Ponia Pirmininke,
Puikiai suprantame, kad vienintelė priežastis sušaukti šiandieninį Saugumo Tarybos posėdį yra Kijevo režimo rėmėjų iš Vakarų noras išlaikyti Ukrainos temą „ant vandens paviršiaus“ JT Saugumo Taryboje ir iš jiems naudingos perspektyvos. Tai reiškia, kad Rusijos karinių kosminių pajėgų smūgiai į objektus, susijusius su Zelenskio režimo kariniu potencialu, yra smerkiami ir perdėtai pristatomi kaip smūgių civiliams gyventojams pasekmės. Visa tai atrodo labai neįtikinamai, ypač Izraelio vykdomų žudynių Gazos Ruože fone.
Ponia Pirmininke,
Šiandien, kaip įprasta, šiame susitikime pasisakė ES narės. Akivaizdu, kad nieko naujo iš jų neišgirsime. Tačiau tikimės jų aktyvaus dalyvavimo rytoj vyksiančiame posėdyje, kuris yra šaukiamas mūsų iniciatyva.
Kalbant apie minėtus masinius smūgius didelio tikslumo ginklais į Ukrainos kuro ir energetikos komplekso objektus, jie yra atsakas į Kijevo režimo bandymus padaryti žalą Rusijos naftos ir dujų pramonei bei energetikos objektams. Smūgių tikslai buvo pasiekti, buvo sutrikdytas Ukrainos karinės pramonės įmonių darbas, pastiprinimų permetimas į karinių veiksmų rajonus, apsunkintas kuro tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip ir visais ankstesniais atvejais, civiliams gyventojams Rusijos kariškių smūgiai nekėlė jokios grėsmės, kad ir kaip Zelenskio režimas ir jo rėmėjai iš Vakarų bandytų tai įrodyti.
Vakarų propagandistus taip pat labai trikdo paprastų ukrainiečių nuomonė, kuria jie dalijasi socialiniuose tinkluose, raginantys tautiečius baimintis ne Rusijos itin tikslių smūgių, o Ukrainos oro gynybos, dislokuotos pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę gyvenamuosiuose rajonuose. Kadangi, kaip tai pripažįsta pati Ukraina, pas juos lieka vis mažiau oro gynybos sistemų, dėl jų naudojimo įvyksta ir mažiau incidentų, ką pastebi ir eiliniai šios šalies piliečiai.
Beje, neseniai Ukrainos kariuomenė pradėjo atvirai skųstis, kad vietos gyventojai Charkove, Odesoje, Nikolajeve, Dnepropetrovske ir kituose Ukrainos miestuose bei regionuose pradėjo aktyviai dalytis su mūsų karinėmis tarnybomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių sandėlių ir gyvosios jėgos koncentracijos vietų koordinatėmis, o tai akivaizdžiai demonstruoja tikrąjį civilių gyventojų požiūrį į tai, kas vyksta.
Paprasti ukrainiečiai vis labiau ima suvokti, kas yra tikrasis jų priešas ir kas kelia realią, o ne įsivaizduojamą grėsmę jų gyvybei. Juos galima suprasti, nes jiems rūpi tai, ko mūsų Vakarų kolegos, žinoma, šiandien nepasakė.
Pavyzdžiui, jie nė žodžio nepratarė apie šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyrų teisių pažeidimus priverstinės mobilizacijos metu. O tai šiandien yra tikra rykštė ukrainiečių šeimoms. Internete skelbiama vis daugiau įrodymų, kad karių registracijos ir komplektavimo biurai be jokių ceremonijoje elgiasi su ukrainiečiais vyrais ir, pažeidžiant visas normas bei įstatymus, juos grobia tiesiog gatvėje kaip paieškomus nusikaltėlius ir be jokio apmokymo siunčia juos tiesiai į frontą, kur vienintelė galimybė išgyventi – tai pasiduoti Rusijos kariuomenei. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta, nes yra nacionalistų užkardos būriai, kurie patys stengiasi neįsitraukti į tiesioginį mūšį su Rusijos kariuomene, jie mieliau šaudo savo tautiečiams į nugarą. Tuo pat metu ryšių ir lėšų turintys žmonės, deputatai ir pareigūnai patys vengia mobilizacijos ir išveža šaukiamojo amžiaus savo šeimų narius į užsienį.
Vinicos srityje net buvo įvestas draudimas karinio amžiaus vyrams atvykti į pasienio su Moldova teritoriją, kad jie nepabėgtų iš šalies.
Kaip galima sužinoti iš neseniai Vokietijos leidinio „Deutsche Welle“ paskelbto vaizdo reportažo, daugelyje Ukrainos kaimų tiesiog neliko vyrų, kuriuos galima būtų mobilizuoti. 400 gyventojų turinčiame Luzanovkos kaime (Čerkasų sritis) buvo mobilizuota apie 50 vyrų. Vietos kaimo tarybos pirmininkas skundžiasi, kad kaime nebėra kam kapų duobes kasti. Ir tokia situacija yra visoje Ukrainoje. Visa tai vyksta aiškaus didžiosios daugumos ukrainiečių nenoro kariauti už Vakarų geopolitinius interesus fone.
Kaip neseniai pripažino Kijevo tarptautinio sociologijos instituto prezidentas, tik 8% apklaustų vyrų yra pasirengę savo noru stoti į karinę tarnybą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose. Kijevo režimas pagrįstai mano, kad tai mirtina grėsmė jų valdžiai, todėl visais įmanomais būdais „veržia varžtus“.
Taigi mėnesio pradžioje ukrainiečių šaukiamasis amžius sumažintas nuo 27 iki 25 metų, o, sprendžiant iš to, kaip sekasi Ukrainos kariuomenei fronte, labai greitai jis gali pasiekti 17-18 metų. Savo agonijos metu Hitleris, kaip žinoma, į Berlyno gynybą metė hitlerjugendą (hitlerio jaunimą).
Tą patį pasiruošęs daryti priešmirtinę agoniją išgyvenantis Zelenskio režimas ir karui už Vakarų šalių interesus aukojantis ne tik ukrainiečius vyrus, bet ir ukrainietes. Dabar ruošiamas priimti mobilizacijos įstatymas galutinai paverčia ukrainiečius baudžiauninkais, kurių gyvenimą valdo Zelenskis ir jo klika. Tik mūsų Vakarų kolegos nori tylėti apie tai, kaip ir apie tai, kaip jie ilgus metus, prisidengdami Minsko susitarimais, ruošė Ukrainą karui su Rusija, o paskui 2022 metų balandį neleido Ukrainai sudaryti taikos sutartį su Rusija.
Žinoma, šiandien mes neišgirdome, kad žmogaus teisių padėtis Ukrainoje ir toliau sparčiai blogėja. Nė vienas jo Vakarų rėmėjas nedrįsta sustabdyti Kijevo režimo vadovo, kuris uzurpavo valdžią, atšaukė rinkimus šalyje ir įmetė į kalėjimą visus, kurie nesutiko su jo diktatūra.
Tuo tarpu šalyje vis įnirtingiau propaguojamas neonacizmas, šlovinami Ukrainos nacių kolaborantai, o nacionalistinė ir rasistinė ideologija yra diegiama plačiai visuomenėje. Vykdomas nepertraukiamai ir dideliu mastu kanoninės Ukrainos stačiatikių bažnyčios persekiojimas. Kijevo režimas uoliai formuoja „priešo kolaborantų“ įvaizdį Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, jos šventikams ir visais įmanomais būdais skatina neteisėtą jos šventyklų užgrobimą. Viskas, kas rusiška (kalba, kultūra, švietimas, žiniasklaida) automatiškai „atšaukiama“.
Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Praėjusią savaitę prieštaringai vertinamas Nacionalinės atminties institutas Kijeve gimusį rašytoją Michailą Bulgakovą, gyvenusį XIX–XX amžiuje ir mirusį 1940 m., paskelbė „aršiu ukrainofobu“ ir rašytojo vardo vartojimą prilygino „Rusijos imperinės politikos propagandai“. Visam pasauliui žinomas rusų rašytojas kaltinamas tuo, kad jis „iš visų to meto rusų rašytojų buvo arčiausiai dabartinių putinizmo ideologų ir Kremliaus etnocido Ukrainoje pateisinimo“. Sveikos psichikos žmogus tokio dalyko neparašytų. Jis nekovos su menu, nenaikins knygų ir nedegins jų aikštėse. Tik naciai tai darė praėjusio amžiaus 30–40-aisiais metais. O jų ideologiniai paveldėtojai lygiai tą patį šiandien daro Ukrainoje – šlovina Banderą, Šuchevyčių ir visus tuos, kurie karo metu padėjo vokiečiams žudyti žydus, lenkus, rusus, čigonus ir net tuos pačius ukrainiečius. O dabartiniai vokiečiai ir kiti vakariečiai vietoj pasmerkimo žodžių apsimeta kurčiais ir nebyliais aprūpina Kijevo klikos lyderį ginklais ir padeda žudyti civilius. Tačiau apie tai išsamiai kalbėsime atskirame posėdyje, kurį mes šaukiame rytoj.
Mūsų kolegos iš Vakarų taip įpratę „automatiškai“ užmerkti akis prieš bet kokius Kijevo režimo nusikaltimus ir išsigimėliškus išpuolius, kad sugeba net nepastebėti prieš kelias dienas vėl pradėtų Zaporožės atominės elektrinės tiesioginių apšaudymų iš artilerijos ir bepiločiais lėktuvais, kurie gali sukelti branduolinę katastrofą pačiame Europos centre. Šią temą aptarsime atskirai per specialų posėdį balandžio 15 d. Tikimės, kad TATENA, kurios darbuotojai yra elektrinės teritorijoje ir gali savo akimis stebėti ukrainiečių provokacijas, vadovybė sugebės duoti teisingą įvertinimą tam, kas vyksta.
Gerbiami kolegos,
Visa tai, žinoma, nedžiugina, tačiau yra ir gerų naujienų, kurios įkvepia optimizmo kiekvienam, pavargusiam nuo Ukrainos krizės. Rusijos kariuomenė šiandien veržiasi į priekį beveik visomis kryptimis, naikindama gynybines linijas, kuriose įtvirtinimai buvo statomi daugelį metų. Mūsų akyse karinėse operacijose vyksta radikalūs pokyčiai, ir šios tendencijos nepakeis nei nauji Vakarų karinės pagalbos paketai, nei nauji Kijevo režimo „mėsos šturmai“ ir kontratakos.
Ši situacija itin didelį nerimą kelia Ukrainos lyderio Vakarų rėmėjams, kurie vietoj tikslo „padėti Kijevui nugalėti Rusiją“ jau paskelbė sau naują tikslą – „neleisti Rusijai laimėti“. Pats Zelenskis taip pat pastebimai pakeitė savo retoriką, perspėdamas savo šeimininkus, kad be naujos didelio masto Vakarų pagalbos Ukraina pralaimės. Taigi jis patvirtina tai, ką ne kartą sakėme: Ukraina šiandien yra ne kas kita, kaip privati karinė kompanija kariaujanti iki paskutinio ukrainiečio už Vakarus ir Vakarų ginklais. Viskas, kas belieka Kijevo režimui tokiomis aplinkybėmis, tai su bejėgišku įniršiu kariauti pagal blogiausias teroristų tradicijas, tikslingai apšaudant taikių Rusijos miestų kvartalų teritorijas ir rengiant tikrus teroro aktus. Taip ir įeis į istoriją: nežmoniškas ir mizantropiškas teroristų ir nacistų režimas, išdavęs savo tautos interesus ir paaukojęs juos už Vakarų pinigus ir kyšius Zelenskiui ir jo artimiausiai aplinkai.
Tokiomis sąlygomis Kijevo režimo vadovo bandymai reklamuoti savo „formules“ ir kviesti „viršūnių susitikimus“ Kijevo režimui paremti kelia tik nesupratimą. Labai greitai vienintelė tarptautinių susitikimų dėl Ukrainos tema bus besąlygiškas Kijevo režimo pasidavimas. Patariu visiems tam pasiruošti iš anksto.
Ačiū, už dėmesį.
(Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis , 2024-04-12)
