Author

Jonas Kovalskis

Browsing

Šiandien, 2019-02-20, 11:00 valandą Lietuvos laiku (12:00 Maskvos laiku) Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimiras Putinas skaitys savo kasmetinį Kreipimąsį į Federalinį susirinkimą. Praėjusiais metais V.Putino kreipimasis papasakojo ir pademonstravo Rusijos turimą naujausią ginkluotę, kuria Rusija ketina atremti JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos planuojamą agresiją prieš Rusiją, kuri padės sustabdyti rengiamą Vakarų kolonizatorių III Pasaulinį karą prieš Rusiją ir viso pasaulio laisvas šalis. Iš pradžių JAV-NATO informacinio karo nusikaltėliai ir jų šakalai bananų respublikose kikeno, smaginosi laidydami savo bezdžioniškus juokelius, neva, Rusijos demonstruojami naujausi ginklai, Rusijos savigynos nuo JAV-NATO išsigimėlių užpuolimo priemonės yra “pasakos”, “filmukai”, Rusija nieko negali, prasigėrusi, jos ekonomika Vakarų banditų sankcijų yra “sudraskyta į gabalus”, Rusija tuoj tuoj žlugs. JAV šakalų juokeliai baigėsi, kai Rusija pademonstravo bandymus raketų “Kinžal”, “Avangard”, “Burevestnik”, lazerinį ginklą “Peresvet”, atominę bepilotę torpedą “Poseidon” ir ėmė šiais neįveikiamais JAV-NATO karo nusikaltėlių gynybai ginklais apginkluoti savo kariuomenę. Tada prasidėjo JAV-NATO šakalų gaujoje isteriškas klyksmas – “O mus už ką?!!..”.
Blogiausia šiuo metu yra tai, kad JAV-NATO karo nusikaltėliai sugebėjo savo infomacinio karo technologijomis išauginti visą kartą besmegenių idiotų, kurie gyvena virtualioje, JAV-NATO tyčia sukurtoje ir primestoje, ir nepajėgia suvokti elementarių tiesų, tos siaubingos grėsmės, kurią kelia JAV-NATO karo nusikaltėliai eskaluodami globalinį karinį konfliktą. Šitie JAV-NATO išauginti “patriotai”-zombiai , plyšaujantys iki isteriško orgazmo “Mes-NATO! Mes-gauja! Suplėšysim į gabalus!”, besidraskantys rusofobiniuose mitinguose, akcijose, bla-bla-show laidose, žygiuojantys fašistinėse fakelų eisienose – jie niekaip nepajėgia savo Vakarų dezinformacijos priemonių suformatuotais apgailėtinais smegenų likučiais suvokti – jie yra tik pigi patrankų mėsa JAV-NATO kare už globalinį dominavimą, pigus faršas JAV globalistų kelyje į pasaulio pavergimą, pasaulio pavertimą globalistų valdoma kolonija. Nacionalistai-JAV fanai, fašistai niekaip negali įjungti savo smegenų likučių ir suprasti – varpai šį kartą skambina jau skambina jiems. “Nėra baisesnio vergo, nei vergas, kuris įsivaizduoja save laisvu žmogumi”.
Miuncheno saugumo konferencija, vykusi praėjusį savaitgalį, prasidėjo Britanijos karo nusikaltėlio JK karo ministro Gyveno Viljamsono isteriška neapykantos kurstymo kalba – “Rusija turi būti nubausta”. Lygiai taip pat prasidėjo ir II Pasaulinis karas, kai Anglijos ( be didžiausių žmonijos istorijoje karo nusikaltėlių, žiauriausių žudikų, agresorių, genocido vykdytojų, kolonizatorių, fašizmo, koncentracijos stovyklų, masinio naikinimo ginklų išradėjų Didžiosios Britanijos “taikdarių” neprasidėdavo nei vienas nusikaltimas žmoniškumui) iš pradžių išaugino vokiškąjį fašizmą, o paskui Miuncheno suokalbio metu inicijavo baisiausia karą.
Kad Europoje jau beveik 80 metų yra taika – už tai pasaulis turi būti dėkingas tik Rusijai.
Kad šiuo metu, kai JAV-NATO karo nusikaltėliai, pažeisdami visus tarptautinius susitarimus, savo pasirašytų sutarčių įsipareigojimus, grubiai pažeisdami JTO Statutą, Tautų Chartiją, Helsinkio Baigiamojo Akto principus, visas tarptautinės teisės normas militarizuoja visas savo kolonijas, esančias Rusijos pasienyje, eskaluoja karinio konflikto su Rusija galimybę savo šalyse ir savo bananų respublikose prie Rusijos sienų, kai NATO vykdo proxy karą prieš Rusiją Ukrainoje, kad Rusija vis dar nepasinaudojo savo prigimtine teise, įtvirtinta JTO Statute, į savigyna ir neatsakė į NATO karo nusikaltėlių agresiją – visi turi būti dėkingi tik Rusijai, jos atsakingai ir išmintingai užsienio politikai, ištikimybę pamatiniams tarptautinių taikaus sambūvio principams.
Tik Rusijai visi turi būti dėkingi, kad pasaulyje vis dar nevyksta III Pasaulinis karas, kurį taip įnirtingai siekia sukelti JAV-NATO karo nusikaltėliai.
Paklausykime sveiko proto balso iš taikios Rusijos ir tarkime kartu su Rusija – STOP JAV-NATO KARO NUSIKALTĖLIŲ AGRESIJAI!
Pasakyk NE JAV-NATO karo nusikaltimams ir turėsime šansą išgelbėti savo žydrąją planetą nuo pražūties Vakarų ruošiamo branduolinio pragaro ugnyje.
Kasmetinis V.Putino kreipimasis į federalinį susirinkimą.

 

Lietuvoje teismas baudžiamojoje byloje pripažino kaltu 80-metį knygų leidėją Povilą Masilionį, kuris prieš dvejus metus, vykdydamas savo profesinę veiklą teisėtai išleido niekur neuždraustą knygą, ir skyrė didelę piniginę baudą. Lietuvoje teismai aklai vykdo landsbergistų nurodymus ir dabar bet kuris pilietis, sąžiningai ir nepriekaištingai vykdęs visus įstatymo reikalavimus, gali būti teismo pripažintas nusikaltėliu telefoninės teisės pagrindais – tereikia valdančiai konservatorių klikai nurodyti kišeniniam prokurorui inicijuoti baudžiamą bylą, o kišeninis teisėjas uoliai įvykdys konservatorių chuntos nurodymus. Didžiuokis, lietuvi, visais proamerikietiškos konservatorių klikos nusikaltimais arba pats tapsi nusikaltėliu – konservatoriai tave išmokys mylėti landsbergistų diktatūrą.

Teismas nuteisė P.Masilionį už tai, kad šis išleido garsios Rusijos žurnalistės, laikraščio “Komsomolskaja Pravda” apžvalgininkės Galinos Sapožkovos knygą „Kas ką išdavė: kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas atsitiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti “. Šią knygą laisvai galima perskaityti internete, ji yra išleista keliomis kalbomis, ją išleido Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijoje, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, nei vienam tenykščiam prokurorui, teisėjui, saugumiečiui ar kitam valdžiagyviui net mintis nekilo susidoroti su knygos leidėju už knygos išleidimą. Tik Lietuvos “pats humaniškiausias ir teisingiausias” teismas teisėtoje žurnalisto profesinėje veikloje sugebėjos įžvelgti nusikaltimą ir nubaudė P.Masilionį net 2,6 tūkst. Eurų bauda „už viešą pritarimą tarybų valdžios nusikaltimams ir jų neigimą“.
Žinomas konservatorių kontroliuojamas masinės dezinformacijos platinimo portalas “Delfi”, su jam būdingu liberaliu cinizmu ir piktdžiuga, pabrėžė, kad teismas, skirdamas šią siaubingai iš teisingumo besityčiojančią bausmę, “atsižvelgė į nuteistojo senyvą amžių”.
Knygos autorė Galina Sapožnikova taip pakomentavo šį teismo sprendimą: „Lietuvos vyriausybė yra pats geriausias mano PR agentas. 2,5 tūkst. Eurų už knygos reklamą Europos Sąjungoje yra ypatingas pasiūlymas, nuolaida artėjančios Tėvynės gynėjo dienos proga (pastaba – Rusijoje Tėvynės gynėjo diena švenčiama vasario 23). Beje, visai neseniai gavau pasiūlymą išleisti šią mano knygą Vokietijoje. Atsitiktinumas? Nemanau … Kas dėl baudos, tai, manau, pajėgsime sumokėti. Mes vis gi tarybiniai žmonės)) “

Galinos Sapožnikovos knygos Jungtinėse Valstijose viršelis. Nuotrauka: Сlaritypress.com.

Knyga-nusikaltimo sudėtis, kaip ją įvertino “pats humaniškiausias ir teisingiausias” Lietuvos teismas, lietuvių kalba išėjo pavadinimu „Išdavystės kaina“. Povilo Masilionio gynėjai teismo posėdyje ne kartą atkreipė lietuviškos Temidės dėmesį, kad knygos išleidimo kriminalizavimas Lietuvoje yra itin grubi viešosios informacijos cenzūros išraiška, pačiu grubiausiu būdu pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises – turėti savo nuomonę ir netrukdomai ją skelbti, laisvai rinkti, gauti ir platinti informaciją, naudotis žodžio, spaudos, infomacijos laisvėmis ir kitas. Konservatorių 2010 metais prastumtas įstatymas, LR BK 170-2 str., iš esmės įteisina vienos konservatorių nuomonės diktatūrą, konservatorių cenzūrą ir suteikia konservatorių chuntai beribes galimybes susidoroti su savo oponentais, taikyti represijas kitaminčiams. Tokia konservatorių baudžiamoji savivalė yra niekaip nesuderinama su esminiais demokratijos principais ir yra tiesiog nepriimtina 21 amžiaus demokratinėje visuomenėje. Tačiau Lietuvos teismas arogantiškai ignoravo Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, demokratinės, teisinės valstybės principus ir į gerbiamo knygų leidėjo gynybos argumentus neatsižvelgė. Landsbergistų konservatorių kontroliuojami veikėjai – kišeniniai politikai, teisėsaugininkai, valstybės tarnautojai, informacinio karo samdiniai – atkakliai siekia reanimuoti tarpukario Lietuvos fašistinį A.Smetonos režimą. Tokie teismų sprendimai nedviprasmiškai sako – yra tik laiko klausimas, kai konservatoriai Lietuvoje atgaivins fašizmą, dujų kameras, koncentracijos stovyklas.  Konservatorių režimo kontroliuojamos fašistinės jaunimo, savanorių, šaulių, nacistų organizacijos jau egzistuoja ir jų nariai nekantriai laukia Savanorio Nr.1 įsakymo žudyti savo bendrapiliečius.

Bet kokia kitokia nuomonė, bet kokia kitokia nei oficiali valdžios patvirtinta pilietinė pozicija, bet koks kitoks požiūris į aktualias socialinio gyvenimo problemas, yra represinio aparato ir valdžios kontroliuojamo propagandos aparato nedelsiant paskelbiami kaip Tėvynės išdavystė, bendradarbiavimas su menamu, proamerikietiškos propagandos sukurtu neegzistuojančiu priešu. Ir tuo pačiu metu antiliaudinis režimas kuria fašistines – tikras ir virtualias – agresyvių “patriotų”, lojalistų ir išprotėjusių rusofobų organizacijas, kurios atvirai skleidžia savo neapykantos, pagiežos, tulžies kupinas pažiūras, tautinę nesantaiką kurstančias ir karą propaguojančias idėjas, atvirai terorizuoja kitaminčius ir kitataučius ir ragina su jais susidoroti. Tuo pačiu metu tokie veikėjai atvirai platina savo nusikalstamus tekstus, kuriuose ragina susidoroti pačiais brutaliausiais būdais, net teroristinių aktų būdu, su rusakalbiais, kitatikiais, kitaminčiais, mokytojais ir net su tais, kurie palankiai prisimena tuos laikus, kai visuomenėje fašistai, nacionalistai, lygesni už lygius gudručiai aferistai buvo netoleruojami ir už kiekvieną savo fašistinio ideologizuoto agresyvumo demonstravimą keliaudavo į “socializacijos” ir elgesio korekcijos centrus. Tokiu būdu, šiandien mes Lietuvoje turime klasikinę 1960-ų metų Lotynų Amerikos fašistinę valstybę, kurioje represijų pagalba viešpatauja chunta – “draugams viskas, priešams – visas įstatymo griežtumas” (fašistas Alfredo Stresneris), – lietuvišką variantą, kuris save kildina iš smetoniškojo fašizmo tarpukario Lietuvos su visu jo nusikalstamu antiliaudiniu turiniu . Režimas suteikia beribę veiksmų laisvę agresyviausiems laisvos visuomenės priešams ir kartu režimo represinis aparatas-gestapas susidoroja su visais režimą kritikuojančiais, laisvės dar neužmiršusiais visuomenės nariais. Niekšybė ir idiotizmas triumfuoja, kai garbė, sąžinė, orumas ir išmintis įkalinami. Valstybei, kuri JAV/NATO planuose yra numatyta išnaikinimui, tai yra tobuliausia visuomenės organizacijos suicidinė forma – plutokratijos diktatūra…

Šiandien patylėsi ir leisi režimui susidoroti su kitais, rytoj režimas susidoros su tavim.

“Kai atėjo suimti komunistų, aš tylėjau – aš gi ne komunistas. Kai atėjo žydų, aš tylėjau – aš gi ne žydas. Kai atėjo profsąjungiečių, aš tylėjau – aš gi ne profsąjungietis. Kai atėjo manęs, niekas manęs nestojo ginti – visi jau buvo išvežti” – sakė vienas iš išgyvenusių nacistinės Vokietijos, kurią šiandien heroizuoja režimas ir nacionalistai Lietuvoje, koncentracijos stovyklos košmarą.

Žodžio laisvė Lietuvoje šiandien pavojuje. Uždraudus žmogui galimybę kalbėti, pasakyti tai, kas jam nepatinka, visos kitos žmogaus teisės ir laisvės išnyksta labai greitai. Pirma deginamos “neteisingos” knygos aikštėse, paskui – jų autoriai ir skaitytojai.

Žmonės, kurie šiandien degina knygas ir  griauna paminklus, rytoj žudys žmones….

Peticija dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo ir jo pagrindu vykdomų politinių represijų Lietuvoje nutraukimo

 

Sukanka jau 5-eri metai, kai JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos tarptautiniai nusikaltėliai įvykdė valstybinį perversmą Ukrainoje. Po kiekvieno sėkmingai įvykdyto valstybinio perversmo, spalvotos revoliucijos, sąjūdžio, JAV-Vakarų kolonizatoriai į valdžią atveda marionetines proamerikietiškas chuntas, ištraukia iš pačių vietinės visuomenės padugnių rinktinius niekšus, padugnes, atiduoda šiems labiausiai degradavusiems veikėjams statyti ant melo ir teroro pamatų antiliaudinę politinę sistemą, kurios tikslas yra pavergti vietines tautas ir parduoti jas Vakarų kolonizatorių vergovėn. Pagrindiniai tokių antiliaudinių nacionalistinių režimų valdymo metodai yra gebelsiškas beribis melas, totalinė sisteminė-politinė korupcija ir visuotinis pilietinės vsiuomenės teroras. Kuo labiau tauta bando išsilaisvinti iš vietinių JAV 5-tos kolonos kompradorinių elitų vergovės, tuo žiauresni ir intensyvesni darosi chuntos valdymo metodai – melas, korupcija, teroras.

Ypatingai žiauriai JAV-NATO karo nusikaltėliai, savo esme jie yra tie patys Adolfo Hitlerio idėjiniai ir praktiniai pasekėjai, veikė ir veikia Ukrainoje. JAV-NATO karo nusikaltėliai, kaip ir 1941-06-22 prieš Tarybų Sąjungą,  į Ukrainą metė visą armiją tarptautinių fašistų, nacionalistų, divizijas samdinių, niekšų, žudikų, sadistų, aferistų, kuriuos JAV fašistai surinko iš visų savo kolonijų ir atrinko iš labiausiai degradavusių ir tuo labiausiai pasižymėjusių tarpo. Tokios internacionalinių padugnių neeilinės atrankos reikalavo ypatingos reikšmės ir svarbos užduotis. Vykdant valstybinį perversmą Ukrainoje, istorinėse Rusijos žemėse, kuriose nuo amžių gyveno etniniai rusai, pravoslavai, JAV-NATO karo nusikaltėliams, Vakarų kolonizatoriams reikėjo įvykdyti iki tol dar niekada nedarytą, siaubingai makabrišką, neįtikėtinai baisų masinį nusikaltimą – Vakarų išsigimėliams būtinai reikėjo iš etninių rusų Ukrainoje masinės ir atskiro individo sąmonės ištrinti etninį-kultūrinį ruso kodą, pašalinti iš Ukrainos rusų sąmonės genetiniame lygyje savęs identifikavimo etninius požymius, atimti iš Ukrainos rusų istorinę atmintį ir į jų vietą pripumpuoti kažkokį Vakarų Ukrainos banderlogų, nacionalistų neapykantos savo etninėms šaknims surogatą, priversti Ukrainoje gyvenusius rusus nekesti savo etninių brolių Rusijoje, nekesti savo istorijos, kultūros, tapti mankurtais, paklusniais įrankiais JAV-NATO kolonizatorių rankose.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „переворот на Украине снайперы“

Žinoma, tokiam neeliniam, nežmoniškam eksperimentui atlikti reikėjo taikyti ypatingai aukšto intensyvumo melo, korupcijos, teroro metodus. Kad priversti Ukrainos rusus pajusti save “ukrainiečiais”, banderlogais Ukrainoje intensyviai buvo naudojama žinomi cirko dresūroje taktika, kai į neapmokytų, nedresiruotų gyvūnų būrį nepastebimai įleidžiami jau išdresiruoti, paruošti, šeimininkų komandas tiksliai vykdantys, agresyvūs tos pačios rūšies gyviai, kurie pripratina laisvus gyvūnus paklusti komandoms. Taip ir Kijevo maidane šmėžavo visas internacionalas JAV CŽV apmokytų, išdresiruotų, absoliučiai degradavusių spalvotų revoliucijų “ekspertų” ir vykdytojų, kurie šią šalį pavertė dar viena JAV kolonija, JAV nematomo karo (proxy) prieš Rusiją dar viena zona, dar vienu nestabilumo, tautinės nesantaikos, įtampos Europoje, grėsmės taikai ir saugumui pasaulyje nuolat rusenančiu židiniu, JAV vykdomos valdomo chaoso pasaulyje užsienio politikos dar vienu fragmentu

Žinoma, 2014-02-22 JAV įvykdytame valstybiniame perversme Vašingtonui įsakius dalyvavo ir “spalvotų” revoliucijų ekspertai iš Lietuvos , teigia buvęs aktyvus Maidano dalyvis, teroristinės organizacijos “Dešinysis sektorius” aktyvistas Nikolajus Dulskis.

Apie visiems gerai žinomą spalvotų revoliucijų “ekspertą” iš Lietuvos Audrių Butkevičių žiūrėti nuo 6:30 minutės, tačiau įdomus ir visas filmukas.

Įdomu, ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žmogus, nužudęs ne vieną žmogų yra nusikaltėlis? Ar prieš tokį kovotoją už Ukrainos laisvę tapti JAV kolonija nėra pagrindo pradėti bent ikiteisminį tyrimą? N.Dulskis gal žino, ką sako, vis gi žmogus, kuris “dirbo” Maidano įvykių epicentre? Ar Lietuvos teisėsaugai rūpi tik tokie “šnipai” kaip Algirdas Paleckis,  eretikai-knygų leidėjai kaip Povilas Masilionis ar tokie nieko nenužudę ir veikę pagal įstatymą “karo nusikaltėliai” kaip Jurijus Melis?…

 

2019-01-31

Autorius Vladislavas Švedas

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articles/31012019-grybauskaitė-tampoma-už-virvučių-kas-valdo-lietuvos-prezidentę

Pirmojo posttarybinės Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio menas vadovauti šaliai pasinaudojant turima valstybės vadovą kompromituojančia medžiaga, pačiam liekant šešėlyje, pasiekė viršūnę Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu. Komunistinė Grybauskaitės praeitis, jos veikla VSK (КГБ) ir gyvenimas Leningrade konspiraciniame bute suteikia Landsbergiui, taip pat įmerkusiam uodegą į čekistų paslaptis, tiesiog beribes galimybes šantažuoti. RuBaltic.Ru tiria, kas iš tiesų pastaruoju dešimtmečiu valdė Lietuvą „raudonosios Dalios“ vardu.

Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!

Šiuo metu Vytautas Landsbergis sėkmingai manipuliuoja Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Ši situacija — klasikinis ilgalaikės profesoriaus kadrų politikos pavyzdys. 2009 metų pavasarį prezidento rinkimų metu Landsbergis ir jo partija „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ netikėtai, kaip visiems atrodė, palaikė ne šiaip sau Europos komisarę Dalią Grybauskaitę, bet buvusią Vilniaus aukštosios partinės mokyklos politekonomijos katedros docentę ir TSKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus rezervistę.

Tada Landsbergis mestelėjo sparnuotą frazę: „Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!” Tai buvo gana įsimintinas žodžių žaismas.

Ši frazė akivaizdžiai sąlygojo užtikrintą Grybauskaitės pergalę kovoje dėl prezidento kėdės. Ji gavo 69,9 proc. respublikos rinkėjų balsų — geriausias visų posttarybinių laikų rinkimų Lietuvoje rezultatas.

Šiandien galima drąsiai teigti, jog aktyvios buvusios komjaunuolės ir komunistės Grybauskaitės palaikymą Landsbergio konservatorių elektorato jėgomis 2009 metų prezidento rinkimuose reikia vertinti sekančiais momentais.

Visų pirma, jos biografijoje apstu tamsių dėmių, jų tarpe ir su čekistiniu atspalviu, kurios leidžia Landsbergiui ją “laikyti prie kojos”.
Vytautas Landsbergis ir Dalia Grybauskaitė / Nuotr.: baltnews.lt

Pažymėsime, jog antroji konservatorių Grybauskaitės palaikymo sąlyga buvo jos sutikimas reanimuoti baudžiamąją sausio 13-osios bylą. 2011 metų sausio mėn. ji turėjo būti nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui.

O tai reiškė galimybę iškilti realiam pavojui, jog bus paneigta oficiali sausio įvykių versija ir atsakomybėn patrauktas Landsbergis su savo klanu.

Juk Lietuvoje kasmet iškyla vis nauji landsbergininkų kaltės, kad prie televizijos bokšto buvo pralietas kraujas, įrodymai. Jie bijo atpildo už šį nusikaltimą, neišvengiamo po to, kai bus paviešinta visa kruvinojo sausio tiesa.

Grybauskaitės išrinkimas Lietuvos prezidente tapo paskutine Lasndsbergio galimybe padėti savo pseudoteisėtą tašką tragiškų 1991 metų sausio įvykių tyrime. Juk būtent jis ir jo aplinka organizavo tada kruvinąsias aukas.

Sausio 13-osios baudžiamosios bylos reanimavimas

Dalia Grybauskaitė, tapusi Lietuvos prezidente, nedelsdama ėmėsi vykdyti Landsbergio prašymus. Jau 2009 metų birželio 3 d. Lietuvos generaliniu prokuroru ji paskyrė Darių Valį. Iki tol jis vadovavo tolimo Akmenės rajono prokuratūrai. Tuo žingsniu Grybauskaitė suteikė vietinės reikšmės prokurorui Valiui neįtikėtiną paslaugą kopiant karjeros laiptais. Šis viską suprato ir besąlygiškai vykdė motinos–viršininkės nurodymus.

- Darius Valys / Nuotr.: 15min.lt
Darius Valys / Nuotr.: 15min.lt

 

Po Valio atėjimo į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą prasidėjo diskusijos dėl būtinybės suderinti Baudžiamąjį kodeksą su tarptautinės humanitarinės teisės normomis, visų pirma — karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmogiškumą atžvilgiu. 2009 metų rugpjūčio mėn. Valys sudarė darbinę prokurorų grupę, kuri ėmėsi ruošti Lietuvos Baudžiamojo kodekso pataisų projektą.

Pirmiausia tai lietė Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, nurodantį neleistiną su žmonėmis elgesį, uždraustą tarptautinės teisės.

Būtent ši pataisa turėjo leisti Lietuvos prokurorams perkvalifikuoti “nusikaltimus”, kuriuos esą įvykdė tarybiniai kariškiai 1991 metų sausio mėn., į nusikaltimus prieš žmogiškumą ir karo nusikaltimus.

1991 metų sausio 13-oji Vilniuje / Nuotr.: livejournal.com

2010 metų gruodžio mėn. Grybauskaitė, užbėgdama už akių sausio 13-osios bylos nutraukimui suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, spėjo pateikti Seimui atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas. Tas pataisas Seimas patvirtino 2011 metų kovo 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymu XI-1291. Jos leido įvykius prie televizijos bokšto kvalifikuoti kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmogiškumą, neturinčius senaties termino.

O dar buvo priimtos pataisos, leidžiančios Lietuvos teismams teisti užsienio šalių piliečius be jų dalyvavimo baudžiamąjame procese. Lietuvos Seimas priėmė jas skubos tvarka (!), prezidentei Grybauskaitei reikalaujant.

2010 metų gruodžio 29 d. Lietuvos Generalinėje prokuratūroje buvo suburta nauja tardytojų grupė, kuri turėjo užsiimti 1991 metų sausio įvykiais. Buvo pranešta, kad grupę sudarė keturi esą aukščiausios kvalifikacijos prokurorai su didele darbo patirtimi. Tardytojų grupės vadovu buvo paskirtas prokuroras Simonas Slapšinskas, charakterizuojamas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas.

Tačiau sausio 13-osios bylos medžiaga leidžia tvirtinti, jog gandai apie tardyno grupės prokurorų aukščiausią kvalifikaciją buvo ženkliai išpūsti. Tuo tikslu pakanka išanalizuoti abejotiną turinį Kaltinamojo akto, kuriame apstu nevykusių falsifikavimų, nesudūrimų galo su galu ir neįrodytų teiginių.

Remdamasis pataisomis, kurios pateko į Baudžiamąjį kodeksą Grybauskaitės pastangų dėka, Vilniaus apygardos teismas nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų spalio tyrė bylą Nr. 09-2-031-99 arba 1991 metų sausio 13-osios bylą, kurioje kaltinimai pateikti 66 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams (du iš jų mirė).

Lietuvos politikai ir prokurorai įsitikinę, kad šių „nusikaltėlių“ nuteisimas leis padėti paskutinį tašką klausime, kas yra sausio tragedijos „kaltininkas“.

Bet tai ginčytinas tvirtinimas. Ir egzistuoja įsitikinimas, kad Rusija sugebės jį paneigti.

Nusikalstami Landsbergio prašymai

Pirmojo Grybauskaitės prezidentavimo metu ji ir Landsbergis nesistengė slėpti savo gana dažnų kontaktų. Buvę prezidentūros darbuotojai papasakojo žurnalistei Rūtai Janutienei, Lietuvoje triukšmą sukėlusios knygos (2013 m.) „Raudonoji Dalia“ autorei, jog Landsbergis dažnai atvykdavo pas Grybauskaitę į jos rezidenciją elitinėje Turniškių gyvenvietėje.

Po tų vizitų prezidentė į darbą atvykdavo su pluoštais lapų, o juose buvo surašyti tie įpareigojimai, kuriuos ji turėjo perduoti pavaldiniams. Ir tuo metu ji lyg tarp kitko ištardavo: „Profesorius taip pasakė, profesorius paprašė padaryti taip…“

Taigi akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84-jo straipsnio pažeidimas. Nėra abejonių, jog Landsbergis, duodamas Grybauskaitei kaip prezidentei pavedimus, vykdė sunkius valstybinius nusikaltimus. Tai daug svaresnis nusižengimas, negu tas, kuriuo buvo kaltinamas prezidentas Rolandas Paksas. Tačiau Landsbergis vis dar jaučiasi laimingas.

Nuotr.: JP.lt
Nuotr.: JP.lt

 

2014 metų gegužės mėn. Landsbergis vėl parėmė Grybauskaitę prezidento rinkimuose. Šį kartą pasiekti prezidento posto jai buvo sudėtingiau, nors jos oponentas Zigmantas Balčytis, Lietuvos socialdemokratų atstovas, ypatingo autoriteto rinkėjų tarpe nebuvo pelnęs. Ir vis dėlto rinkimai tada turėjo antrąjį ratą.

Antrąjame rate 2014 metų gegužės 25 d. Grybauskaitė nugalėjo, surinkdama 57,87 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. O atėjo tik 47,3 proc. rinkėjų, tai yra nuo 2,56 tūkstančio 1,2 tūkstančio. Faktiškai už Grybauskaitę balsavo tik 27,37 proc. visų Lietuvoje užregistruotų rinkėjų. Tai labai kuklus rezultatas.

Savaime aišku, jog po 2014 metų gegužės rinkimų Grybauskaitė prezidento kėdėje jautėsi ne taip ryžtingai, kaip pirmosios kadencijos metu.

Landsbergio rusofobų klano palaikymo jai reikėjo labiau, nei bet kada.

Ir čia priežastys jos antirusiško nusistatymo ir pareiškimo, jog Rusija — teroristinė valstybė, kurios agresija prieš Lietuvą ne už kalnų. Rusija veda Lietuvą griaunantį informacinį hibridinį karą… ir taip toliau.

Grybauskaitės valdymo metu Landsbergio klanas, pasinaudodamas momentu, galutinai primetė respublikai žalingus totalitarinės klano demokratijos principus, kuriais, manipuliuodama Seimu, vadovaujasi jo partija.

Situacija su Lietuvos prezidentais Algirdu Brazausku, Valdu Adamkum, Rolandu Paksu ir Dalia Grybauskaite liudija, jog politika užsiėmęs muzikologas tapo tikru politikos rykliu, sugebėjusiu visais parametrais aplenkti savo „mokytojus“.

Antrasis Grybauskaitės apsireiškimas

Šiuo metu Landsbergis ir jo konservatoriai susidūrė su rimta problema. 2019 metų gegužės mėn. išėjus Grybauskaitei iškyla realus „totalitarinės demokratijos“ griūties pavojus, tos „demokratijos“, kurią Landsbergio klanas sugebėjo primesti Lietuvai.

Buvę aktyvūs landsbergininkai Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius ir Bronius Genzelis trokšta rimtai suvesti sąskaitas su muzikologu.

2018 metų kovo mėn. jie perdavė Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pareiškimą dėl antivalstybinės ir teroristinės Vytauto Landsbergio politikos. Šio pareiškimo tyrimas gali sulaukti ne tik skandalo, bet ir konkrečių baudžiamųjų bylų iškėlimo konservatoriams.

Išsigelbėjimą Landsbergis mato savo užkulisinio Lietuvos Respublikos valdymo tęsinyje. Šiuo tikslu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai kandidate į Lietuvos prezidentus 2018 metais iškėlė šios frakcijos Seime deputatę Ingridą Šimonytę.

Tai antrasis Grybauskaitės apsireiškimas. Moteris 44 metų, netekėjusi, bevaikė, ekonomistė. Beveik vienas prie vieno Grybauskaitė. Ir ji, kaip ir dabartinė prezidentė, turi biografijoje šusnį tamsių dėmių. Tvirtinama, jog Šimonytė, 2019–2012 metais būdama Lietuvos finansų ministrė, dalyvavo ne vienoje prezidentės Grybauskaitės inicijuotoje aferoje.

Pavyzdžiui, pataikavo pražūtingai Grybauskaitės finansų politikai, kai ši atsisakė imti kreditus Lietuvai naudingais 1,5 proc. Vietoj to finansų buvo skolinamasi tarptautinėse rinkose 9,5 proc. palūkanomis.

Tuo pačiu metu prezidentė supirkinėjo valstybės obligacijas, tuo neteisėtai praturtėdama. Taip mano buvusi Europos parlamentarė Margarita Starkevičiūtė, priminusi, jog Europos Sąjungoje už tokius nusikaltimus baudžiama turto konfiskavimu.

Be to, Šimonytė aktyviai dalyvavo skandalingame vieno iš vedančiųjų bankų, Snoro, bankrote. To pasekoje 8 milijardų litų vertės banko aktyvai ir nuosavybė dingo be pėdsakų. Ir tvirtinama, jog dalis šio banko pajamų 2014 metais buvo panaudota Grybauskaitės rinkimų kampanijai.

Žodžiu, Landsbergis vėl ėmėsi to paties, stumdamas į prezidentus tuos žmones, kuriuos kompromituojanti medžiaga yra jo rankose.

Ta proga „Laisvas laikraštis“ 2018 metų spalio 16 d. išspausdino išsamų straipsnį „Naujas šviesus mafijos veidas“. Jame gana smulkiai aprašytos Šimonytės nuodėmės.

Ir, žinoma, verta atkreipti dėmesį į nuotrauką, kurioje konservatorių patriarchas Landsbergis laimina Šimonytę, pakilusią kovon už Lietuvos prezidentės postą. Toks keliaklupščiavimas — retas reiškinys net Lietuvoje. Jis liudija, jog Šimonytė savo nuolankumu leido suprasti, jog bet kurie Landsbergio prašymai jai taps įstatymais, kai ji užims Lietuvos prezidentės vietą.

Informacija Lietuvos rinkėjui

2016 metais Pietų Korėjos prezidentė Pak Kyn Che, gana energinga netekėjusi moteris, buvo nuteista 24 metus kalėti už tai, jog ją neteisėtai įtakojo artima draugė Čchve Sun Sil. Draugė kišosi į prezidentės politinių sprendimų priėmimo procesus, o taip pat reikalavo, kad stambios kompanijos pervestų dideles sumas jos kontroliuojamiems fondams.

Čchve Sun Sil pelnė trejus laisvės atėmimo metus, o prezidentė — 24. 2018 metų liepos mėnesį už kyšio paėmimą ir valstybės lėšų iššvaistymą Seulo teismas jai pridėjo dar aštuonerius metus.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos Temidė kada nors paseks Pietų Korėjos pavyzdžiu.

2019-01-30

Autorius: Vladislavas Švedas

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articles/30012019-kaip-vsk-kgb-agentas-tapo-lietuvos-pilkuoju-kardinolu-tikroji-landsbergio-biografija/

Vytautas Landsbergis iki šių dienų lieka vienu iš įtakingiausių šiuolaikinės Lietuvos žmonių. Pagyvenusio Lietuvos valstybingumo patriarcho įtaką priimta aiškinti Landsbergio moraliniu autoritetu ir jo dalyvavimu kovojant už Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tikrosios „tautos tėvo“ galybės priežastys yra daug klaikesnės. Buvęs Sąjūdžio lyderis sukaupė medžiagą, kompromituojančią pirmojo Lietuvos ešelono politikus, ir gali juos visus šantažuoti. Didelę paspirtį kaupiant kompromatus kelių kartų Landsbergių klanas įgijo darbuodamasis TSRS specialiųjų tarnybų labui.

Kaip Landsbergis tapo Sąjūdžio lyderiu

Verta priminti, kaip apolitiškas, Lietuvoje visiškai nežinomas  muzikologas Vytautas Landsbergis 1988 metų biržely tapo Lietuvos judėjimo už pertvarką iniciatyvinės grupės nariu, o vėliau — lyderiu. Judėjimas buvo pavadintas Sąjūdžiu.

Abejonių nekeliantys šaltiniai byloja (straipsnio autorius buvo pakankamai informuotas žmogus, nes dirbo Lietuvos KP Vilniaus miesto Spalio rajono pirmuoju sekretoriumi, o šio rajono komiteto partinėje įskaitoje buvo Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Komiteto (toliau – VSK)  komunistai — RuBaltic.Ru pastaba.), kad Landsbergis pateko į iniciatyvinę Sąjūdžio grupę tik reikalaujant VSK kuratoriui kaip „patikrintas tarybinis inteligentas“. Jis privalėjo informuoti Komitetą apie visus iniciatyvinės grupės kurso „nukrypimus“.

Po Sąjūdžio sukūrimo pirmuoju jo neformaliu lyderiu tapo rašytojas ir populiarus visuomenės politinis veikėjas Vytautas Petkevičius. Būtent jam vadovaujant judėjimas pasireiškė kaip nauja ir galinga respublikoje politinė jėga. Tačiau TSKP CK ir Lietuvos TSR VSK Sąjūdžio kuratoriams Petkevičius tapo neparankia figūra – Vytautas garsėjo savo ypatingai nepriklausomu charakteriu.

Nuotr.: bernardinai.lt
Nuotr.: bernardinai.lt

Nedidelis nukrypimas. Kaip žinia, Sąjūdžio pavadinimas buvo uždraustas 1944 metais atkūrus Lietuvoje tarybų valdžią. Juk taip save vadino antitarybinis ir pronacistinis Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), sukurtas Berlyne 1940 metų liepą.

Būtent anas Sąjūdis organizavo 1941 metų birželio antitarybinį sukilimą Lietuvoje. Ir staiga 1988 metų vasarą taip pasivadino Gorbačiovo pertvarką remiantis judėjimas? Ir tuo metu Lietuvos TSR VSK 5-oje valdyboje Maskvos nurodymu sukuriamas Petro Vožbuto vadovaujamas 4-asis skyrius, kuriam buvo pavesta kuruoti Sąjūdį!

Tačiau nereikia stebėtis. Viskas vyko pagal  pagrindinių Kremliaus pertvarkytojų  TSKP CK generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo ir TSKP CK sekretoriaus, Politinio biuro nario Aleksandro Jakovlevo nurodymus.

Lietuvos KP CK biuras superslaptai rekomendavo…

1988 metų rugpjūty Aleksandras Jakovlevas pabuvojo Lietuvoje tikslu patikrinti, kaip klostosi reikalai organizuojant liaudies judėjimą, kuris turėjo rimtai stumtelėti politiniame lauke „partijos kunigaikštukus“. Taip 1988 metų liepą lankydamasis Lenkijoje Gorbačiovas pavadino TSKP sekretorius.

Jakovlevui nepatiko Lietuvos judėjimo lyderis V.Petkevičius, kuris turėjo savo nuomonę ir pokalbio su Jakovlevu metu išdrįso kritikuoti Kremliaus politiką Lietuvoje. To išdavoje 1988 metų rugsėjy Maskvoje buvo nutarta pakeisti Petkevičių neišvaizdžia, amorfine Landsbergio asmenybe.

Kodėl marksistinės–lenininės estetikos dėstytojas Landsbergis buvo parinktas kaip Petkevičiaus pakaitalas?

Viena iš priežasčių buvo ta, kad jis daug metų veikė kaip slaptas Lietuvos TSR VSK informatorius Vytauto, o vėliau Dėdulės slapyvarde. Landsbergis raštu skundė ne tik Lietuvos kūrybinę inteligentiją, bet ir tuos lietuvių veikėjus, kurie gyveno užsienyje ir su kuriais muzikologas turėjo galimybių susitikti.

Bet čia verta priminti, kad greta garsiai ir iškalbingai pasireiškiančio tribūno Petkevičiaus muzikologas Landsbergis atrodė apgailėtinai, o 1988 metų biržely patyrė viešą konfūzą. Mitinge, skirtame Lietuvos delegatų palydoms į XIX Sąjunginę partinę konferenciją, Landsbergis bandė pasisakyti, tačiau dėl prastos dikcijos patyrė nesėkmę. Iš minios jam šaukė: „Išsitrauk šiaudus iš nosies!“

V. Landsbergis, Strasburas, 1990 metų liepos 9 / Nuotr.: CVCE
V. Landsbergis, Strasburas, 1990 metų liepos 9 / Nuotr.: CVCE

Turbūt būtent todėl 1988 metų rugsėjy Lietuvos KP CK biuro nariai superslapto posėdžio metu (be protokolo) sutiko su Lietuvos TSR VSK pirmininko Eduardo Eismunto pasiūlymu rekomenduoti profesorių muzikologą Sąjūdžio lyderiu.

Pagrindiniai Eismunto argumentai: Landsbergis inteligentiškas, nekrenta į akis, prastas oratorius, neturi masėse autoriteto, turi ryšių su VSK ir todėl bus lengvai valdomas.

Ypač Eismuntas akcentavo tai, kad Landsbergio šeima visada buvo tarybinėse pozicijose, o jo tėvas Vytautas Žemkalnis–Landsbergis suteikė tarybų valdžiai neįkainojamas paslaugas, dirbdamas NKVD (НКВД – Narodnyj Komisariat Vnutrennych Del,  Liaudies vidaus reikalų komisariatas -liet.) o vėliau VSK (КГБ – Komitet Gosudarstvennoj Bezopasnosty, VSK – Valstybės Saugumo komitetas, liet.) agentu nuo 1927 metų.

LKP CK biuro nariai manė, kad, paskyrus Landsbergį, Sąjūdis taps paklusniu partinio elito ir VSK įrankiu.

Muzikologas buvo faktiškai Lietuvos vadovas

Pasinaudodamas tuo autoritetu, kurį Sąjūdis pelnė vadovaujant Petkevičiui, Landsbergis pradėjo diktuoti sąlygas Tarybų Lietuvos vadovybei. Algirdas Brazauskas 1988 metų spaly, palaikant Sąjūdžiui, tapęs pirmuoju LKP CK sekretoriumi, o vėliau, 1990 metų sausy, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku, buvo priverstas skaitytis su Landsbergiu. Ir ne šiaip sau skaitytis, o pastoviai su juo susitikinėti.

Apie savo pastovius susitikimus su Landsbergiu Brazauskas papasakojo prisiminimų knygoje „Lietuviškos skyrybos“, kuri buvo išleista 1993 metais. Jis parašė, jog 1989 1990 metais slapta susitikinėjo su Landsbergiu Vingio parke ir aptarinėjo su juo veiksmus Lietuvos Komunistų partijos, kuri 1989 metų gruody pasitraukė iš TSKP.

Algirdas Brazauskas su dukra, 1994 m. / Nuotr.: 15min.lt
Algirdas Brazauskas su dukra, 1994 m. / Nuotr.: 15min.lt

Tikėtina, jog ir prezidentavimo metu (1993–1998 m.) Brazauskas buvo priverstas skaitytis su lietuviškojo Moriarti nuomone, nors tuomet buvę komunistai buvo skaudžiai nustūmę nuo Lietuvos politinės arenos Landsbergio klaną. Tačiau akivaizdžiai neryžtinga prezidento Brazausko politika, nepalietusi nė vieno Lietuvai pragaištingo sprendimo, priimto Landsbergio valdymo metu, liudija, kad pastarasis vis dar jį įtakojo.

Gana efektyviai „šešėlinio spaudimo“ taktika Landsbergis naudojosi prezidento Valdo Adamkaus, pakeitusio Brazauską, atžvilgiu.

Šis buvęs Amerikos pilietis dukart buvo renkamas Lietuvos Respublikos prezidentu (1998–2003 ir 2004–2009 metais). Ir abu laikotarpius jį griežtai kontroliavo ir presingavo Vytautas Landsbergis ir jo aplinka.

Tai išaiškėjo 2011 metų rugpjūty. Tada spaudos konferencijoje, kuri buvo organizuota pristatant Adamkaus prisiminimų knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“, buvęs prezidentas pranešė, kad, būdamas valdžioje, pastoviai buvo spaudžiamas „gana gerbiamų Lietuvoje asmenybių“.

Valdas Adamkus / Nuotr.: 15min.lt
Valdas Adamkus / Nuotr.: 15min.ltValdas Adamkus / Nuotr.: 15min.lt


Adamkus rašo, kad jie jam diktavo, kaip reikia elgtis ir ką į kokias pareigas skirti. Tokias instrukcijas jis gaudavo ne tik asmeniškai, bet ir faksu bei telefonu.

Be to, Adamkus sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad nepaklusnumo atveju jis bus politiškai sunaikintas. Tokį elgesį Adamkus pavadino šantažu.

Čia Landsbergis akivaizdžiai pažeidė 84-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuriame pasakyta, jog tik Prezidentas turi teisę spręsti jo kompetencijoje esančius klausimus. Tai reiškia, jog Landsbergis, duodamas pavedimus, o tiksliau — įpiršdamas Lietuvos prezidentui savo nuomonę, įvykdė sunkų valstybinį nusikaltimą.

Į klausimą, kodėl Adamkus nepaviešino šantažuotojų vardų, buvęs prezidentas davė nevisai suprantamą atsakymą. Adamkus pareiškė, jog tie žmonės, iš kurių jis gaudavo nurodymus, Lietuvoje beveik „dievinami“ ir iki šiol laikomi iškovotos nepriklausomybės simboliu. Todėl, Adamkaus manymu, jų vardų paskelbimas iš jo pusės taptų „nusikaltimu prieš šventą tikėjimą laisve ir demokratija“.

Tačiau situacija, kai Adamkų valdė jau minėtas klanas, buvo sąlygota štai kuo. Iki išrinkimo Lietuvos prezidentu jis pastoviai gyveno Čikagoje (JAV). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnį jis negalėjo dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose, nes kandidatas į prezidentus privalėjo ne mažiau trejus paskutinius metus nuolat  gyventi Lietuvoje.

1997 metais Landsbergis, būdamas Lietuvos Seimo pirmininku, privertė Lietuvos teismą priimti žinomai melagingą nutartį, jog JAV pilietis V.Adamkus esą pastaruosius trejus metus pastoviai gyveno Šiauliuose, o ne JAV, Čikagoje.

Ir nors Adamkaus varžovai pareiškė, jog Šiauliai —  ne jo namai, o tik ta vieta, kurioje jis „laiko savo šlepetes“, apygardos teismo nutartis leido jam balotiruotis į Lietuvos prezidento vietą.

Landsbergis ir Adamkus / Nuotr.: Delfi
Landsbergis ir Adamkus / Nuotr.: Delfi

Linas Kuojelis, amerikiečių deleguotas Landsbergio patarėjas 1990–1991 metais, interviu „Respublikos“ laikraščiui  Lietuvos teismo nutarimo dėl Adamkaus gyvenamosios vietos klausimu pastebėjo: „Kiek suprantu, Lietuvos teismai linkę paneigti ne tik Lietuvos Konstituciją (Kuojelis talkino ruošiant Lietuvos Respublikos Konstituciją – Vl.Š.), bet ir Einšteino bei Njutono dėsnius. Vienas ir tas pats objektas tuo pačiu metu negalėjo būti dviejose vietose (JAV ir Lietuvoje).“

Būdamas šios melagingos nutarties, kuri leido Adamkui tapti prezidentu, organizatoriumi, Landsbergis gavo į rankas galingą manipuliavimo juo įrankį.

Paviešinus tik vieną faktą, jog Adamkus prezidento rinkimų išvakarėse 1997 metų gruody — 1998 metų sausy gyveno ne Šiauliuose, o JAV, būtų užtekę jo prezidentinės karjeros gėdingam sužlugdymui.

Verta pažymėti, jog Landsbergis jokių savo dalyvavimo aferoje su Adamkaus gyvenamaja  vieta dokumentinių pėdsakų nepaliko.

Tai natūralu, nes Lietuvos Respublikos 84 straipsnis kategoriškai draudžia įtakoti prezidentą priimant nutarimus. Tokie reikalavimai egzistuoja daugelyje pasaulio šalių. Ten prezidento įtakojimas bet kuria prasme laikomas sunkiu nusikaltimu.

Pakso peripetijos

Vienintelis Lietuvos prezidentas, kurio atžvilgiu Landsbergis neturėjo kompromato, buvo Rolandas Paksas. Žinomas Lietuvos lakūnas ir sklandytojas, 1980 metais tapęs aukštojo pilotažo TSRS čempionu.

Pagal 2002 metų gruodžio — 2003 metų sausio prezidento rinkimų rezultatus Paksas buvo išrinktas prezidentu. Landsbergio klanui teko padėti daug pastangų, siekiant pašalinti Paksą, kuris buvo žinomas savo konstruktyvia pozicija Rusijos atžvilgiu.

Galų gale 2003 metų spaly Paksas buvo apkaltintas ryšiais su rusų verslininku Jurijum Borisovu, kuris esą rėmė priešrinkiminę politiko kampaniją už tai, kad jei šis bus išrinktas prezidentu, pelnys eilę sprendimų savo naudai. Visus kaltinimus savo adresu Paksas atmetė ir visa tai pavadino „sistemos kerštu už pastangas kovoti šioje šalyje su korupcija“.

Rolandas Paksas / Nuotr.: nedelia.lt
Rolandas Paksas / Nuotr.: nedelia.lt


Tačiau 2004 metų balandy Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino jį kaltu, ir tą patį mėnesį balsavimo Seime metu jam buvo pareikšta apkalta. Pravedus priešlaikinius prezidento rinkimus, valstybės vadovu vėl tapo Adamkus.

Tačiau Paksas nutarė nepasiduoti. 2005 metų gruody išplėstinė Lietuvos Respublikos Aurščiausiojo teismo  kolegija jį pripažino visiškai nekaltu. Tačiau Lietuvoje jis taip ir liko politiniu atstumtuoju.

2009 metų biržely Paksas buvo išrinktas Europos parlamentaru, atstovaudamas Lietuvos centro dešiniųjų politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Susidorojimas su Lietuvos publikos numylėtiniu lakūnu Rolandu Paksu eilinį kartą pademonstravo Landsbergio klano jėgą.

2018 metais JT Žmogaus teisių komitetas paskelbė „Baigiamasias pastabas Nr.CCPR/C/LTU/CO/4 dėl žmogaus teisių Lietuvoje“. Jose Komitetas išreiškė susirūpinimą tuo, jog Lietuva vilkina Konstatacijos vykdymą byloje „Paksas prieš Lietuvą“ dėl grąžinimo jam atgaline data nuo 2004 metų teisės būti prezidentu ir premjeru.

Ypatingą JT Komiteto susirūpinimą iššaukė Lietuvos Konstitucinio teismo 2016 metų nutarimas, kuriuo atsisakyta grąžinti Paksui aukščiau minėtas teises, remiantis savitu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo traktavimu.

Toks požiūris, pažymėjo JT Žmogaus teisių komitetas, prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams. Tačiau tokia situacija dabartinėje Lietuvoje natūrali. Juk Konstitucinio teismo vadovu nuo 2014 metų dirba tūlas Dainius Žalimas — nuo 17 metų ištikimas Landsbergio tarnas, tiksliau — klapčiukas. Dėka muzikologo pastangų Žalimas tapo ne tik diplomuotu juristu, bet ir sėkmingai kilo karjeros laiptais.

Bus  daugiau…

 

2019-01-28

Autorius : Aleksej Iljaševič

Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articles/28012019-paleckio-byla2-lietuviai-verčiami-tylėti-apie-įvykius-prie-vilniaus-televizijos-bokšto/ 

„Šnipų sąmokslas“ Lietuvoje apauga naujomis smulkmenomis. Sąraše asmenų, kurie esą darbavosi Rusijos žvalgybai, atsirado naujos pavardės. Tačiau pagrindiniu bylos figūrantu lieka jaunas opozicijos politikas Algirdas Paleckis — vienas iš nedaugelio, drįstančių viešai abejoti oficialia Vilniaus pozicija 1991 metų sausio 13-osios įvykių atžvilgiu. Jau tapo aišku, jog jo areštas tiesiogiai siejasi su masiškų žudynių prie Vilniaus televizijos bokšto tyrimu.

Paleckis ir kompanija kaltinami tuo, jog rinko informaciją, kurią perdavinėjo Rusijos specialiosioms tarnyboms. Portalo lrytas.lt duomenimis, politiko veikla galėjo turėti ryšį su „galimu įkaitų užgrobimu“. Apie kokius įkaitus eina kalba?

Esmė tame, kad praeitais metais Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą atsakingiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teismo darbuotojams. Jų veiksmuose įžvelgiami požymiai nusikaltimo, numatyto RF Baudžiamojo kodekso 299 sraipsniu: „Baudžiamosios bylos iškėlimas akivaizdžiai nekaltam“. Informaciją apie šiuos teisėjus ir prokurorus esą ir rinko Paleckio vadovaujamas „šnipų tinklas“.

Spaudoje jau pasirodė pranešimai apie tai, kad politikas kaltinamas informacijos rinkimu būtent apie sausio 13-osios įvykius. Viena iš pirmųjų apie tai prabilo Rusijos žurnalistė, knygos „Kas ką išdavė“ autorė Galina Sapožnikova: „Ką naujo Paleckis gali pranešti Maskvai apie sausio 13-osios bylą? Viskas jau seniai aprašyta mano knygoje: skaitykite į sveikatą“.

Dabar išaiškėja, kad apie pačius įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto Maskvai pranešti nereikia — esą reikia žinių apie asmenis, kurie teisia Rusijos piliečius Jurijų Melį ir Genadijų Ivanovą.

Paleckiui mestų kaltinimų esmė tapo aiški, kai verslininkas Pavlas Ževžikovas, pas kurį buvo atlikta krata, pareiškė, kad jis neturi „nei galimybių, nei noro“ talkinti nemalonėn patekusiam politikui, renkant Rusijos žvalgybai informaciją apie Lietuvos teisėsaugos organų atstovus, kurie tiria 1991 metų sausio 13-osios žudynes.

Įdomu tai, kad byloje atsiranda nauji vardai. Iš pradžių Paleckio ir Rusijos publicisto Valerijaus Ivanovo (kuriam, gali būti, buvo skiriamas ryšininko vaidmuo) kompanijon patekę Leonidas Minkevičius, Artūras Šidlauskas ir Vaidas Prunckus. Žiniasklaida spėliojo, ar pastarasis nėra buvusios Lietuvos premjerės Kazimiros Prunskienės sūnus. Paaiškėjo, jog šnipinėjimo tema jis buvo apklaustas, tačiau neareštuotas.

lrytas.lt portalas į numatomų Paleckio talkininkų sąrašą įtraukė Deimantą Bertauską — Vilniaus kompanijos Food Expert ir viešosios įstaigos XXI amžius direktorių. O dar į teisėsaugininkų akiratį pateko Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Andrejus Gorbatenkovas. Tačiau visas „liaudies priešų“ sąrašas iki šiol nepaskelbtas: sulaikyti ir kiti asmenys, kurių vardai kažkodėl slepiami.

Apie tai, kodėl „šnipų tinklas“ buvo aptiktas būtent dabar, nebūtina dar kartą priminti. Ne už kalnų priešrinkiminė karštligė, ir premjeras Saulius Skvernelis, Valerijaus Ivanovo žodžiais, į prezidento rūmus įjoti nori baltu rusofobijos žirgu. O iki nuosprendžio paskelbimo sausio 13-osios byloje lieka mažiau mėnesio.

Šioje situacijoje konservatoriai taip pat suinteresuoti antirusiška isterija. Tragiški įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto — jų arkliukas.

Lietuvoms valdžioms reikia sukurti tam tikrą foną skelbiant kaltinamąjį nuosprendį (vargu ar galima tikėtis Melio ir Ivanovo išteisinimo). Iš kitos pusės, Paleckio areštas — signalas tiems, kurie ketina pareikšti nepasitenkinimą sausio 13-osios įvykiu tyrimu ir pasipiktinti nuosprendžio neteisingumu.

Tokių žmonių skaičius kasmet auga: oficialiosios versijos „baltosios dėmės“ per daug krenta į akis.

Paleckis, kaip žinia, jau nukentėjo už „sovietinės agresijos“ neigimą. Už žodžius apie tai, jog „savi šaudė į savus“, jam teko sumokėti piniginę baudą. Tiesa, į teismą jis atsivedė 12 gynybos liudytojų, kurie po priesaikos pareiškė, jog į minią prie televizijos bokšto šaudė ne tarybiniai kariškiai. Dėl to lietuviškoji Temidė buvo patekusi į nepatogią padėtį.

Kad nereikalingi liudytojai „istorinio“ nuosprendžio paskelbimo išvakarėse nekištų liežuvių, valdžios nutarė eilinį kartą čiupti Algirdą Paleckį. Visiems kitiems opozicionieriams (viešiesiems žmonėms ir miesčionims) tai taps pamoka.

Abejonę kelia „sovietinių okupantų“ nusikaltimai? Už tai ir anksčiau buvo galima pelnyti bausmę. Tačiau dabar jau vargu ar išsipirksi pinigine bauda — bet kuriuo momentu tave gali įrašyti į užsienio informatorių sąrašą, o tai jau rimtas straipsnis.

Ir tikrai verta prisiminti parodymus Boleslovo Biloto – vieno iš „Paleckio bylos“ liudytojų. Jau sausio 13-osios rytą Sąjūdžio štabe rašytojas Vytautas Petkevičius pasakė jam, jog „savi šaudė į savus“. „Aš sakau: tada bus tarptautinis skandalas! Sužinos Maskva, atsiųs komisiją ir kariuomenę, ir mes visi po poros dienų atsidursime Sibire! O jis sako: kas dabar šiame bardake ras galus? Viskas bus suversta rusams, tuo ir baigsis…”

Lietuvos valdžios daro viską, kas tik įmanoma, kad tokie žmonės, kaip Bilotas, tylėtų. Ir pasinaudojama “pirmaujančiomis” tarybinėmis technologijomis — įtarimais šnipinėjant, slaptais areštais, parodomaisiais politiniais procesais.

Naujoji Paleckio byla — argi ne “gydytojų–nuodytojų”, kuriuos buvo nupirkusi amerikiečių žvalgyba, byla?

Ir tai vyksta dabartinėje Lietuvoje, kurioje demokratija esą nugalėjo galutinai ir negrįžtamai. Perfrazuosime žinomą citatą: Pabaltijis gali išbėgti iš “sovietizmo”, bet “sovietizmas” iš Pabaltijo — niekada.

Paskutinė informacija priverčia atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų faktą: RF tyrimų komiteto veiksmai akivaizdžiai dirgina Lietuvos teisėsaugininkų nervus. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau perspėjo juos, kad nuo šiol į Rusiją ir jos “šalis–satelites” jiems vykti neverta. Beje, ar tai reiškia, kad kitose šalyse prokurorai ir teisėjai gali jaustis saugiai?

Buvę Lietuvos TSR partijos funkcionieriai Juozas Jermalavičius ir Mykolas Burokevičius taip pat galvojo, kad suvenerios Baltarusijos teritorijoje jie yra saugūs. Tačiau lietuviškosios specialiosios tarnybos sugebėjo išvogti juos ir atgabenti į tėvynę, kur abu buvo nuteisti kalėti už bandymą organizuoti “valstybinį perversmą” 1991 metų sausio įvykių metu.

Gal Jermalavičiaus ir Burokevičiaus šmėklos neduoda ramiai miegoti sausio 13-osios bylos dalyviams? Ar nebūkštauja jie, kad dabar juos pasieks kaulėta FST (ФСБ) ranka? Galų gale, viskas šiame pasaulyje apsisuka ratu.

RT laida anglų kalba “CrossTalk” atskleidžia JAV/NATO karo nusikaltėlių agresijos prieš Venesuelą užkulisius.

JAV  – karo nusikaltėlių,  tarptautinių nusikaltėlių  gauja, vykdanti valstybinio terorizmo užsienio politiką visame pasaulyje ir Lotynų Amerikoje valstybė. Visi, kas remia JAV valstybinį terorizmą, yra JAV tarptautinių teroristų, nusikaltėlių bendrininkai.

Jeigu posttarybinėje erdvėje visokiems sąjūdžiams reikėjo organizuoti labiausiai degradavusių niekšų gaujas, pumpuoti į juos ilgą laiką gyvulišką antitarybinę propagandą, nacionalistinę neapykantą, rusofobinę isteriją, tautinę nesantaiką, perrašinėti istoriją, klastoti ilgą laiką visokius “įrodymus”, pagaliau ilgai šerti tėvynes pardavusių fašistų gaujas pinigais, tai dabar daroma viskas paprasčiau. Venesueloje, kaip ir Ukrainoje 2014-02-22, tereikia paskirti labiausiai parsidavusį JAV niekšą valstybės faktiniu vadovu, pavogti teisėtos vyriausybės pinigus, įvesti sankcijas šalies patriotams, diskredituoti šalies saugumo struktūras, vadovus ir … nauja JAV kolonija yra pagaminta. Vietiniai konservatoriai, liberalai, nacistai, fašistai, nacionalistai už 30 Judo sidabrinių gauna valdyti šalį, kurią visą parduoda JAV/JK/NATO karo nusikaltėliams, kolonizatoriams, žudikams.

JAV nusikalstamos specialiosios tarnybos, vadovaujamos iš Baltųjų Rūmų, bando įvykdyti dar vieną tarptautinį nusikaltimą – JAV “spalvotų revoliucijų” technologai siekia įvykdyti valstybinį perversmą (maidaną, arabų pavasarį, sąjūdį ir pan.) Lotynų Amerikos valstybėje Venesueloje. JAV tarptautinių nusikaltėlių nusikalstamos organizacijos jau 8 mėnesiai taiko nusikalstamas vienašališkas sankcijas Venesuelai, kuri atsisako paklusti JAV globalistų gaujoms, JAV kolonizatorių nusikalstamiems susivienijimams ir vykdo savarankišką, šalies nacionalinius interesus atitinkančią vidaus ir užsienio politiką. Pasaulio teroristui Nr.1 Jungtinėms Agresorių Valstijoms, žinoma, labai nepatinka jokia šalis, kuri ryžtasi vadovautis savo valstybės ir tautos interesais, o ne pardavinėti savo šalių resursus pusvelčiui JAV, Didžiosios Britanijos, Europos Sąjungos tarptautiniams nusikaltėliams. Tokios laisvos ir savarankiškos šalys Vakarų perversmų organizatorių ir masinės dezinformacijos priemonių yra nedelsiant paskelbiamos neteisėtomis, tose šalyse organizuojami vietinių JAV 5 kolonų, paprastai tai yra konservatoriai, liberalai, nacionalistai, fašistai ir kitas dešinysis gaivalas, aktyvistų riaušės, masiniai mitingai, neva tautos pasipriešinimo akcijos, iš kurių visada kyšo JAV karo nusikaltėlių ausys. Tokių “liaudies stichinių nepasitenkinimo akcijų” tikslas nuversti suverenią teisėtą šalies valdžią ir nekonstituciniu būdu, valstybinio perversmo būdu, atvesti į valdžią proamerikietišką chuntą, kuri vėliau pardavinėja paprastai Vakarų kolonizatoriams visą šalies turtą, resursus, naikina tautą, šalies pramonę, mokslą, švietimą, socialinę apsaugą, praskolina šalį JAV nusikalstamoms kolonijinėms finansinėms struktūroms, iš esmės , tokios JAV 5 kolonos, dešiniosios proamerikietiškos fašistinės chuntos aptarnauja tik JAV, JK interesus, vykdo savo šalių lėto žudymo politiką.

Laisvoje Venesueloje JAV nusikaltėliai taip pat bando atimti iš Venesuelos piliečių ateitį, valstybę, paversti šalį JAV kolonija. Ir šiam nusikalstamam tarptautinės teisės požiūriu JAV kišimuisi į suverenios Venesuelos vidaus reikalus talkina vietiniai dešinieji “patriotai”, liberali neva opozicija,
JAV ambasados Venesueloje priedangoje veikiantys CŽV agentai, ekonominiai šalių kileriai organizavo tūkstantinius dešiniosios “opozicijos” protestų mitingus, riaušes, gatvėse vyksta maištininkų susirėmimai su šalies saugumo pajėgomis, jau nukentėjo šimtai žmonių.

Venesuelos opozicijos lyderis Chuanas Gvaidas

Venesuelos opozicijos lyderis Chuanas Gvaidas paskelbė save šalies prezidentu. Nei daugiau nei mažiau, o šalies prezidentu. JAV liokajams jau nebereikia nei rinkimų, nei Konstitucijoje nustatytų taisyklių, šalies gyventojų nuomonės – tiesiog save paskelbi prezidentu ir viskas!! Jungtinės Amerikos Valstijos jau pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu ir paragino dabartinį teisėtą Venesuelos prezidentą Nicholasą Maduro perduoti valdžią JAV statytiniui. Gvaidas pareiškė, kad jis nebijo kalėjimo, kadangi yra labai susirūpinęs „dėl tautos, žmonių, kurie šiuo metu gyvena labai sunkiai“. Kiek anksčiau Venesueloje prasidėjo dabartinio prezidento rėmėjų mitingai, kurių dalyviai išreiškė paramą dabartiniam prezidentui ir ryžtą kovoti su JAV samdytais “opozicionieriais”. Gatvių protestų mitinguose dalyvavo tūkstančiai žmonių. Savaime suprantama, Maduro šalininkai susirėmė ne kartą su JAV remiamais “opozicijos” smogikais. Yra jau per šimtą nukentėjusių, aukų skaičius auga, apie 400 žmonių yra suimti.


“Opozicijos” lyderiui paramą pareiškė JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo, buvęs CŽV direktorius, perversmų Ukrainoje, Sirijoje organizatorius, JAV prieš Afganistaną, Iraką, Libiją vienas aktyviausų nusikaltėlių. JAV viceprezidentas M.Pensas paragino Venesuelos liaudį nuversti teisėtą savo vyriausybę ir kovoti už laisvę … tapti JAV kolonija.
JAV prezidentas D.Trumpas pripažino apsišaukėlį Chuaną Gvaidą Venesuelos prezidentu ir išreiškė norą bendradarbiauti su uzurpatoriumi, pažadėjo jam panaudoti visą JAV ekonominę ir diplomatinę galią siekdamas “atkurti demokratiją” Venesueloje, tai yra įvykdyti valstybinį perversmą. JAV prezidentas, žinoma, pridūrė, kad „Maduro režimas“ už bet kokius „grasinimus Venesuelos žmonėms“ turės atsakyti prieš JAV remiamos chuntos teismą.Jeigu JAV organizuotas valstybinis perversmas pavyktų, sakykime, kaip tai pavyko padaryti 2014-02-22 Ukrainoje.
Baltųjų Rūmų atstovas nepatikslino, ar kalba eina apie tiesioginę karinę JAV agresiją prieš Venesuelą, kaip JAV yra įpratusios užpulti bet kurią šalį pasaulyje. JAV administracijos pareigūnas tik pažymėjo, kad Vašingtonas svarsto visas įmanomas priemones,. kad perversmas Venesueloje būtų užbaigtas JAV remiamos chuntos pergale – dešiniųjų pučistų finansinė, politinė, diplomatinė, karinė parama JAV yra teikiama, ir JAV nusikaltėliams visai nerūpi, kad JTO Statute tokia “parama” yra vadinama “tarptautiniu nusikaltimu”.
Perversmą Venesueloje JAV “spalvotų” revoliucijų technologai ruošė jau seniai, todėl nenuostabu, kad lyg iš gausybės rago ir lyg burtų lazdele mostelėjus pasipylė apsišaukėlio Ch.Gvaido “pripažinimai” teisėtu Venesuelos vadovu. Tuoj po JAV Ch. Gvaidą pripažino dauguma “laisvų” JAV kolonijų – Kanada, Paragvajus, Peru, Brazilija, Kolumbija, Ispanija, Gruzija ir panašios “laisvos” šalys. Meksikos, Kubos, Nikaragvos, Bolivijos vyriausybės ir toliau remia Venesuelos teisėtą vadovą Nicolasą Maduro. Kinija, Iranas išreiškė paramą dabartiniam šalies prezidentui. Rusija įspėjo JAV karo nusikaltėlius nedaryti neapgalvotų žingsnių Venesueloje, atsisakyti planų įvykdyti JAV karinę intervenciją prieš Venesuelą – toks JAV įžūlumas gali kelti grėsmę taikai ir saugumui ne tik Centrinėje Amerikoje, bet ir pasaulyje. Rusijos prezidentas V.Putinas, kurio pastangų dėka JAV interventai buvo priversti sprukti pabrukę uodegas iš Sirijos, telefoninio pokalbio su N.Maduro metu išreiškė paramą teisėtai Venesuelos vyriausybei.
Politinę krizę šalyje nuolat skatino JAV kišimasis į Venesuelos vidaus reikalus, proamerikietiškų jėgų šalyje finansavimas ir visokeriopas rėmimas.
Venesuelos armija pareiškė, kad yra pasiruošusi apginti Venesuelos tautą nuo JAV agresorių ir JAV remiamų riaušininkų.
Venesuelos nacionalinė gvardija dislokavo šarvuotas transporto priemones sostinės Karakaso rajonuose, kur susirinko protestuotojai. Yra konfliktų su kariuomene, yra aukų.
Venesuelos prezidentas N.Maduro pareiškė , kad nutraukia diplomatinius santykius su JAV, neramumų šalyje organizatore. Amerikos diplomatams buvo įsakyta per 72 val. išvykti iš šalies, tačiau JAV tarptautiniai nusikaltėliai pareiškė, kad nevykdys Venesuelos reikalavimo, tai yra, JAV tokiu būdu vienareikšmiškai patvirtino, kad JAV atsisako vykdyti Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių reikalavimus – JAV hegemonui galioja tik JAV patrankų diplomatijos taisyklės.
JAV finansuojamų opozicionierių susirėmimai su Nacionaline gvardija jau pareikalavo aukų – keturi žmonės žuvoi Barine, du buvo nužudyti Tachiroje. Teisėtas šalies prezidentas Nicolas Maduro paragino armiją apginti Venesuelą. „Aš prašau mūsų šalies kariuomenės maksimalaus lojalumo, maksimalios vienybės, maksimalios drausmės. Šį kartą mes laimėsime dar kartą ” – pareiškė jis šimtatūkstiniame rėmėjų mitinge.

Venesuelos armija yra pasiruošusi ginti šalį nuo JAV agresijos

Sąjūdis, Maidanas ar arabų pavasaris Venesueloje?

JAV giluminė vyriausybė (deep state) sukėlė turbulencijas pačiose JAV – nugalėjo ne tarptautinių JAV nusikaltėlių protežė, patikrinta tarptautinių JAV nusikaltimų vykdytoja Hillary Clinton, o jos oponentas, iš esmės toks pats globalistas D. Trumpas. Ir JAV nusikalstamas elitas metė visas savo pajėgas – pinigus, klastotojus, melo propagandistus, parsidavusius aktorius ir pan., – kad apriboti teisėtai išrinkto prezidento galias. Lietuvoje, kaip pamenate, panašų cirko vaidinimą surengė JAV 5 kolona – konservatoriai, liberalai, socdemai, naujoji sąjunga, darbo partija, nacionalistai ir pan., – su prezidentu R. Paksu. Iš visų Soroso kontroliuojamų melo propagandos šaltinių aukščiausių JAV liokajų Lietuvoje sakomas intensyvus melas nugalėjo – konstitucinis perversmas Lietuvoje pavyko, nusikaltimo prieš valstybę bendrininkai išsidalino pyrago, pavadinimu Lietuva, geidžiamiausius kąsnius ir dabar moko visus, kaip reikia gerai gyventi ir gauti lifetime komfortą, reikia tik padaryti nusikaltimą.

JAV vyksta panašus spektaklis, tačiau pasaulio hegemonas žaidžia pagaliau savo teritorijoje ir toks žaidimas  gali baigtis pasekmėmis jam pačiam, o tai yra nepageidautina nei vienai JAV kovojančiai pusei. Pagrindinis liberalizmo principas skelbia, kad bet koks nusikaltimas yra verslas, kol duoda pelną ir už nusikaltimą nereikia atsakyti. Todėl liberalų nusikaltimai turi būti daromi nuolat, kadangi duoda milžinišką pelną, ir turi būti daromi ten, kur atsakomybė už nusikaltimą mažiausiai tikėtina. Valstybinių perversmų organizavimas, visokie sąjūdžiai, maidanai, tahrirai,  viso pasaulio šalyse – pagrindinis JAV nusikalstamo elito užsiėmimas: patys naudingi idiotai nusiaubia savo šalį, pasmerkia save ir savo artimuosius liberaliam skurdui, demokratų diktatūrai, fašistinių “patriotų” tironijai ir parduoda pusvelčiui savo šalį niekšui dėdei Semui – paprasta.

JAV visada savo vidines problemas spręsdavo viso pasaulio apiplėšimo būdu, todėl nenuostabu, kad didėjant politinei turbulencijai JAV visos rungtyniaujančios politinės grupuotės yra suinteresuotos kokioje nors pasaulio šalyje surengti mažą pergalingą karą, arba bent mažytį perversmą. Vašingtone stiprėja karo vanagų kranksėjimas Rusijos, Kinijos, Š.Korėjos , Irano demonizavimo tonacijoje – tiesiog hegemonui reikia kraujo, kad jis galėtų gyvuoti. Vašingtonui pradėti karą prieš Assadą ar Kim kol kas nėra galimybių, bet, kad  išlaikyti hegemono statusą, jie turi skubiai “nugalėti diktatorių”. Naujojo “pasaulio blogio” vaidmeniui buvo pasirinkta Venesuela, kur jau atvirai vyksta liberalus “parduok Venesuelą JAV” Maidanas ir vyksta jis pagal visus  ukrainietiško 2014 m. perversmo  metodinius nurodymus.

Atvirai JAV remiamas ir finansuojamas Venesuelos maidanas jau pasiekė kritinę fazę, kurią perkopus taps aišku, ar Venesuela išliks suverenia valstybe ar taps dar viena bananų respublika, teritorija, kaip Libija, Jemenas, Ukraina, Gruzija, Lietuva, Latvija ir kt. “laisvos” JAV kolonijos. Sostinėje griaudėja sprogimai, jau susidarė “dangiškoji šimtinė” kaip Kijeve, ten taip pat yra sakralinė “laisvės” revoliucijos auka. Vietiniai  opozicionieriai, tiesiogiai vadovaujami iš JAV ambasados Karakase pradėjo neteisėtas ir nesankcionuotas akcijas labai iškalbingu pavadinimu – “Venesuelos šturmas”.

Susijęs vaizdas

Kad valdžios užgrobimas planuojamas jau artimiausioje ateityje, rodo ir tai, kad JAV Valstybės departamentas nurodė amerikiečių diplomatų šeimoms išvykti iš Venesuelos, o taip pat leido  JAV diplomatams savanoriškai evakuotis. “JAV valstybės departamentas pataria savo piliečiams atsisakyti kelionių į Venesuelą dėlgalimų socialinių neramumų, smurtinių nusikaltimų, o taip pat dėl maisto ir medikamentų trūkumo šalyje”, – sakoma 2017 m. liepos 27 d. Valstybės departamento pranešime.

Tuo tarpu Venesuelos valdžios kuluaruose jau prasidėjo blaškymasis. Nors saugumo pajėgos paskelbė apie savo pasirengimą ginti savo šalies įstatymus ir perspėjo, kad neramumai dvi dienas iki rinkimų bus baudžiami didelėmis laisvės atėmimo bausmėmis nuo 5 iki 10 metų, pats Maduro pasiūlė pradėti derybas su vietos Maidano-Sąjūdžio atstovais . Beliko tik sulaukti Vakarų “tarpininkų”, kurie “duos garantijas ir kitą dieną parduos Maduro, kaip tai padarė lenkas, vokietis ir prancūzas su V. Janukovičiumi 2014-02-21. Melas, klasta, nusikaltimai yra didžiausios Vakarų “demokratų” vertybės, kadangi visada garantuoja Vakarų nusikaltėliams maksimalų pelną. O čiabuviai? Kokie čiabuviai?! “Miręs indėnas – gera indėnas”, ir ‘Bolivaras dviejų neišneš”…

https://russian.rt.com/world/video/596387-ssha-maduro-venesuela-ugaido

Proamerikietiškas parlamentas jau mėgino nušalinti nuo valdžios prezidentą Maduro, tačiau įsikišo Aukščiausiasis Teismas, kuris apribojo opozicinės liberalios Nacionalinės asamblėjos galią, ir nuo balandžio pradžios Venesueloje vyksta masiniai liberalūs proamerikietiški protestai. Galiausiai dalis apribojimų buvo panaikinti, tačiau vietiniai maidaunai-sąjūdiečiai vis tiek išėjo į gatves reikalaudami atstatydinti teismo narius ir surengti pirmalaikius rinkimus, o taip pat atsisakyti  šalies steigiamojo susirinkimo sušaukimo. Savaime suprantama, ten taip pat buvo sakralinė auka – “Siudad-Bolivar miesto  prokuratūra Nr.4  atlieka tyrimą dėl advokato Chose Feliksos Pinedos (39 metų) mirties, įvykusios šeštadienio naktį, kai grupė žmonių įsiveržė į aukos namus, esančius sektoriuje Brisas-del-Sur-Tres, ir kelis kartus į jį šovė”, – teigiama žinybos pranešime Twitteryje. Savo ruožtu, opozicija pranešė apie vieno iš partijos “Demokratinis veiksmas” (koks pavadinimas!?) lyderių nužudymą. Savaime suprantama, dėl maidauno mirties nedelsiant buvo apkaltinta valdžia. “Režimas nužudė draugą Rikardo Camposą, “Demokratinio veiksmo” jaunimo organizacijos sekretorių, naktį prie jo namų protestų Cumanos mieste metu”, – parašė vienas iš opozicijos lyderių Anri Ramos. “Šiomis dienomis neapsieita be represijų ir žmogžudysčių, šeši venesueliečiai neteko gyvybės”, – sakoma mikrobloge Twitteryje patalpintame opozicinio bloko “Demokratinės vienybės apskritasis stalas” Nacionalinės asamblėjos lyderio pavaduotojo Freddy Guevara pareiškime. Nors šeštasis miręs buvo 20-metų jaunuolis, kuris mirė nuo šautinių žaizdų per manifestaciją Laros mieste, kas šovė, yra neaišku, tačiau kaltas dėl to , žinoma,  Maduro. Iš viso ten jau susirinko “Dangaus šimtinė” aukų – žuvusių skaičius, remiantis naujausiais duomenimis, perkopė jau per 100 žmonių. Šalyje žaibiškai buvo išplatinta žinia, kad Amerikos leidinys Miami Herald paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Venesuelos generolai  per susitikimą, kuris tariamai vyko prieš tris savaites karinės bazės Barquisimeto mieste teritorijoje, neva aptarė snaiperių panaudojimą prieš protestuotojus Karakaso mieste. Įdomiausia, kad snaiperiai tikrai buvo  – policija pranešė, kad buvo sulaikyti keletas ginkluotų provokatorių, kurie  turėjo atakuoti antivyriausybinių demonstracijų dalyvius, kad išprovokuoti neramumus. Visai kaip Sumgaite, Tbilisyje, Vilniuje, ir , žinoma, Kijeve – iš kažkur atsiranda paslaptingi snaiperiai,  nušauna žmones, snaiperiai dingsta, maidaunai -sąjūdiečiai, žinoma, apkaltina valdžią, užgrobia valdžią, tačiau net per 30 metų nesugeba ištirti snaiperių nusikaltimo ir nustatyti kaltus asmenis. Todėl, kad patys ir šaudo į savo rėmėjus, matomai. JAV doleriai “patriotams” nekvepia.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Госпереворот в Венесуэле“

Dar daugiau, šiandieniniuose neramumuose beveik atvirai dalyvauja JAV kontroliuojami smogikai iš kaimyninės Kolumbijos, iš susijusios su CŽV Paramilitares grupuotės, kurie geriau yra žinomi kitu pavadinimu – “mirties eskadronai”. Apie jų koncentraciją Venesuelos mieste Karore vietiniai gyventojai rašo atvirai. Be provokacijų su protestuotojų sumušimu, ir, galimai, jų nužudymu, dėl kurių paprastai vėliau yra apkaltinamas prezidentas Maduro, jie čia atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir “Dešinysis sektorius” Ukrainoje, – smogiamojo būrio kovoje prieš policiją.

Valstybinis perversmo Venesueloje savo organizacija yra labai panašus su Ukrainos Maidanu atviru JAV įsikišimu, tiesioginiu JAV vadovavimu, kaip tai darė JAV pasiuntinys Ukrainoje Džefris Pajeta ir jos viršininkė tarptautinė sosrosinė nusikaltėlė Viki Nuland. Prieš Venesuelą JAV įvedė neteisėtas sankcijas už “žmogaus teisių pažeidimus”, JAV valstybės departamentas pasmerkė Venesuelos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir pavadino teisėtai išrinktą Venesuelos prezidentą “uzurpatoriumi ir tironu. Ilgai raudojęs dėl “Krymo okupacijos ir nekaltų aukų Alepo mieste” JTO vyriausias komisaras žmogaus teisių klausimais Zeid Raad al-Husseinas, išreiškė  susirūpinimą dėl “laisvių ribojimo” Karakase, tai yra pagrindinis JTO žmogaus teisių “gynėjas” dėl JAV daromų nusikaltimų Venesueloje apkaltino vietinę valdžią, kuri ginasi nuo JAV agresijos.

JAV žiniasklaida gamina milijonus tonų dezinformacijos, spausdina begalę straipsnių apie siaubingą padėtį Venesueloje – apie ekonominę krizę, tuščias lentynas ir badą, daugybę politinių žmogžudysčių, “korumpuotą diktatorių”, “milijonų maršus”, “valdžios žvėriškumus” ir pan. “Jei jūs atlikti bent šiek tiek rimtesnį tyrimą …, galėsite pastebėti … kas vyksta Venesueloje. Venesueloje mes patiriame tai, kas buvo daroma 2013-2014 metais Ukrainoje. Venesuela dabar patiria persekiojimo modelį, JAV kontroliuojamų pasaulio žiniasklaidos priemonių apgultį. Skleidžiama daugybė melagingų versijų, prasimanymų, falsifikacijų, daug melo, labai daug. Tai, kas dabar vadinama “feikinės naujienos”, ne? Tai posttiesos era “, – savo interviu televizijos kanalui RT pakomentavo Maduro “partnerių” veiksmus.

Žinoma, negali būti jokios abejonės, jeigu Maidanas ir Ukrainos valstybinio perversmo scenarijus Karakase nepavyks, tai JAV pereis prie atviros karinės intervencijos pagal Sirijos ar Libijos scenarijų – JAV-NATO karo nusikaltėliai sustoja tik tada, kai pamato raudoną Pergalės vėliavą virš Reichstago-Baltųjų rūmų. Apie Vašingtono paruoštų tokių planų egzistavimą pareiškė kaimyninės valstybės lyderis – Bolivijos prezidentas Evo Moralesas. “Kitas žingsnis – tai intervencija. Tai nepriimtina ir privalo būti pasmerkta. Esu įsitikinęs, kad Simono Bolivaro ir Hugo Chaveso pasekėjai priešinsis JAV vyriausybės agresijai, kuri gali peraugti į ginkluotą konfliktą “, – sakė Moralesas.

Susijęs vaizdas

Kuo gi prasikalto Lotynų Amerikos šalies gyventojai prieš “išskirtinius, ypatingus” amerikiečius, kruvinus bombų demokratus? Žinoma ne dėl išvaikytų nesankcionuotų ir neteisėtų opozicijos mitingų. Užtenka prisiminti, kaip buvo išvaikyti protestuotojai pačiose Jungtinėse Valstijose ir kiek jų buvo nužudyta policijos tik per “Nepriklausomybės dienos” minėjimus. Ir tuo labiau ne dėl žmogaus teisių pažeidimų (pamenate, kaip Trampas džiaugsmingai šoko kardų šokius Saudo Arabijoje, kur tik dabar įvykdytos mirties bausmės 200 žmonių, o moterys, vis dar pagal įstatymą nėra pripažįstamos žmonėmis). Viskas yra daug banaliau, priežastys yra dvi: daug naftos ir  draugystė su Rusija bei Kinija.

JAV geologijos tarnybos (USGS) tyrimų duomenimis, Gajanos-Surinamo baseinas, nusidriekęs nuo Rytų Venesuelos iki šiaurės Brazilijos,  yra antras iš perspektyviausių neištirtų telkinių pasaulyje. JAV valstybės departamentas neištirtus baseino gamtos išteklius įvertino 15 mlrd barelių naftos ir 42 trilijonais kubinių pėdų gamtinių dujų. JAV mokslininkai nustatė, kad virš JAV priklausančio milžiniško energetinių resursų telkinio gyvena kažkokie teroristai venesueliečiai?! Ten yra daug naftos, kuria neteisingai naudojasi vietiniai gyventojai, akivaizdu – ten nėra demokratijos, jeigu turtai tarnauja vietinei tautai, o ne JAV milijardieriams. Tokiu atveju JAV-NATO gaujos ateina demokratizuoti.

Pagrindinis Karakaso sąjungininkas  rinkoje šiandien yra dar labiau nedemokratiškas Iranas, su kuriuo Venesuela kartu valdo 40% naftos, išgaunamos OPEC šalyse, o jei dar čia pridėti Rusiją, kuri išgauna dar  12,4% pasaulio naftos, tai JAV imperinės svajonės apie energetikos imperiją tirpsta akyse. Jei JAV pavyktų pakartoti Ukrainos ar Libijos scenarijų, tai su savo sąjungininkais, jie kontroliuotų beveik 85% OPEC naftos, ramiai diktuodami savo sąlygas, kokia kaina, kur ir kam pardavinėti naftą. Savaime suprantama, stipriausias smūgis tektų pirmoje vietoje Rusijai, kurios ekonomika vis dar yra priklausoma nuo naftos kainų, ir Kinija, pagrindinė naftos vartotoja. 2007 metais prezidentas Chavezas nacionalizavo šalies naftos sektorių ir sukūrė valstybinę naftos kompniją PDVSA, išmesdamas iš rinkos tokiu būdu ne ką kitą, o Rexą Tillersoną, kurio “ExxonMobil” pareikalavo atlyginti nuostolius 15 milijardų USD sumoje, tačiau Pasaulio banko Arbitražinis  Teismas įpareigojo Venesuelą sumokėti ExxonMobil tik  1,6 mlrd USD.

Valdžią Valstybės departamente užėmus H.Clinton ir pradėjus realizuoti hakerių atskleistus pasauliui JAV planus užgrobti pasaulio energetikos rinką, legendinis comandante Hugo, kurį nuversti buvo nerealu dėl visaliaudinės meilės jam, staiga mirė pačiu patogiausiu amerikiečiams momentu. Po lyderio mirties amerikiečiai atliko antrą bandymą, pradėdami geologinius tyrinėjimus ginčijamose jūrų teritorijose, bet Maduro nenusileido ir pažadėjo, kad Esekibo naftos telkinys tikrai priklausys Venesuelai “vardan Ugo Chaveso atminimo”. Štai  nuo šio momento “visiškai atsitiktinai” Venesueloje prasidėjo “liberalios opozicijos” protestai, kurie nenutyla iki šiol.

Šiandien valdžioje Donaldas Trumpas ir  Pompeo, kurie gali tarpusavyje nesutarti, ginčytis įvairiais klausimais, išskyrus vieną – kaip apiplėšti pasaulį ir pasidalinti tarpusavyje piratišką grobį, todėl planetos naftos ir dujų rinkų kontrolės klausimais jie vieningi ne tik tarpusavyje, bet ir su Clintonidų klanu. Tai akivaizdžiai pademonstravo vizitas į Saudo Arabiją, sankcijos Iranui ir Kataro sutramdymas.

Be naftos yra dar ir antra priežastis surengti Karakase valstybinį perversmą: Rusija ir Kinija. Kinija investavo į šią Lotynų Amerikos šalį kelis milijardus dolerių, o ginklų pardavimo kontraktai tarp Rusijos ir Venesuelos “Rostech” vertinimu sudaro apie 12 mlrd USD, kas daro Venesuelą didžiausia Rusijos ginklų pirkėja  regione. Be to, kai buvo nuversta Brazilijos prezidentė Dilma Rusef, Venesuela ir Nikaragva tapo pagrindiniais partneriais Lotynų Amerikos kovoje už išsivadavimą nuo JAV kolonijinės priklausomybės, už alternatyvą JAV dominavimui regione, ir pačioms JAV yra svarbu ne tik atkurti prarastą JAV banksterių, globalių plėšikų įtaką ten, bet yra svarbu surengti parodomąsias skerdynes, baudžiamąją akciją, visiems būtų aišku, kas ten yra šerifas ir su kuo dera būti draugais. Apie “maištą galiniame kieme” , kaip JAV tarptautiniai nusikaltėliai vadina Lotynų Ameriką, buvo neseniai surengti svarstymai JAV Senate ir net buvo parengtas įstatymo projektas, kuriame atvirai teigiama, kad šalys siekiančios gauti paskolas iš tarptautinių finansinių institucijų, pirmiausia turi surengti “laisvus ir sąžiningus” rinkimus, kurių metu turėtų būti išrinkta “demokratiška”, suprask , proamerikietiška, valdžia, kuri vėliau skatintų demokratiją, tai yra, nusiaubtų ir praskolintų šalį JAV banksteriams. Kaip tai padarė, mes žinoma, didis “patriotas” Kubilius 2008-2012 metais su liberalia gopkompanija. Nikaragvos vadovybė kol kas laikosi gana tvirtai, o štai Venesuelą jiems jau pavyko destabilzuoti.

Kuo baigsis ši istorija – dar nėra aišku: ar taps Maduro naujuoju Janukovičiumi, kuris bėgs  į kokį nors Bolivijos Rostovą, ar Assadu, kuris tapo savo tautos pasipriešinimo, kovos už laisvę nuo JAV diktatūros simboliu, laikas parodys. Geriausia būtų pamatyti taikią laimingą pabaigą, tačiau pastarųjų 30 metų patyrimas rodo, kad tikėtis iš JAV globalistų padorumo, garbės, taikos nėra prasmės – snaiperiai maidane, prie Vilniaus bokšto, Tbilisyje, Tripolyje ar Damaske šaudo ne tam, kad JAV kolonijų čiabuviai gyventų laisvi, valdytų savo suverenią šalį JTO Tautų chartijoje įtvirtintų principų pagrindu.

Laikas eina. Jeigu Venesuelai ir Nikolasui Maduro pavyks atremti JAV tarptautinių nusikaltėlių ataką, visos pasaulio tautos taip pat gali pabandyti pasipriešinti JAV kolonijiniam diktatui. Ir tai bus labai gerai visiems planetos žmonėms. Išskyrus , žinoma, JAV 5 kolonų veikėjams. Bet laisvė yra verta kovos ir aukų.

JAV fašizmui NO PASARAN.

Pagrindinis Lietuvos valstybinis dujų importuotojas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET), kurią užgrobė ir per savo korumpuotus statytinius valdo (kaip ir viską Lietuvoje) Lietuvos konservatorių/liberalų proamerikietiška chunta, pasirašė sutartį su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo 2019 metais. „Sutarties pasirašymo procesas yra užbaigtas“, – informavo „Lietuvos energijos” viešųjų ryšių departamento vadovas Arturas Ketlerius. „Lietuvos energija“ yra LET kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas. Tai pranešė agentūra RNS remdamasi leidinyje „Baltic Course“ paskelbta informacija. Kiek anksčiau LET generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas aiškino, kad sutarties pasirašymo procesas užsitęsė ir buvo atidėtas sausio mėnesiui dėl kaikurių sutarties sąlygų derinimų.

„Lietuvos energija“ neatskleidžia planuojamų įsigyti 2019 metais dujų kiekio, tačiau, bendrovės atstovų pateikta informacija, įsigyta bus ne mažiau nei 2018 m. Tokiu būdu, 2018 m. Rusijos dujų eksportas į Lietuvą sausio-rugsėjo mėnesiais padidėjo 8 procentais ir sudarė 936 mln. kubinių metrų. Lyginant 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu importuotais 866 mln. kub.m importas padidėjo 1,6 karto, nuo 882 mln. iki 1,407 mlrd. kubinių metrų.

Šiais metais LET ketina pirkti dujas ne tik iš „Gazprom’o“, bet ir iš Norvegijos bei kitų tiekėjų (pvz. iš JAV aferistų, kurie perka iš Gazpromo viena kaina, o savo kolonijoms parduoda triskart brangiau).

Pradėjus eksploatuoti liūdnai pagarsėjusį Lietuvos konservatorių-liberalų chuntos nacionalinę aferą-projektą, suskystintų dujų plaukiojantį terminalą “Independence”, 2017 metais ėmė aiškėti konservatorių-liberalų chuntos minėtos aferos nusikalstamos detalės – pasirodė, kad terminalas, kuris, kaip konserviniai landsberginiai įtikinėjo visą lietuvių tautą, turėjo sustiprinti ir apginti Lietuvos suverenitetą nuo priklausomybės nuo Rusijos, apsaugoti nuo Rusijos agresijos, iš tiesų reiškė lietuvių tautos ir visos Lietuvos užstatymą JAV kolonijiniams bankams, iš esmės reiškė dar vieną Lietuvos kolonizavimo formą. Apie jokią nepriklausomybę JAV/NATO kolonijose negali būti net kalbos – visas JAV kolonijų, Lietuvos tame tarpe, suverenitetas yra vietinių kompradorinių elitų, konservatorių-liberalų-nacionalistinių chuntų parduotas-perparduotas-įkeistas-užstatytas Vakarų kolonijiniams bankams, metropolijų globalistams.

Paaiškėjo, kad Lietuva perka dujas brangiausiai Europoje, plius lietuviai dar yra priversti atidavinėti kubilių-šimonyčių-auštrevičių-nausėdų paimtus už kosmines palūkanas kreditus Tarptautiniam valiutų fondui, Pasaulio bankui ir kitoms JAV nusikalstamoms finansinėms struktūroms. Be to, Būtingės terminalas yra apkrautas tik ketvirtadaliu savo pajėgumų, t.y. – priima tik milijardą kubinių metrų per metus. Estija, Latvija, Lenkija dujas perka tiesiogiai iš Gazpromo – taip yra žymiai pigiau, nei pirkti iš praskolinto kaimyno už užkeltą dėl palūkanų kainą. Iš viso Lietuvoje per metus suvartojama apie du milijardus kubinių metrų dujų. Tolimi nuo konservatorių-liberalų chuntos smegenų plovimo centrų analitikai kalba, kad LET sutarties su „Gazprom“ sudarymas rodo, jog net ir tokioje agresyvioje sveikam protui aplinkoje, kaip landsberginė antirusiška isterija ir rusofobiniai klinikiniai konservatorių marazmai, ima dygti racionalaus proto daigeliai. Jeigu konservatorių-liberalų chunta tokiais tempais evoliuciuonuos, tai yra mažytė viltis, kad dar iki šio šimtmečio pabaigos Lietuvos konservatoriai-liberalai išlips pagaliau iš medžio, teigia Čarlzo Darvino žmogaus evoliucijos teorija. Klausimas tik, ar Lietuva turi tiek daug laiko laukti?

Pasaulis taip jau yra sutvertas – jame nuolat tarpusavyje konkuruoja valstybės. Tai yra normalu ir suprantama. Tačiau Lietuva, valdoma konservatorių ir liberalų chuntos, kariauja keistą karą su metaliniu vamzdžiu, dujų vamzdžiu. Ir tai yra skaudu. Tačiau dar labiau skaudina tai, kad vamzdis landsberginę Lietuvą skaudžiai muša…

Šaltinis: http://valiukenas.com/archives/2006 

Bet kuris mąstantis žmogus Lietuvoje supranta – anksčiau ar vėliau vėl teks arba iš naujo statyti savo valstybingumą arba visam laikui išnykti nuo planetos žemėlapio.

Prieš keletą dienų, 2019 metų sausio 13-ąją Lietuvoje buvo paminėta laisvės gynėjų diena. Buvo daug pasakyta apie liaudies patirtas aukas, žuvusias valstybės laisvės ir demokratijos vardan. Pagal susiklosčiusią tradiciją nebuvo apsieita ir be kalbų apie išorines grėsmes ir tarybinę okupaciją. Ypač būtų galima išskirti Vytauto Landsbergio žodžius, jo kalbą galima pavadinti pranašiška ir nekeliančia optimizmo visuomenei.

«Europa degraduoja ne tik demografine prasme, bet ir kultūrine, dvasine. Europiečiai nenori gyventi, jie nenori turėti vaikų, jie nenori, kad jų civilizacija vystytųsi. Keisti žmonės. Ritasi į bedugnę. Tai laukia ir mūsų – galbūt, ne manęs, aš suspėsiu to išvengti», — su liūdesio gaidele pareiškė Lietuvos konservatorių patriarchas.

Keista buvo girdėti tokius žodžius iš kažkada aršaus antitarybininko ir rusofobo lūpų. Tačiau dar labiau pribloškė tai, jog savo kalba Landsbergis faktiškai pripažino šiuolaikinių europietiškų vertybių pražūtingą įtaką Lietuvos visuomenei. Nėra prasmės neigti tai, kas jau tapo akivaizdu – Europa ne žodžiais, o iš tiesų tampa tautų kalėjimu, kuriame daugumos žmonių nuomonė tiesiog ignoruojama. Europos Sąjunga stato savo „imperiją“ pagal blogiausią administracinį TSRS modelį, kuriame visus klausimus sprendė vieningas centras. Mano akimis, Vytauto Landsbergio žodžiuose juntama kažkokia paslėpta prasmė, kuri vis labiau primena kvietimą naujai revoliucijai, panašiai į ukrainiečių Maidaną. Maidaną, kuris atvedė į valdžią radikaliai nusiteikusius nacionalistus. Dabartiniu metu kas gi dar gali suvienyti žmones ir užtildyti kitaip manančius Lietuvoje?

Bet kuris blaiviai mąstantis žmogus Lietuvoje supranta – anksčiau ar vėliau teks arba vėl iš naujo statyti savo valstybingumą arba visam laikui išnykti nuo planetos žemėlapio. Akivaizdu, šiuolaikiniam elitui antrasis variantas yra priimtinesnis. Elitas daro viską, kad sudegintų tiltus su visomis istoriškai mums artimomis tautomis. Istorijoje niekas nevyksta atsitiktinai ar per klaidą, kiekvienas įvykis joje turi savo prasmę ir reikalauja išsamios analizės. Mokytis iš istorijos ir nekartoti praeities klaidų yra vienas svarbiausių dabarties bei būsimų kartų uždavinys. Deja, Lietuvoje viskas daroma priešingai, ištisi istoriniai periodai sąmoningai trinami iš žmonių sąmonės, arba, geriausiu atveju, jie pateikiami neigiamoje tonacijoje. Noriu dar kartą pabrėžti: «prakeikdami savo istoriją, mes prakeikiame save, kadangi mes esame pagimdyti tos istorijos». V. Landsbergio kalba apie tai, kas laukia Lietuvos artimiausioje perspektyvoje, duoda mums dar vieną priežastį pagalvoti apie valstybės pasirinkto kelio teisingumą. Arba mes eisime neapykantos, baimės ir šiurkščios propagandos keliu, arba pradėsime gyventi tikrovėje.

1990-ųjų metų pradžioje Kazachstane buvau sutikęs vieną lietuvį, kuris su ironija sakė, jog «Lietuva – yra pagimdyta revoliucijos». Šiandien jo pasakyti žodžiai man įgyja visai kitą prasmę, nes gretinu juos su senelio prisiminimais. Senelis su šeima buvo tų audringų 1917-1920 metų įvykių dalyviai. Lietuva, beje, kaip ir Ukraina, iš tikrųjų yra teritorijos, kurios gavo valstybės statusą dėka 1917 m. Spalio revoliucijos. Šiandien abi šias šalis vienija kova su nuosava istorija. Vadinasi, mes turime unikalią galimybę įvertinti šios kovos rezultatus.

Noriu nuraminti rusofobus: sugrąžinti TSRS tokia, kokia ji buvo, neįmanoma ir tą supranta visi protingi žmonės. Tas laikmetis negrįžtamai nugrimzdo į praeitį, kaip ir vanduo upėj, į kurią mes kadaise buvome įbridę. Tačiau pasinaudoti ta teigiama patirtimi, įgyta Tarybų Sąjungoje, niekada nėra vėlu. Ne viskas Tarybų Sąjungoje buvo blogai, kaip tai bandoma mums įteigti dabar. Buvusios mūsų bendros Tėvynės istorijos negalima vertinti vienašališkai ir subjektyviai. Kiekvienas gali turėti savo tiesą, pagrįstą asmenine patirtimi. Viena galima tvirtai teigti: TSRS pavyko išvaduoti žmogų nuo išgyvenimo kovos, nuo baimės dėl savo ir savo vaikų ateities, žmonės su viltimi ir optimizmu žiūrėjo į ateitį. Atėjus laukiniam kapitalizmui, daug kas buvo prarasta, nepaisant to, jog ir šiandien socialinis teisingumas išlieka bene svarbiausia visuomenei vertybe.

„Miško broliai“ ir Tarybų valdžia

Noriu pakalbėti labai skaudžia lietuviams tema — apie lietuvių partizanų «miško brolių» kovą. Niekas Lietuvoje nebandys ginčyti fakto, kad šioje kovoje dalyvavo daugiausiai kaimo vyrai, kurių dauguma politikoje nieko neišmanė. Jie nemėgo lietuvių buržuazijos, o Smetonos laikų elitą laikė prostitute. Ir tai nėra mano žodžiai, tai žodžiai tų, kurie dalyvavo tų laikų pasipriešinime. Apie tai dažnai kalbėjo ir mano tėvas. Ideologinių prieštaravimų tarp daugelio partizanų ir tarybų valdžios nebuvo. Jie, kaip ir mes patys jaunystės laikais, nemėgo tarybinės partokratijos, mušė taip vadinamą «auksinį jaunimėlį» (tai buvo įvairios partinės nomenklatūros vaikai, kurie niekino paprastus žmones). Teisingumas mums reiškė daugiau nei įstatymai, nes mes buvome taip auklėjami nuo vaikystės. Labai gaila, tačiau TSRS tarybų valdžia buvo deklaruojama tik ideologinių postulatų lygmeniu, tikrovėje gi viską valdė partinė nomenklatūra. Tarybų valdžia buvo ir lieka milijonų žmonių svajone, ir lietuvių tauta šiuo požiūriu nėra išimtis. Galbūt, ne šiaip sau lietuvių partizanų lyderiui Jonui Žemaičiui dar 50-ųjų metų pradžioje buvo siūloma eiti Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Nepaisant kovos už Lietuvos nepriklausomybę, Žemaitis ideologiškai buvo tarybų valdžios šalininkas.

Jonas Žemaitis

Iš pirmo žvilgsnio gaunasi paradoksali situacija: mes mėgome tarybinę ideologiją, bet nemėgome komunistinės partokratijos. Komunizmo statytojo kodeksas ir šiandien daugeliui primena eilutes iš biblinio Naujojo Testamento. Romos popiežius Franciskas savo laiku paaiškino, kodėl būti kairių pažiūrų nėra jokia nuodėmė tikintiesiems. Pontifiko žodžiais, komunistinė ideologija gimė politiniams aktyvistams pasisavinus krikščioniškas vertybes. Popiežius įsitikinęs, jog Karlo Markso vienminčiai «pavogė mūsų religijos vėliavą», o pats filosofas «nesugalvojo nieko naujo». Taip išeina, jog kovą su komunistine ideologija galima prilyginti kovai su krikščionybe?

Tarybų valdžia egzistuoja ne tik bet kurioje normalioje šeimoje, ji neprarado aktualumo ir kai kuriose respublikose. Kaukazo tautos, kazokų stanicos ir daugelis kitų bendruomenių gyvena pagal tarybinius principus. Būtina suprasti – griaudami tradicinės šeimos vertybes, liberalai tiesiogiai smogia tarybų valdžiai ir siekia vietoje jos įtvirtinti «aukso veršio» valdžią. Išsaugoję, apgynę tradicines vertybes, mes paliekame sau viltį, kad tikroji tarybų valdžia vėl atgims.

Stebint buvusios Baltijos šalių ir Ukrainos tarybinės nomenklatūros įnirtingą kovą su tarybiniu palikimu, norėčiau pasakyti taip:

«Pagimdyti revoliucijos, tačiau atsisakę savo revoliucinio palikimo, nuo revoliucijos ir žus».

Jaras Valiukėnas