašenką pavadino buvusiu Baltarusijos prezidentu ir paskelbė Lietuvoje persona non grata, taip paaiškindamas Baltarusijos lyderio įsakymą atimti baltarusių krovinius iš Klaipėdos. Dabar Linkevičius pasiūlė „paskutiniam Europos diktatoriui“ atkreipti dėmesį į Baltarusijos vidaus situaciją ir tarptautinės
bendruomenės požiūrį į jį.

Tokia reakcija reiškia, kad Lietuvos vadovybė verčiau numarins Klaipėdą, nei atsisakys lenkti savo liniją dėl priverstinės Baltarusijos „demokratizacijos“.

Ar per stiprus veiksmažodis – „numarins“? Kaip rašoma oficialioje Klaipėdos uosto svetainėje, šioje įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai dirba 58 tūkst. žmonių. Visos Klaipėdos gyventojų skaičius 150 tūkstančių žmonių. Tai yra, uostas suteikia darbą kas trečiam gyventojui. Tai yra miestą formuojanti įmonė. Klaipėda yra uostas.

Jei Lukašenka įvykdys savo grasinimus ir iš Lietuvos atims baltarusiškus krovinius, Klaipėdos uostas vienu metu neteks daugiau nei trečdalio krovinių srauto. Prie viso to dar reikia pridėti ekonominę krizę, kurią išprovokavo koronaviruso šizofrenija Lietuvoje, kur šiandien kas septintas liko be darbo, dėl ko sumažėjo perkamoji galia ir vartojimo paklausa … ir štai jau ryškėja reali Klaipėdos uosto bankroto perspektyva.

O su juo – Klaipėdos mirtis.

Tačiau Lietuvos valdžia užtikrintai žengia būtent tokio scenarijaus link, nes pačios Lietuvos ir lietuvių interesai jų vadovams niekada neturėjo reikšmės .

Lietuvos politinei klasei geopolitika yra svarbiausia. Tarybų Sąjungos žlugimas prasidėjo nuo lietuviško „Sąjūdžio“, ir nuo to laiko Lietuvos šūdelitis gyvena ta mintimi, kad jei jau nuo pat pradžios jis pradėjo naikinti TSRS, tai dabar jis turi užbaigti šį procesą iki galo. Tame ir yra istorinė Lietuvos “vertybės” esmė „laisvam pasauliui“. Skatinti galutinę potarybinės erdvės dezintegraciją. Neleisti atgimti „imperijai“.

Toks požiūris paaiškina šiaip nepaaiškinamus, atskirais atvejais, Vilniaus veiksmus, tokius kaip visapusiška Michailo Saakašvilio parama Gruzijoje 2000-aisiais ar Ukrainos „europietiško pasirinkimo“ skatinimas 2010-aisiais. Atrodytų, kur yra Lietuva, o kur Gruzija? Ši šalis turėtu būti labiau įdomi Turkijai ar Iranui, tačiau ta aplinkybė, kad Saakašvilis yra rusofobas ir savo veiksmus įvelka į „antiimperinę“ ideologiją, padarė Gruziją įdomią Lietuvai.

Tačiau Gruzija yra bent jau toli nuo Lietuvos, o lietuviams nebuvo nei šilta, nei šalta nuo jos vyriausybės veiksmų. Tačiau Lietuvos vadovybė eina tuo pačiu kursu ir kaimyninės Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ekonominiai ryšiai su kuriomis leidžia gyventi dešimtims tūkstančių lietuvių.

Oficialus Vilnius tiesiog negali prisiversti atsisakyti kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, jei ji išlieka karine Rusijos sąjungininke ir tęsia savę kaip Baltarusijos TSR perėmėją.

Lietuvą valdantysis “elitas“ greičiau išdegins Lietuvą iki pelenų, tačiau neatsisakys kovos dėl geopolitinės Baltarusijos perorientacijos.

Nacionalinės ekonomikos, Klaipėdos uosto, pačios Klaipėdos, klaipėdiečių likimas – visa tai Lietuvos valdytojams yra antraeilis dalykas. Per tuos “nepriklausomybės” metus po Lietuvos užsienio politikos volu buvo pakišta ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, ir Ignalinos AE, ir „Achema“… papuls ir Klaipėdos uostas.

Lietuvoje jau yra vienas mirštantis miestas: numarintas kartu su Visagino atomine elektrine. Bus dar vienas. Numarintas kartu su Klaipėdos uostu.

Iš rusų kalbos vertė Arūnas Yla

Lietuvos P-rezidentas, Lietuvos Užsienio (JAV) nešvarių reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius ir visa landsberginė chunta užėmė karikatūriškai, kaip jiems įprasta, poziciją – grėsmingai krato savo niekada nedirbusias rankas ir nusipenėjusiais nuo ilgalaikio parazitavimo snukiais bando išreikšti kilnų pasipiktinimą Baltarusijos “režimu”. Chunta grasina įvesti “baisias ir demokratiškas” sankcijas Baltarusijai dėl teisėtos A. Lukašenkos valdžios ryžtingos ir adekvačios reakcijos į JAV-NATO-ES tarptautinių nusikaltėlių gaujos bandymus įvykdyti šalyje valstybinį perversmą. JAV neokolonijinė imperija savo kolonijų Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos marionetinių fašistinių režimų rankomis siekia užgrobti laisvą Baltarusiją ir paversti ją dar viena JAV demokratijos skurdo zona. Lietuvos chunta ir vėl, kaip ir visus paskutinius 30 metų, yra pasiruošusi dar kartą apiplėšti savo piliečius, vėl ruošiasi nubausti lietuvius apribodama ekonominius santykius su Baltarusija, nors Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo prekybos su kaimynine šalimi. Landsberginė chunta – konservatoriai, liberalai, socdemai, valstiečiai ir kiti jų klonai – savo ponui Iš Vašingtono ketina papjauti ir padėti ant geopolitinių rusofobinių žaidimų stalo paskutines Lietuvos ekonomikos šakas, atimti iš žmonių darbo vietas, iš biudžeto dešimtis milijonų pajamų. Pirmiausia nuo chuntos sankcijų „mirs“ didžiausias perkrovimo uostas Klaipėdoje. Katsatrofiškai nukentės nuo antiliaudinės klikos “sankcijų” ir kiti ekonomikos sektoriai, pirmiausiai Lietuvos geležinkeliai, kurių didžiąją dalį perveržimų sudarė Baltarusijos prekės, trašos.
minsk-udarom-po-krupnejsBaltarusijos prezidentas, teisėtas ir vienintelis, A.Lukašenko jau paskelbė, kad ketina perorientuoti Baltarusijos krovinių srautus į patikimus Rusijos jūrų uostus, pirmiausiai į Ust-Lugą ir taip nubausti Baltijos šalis už jų nusikalstamą veiklą Baltarusijoje, už kišimąsį į valstybės vidaus reikalus. Ir tai Baltarusijai nieko nekainuos. Priešingai, Baltarusijos prekybą su Vakarų Europą padarys stabilesne ir nepriklausomą nuo iš JAV valdomų Baltijos šalių, nesavarankiškų, antiliaudinių vietinių režimų nuotaikų.
O iš lietuvių tautos landsberginė klika atims dar vieną stambią pajamų dalį. Prekybos apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos pastaraisiais metais sparčiai augo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai baltarusiškų prekių importas į Lietuvą siekė 783 milijonus eurų. Baltarusijos eksportas išaugo iki beveik pusantro milijardo eurų.Praėjusiais metais Baltarusija Lietuvai pardavė daugiausia medieną, metalurgijos produktus, trąšas ir kurą.
Lietuva pardavė savo kaimynei Vakaruose gamintas prekes – transporto priemones, sudėtingus įrengimus, farmacijos produktus ir elektros prekes. Ir , Lietuvoje tai visiems žinoma paslaptis, naudodamasi Baltarusijos valdžios palankumu, Lietuva dažnai eksportuodavo per šalį prekes, kurioms Rusija taikė atsakomąsias sankcijas į JAV-NATO gaujos nusikalstamas sankcijas Rusijai.
Iš esmės Baltarusijos prekių tranzitas užtikrina uosto Klaipėdoje egzistavimą ir normalų funkcionavimą. Baltarusija nukreipus savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, Lietuvos uostui beliks tik kartas nuo karto perkrauti JAV-NATO okupacinės kariuomenės tankus. O šioje eilėje pirma stovi Lenkijos rusofobinė klika, kuri dalintis su litvinais grobiu niekada nemėgo ir neketina dabar.


Maža to , Lietuvos antiliaudinis režimas ištrimitavo, kad Lietuvos chunta nepirks iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pigią elektrą. Chunta, kad įtikti Vašingtonui, yra pasiruošusi nutraukti santykius pagal BRELL elektros žiedo sutartį, geriau pirks brangią elektrą iš “draugų” Švedijoje ir Lenkijoje, o ne iš šalia esančios Baltarusijos. Kad užtikrinti saugų Lietuvos elektros tinklų sistemos funkcionavimą, būtina nuolat laikyti įjungtais tuščiai veikiančius elektros pajėgumus, kurių nereikėjo naudojantis BRELL žiedo tiekiama elektra. Tai labai brangu, tačiau landsberginei chuntai kaina niekada nerūpėjo. Lietuvos “elitas” už savo nusikalstamų politinių sprendimų katastrofiškas Lietuvai pasekmes niekada dar per 30 paskutinių “nepriklausomybės” metų NEATSAKĖ. Už antiliaudinio režimo nusikaltimus visada mokėjo eiliniai lietuviai, paprasti mokesčių mokėtojai savo darbo vietomis, varganomis pajamomis per “elito” pakeltus mokesčius, būtiniausių prekių ir paslaugų kosmines kainas, sumažintais darbo užmokesčiu, pensijomis, socialinėmis garantijomis. “Elitas” tik susirinkdavo duoklę iš baudžiauninkų ir prabangiai parazituodavo tautos visuotinio skurdo, masinės emigracijos, totalinio nusivylimo, valdžios korupcijos, klano savivalės fone.
Ir nei viena rinkimams kruopščiai chuntos atrinktą partija, “nepriklausomas” judėjimas, kandidatas nepasmerkė Lietuvos antiliaudinio režimo už nusikalstamus veiksmus tiek Baltarusijos, tiek savo piliečių adresu. Visos partijukės, judėjimai, kandidatai sutartinai kartojo konservatorių-liberalų valdomos žiniasklaidos pakištus masinio smegenų plovimo štampus, smerkė ne savo valdžios antinacionalinę vidaus ir užsienio politiką, o Baltarusijos valdžios adekvačią reakciją į JAV-NATO samdinių bandymą įvykdyti maidaną šalyje.


“Elitas” priima valstybei nusikalstamai nuostolingus sprendimus, o už jų katastrofiškas pasekmes moka tauta, kuri “elito” sprendimų priėmimui jokios, absoliučiai jokios, įtakos neturi. Puikus liberalaus verslo modelio pavyzdys – pelnas, pajamos, medaliai, apdovanojimai sukčiams, o nuostoliai – sukčių aferų aukoms. Ir toks įprastas Lietuvoje, kad visuomenėje sukelia tik tų pačių sukčių užprogramuotą reakciją – “Pritariame!”. Kad tik Rusijai būtų blogiau.
Beliko sulaukti, kada “patriotiškas” “elitas” pareikalaus iš “laisvų” piliečių vardan demokratijos kaimyninėje šalyje sudeginti savo namus… Ir pritarti.

Kova už Lietuvos “elito” laisvę nuo atsakomybės reikalauja plebėjų aukų.

Gyvulių ūkio naujienos.
 
Batka A.Lukašenko, išlipęs iš savo malūnsparnio Baltarusijos prezidento rezidencijoje su automatu rankoje ir kovine uniforma, ne šiaip sau išvaikė JAV-NATO samdinių-maidaunų minią Minske ir padarė juokingu tapinoidų cirką “Baltarusijos laisvės” lenciūgėlis. Jis tokiu ryžtingu būdu tiesiog sudaužė JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos kruopščiai kurtą informacinę erdvę į šipulius. Vakar viso pasaulio žiniasklaida, tame tarpe ir Vakarų melo medijos, svarstė tik A.Lukašenkos kovinę parengtį atremti JAV-NATO agresorių militarinę ir nemilitarinę invazijas. Nuomonė buvo vieningą: Lukašenko , žinoma, brutalus diktatorius, tačiau jis dar brutalesnis Baltarusijos patriotas ir su NATO maidaunais “išsiaiškins” greitai ir griežtai. Europos melagiai jau pareiškė, kad nenorėtų Baltarusijoje šokinėjančių banderlogų ukrainietiško perversmo scenarijaus, O JAV Valstybės sekretoriaus tarptautinio nusikaltėlio Maiko Pompeo pažas pareiškė, kad JAV nesikiš į Baltarusijos maidano reikalus. Žinoma, sumelavo kaip visada. JAV, Didžioji Britanija, ES, NATO kolonijinė imperija visada ir visur kišosi į kitų valstybių reikalus. Baltarusijos maidaną taip pat organizavo minėta Blogio imperija. Bet A.Lukašenkai padėti išsilaikyti galima tik vienu būdu – Baltarusijos prisijungimo prie savo istorinės Tėvynės Rusijos ir išvalius Baltarusiją nuo JAV 5 kolonos būdu. Delsimas tolygus mirčiai. Tikėkimės, A.Lukašenka po maidano (JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos nemilitarinės agresijos) tai jau suvokia ir imsis adekvačių priemonių 2000 m. sutarties realizavimui. O kol kas jis atleido Baltarusijos ambasadorių Slovakijoje iš pareigų dėl to, kad šis palaikė Tichanovskajos protestūnus. Dėl Baltarusijos Užsienio reikalų vadovo Makėjaus irgi reikėtų rimtai pagalvoti. Armija, jėgos struktūros prezidentui už paramą atsakė lojalumu Baltarusijai. Padėtis kontroliuojama ir turėtų stabilizuotis.
 
Навальный впал в кому после возможного отравления - Новости ...Aleksejus Navalnas vis dar komoje, tačiau jau Vokietijoje, pas “patikimus” Charite klinikos gydytojus. Yra saugomas kaip prezidentas, aplink kliniką specialiųjų pajėgų iki dantų ginkluoti patruliai (kokio velnio!? kam jis įdomus?!), į kliniką neįleidžiami jokie lankytojai, net Lioškos žmona, jokie žiniasklaidos atstovai. Ir nėra jokio triukšmo – Vakaruose gi demokratija, ordnungas. Kai tą patį darė Rusijos Omsko klinika, kur buvo nedelsiant pristatytas šitas JAV išaugintas klounas A.Navalnas, visa Vakarų “laisvo” pasaulio melo žiniasklaida kėlė kosminį triukšmą, kad Kremlius nori nunuodyti šitą juokdarį. Berlyne tas pats, tačiau …. demokratiška. Reikia pažymėti, kad Charite klinikos – tai ta pati kontora, kuri savo laiku patvirtino, kad Julija Timošenko, laikoma V.Janukovičiaus kalėjime, mirtinai serga ir iš invalido vežimėlio jau niekada niekada nepakils… Ukrainos maidaunų išleista iš kalėjimo Julka ne tik “pakilo” iš invalido vežimėlio, bet ir jau trečią dieną po paleidimo šuoliavo kaip jauna kumelė.
Su A.Navalnu Charite taip pat nenuvylė. Jau trečia dieną paskelbė, kad Rusijos klounas Nr.1 “yra intoksikuotas nuodingomis medžiagomis”. Škias, supraskite, kad V. Putinas galėjo jam pakišti “polonijaus” arbatos. Ir be cukraus!! Visi Rusijos “opozicionieriai”, aršūs Kremliaus kritikai – Litvinenko, Berezovskis, Skrypaliai ir pan. – keistu būdu, sveiki ir gyvi palikę Mordorą, po kiek laiko, įkvėpę Vakarų pasaulio “laisvės” oro, kažkodėl ima mirti?!. Kas ne taip su oru Vakaruose?
Bet kokiu atveju, JAV marionetė Angela Merkel jau griausmingai pareikalavo iš Rusijos prezidento V. Putino iš tirti A.Navalno nuodijimo aplinkybes, nustatyti “kaltus” asmenis (nors Vakaruose jau visi žino, kas per “Teronas tai padarė) ir juos nubausti. Vašingtono nusipenėjęs liokajus, Lietuvos Užsienio (JAV) reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius jau gavo komandą “Balsas!” ir tiesiog apkaltino Kremlių dėl Lioškos Navalnio nunuodijimo!!.. Linas niekada nepavargsta kenkti Lietuvai, alternatyviai apdovanotas talentas, vansi…
Bet V.Putinas, buvęs KGB pulkininkas, puikiai išmano Vakarų niekšybės ir melo virtuvės paslaptis. Lėktuvui, kurio tualete stūgavo Lioška Navalnas, nusileidus Omske, iš Maskvos išskrido į Omską geriausi medikai, specialistai ir tris dienas ėmė visus įmanomus Lioškos mėginius, labai kruopščiai tyrė, ar nėra Lioškos organizme nuodų pėdsakų. Nerado, užprotokolavo, biomėginius užplombavo, prijungė prie ligos istorijos. Laukdami įprastinės tokiais atvejais JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos klastotės ir jos pagrindu sukeltos globalinės dezinformacinės isterijos korumpuotose Vakarų melo medijose. Charite klinikos “medikams” paskelbus eilinę klastotę dėl Lioškos nunuodijimo ir tokiu būdu davus signalą Vakarų melo medijoms “Fas!”, Omsko klinikos medikai paskelbė, kad Lioškos organizme jokių kenksmingų gyvybei medžiagų pėdsakų nerasta. Ir pasiūlė kartu dar kartą ištirti Navalnio biomėginius. Akivaizdu, kad Vakarų highly likely ekspertų, kaip visada, faktai ir objektyvi mokslinė analizė nedomina. Kaip visada, kai Vakari kurpia eilinę rusofobinę globalinę klastotę. Vėliau, žinoma, kaip visada, viskas išaiškės, britų, javainių, “šviesiųjų” europiečių melas bus demaskuotas ir šiame skandale. Tačiau kam tada rūpės tiesa? Bus gi kurpiamas naujas Vakarų melas, kol melo kritinė masė pasieks kritinę, globaliniam karui būtiną masę. O tada apskritai nebus kam rūpėti.
Gyvename neįtikėtinai baisiais laikais, Vakarų niekšybės triumfo amžiuje, visuotinės beprotybės, iškrypimų propagandos ir išmokto bejėgiškumo eroje. Kai tobula sėkmės istorija yra nusikaltimas, etinė degradacija yra laikoma norma, o amžiais puoselėtos etinės normos tapo silpnumo, atsilikimo požymiu, vos ne protinio nepakankamumo įrodymu. Triumfuojantys niekšai, įžūlūs nusikaltėliai, nepasiekiami Teisingumui, tapo kraupia kasdienybe.
Baisu…
Šiandien, 2020-08-19, 17 valandą Baltarusijos Respublikos ambasados įvyko akcija Baltarusijos liaudies kovai prieš JAV-NATO-ES maidaninę agresiją paremti. Mitingo dalyviai išreiškė paramą Baltarusijai, jos teisėtai valdžia ir pasmerkė Vakarų agresiją prieš Baltarusijos tautą. Kalbėjo Jonas Kovalskis, Žilvinas Razminas, Kristoferis Voiška. Mitingo dalyviai paskelbė tokį pareiškimą:
Lietuvos kairiųjų jėgų sąjunga
Lietuvos išsivadavimo sąjunga
PAREIŠKIMAS
DĖL JAV-NATO-ES MAIDANINĖS AGRESIJOS PRIEŠ BALTARUSIJĄ
Žlugus Tarybų Sąjungai, visose buvusiose sąjunginėse respublikose prasidėjo visaliaudinės nuosavybės grobstymas, prichvatizacija ir tarybinio palikimo naikinimas. Baltarusija, 1994 m. į valdžią atėjus ALESKSANDRUI LUKAŠENKAI, atsilaikė prieš Vakarų globalinio kapitalo invaziją, išsaugojo savo suverenumą, nacionalinius, baltarusių tautai dirbančias pramonę, kolektyvinį žemės ūkį, švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sistemas, įžengė į XXI amžių ne kaip laukinio grobuoniško kapitalizmo, bet kaip socialinė valstybė.
Tokia Baltarusija, žinoma, negalėjo įtikti Vakarams, JAV-NATO-ES neokolonijinei imperijai, kurios tikslas visada buvo visų Rytų Europos šalių pramoninio potencialo užgrobimas, sunaikinimas ir jų gyventojų pavertimas pigios, darbščios ir kvalifikuotos darbo jėgos Europos Sąjungai šaltiniu.
Suvereni Baltarusija visada buvo vadinamų „spalvotų revoliucijų“ – pagrindinio JAV-NATO-ES imperijos neokolonijinės ekspansijos, Vakarų hibridinio karo prieš suverenias, neoliberaliam diktatui nepasiduodančias tautas ir valstybes – taikiniu. Vakarai ne kartą bandė įvykdyti spalvotą revoliuciją-maidaną Baltarusijoje. Tačiau Baltarusijoje visada patirdavo pralaimėjimą. Ukrainoje nugalėjusi „spalvota revoliucija“ – Ukrainos „Euromaidanas“ – sunaikino kažkada turtingiausią TSRS respubliką, pavertė ją pilietinio karo, humanitarinės katastrofos, masinio skurdo ir emigracijos, neteisybės ir savivalės zona. Maidanas kaimyninėje Ukrainoje akivaizdžiai ir įtikinamai parodė, koks likimas laukia šiuo keliu pasukusių šalių.
Šiandien analogišką „spalvotą revoliuciją“-valstybinį perversmą vėl mėginama įvykdyti Baltarusijoje, kur, A. Lukašenkai įtikinama persvara laimėjus prezidento rinkimus, provakarietiška opozicija atsisakė teisėtų politinės kovos būdų ir ėmėsi nusikalstamų metodų iš spalvotų valstybinių perversmų gausaus arsenalo – dezinformacijos, manipuliavimo masine sąmone, nesankcionuotų mitingų ir protesto akcijų, masinių riaušių, agresyvių provokacijų, gąsdinimų prieš opozicijos nepalaikančius Baltarusijos piliečius, milicijos ir OMON‘o pareigūnus.
Bet kuri valdžia turi trūkumų. Kritikuoti ir A.Lukašenką, ir Baltarusijos valdžią apskritai, be abejo, yra pagrindo. Ir tai yra Baltarusijos piliečių neatimama teisė, tačiau tai yra Baltarusijos VIDAUS REIKALAS, į kurį pagal tarptautinės teisės normas neturi teisės kištis jokie Vakarų „geradariai“, „taikdariai“, „tarpininkai“. Šiai dienai matome, kaip į Baltarusijos vidaus politinius procesus akivaizdžiai kišasi išorės jėgos, sorošinės JAV-NATO-ES agentūros, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos marionetinės vyriausybės, kurios skatina apsišaukėlės Svetlanos Tichanovskajos prezidentines ambicijas, dar daugiau – atvirai remia, finasuoja fašistuojančių, kriminalinių bei pusiau kriminalinių smogikų vykimą į Baltarusiją riaušėms kelti ir gilinti pilietinį konfliktą šalyje.
Lietuva, konkrečiau, Lietuvos kompradorinė valdžia su prezidentu Gitanu Nausėda ir Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi priešakyje bei su didžiuliu dvaro liokajų ir oficiozinės žiniasklaidos palaikymu, ne šiaip kišasi į kaimyninės valstybės – realiai suverenios, nepriklausomos Baltarusijos vidaus reikalus, bet faktiškai kursto pilietinį karą, panašų į jau vykstantį dėl tų pačių „taikdarių“ kaltės Donbase.
Šių aplinkybių bei faktų šviesoje mes, žemiau pasirašiusieji, atstovaudami aukščiau nurodytus visuomeninius judėjimus ir Baltarusijos bei kitų Lietuvos kaimynų atžvilgiu draugiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius:
1. KATEGORIŠKAI SMERKIAME Lietuvos vyriausybės ir prezidentūros nedraugiškus, neteisėtus veiksmus Baltarusijos valstybės, jos suvereniteto, politinės sistemos ir teisėto prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. SMERKIAME Lietuvos valdžios remiamas provokacijas Baltarusijos viduje;
2. IŠREIŠKIAME SAVO SOLIDARUMĄ su Baltarusija, su patriotiška Baltarusijos visuomene, su Baltarusijos valdžia ir prezidentu ALEKSANDRU LUKAŠENKA jų ŠVENTOJE KOVOJE už šalies laisvę ir nepriklausomybę nuo JAV-NATO-ES vaivorykštinio neokolonializmo. Kovoje už suverenios Baltarusijos ateitį ir išlikimą;
3. RAGINAME Baltarusijos prezidentą, Baltarusijos patriotinę visuomenę, Baltarusijos valdžią bei jėgos struktūras nepasiduoti vidaus priešų bei jų šeimininkų iš užsienio (JAV-NATO-ES) spaudimui, tvirtai ir ryžtingai ginti savo Tėvynę Baltarusiją nuo Vakarų maidaninės agresijos. PRALAIMĖJIMAS BALTARUSIJOS LIAUDŽIAI REIKŠTŲ SAVO LAISVOS ŠALIES SUNAIKINIMĄ.
Baltarusiai! Draugai, broliai ir seserys! Jums prieš akis istorinis pasirinkimas – arba apginti savo Tėvynę, arba atiduoti ją vidaus ir išorės priešams, kurie, sunaikinę Baltarusijos pramonę ir žemės ūkį, BŪTINAI išveš jus pigia darbo jėga į Vakarus europiečių batus ir tualetus valyti! Jus stebi ir širdyse palaiko ne tik Rusija, bet dori ir sąmoningi broliškųjų tautų žmonės! Ir mes, laisvieji lietuviai, su jumis!
NE – BALTARUSIJOS MAIDANIZAVIMUI!
NE – JAV-NATO-ES PROVOKACIJOMS PRIEŠ BALTARUSIJĄ!
BALTARUSIJOS PREZIDENTAS YRA ALEKSANDRAS LUKAŠENKA!
TEGYVUOJA BALTARUSIJA!
FAŠIZMAS NEPRAEIS!
 
Vilnius, 2020. 08. 19.
 
Jonas Kovalskis
Kristoferis Voiška
Konstantinas Gorškovas
Žilvinas Razminas

ПЕРЕВОД НА РУССКИЙ ЯЗЫК

19 августа 2020 года в 17.00 у Посольства Республики Беларусь состоялась акция в поддержку борьбы белорусского народа против майданной агрессии США-НАТО-ЕС. Участники митинга выразили поддержку Беларуси, ее законному правительству и осудили агрессию Запада против народа Беларуси. Выступили: Йонас Ковальскис, Жильвинас Разминас, Кристоферис Войшка. Участники митинга выступили со следующим заявлением:

Союз левых сил Литвы
Союз освобождения Литвы
ЗАЯВЛЕНИЕО О МАЙДАННОЙ АГРЕССИИ США-НАТО-ЕС ПРОТИВ БЕЛАРУСИИ

С распадом Советского Союза во всех бывших союзных республиках начались расхищение всенародной собственности, прихватизация и уничтожение советского наследия. Беларусь, когда в1994 г.  пришел к власти АЛЕКСАНДР ЛУКАШЕНКА , успешно отразила вторжение западного глобального капитала, сохранила свой суверенитет, национальную, работающую на благо всего белорусского народа промышленность, коллективное сельское хозяйство, образование, здравоохранение и системы социального обеспечения, вступила в 21 век не как государство дикого хищнического капитализм, а как социальное государство.

Такая Беларусь, конечно, не могла понравиться Западу, неоколониальной империи США-НАТО-ЕС, целью которой всегда было захватить промышленный потенциал всех восточноевропейских стран и превратить их население в источник дешевой, трудолюбивой и квалифицированной рабочей силы для Европейского Союза.

Суверенная Беларусь всегда была целью так называемых «цветных революций» – главного оружия неоколониальной экспансии империи США-НАТО-ЕС, гибридной войны Запада против суверенных наций и государств, отвергающих  “ценности”  неолиберальной диктатуры. Запад неоднократно пытался осуществить в Беларуси цветную революцию – Майдан. Однако В Беларусии всегда терпел поражение. Победа «цветной революции» на Украине – украинского «Евромайдана» – разрушило некогда богатейшую республику СССР, превратив ее в зону гражданской войны, гуманитарной катастрофы, массовой нищеты и эмиграции, несправедливости и произвола. Майдан на соседней Украине наглядно и убедительно показал судьбу стран, которые повернули по пути майданного мракобесия.

Сегодня аналогичная «цветная революция», попытка государственного переворота снова предпринимается в Беларуси, где после убедительной победы Лукашенко на президентских выборах прозападная оппозиция отказалась от законной политической борьбы и прибегла к криминальным методам за власть из богатого арсенала цветных революций – несанкционированные митинги и акции протеста, массовые беспорядки, агрессивные провокации, запугивание не поддерживающих оппозицию граждан Беларуси, сотрудников милиции и ОМОНа.

У любого правительства есть недостатки. Конечно, есть все основания для критики и А.Лукашенко, и белорусских властей в целом. И это неотъемлемое право граждан Беларуси, но это ВНУТРЕННЕЕ ДЕЛО БЕЛАРУСИ, в которые по нормам международного права никакие западные «благотворители», «миротворцы», «посредники» не имеют права вмешиваться. Сегодня мы являемся свидетелями явного вмешательства во внутренние политические процессы Беларуси со стороны внешних сил, соросовских агентств США-НАТО-ЕС, марионеточных правительств Польши, Украины и Литвы, которые продвигают президентские амбиции самопровозглашенной Светланы Тихановской, более того – открыто поддерживают, финансируют поездки фашиствующих, криминальных и полукриминальных молодчиков в Беларусь для разжигания беспорядков и обострения гражданского конфликта в стране.

Литва, в частности литовское компродорное правительство во главе с президентом Гитанасом Науседой и министром иностранных дел Линасом Линкявичюсом при огромной поддержке придворных лакеев и официальных СМИ, не только нагло вмешивается во внутренние дела соседнего государства – поистине суверенной, независимой Беларуси, но на самом деле активно продвигает гражданскую войну, подобную той, что уже происходит по вине тех же «миротворцев» на Донбассе.

В свете этих обстоятельств и фактов мы, нижеподписавшиеся, представляющие вышеупомянутые общественные движения и дружественно настроенных к Беларуси и другим соседям граждан Литвы:

  1. Мы КАТЕГОРИЧЕСКИ ОСУЖДАЕМ недружественные, противоправные действия литовского правительства и президента по отношению к государству Беларусь, ее суверенитету, политической системе и законному президенту Александру Лукашенко. ОСУЖДАЕМ провокации, поддерживаемые правительством Литвы в Беларуси;
  2. МЫ ВЫРАЖАЕМ СОЛИДАРНОСТЬ с Беларусью, с патриотическим белорусским обществом, с правительством Белоруссии и президентом АЛЕКСАНДРОМ ЛУКАШЕНКО в их СВЯТОЙ БОРЬБЕ за свободу и независимость страны от радужного неоколониализма США-НАТО-ЕС. В борьбе за будущее и выживание суверенной Беларуси;
  3. ПРИЗЫВАЕМ Президента Беларуси, Белорусское патриотическое общество, белорусское правительство и силовые структуры не поддаваться давлению внутренних врагов и их хозяев из-за рубежа (США-НАТО-ЕС), твердо и решительно защищать свою Родину Беларусь от агрессии прозападного Майдана. ПОРАЖЕНИЕ В ЭТОМ ПРОТИВОСТОЯНИИ ДЛЯ БЕЛОРУССКОГО НАРОДА ОЗНАЧАЕТ КОНЕЦ СВОБОДНОЙ БЕЛОРУСИИ.

Белорусы! Друзья, братья и сестры! Перед вами исторический выбор – либо защитить свою Родину, либо отдать ее внутренним и внешним врагам, которые, разрушив белорусскую промышленность и сельское хозяйство, отправят  вас дешевой рабочей силой на Запад чистить обувь и туалеты европейцев! Не только Россия, но и все честные и сознательные люди братских народов смотрят на вас и поддерживают вас! Мы, свободные литовцы, с вами!

Белорусь, проснись! Беларусы, не сидите дома! Майданутые ” с добрыми лицами” не Лукашенко свергают, не с режимом борются, – майданутые крадут у вас Родину! Сегодня все должны выйти на защиту законной власти – только так сохраните свою страну.

НЕТ МАЙДАНИЗАЦИИ БЕЛАРУСИ!

НЕТ – ПРОВОКАЦИЯМ США-НАТО-ЕС ПРОТИВ БЕЛАРУСИ!ПРЕЗИДЕНТ БЕЛАРУСИ АЛЕКСАНДР ЛУКАШЕНКА!

ДА ЗДРАВСТВУЕТ БЕЛАРУСЬ!

ФАШИЗМ НЕ ПРОЙДЕТ!

Вильнюс, 19 августа 2020 г.

Йонас Ковальскис

Кристофер Войшка

Константин Горшков

Жильвинас Разминас

Aleksandras Rodžersas:   Lenkijos veiksnys neramumuose Baltarusijoje

2018 11 11

Šaltinis: https://jpgazeta.ru/aleksandr-rodzhers-polskoj-faktor-besporyadkov-v-belorussii/

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad protestai koordinuojami iš Čekijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos. Ir nors jis paskutiniu metu prikalbėjo visokių nesamonių, tačiau šiuo atveju aš juo tikiu.

Pirmiausia todėl, kad visi puikiai žino, kas ir iš kur redaguoja labiausiai išpopuliarintą „Telegram“ kanalą. Kuris jau dvi dienos isteriškai spygauja iš Varšuvos (!) – „Tai mūsų šalis“ ir „Pasiimkite su savimi skėčius, arbatą, sumuštinius ir gerą nuotaiką“.

Antra, visi Vakarų šalių oficialūs veikėjai, pradedant JAV ir baigiant smulkiais Europos giesmininkais a la G.Nausėda ir L.Linkevičius, jau atliko tradicinę giesmelę iš perversmų metodinių nurodymų vadovėlio „apie taikių protestų išvaikymo neleistinumą“.

Geriau jau jie pas save namuose Vašingtone ir Paryžiuje liautųsi brutaliai malšinti taikias protesto demopnstracijas.

Edvardo Luttwako vadovėlyje apie valstybės perversmų organizavimą taip ir rašoma: „Kad įvykdyti perversmą sėkmingai, reikia sukaustyti valdžios valią priešintis. Tame tarpe diplomatiniais ir kitais metodais“.

Jiems nereikia kompromiso (paskutinis, kuris jais patikėjo ir derybas, buvo Janukovičius, jam tai baigėsi blogai ), jiems reikia pastatyti savo marionetę į valdžią. Tam, kad po to netrukdomai plėšti bejėgę koloniją.

Nėra nė vienos šalies, kurioje po įvykdyto „spalvoto“ perversmo,  ji pradėtų gyventi geriau. Šalys po to buvo valdomos iš užsienio – visada. Jos būdavo nuskurdinamos – visada. Jos būdavo praskolinamos – visada. Pramonė  bųdavo sunaikinama – visada.

Žmonių gyvenimas tapdavo geresnis – niekada.

Europos Sąjunga  negali ištraukti iš skurdo net Graikijos ir Albanijos . Nors Graikija nuskurdo įstojusi į ES, o prieš tai  , pavyzdžiui, pasaulyje buvo laivų statybos lyderė. Upss.

Trečia, Lenkija tradiciškai kenčia nuo savo ambicijų, kurios kelis kart viršija jos galimybes. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ji reikalavo (neprašė, bet būtent reikalavo), kad jai būtų paskirtos kolonijos, kurias būtų galima plėšti.

Ir dabar Lenkijoje daugybė žmonių tiesiog kliedi dėl „Skhodny Kresov“, tai yra Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos, grąžinimo. Būtent šiuo tikslu lenkai aktyviai rėmė Euromaidaną Ukrainoje. Dėl tų pačių tikslų jiems reikia  suskaldyti ir panardinti į chaosą Baltarusiją.

Aš suprantu, kodėl už chaosą Baltarusijoje aršiai agituoja visokie Poniatkovskiai, Tichanovskiai, Lavlinskiai ir Bialkovskiai iš smulkiųjų lenkų-žydų šlėktų. Bet koks iš to džiaugsmas baltarusiams?

Jei sąjunginėje valstybėje su Rusija visi yra lygūs, tai Lenkijoje „šunys ir ukrainiečiai neįleidžiami“. Nuo pat Žespospolitos laikų lenkai visus kitus engė, todėl ir žlugo.

Tačiau dabar, kaip ir Pilsudskio laikais, lenkai vėl aiškiai pervertina savo galimybes. Taip neseniai perrinktas prezidentas Andžejus Duda jau pareiškė, kad „mes grąžinsime Krymą ir Donbasą Ukrainai“.

Tuo pačiu metu jis net negali grąžinti lenkams teisės neklausyti homoseksualizmo propagandos. Jau nekalbant jau apie tai, kad Lenkija  yra labiausiai subsidijuojama ES šalis, gyvenanti iš vokiečių paduodamos išmaldos.

Lenkijos planai tapti Europos dujų skirstymo centru ir pasipelnyti iš JAV suskystintų dujų perpardavimo žlugo.

Lenkijos planai atsivilioti į savo teritoriją iš Vokietijos išvedamą JAV okupacinę kariuomenę žlugo.

Lengviau yra paklausti, kas gi Lenkijai (kuri, be abejo, „strong“) pavyko? Ir atsakymas – tyla…

Tuo pačiu metu lenkai taip pat labai aktyviai riejasi tarpusavyje. Nors, taip pat kaip visada.

Lenkai niekada nemokėjo objektyviai įvertinti savo jėgas ir galimybes, jiems visada , šimtmečiais, koją pakišdavo  pycha (puikybė) ir ambicijos. Ir kuo mažesnis šlėkta, tuo labiau pasipūtęs.

Todėl jie atlieka vaidmenį „mes esame Amerikos šeimininkų paskirti gauleiteriais regione“ (nors patys amerikiečiai to niekaip neremia, nebent tik deklaracijų lygyje) ir sėja chaosą kaimyninėse Lenkijai šalyse.

Todėl Moseičiukas, svajojantis tapti Maceičiku, pareiškia, kad jis išsiuntė smogikus banderininkus į Baltarusiją „kovoti su režimu“.

Todėl formaliai tai yra ukrainiečių (už kurios kyšo amerikiečių ausys) provokacija, siekiant pakišti Rusijos piliečius ir sugadinti santykius tarp Baltarusijos ir Rusij0s.

Šiandien jau akivaizdu, kad ne rusai bando nuversti Lukašenką (Rusija, kaip ir Kinija, pripažino rinkimų rezultatus ir pasveikino Lukašenką su pergale).

Be to, gausybė lenkų (o kai kur ir čekų, tačiau tai yra grynai biudžeto lėšų įsisavinimo verslas), nevyriausybinių organizacijų, įkurtų ir veikiančių už JAV pinigus,  metų metus gamino prasidėjusiam maidanui personalą ir organizacinę struktūrą. Ir tos pačios prigimties MDP (masinė dezinformacijos priemonės) užsiima Maidano informaciniu-propagandiniu palaikymu.

Lenkija visada buvo anglosaksų marionetė. Britai reguliariai ją parduodavo (kaip ir 1939 m. rugsėjį), tačiau tokia karti “globėjų” išdavysčių patirtis lenkų imperialistų-kolonizatorių nieko neišmokė.

O tapti marionečių marionetėmis, tokiomis kaip Minsko protestuotojai ir jų vadovai – tai jau yra kažkoks ypatingas nuopolio lygis.

Aleksandras Rogersas

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis

JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą apie „Rusijos propagandos ekosistemą“

GEC Special Report: Russia's Pillars of Disinformation and ...JAV valstybės departamento, kuris koordinuoja visų JAV globalinių propagandos ir melo korporacijų informacinio karo prieš viso pasaulio tautas atakas, Globalinio melo centras (GEC) paskelbė pranešimą „Rusijos dezinformacijos ir propagandos ekosistemos pagrindai“, kuriame aprašoma „Rusijos propagandos ir dezinformacijos sistema“.

Iš esmės šis “centras” šiame pranešime atskleidė JAV vykdomo informacinio karo prieš viso pasaulio tautas metodus, priemones, negarbingas formas, visą JAV ir jos kontroliuojamų feikinių naujienų gamybos, platinimo ir poveikio nešvarų arsenalą. Tačiau, kaip tai įprasta JAV informacinio karo nusikaltėliams, visus JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO vykdomo globalinio informacinio karo nusikaltimus “nurašė” savo įvykdytų tarptautinių nusikaltimų aukoms ir  pirmiausia, žinoma, Rusijai. Rusija, matote, jau išmoko daugiau ar mažiau sėkmingai atremti Vakarų informacinio karo agresijas, sėkmingai demaskuoja JAV-NATO tarptautinius nusikaltimus ir nuolat viešina “šviesiųjų demokratų” nešvarius darbelius pasaulio bendruomenei. Maža to, Rusija savarankiškai, niekieno nepadedama sukūrė labai efektyvią globalinę televiziją Russia Today, kuri negailestingai kasdien transliuoja tiesą apie JAV-NATO globalinį melo ir dezinformaciją. Ir tokių Rusijos kontroliuojamų tarptautinių televizijos ir radijo kanalų klausosi vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Tokia “agresyvi” Rusijos savigyna nuo Vakarų informacinio karo agresorių išpuolių sukėlė NATO kolonizatorių įniršį – JAV, Didžiosios Britanijos dezinformacijos platintojai nėra pratę atsakyti už savo tarptautinius nusikaltimus, jie net sveikos, sąžiningos konkurencijos negali pakęsti. Visą 20 amžių užtikrintai dominavę globalinio melo ir dezinformacijos srityje tarptautiniai Vakarų smegenų plovikai pajuto realią Niurnbergo Tribunolo grėsmę už jų nebaudžiamai vykdytus visą amžių nusikaltimus žmoniškumui. Ir griebiasi visų, pačių nešvariausių priemonių, kad išvengtų baudžiamojo nuosprendžio.

NATO šalių dezinformacijos priemonėse dominuojančios gebelsiškos propagandos taisyklės skelbia:

– kuo didesnis melas, tuo greičiau juo patiki žmonės;

– tūkstantį kartų pakartotas melas darosi panašus į tiesą;

– per masines NATO dezinformacijos priemones galima bet kurią tautą padaryti valdoma gyvulių minia;

– atimk iš žmonių jų tikrą istoriją, ir kita karta išaugs mankurtais;

– Vakarų pasaulio “vertybių” propagandai svarbu ne faktai, svarbiausia yra paveikti žmonių emocijas, sukuriant netikrą grėsmę ir dehumanizuojant priešininką.

Šios ir kitos Jozefo Gebelso taisyklės, tapusios Vakarų žiniasklaidos (?) pagrindu,   padėjo NATO kolonizatoriams pavergti daugybę tautų, išplauti didelėms žmonių masėms smegenis iki beviltiško idiotizmo lygio. Ypatingai  tokiai melagingai liberaliai dezinformacijai yra imlūs nacionalistai, religiniai fanatikai, bestuburiai kompradorai ir savanaudžiai niekšai bet kurioje etninėje bendruomenėje. Juos tiesiog užburia JAV-NATO propagandinis melas, totalinė dezinformacija, fašistinės idėjos, militarizmo psichozė, pateikiami patriotinės, etninės, religinės ar liberalios laisvės mitologijos padaže. Svarbu, kad JAV-NATO dezinformacija būtų nuolat transliuojama į mases per visus vietinės propagandos kanalus. Ir šiuos kanalus privalo kontroliuoti kruopščiai atrinkti vietiniai informacinio karo prieš savo tautas nusikaltėliai. Tokie kanalai dar išdidžiai vadinami (kad totalinio smegenų plovimo aukos, masinės dezinformacijos vartotojai nesuprastų, jog jais yra begėdiškai manipuliuojama) “nacionaliniais” transliuotojais. Kaip buvo paskirta LRT vadove gyvuliškai rusobiško “Delfio” buvusi kuratorė Monika, manau, visi pamenate. Visose kitose “nepriklausomose” Lietuvos medijose kadrai atrenkami tuo pačiu landsberginės filtracijos būdu – nors ir kiaulė, bet sava. Tokiam postui užimti kvalifikacija yra dešimtas dalykas. Svarbu yra lojalumas liberalios niekšybės sistemai, ištikimybė liberalizmo principams ir besąlygiškas paklusnumas šeimininkams iš Vašingtono ir Londono. Jokių klausimų neuždavinėti – pasakė Vašingtone “Fas!”,  ir lojame ant metropolijos priešų 24/7 online režimu.

Taigi, minėtas “pranešimas” apima  net 77 totalinės JAV dezinformacijos puslapius, ir turinio galite neskaityti, jeigu perskaitėte aukščiau pacituotus daktaro Jozefo Gebelso melo propagandos principus. Jie tokie veiksmingi, kad nemaža dalis praėjusių JAV dezinformacijos smegenų plovimo mašiną japonų jau tiki, kad 1945-08-06 atominę bombą ant Hirosimos numetė ne “demokratai” JAV, o “tironas” TSRS ir J. Stalinas asmeniškai!!.. Jeigu galima taip drastiškai išplauti smegenis branduolinį pragarą patyrusioms amerikiečių aukoms, tai kokiems nors estams, ukrainiečiams, gruzinams ar lietuviams bet kuris tapinas su savo apgailėtina tv-bla-bla-šou čiabuviams stogą nuraus negrįžtamai. Ir tiesa, tokia sąmonės kolonizavimo televizija privalo vadintis itin gražiai, kad avys nesuprastų, pavyzdžiui “Laisvė.tv”. Arba “Teisė žinoti”. Arba tiesiog “Naujienos”, kuriose naujienų su žiburiu nerasi – tik kalnas propagandos.

Negalima nepacituoti šio “pranešimo” perlų: “Rusijos dezinformacijos ir propagandos ekosistema – tai oficialių, valdomų ir anoniminių komunikacijos priemonių ir platformų visuma, kuriuos Rusija naudoja kurdama ir platindama melagingas istorijas. Ekosistema susideda iš penkių pagrindinių komponentų: oficialios vyriausybės komunikacijos, valstybės finansuojami globaliniai transliacijų kanalai, nepriklausomų išteklių kūrimas, socialinių tinklų išnaudojimas ir kibernetinė dezinformacija “, – labai rimtu teigiama JAV valstybės departamento, pasaulinio dezinformacijos tinklo koordinatoriaus svetainėje paskelbtame pranešime.

Čia kas buvo?!..  JAV Valstybės departamentas ką tik sudegino Lietuvos ir kitų marionetinių režimų melo propagandos kontoras. Iki pamatų pelenais pavertė. Iš JAV propagandistų pateikto  Rusijos propagandos ekosistemos apibrėžimo tiesiog milžinišku ūgiu ir visu savo pasibjaurėtinu turiniu iškyla … valatkodelfinės nešvarios propagandos sorosinis statinys. LRT – LNK,tv3, dezinfotv, Lietuvos Rytas, delfis, M1, Laisvės meluoti.tv). Įvairūs “institutai, Rytų Europos pornostudijų centrai, “ekspertai”, “apžvalgininkai”, “specialistai”, “nepriklausomi” visi iki koktumo. Visokie sąjūdžiai, sąjungos, fašistinės, militaristinės, jaunimo  organizacijos. Ir pagaliau visokie socialinių tinklų padugnės, etatiniai skundikai, provokatoriai, jorkšyrų elfai, vatnikai, vakcinos nuo vatnikų, meškiukai ir panašus zoologijos sodas. Ir visą šitą milžinišką žmonių kvailinimo sistemą visose bananų respublikose kontroliuoja … JAV, Didžioji Britanija.  Būten šios šalys sugebėjo žodžiams ” Vakarų totalinis melas ir totalinė dezinformacija” sudėti visiškai priešingą prasmę – “kova su Rusijos propaganda”. Išradinga, turiu pripažinti.

 Lietuvos minėtoje “kovos su Rusijos propaganda” melo ir dezinformacijos sistemos aviliuoseje net “darbuotojai” tie patys dūzgia, laksto suprakaitavę iš vienos melo kontoros į kitą. Padugnių visoms lietuviškų “kibernetinių saugumo pajėgų” kontoroms jau nepakanka, kadangi save gerbiantys žmonės tokiose vietose dirbančiais savęs neįsivaizduoja. Padorių žmonių visuomenėje, kaip ten liberalai nesistengtų nuleisti visus iki liberalaus gyvulio lygio, vis tiek yra daugiau. Todėl žydriesiems savukynams ir tenka “plušėti” keliais etatais. Ačiū  dėdei Semui, jis žalio pjaustyto beverčio popieriaus savo vergams prispausdina pakankamai, o Judo sidabriniai jiems nekvepia.

Bet grįžkime prie “pranešimo” perlų. Kaip Rusijos dezinformacijos ir propagandos pavyzdžiai yra pateikiamos ilgai ir kantriai rinktos  Rusijos  žiniasklaidos priemonių antraštės. Labiau tikėtina, kad šias antraštes kūrė patys Vašingtono fantazuotojai. Jiems po Skrypalių “nužudymo” feiko ir panašių rusofobinių klastočių paleidimo į pasaulį sukurpti kažkokią antraštę – vieni juokai, vienos pypkės, kaip sakė Šerlokas Holmsas, reikalas. Net nepatogu siūlyti perskaityti kokių nors LT oficiozų bet kurios dienos pranešimų antraštes apie Rusiją. Ten tik svastikos dar nespausdina, o visa kita beveik niekuo nesikiria nuo II Pasaulinio karo laikų J.Gebelso propagandos ministerijos pranešimų apie TSRS. Vienas prie vieno.

Toliau pranešimo autoriai savo agentus visame pasaulyje stiliuje “Mes – NATO! Mes – gauja! Ujujui!” drasina beribėmis JAV -NATO melo galimtybėmis – nors „Rusijos dezinformacija (skaityk, tiesa apie JAV-NATO nusikaltimus žmoniškumui) kelia grėsmę, ji nelieka neišspręsta“.„JAV vyriausybė, mūsų sąjungininkai ir partneriai, viso pasaulio informacinio karo nusikaltėliai, melagiai ir klastotojai, JAV kontroliuojamos tarptautinės institucijos, JAV valdomos 5 kolonos visame pasaulyje, kompradoriniai elitai, pseudomokslų akademinės bendruomenės, grobuoniškas globalinis privatusis sektorius ir viso pasaulio padugnės nesėdės be darbo, kol Rusija sėkmingai naudodama  šiuolaikinės komunikacijos formas narsiai kovos su Vakarų pasaulio dezinformacija, kol Rusija nuolat viešins JAV-NATO nusikaltimus prieš žmoniją, demaskuos  Vakarų feikines naujienas, dėl ko visas pasaulis vis plačiau atveria akis į JAV-Didžiosios Britanijos nusikalstamą praktiką informacinėje erdvėje, o tautos vis drasiau nusimeta JAV-NATO platinamus masinės sąmonės kolonizacijos pančius ir pamato Vakarų kolonizatorius Tiesos šviesoje, pamato Vakarų “demokratų” melą, liberalų diktatūrą tokius, kokie jie yra  iš tiesų” – sakoma tarp eilučių pranešime. Ir Vakarų globalinės dezinformacijos tinklai neketina sudėti ginklų, žada didinti melo produkcijos gamybą keleriopai.

Pasaulinis melo centras (GEC) vadovauja ir koordinuoja JAV federalinės vyriausybės pastangas skleisti užsienyje ir šalies viduje propagandą ir dezinformaciją, kovoja su Tiesa, su alternatyviais informacijos šaltiniais, skleidžiančiais tiesą apie kapitalizmo, liberalizmo, globalizmo ir JAV-NATO tarptautinius nusikaltimus. Geras melas – tai pusė tiesos, teigia GEC ančių kepėjai.

Liepos pabaigoje JAV valstybės departamentas paprašė padidinti dvigubai – iki 138 mln. USD – GEC finansavimą 2021 m., kad būtų masiškiau gaminami antirusiški, antikinietiški, antitarybiniai prasimanymai su skambiu pavadinimu “kova su „Rusijos propaganda“. Savo kalboje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pavadino Rusiją „destabilizuojančia autoritarine jėga Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Vakarų demokratijose“, kuriose valstybinius perversmus, karines intervencijas, bombardavimus, žudynes ir kitus tarptautinius nusikaltimus jaus spėjo įvykdyti JAV-NATO karo nusikaltėliai.

Ko laukti Lietuvoje? Akivaizdu, landsberginės chuntos kontroliuojami melo ir propagandos centrai organizuos naują “raganų medžioklės” sezoną, naują liberalios cenzūros, patriotinės diktatūros bangą, vėl surengs parodomuosius susidorojimo su kitaminčiais politinius teismo farsus, pasiųs už grotų dar kartą A.Paleckį, nuteis dar vieną P.Masilionį, nuvers dar vieną paminklą tarybiniam lietuvių literatūros klasikui, priims dar vieną žodžio laisvę drastiškai ribojantį įstatymą, paleis nuo grandinių liberalių, fašistinių organizacijų smogikus ar kažką panašaus. Tiesos ministerijos kovos su minties nusikaltimais arsenale priemonių pakanka.

O kol kas JAV, kurios kišasi į beveik viso pasaulio šalių vidaus reikalus ir ypatingai į tų šalių rinkimus, paskelbė 10 mln. dolerių premiją tam , kuris sukurps įtikinamiausią feiką apie “Rusijos kišimąsį į JAV rinkimų procesą”. JAV Senatas išleido net 22 mln. USD ieškodamas Kremliaus rankos praėjusiose 2016 metų JAV prezidento rinkimuose. Ir nieko nerado. Sunku yra ieškoti juodos katės tamsiame kambaryje, kai ten jos nėra ir būti negali. Todėl JAV globalinės dezinformacijos koordinavimo centras Valstybės departamentas nutarė eiti Vakarų dezinformatorių pramintu ir patikimu taku – patys sukurs melą ir patys save apdovanos už kovą su juo.

Proamerikietiški melagiai ir dezinformatoriai visose šalyse kurtinančiai drožia plunksnas. Naujas ančių medžioklės sezonas JAV-NATO melo prerijose prasideda.

Baltijos šalių proamerikietiškos chuntos nuolat kursto pilietinį karą Donbase

Baltijos šalių valdančios proamerikietiškos chuntos liokajiškai paklusniai vykdo savo šeimininkų iš Vašingtono ir Londono nusikalstamus įsakymus ir uoliai padeda proamerikietiškam fašistiniam Kijevo režimui žudyti taikius civilius Donbaso gyventojus.


Lugansko Liaudies respublikos laisvės kovotojai paskelbė, kad į Rytų Ukrainos fronto liniją atvyko Lietuvos kariniai instruktoriai. Šių “instruktorių” vizito tikslas – mokyti Ukrainos banderlogus šaudyti taikliau iš snaiperio šautuvo į Donbaso gyventojus. Pažymėtina, kad šie “taikdariai” vykdyti savo kruviną misiją atvyko likus dienai iki paliaubų pradžios. Kaip tai padės palaikyti paliaubas NATO agresiją patiriančiose Donbaso ir Lugansko teritorijose, manau, nėra sunku įsivaizduoti.
Atvykėliai dalinsis gausia JAV/NATO karo nusikaltimų visame pasaulyje patirtimi ir mokys Ukrainos karo nusikaltėlius iš 93-osios baudžiamosios brigados šaudyti iš snaiperio šautuvo į Donbaso laisvės kovotojus, civilius gyventojus, vykdyti ardomąją veiklą Donbaso užnugaryje. Kaip sakė vienas žinomas Lietuvos švedas, fašistinis internacionalas, kuris būriais nuo 2014 metų, kai JAV-ES-NATO tarptautiniai nusikaltėliai įvykdė valstybinį perversmą Ukrainoje, rujoja Rytų Ukrainoje, mokys “žudyti rusus”, matyt. Garsių Donbaso laisvės kovotojų – Motorolos, Givi, Zacharčenkos, Mozgovojaus ir kitų – klastingi nužudymai tipišku NATO karo nusikaltėliams braižu, akivaizdu, yra įtraukti į “šviesiųjų” europiečių atsivežtą “mokymo” programą.
Be kita ko, Kijevo smogikų mokymų žudyti programoje, kurią atvežė fašizmo ideologiniai broliai iš Lietuvos, taip pat yra skirsnis, kaip diversijose prieš Donbaso gyventojus naudoti minas PMN-2, kurių net 450 vienetų atvežė dovanų lietuvių “mokytojai”. Minos PMN-2 buvo uždraustos Otavos konvencijos, kadangi sukelia itin sunkius sužalojimus, pastatytos mūšio lauke gali veikti neribotą laiką ir, konfliktui pasibaigus, ilgus metus gali žaloti civilius gyventojus. Tačiau “taikiems” fašistams ohmanams iš Lietuvos tokios smulkmenos galvų nekvaršina. Prieš tapdami NATO karo nusikaltėlių bendrininkais, paprastai tokie žmonės visam laikui atsisveikina ne tik su garbe, sąžine, bet ir su sveiku protu. Kuo daugiau kariuomenėje besmegenių, tuo stipresnė valdančios chuntos gynyba, kaip teigia žinoma kariškių patarlė.


Kai visas Lietuvos konservatorių elitas aktyviai sudalyvavo valstybinio perversmo Maidano Kijeve organizavime, Lietuvos proamerikietiška chunta nuolat teikią visokeriopą pagalbą nusikalstamam Kijevo režimui – politinę, diplomatinę, finansinę, karinę. Ir tai daro ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių antiliaudiniai režimai. Instruktorių desantas ir minos nėra pirmoji Baltijos šalių chuntų mirtį nešanti pagalba Ukrainos nacionalistams, kariaujantiems Donbase. Nepaisant to, kad šių šalių ekonomikos yra katastrofiškoje būsenoje ir jų karinis potencialas yra apgailėtinas, jos , Vašingtono ir Londono nurodymu dirba šį žemą, nusikalstamą, juodą darbą, kurių viešai nenori dirbti užjūrio metropolijos, bombų demokratijos visame pasaulyje skleidėjos. Prieš trejus metus, 2017 m., Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Poltorakas kreipėsi į Vakarų pasaulio šalis ir paprašė tiekti Ukrainai letalinius ginklus. Didžioji dauguma valstybių teikti tokią “pagalbą” atsisakė, teigdamos, kad ginklų tiekimas, savaime suprantama, gali tik pakurstyti pilietinį karą Rytų Ukrainoje ir jokiu būdu nepaskatins taikos regione. Tačiau Vilniuje nusprendė dosniai pasidalinti ne tik patologine rusofobija, bet ginklais net už du milijonus eurų – išsiuntė Kijevui septynis tūkstančius Kalašnikovo automatų, 80 kulkosvaidžių, keletą minosvaidžių ir kitos karinės technikos. Dar prieš metus iki Poltorako prašymo Lietuva Ukrainos teroristinių bataljonų nacionalistams patiekė apie 150 stambaus kalibro kulkosvaidžių, o tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo nepakeliamu darbu uždirbtų lėšų padovanojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms … teleskopą!..
“Norime parodyti kitoms šalims principą: visomis priemonėmis, įskaitant karinėmis, turime padėti Ukrainai“, – dar 2015 m. porino Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis. Kad tokia “diplomatinė” veiklą grubiai pažeidžia JTO Statuto, Vienos Konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatas, Helsinkio 1975 metų Baigiamojo Akto principus, pagaliau prieštarauja bebndražmogiškai moralei, tai Lietuvos misijos vadovo Ukrainoje absoliučiai nejaudina. Taika, saugumas, įstatymo viršenybė, Rytų Ukrainos gyventojų universalios žmogausgaus teisės – tai nėra Vakarų pasaulio dimencijos.


Kiek nuosaikiau Kijevo režimui padeda Estija, kuri tik 2020 m. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavė beveik 2,5 tūkst. Makarovo pistoletų, aiškindama, kad tai padės „atremti Rusijos agresiją“. Šie pistoletai Estijos kariniuose sandėliuose buvo saugomi nuo tarybinių laikų. Neišmesti gi jų į sąvartyną. Todėl Talinas nusprendė juos padovanoti Kijevui.
Latvija daugiau kalba apie karinės pagalbos Ukrainai poreikį, tačiau kol kas apsiriboja tik humanitarinės pagalbos, daugiausia vaistų, tiekimu. Visose Baltijos šalyse, vietinių mokesčių mokėtojų sąskaita svekatos apsaugos įstaigose ir reabilitacijos centruose yra prabangiai gydomi Kijevo baudžiamųjų bataljonų baudėjai, kurie buvo sužeisti vykdydami baudžiamąsias operacijas prieš Donbaso gyventojus. Ten jų niekas neklausia, kiek vaikų jie nužudė Rytų Ukrainoje.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos instruktoriai aktyviai dalyvauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perkvalifikavimo ir modernizavimo pagal NATO standartus programose. Vienintelis dalykas, kurio gali tokie JAV bananų respublikų instruktoriai išmokyti Ukrainos baudėjus, yra patologinė fašistinė rusofobija ir besąlygiškas NATO vadovų nusikalstamų įsakymų vykdymas.
O aukščiausi Baltijos šalių pareigūnai labai mėgsta nuolat fotografuotis JAV-NATO agresijos prieš Donbasą fronto linijos fone – „kad palaikyti Ukrainos baudžiamųjų karinių nacionalistinių pajėgų smogikų dvasią“. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, apsilankiusi fronto linijoje 2018 m. gegužės mėn, buvo pirmasis Baltijos šalių vadovas, taip išreiškęs paramą karui regione. Po jos ten atvyko, Vašingtono politologų nurodymu, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis. O iš Lietuvos įvairūs veikėjai plūsta nuolat. Į Donbasą buvo nuvykę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, gynybos ministras Raimundas Karoblis, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ten fotografuojasi nuolat, nors pats jau sunkiai telpa ne tik į pagal specialų užsakymą jam pagamintą šarvuotą liemenę, bet ir į kadrą.

Taip atrodo Lietuvos ir kitų JAV marionečių “humanitarinė” pagalba Ukrainai.

Ir kiekvienas toks Baltijos šalių marionetinių veikėjų vizitas JAV/NATO agresijos prieš Rytų Ukrainos laisvės kovotojus zonoje tik dar labiau eskaluoja pilietinį karą Donbase, dar labiau paskatina Kijevo smogikus daryti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui. Ir niekaip neprisideda prie taikos regione atkūrimo, pilietinio karo deeskalacijos. Jie yra JAV marionetės. Jų užduotis – padėti JAV karo nusikaltėliams plėsti karinės NATO ekspansijos ribas, visais būdais skatinti Vakarų šalių vykdomą pasaulio neokolonizavimo projektą. Ir visi tokių veikėjų žodžiai, apie jų paramą taikai, jų siekius sukurti gerovę ir demokratiją JAV kolonizuotose šalyse yra tik begėdiškas melas, kuriuo dangstomas eilinis JAV-NATO tarptautinis nusikaltimas – agresija prieš laisvą ir demokratišką Rusiją. Ir šis nusikaltimas daromas visų Baltijos šalių žmonių, tautų vardu.
O tautos tuo metu tyli. Tylos sąmokslas karo kurstytojų aktyvios veiklos atžvilgiu visada baigiasi dideliu karu, kuriame žūsta ir karo kurstytojai, ir jų laiku nesustabdę abejingi žmonės.
STOP US-NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!
JAV-NATO karo nusikaltėlius į NIURNBERG-2 Tribunolą!
JAV-NATO okupantai – lauk iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir viso pasaulio!