NATO 75-metis – atidėtas nuosprendis kriminalinėje byloje.
Didžiausio pasaulyje militaristinio susivienijimo NATO šalių kompradoriniai elitai šiandien švenčia šios žiauriausios žmonijos istorijoje tarptautinių nusikaltėlių gaujos 75 metų kruviną jubiliejų. NATO tarptautinė militaristinė organizacija buvo įkurta tam, kad 20 amžiuje tęstų Didžiosios Britanijos imperijos neokolonijinę politiką. Vakarai 1000 metų naikino suverenias valstybes visame pasaulyje, kad sunaikintų valstybių tautų sukurtas turtas, ištekliai atitektų Vakarų kolonizatoriams. Neokolonializmo formos, lozungai keitėsi, tačiau esmė, tikslai nuo Kryžiaus žygių laikų išliko tie patys – kitų tautų pavergimas, plėšikavimas, išnaudojimas.
Po britų kolonijinės imperijos žlugimo 20 amžiaus viduryje neokolonijinės Vakarų ekspansijos vėliavą perėmė buvusi britų kolonija Jungtinės Amerikos Valstijos. Iki šių dienų Vakarai nepajėgia atsisakyti kolonijinio mastymo ir militaristinės ekspansijos metodų. Visi tarptautiniai, karo nusikaltimai, kraupiausi nusikaltimai žmoniškumui 20 ir 21 amžiuje, kaip ir konkistos laikais, pasaulyje vyko NATO šalių, vadovaujamų JAV ir Jungtinės Karalystės, iniciatyva ir rankomis. Šiuo metu NATO šalys, JAV reikalavimu, didina finansavimą karo reikmėms. Lietuvos valdanti landsberginė klika, prezidentas G. Nausėda, kaip ir visų kitų “nepriklausomų” Vakarų, Vidurio Europos, Baltijos šalių marionetiniai režimai, vieningai pritarė naujiems duoklės JAV-Didžiajai Britanijai tarifams. Dar anksčiau JAV prezidentas D.Trampas pareikalavo iš Japonijos JAV okupacinei kariuomenei (apie 57 000 galvažudžių) Japonijoje išlaikyti skirti 2 kartus didesnį kiekį pinigų – nuo 4 mlrd USD iki 8 mlrd USD. Tokį pat reikalavimą D.Trampas įteikė kitai JAV kolonijai Tolimuosiuose Rytuose Pietų Korėjai – “draugystė” su šviesiaisiais demokratais iš Vakarų visada brangiai kainavo visoms “demokratizuotoms” kolonijoms. Visos šios „laisvos“ šalys net neužsiminė apie Tautų Chartijoje įtvirtintą nuostatą saugoti taiką, tarpusavio santykiuose kylančias problemas spręsti taikiai, nenaudojant karinės jėgos, pagaliau apie šalių suverenias teises tvarkytis savo šalyse taip, kad tai atitiktų gyvybiškai svarbius jų šalių tautų nacionalinius interesus. Visos šalys-vasalės tvarkingai padidino savo šalių skiriamas lėšas karui ir JAV karo pramonei finansuoti. Vakarų demokratija – tai laisvė daryti tik tai, ką liepia Didysis Brolis Dėdė Semas.
NATO buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d., kaip skelbia aljanso statutas, „suvienyti šalių-bloko narių pajėgas kolektyvinei gynybai nuo išorės priešų, išsaugoti stabilumą ir taiką“. Ciniškiau ir aiškiau NATO tikslus apibrėžė britų baronas Izmėjus Hastings’as, pirmasis NATO Generalinis sekretorius : „… laikyti rusus išorėje, amerikiečius viduje , o vokiečius po kojomis“. Kitais žodžiais tariant, NATO buvo sukurtas tam, kad „sulaikyti tarybinę grėsmę“, ir išsaugoti Vakarų kolonizatoriams galimybę plėšikauti visame pasaulyje. Kaip jie tai darė nuo kryžiaus karų laikų.
Ką NATO „demokratai“ darė iš tiesų visame pasaulyje, pažiūrėkime nusimetę rožinius demokratijos akinius. NATO be grimo atrodo maždaug taip.
Miuncheno suokalbis 1938 metais atvėrė kelią didžiausiam žmonijos istorijoje karui ir nukreipė Vakarų agresiją prieš Tarybų Sąjungą, Rusiją, Lietuvą. Vėliau, kaip atsakas į agresyvaus Vakarų kolonijinės ekspansijos karinio aljanso sukūrimą, 1955 metais, po šešerių metų, kurių metu TSRS atkakliai siekė įtikinti savo buvusius sąjungininkus Vakaruose atsisakyti karinio globalinio konflikto eskalavimo kelio, buvo įkurtas Tarybų Sąjungos gynybinis blokas Varšuvos sutarties šalių organizacija, o NATO save pasiskelbė šios organizacijos geopolitiniu priešininku. 1990 metais Varšuvos sutarties šalių organizacija buvo išformuota, todėl dauguma pasaulio žmonių pagrįstai tikėjosi, kad NATO savo istorinį vaidmenį jau atliko, tapo beprasmiška, nebereikalinga ir savaime turėtų užbaigti savo egzistavimą. Tačiau būtent tada ir išryškėjo tikrieji NATO kaip neokolonijinės imperijos tikslai.
NATO nėra joks gynybinis aljansas, kadangi nei šios organizacijos, nei jos narių niekas niekada nėra užpuolęs, todėl ir gintis, atitinkamai, šitam aljansui niekada neteko. NATO – tai agresyvus Vakarų militaristinės ekspansijos įrankis, nusikalstama organizacija, kuri pati arba kurios narės po II-ojo Pasaulinio karo užpuolė ir nuniokojo apie 80 pasaulio šalių, išžudė milijonus pasaulio gyventojų, įvykdė baisiausius karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui. Būtent NATO kelia didžiausią grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje, būtent NATO ir yra vienintelis grėsmės taikai ir saugumui Žemėje šaltinis. NATO yra pats kruviniausias žmonijos istorijoje Vakarų kolonizatorių įrankis, kuriuo JAV, JK visada švaistosi, kai jų kapitalistiniu išnaudojimu grįstas sistemas apima neišvengiama sisteminė krizė. Kai tik iškyla krizė, JAV-NATO sukelia karą – lokalinį, kaip Irake, Libijoje, Sirijoje, arba globalinį, kaip I arba II Pasauliniai karai arba Ukrainoje šiuo metu vykstantį.
Visose šalyse, kur įsiveržė – taikiai, valstybinio perversmo, spalvotos revoliucijos, sąjūdžio, maidano būdu arba tiesioginės karinės intervencijos būdu – NATO karo nusikaltėlių gauja, įvyko nacionalinės katastrofos: ekonominis, socialinis, kultūrinis nuosmukis, masinis skurdas, depopuliacija, deindustrializacija, suvereniteto praradimas. Paskutiniai NATO karinių „demokratizacijų“, Vakarų „bombų demokratijos“ žymesni pavyzdžiai yra Korėja, Vietnamas, Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija, Venesuela, Ukraina. Šios šalys, patyrusios NATO karines ar nekarines invazijas, tapo valdomo chaoso ir humanitarinės katastrofos zonomis. Pabaltijo šalyse sąjūdiečių, konservatorių, liberalų žadėti visuotinė gerovė ir klestėjimas, žinoma, neįvyko ir įvykti negalėjo. Kolonizuotoms tautoms kolonijinė priklausomybė Vakarams yra tik lėta genocido forma. Savaime suprantam, “laisvė NATO sudėtyje” Lietuvai sukėlė tipiškas Vakarų kolonizacijos pasekmes, kaip ir visais Vakarų kolonizacijos atvejais visame pasaulyje – katastrofa, ekonominis, socialinis, kultūrinis nuosmukis, masinis skurdas, depopuliacija, masinė emigracija, suvereniteto praradimas, de facto Lietuvos okupacija kaip ir 1941 – 1945 metais.
NATO – nusikalstamas Vakarų kolonijinės ekspansijos įrankis, turi būti kuo greičiau išformuotas, o Vakarų karo vanagai privalo atsakyti už savo įvykdytus nesuskaičiuojamus nusikaltimus žmoniškumui visame pasaulyje. Tik tokiu atveju Žemėje įmanoma atkurti taiką ir saugumą, išsaugoti mūsų planetą, suteikti žmonijai šansą į ateitį.
Tradicinis JAV-UK-NATO karo nusikaltėlių gaujos vykdomo tarptautinio nusikaltimo, karinės agresijos scenarijus, kuris įvairiose pasaulio šalyse reguliariai kartojasi nuo 1953 metų invazijos į Korėją.
A variantas – nekarinė invazija: 1) JAV – NATO šalys įvykdo masinę informacinę ataką prieš teisėtą nepriklausomos šalies valdžią, intensyviai skleidžia dezinformaciją visam pasauliui apie demokratijos nebuvimą, žmogaus teisių pažeidimus, grėsmę taikai, masinio naikinimo ginklus, paramą terorizmui, neva kenčiančią ir laukiančią Vakarų pagalbos tautą, demonizuoja vietinę patriotišką teisėtą valdžią, įveda neteisėtas sankcijas prieš šalį, tuo dar pablogindama gyventojų materialinę padėtį, sukelia socialinius neramumus, sąjūdžius, maidanus, spalvotas revoliucijas, įvykdo valstybės perversmą ir užgrobią šalį, šalies resursus. Sėkmingą tokios kolonizacijos pavyzdį turėjome galimybę stebėti 2014 metais Ukrainoje. O štai 2020 metais Baltarusijoje, kur JAV-NATO bandė pavergti baltarusių tautą, nekarinė JAV-NATO invazija patyrė nesėkmę ir turėjo gėdingai pasitraukti.
B variantas, kai nepavyksta nekarinė kolonizacija, Vakarų kolonizatoriai užpuola šalį, ją apiplėšia, paskelbia ją demokratiška, atima visus šalies resursus ir, iš esmės, duoda vietiniams čiabuviams demokratijos iliuziją, o ne demokratiją, kolonijinę priklausomybę, o ne laisvę . Tokių NATO kolonijinės demokratijos pavyzdžių apstu– S.Miloševičius ir Jugoslavija, Osama bin Ladenas ir Afganistanas, S. Huseinas ir Irakas, M. Kadafis ir Libija, Janukovičius ir Ukraina, Asadas ir Sirija, Maduro ir Venesuela bei daugybė kitų atvejų. Tačiau galinga NATO melo propagandos mašina įvykdo dar vieną tarptautinį nusikaltimą – performatuoja pavergtų valstybių gyventojų smegenis taip, kad vergai ima galvoti, jog yra laisvi. Ir tai yra pats baisiausias NATO gaujos nusikaltimas – sąmonės kolonizacija, laisvų šalių piliečių mankurtizacija per propagandos priemones bei švietimo sistemas.
NATO karo nusikaltėlių gauja kruopščiai pasirenka savo agresijos auką. Paprastai tai būna laisva nuo JAV-UK-ES nusikalstamos įtakos šalis, vykdanti savarankišką užsienio ir vidaus politiką, šalies teisėta vyriausybė tarnauja savo tautai ir gina savo šalies piliečių nacionalinius interesus, daro tai, kas yra tiesiog neįmanoma, jeigu ten savo letenas įkiša transnacionalinės JAV-UK-ES korporacijos. Grobikiškų transnacionalinių korporacijų patekimas į suverenios šalies vidaus rinką yra racionaliai ir pagrįstai ribojamas nacionaliniais įstatymais. Tokią laisvą šalį NATO paskelbia „nedemokratiška, pažeidinėjančia žmogaus teises ir laisves, varžančia gėjų teises“, joje įdiegiami įvairiausi nemilitaristinės Vakarų ekspansijos Soroso fondai, kurie griauna valstybę iš vidaus, rengia „spalvotąsias“ revoliucijas – maidaną, tahrirą, sąjūdį ar pan. Nepavykus užgrobti šalį vidaus 5-os kolonos išdavikų pastangomis, išorės priešų ekonominėmis sankcijomis palaužti šalies suverenitetą, nuversti teisėtą valdžią nekarinėmis priemonėmis, įjungiamas teisėtos šalies valdžios nacionalinių institutų ir jos lyderių nuožmaus demonizavimo kampanijos mechanizmas. Ir tai dažnai būna paskutinis akordas prieš Vakarų planuojamą nusikaltimą – karinę intervenciją į suverenią šalį. Tokiais JAV-NATO koalicijos rengiamos karinės agresijos taikiniais šiuo metu yra Rusija, Baltarusija, Kinija, Iranas, Sirija, Venesuela, Š.Korėja, Centrinės Afrikos šalys, paskelbusios nepriklausomos nuo JAV politikos kursą.
NATO vykdomos smegenų, sąmonės kolonizacijos reiškinį mes matome ir dabar „laisvame“ Vakarų pasaulyje, visame Rusijos pasienyje, nuo Kolos pusiasalio iki Juodosios jūros. NATO karinių pajėgų telkimas Rusijos pasienyje, masinis smegenų plovimas, militaristinė antirusiška isterija, tautinės nesantaikos ir neapykantos rusams kurstymas, karo su Rusija isteriška propaganda – tokios yra pagrindinės NATO vykdomos sąmonės kolonizacijos formos. Tai yra preliudija JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos tiesioginei karinei agresijai prieš Rusiją, visą laisvą pasaulį.
Sulaiko Vakarų karo maitvanagius nuo tiesioginės karinės agresijos, iš esmės, III Pasaulinio karo tik vienas dalykas – branduoliniame kare nugalėtojų nebus. Rusija gal ir bus sunaikinta, tačiau prieš tai suspės visus Vakarų piratus sudeginti branduolinio pragaro ugnyje savo turimais masinio naikinimo ginklais, kurių Rusijoje yra tiek, kad pakaktų sunaikinti Žemės rutulį keletą kartų!.. JAV-NATO piratus toks variantas netenkina. Šimtmečiais Vakarai naikino kitas tautas, tačiau patys atsidurti savo aukų kailyje jiems nesinori. Liberalizmo ideologijoje bet koks nusikaltimas, kuris lieka nenubaustas ir duoda pelną, yra vadinamas verslu. Kai už nusikaltimus reikia atsakyti nusikaltėliams, tai yra nedemokratiška, prieštarauja vakarietiškoms liberalioms vertybėms, vienžo, monkės biznis. Todėl NATO tiesioginė karinė invazija prieš Rusiją, kurios taip nori JAV, JK karo vanagai, vis dar atidedama, dar ne laikas. Kol kas JAV-NATO 50 šalių koalicija kariauja prieš Rusiją per įgaliotinius, kare aukoja šimtus tūkstančių kolonijos Ukraina čiabuvių. Jų negaila, jie gi iš esmės yra tie patys rusai, kuriems įkando Vakarų vampyrai ir jie prarado protą. “Kam mums toks pasaulis, kuriame nėra Rusijos?” – retoriškai klausė viename savo interviu Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas. Kitame interviu jis paaiškino: “Mažos šalys gali būti Vakarų kolonijomis. Rusijai nepriklausomybė yra vienintelė gyvavimo forma. Bet kokia nelaisvė Rusijai reiškia išnykimą. Dėl savo išlikimo Rusija panaudos visas turimas priemones ir suduos smūgį ne tik šalims, Vakarų vasalėms, iš kurių teritorijų kyla raketos, skriejančios į Rusiją, bet ir prieš šalis, kurių teritorijose yra priimami sprendimai paleisti raketas'”, – nedviprasmiškai V.Putinas atkreipė JAV karo maitvanagių dėmesį į karmos dėsnius.
Ir tai yra NATO agresijos prieš Rusiją buferio zonos, kurioje randasi ir Lietuva, laikina IŠSIGELBĖJIMO galimybė, gera proga piliečiams priversti savo tautų parsidavusius „elitus“ tarnauti nacionaliniams interesams, o ne JAV korporacijoms, priversti išvyti iš savo šalių JAV agresorius, NATO okupantus. Nes kai prasidės patrankų gausmas, bus jau per vėlu, niekas nieko nebeklaus leidimo, visos smurto formos bus paleistos į laisvę, ir gyvieji pavydės mirusiems.
Nacionalinis elitas tradicine prasme – tai, visų pirma, aukščiausi tiek etiniai, tiek ir visi kiti, reikalavimai sau, išskirtinės atsakomybės už tautą, jos ateitį, išskirtinės atsakomybės už priimamus sprendimus, kurie paveiks visų gyvybinius interesus, jausmas. JAV kolonijose kolonizatorių išaugintas elitas paprastai yra tik kompradorinis, atlieka tarpininko, paklusniai pardavinėjančio savo tautų nacionalinius interesus ir uoliai tarnaujančio Vašingtono metropolijos interesams, funkcijas. Kaip kartą neslėpdamas savo pasitenkinimo pareiškė žinomas JAV tarptautinis nusikaltėlis, sukčius, aferistas Džordžas Sorosas, kurio fondai viešpatauja Lietuvoje, „balsuoja žmonės, tačiau renka amerikiečiai“. Ir pridūrė : „Kad pavergtum šalį, dabar nereikia karų, intervencijų, okupacijų. Pakanka išauginti šalyje parsidavusį elitą ir jie už menkus 30 Judo sidabrinių parduos savo tautą“
Lietuvoje JAV kolonizatoriai kruopščiai nuo 1990 metų formavo paklusnių transnacionalinių korporacijų menedžerių visose valdžios šakose – įstatymų leidžiamojoje, vykdomojoje, teisminėje, žiniasklaidoje, – bei verslo sluoksniuose korpusą, kuris savęs nebesieja su tauta, nacionaliniais interesais, lietuvių tautos kultūra, tradicijomis, istorija. Šis savanaudžių prisitaikėlių, konservatorių – liberalų korpusas laiko save neatsiejama internacionalinio Vakarų kapitalo interesus atstovaujančio personalo dalimi. Tokiam Lietuvos politiniam „elitui“ šalies militarizavimas, LR Konstitucijos 137 str. pažeidimas, užsienio šalių karinių NATO pajėgų, kurios nepaklūsta vietinės valdžios jurisdikcijai, dislokavimas mūsų teritorijoje, kitaminčių teisminis ir neteisminis persekiojimas, susidorojimai su kitaminčiais, laisvų žmonių terorizavimas, kišimasis į kaimyninių šalių vidaus reikalus – tėra tik instrukcijų iš Vašingtono vykdymas, nacionalinių interesų išdavystė, tik liberalus verslas. Už kurį brangiai moka tie, kurių interesus jie prisiekinėja ginti kiekvienų rinkimų cirko metu.
Kam aukotis, jeigu galima paaukoti savo artimą, skelbia vienas iš pagrindinių liberalizmo principų. Kol valdantysis „elitas“ yra nekontroliuojamas valdžios šaltinio – Tautos, kol „elitas“ nėra niekaip nėra atsakingas už šalies nacionaliniams interesams daromą/padarytą žalą, tol liberalusis „elitas“ darys iš jų verslą, pinigus, jais prekiaus, pardavinės. Šiuo metu Lietuvoje esančio (JAV kolonizatorių nustatyto) rinkimų, valdžios organų formavimo mechanizmo pagrindinė dalis – totalinė politinė korupcija, apimanti visas valdžios šakas ir institucijas. Pekyba šalies nacionaliniais interesais yra labai pelningas, beveik jokios atsakomybės nenumatantis, saugus nusikalstamas verslas. Todėl vadinamasis „elitas“ (t. y. apie 1 procentas Lietuvos gyventojų) gyvena „demokratijoje“, o visi likusieji piliečiai – urviniame 19 amžiaus vidurio kapitalizme ir gelbstisi kaip kas išmano.
Lietuvos politinis „elitas“ dirba savo šeimininkų iš Vašingtono naudai, todėl mūsų šalies realybė kasdien darosi vis baisesnė, visai nepanaši į tą, kurią piešia oficiali, visu pajėgumu dirbanti sisteminės propagandos mašina. Lietuva ir „elitas“ – tai dvi absoliučiai skirtingos, tarpusavyje nesusisiekiančios realybės. „Nėra baisesnio priešo tautai, nei elitas, išaugintas kolonizatorių“ , – teigė didysis Indijos mąstytojas M. Gandis.
Kapitalizmas, klasinės visuomenės modelis, liberali ekonomika yra grįsta privačia gamybos priemonių nuosavybe, permanentine socialine ir ekonomine visuomenės narių nelygybe, žmonių išnaudojimu dėl pelno – tai yra nesutaikomų klasinių prieštaravimų draskoma visuomenė. Liberalizmas šiuo metu pergyvena sisteminę, neįveikiamą krizę. Liberali landsberginė „demokratija“ pasiekė savo veidmainystės dugną, buvo priversta nusimesti savo kaukę ir šiuo metu nuolat rodo savo tikrąjį veidą – fašistinio teroro, liberalios diktatūros, autoritarizmo veidą. Siekdamas išsaugoti savo neteisėtu būdu įgytą dominuojančią padėtį liberalus elitas yra priverstas grubiai riboti žodžio, nuomonės, saviraiškos, spaudos laisves, priima antiliaudinius įstatymus, tokius kaip LR BK 170-2 str., ANK 524 str., įvedė griežčiausią cenzūrą informacinėje erdvėje, nuolat grubiai pažeidžia žmonių pilietines ir politines teises, rengia parodomuosius teisminius ir neteisminius susidorojimus su kitaminčiais, represuoja visus, kurie reikalauja iš valdžios gerbti ir vykdyti šalies įstatymus, ragina valdininkus nevogti , žiniasklaidą nemeluoti ir pan. Kompradorinis elitas turi galimybes susidoroti su su bet kuriuo piliečių, netgi su Seimo nariais ar net prezidentu R.Paksu, Tačiau tai kartu rodo ir jų silpnumą – oficiali propaganda ir totalinis „elito“ melas jau nebepajėgia suvaldyti visuomenės pseudopatriotiniais lozungais, todėl tenka nusimesti demokratų kaukes ir griebtis tiesioginio teroro.
Tačiau tai yra desperacija. Visuomenėje jau susiformavo alternatyvios socialinės žiniasklaidos tinklas, entuziastai, kitaminčiai pakankamai kvalifikuotai atskleidžia valdančios landsberginės chuntos melą, antivisuomeninę, antiliaudinę korumpuotų politikų veiklą, valdininkų, teisėjų, pasiutusių sarginių sisteminės žiniasklaidos šunų terorą ir totalinį melą. Rinkimų cirkas jau beveik nieko neįtikina. Seimas tapo tarytum užkeikta vieta: iki rinkimų buvęs lyg ir normalus žmogus, korumpuotos valdžios, landsberginio režimo nesutaikomas ir neretai teisingas kritikas, vos tik įveikęs rinkimų maratoną, patekęs į taip geidžiamą valdžios olimpą, staiga tampa nuolankiu režimo tarnu, ištikimu chuntos sarginiu šunimi, kuris staiga ima nesuprasti paprastų žmonių, eilinių rinkėjų kalbos ir lūkesčių. Todėl pažiūrėjus eilinį Seimo posėdį įkyriai persekioja mintis – štai kur Černobylio radiacija praėjo žiauriai 1986 metais. Ir ten pasiliko!
Visuomenė kol kas turi valgyti, dauguma turi stogą virš galvos ir yra labai inertiška, tiki žmogaus protu, padorumu, išmintimi. Tačiau ji nėra beviltiška, jos aktyvumas auga sulig kiekviena „elito“ apgaule. Štai kodėl „elitas“ atvilko į Lietuvą NATO karines bazes, nuolat rengia karinių intervencijų „mokymus“, visuomenės bauginimo akcijas, kadangi jaučia – landsberginis rusofobinis marazmas tęstis amžinai negali.
Ar galime tikėtis, jog kada nors mes gyvensime laisvoje Lietuvoje, suverenioje, draugiškoje, taikioje, demokratiškoje, teisinėje valstybėje?..
Svajoti nereikia, reikia veikti. Būtina kalbėti atvirai, sakyti TIESĄ. Griežtai ir kritiškai peržiūrėti mums spalvotų revoliucijų technologų jėga primestus Sąjūdžio stereotipus, mitus, atmesti liberalias, tradicinei bendruomenei svetimas „vertybes“, vergiško paklusnumo Vakarų kolonizatoriams pasaulėžiūrą, serviliškumo kompleksą.
Progresą į priekį stumia priešybių kovos ir vienybės dėsnis, priešybių konkurencija. JAV 5-a kolona, konservatoriai ir liberalai, įkurdami grubiai pažeidžiant LR Konstitucijos 9, 137 str NATO bazes Lietuvoje, siekia užsitikrinti sau amžiną nebaudžiamą parazitavimą visuomenės sąskaita, pašalindami iš jų užgrobtos Lietuvos bet kokią jiems grėsmę keliančią mąstymo alternatyvą. Tačiau tai yra jų lemtinga klaida, kuri iškasė jiems duobę. Kadangi sąjūdiečiai, LANDSGRYBIAI be konkurencijos 30 metų niokojo šalį, pagimdė totalinę korupciją, nelygybę, visuotinį skurdą, emigraciją, alkoholizmą, savižudybių bangą, ekonominį bei kultūrinį nuosmukį, jie tuo pačiu sukūrė sau pražūtingą visuomenės nepasitikėjimo jais pačiais kritinę masę. Ši kritinė pilietinio nepasitenkinimo masė nuolatos auga ir ieško išeities. O išeitis objektyviai yra tiktai viena – mobilizacija, jungimasis, VIENIJIMASIS antinatinių, antiglobalistinių, antikapitalistinių, antiliberalių vertybių pagrindu.
Kai eilinis kandidatas į savivaldybių tarybas, Seimą, Europos Parlamentą ar Lietuvos prezidentus tau suokia apie europietiškas vertybes, demokratiją, Lietuvą NATO sudėtyje, eurointegraciją ir Vakarų civilizacijos vertybes , neužmiršk – kryžiuočiai, fašistai, net 1710 metų maras, nusinešęs trečdalį lietuvių gyvybių, – atėjo iš Vakarų. Dabar pasaulis stovi ant naujos eros, kurioje nebus vietos vakarietiškų džiunglių įstatymams – kas stipresnis, tas ir demokratas. Iškyla pasirinkimo klausimas – tarp blogio ir gėrio, tarp Vakarų kolonijinės praeities ir laisvės visoms tautoms ateities, suverenių tautų lygybės ar auksinio milijardo klestėjimo.
Įstatymas, tarptautinės teisės visuotinai pripažįstamos normos, o ne „taisyklėmis grįsta pasaulio taika Pax Americana“, taikus sambūvis tarp valstybių, o ne NATO karinės agresijos baimė užtikrina žmonių teisę į gyvybę, laisvę, išlikimą mažoms tautoms ir kartu apriboja, atima Vakarų kolonizatoriams galimybę savo kapitalizmo sistemos sistemines krizes spręsti karinių agresijų, silpnų valstybių apiplėšimo būdu.
Pagrindinis ir vienintelis Vakarų, NATO tikslas visada buvo ir yra paversti pasaulį JAV ir Anglijos kolonija. Globalistai iš JAV ir Anglijos neturėjo ir neturi jokių kitų tikslų viso pasaulio šalių ir tautų atžvilgiu – tik plėšti, žudyti, naikinti, išnaudoti. Apie jokią demokratiją ir žmogaus teises kalba eiti negali, kai kalbame apie NATO, JAV, Anglijos, Vakarų Europos elitą – kryžiuočių, konkistadorų, piratų, kolonizatorių, vergų pirklių palikuonis, imperialistus, karo kurstytojus, agresorius.
Šiuo metu NATO pavertė Europos Sąjungą ekonominiu JAV karinės ekspansijos į Rytus priedėliu ir save bando pozicionuoti viršnacionaline vyriausybe, JTO pakaitalu, skelbia savo pretenzijas į globalinį viešpatavimą, kuri savo karine galia, neva, siekia užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje. Tai yra labai pavojinga tendencija, kuria NATO šeimininkai iš Vašingtono ir Londono iš esmės griauna globalinio saugumo architektūros pagrindus ir siekia vėl reanimuoti Vakarų kolonijinę sistemą, kurią sugriovė 20 amžiaus viduryje Tarybų Sąjunga.
NATO 75 metus trunkanti veikla – tai kriminalinė byla, kurioje daugybė Vakarų siaubingų nusikaltimų žmoniškumui, žmonijai, nuolat ir sąmoningai keliama grėsmė taikai ir saugumui pasaulyje vis dar nėra padėtas taškas, vis dar nėra paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.
NATO turi būti išformuota, o JAV, JK, NATO veikėjai, įvykdę karines agresijas, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui visame pasaulyje turi stoti prieš tarptautinį Tribunolą JAV-NATO nusikaltimams tirti.
NATO – tai karas, o ne taika. NATO – tai agresija, o ne savigyna. NATO – tai grėsmė taikai ir saugumui, o ne stabilumo garantas. NATO – tai pavergimas, o ne laisvė. NATO – tai blogis, o ne gėris, tamsa, o ne šviesa. Ir tai turi kuo greičiau baigtis. 75 metai NATO gyvavimas – tai žmonijos vystymosi per ilgai užsitęsusi pauzė.
Jonas Kovalskis, 2024-04-04
