Author

Jonas Kovalskis

Browsing
Landsberginės chuntos kišeninis teismas nuteisė žmogaus teisių gynėją, žurnalistą Algirdą Paleckį 6 metams kalėjimo už profesinę veiklą!!!
2021 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Lietuvoje ir užsienyje plačiai žinomam politikui, žurnalistui ir publicistui Algirdui Paleckiui – 6 metų laisvės atėmimo bausmę už “šnipinėjimą”.
Teismas grubiai pamynė kaltinamojo A.Paleckio teisę į teisingą nešališką teismą, atmetė visus gynybos argumentus, net nenagrinėjo išteisinamųjų įrodymų ir rėmėsi vienintelio liudytojo parodymais, kuris buvo prokuratūros anksčiau jau “pakabintas” pedofilijos byloje. Tai – vilnietis Deimantas Bertauskas.
Be to, pats teismas pripažino, kad tariamas “užduotis” A. Paleckiui davė tariamas ir niekam nežinomas nenustatytas Rusijos žvalgybininkas?! O gal jokių užduočių A.Paleckis negavo? Gal niekas jokių užduočių nedavė? Ir apskritai, baudžiamajame procese kaltinimas negali būti pagrįstas, jeigu veikos negalima įrodyti kitais BPK apibrėžtais įrodymais. Jeigu kaltinimas remiasi tik vieno liudytojo parodymais, tai yra bylos falsifikacija. Šioje byloje yra akivaizdi Lietuvos represinių struktūrų sufalsifikuota byla.
Teismas nenustatė bylos objekto, tai yra, nenustatė, ką konkrečiai “prišnipinėjo” A. Paleckis. Kokius konkrečius slaptus duomenis neteisėtai viešuose šaltiniuose rinko žurnalistas A.Paleckis ir nenustatė tokių duomenų perdavimo neleistinu būdu kažkam momento? Teismas pasitenkino abstrakčiu baudžiamojoje teisėje neleistinu fakto konstatavimu – “A. Paleckis domėjosi sausio 13-osios tema Lietuvoje ir Rusijoje, bendravo su tų įvykių liudininkais”. Paskutinius 30 metų tai darė 3 milijonai lietuvių dėka valatkodelfinės melo propagandos ir ką? Visus juos į kalėjimą?!
Dar jis, teismo teigimu, esą “rinko duomenis” apie sausio bylą tyrusius Lietuvos prokurorus. Nuo kada demokratiškoje šalyje prokurorai yra šventos karvės, kad apie jais negalima domėtis? Ir apie Lietuvoje kalintį sausio įvykių dalyvį J. Melį. Žmogus, kuris sėdi be teismo nuosprendžio kalėjime, savaime kelia susidomėjimą ir klausimą – kas per fašistinė valstybė yra ta šalis, kuri tiek ilgai laiko kalėjime ligotą žmogų? O kur tie A. Paleckio surinkti itin slapti valstybinę paslaptį turintys ir itin didelę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys duomenys? Lai prokuratūra pagaliau parodo juos visuomenei ir pačiam kaltinamajam. Ne, net kaltinamajam nerodo… Tai reiškia, kad vykdomas ne teisingumas šioje byloje, o vyksta nusikaltimas teisingumui, nusikaltimas žmoniškumui, už kurį šio nusikaltimo vykdytojai su teisėjų ir prokurorų mantijomis tikisi likti nenubausti. Jie daro didžiulę klaidą. Niurnbergo teisiamieji taip pat teigė, kad tik vykdė savo valdžios įsakymus, tačiau tai jų nuo teisingumo neišgelbėjo.
Dar daugiau: “liudininko” D. Bertausko “prisipažinimas”, kad jis “kartu su A. Paleckiu šnipinėjo”, buvo išgautas baudžiamojo proceso kodekso uždraustais būdais – grasinimais, spaudimu, prievarta – ir teismo posėdyje turėjo būti teismo atmesti kaip netinkami. D. Bertauskas nuolat keitė savo parodymus – jis tai “prisipažindavo” šnipinėjęs, tai neigdavo šnipinėjimą. Teismas kažkodėl rėmėsi tais parodymais, kuriuose jis “prisipažindavo” ir tai yra dar vienas grubus procesinių teisminio nagrinėjimo nuostatų pažeidimas. Bet koks neaiškumas baudžiamojoje byloje privalo būti aiškinamas teisiamojo naudai, o ne atvirkščiai.
A. Paleckis nuo pat pradžių, tik neteisėtai suimtas ir įkalintas iki teismo, atmetė visus jam keliamus kaltinimus. Prokuratūra tiesiog vykdo politinį žinomos nekaltai pradėtos partijos(ų) politinį užsakymą, kurios keršija jam už ilgametę ir nuoseklią valdžios, ypač landsberginės chuntos, teisingą ir pagrįstą kritiką. 528 paras neteisėtai kalintas kalėjimo vienutėje Algirdas Paleckis nepalūžo. Priešingai, pakeitus kardomąją priemonę į namų areštą, jis ėmė telkti Lietuvos žmones pasipriešinimui valdančiojo klano savivalei ir piktnaudžiavimui valdžia, kurių kasdien darosi vis daugiau. A.Paleckis parašė ir išleido knygą “Antrankiai minčiai”, kurios pardavimai auga, kadangi valdančio klano korupcija ir savivalė jau pasiekė socialinio sprogimo tašką, o knygoje pateikti įrodymai, dokumentai neginčijamai demaskuoja Lietuvos teisinės sistemos antiliaudinę esmę ir valdančios chuntos politinės korupcijos kosminį mastą.
VSD, kuriam vadovaujant buvo kurpiama ši byla, ir prokuratūra visais įmanomais būdais siekė įslaptinti visą bylą ir visus teismo posėdžius, reikalavo totalinio slaptumo. Teismas, deja, dalį teismo posėdžių ir padarė slaptais. Pažymėtina ir tai, kad sisteminė kišeninė konservatorių/liberalų žiniasklaida apie viešus teismo posėdžius nieko nerašė – drumstame vandenyje patogiau daryti tamsius reikalus. Visiems būtų tapę aišku, kad byla yra sufabrikuota, tuščia.
Šiam siaubingam teismo nuosprendžiui apskųsti A. Paleckis ir jo advokatas turi 20 dienų skundui Apeliaciniam teismui paduoti. Apeliacinio teismo sprendimas taps jau vykdytinu.
Raginame visus Lietuvos piliečius neleisti susidoroti su Algirdu Paleckiu šiandien. Šiandien jie susidorojo su A.Paleckiu, rytoj gali ateiti tavęs. Nebaudžiamas nusikaltimas tik skatina nusikaltėlius naujų nusikaltimų darymui. Kai nusikaltimus daro teisėjai, kiekvieno doro piliečio pareiga yra tapti teisėju ir neleisti valdžią turintiems piktnaudžiauti savo valdžia.
Pasakyk savo griežtą NE valdžios savivalei!
Taip apginsi savo teisę į laisvę, teisę į nuomonę, į žodžio laisvę.
Jonas Kovalskis (c), 2021 m. liepos 27 d.
Rūdininkuose konservatorės Agnės Bilotaitės įsakymu policija panaudojo ašarines dujas ir kitas specialiąsias priemones prieš taikius protestuotojus. Vietiniai gyventojai protestavo prieš nelegalių imigrantų apgyvendinimą gyvenvietėje. Primename, imigrantų krizę sukėlė idiotai konservatoriai/liberalai, kurie bukai vykdydami visus Vašingtono įsakymus ir aklai aptarnaudami JAV-ES interesus, sugadino santykius su draugiška Baltarusija, kuri, po Lietuvos konservatorių/liberalų bandymo įvykdyti valstybinį perversmą Minske, ėmė atitinkamai žiūrėti į savo ruožo sienos su Lietuva apsaugą. Na nori nelegalūs imigrantai vykti į Europą, tai tegul ir vyksta, nusprendė teisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko. Tiesą sakant, nelegalai konservatorių/liberalų nuskurdintoje Lietuvoje ir neketino apsistoti, jų tikslas yra iš kolonijinių karų prisiplėšusi Europa. Tačiau europiečiai jų nenori priimti, todėl įsakė naujos ES-JAV kolonijos Lietuva administracijai nelegalus apgyvendinti pas save. Konservatoriai/liberalai su džiaugsmu sutiko, galvojo, kad bus galima vėl uždirbti iš prekybos Lietuvos nacionaliniais interesais. Tačiau tokiam konslibų verslo planui pasipriešino žmonės. Įvyko forces majeurs aplinkybė ir dabar konslibai bando jėga priversti žmones paklusti korumpuotos landsberginės chuntos nešvaraus biznio planui.
Konservatorius Laurynas Kaščiūnas, Seimo Nacionalinio nesaugumo ir negynybos komiteto pirmininkas, pareiškė, kad ašarinės dujos buvo panaudotos prieš provokatorius, tyčia atvykusius kelti riaušes į Rūdininkus. Tikime, Laurynai, tavimi, kaip ir tuo, kad tu esi protingas ir nei karto ne korumpuotas..
Jonas Kovalskis (c), 2021 m. liepos 27 d.
Lietuvos užsienio reikalų ministras su NATO vadovu aptarė susidariusią padėtį pasienyje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Anūkėlis Nr.1 Gabrielius Landsbergis telefonu guodėsi NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui dėl situacijos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Liūdna, škias, pabėgėliai tokie nekultūringi, demokratiškų komandų neklauso, slapta bendradarbiauja su autoritariniu A.Lukašenko, o turėtų būti atvirkščiai, mano Lietuvos ministeris.
„Su NATO vadovu apsikeitėme aktualiausia informacija apie regioninį saugumą Baltarusijos hibridinės atakos ir artėjančių Rusijos karinių pratybų „Zapad-2021“ akivaizdoje. Situaciją mūsų partneriai stebi ir vertina labai atidžiai“, – ministras G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija, iš viso šiemet per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. nelegalių migrantų. Lietuvos pareigūnai vadina išaugusią migraciją organizuota kaimyninės šalies režimo akcija prieš Lietuvą.
Gražiai skamba frazė “Mūsų partneriai labai atidžiai stebi situaciją”, Nuostabu!!! Lietuva, tu gali miegoti ramiai. Rūsti ir neįveikiama NATO atidžiai stebi nelegalius imigrantus, kertančius Lietuvos sieną. NATO demokratiškai subombardavo Libiją, o po to atidžiai stebėjo, kaip milijonai nelegalių migrantų ramiai kirto ES sienas ties Graikija, Italija, Ispanija ir taip pat ramiai apsigyveno Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Dabar vietiniai gyvena lyg ant parako statinės. NATO subombardavo Afganistaną, Iraką, Siriją, o po to ramiai sau stebėjo nelegalių migrantų srautus iš šių šalių į Europą per Balkanus. NATO mėgsta stebėti, kaip nyksta JAV kolonijų čiabuviai, jie stebi ištisus metus. JAV-NATO stebėtojams rūpi tik Rusijos reikalai ir nuolatinių konfliktų Rusijos pasienyje palaikymas. Visų kitų indėnų reikalai nėra JAV-NATO šerifo reikalas. Stebėjimas tęsiamas.
Šalys pasiekė susitarimą G.Landsbergiui palikti žinutę po signalo.
Jonas Kovalskis (c) , 2021 m. liepos 26 d.
ES siunčia optimizmą turinčius sukelti signalus – ES ministrai ketina galutinai patvirtinti Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą
Pirmadienį Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofin) planuoja galutinai patvirtinti iš Europos fondų finansuojamą Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą.
Pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtinus šį vos ne Maršalo planą, Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė tryško laime pristatydama jo įgyvendinimo etapus lyg tai būtų jos ir jos nekaltai pradėtos konservatorių partijos pergalė. Liepos 2 d. šį Planą jau patvirtino Europos Komisija.
Tuomet Vilniuje viešėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad planas pakels Lietuvos ekonomiką. Anot jos, beveik 38% plane numatytų lėšų prisidės prie Europos žaliojo kurso plėtros, o tai reiškia dideles investicijas į švarią energetiką, vėjo ir saulės energiją, kurios bus gaminamos ir kaupiamos Lietuvoje.
Be to, 31% plano išlaidų yra siejamos su išlaidomis skaitmeninių technologijų diegimui – numatomos didelės investicijos į 5G tinklo ir didelės spartos tinklų plėtrą, taip pat į šių technologijų diegimą viešųjų paslaugų sektoriuje.
Tada ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad trys pagrindinės Lietuvos pasirinktos kryptys apima žaliąjį kursą, skaitmeninių technologijų diegimą, o esminė žaliosios transformacijos sąlyga yra elektros perdavimo tinklų sinchronizavimas su Europa ir šalies rinkos apsauga nuo elektros energijos importo iš Baltarusijos Astravo AE?!! Konservatoriai ir toliau atkakliai Įgyvendina savo rinkiminę programą – už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus užkirsti lietuviams prieigą prie pigios Rusijos, Baltarusijos elektros energijos ir atverti kelius Europos monopolijoms tiekti brangią “demokratišką” elektros energiją į Lietuvos rinką. Šią brangią “demokratišką” europietišką elektros energiją lietuviams pardavinės ir kainas nustatys kas? Teisingai – “tautos tarnai” iš konservatorių ir liberalų partijų. Puikus išlaidų nacionalizavimo ir pajamų privatizavimo pavyzdys iš konservatorių/liberalų “naktinių reformų” meistrų maišo.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kurį PIŠ vyriausybė jau pakrikštijo nei daug nei mažai, bet „Naujos kartos Lietuva“, sudaro 2,2 milijardo eurų investicijos į reformas ir strateginius projektus.
Planuojama, kad šįmet į Lietuvos ekonomiką bus įlieta 150 mln. eurų, 2022 metais – 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 metais – 624 mln. eurų, 2025 metais – 293 mln. eurų, o 2026 metais – beveik 114 mln. eurų.
Planas bus finansuojamas iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, sutartos siekiant padėti bendrijos šalims atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Pagal šią priemonę lėšos padalinamos visoms bendrijos narėms.
Lėšos pagal šias priemones skiriamos visiems ES nariams. Lietuvos ekonomikos, kurią baigia palaidoti konservatorių ir liberalų efektyvūs menedžeriai, gaivinimo plane numatytos investicijos į septynias sritis: sveikatos priežiūra, žaliosios reformos, švietimo kokybės gerinimas, inovacijos, socialinė įtrauktis ir viešojo sektoriaus efektyvumas. PIŠ Vyriausybė apskaičiavo, kad kiekvienas pagal planą investuotas euras grąžins 1,9 euro realaus BVP.
Kai konservatoriai/liberalai pardavinėjo Mažeikių naftą JAV sukčiams iš Wiljams’o už vieną dolerį, suokė, kad taip sustiprins Lietuvos ekonomiką, demokratiją ir saugumą. Vėliau paaiškėjo, kad iš to uždirbo tik amerikiečiai, Kazickas ir Landsberginę gauja, o lietuviai liko su nosimi. Kai konslibai dalino po 3 ha žemę, suokė, kad tai laisvė, gerovė ir laimė lietuviams. Vėliau paaiškėjo, kad visas šias žemes tyliai supirko labiausiai etiškai degradavę vietiniai sąjūdiečiai, tapo milijonieriais, kuriems dabar vergauja už duonos kąsnį buvę jų kaimynai, draugai, kažkada gerbiami bendradarbiai. Už Visagino AE uždarymą sumokėjo visa Lietuva, tačiau jos uždarymo lėšas vis dar “įsisavina” tik konservatoriai ir liberalai. Tas pats triukas su elektros tinklais, jūrų laivynu, Būtingės “nepriklausomybe”, kaimo mokyklomis, ligoninėmis, ambulatorijomis ir kitomis “nusipelniusių gyventi geriau” konservatorių/liberalų “naktinėmis reformomis”.
Ir dabar aš turiu šitais veikėjais tikėti ir manyti, kad šie pinigai nebus ištaškyti po gudriomis išlaidų eilučių formuluotėmis, kurių galutinė paskirtis bus žinoma tik tiems konservatoriams liberalams, į kurių sąskaitas jie nusės. Jie vis duoda, stengiasi, padeda, aukojasi, dienos šviesos nemato, vis apie Lietuvą galvoja, bet kodėl daugeliui darosi vis sunkiau gyventi? ES iždas vis stato kisieliaus krantus, lieja pieno upes visose šalyse, o kas nors už tai atsiskaito žmonėms per tam tikras struktūras? Už ES lėšų panaudojimą ir išplovimą atsako lėšas “įsisavinę” veikėjai ar tautos? Labai įdomu žinoti .. Ir šie milijardai skiriami visai tautai ar tik keletui gerai įmitusių konservatorių/liberalų, atrinktų ir patikrintų? Kai pinigus gauna nusipelnę gyventi geriau konservatoriai/liberalai, galite neabejoti, didžioji dalis pinigų atiteks tiems patiems konservatoriams/liberalams “už darbą” – jiems gi gyventi irgi reikia.
ES pagalba velniai gaudo…

Mane ragina skiepytis vakcina, kuri nuo koronoviruso niekaip neapsaugo. Mane įkalbinėja skiepytis tie, kurie 30 metų man melavo, elgėsi kaip paskutinės padugnės su žmonėmis, kurie turėjo kitokią nuomonę apie bet kurį socialinę reikšmę turintį klausimą. Tie, kurie tyčiojosi 30 metų iš Lietuvos žmonių, dabar ragina skiepytis ir gieda, kad nesiskiepiję , neva, pažeidžia vakserių, valdžios liokajų teises ir antivakseriams reikia apriboti visas teises, vos ne iki uždarymo į konclagerius. Kuo labiau įsisiūbuoja “šviesiųjų ir labai išsilavinusių” žinomų heiterių-vakserių agresyvi retorika antivakserių adresu, tuo aktualiau kyla kovos su pandemija alternatyvos klausimas. Gal koronavirusą įveiksime greičiau, jeigu pakeisime nekaltai pradėtos konservatorių-liberalų partijos PIŠ Vyriausybę? Tokios nelaimės akivaizdoje labai tikėtina, kad priešlaikiniai rinkimai Lietuvoje būtų efektyviausia vakcina nuo konslibų savivalės bent.

Saulius Skvernelis pralaimėjo bylą dėl šmeižto kažkokiam Gediminui Vaitkevičiui. Kai kam gali pasirodyti, taip jam ir reikia, bet tai klaidingas požiūris. Blogai yra, kai bylas laimi tam tikra kategorija visai neteisių žmonių, blogai yra, kai teisingumas tampa “nusipelniusių gyventi geriau” privilegija, kai teisė į nešališką ir objektyvų teismą tampa nepasiekiama absoliučiai daugumai šalies piliečių. Kodėl eilinis pilietis, belsdamas su paskutine viltimi į teisingumo rūmų duris, yra žiauriai paniekinamas, pažeminamas, o jo gyvenimas neretai yra nepataisomai sudaužomas pasipūtusių, arogantiškų, patikėjusių savo nebaudžiamumu korumpuotų Temidės tarnų? Būtent teismų ir teisėsaugos organų veikėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daro didžiausią ir dažnai nepataisomą žalą valstybei, kurios pirmoji pareiga – vykdyti teisingumą – tampa nusikaltėlių viešpatavimo pagrindu, nebaudžiamumo garantija. Ir būtent tai tapo Lietuvos, šalia visų kitų liberalios kleptokratijos formų, viena iš pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui, o ne nuvalkiotas susikompromitavusios Lietuvos valdžios aktyviai propaguojamas mitas apie „Rusijos agresiją“. „Jeigu nori sunaikinti valstybę, reikia tik dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų“, – sakė marksizmo klasikas F.Engelsas. Lietuvoje tai tapo kraupia realybe, santykiai su korumpuota teisėsauga tapo kraupiausiu naktiniu košmaru visiems padoriems žmonėms.

Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.

Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.

Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.

Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose tarp skirtingo amžiaus gyventojų ir nustatė labai netikėtus rezultatus. Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja labai paprastas propagandinis fonas, kurį galima būtų apibūdinti bipolinėmis opozicijomis: Vakarai – gerai, Rytai – blogai, demokratija – gerai, autokratija – blogai, JAV-ES-NATO, Lietuva – demokratija, laisvė, gerai, TSRS, Kinija, Rusija – autokratija, diktatūra, blogai.  Ši nesudėtinga schema buvo intensyviai kalama į masinę sąmonę visą nepriklausomybės laikotarpį, todėl, savaime suprantama, nuomonės formuotojai buvo įsitikinę savo propagandos rezultatais. Tuo labiau visos apklausos taip ir rodė – Lietuva yra ištikimiausia europietiškų vertybių, kurių turinis yra rusofobija, puoselėtoja. Tiesa, čia reikėjo kada nors tikėtis netikėtumo. Visos apklausos buvo vykdomos sena gera patikima manipuliacijų sąmone metodika. Apklausų rengėjai suformuluodavo klausimus taip, kad atsakymai į juos visada duodavo pageidaujamus rezultatus, kurie atspindėdavo masinės propagandos suformuotus stereotipus.

Šį kartą  Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atsisakė patikrintos manipuliatyvinės metodikos ir nuėjo objektyvesniu moksliniu keliu. „Ėjome su tuščiu lapu. Ne mes pateikdavome teiginius, atsakymų variantus, bet patys žmonės kalbėjo, mes tik užvesdavome ant kelio. Štai tada prasidėjo naratyvo “, – apie tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacija. Naratyvų analizė“ eigą pasakoj analitikas Gintaras Šumskas. Čia pažymėtini du labai svarbūs momemtai. G.Šumskas atskleidė, kad iki šiol sociologinės apklausos buvo sąmoningai klastojamos tyčia formuluojant klausimus, į kuriuos atsakę respondentai patvirtindavo ne savo nuomonę, o tyrėjų iš anksto suformuluotus atsakymus, tai yra, apklausos buvo apriori klaidinančios. Antras momentas,  leidus respondentams išreikšti laisvai savo nuomonę, atsivėrė labai nemalonus vaizdas, visiškai priešingas, nei buvo galima tikėtis.

O būtent, daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS, TSRS žlugimas daugeliui buvo tragedija, tarybiniais laikais gyvenimas buvo saugesnis; NATO neužtikrina Lietuvai saugumo ir visus pinigus, Lietuvos išleistus militarizacijai, reikėjo išleisti socialinei sferai, valstybės sveikatos sistema nesugeba kovoti su koronaviruso pandemija, Lietuva prarado suverenitetą ir yra valdoma iš Briuselio, Vašingtono, Londono, lietuviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, kuri prikėlė Rusiją, Lietuva neturėtų konfliktuoti su Rusija, Baltarusija, tuo tarpu, kai nepasitikėjimas ES auga.

“Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos”, — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).

Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.

Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama užsidirbti. Lietuvos visuomenė dėl savo bėdų kaltina valdančiąją konservatorių partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: beveik 60% gyventojų mano, kad „konservatorių valdžia apiplėšė žmones – pensijos ir pinigai nuvertėjo“. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją bet kada gali baigtis baudžiamąja byla pagal LR BK 170-2 str.

Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — nuvertėjo pensijos ir pinigai.

Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs nostalgijos tarybinei praeičiai  motyvas yra ekonominis saugumas. Taigi 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad tarybiniais metais  didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.

Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie “partizanų” laisvė kovų istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. Teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių žinomų asmenybių aktyvus dalyvavimas tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių žudynėse, žydų genocide.

Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, kad Tarybų Sąjunga išvadavo šalį iš nacių okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad tarybų valdžios laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi “Rusijos grėsmės” isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie “galimą Rusijos agresiją” ir kelia antirusišką isteriją.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių. Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas “sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą”. Tačiau kartu yra nutylima, kad 1939 metų kovo 22 d., tai yra, pusę metų iki MR pakto, Lietuva buvo sudariusi su nacistine Vokietija analogišką sutartį ir perdavė pagal šią sutartį Klaipėdą Vokietijai.

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovina nacizmą. Respublika “miško brolius” laiko “tautiniais didvyriais”, kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į tarnybą nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir tarybinius darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami. Žodžio laisvės, spaudos laisvės, žmogaus teisių suvaržymus apklausos dalyviai taip pat sieja su valdančiąja konservatorių, liberalų partija

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su “sovietų okupacijos” padariniais ir reikalauja atlyginti “žalą”. Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Tyrimo autoriai dar kartą įsitikino, kad ištikimybė mokslinės analizės principams gali pateikti daugybę netikėtumų socialinių apklausų vykdytojams, kuriems tenka rinktis alternatyvoje: kas geriau – saldus melas ar karti tiesa. Kai apsigaudinėti save jau yra pavojinga, rasti išeiti gali padėti tik tiesa.

 

JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, vadovaujama karo maitvanagių iš JAV, paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį,pasinaudojusi savo ilgalaikėmis provokacijomis Rusijos pasienyje. JAV karo nusikaltėliai savo galvažudžių kariuomenėje Europoje ir visų savo bananų respublikų marionetinių kareivėlių armijose muša būgnus, trimituoja aliarmus neva dėl to, kad Rusija ėmė telkti savo ginkluotas pajėgas, reaguodama į akivaizdžią NATO agresiją, prie spėjamų priešo įsiveržimo vietų.
Priminsiu, NATO karo nusikaltėlių gauja pasiuntė JAV okupuotos Ukrainos banderlogus su tankais prie Rusijos sienos Krymo pusiasalyje, Kijevas suaktyvino savo karines provokacijas prie Donbaso, sutelkė visą Vakarų fašistinį internacionalą Rytų Ukrainoje. Nato Juodojoje jūroje šiuo metu sutelkė visą eskadra JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos laivų ir atvirai grasina pradėti III-ą Pasaulinį karą prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Tokia pat NATO karo nusikaltėlių gaujos fašistinių pajėgų koncentracija jau seniai vyksta visoje Europoje, Skandinavijos šalyse, Pabaltijo bananų respublikose ir kitur. Masinė tautinės neapykantos rusams ir karo su Rusija propaganda Vakarų kolonijų šalyse jau peržengė klinikinės šizofrenijos ribas. Daugybės Soroso atgaivintų paramilitarinių fašistinių organizacijų nariai bananų respublikose tiesiog kliedi revanšo už pralaimėjimą II-Pasauliniame kare viltimis ir yra pasirengę pradėti karą, guldyti galvas už JAV transnacionalinių korporacijų nešvaraus verslo interesus ir pelno padidinimą.
JAV okupacinės kariuomenės Europoje karinėse bazėse Vašingtonas šiandien savo dalyvavimo (pasiruošimo įvykdyti tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją) kariniame konflikte su Rusija lygį iš “galima krizė” pervedė į kategoriją “potenciali neišvengiama krizė”, rašo JAV karo ir melo propagandos ruporas The New York Times.
Priežastimi, tiksliau pretekstu, kariniam globaliniam karui JAV karo nusikaltėliai nurodo tai, kad Donbase labai paaštrėjo kariniai veiksmai ir Rusija sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos sienų. Priminsiu, po JAV-ES įvykdyto 2014 metais valstybinio perversmo Ukrainoje, šalį užgrobė JAV marionetinė fašistinė chunta, sudaryta iš Vakarų Ukrainos banderlogų ir proamerikietiškų vietinių sionistų. Šalis yra valdoma iš Vašingtono ir ten visos provokacijos yra sankcionuojamos vietinių gubernatorių iš JAV ambasados.
Pentagono vertinimu, Rusija gynybai nuo akivaizdžios JAV-NATO agresijos prie sienų dislokavo, savo teritorijoje, apie 4 tūkstančius kariškių ir sunkiąja techniką. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos galvažudžių pajėgos, sutelktos tik prie Rusijos sienų, įskaitant marionetines bananų respublikų armijas, skaičiuojamos apie 3 mln.
Panašu, JAV karo nusikaltėliai bandys vėl pakartoti seną Vakarų napoleonų-hitlerių keistą tradiciją – kartą per šimtmetį susirinkti į krūvą, keliauti į Rusiją, gauti ten per snukį ir nusiraminti dar šimtui metų. Bet šis kartas, panašu, žada būti paskutinis… Ir neilgam
JAV-NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergą – II!
Yankey, go home!
NATO! Lauk iš Lietuvos!
STOP US-NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!

1942 m. balandžio 4 d. tarybinis karo lakūnas Aleksejus Maresjevas buvo numuštas oro mūšyje su “vieningos” Europos nacistinės Vokietijos interventais virš priešo užimtos teritorijos. Žiemą šaltyje sunkiai sužeistas tarybinis karys 18 dienų šliaužė pas savus, nušalo kojas, kurias vėliau teko amputuoti. Tačiau praėjus tik 15 mėnesių po sunkios operacijos jis vėl grįžo į karinę tarnybą, skraidė ir vietoje abiejų kojų turėdamas protezus numušė daugiau vokiečių asų nei iki sužeidimo. Aleksejus Maresjevas 1967 metų gegužės 8 dieną nešė deglą, nuo kurio buvo uždegta Amžinoji ugnis prie Nežinomo kareivio kapo Maskvoje prie Kremliaus sienos.

Aleksejus Petrovičius buvo ir yra drąsos, valios ir meilės gyvenimui pavyzdys. Jis niekada nesiskundė likimu, nesididžiavo savo pergalėmis, ėjo savo svajonės link, mylėjo dangų ir gyvenimą, nepasidavė negaliai ir stebino aplinkinius savo optimizmu ir asmeniniu žavesiu.

Apysaka apie tikrąjį žmogų, Polevojus Borisas, knyga | SENA.LT
Niurnbergo Tribunole teisiamasis nacistinės Vokietijos vienas iš lyderių Liuftvafės vadas Hermanas Geringas liudijo: ”
“Mūsų žvalgyba dirbo gerai, ir mes žinojome maždaug Raudonosios armijos dydį, tankų skaičių, aviaciją, žinojome Rusijos karinių gamyklų pajėgumus. Palyginę jėgas, mes buvome tikri dėl savo pergalės. Bet mes nežinojome tarybinių rusų. Rytų žmogus visada buvo paslaptis Vakarams. Napoleonas padarė klaidą. Mes ją pakartojome, – ir pakėlęs savo pilkas alavines akis į dangų, jis tarė: – Tai ne nusikaltimas, tai – likimas.”

“Likimas? Prisipažįstu, kad išgirdęs šį priverstinį prisipažinimą buvau tiesiog sujaudintas. Likimas! Iš karto prisiminiau lakūną be kojų, apie kurį dar nieko nerašiau. Lakūną, kuris taip atkakliai vengia manęs. Štai jis, tas “likimas“, kuris nulėmė karo baigtį ir nubloškė jus teisiamųjų suolą, Hermannai Wilhelmai Geringai!” – rašė tuo metu Borisas Polevojus.Памятник Маресьеву

Tarybinis rašytojas Borisas Polevojus A.Maresjevo žygdarbiui, tarybinio žmogaus nepalaužiamai valiai įamžinti 1946 metais parašė knygą “Apysaka apie tikrą žmogų”, pagal kurią 1948 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.

 

Lietuvoje konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai 30 metų kruopščiai perrašinėjo Lietuvos istoriją, nuosekliai ir skurpulingai trynė lietuvių istorinę atmintį, valė ir valo informacinę erdvę nuo bet kokių užuominų apie tai, kad lietuviai kartu su tarybine liaudimi kovėsi su Vakarų fašizmu, vadavo Lietuvą nuo vokiškųjų okupantų ir jų kolaborantų – nacionalistų, Birželio 23 “sukilėlių”, lafininkų, impulevičiukų, plechavičiukų ir pan. “patriotų”.  Jūs sunkiai rasite dabar viešoje informacinėje erdvėje šią nuostabią B.Polevojaus knygą apie A.Maresjevo žygdarbį. Tarybiniais metais ši knyga buvo leidžiama milijoniniais tiražais, buvo dažnai sutinkama bet kurios šeimos asmeninėje bibliotekėlėje. Tad pasirausę senelio, tėvelio bibliotekoje lengvai ją rasite ir perskaitysite. O perskaityti ją tikrai verta, pajusite didelį estetinio pasitenkinimo jausmą.

Aleksejus Maresjevas  mirė 2001 metais gegužės 18 d., palaidotas Novodevičjes kapinėse Maskvoje.