Tag

STOP US-NATO WAR CRIMES

Browsing

JAV kolonijoje Ukraina-404 vėl politinės korupcijos skandalas. Ir vėl… jau nuobodu nuo skandalų pastovumo JAV-ES spalvotos revoliucijos Maidauno skakuasų džiunglėse. Paviešinti telefoninių pokalbių įrašai tarp JAV karo nusikaltėlio Bideno ir Ukrobanderlogų taip vadinamo prezidento Pidro Parašaenko, kuriuose Pidro pardavinėja už jankių žalio beverčio pjaustyto popieriaus pakuotes savo tautos ir tėvynės Ukrainos suverenitetą, laisvę, interesus, gyventojus JAV banditams.

Galvojate, vagies Pidro Judo sidabrinių sąskaitas papildė JAV biudžeto doleriai? Klystate. Jeigu atkreipėte dėmesį po Ukrainos prezidento rinkimų cirko į postą buvo paskirtas girtuoklis ir karo nusikaltėlis Parašaenko, Lietuvoje, kaip ir kitose JAV kolonijose, smarkiai išaugo ukrobanderlogų prezidento Pidro gamyklų , tame tarpe saldainių fabriko Roshen, produkcijos pardavimai. Taip, JAV kolonijų čiabuviai apmokėjo JAV karo nusikaltėlių Ukrainos okupacijos išlaidas, o pelnas atiteko JAV karo ir tarptautiniams nusikaltėliams. JAV 1990 metais Lietuvoje įvykdė valstybinį perversmą  skambiu pavadinimu Sąjūdis. Šios spalvotos revoliucijos rezultate valdžią užgrobė proamerikietiška landsberginė chunta, kurios tikslas buvo ir yra lietuvių tautos pavergimas, teritorijos perleidimas JAV-NATO kolonizatorių nuosavybėn ir utilizavimas. Landsberginė chunta vykdo lietuvių genocidą tiksliai pagal iš Vašingtono gautų nurodymų raidę jau 30 metų ir vargo sau nemato tiek pat laiko .

Chuntos negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn , kol nebus gautas įsakymas iš JAV kolonizatorių. Gera žinia yra tai, kad Parašaenkos pavyzdys rodo, kaip JAV tarptautiniai nusikaltėliai bet kuriuo metu, kai jiems pasirodys, kad vietinius kompradorinius elitus yra naudinga aukoti , savo 5 kolonius visada parduoda. Mauras padarė savo darbą, maurus galima utilizuoti, sako JAV nusikaltėliai. Vašingtonas išdavikams nemoka, Vašingtonas išdavikus panaudoja ir išmeta. Landsberginei chuntai laikas su daiktais ir prieš išėjimo, sako tokie skandalai. Nėra jokių abejonių, kad visi landsberginių konservatorių, šimašinių liberastų ar panašių nacionalistų rusofobų JAV patriotų pokalbiai yra surašyti, visi nusikaltimai sudėti į katalogus ir laukia savo valandos. Už karą su JAV tarptautiniais nusikaltėliais blogiau gali būti tik draugystė su JAV banditais. Valstybė, aptarnaujanti Blogio imperijos JAV interesus, neturi ateities. Už politinę partiją, kurios programoje pirmuoju punktu nėra įrašyta kova už lietuvių tautos išsivadavimą iš JAV kolonijinės priklausomybės ir NATO okupacijos, negali būti rinkimuose atiduotas nei vienas balsas. JAV-NATO KARO NUSIKALTĖLIAI – LAUK IŠ LIETUVOS! JAV 5-ą KOLONĄ Į TAUTOS TRIBUNOLĄ! NEI VIENOJE LIETUVOS VAL;DŽIOS INSTITUCIJOJE NETURI BŪTI NEI VIENO RUSOFOBO!

1945 m. balandžio 30 d. Tarybinė armija po įnirtingų mūšių paėmė Reichstagą, kurį įnirtingai gynė rinktiniai vokiečių SS daliniai, iš kurių iki paskutinio atodūsio kovėsi Prancūzijos SS dalinys “Šarlemanj” (vok. 33. Waffen-Grenadier-Division der SS „Charlemagne“). Su Pergalės Vėliavos iškėlimu virš A.Hitlerio kanceliarijos Berlyno išvadavimo operacija buvo baigta, tačiau kiti hitlerininkų daliniai vis dar kovėsi su Tarybine armija. Ypatingai nuožmiai priešinosi jungtiniai Vakarų Europos nacistų armijų grupės “Centras” daliniai Čekijoje. Todėl tuoj pat po Berlyno išvadavimo operacijos pabaigos Tarybinės armijos daliniai 1945 m. gegužės 6 dieną pradėjo galingą puolimą Čekijos sostinės kryptimi ir 1945-05-09   išvadavo okupuotą jungtinės Vakarų Europos fašistų kariuomenės Čekiją ir jos sostinę Prahą.

Eidamas 80-uosius gyvenimo metus mirė garsus italų žurnalistas, publicistas, antifašistas, komunistas, buvęs Europos parlamento deputatas ir visuomenės veikėjas Džuljeto Kjeza. Šią liūdną žinią perdavė jo žmona Fiammetta Kukurniya šiandien, balandžio 26 d.
 
Ji pranešė, kad naktį Kjezą ištiko širdies smūgis, tačiau atvykusiems gydytojams jo išgelbėti nepavyko.
 
Žurnalisto draugas, labdaros asociacijos „Padėkite mums išgelbėti vaikus“ prezidentas Ennio Bordato sakė, kad Kjezai buvo atlikta operacija, po kurios kilo pooperacinės komplikacijos. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad publicisto mirtis gali būti susijusi su koronavirusu.
 
80–90 dešimtmetyje italų žurnalistas dirbo Maskvoje laikraščių „L’Unita“ ir „La Stampa“ korespondentu. Vėliau jis rašė straipsnius ir komentarus įvairiems leidiniams. Dž. Kjeza buvo daugelio knygų, tame tarpe ir apie TSRS bei Rusiją, autorius, parašė daugybę straipsnių, smerkiančių JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresijas visame pasaulyje, demaskavo globalaus fašizmo atgimimą liberalizmo pavidalu, viešino fašizmo heroizavimo politiką marionetinių chuntų valdomose Pabaltijo respublikose, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitose JAV kolonijose. Lietuvos , Latvijos, Estijos chuntos dėl žurnalisto profesinės veiklos uždraudė Dž. Kjezai atvykti į šias šalis.
 
Kjeza griežtai smerkė NATO agresiją prieš Jugoslaviją ir Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus nužudymą Hagos tarptautinių nusikaltėlių pseudoteismo kalėjime. Taip pat Kjeza aktyviai dalyvavo išlaisvinant Rusijos žurnalistus iš Ukrainos fašistų-banderlogų nelaisvės 2014 m. Kai JAV nusikaltėlių CŽV agentų vadovaujami Ukrainos nacistai pagrobė Rusijos „Life News“ žurnalistus Maratą Saičenko ir Olegą Sidiakiną netoli Kramatorsko, Kjeza iškėlė žiniasklaidos darbuotojų saugumo problemą Europos Parlamente ir buvo pasirengęs pats vykti į Ukrainą dalyvauti derybose su Ukrainos fašistais dėl sulaikytų žurnalistų išlaisvinimo iš Ukrainos proamerikeitiškos chuntos nelaisvės.
 
Ilsėkis ramybėje, Džuljeto. Fašizmas nepraeis.
Italų žurnalistas Džiuljeto Kjeza:
po S.Miloševičiaus išteisinimo turėtų būti teisiami patys Vakarų lyderiai

 

Džiuljeto Kjeza

Hagos tribunolas pripažino, kad buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius yra nekaltas dėl genocido Srebrenicoje. Vakarų žiniasklaida tylėjo apie tai, nepaisant to, kad ši žinia būtų padariusi sprogusios bombos efektą, teigia italų žurnalistas Džiuljeto Kjeza. Savo puslapyje Globalist Syndication svetainėje ( http://giuliettochiesa.globalist.it/Detail_News_Display?ID=126366&typeb=0&giulietto-chiesa-commentary—the-hague-exonerates-milosevic ) jis pažymi, kad dabar Vakarų lyderiai mažiausiai turėtų bent atsiprašyti arba patys sėsti į teisiamųjų suolą.

Hagos tribunolas išteisino buvusį Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių, anksčiau pripažintą kaltu dėl genocido Srebrenicoje. Tai įvyko dar 2016 m. kovo 24 d., tačiau nei vienas Vakarų leidinys apie tai net neužsiminė, pažymėjo buvęs Europos parlamento deputatas, žurnalistas Džiuljeto Kjeza savo puslapyje Globalist Syndication svetainėje.

Dž. Kjeza pabrėžė, kad nebuvo jokio tribunolo oficialaus atskiro pareiškimo dėl paties S. Miloševičiaus išteisinimo. S.Miloševičiaus išteisinamasis aktas buvo paskelbtas kitos Hagos tribunolo savivalės aukos Radovano Karadžičiaus verdikte. Hagos tribunolas nusprendė, kad nėra pakankamų S. Miloševičiaus kaltės įrodymų.

“Nepaisant to, S.Miloševičius be jokios kaltės praleido kalėjime penkerius metus. Jį vieningai šmeižė visos be išimties Vakarų masinės informacijos priemonės<…> vadino jį Balkanų mėsininku, ir net lygino su Hitleriu. O po to jis mirė kalėjime “, – rašo žurnalistas.

Dž. Kjeza stebina kapų tyla dėl šio teismo sprendimo “laisvosios” Vakarų žiniasklaidos priemonėse.

“Visi supranta, kad mes kalbame apie naujieną, kuri prilygsta sprogusios bombos efektui. Po tokio sprendimo visiems Vakarų lyderiams derėtų maldauti atleidimo, o tai ir patiems tapti šio tribunolo teisiamaisiais”, – tvirtina žurnalistas.

Pasak jo, teisėjas, kuris pirmininkavo R.Karadžičiaus teismui, buvo vienas iš prisiekusiųjų byloje prieš Slobodaną Miloševičių. Jis tiesiog negalėjo nežinoti aplinkybių, kurios tapo pagrindu visiškai išteisinti buvusios Jugoslavijos lyderį ir objektyviai negalėjo būti teisėju R.Karadžiaus byloje, kadangi yra suinteresuotas nuteisti kitą žinomai nekaltą Jugoslavijos patriotą R.Karadžičių. D.Kjeza pažymi, kad šis teisėjas yra Pietų Korėjos, JAV kolonijos,  pilietis.

“Dabar paklauskite savęs: kas moka jam  ir jo kolegoms darbo užmokestį? Dabar mes pagaliau žinome, kad šis tribunolas yra negarbingų, nedorų, jeigu nepasakyti blogiau, žmonių sambūris, kurie visada dirbo ir toliau sau dirba imperijos naudai, o ne tiesos ir teisingumo labui”, – sako Kjeza.

Pasak žurnalisto, Vakarai sunaikino Jugoslavija, nužudė S.Miloševičių ir apkaltino jį nusikaltimais, kurių jis nepadarė.

“Gėda. Vakarai skęsta purve, kurį patys ir sukūrė “, – reziumuoja D. Kjeza.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „radovan karadzic“
Radovanas Karadžičius

2016 metais kovo mėnesį Hagos tribunolas, ciniška teismo parodija, teisminės Vakarų savivalės simbolis, nuteisė pirmąjį Serbijos Respublikos, įkurtos 1992 metais karo su Bosnija-Hercegovina įkarštyje, prezidentą Radovaną Karadžičių 40 metų kalėti už nusikaltimus, kurių jis niekada nedarė. Jį Hagos tribunolo fariziejai apkaltino bosnių musulmonų genocidu ir žudynių Srebrenicoje 1995 metais organizavimu.

R.Karadžičius buvo politikas, rašytojas, niekada nebuvo karo vadu, nėra jokių įrodymų, kad jis atidavė kokius nors žmoniškumui ar karo teisei prieštaraujančius įsakymus, nusikalstamus nurodymus.  Nuo 1990 metų JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja įnirtingai kurstė etninį-religinį konfliktą buvusios Jugoslavijos teritorijoje.  Jie tai darė sistemingai visoje posttarybinėje erdvėje, kurią siekė kolonizuoti. 1995 metais Serbijos Respublikos karinės pajėgos likvidavo bosnių musulmonų anklavą Srebrenicoje. Prieš tai visi Srebrenicoje buvę nemusulmonai (serbai ir chorvatai) bosnių musulmonų jau buvo likviduoti arba išvyti. Serbų armijai užėmus Srebrenicą civiliai musulmonai pasitraukė, besipriešinantys kombatantai buvo likviduoti arba suimti. Apie 400 karo belaisvių musulmonų, kurie buvo atpažinti kaip dalyvavę serbų civilių gyventojų žudynėse ypatingai žiaurūs bosnių musulmonų karo nusikaltėliai buvo sušaudyti.

1997 metais ,pasibaigus karui, Srebrenicoje buvo aptiktos masinės kapavietės, kuriose buvo palaidota apie 3000 žmonių. Dauguma jų buvo palaikai vietinių civilių serbų, kuriuos išpjovė musulmonai, dalis buvo žuvę abiejų pilietinio karo šalių kombatantai. Nežiūrint į akivaizdžius įrodymus, kad kapavietėse ilsisi dauguma civilių serbų, nužudytų NATO sąjungininkų musulmonų teroristų, visi palaidoti “nešališkos” NATO šalių sudarytos komisijos buvo paskelbti serbų nužudytais bosnių musulmonais, o jų skaičius padidintas pradžioje iki 8 tūkstančių, o vėliau buvo išaugintas net iki 37 tūkstančių. Tačiau tokia liberalų mėgstama solženycino aukų skaičiavimo geometrinė progresija net Hagos tribunolui pasirodė perdėta, todėl buvo apsistota ant 8 tūkstančių aukų – serbų nužudytų bosnių musulmonų, akcentavo NATO sudarytas Hagos tribunolas.

Šią savaitę, artėjant 20-osioms JAV, Didžiosios Britanijos, NATO karo nusikaltimo prieš Jugoslaviją metinėms, Hagos tribunolas, tiesiogiai pavaldus Vašingtonui ir Londonui, paskelbė naują apkaltinamąjį nuosprendį Radovanui Karadžičiui, dar kartą apkaltino jį bosnių musulmonų genocidu Srebrenicoje ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Jokių įrodymų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, dėl R. Karadžičiaus kaltės, jo dalyvavimo ar įsakymų žudyti belaisvius, civilius, ar daryti kitokius 1949 metų Ženevos konvencijos uždraustus veiksmus – tribunolas nepateikė. Tiesiog Vakarai nuteisė savo barbariško nusikaltimo auką ir tiek. Vakarų civilizacija tai džiunglių įstatymai – kas stipresnis, tas ir teisus.

Slobodano Miloševičiaus, Radovano Kardžičiaus teismo farso istorijose lyg po padidinamuoju stiklu išryškėjo Vakarų liberaliosios demokratijos gilios sisteminės krizės požymiai, negrįžtami Vakarų civilizacijos erozijos giluminiai procesai, kuriuos paslėpti desperatiškai bando įvairiausio rango ir plauko JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO veikėjai-avantiūristai ir jų parankiniai kolonijose. Iš Vakarų taip ciniškai garsiai visame pasaulyje skelbiamų deklaracijų,  NATO humanitarinių bombų pagalba skleidžiamų europietiškų vertybių liko tik jų savanaudiška esmė – totalinis melas ir tarptautinių banditų savivalė. Hagos tribunolas, įkalindamas ir nuteisdamas suverenios valstybės JTO narės vadovą, Jugoslavijos patriotą, tik dar kartą įrodė, kad ši Vakarų kontroliuojama kvaziteisingumo institucija neturi nieko bendro su Vakarų deklaruojamais pamatiniais liberalios demokratijos principais – įstatymo viršenybės, lygybės prieš įstatymą, asmens teisės į nešališką ir teisingą teismą, žmogaus teisių apsaugos ir neliečiamumo, suverenių valstybių sienų neliečiamumo, lygybės, nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus, karinės jėgos nenaudojimo sprendžiant tarptautinius konfliktus, – ir atlieka tik Vakarų karo nusikaltimų legalizavimo funkcijas. Ir viskas. Vakarai, JAV-NATO, įvykdo tarptautinį nusikaltimą, o Hagos tribunolas šį nusikaltimą atskalbia, suteikia jam legalumo įvaizdį ir kartu susidoroja su šio nusikaltimo aukomis, šalių NATO agresijų aukų patriotais, likusiais ištikimais savo šaliai iki galo.

Šiomis dienomis britų išsigimėliai kartu su tokiais pat jankių kolegomis tokiu pat būdu ruošia karinę agresiją prieš Venesuelą – britai ir jankiai apvogė šalį , sukėlė ekonominę krizę ir dėl savo pačių įvykdyto nusikaltimo pasekmių apkaltino teisėtą Venesuelos Nicholaso Maduro vyriausybę, kuri siekia šią krizę kuo greičiau įveikti. Prieš Rusiją šie Nato išsigimėliai tai daro jau 300 metų. Rusija yra didelė, galinga, tiesiogiai Vakarų kolonizatoriai daug kartų bandė ją kolonizuoti ir sunaikinti, tačiau visada gaudavo  deramą atkirtį, nors plėšikavo britai su jankiais Rusijoje ne kartą. Dabar jie vėl kurpia visokias Litvinenko, Skrypalių nunuodijimo, WADA’os dopingo klastotes ir panašias istorijas. Ir laukia, kada bus galima vėl pradėti III Pasaulinį karą, rengia provokacijas, skraido su savo surūdijusiais bombonešiais B-52, plaukioja savo surūdijusiais laivais prie Rusijos sienų, maitina nacionalistų, fašistų gaujas Pabaltijyje, Lenkijoje, Ukrainoje, Gruzijoje tautine nesantaika, karo su Rusija propaganda, etnine neapykanta, ruošia birželio 23 “sukilėlius”, kurie su malonumu, kaip ir 1941 metais, žudys savo tautiečius, ir naiviai tikėsis, kad niekada neateis 1945 metų gegužės 9 d. ir neteks atsakyti už savo nusikaltimus, kuriuos jie padarė šūkaudami “Slava Ukraina!”, “Už Lietuvą!”, “Už Gruziją!”, “Už Lenkiją nuo jūros iki jūros!” (už Latviją, Estija ir pan.). Jie net minties tokios neturi, kad juos JAV-Didžiosios Britanijos kolonizatoriai pakvietė prie Vakarų puotos kruvino stalo ne šiaip sau, o kepto paršiuko teisėmis, kaip sakė Palmerstonas. Aistringi patriotiški idiotai nacionalistai, jeigu jiems papasakoti gražią istoriją apie jų išskirtinumą ir nežemišką kilmę, yra pagrindinis JAV-Didžiosios Britanijos įrankis kolonizuojant ir naikinant valstybes, nacionalinius suverenitetus. Kai eisite į susitikimus su visokiais šimonytėmis, nausėdomis, užpetrą auštrevičiais, juozaičiais ar radžvilomis, nesiduokite užmigdomi jų gražiomis trelėmis “Lietuva uber alles!” – silpną gali apsaugoti tik įstatymo galia ir padorūs kaimynai. Įstatymą, tarptautinę teisę šiuo metu griauna būtent Vakarai, į kurių žmogėdrišką šeimą kviečia jus įsilieti proeuropietiški kandidatai.

Kiekvienais metasi JAV, Didžioji Britanija ir kitos NATO valstybės-teroristės vykdo tarptautinius nusikaltimus, karo nusikaltimus, kraupiausius nusikaltimus žmogiškumui  visame pasaulyje. Didžioji Britanija ir Vakarų Europa, kurios kultūros dalimi save išdidžiai vadina šių metų kandidatai į Lietuvos prezidentus ir Europos parlamentą, nusikaltimus žmoniškumui vykdo jau 1000 metų nuo pat Kryžiaus žygių laikų. Tačiau dabartiniai liberalūs vietiniai “europiečiai” Pilėnų, Margirio, 1710 metų europietiško maro ar Pirčiupių prisiminti nenori, kadangi jie šiandien … europiečiai, kur vėjas pučia, ten jie ir patriotai. Liberalo sielai Tėvynė ten, kur jo užpakaliui šilta.

Fašizmas yra Vakarų išradimas, nacių kolaborantai skelbiami didvyriais, fašistai aktyviai gaivinamas Vakarų būtent šiuo metu visame Rusijos pasienyje neatsitiktinai – fašistai-alarmistai-propatristai visada suaktyvėdavo didelio karo išvakarėse.

Balsuoti galima tik už ateitį. Negalima balsuoti už kandidatus, kurių programoje nėra kovos už Lietuvos išsivadavimą iš JAV-NATO kolonijinės priklausomybės, kuriam atrodo, kad su žmonių, tautų, valstybių, kultūrų, civilizacijų žudikais, Vakarų kolonizatoriais galima susitarti, kurie tiki, kad JAV, Didžiosios Britanijos, NATO vilkai yra vegetarai ir avių nevalgo.

YANKEE, GO HOME!

STOP US\NATO AGRESSIONS ARROUND THE WORLD!

NO WWIII!

US\NATO WAR CRIMINALS, HANDS OFF LITHUANIA, RUSSIA, VENESUELA, UKRAINE, IRAQ, AFGANISTAN, SYRIA, LIBYA!

US/NATO WAR CRIMINALS TO NIURNBERG-2!

 

Čekų babuinai Tarybų Sąjungos Pergalės prieš fašizmą ir Europos išvadavimo nuo fašizmo 75-ąsias metines Pragoje demontavo paminklą Pragos išvaduotojui TSRS maršalui Ivanui Konevui.
Rusijos Federacijos Gynybos ministras Sergejus Šoigu paprašė Pragos miesto meriją, kurios babuinų iniciatyva buvo demontuotas paminklas šlovingam karvedžiui, perduoti paminklą Rusijai ir pažadėjo atlyginti visas išlaidas, susijusias su paminklo transportavimu.
Čekų babuinai, JAV-NATO vergai, atsisakė tenkinti Rusijos Gynybos ministro prašymą nenurodydami jokių priežasčių. S.Šoigu perdavė Rusijos nusikaltimų Tyrimo komitetui pareiškimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn čekų babuinus, atsakingus už paminklo maršalui I.Konevui demontavimą.
Čekų babuinai, Čekijos pramonė per karą aktyviai kolaboravo su nacistine Vokietija, pagamino trečdalį visos ginkluotės, kuria buvo žudomi civiliai gyventojai laikinai okupuotose TSRS teritorijose.

Yra pagrindas demontuoti Pragos meriją iki pamatų.
Vieno Iskandero turėtų užtekti .
Jeigu jau babuinai nesupranta žmonių kalbos…

Gyvulių ūkio naujienos.

Pompeo lashes out at journalist; NPR defends its reporter | KTVU FOX 2Maikas Pompeo, JAV Valstybės sekretorius, buvęs CŽV vadas ir JAV tarptautinių nusikaltimų vykdytojas užsienyje, pareiškė, kad JTO Pasaulinė sveikatos organizacija nesusitvarko su koronaviruso pandemija. M. Pompeo dar pažymėjo, kad JAV yra pasiruošusios vadovauti kovai su koronaviruso pandemija.

Kaip?! Ir vėl?!
Čia su 2000 mirusių amerikiečių per parą nuo koronaviruso?!! JAV tarptautiniams nusikaltėliams kažkaip neįtikėtinai lengvai sekasi daryti pareiškimus su kosmine patetika ir tokiu pačiu atotrūkiu nuo realybės.

Pasaulio karstų gamintojas Nr.1 nori vadovauti pasaulio sveikatos apsaugai! Gelbėkitės kas galite!!

Teisininkas Jonas Kovalskis nuotrauka.
Užrašas ant nuotraukos: “Ir aš tavęs pasiilgsiu, mieloji. Tačiau aš turiu nužudyti keletą tavo amžiaus vaikų Sirijoje”

Per paskutinę praėjusią savaitę (galbūt šiek tiek daugiau, bet ne esmė):

– JAV kariniu krovininiu lėktuvu iš Italijos išvežė 500 tūkst. kaukių;

– JAV pasiūlė aukštesnę kainą ir perpirko kaukių siuntą Kinijoje (tikslus kiekis nežinomas), skirtą Prancūzijai;

– JAV konfiskavo 400 tūkst. kaukių, skirtų Vokietijos policijai;

– šiek tiek vėliau JAV pavogė dar 3 milijonus kaukių iš Vokietijos

– Čekija perėmė kaukių krovinį, tranzitu vykusią Kinijos humanitarinę pagalbą Italijai;

– Vengrija slapta kontrabanda išgabeno kaukių siuntą iš Ukrainos;

– Prancūzija pasisavino 4 milijonų vienetų kaukių krovinį, skirtą Švedijai;

– JAV Tailande konfiskavo 200 tūkst. Kaukių, skirtų Berlyno policijai;

– Turkija pavogė 150 dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų, Kinijos išsiųstų Ispanijai

– JAV konfiskavo 20 dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų, apmokėtų ir skirtų Barbadosui;]

– Rusija atsiuntė JAV du didžiulius lėktuvus AN-124 su humanitarine pagalba. Šį nesavanaudiškos Rusijos pagalbos žingsnį JAV senatorius Angusas Kingas, nei trupučio nesigėdydamas, prilygino Rusijos intervencijai, kuri prilygsta 09/11 teroro aktui;

– JTO Generalinei Asamblėjai Rusija, Kinija ir dar 28 šalys pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma koronaviruso epidemijos metu atšaukti neteisėtas, tiesiog nusikalstamas , Vakarų sankcijas pasaulio šalims, ypatingai kritiškoje padėtyje esančiam Iranui, kurios dėl tokių restrikcijų negali efektyviai kovoto su COVID-19 epidemija. JAV, ES, Ukrainos ir Gruzijos balsais Rusijos pasiūlyta rezoliucija buvo atmesta ir toliau gyvuos Vakarų tarptautinis nusikaltimas – sankcijų režimas.

– “Laisvasis” Vakarų pasaulis planuoja naujas sankcijas Iranui, kuris negali dėl Vakarų įvestų sankcijų įsigyti kovai su koronavirusu gyvybiškai būtinų reagentų, testų, medikamentų ir medicininės įrangos;

– Taip pat “laisvasis” Vakarų pasaulis planuoja griežtinti sankcijas Rusijai ir Kinijai, kurios padeda kovoti su koronavirusu toms pačioms degradavusioms Vakarų kolonizatorių kvazivalstybėms;

– JAV ir Jungtinė Karalystė visai rimtai svarsto galimybę pateikti Kinijai 20 trln vertės ieškinį …. dėl koronaviruso epidemijos, kuri pirma kilo Kinijoje.

Pamiršti genocidai. Apžvalga

Apie Antrojo pasaulinio karo baisumus ir jo metu, taip pat prieš jį ir po jo vykdytus genocidus žinome gana gerai. Kalbėti apie vienus genocidus yra politiškai korektiška, tuo tarpu kiti genocidai dėl tam tikrų politinių priežasčių nutylimi.

Mindaugas Peleckis
2014 m. Gruodžio 03 d., 22:16

Mindaugas Peleckis. Pamiršti genocidai. Paskaita LUNI (2014 12 03)

Tarp jų – didžiausias istorijoje „indėnų“ (tikrųjų Amerikų gyventojų) genocidas, armėnų genocidas, kurio šimtmetį kitąmet minėsime, „tylieji“ genocidai „civilizuotos Europos“ valstybėse, „palestiniečių klausimas“, papuasų genocidas Indonezijoje, apie kurį beveik nieko nekalbama ir kai kurie kiti, apie kuriuos daugelis tikriausiai nesame nė girdėję.

Apie mažiau(siai) žinomus genocidus ir kalbėsime. Nė vienas genocidas neturi būti pamirštas.

Genocido apibrėžimas

Genocidas – tai naikinimas pagal vienos rūšies, genties (gr. genos) požymį.

Esama įvairių genocido apibrėžimų ir apytikslių sinonimų (etninis valymas, masinės žudynės ir kt.), tačiau visais atvejais kalbama apie civilių gyventojų žudymą.

Kodėl vyksta genocidai? Kalti įsitikinimai (dėl to, pvz., Afrikoje ir Indijoje kankinamos bei žudomos moterys), politika (nesibaigiantis Palestinos ir Izraelio konfliktas, nepripažįstamas armėnų, asirų ir graikų genocidas, vykdytas turkų, Kampučijoje raudonųjų khmerų įvykdytas 1,5 mln. žmonių genocidas, bosnių genocidas, vykdytas juodkalniečių ir serbų 1992–1995 m., Holodomoras, japonų karo nusikaltimai, nigeriečių, laosiečių, čerkesų ir daugybės kitų tautų genocidai), įsisenėję konfliktai ir karai (Balkanai, Kaukazas, Kurdistanas).

Istorijai gerai žinomi genocidai, vykdyti Asirijos imperijoje, Graikijoje, Kartaginoje. Senasis Testamentas aprašo amalekiečių ir midianitų genocidus, kuriuos vykdė žydai. Apie 800-uosius metus dabartinėje JAV Jutos, Arizonos, Naujosios Meksikos ir Kolorado valstijų teritorijoje vyko anasazių tautos genocidas. Ši civilizacija buvo visiškai sunaikinta. Pasak Eric Margolis, XIII a. genocidą vykdė Čingischano vadovaujami mongolai.

Genocidas vykdytas ir Australijoje, naikinant aborigenus. Tasmanijoje jų neliko išvis.

Kai kuriuos įvykius Lietuvoje taip pat galima vadinti genocidu: tai kryžiuočių ir kalavijuočių XIII–XIV a. vykdytas baltų genčių genocidas, XIX a. Rusijos imperijos vykdyta lietuvių asimiliacija, partizanų genocidas, vykdytas 1939–1954 m. Tarybų Sąjungos.

Dažniausiai, užsimenant apie genocidą, įprasta kalbėti tik apie nacių žudytus žydus, t. y. holokaustą (šoa), nors nutylima apie tai, kaip žydai vykdė palestiniečių (arabų) žudynes ir masinę tremtį – Nikbą, sukūrė Dahiya doktriną, kurią nuo 2006 m. taiko Libane, Palestinoje.

Daugeliui žmonių etninio valymo problema Palestinoje paaiškėjo po 2006 m. Ilano Pappé knygos „The Ethnic Cleansing of Palestine“ (http://en.wikipedia.org/wiki/The_Ethnic_Cleansing_of_Palestine), kurioje pasakojama apie 1948 m. okupaciją, kai sionistų sukarintų organizacijų nariai okupavo 78 proc. istorinės Palestinos. 1947–1948 m. katastrofa (arab. Nakba) palestiniečiams buvo baisiausia, jos metu iš 900 000 palestiniečių (arabų) 720 000 buvo išvaryti iš savo namų. Tačiau apie tai Izraelio vadovėliuose nerašoma, priešingai – Izraelio įkūrimas vadinamas stebuklu, o ne genocidu. Klasikinis sionizmas iki 1993 m. ir postsionizmas arba neosionizmas, tapęs dar liberalesniu, iki šiol yra oficiali Izraelio ideologija. Daug apie ją kalba ir 1987 m. Simhos Flapano knyga „The Birth of Israel: Myths and Realities“ (http://electronicintifada.net/content/post-mortem-israeli-challenges-zionism/14076).

2014 m. gruodžio 2 d. Prancūzijos parlamentas pripažino Palestiną kaip valstybę. 2014 m. gruodžio 3 d. tokių pat veiksmų ėmėsi Belgija. Tai – dar du nelengvi žingsniai į sunkų jos kelią į laisvę (http://www.reuters.com/article/2014/12/02/us-mideast-palestinians-france-idUSKCN0JF3DW20141202).

Analizuojant genocidus, aišku viena – istorijoje masinės žudynės buvo vykdomos visais laikais.

Pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statuto (TBTS) 6 straipsnį (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=211305&p_query=atliekant%20nusikaltim%F8%20tyrim%E0%20ir%20vykdant%20baud%FEiam%E0j%E1%20persekiojim%E0%20u%FE%20jo%20jurisdikcijai%20priklausan%E8ius%20nusikaltimus&p_tr2=2) genocidas – kuri nors iš toliau išvardytų veikų, padarytų siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, tai yra:

a) tokios grupės narių žudymas;

b) tokios grupės narių sunkūs kūno sužalojimai ar psichinės traumos;

c) tyčinis tokių gyvenimo sąlygų tai grupei sudarymas, dėl kurių visi jos nariai ar dalis jų žūtų;

d) priemonių, ribojančių tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, taikymas;

e) prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai grupei.

Didžiausias visų laikų genocidas – Amerikose

Didžiausias visų laikų genocidas įvykdytas Amerikose. Nuo 1492 m., kai Kristupas Kolumbas (genujietiškai Christoffa CoromboKrištofa Kurunbu) atrado Ameriką, buvo išnaikinti 96 proc. visų vietinių gyventojų, vadinamųjų indėnų. Jei tiksliau, iš 50 mln. teliko 1,8 mln. indėnų (kitais duomenimis, jų buvo dar daugiau). Raupai, nuo kurių mirė daugybė indios, buvo legalizuoti kaip oficialus biologinis ginklas britų karo vado Jeffery Amhersto (1717–1797). Tai – sėkmingiausios britų kolonistų kampanijos architektas, užėmęs didžiulę Kanados ir JAV teritoriją.

2003 m. spalio 12-ąją Karakase Venesuelos prezidentas Hugo Rafael Chávez Frías (1954–2013) paragino Lotynų Amerikos gyventojus nebešvęsti Kolumbo dienos. H. R. Ch. Fríasas apkaltino Amerikų atradėją, kad šis pradėjo genocidą (http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/3184668.stm). Tuomet Venesuelos prezidentas taip pat pareiškė, kad italų atradėjas, pasamdytas ispanų valdžios, pradėjo 150 metų trukusią invaziją, kurios metu kolonistai Hernanas Cortesas, Fracisco Pizarro ir jų pavaldiniai elgėsi „blogiau nei Hitleris“, o Kolumbo dieną turėtų būti švenčiama indėnų pasipriešinimo diena.

Paskaičiuota, kad Pietų Amerikoje ispanų, portugalų ir kitų Europos tautybių konkistadorai žudė vidutiniškai po indėną kas dešimt minučių. Savo garsiojoje kalboje Venesuelos vadovas, kuris, kaip manoma, po dešimtmečio buvo nužudytas, pagerbė indėnų vadus, kovojusius prieš kolonistus (Guaicaipuro, Sitting Bull ir kt.).

Kolumbo dieną švente, švenčiama JAV kiekvienų metų spalio antrąjį pirmadienį 1971 m. nacionaline švente paskelbė liūdnai pagarsėjęs prezidentas Richardas Nixonas.

Amerikiečių rašytojas Davidas Quammenas prilygino kolonistų elgesį su tikraisiais Amerikų gyventojais su australų elgesiu su vadinamaisiais aborigenais. Abu atvejus jis pavadino genocidu (Quammen, David. Monster of God: the man-eating predator in the jungles of history and the mind. New York: W.W. Norton. p. 252. 2003.)

Su Kolumbo diena tiesiogiai susijusi, o Kanadoje dažnai net sutampa kita šventė, kuri daugeliui asocijuojasi su įdomiu gyvūnu, valgomu vakarienei, vadinamu įdomiais vardais. Kalakutas, valgomas tąvakar,  taip pavadintas vokiečių pirklių, XIX a. jį atvežusių iš Kalkutos. Tačiau tikroji Padėkos dienos (Thanksgiving day) prasmė nėra tokia nekalta, kaip galėtų pasirodyti. Oficialiai teigiama, kad pirmoji Padėkos diena švęsta 1621 m. į Naujajį Pasaulį atvykusių 53 piligrimų kartu su 90 indėnų (http://www.pilgrimhallmuseum.org/pdf/TG_What_Happened_in_1621.pdf).

Iš tikro minėtieji piligrimai buvo baptistų tikėjimo kolonistai, kurie, savitai traktavę Bibliją, laikė save „naujaisiais izraelitais“, atvykusiais į „Pažadėtąją žemę“, ir savo tikslą suvokė kaip tos žemės „apvalymą“ nuo stabmeldžių „kanaaniečių“ ir „amalekitų“, t. y. nuo indėnų, o dėkojo jie, aišku, bibliniam Dievui už tai, kad jis sėkmingai pervedė juos per „Jordaną“ – Atlanto vandenyną. Šie britai piligrimai, įsivaizdavę, kad naujoje pažadėtoje žemėje yra tarsi izraelitai, tokiais save suvokė ne tik pagal analogiją, bet būta ir tokių, kurie bandė save kildinti iš izraelitų. Britiškojo izraelizmo (arba angloizraelizmo) doktriną 1649 m. sukūrė Johnas Sadleris, o XVIII a., aktyviame milenarianistiniame klimate, ją ištobulino Richardas Brothersas ir Johnas Wilsonas. Tiesa, kiekvienas savaip. Pirmasis netikėtai ėmė pranašauti, kad britų monarchijai atėjo galas, tad dienas baigė psichiatrijos ligoninėje. J. Wilsonas buvo atsargesnis ir tvirtino, kad anglosaksai, tikroji „europiečių rasė“, kilo iš kai kurių skitų genčių, kurios buvusios dešimties dingusiųjų Izraelio tautų palikuonys.

Britų izraelizmo pagrindas – tikėjimas, kad Vakarų Europos gyventojai, ypač tie, kurie kilo iš Didžiosios Britanijos, yra tiesioginiai dešimties dingusiųjų Izraelio tautų palikuonys. Tokiu būdu karališkoji britų šeima – tiesioginiai karaliaus Dovydo ainiai.

Dabar jau nutylima, kad šią hipotezę, tokią gają prieš kelis šimtus metų, paneigė šiuolaikinė genetika, lingvistika, archeologija ir kiti mokslai. Vis dėlto britų izraelizmo hipotezė iki šiol turi šalininkų. Ją propaguoja įvairios religinės organizacijos, veikiančios ir Lietuvoje, pvz., sekmininkai.

Pasaulyje veikia Dešimties Izraelio genčių judėjimas „Brit-Am“ (www.britam.org), pateikiantis 122 įrodymus (www.britam.org/ListofProofs.html), pagal kuriuos neva 10 iš 12 Izraelio genčių yra išsiblaškusios po visą pasaulį, tiksliau, Europoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Tuo metu šiuolaikinės genetikos atradimai rodo, kad žydai priklauso J2 ir J1 halpogrupei, tuo tarpu daugelis europiečių – R1b.

Britų izraelizmas atsakingas ir dėl rasizmo, išsikerojusio pasaulyje, kurį užkariavo britų imperialistai. Juodaodžių vergija irgi buvo pateisinama pagal Bibliją, esą juodaodžiai esą Chamo proanūkiai, o tas Chamas buvo nemandagusis Nojaus sūnus, išsityčiojęs iš savo nusigėrusio tėvo. Išsipagiriojęs Nojus pasmerkęs Chamą ir jo ainiją būti savo brolių Semo ir Jafeto amžinais vergais.

Britų imperija vergiją panaikino 1833 m., išskyrus Ceiloną ir Šv. Elenos salą 1843 m. Jungtinė Karalystė Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytą vergovės draudimą į savo įstatymus inkorporavo tik 1998 m.

Anglų prekeivių vergais pionierius admirolas Seras Johnas Hawkinsas 1554–1555 m. su kitais turtingais pirkliais sukūrė didžiulį sindikatą, kuris prekiavo afrikiečiais. XVIII a. vidurio Londone gyveno apie 10 000 juodaodžių – tais laikais buvo madinga turėti juodąjį tarną. 2006 m. tuometinis britų premjeras Tony Blairas išreišė didžiulį liūdesį dėl prekybos vergais, kurią jis pavadino „visiškai gėdinga“ bei „nusikaltimu žmonijai“ (http://news.bbc.co.uk/2/hi/6185176.stm).

Visų laikų didžiausia imperija – Britų, maksimaliai užėmusi 22,63 proc. pasaulio ploto (1938 m. jame gyveno 20 proc. pasaulio žmonių – 458 mln.). Nuo jos beveik neatsiliko Mongolų imperija (maksimumas – 1279 m.), didžiulės buvo ir Rusijos (maksimumas – 1866 m., 15,31 proc. pasaulio ploto), Ispanijos (1740–1790 m., 13,04 proc.), Prancūzijos, Portugalijos imperijos.

Šiuo metu Britų imperijos likučiai užima tai pat gana didelę pasaulio dalį, ir yra vadinami British Overseas Territories arba Jungtinės Karalystės (JK) užjūrio valdos – 14 teritorijų, kurios suverenios Jungtinei Karalystei, tačiau neįeina į jos sudėtį. Šis terminas įvestas po 2002 m. užjūrio teritorijų akto. Iki tol šios teritorijos vadintos JK dependencijomis, Britų Karūnos kolonijomis. Meno, Gernsio ir Džersio salos, kurios taip pat pavaldžios JK turi kitokį Karūnos žemių statusą. Ant Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos monetų taip pat neatsitiktinai iki šiol galime pamatyti Anglijos karalienės atvaizdą.

Dar trumpai prisiminkime galimą alternatyvią Amerikų atradimo istoriją. Pasak X–XI a. „Islandų sagų“ (Íslendingasögur), pirmasis europietis, atvykęs į Šiaurės Ameriką, buvo Islandijoje gimęs vikingas Leifras Eiríkssonas (970–1020). Leifras pirmąją vietovę Grenlandijoje įkūrė 986 m., o 999 m. Norvegijoje priėmė krikščionybę. Apie 1000-uosius atradęs Ameriką, jos šiaurėje esančią gyvenvietę pavadino Vinlandu – jis Kanadai priklausančioje Niufaunlendo saloje, vietovėje, pavadintoje L‘Anse aux Meadows (Lensi Medouzas, iš pr. L’Anse-aux-MédusesMedūzų įlanka). Spėjama, kad taiki Amerikų kolonizacija vyko tarp 970 ir 1030 m.

Nuo 1925 m. spalio 9-ąją JAV švenčiama Leifo Eriksono diena.

Ikikolumbiniai transokeaniniai kontaktai, kaip manoma, buvo gana dažni. Be šiaurės germanų kelionių, aprašytų „Grenlandiečių sagoje“ (Grænlendinga Saga) ir „Raudonojo Eriko sagoje“ (Eiríks Saga Rauða), per vandenyną plaukiojo polineziečiai, kurie į Ramiojo vandenyno salas iš Amerikų saldžiąsias bulves arba batatus atsiplukdė apie 7000–1000 m. (polineziečių prokalbėje jos vadinamos *kumala).

Taip pat yra įrodymų, kad ikikolumbiškajame pasaulyje vyko pietų Čilės gyventojų mapučių (araukanų) ir polineziečių kontaktai, kurių metu Pietų Amerikoje atsirado vištos. Jų kaulai, ištirti Čilėje, datuojami tarp 1304 ir 1424 m.

Tuo metu Ekvadoro Valdivijos indų kultūra siejama su Japonijos Džiomono kultūra. 2013 m. genetikų studija parodė, kad Ekvadoro ir Rytų Azijos gyventojai turėjo transokeaninių kontaktų (http://www.plosgenetics.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pgen.1003460).

Įdomios ir Jorko universiteto „BioArch“ mokslininkų grupės studijos, susijusios su galimais Peru ir Naujosios Gvinėjos gyventojų kontaktais, taip pat studija, parodžiusi, kad Egipto faraonai vartojo kokainą ir nikotiną (http://www.faculty.ucr.edu/~legneref/ethnic/mummy.htm), todėl galimas daiktas, kad buvo nukeliavę į Naująjį Pasaulį.

Ikikolumbiškuoju galima pavadinti ir škotų bei norvegų kraujo turėjusio Roslino barono Henry I Sinclair (1345–1400) atradimą. Jis beveik šimtu metų anksčiau nei K. Kolumbas atrado Grenlandiją, Šiaurės Ameriką (http://en.wikipedia.org/wiki/Henry_I_Sinclair,_Earl_of_Orkney).

Beje, yra manoma, kad ir pats K. Kolumbas lankėsi Kanadoje ir Grenlandijoje dar iki 1492 m., o jei tiksliau – 1477 m. aplankė salą, kurią pavadino Tule, metais anksčiau buvo Bristolyje.

XII–XIII a. kinų šaltiniai, kartu vadinami Sungo dokumentu, tvirtina, kad musulmonų jūreiviai pasiekė Mulan Pi (Mùlán Pí, „magnolijos odelė“). Manoma, kad tai kažkur Amerikose.

Panašumų su afrikiečiais sukėlė paslaptinga, nuo 1200 iki 400 m. pr. Kr. egzistavusi olmekų kultūra, kurios pėdsakai aptikti Meksikoje. Spėta, kad 1311 m. Naujajame Pasaulyje galėjo lankytis laivynas iš Malio (http://news.bbc.co.uk/2/hi/africa/1068950.stm).

Gavino Menzieso teigimu, į Ameriką 1421 m. atvyko kinai, tiksliau, Mingų dinastijos keliautojas Ženg He (鄭和), klajojęs po pasaulį nuo 1405 iki 1433 m.

Apie keliones per vandenynus rašyta daug, todėl tikėtina, kad ikikolumbiškajame pasaulyje jų galėjo būti ne viena.

Ar genocidu galima išnaikinti visą žmoniją?

Toks klausimas yra kilęs ne tik mokslininkams, bet ir diktatoriams. Išties teoriškai sunaikinti visą žmoniją yra labai lengva. Nereikia nė Stepheno Hawkingo pranašysčių apie dirbtinį intelektą, kuris užvaldysiąs pasaulį jau labai greitai (http://on.rt.com/stxw79).

Tačiau kalbant apie tai, kas jau „nuveikta“ istorijoje masinio žmonių naikinimo srityje, pirmiausia reikėtų žinoti, kad būtent genocidas buvo priežastis, dėl kurios išnyko neandartaliečiai (pavadinimas kilo nuo nedidelio Neandartalio slėnio Vokietojoje, kuriame neandartaliečio kaulai rasti 1866 m.). Mūsų žmonių (Homo sapiens) genties broliai Homo sapiens neanderthalensis, kaip manyta anksčiau, išnyko dėl to, kad „pasiekė natūralią evoliucijos aklavietę“, neprisitaikė prasidėjus paskutiniajam ledynmečiui. Teigta, kad neandartaliečiai, „neturėdami gausios populiacijos, buvo išstumti žmonių“. Skamba lyg ir nekaltai, tačiau taip nėra. Prieš 200–40 tūkst. metų gyvenę neandartaliečiai turėjo 13 proc. didesnes smegenis lyginant su šiuolaikinio žmogaus (1500, o ne 1400 mililitrų), jie buvo fiziškai stiprūs, 160–175 cm ūgio, pažino kalbą, muziką, abstraktų mąstymą, turėjo vaizduotę, tikėjimą, ritualus, mirties ir pomirtinio gyvenimo suvokimą, rūpinosi mirusiaisiais (pvz., vienoje oloje dabartinio Irako teritorijoje rasta gėlių likučių). Neandartaliečiai naudojosi ugnimi, gaminosi ginklus – ietis, žeberklus. Manoma, kad dabartiniame žmoguje yra neandartaliečių kilmės dalis X chromosomų, didžioji dalis jų – vakarų Azijoje.

Neandartaliečiai ilgai sėkmingai gyveno Eurazijoje, tačiau į ją atsikėlus dabartiniams žmonėms, įvyko genocidas. 2014 m. rugpjūčio tyrimų (http://www.nature.com/nature/journal/v512/n7514/full/nature13621.html), atliktų 40 vietų Vakarų Europoje, rezultatas parodė, kad tai įvyko maždaug prieš 40 000 metų. Tolesni tyrimai bus atliekami Rytų Europoje ir Sibire (http://www.nytimes.com/2014/08/21/science/neanderthals-in-europe-died-out-thousands-of-years-sooner-than-some-thought-study-says.html?_r=0).

Manoma, kad Europoje su žmonėmis neandartaliečiai koegzistavo apie 5000 metų. Fiziologas, biofizikas, geografas ir kitų sričių specialistas, daugybės populiarių knygų autorius Jaredas Masonas Diamondas įsitikinęs, kad neandartaliečių išnykimo priežastis – genocidas, primenantis „indėnų“ genocidą. Knygoje „Trečioji šimpanzė: žmogaus kaip gyvūno evoliucija ir ateitis“ (Diamond, Jared (1992). The Third Chimpanzee: The Evolution and Future of the Human Animal. Harper Perennial.) mokslininkas aiškinasi, kaip žmonijoje ėmė dominuoti viena grupė – eurazijiečiai. J. M. Diamondo atlikti tyrimai rodo, kad eurazijiečiai gyveno tokiose geografinėse vietovėse, kurios leido jiems geriausiai daugintis, sukurti geresnes technologijas, skirtas žemės ūkiui ir, be abejo, karybai. Mokslininkas mano, jog bet koks technologinis progresas galiausiai gali sukeltia aplinkosauginę degradaciją, vedančią prie išnykimo. Pirmasis knygos pavadinimas, vėliau kiek sušvelnintas skambėjo taip: „Trečiosios šimpanzės pakilimas ir žlugimas: kaip mūsų gyvūniškasis palikimas veikia mūsų gyvenimą“ (The Rise and Fall of the Third Chimpanzee: How Our Animal Heritage Affects the Way We Live).

Beje, tarp neandartaliečių ir „indėnų“ genocido, prieš maždaug 11 000 metų, įvyko taiki Amerikų kolonizacija. Vadinamieji indėnai, pasak J. M. Diamondo, nebuvo taikūs tik gyvūnų atžvilgiu: vos per pora šimtų metų po jų atsikraustymo išnyko visi didieji Šiaurės ir Pietų Amerikos žinduoliai (p. 304). Tiksliau, su jais (kelias tonas sveriančiais mamutais, mastodontais, gliptodontais, meškosdydžio bebrais ir kardadančiais tigrais) teko kovoti, norint išgyventi. „Indėnų“ žygis nuo šiaurės į pietus – didžiausia visų laikų Homo sapiens ekspansija istorijoje. Aziją ir Europą žmonės pasiekė iš Afrikos maždaug prieš milijoną metų, o prieš 50 000 metų iš Azijos ir Australijos jie iškeliavo į Šiaurės ir Pietų Ameriką.

J. M. Diamondo išvados – nelinksmos: „Dabartinė žmonija yra ant slenksčio susinaikinti arba branduolinio, arba aplinkosauginio holokausto būdu. Žmonės vos per du šimtus pastarųjų metų sugebėjo išnaikinti net 1 proc. pasaulio paukščių populiacijos…“ (p. 313).

Kinija ir Indonezija. Persekiojimai dėl „prastesnio“ tikėjimo ir „žemesnės“ rasės

Žmonijoje dėl skirtingų įsitikinimų, religijų būta ir tebėra daugybė persekiojimų, žudynių, nesusipratimų, karų, kitų negandų. Galbūt žodis genocidas joms ne visiškai tikslus, tačiau ne pernelyg ir nutolęs.

Apie Kryžiaus žygius, inkviziciją ir daugybę kitų gerai žinomų istorinių faktų nekalbėsime. Įdomu būtų paminėti užmarštin nuėjusį, tačiau XX a. atsinaujinusį budistų persekiojimą Kinijoje, kurioje persekiojimai dėl tikėjimo – itin paplitęs dalykas.

Kinijoje budistai persekioti dar V–VI a. Vėliau Didysis budistų persekiojimas buvo pradėtas Tangų dinastijos imperatoriaus Wuzongo 845 m. Vienas šio persekiojimo tikslų – papildyti karo iždą ir apvalyti Kiniją nuo užsienio kultūrų įtakos. Persekioti ne tik budistai, bet ir zoroastristai, krikščionys nestoriečiai, gnostikai manichėjai. Persekiojimą išgyveno tik kiniškos ideologijos – konfucianizmas ir taoizmas, kurios sąlyginai buvo paveiktos nedaug. Karo iždą imperatoriui Wuzongui reikėjo pildyti po 843 m. laimėto mūšio prieš uigūrus (dabar Uigūrija prijungta prie Kinijos), po kurio šalis vos nepatyrė bankroto. Todėl nuspręsta perimti turtą iš budistų vienuolynų, kurie Tangų dinastijos metu suklestėjo, nes nebuvo apmokestinti. 845 m. budistų vienuolynai uždaryti, turtas konfiskuotas, vienuolių likimas nežinomas. Wuzongui nepatiko ir tai, kad budizmas mokė nirvanos, nebeatgimimo, o taoizmas žadėjo nemirtingumą. Tačiau jo pasiekti imperatoriui nepavyko, 846 m. jis mirė, ir budizmas nustotas persekioti. Po 20 mėnesių persekiojimo budizmas niekada taip iki galo Kinijoje ir neatsigavo, zoroastrizmas, krikščionybė ir manichėjizmas Kinijoje išnyko. Tuo metu arabų prekeiviai į Kiniją netikėtai „atgabeno“ Islamą. Kadangi Kinijos įstatymuose apie jį nieko pasakytanebuvo, daug kas susidomėjo musulmonybe.

Didelis budistų persekiojimas Kinijoje vyko ir Taipingų revoliucijos metu 1850–1864 m. Ši revoliucija apskritai buvo labai žiauri, ji pražudė bent 20 mln. civilių. Taipingai, kurie buvo keista krikščionių sekta (jos lyderis Hun Siuciuan, Hong Xiuquan, 1814–1864, skelbėsi esąs Jėzaus Kristaus jaunesnysis brolis), nuožmiai persekiojo budizmą, naikino vienuolynus, degino sutras, todėl, kai Taipingų revoliucija buvo galiausiai nuslopinta, sutras teko importuoti iš Japonijos. Hunas tuometinėje sostinėje Nandžinge (Nanjing) buvo įkūręs Taipingo dangiškąją karalystę, kurioje visos religijos buvo pakeistos krikščioniška sekta.

XX a. Kinijos nacionalistų partijos įkūrėjas Sun Yat-sen (1866–1925), vadinamas Kinijos Respublikos tėvu, įkvėpimo savo revoliucinėms idėjoms sėmėsi Taipingų revoliucijoje. Taipingus kaip kovotojus prieš korumpuotus feodalus šlovino ir Mao Zedong (1893–1976). 1966–1976 m. vykusi Kultūrinė revoliucija (pilnas pavadinimas – Didžioji proletarų kultūrinė revoliucija) persekiojo visus tikinčiuosius ir ne tik juos.

Be abejo, neturėtume pamiršti ir tebesitesiančio tibetiečių genocido.

Nuo 1999 m. Kinijoje persekiojama ir organizacija „Falun Gong“, rytietiškos filosofijos išpažinėjai, kurių netikėtai tapo daugiau nei komunistų partijos narių.

Indonezijai priklausančioje Papua dalyje bei Rytų Timore, 1999 m. tapusiame nepriklausomu, taip pat vykdytas ir tebevykdomas genocidas. Valdantieji javiečiai timoriečius ir papuasus laiko žemesne rase.

Pranešama apie daugiau kaip 150 000 iš 650 000 timoriečių mirtis nuo napalmo, chemikalais užnuodyto maisto ir vandens. Papuasų genocidas – dar skaudesnis, kadangi jis tebevyksta iki šiol. Apie situaciją Papua nuolat informuoja organizacija „Survival International“. Pasak jos, Indonezijoje tebevykdomas papuasų ir kitų vietinių genčių, kurių čia gyvena apie 50–70 milijonų, genocidas. Jungtinės Tautos atliko tyrimą ir rekomendavo Indonezijai ratifikuoti konvenciją ILO 169 – vienintelį pasaulyje įstatymą, nuo 1989 metų saugantį nedidelių genčių žmonių teises. Jį tėra ratifikavusios 22 pasaulio valstybės: Argentina, Bolivija, Brazilija, Centrinė Afrikos Respublika, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Danija, Dominyka, Ekvadoras, Fidžis, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nepalas, Nyderlandai, Nikaragva, Norvegija (pirmoji pasaulyje – 1990 m. birželio 16 d.), Paragvajus, Peru, Ispanija ir Venesuela.

Indonezijos vyriausybė į Jungtinių Tautų rekomendacijas dėmesio nekreipia ir tvirtina, kad jos teritorijoje jokių genčių išvis nesama!

Tačiau papuasų ir kitų tautelių genocidas Indonezijai priklausančioje Vakarų Papua yra itin žiaurus ir trunka penkis dešimtmečius. Nuo 1963-iųjų Indonezijos vyriausybė išžudė, išžagino, kankino (ir tai tebedaro) apie 400 tūkstančių žmonių.

Indonezijoje gyvena apie 250 mln. žmonių, per 300 tautų ir tautelių, kalbančių bent 742 kalbomis ir dialektais. 42 proc. Indonezijos gyventojų sudaro politiškai ir kultūriškai dominuojanti javiečių tauta.

Vien Vakarų Papua (Papua Barat) regione gyvena apie 2,7 mln. žmonių, kalbančių apie 700 papuasų ir austroneziečių kalbų.

Nuo 1963-iųjų vykstantis vadinamasis Papua konfliktas yra palaikomas vietinių genčių nepriklausomybės judėjimo. „Laisvos Papua judėjimas“ (Organisasi Papua Merdeka, OPM) – karinė organizacija, įkurta prieš beveik penkis dešimtmečius, siekianti vienos Papua valstybės (dabar pusė Naujosios Gvinėjos salos priklauso Indonezijai). Vakarams ir Indonezijos valdžiai OPM – teroristai, nes kadaise juos rėmė Muammaras Gaddafis. OPM turi savo vėliavą, kurią vadina „Ryto žvaigžde“, himną „Hai Tanahku Papua“. Už nepriklausomos Papua vėliavos iškėlimą Džavapuroje 2004-aisiais du papuasai – Filepas Karma (gim. 1959 m.) ir Yusakas Pakage (gim. 1979 m.) – Indonezijos teismo buvo nuteisti kalėti atitinkamai 15 ir 10 metų. Y. Pakage iš kalėjimo išleistas 2010-aisiais, F. Karma tebėra už grotų. Organizacija „Amnesty International“ abu vyrus įvardija kaip „sąžinės kalinius“ ir F. Karmos išlaisvinimą vadina prioritetiniu. 2004 m. gruodžio 1 d. papuasų simbolis – „Ryto žvaigždės“ vėliava – buvo iškelta taikioje ceremonijoje, tačiau Indonezijos jėgos struktūrų suimtas F. Karma, „Amnesty International“ duomenimis, kalėjime yra mušamas sargybinių, turi sveikatos problemų.

Indonezijos armija (Tentara Nasional Indonesia, TNI) nuo 1961-ųjų išžudė daugiau kaip pusę milijono papuasų. Kai kurie jų žuvo dėl to, kad iškėlė Indonezijoje nelegalią papuasų vėliavą. Daugiau kaip 100 000 papuasų buvo išvaryti iš namų.

Genocidą laimino ir tebelaimina visi Indonezijos prezidentai: Sukarno (1901–1970), Suharto (1921–2008; prezidentavo net 31 metus nuo 1967-ųjų), Bacharuddinas Jusufas Habibie (prezidentavo 1998–1999), Abdurrahmanas Wahidas (1940–2009, prezidentavo 1999–2001), vienintelė prezidentė moteris (2001–2004) Megawati Sukarnoputri ir dabartinis šalies vadovas Susilo Bambangas Yudhoyono (nuo 2004 m.).

Ruandos genocidas – su Europos pagalba

Su Vakarų pagalba vykdytas ir Ruandos (Rwanda) genocidas. Vieną skaudžiausių praėjusio šimtmečio įvykių – retai žiniasklaidoje minimos šalies, prie pat ekvatoriaus įsikūrusios Afrikos valstybės – Ruandos tragedija. Joje 1994 m. balandžio 7 – liepos 15 d.  žaibišku greičiu įvykdytas genocidas nusinešė beveik milijoną gyvybių, paliko begalę našlaičių, skausmo, skurdo pėdsakus neįtikėtinai gražioje, nors ir neturtingoje agrarinėje šalyje, kurios plotas užima 40 procentų Lietuvos ploto.

Šiuo metu Ruandoje gyvena apie 8 milijonus žmonių. Po genocido, įvykdyto prieš 20 metų, jų gyveno keliais milijonais mažiau. Deja, toks ženklus gyventojų sumažėjimas – ne tik priverstinės emigracijos pasekmė. Daugelio šių žmonių jau nebėra tarp gyvųjų.

Savarankiška valstybe Ruanda tapo palyginti neseniai – nuo Belgijos nepriklausomybę ji paskelbė 1962-aisiais. Iki tragiškojo 1994-ųjų pavasario įspūdingo grožio Ruandą buvo galima ramiai vadinti Tūkstančio kalvų šalimi, po jo – Milijono kapų šalimi.

Ruandos genocidas siejasi su dviejų tautų pavadinimais – hutais ir tutsiais. Hutai šalį valdė nuo 1962-ųjų iki 1990-ųjų, kai į valstybę iš kaimyninės Ugandos įsiveržė tusiai – jų įkurtas „Ruandos patriotinis frontas“. Prasidėję susirėmimai apogėjų pasiekė 1994-ųjų balandžio 6-ąją, kai tutsiai Ruandos sostinėje Kigalyje numušė lėktuvą, kuriuo į gimtąją šalį kartu su Burundžio prezidentu leidosi jos vadovas Juvenalis Habyarimana.

Tutsiai ir hutai yra katalikai, atėjūnai iš Šiaurės Afrikos, įkūrę Ruandos ir gretimo Burundžio karalystes. Tutsiai – galvijų augintojai, tuo metu hutsiai, kurių Ruandoje yra dauguma – net 85 procentai – daugiausia žemdirbiai.

Prieš kelis dešimtmečius Ruandos kolonistų belgų sukurta legenda apie rasinius ir nacionalinius tutsių ir hutų skirtumus primena serbų ir bosnių tapatybės problemą. Skirtumas vienintelis – serbai ir bosniai kalba ta pačia kalba, tačiau išpažįsta skirtingas religijas. O tutsiai ir hutai išpažįsta tą patį tikėjimą ir kalba ta pačia kinjarvandos kalba.

Tai tyrinėtojus ir privertė susimąstyti, ar tutsių ir hutų skirtumai nebuvo sukurti dirbtinai. Iškėlę sau tokį klausimą, mokslininkai gavo teigiamą atsakymą. Manoma, jog kolonistai belgai specialiai sukūrė teoriją, kad tutsiai, būdami Ruandoje jau šimtus metų, nuo seno siekė valdyti, nes laikė save mažuma, todėl – aukštesnės kastos. Paaiškėjo, kad hutas gali tapti tutsiu pradėjęs auginti galvijus, o tutsis – hutu, jei taps žemdirbiu.

Tiesa, Ruandoje nuo seno dar gyvena mažaūgių pigmėjų tautelė tva, kurios atstovai savo išvaizda nuo tutsių ir hutų skiriasi ženkliai – tutsiai yra vidutiniškai dviejų metrų ūgio, hutai – šiek tiek mažesni. Nuo senovės tutsiai ir hutai tuokdavosi tarpusavyje, todėl realiai galime teigti, kad tai – viena tauta, suskaldyta bloga linkinčių europiečių kolonistų.

Bet pažvelkime į genocido ištakas ir kraupius skaičius. Po Ruandos prezidento nužudymo 1994 m. prasidėjusios žudynės vos per tris mėnesius nusinešė beveik milijoną tutsių gyvybių. Liepos 4-ąją žudynės pasibaigė į Kigalį įžengus tutsių Ruandos patriotinio fronto kariams. Bijodami keršto, maždaug 2 milijonai hutų pasitraukė iš šalies. Daugiau kaip 20 000 pabėgėlių mirė nuo choleros epidemijos. Šiuo metu maždaug 300 000 vaikų Ruandoje neturi nė vieno giminaičio, nemažai jų gyvena gatvėse. Apie 130 000 Ruandos gyventojų – kalėjimuose, laukiančių savo eilės būti nuteistiems dėl genocido vykdymo.

Genocido buvo galima išvengti. Baisiausia, teigiama jame, kad tarptautinė bendruomenė ne tik viską žinojo, kas vyksta Afrikos viduryje, bet ir prisidėjo tiekdama ginklus žudikams ir savo specialiųjų tarnybų pagalba kurstydama tutsius ir hutus. Prancūzai, prisidėję prie genocido organizavimo, pasirodė kaip beširdės būtybės, kurios po tragedijos pareiškė, jog Prancūzija neprisiima jokios atsakomybės ir nejaučia kaltės dėl įvykių Ruandoje. Tačiau dabar jau aišku – ir tai įrodyta dokumentiškai, – kad buvęs Prancūzijos prezidentas François Mitterand‘as tiesiogiai susijęs su genocido organizavimu.

Iš tikro vakariečiai meistriškai sumodeliavo Ruandos tragediją dar XIX a. 1890 m. Briuselyje vykusios konferencijos metu Ruanda buvo „atiduota“ Vokietijai. Būtent jos strategai iš tutsių mažumos sukūrė dirbtinį elitą. Tutsiai gavo daugiau privilegijų, jie galėdavo gauti geresnius darbus ir išsilavinimą. Ši tendencija pastebima ir po Pirmojo pasaulinio karo, kai Ruandą į savo rankas iki 1962-ųjų nepriklausomybės perėmė Belgija.

Tyrinėtojai pripažįsta, kad būtent vakariečiai sugalvojo teoriją, kad tutsiai – ateiviai iš Šiaurės Afrikos, priklausantys chamitų kalbų grupei, į kurią įtraukiami ir žydai. Tokiu būdu tutsiai tapo „aukštesnės rasės“ atstovais, nes hutai buvo priskirti „žemesniajai“ – bantų rasei. Tokiu būdu hutai buvo kurstomi žudyti tutsius kaip nevietinius gyventojus, svetimšalius.

Išslaptinti dokumentai, išlikę po genocido, liudija, kad žudynės buvo gerai organizuotos. Vakarų valstybės gerai apginklavo būsimuosius žudikus kalašnikovais, granatomis ir mačetėmis.

Išliko liudijimų, kad būsimasis genocidas buvo nesislapstant aptarinėjimas Ruandos vyriausybės kabinetuose, kur nuspręsta atsikratyti tutsių. Tarp žudynių organizatorių – ne tik politikai, bet ir miestų merai, aukšti policijos pareigūnai, valdininkai.

Nustatyta, kad dar 1994-ųjų sausį iš Prancūzijos ir Belgijos į Ruandą buvo pradėti gabenti ginklai.

Liudininkų teigimu, vyriausybės remiamų radijų stočių bangomis buvo transliuojami raginimai žudyti. „Žudykite arba patys būsite nužudyti“. Tokios ir panašios frazės buvo 1994-ųjų pavasario ir vasaros Ruandos kasdienybė.

Žudynės Afrikoje parodė, kad pačius žiauriausius dalykus nesunku surežisuoti. Vienintelis džiaugsmas – kad post factum, tačiau realiai funkcionuoja teisingumas: 1995-aisiais Arušoje – Jungtinėje Tanzanijos Respublikoje – buvo įkurtas tribunolas, kuris iki šiol turi daug darbo. Savo tinklalapį turintis Ruandos genocido tribunolas sudarytas iš 16 teisėjų, atstovaujančių įvairiausioms pasaulio šalims.

Azijos Palestina – Mjanmaras

Azijos Palestinoje – Mjanmare (Birmoje) – vykdomo genocido vakarai taip pat nepripažįsta. Šalyje žūva vis daugiau žmonių, dešimtys tūkstančių pabėgėlių nuo teroro gyvena gretimame Bangladeše.

Vadinamąjį etninį valymą (genocidą) vykdo Mjanmarą valdanti karinė chunta, prisidengdama tuo, kad naikinama rohingjų tauta – „nelegalai“, „ne budistai“ (jie – indoeuropiečiai, musulmonai). Baisiausia tai, kad šio genocido scenarijus vienas prie vieno primena Ruandą ir Srebrenicą – JAV ir kitos Vakarų valstybės apsimeta, kad Mjanmare nieko nevyksta. Šie baisūs įvykiai rūpi tik broliams musulmonams Irane bei Arabijos pusiasalio šalyse.

Mjanmaras anksčiau buvo vadintas Birma, nes iš daugiau kaip 60 mln. jo gyventojų daugiau nei du trečdalius (68 proc.) sudaro birmiečiai (bamarai), dar šalyje gyvena šanai (9 proc.), kajinai arba karenai (7 proc.), rakhinai (4 proc.), kinai (3 proc.), indai (2 proc.), monai (2 proc.) ir kitos tautos (5 proc.). Iš viso Mjanmare – 135 tautos, kurios vyriausybės pripažintos oficialiai ir sugrupuotos į aštuonias „didžiąsias nacionalines etnines rases“. Šios „rasės“ (kačinai, kajahai, kajinai, činai, monai, bamarai, rakhinai ir šanai) suskirstytos ne moksliniu, o fašistiniu pagrindu, pvz., šanų „didžioji nacionalinė etninė rasė“ – tai 33 etninės grupės, kalbančios kalbomis iš keturių skirtingų kalbų šeimų.

Tokiu būdu Mjanmare gyvena daug nepripažintų etninių grupių (kitaip tariant – tautų), pvz., birmiečiai kinai, pantajai, birmiečiai indai (kartu šios trys tautos sudaro 5 proc. šalies gyventojų), birmiečiai anglai (52 tūkst.), gurkhai (500 tūkst.). Dar 5 proc. nepripažintųjų tautų (o tai sudaro tris milijonus) – tai: wa, naga, lahu, lisu, palaungai, anu, anunai, ašo, aci, beikai, bre, dai, dalaungai, danavai, dimai, dulengai, enai, gananai, guariai, hponai, kadu, kameinai, kaungso, kebarai, kokangai, kvi, lai, magunai, malinai, mganai, oo-pu, pa-o, zizanai, zo, zo-pe ir t. t.

135 tautos Mjanmare kalba maždaug šimtu kalbų: birmiečių (65 proc.), šanų (3,2 mln.), karenų (2,6 mln.), kačinų (0,9 mln.), činų (0,8 mln.), monų (0,8 mln.), rakhinų (tai birmiečių kalbos dialektas; 0,7 mln.) ir daugybe kitų. Antroji kalba, kurios mokoma mokyklose po birmiečių (mjanma bhasa), yra anglų. Mažumų kalbas naudoti viešai draudžiama, jomis žmonės kalbasi tik privačioje aplinkoje.

Anglų kalba buvo pagrindinė Birmoje XIX a., o 1964 metais generolo Ne Win dėka pradėta „birmizacija“, t. y. kalbinis tautų genocidas, vėliau virtęs kruvinu. Ne Win (tikr. Šu Maung, 1911–2002) šalį valdė 30 metų nuo 1958-ųjų (kaip premjeras, paskui prezidentas, socialistų partijos įkūrėjas). Pagal tautybę jis buvo birmietis kinas. Po dviejų metų nesėkmingų biologijos studijų Rangūno universitete iš jo Ne Win buvo išmestas. Tuomet jis pradėjo aktyvią politinę veiklą. Vienas jo kolegų pagal įsitikinimus, taip pat priklausęs nacionalistinei organizacijai „Mes, birmiečiai“ (Dobama Asiayone) arba tiesiog thakinams, buvo Birmos komunistų partijos ir armijos (Tatmadaw) įkūrėjas, generolas Aung San (1915–1947), laikomas šiuolaikinės Birmos tėvu. Vos 32 metus gyvenęs Aung Sanas – Nobelio taikos premijos laureatės (1991) Aung San Suu Kyi (gim. 1945 m.) tėvas. Vakarų pasaulis ją tiesiog garbina (namų arešte ši politikė prasėdėjo 21 metus nuo 1989 iki 2010-ųjų), tačiau realybėje, kaip mums pasakojo Mjanmaro gyventojai, žiniasklaidos atstovai, ji tėra vakarų pakalikė, kuriai nerūpi šalyje vykdomas genocidas.

1962 metais Ne Win Birmoje įvykdė valdžios perversmą, kurį pasaulio žiniasklaida pavadino „bekrauju“, nors tai buvo akivaizdus melas. 1962–1964 m. Ne Win buvo pabėgęs iš šalies „dėl medicininių priežasčių“, gyveno Austrijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu daugiau nei dvejus metus (iki 1964-ųjų rugsėjo) buvo uždaryti visi šalies universitetai (studentai buvo pagrindiniai protestuotojai prieš karinę chuntą).

1962–1988 m. Birma pasuko socializmo keliu, į kurį vedė Ne Win, pabandęs suderinti ekstremalų nacionalizmą, marksizmą ir budizmą (religija jis nelabai domėjosi, todėl savo „mokymą“ pavadino „birmietišku socializmu“). „Birmietiškas socializmas“ buvo oficiali ideologija 26 metus, kurios esmė: šalį valdė kariškiai, vyravo ksenofobija, vienos partijos (Birmos socialistinės programos partijos) sistema. Viena turtingiausių ištekliais Azijos šalių iš klestinčios valstybės virto uždara, beveik niekam neprieinama teritorija. Ne Win izoliavo Birmą nuo pasaulio, todėl suklestėjo juodoji rinka, kontrabanda, o vyriausybė klimpo į bankrotą.

Ne Win užsiiminėjo senoviniais birmiečių magijos ritualais (jadaja) – astrologijos ir numerologijos mišiniu. Šiuos ritualus VII a. sukūrė budistinė ari sekta. Manoma, kad šie ritualai kaip tantrinio budizmo ir nagų (gyvačių) garbinimo praktikos atkeliavo iš Indijos arba Tibeto.

Ne viskas buvo blogai „birmietiško socializmo“ metais. Mokslas, medicinos paslaugos buvo nemokami, pastatyta net 60 tūkst. pagodų (budistų šventyklų), pereita prie judėjimo dešiniąja kelio puse. Vis dėlto 1987-aisiais Jungtinės Tautos paskelbė Birmą „mažiausiai išsivysčiusia šalimi“.

Ne Win atsistatydino 1988-aisiais, kai prasidėjo pusę metų trukę masiniai protestai (vadinamieji „8888 protestai“; toks pavadinimas kilo nuo pagrindinio protesto datos – 1988 m. rugpjūčio 8 d.). Į gatves išėjo daugiau kaip milijonas žmonių, per 10 tūkst. jų buvo išžudyti, dešimtys tūkstančių pabėgo į Tailandą.

Protestų metu kaip nacionalinė herojė iškilo Aun San Suu Kyi, kurios „Nacionalinė demokratijos lyga“ 1990 metų rinkimuose laimėjo 88 proc. vietų vyriausybėje. Karinė chunta areštavo Aun San Suu Kyi. Holivudas apie ją sukūrė filmą „The Lady“ (2011, rež. Luc Besson).

Nuslopinus protestus, pilkuoju kardinolu tapęs Ne Win surengė dar vieną perversmą, kuris šalį nugramzdino į tolesnę stagnaciją.

Rohingjų genocido priežastys – nacionalistinės ir religinės. Iš 135 tautų tik rohingjai (800 tūkst.) ir bišnuprijai (115 tūkst.) – indoeuropiečiai. Islamas – mažumos religija Mjanmare, jį praktikuoja 4 proc. gyventojų. Vis dėlto šiais oficialiais duomenimis nepasitikima, manoma, kad šalyje musulmonų yra apie 10 proc. Sunitų atšakos islamą Mjanmare išpažįsta rohingjai, indai, birmiečiai indai, persai, arabai, pantajai, kinų hujų tauta. Pirmieji musulmonai į dabartinio Mjanmaro teritoriją atvyko VIII-IX a., apie tai kalba arabų, persų, kinų ir europiečių šaltiniai. Birmos musulmonai kartais vadinti pathi – manoma, kad šis pavadinimas kilo nuo persų tauto savivardžio.

Todėl dabartinėje Mjanmaro situacijoje mus labiausiai šiuo atveju domina musulmonų rohingjų tauta, kurios atstovų Mjanmare (vis dar) yra 800 tūkst., pasaulyje – apie 1,5 mln. (300 tūkst. Bangladeše, 200 tūkst. Pakistane, 100 tūkst. Tailande, 24 tūkst. Malaizijoje). Daugelis rohingjų dabar gyvena getuose ir pabėgėlių stovykluose (tie, kurie negalėjo pabėgti iš Mjanmaro) prie Bangladešo ir Tailando sienų.

Oficialiai Mjanmare nuo 2011 metų karinės chuntos nebėra. Oficialiai šalyje nėra ir valstybinės religijos, tačiau vyriausybė palaiko 89 proc. gyventojų, išpažįstančių teravados krypties budizmą. Kai kurios ekstremalios budistinės organizacijos skatinamos puldinėti musulmonus, padeginėti mečetes.

Rohingjų tautos savivardis greičiausiai kilo iš arabiško žodžio rahma, reiškiančio gailestingumą. Šios tautos genocidas prasidėjo šiemet, kai kilo konfliktai tarp rohingjų ir rakhinų tautų (tai labai primena Ruandos atvejį, nes tiksli konfliktų priežastis taip ir nėra aiški). Pradžia galėjo būti dešimties rohingjų nužudymas, įplieskęs genocidą. Pasak Birmos rohingjų organizacijos (BROUK) prezidento Tun Khin, yra žuvę ne mažiau kaip 650 tautiečių, dar 1200 dingę be žinios, o daugiau kaip 80 tūkst. neteko namų ir tapo pabėgėliais. Mjanmaro valdžia žuvusiųjų skaičių sumažina iki 78. Beje, rohingjai tūkstančiais žudyti dar 1942 m.

Mjanmaro valdžia pareiškė, kad rohingjai – viso labo nelegalai iš Bangladešo, gyvenantys Mjanmare nuo 1982 metų ir neturintys šalies pilietybės. Tiesa, tada jos šalies valdžia nesuteikė pati. Be to, uždraudė rohingjams turėti daugiau nei du vaikus. Jie negali susituokti be specialaus valdžios leidimo.

Rohingjai – sunitai, sufijai. Po tokių valdžios pareiškimų iki šios dienos viena po kitos pleška jų mečetės, religinės mokyklos, ištisi kaimai. „Amnesty International“ duomenimis, rohingjų genocidas Mjanmare vykdomas dar nuo 1978 metų, kai armija surengė operaciją „Drakonas karalius“ (Nagamin), kurios tikslas buvo, kaip sako rusų specnazas, „začistka“, arba etninis valymas.

Birmos-Mjanmaro politiką palaiko JAV ir Europos Sąjunga. Dar daugiau – kaip teigia Mjanmaro laikraštis „Irrawaddy“, JAV „neigia etninį valymą Birmoje“ (2012 08 09, www.irrawaddy.org/archives/11227). Rugpjūčio 8-ąją JAV Valstybės departmento atstovas Patrickas Ventrellas pareiškė, kad Arakano įvykiai (taip vadinamas genocidas diplomatine kalba) nėra etninis valymas. Jungtinės Tautos į genocido vietą nusiuntė derybininką Tomasą Ojea Quintaną. Tuo tarpu Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC), kuriai priklauso 57 šalys, generalinis sekretorius Ekmeleddinas İhsanoğlu išreiškė nusivylimą tarptautine bendruomene, nenorinčia padėti sustabdyti „žudynių, pažeidimų, neteisėtų veiksmų ir etninio valymo“, kuriuos prieš musulmonus rohingjus atlieka Mjanmaro vyriausybė. 2014 m. gegužės 7 d. JAV liepė nustoti žudyti rohingjus.

Vis dėlto Mjanmare toliau nevaržomai vykdomas genocidas, tačiau tarptautinei bendruomenei tai nerūpi. Azijos Palestina vadinamas Mjanmaras – gilioje neviltyje.

Žmonės kariauja nuo senovės, ir tai neginčijama tiesa. Tačiau genocido terminas atsirado tik prieš 70 metų, jį sukūrė prie Lietuvos sienos esančiame Valkaviske (dab. Baltarusija) gimęs Lenkijos žydas teisininkas Raphaelis Lemkinas (1900–1959). R. Lemkinas šį terminą iš graikiško ir lotyniško žodžių sukūrė kalbėdamas apie 1915 metų armėnų, graikų ir asirų genocidą.

Turbūt nėra pasaulyje šalies, kur nebūtų buvę genocido. Deja, apie daugelį jų beveik nieko nežinome. Lietuva, kaip žinome, taip pat ne išimtis. Todėl, mano manymu, labai svarbu suprasti šio baisiausio pasaulyje nusikaltimo priežastis ir tikėtis, kad tai nepasikartos, nors, kaip būtų liūdna, posakis apie tai, kad istorija kartojasi, vis pasitvirtina…

Kaip to patvirtinimas galėtų būti kad ir žinia, jog praėjus beveik šimtmečiui vėl vykdomas armėnų genocidas (arm. Hayots Tseghaspanutyun, arba Medz Yeghern), kurio metu buvo išžudyta daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. 2014 m. kovą tviteryje (#SaveKessab) atsirado nerimą kelianti žinia apie naują šios tautos genocidą, vykdomą Sirijoje. Kaip pranešė france24.com ir snob.ru, vadinamieji „sukilėliai“, kurie Sirijos ir Turkijos pasienio Kesabo mieste žudo jame gyvenančius armėnus, yra turkų tautybės.

Kesabe gyvena apie 5 000 žmonių, daugelis jų – armėnų tautybės, trečdalis jų – musulmonai šiitai. Pasaulyje yra apie 8 mln. armėnų, iš jų apie 100 000 gyvena Sirijoje. Kesabe gyvena viena didžiausių Sirijos armėnų bendruomenių. Daugelis miestelio gyventojų – išgyvenusių tragiškuosius 1909–1915 m. genocido įvykius armėnų palikuonys. 2014 m. kovo 21-ąją iš Turkijos į Kesabą atvyko Sirijos „Al Qaeda“ atšakos kovotojai, užėmė kovines pozicijas kalnuose ir ėmė šaudyti į miestą. Apie 600 armėnų šeimų buvo priverstos pabėgti į Latakiją, esančią už 65 km. Pranešta apie 80 žuvusių armėnų.

Pasak Sirijos atstovo Jungtinėse Tautose Bašaro Džaafari, „sukilėliams“ padeda Turkijos tankai. „Jie žudo armėnus toje pačioje vietovėje jau trečią kartą – 1909, 1913 ir 2014 metais“, – pareiškė B. Džaafari (vaizdo medžiaga – čia). Kovo 28-ąją armėnų žudynes Sirijoje pasmerkė ir JAV, ir Rusija. Armėnijos sostinėje Jerevane vyko akcija „Išgelbėkime Kesabą“.

Kiti „pamiršti“ genocidai

Genocidų tiek daug, kad juos lengva ir „pamiršti“. Laimė, mokslininkai jau turi nemažai duomenų apie tai, kas dar neseniai buvo įslaptinta. Vis dėlto, kai kalbame apie genocidus, retai kada skaičiai būna tikslūs, kaltininkai nubaudžiami, o žmonija – ir tai baisiausia – iš skaudžių istorijos pamokų niekaip nepasimoko.

Tiesiog išvardysiu dar kelis pavadinimus, kad bent juos įsimintume ir kada nors bent truputį pasidomėtume. 1945–1974 m. Etiopijoje išžudyta 150 000 oromų, eritrėjiečių, somaliečių, 1994–2000 m. dar bent 100 000 oromų ir kitų tautybių žmonių; 1947 m. Indijoje – bent 100 000 sikhų, musulmonų ir hinduistų, 1961–2003 m. Irake – 190 000 kurdų, šiitų, kuveitiečių, 1904–1908 m. 60 000 hererų ir 10 000 namų Namibijoje (žudė vokiečiai), 1937–1938 m. 300 000 kinų Nandžinge (žudė japonai), 1962–2007 m. Mjanmare (Birmoje) 100 000 šanų ir karenų, 1992–1995 m. Bosnijoje – 200 000 musulmonų (ne tik Srebrenicoje vyko žudynės), nuo 1983 m. kraujuoja Sudanas – iki 2005 m. jame išžudyta apie 1,9 mln. nuerų, dinkų, nubų, krikščionių, nuo 2003 m. nesibaigia genocidas Sudano Darfure – furių išžudyta jau bent 250 000…

Pamirštas ir Tasmanijos genocidas, vykdytas 1826–1829 m., kai britų kolonistai išnaikino beveik visus Tasmanijos (tada vadintos Van Diemen‘s Land) gyventojus (jų buvo apie 15000, o Tasmanijoje jie gyveno 30 000 metų). Žmonės buvo išžudyti bei mirė nuo atvežtų ligų vos per trejus metus, o paskutinė grynakraujė tasmanietė Truganini (gim. 1812 m.) mirė 1876 m. Britų pasiteisinimai, dėl ko žudė tasmaniečius, buvo tokie: jie puolė juos pačius, atsikrausčiusius į Tasmaniją 1803 m., todėl žudyta santykiu „1 baltasis už 70 tasmaniečių“; saugotos „jų“ (baltųjų) žemės ir avys; tasmaniečių moterys ir mergaitės paimtos vergovėn – darbui ir seksui; dėl sportinio intereso; tiesiog. Kaip rašė tuomet vienas laikraštis, juos „šaudė kaip varnas“ (https://abagond.wordpress.com/2013/05/10/the-tasmanian-genocide).

Tasmaniečiai arba Palawa / Parlevar buvo unikali tauta, kalbėjusi unikalia kalba (http://web.archive.org/web/20130606012600/http://www.andaman.org/BOOK/chapter52/6-Tasmania-language/language.htm). Jų genocidas, dar vadinamas Juoduoju karu (Black War), vadinamas vienu pirmųjų šiuolaikinių genocidų.

Patys baisiausieji turbūt yra tylieji genocidai. Tai bandymas asimiliuoti tautas, naikinti jas tartum nenaikinant. Ką žinome apie samius (išskyrus tai, kad pas juos gyvena Kalėdų Senelis), baskus (išskyrus tai, kad jie neva teroristai), bretonus, pusę Kipro, kuri nepriklauso Europos Sąjungai ir daugybę kitų teritorijų, tautų, kurios yra vien Europoje?

Rekomenduoju apie minėtus ir daugybę kitų genocidų paskaityti puikias knygas „Forgotten Genocides“ (2011; red. René Lemarchand’as) ir „Encyclopedia of Genocide & Crimes Against Humanity“ (4 tomai, 2004).

O svarbiausia – niekada neturėtume pamiršti aštuntosios genocido stadijos – jo neigimo. Genocido neigimas užkerta kelią jo tyrinėjimams, o teisinamasi, kad „tiems žmonėms tiesiog norėjome padėti“, „nesugadinkite derybų“, „nužudyta tik 5000“, „tai tik etninis valymas“, „kalta pati istorija“, „taip jau nutiko“, „jie tikri žvėrys, o ne aukos“.

Tačiau dešimtys tūkstančių vaikų ir moterų, priklausančių konkrečiai rasei, tautybei ar religijai, nemiršta tiesiog šiaip sau, net kare. Tai daroma tyčia. Tai – iškrypusių protų konstruktas, kuris turi būti akylai stebimas neabejingųjų.

Pagal šią publikaciją parengtas pranešimas 2014 12 03 perskaitytas LUNI, Laisvajame Universitete, Vilniuje. 

Video:

1 dalis http://youtu.be/8O8eiVrmv7s 
2 dalis http://youtu.be/XIJGhdqlwVc
3 dalis http://youtu.be/dqrFvLREfGU
4 dalis http://youtu.be/_3ByhjLL4Gc
5 dalis http://youtu.be/qvrWyhi4dEg

Mūsų žmogus Berlyne Sara Vagenknecht, JAV kolonijos Vokietijos bundestago deputatė, Vokietijos Kairiųjų partijos lyderė apie JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos tarptautinį nusikaltimą Sirijoje. Schema labai tipiška Vakarų karo nusikaltėlių, piratų, konkistadorų mentalitetui. Kai kils noras balsuoti už JAV 5 kolonos veikėjus – konservus, liberastus, socdemus, nacionalistus, šaulius, fašistus – bei jų klonus visokius susivienijimus, santalkas, sąrašus ir panašius rusofobinius nykštukus, šią Vakarų kolonijinę schemą visada reikia prisiminti.
Pradžioje JAV-NATO kolonizatoriai surengia šalyje spalvotą revoliuciją (maidaną, sąjūdį, pavasarį, rudenį) ir nuverčia teisėtą valdžią vietinių banderlogų rankomis. Į valdžią pastato labiausiai degradavusius vietinės tautos veikėjus su viena būtina sąlyga – šitie JAV 5-koloniai bus valdžioje iki to momento, kol liokajiškai vykdys Vakarų nusikaltėlių įsakymus ir pardavinės Vakarų kolonizatoriams savo tautos, valstybės gyvybinius interesus, resursus. Tai jau įvyko beveik visose buvusiose tarybinėse respublikose, kur valdžioje esantys buržuaziniai nacionalistai tiesiog vykdo savo šalių totalinį naikinimą.


Sirijoje JAV-NATO nusikaltėlių gauja (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Turkija, Izraelis ir keletas mažesnių satelitų) 2011 metais pabandė Sirijoje įvykdyti sąjūdį, užvežė visą būrį samdinių-islamistų, spalvotų revoliucijų aktyvistų ir, po sėkmingo Libijos sunaikinimo ir Kadafio nužudymo, sugalvojo tą patį padaryti Sirijoje. Sirijos teisėta vyriausybė, prezidentas Bašaras al Asadas , ištikima Sirijos kariuomenė JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujai pasipriešino, taikus sąjūdis-perversmas nepavyko. Tada JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja perėjo prie karinės agresijos prieš Siriją varianto – užvežė JAV išaugintą Al Kaidą, islamo teroristus, juos apginklavo, apmokė, sumokėjo ir paleido žudyti Sirijos liaudį. Tuo pačiu metu JAV-NATO nusikaltėlių gauja įvedė sankcijas neva prieš “diktatorių” Asadą, tačiau iš tiesų prieš Sirijos liaudį. Maža to, JAV-NATO žudikai pavogė Sirijos liaudies pinigus ,laikomus Vakarų piratų bankuose. Tačiau ir tai ne viskas. JAV-NATO kolonizatoriai užgrobė Sirijos naftos ir dujų telkinius, pagrindinius Sirijos pajamų šaltinius, ir ėmė nei trupučio nesivaržydami, vogti Sirijos tautos turtą. Šalyje po tokių JAV-NATO tarptautinių nusikaltimų prieš Siriją, žinoma, kilo humanitarinė katastrofa, atsirado milijonai pabėgėlių, kurie nuo karo baisumu bandė slėptis kaimyninėse šalyse. Turkijoje, kurią valdo su visomis pasaulio šalimis susiriejęs ligonis Erdoganas, pabėgeliai iš Sirijos gyvena itin baisiomis sąlygomis, todėl bando patekti į Europą. Erdoganas šiuos nelaimėlius pabėgėlius nuolat išnaudoja savo savanaudiškiems tikslams pasiekti – reikalauja iš ES kuo daugiau pinigų, kitaip grasina paleisti juos į ES.

JAV, ES, Izraelis ir toliau sau vagia Sirijos naftą, ir spjauna į visas tarptautines normas, siaubia šalį. Ir tuo pačiu metu Vakarai dėl visų nelaimių kaltina savo įvykdyto tarptautinio nusikaltimo auką – Siriją, Bašarą al Asadą, meluoja visam pasauliui apie Sirijos “režimo” nusikaltimus ir įvedinėja karo nualintai šaliai naujas sankcijas. Ir visa tai veidmainiai Vakaruose pristato kaip labai naudingą Sirijos tautai darbą. Vakarų piratai jiezuitiškai varto akis ir sako – taip , mes žudome Sirijos civilius gyventojus, karius, taip mes vagiame Sirijos turtą, naftą, dujas, taip mes finansuojame islamo teroristus siautėjančius Sirijoje, taip, mes įvedėme daugybę neteisėtų sankcijų prieš Asado “režimą”, bet iš tiesų sankcijos yra adresuotos Sirijos tautai, taip pagaliau Vakarai yra išsigimę ir plėšrūs nužmogėję niekšai, tačiau – visa tai Sirijos labui, Sirijos žmonių labui, viskas vardan demokratijos, žmogaus teisių gynybos, ir apskritai – visi Vakarų patys baisiausi nusikaltimai žmoniškumui yra gėris Sirijos ir viso pasaulio žmonėms. Jeigu ne Rusija, tai JAV-NATO žudikai jau seniai būtų visus padarę laimingais, ta prasme arba vergais, arbai negyvais, tačiau liberaliai demokratiškais.
Apie padėtį Sirijojei mūsų žmogus Berlyne Sara Vagenknecht.
Kai klausysite eilinio euroatlantinio integratoriaus, prisiminkite, kaip Vakarų tarptautiniai nusikaltėliai gamina “demokratijas” ir “laisves”.

JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja 2011 metais surengė spalvotą revoliuciją taikioje Sirijoje, apmokė tūkstančius Al Kaidos islamo teroristų, apginklavo juos, finansavo, paleido islamo teroristus kariauti prieš Sirijos liaudį ir teisėtą šalies vyriausybę. Šita JAV-NATO samdinių gauja niokoja šalį jau beveik dešimt metų, vienu metu buvo užgrobę beveik 70 procentų šalies teritorijos, turtingus nafta ir dujomis dešiniojo Eufrato kranto rajonus, kuriuose įsitvirtinę JAV, ES, NATO, Izraelio ir Turkijos tarptautiniai nusikaltėliai vogė ir vagia Sirijos naftą.
Padėtis pasikeitė, kai 2015 metų rugsėjo mėnesį karą su JAV-NATO samdiniais islamistais įstojo Rusija ir jos karinės pajėgos ėmė mušti naujuosius fašistus taip pat, kaip ir 1945 metais Vakarų Europos fašistus ir jų kolaborantus įvairius Pabaltijo, Lenkijos, Ukrainos nacionalistus. Visi šie tarptautiniai nusikaltėliai, kaip ir 1945 metais, ėmė slėptis po savo patrono JAV sparnu ir ir Turkijos neteisėtai kontroliuojamoje Sirijos Idlibo provincijoje. Tokia okupacija, žinoma, negalėjo tenkinti jau dešimtį metų kovojančios su NATO agresoriais Sirijos. Sirijos karinės pajėgos ėmė spausti islamistus ir pareikalavo iš Turkijos išvesti savo janyčarus iš Idlibo. Turkų sultonas Erdoganas pabandė įtraukti į aktyvius kovinius veiksmus ir JAV-NATO karo nusikaltėlius, tačiau Vakarų moralės pagrindinis principas teigia, kad vakariečiai gali kariauti tik prieš bejėges aukas ir jas apiplėšinėti tik tuo atveju, jeigu vakarų kryžiuočiams negresia būti nubaustiems. Rusijos buvimas Sirijoje JAV-NATO nusikaltėliams primena Stalingradą, raudoną vėliavą virš Vakarų Europos “demokratijos” simbolio Reichstago, Vietnamą, kur Vakarų Europos civilizacinės vertybės – vok, griauk, žudyk, grobk ir meluok, meluok, meluok – patyrė žiaurią akistatą su tiesa ir teisingumu, kur teko šviesiesiems europiečiams susimokėti už savo nusikaltimus žmoniškumui. VIenžo, “sąjungininkai” tarė erdogašai “Sorry, it’s not our trouble”.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ердоган рогатый“
NATO sąjungininkas Turkijos sultonas Erdogaša nutarė atsakyti europietiškai. Per JAV-NATO sukeltą humanitarinę katastrofą Sirijoje apie 10 milijonų žmonių buvo priversti bėgti nuo Vakarų demokratijos ir šviesos karių islamo teroristų žiaurumo, kurie iš tiesų buvo tik eiliniai degradavę banditai, galvų pjaustytojai, grobikai, žudikai, kankintojai. Turkijoje susikaupė ne tik gausios islamo teroristų-NATO samdinių pajėgos – agresyvių ir neturinčių darbo profesionalių žudikų pulkai, bet ir JAV-NATO agresijos prieš Rusiją aukos – 4,5 milijonų pabėgėlių, gyvenančių siaubingomis sąlygomis pabėgėlių stovyklose. JAV-NATO kolonizatoriai išsprendė problemą vakarietiškai – jie mokėjo po kelis milijardus dolerių turkams, kad šie uždarytų milijonus pabėgelių koncentracijos stovyklose, kur dėl antisanitarijos ir nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų žmonių laukė lėta mirtis. Kai NATO “sąjungininkai” atsisakė dalyvauti Turkijos pusėje Erdogano avantiūroje Idlibo provincijoje dėl grėsmės gauti svarų antausį nuo Rusijos karinių pajėgų, Erdogaša sužaidė va-bank – atidarė sienas pabėgėliams ir nelegalių emigrantų pulkai per Graikijos sieną plūstelėjo į Europą. Euronacių sąjunga pasiūlė Erdoganui papildomą milijardą dolerių, bet Turkijos paša išdidžiai atmetė pasiūlymą.
Šiuo metu situacija yra tokia. Pabėgėliai iš Turkijos plūsta į Europą. Graikijos pasienyje jau vyksta nelegalių imigrantų, kurių ne vienas turi nemenką teroristinės veiklos patirtį ir atitinkamą išsilavinimą, įgytą iš JAV-NATO instruktorių, susirėmimai su vietine policija. Austrijos vyriausybė pareiškė, kad nusiųs graikams į pagalbą savo policijos būrius. Prancūzijos prezidentas E.Makronas, svajojantis apie Napoleono šlovę, taip pažadėjo dalyvauti nelegalių imigrantų tramdymo akcijoje ir atsiųs žandarmerijos būrius. O Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau sau vagia Sirijos naftą dešiniajame Eufrato krante.
Atrodytų, viską galima būtų išspręsti labai paprastai, pagal JTO Statute, Tautų Chartijoje įtvirtintus principus. JAV sumoka reparacijas Sirijai  už agresiją prieš šalį ir pavogtą naftą rinkos kainomis. JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja sumoka Sirijai už 10 metų trunkančią agresiją prieš šalį reparacijas, Vakarų nusikaltėlių kontribucijų suma būtų pakankama atstatyti JAV-NATO nusiaubtai Sirijai, apgyvendinti ten tuos milijonus pabėgėlių labai prabangiuose europietiškų standartų namuose.  Turkija atlygina savo nusikaltimais padarytą žalą Sirijai, Izraelis susimoka už savo teroristinę veiklą prieš Damaską ir grąžina su atitinkama kompensacija okupuotas Golano aukštumas. Ir Sirijoje bei visuose  Artimuose Rytuose ilgam įsitvirtina taika ir klestėjimas.
Tačiau – ne. Tokia įvykių seka kategoriškai prieštarauja JAV-NATO, Vakarų Europos, Izraelio civilizacinėms vertybėms – vok, griauk, žudyk, grobk ir meluok, meluok, meluok, – jokiu būdu neatitinka Vakarų kolonizatorių moralės normų, grubiai pažeidžia europietiškų kolonijinių karų taisykles. Taika pasaulyje paverstų Vakarų konkistadorus ubagais, priverstų vakariečius dirbti ir gyventi iš savo asmeninio darbo vaisiaisi. Ne, tokia našta baltajam žmogui, civilizuotam JAV-NATO plėšikui yra nepakeliama, todėl Vakarų gyvulių ūkis tęsia savo istorinę kruvinų užkariavimų misiją.
Tegul Sirijos liaudis ir toliau kenčia europietiškos civilizacijos vertybes. USA-NATO uber alles!!
Jonas Kovalskis nuotrauka.

O tuo metu Trys Rusijos Karinių kosminių pajėgų kariniai transporto lėktuvai „Il-76“ naktį iš kovo 1 į 2 nusileido Chmeimimo oro bazėje Sirijos Latakijos provincijoje. Per pastarąsias 72 valandas oro bazėje nusileido jau aštuoni tokio tipo orlaiviai.
Sirijoje Latakijoje, kaip pranešama, nusileido ir du Rusijos gynybos ministerijos lėktuvai Tu-154M, kurie atskraidino didelę grupę oro gynybos specialistų.

Vietiniai Sirijos šaltiniai praneša, kad geriausios pasaulyje Rusijos oro gynybos specialistų komanda padės Sirijos vyriausybei sukurti daugiapakopę (trumpo ir vidutinio nuotolio) oro gynybos sistemą, skirtą kovoti su teroristinės Turkijos bepiločiais ir pilotuojamais lėktuvais Sirijos Idlibo provincijoje, neteisėtai užgrobtoje Turkijos bei jos remiamų islamo teroristų . Taip pat į Siriją atgabentos papildomus priešraketinės ir priešlėktuvinės sistemos, kurias valdys geriausi pasaulyje Rusijos oro gynybos operatoriai.

Būtina pažymėti, kad visi lėktuvai atvyko į Siriją per Turkijos oro erdvę. Nežiūrint į Erdogano griausmingus grasinimus.

Galima drasiai teigti, kad smarkiai išaugęs Rusijos karinių transporto orlaivių aktyvumas Sirijoje yra susijęs su naujausiais įvykiais Idlibo provincijoje, kur Turkijos kariuomenė sulaužė Sočio susitarimus ir ėmė kovoti prieš Sirijos armiją islamo teroristų pusėje. Reikia tikėtis, Rusijos taikdarių gausus papildomas kontingentas greitai ir efektyviai nuleis ant žemės pasikėlusį Turkijos sultoną Erdoganą. Vakar visu greičiu į Tartusą atvyko Rusijos didysis desantinis laivas “Novočerkask” (BDK-48). Ir atgabeno, akivaizdu, ne pampersus, o kažką labai geležinio.

Американский авианосец вошел в Средиземное море Per Didžiosios Britanijos neteisėtai okupuotą Gibraltaro sąsiaurį įplaukė į Viduržemio jūrą pasaulio teroristo Nr. 1 Jungtinių Agresorių Valstijų laivų eskadra su lėktuvnešiu Dwaitas Eizenhaueris priešakyje.  Šis JAV karo nusikaltėlių lėktuvnešis jau pasižymėjo Persijos įlankoje JAV-NATO kare skambiu pavadinimu “Audra dykumoje” prieš Iraką. Tada, kaip pamenate, JAV-NATO karo nusikaltėliai visiškai prasimanytu pagrindu užpuolė Iraką, suniokojo klestinčią šalį, pavogė jos aukso atsargas, kultūrines relikvijas, apie 600 mlrd dolerių Irako pinigų ir iki par šiol vagia Irako naftą. Nei demokratijos, savaime suprantame, nei žmogaus teisių, nei taikos Irake nerasi nei su žiburiu. Tokie JAV-NATO demokratai.

Prie Sirijos krantų šių NATO karo nusikaltėlių jau laukia Rusijos karo laivai, tarp kurių sparnuotomis raketomis “Kalibr” ir “Cirkon” ginkluoti fregatai “Admirolas Grigorovičius” , “Admirolas Makarovas”, povandeniniai laivai, pasiruošę nuleisti į Viduržemio jūros dugną JAV-NATO karo nusikaltėlių geldas.

Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, kitose ES kolonijose JAV-NATO okupacinės pajėgos vykdo provokacinius prieš Rusiją nukreiptus karinius manevrus “Europos okupantas-2020”, siekdami išprovokuoti III Pasaulinį karą ir paversti minėtas kolonijas radioaktyviu Mėnulio landšafto draustiniu. Prieš šią labai realią ir dabartinę ezgistencinę grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje, kurią savo neatsakinga militaristine antirusiška politika kelia JAV, Vakarų Europos, NATO karo vanagai , nublanksta visos kitos grėsmės, pandemijos, koronavirusai ir Gretos Tunberg aimanos – grėsmė žmonijos civilizacijos ezgsitencijai yra JAV-NATO militarizmas, neokolonijinė ekspansija, prieš kuriuos kol kas sėkmingai kovoja tik Rusija.

JAV-NATO gyvuliai, kaip visada, žaidžia su ugnimi, čiabuviams linksma tikrai nebus. Kai klausysite kokį nors rinkimų į Seimą agitatorių, nacionalistą ar konservliberalą, apie Vakarų Europos civilizacines vertybes ir eurointegracijos naudą Lietuvai, neužmirškite  pabelsti sau per galvą tris kartus . Nei viena JAV-NATO kolonija nei karto nesuklestėjo dėl labai paprastos priežasties – tomis kolonijomis maitinosi, tas kolonijas plėšė ir todėl klestėjo Vakarų “demokratai”.

Karas yra taika. Vergija yra laisvė. Nežinojimas yra jėga. (Dž.Orvelas “1984”) 

2020 metų pavasaris JAV-NATO karo nusikaltėlių dėka prasideda labai agresyviai. Ar Rusijai užteks noro ir kantrybės gelbėti pasaulį nuo Vakarų fašistų dar vieno bandymo jį sunaikinti? Pamatysime. Jeigu tylėsime, tai labai greitai…

STOP US-NATO WAR CRIMES AROUND THE WORLD!

US-NATO WAR CRIMINALS TO NIURNBERG-2!

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas ESBO“

Neseniai vykusioje Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) parlamentinėje asamblėjoje landsberginių rusofobų komandos – R.Juknevičienė, A.Kubilius ir etc. – chorą papildė jaunas, labai kvailas, tačiau tiek pat energingas “Rusai puola!” operos solistas, visiems žinomas ir niekam nereikalingas sorosinis etatinis tautinės nesantaikos kurstytojas Laurynas Kaščiūnas. Šis veikėjas. sėkmingai patekęs į Seimą konservatorių partijos sąraše Lietuvoje jau seniai garsėja savo neadekvačiu ir neprognozuojamu elgesiu. Pavyzdžiui, savo laiku jis aktyviai liejo ašaras prie Rusijos ambasados Vilniuje dėl JAV okupuotoje Ukrainoje neva nužudyto rusofobo pseudožurnalisto Babčenkos, kuris vėliau, pasirodo, tokiu būdu pajuokavo, norėdamas atkreipti į save dėmesį imitavo savo nužudymą. Tačiau Laurynas vis dar smerkia Kremlių už šio “žurnalisto” nužudymą. Šiaip L.Kasčiūnas yra menkas, smulkus rėksnys, kokių jau daug išaugino dėdulė V.Landsbergis konservatorių lysvėje, visiškai nekenksmingas beprotis, į kurį sveiki žmonės jau seniai net dėmesio nekreipia, tačiau savo ūbavimu šis “politikas” mūsų nereikšmingai geopolitinėje arenoje valstybei pridaro nuolat labai daug gėdos. Žinote, kartais sutinki tokį veikėją, rėžiantį patriotiškas kalbas kur nors autobusų stotelėje, ir jums tampa gėda. Ne, ne dėl jo paties, o dėl tų itin neatsakingų žmogeliukų, kurie tokius laurynus išleidžia be priežiūros į gatvę. Ims staiga ir nutiks jam kas nors negero?!…

Laurynas su psichiniams ligoniams būdingu hiperaktyvumu jau seniai aria derlingus dar V. Landsbergio užsėtus rusofobijos laukus. Ir , reikia pažymėti, šiuose laukuose jaučiasi beprotiško komforto zonoje, nuolat atranda savo ligotos fantazijos vaisių ir tiesiog trykšta psichiatrijoje nedažnai sutinkamos rusofobinės energijos geizeriu. Lauryno pretenzijų Rusijai sąrašas paprastai yra begalinis, tačiau šiuo metu jis susirūpinęs dėl šių :

1. Grąžinkite Kaliningradą ir buvusias Rytų Prūsijos žemes, nežiūrint į Jaltos ir Potsdamo konferencijų susitarimus.
2. Uždrausti pabėgėliams iš Rusijos (???) masiškai apgyvendinti Lietuvą (nepykite, tai Laurynas).
3. Rusija puola Baltijos šalis, o JAV-NATO okupantų divizijos Pabaltijyje ne puola, o ginasi?!
4. Rusijos animacinis filmas „Maša ir lokys“ yra Kremliaus „propagandinis ginklas“ Europoje, todėl būtina jį uždrausti.

Visiems yra žinoma, kad stabilumas yra meistriškumo požymis, arba, kai paciento būsena nesikeičia ar blogėja, netinkamai parinktas antipsichozinių ir antifobinių vaistų kompleksas.

L.Kasčiūnui buvo pavesta ESBO parlamentinėje asamblėjoje perskaityti pranešimą, kurį trumpai galima būtų apbrėžti taip:

1. Rusijos Federacija puola Ukrainą Donbase. Ir Pabaltijį, žinoma.
2. Krymas buvo Rusijos „okupuotas“.
3. Rusija “okupavo” Gruzijos teritoriją“.

Kas pasirūpino, kad Lauryno ligos istorija būtų pristatyta tokioje viešoje vietoje kaip ESBO parlamentinėje asamblėjoje politikos ir saugumo klausimais, nėra žinoma. Bet lengvai nuspėjama, žinant šio politiko karjeros Dž. Soroso struktūrose Lietuvoje vingius. Šio veikėjo pasisakymus, iš mandagumo ir nenorint tyčiotis iš žmogaus negalios, galima būtų ignoruoti, bet nepastebėti yra sunku – tai koncentruotos šižofrenijos ir rusofobijos blyksnis, reiškinys, jau seniai tokių Lietuvos politikų dėka įgavęs savo pavadinimą – rusofrenija, kilusi ilgalaikės antirusiškos melagingos propagandos pagrindu. Sigmundas Froidas pataria, kai turite reikalų su psichiškai nesveiku žmogumi, būti labai kantriais, delikačiais, išsiaiškinti psichikos sutrikimo priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.
Laurynui, kuris nesuvokiamu būdu pateko į Lietuvos Seimą, ten rimtu veidu priima nesuvokiamus sveiku protu  įstatymus, vietoje to, kad priiminėtų vaistus, leidosi į Europos politikos aukštumas, būtina prisiminti – Ukrainoje 2014 metais JAV-ES-NATO okupantai įvykdė valstybinį perversmą, neteisėtai okupavo šalį ir pastatė į valdžią marionetinį fašistinį režimą Kijeve. Doneckas, Luganskas su JAV-NATO okupacija nesutiko ir su ginklu rankose stojo ginti savo Tėvynės, savo laisvės. JAV-NATO okupantams išvedus savo skerdikus iš Rytų Ukrainos, karas ten tą pačią akimirką baigsis. Tai žino visi ir tik rusofobijos klinikos pacientai yra užstrigę savo fobijų labirintuose. Tas pats ir su Pabaltiju. Rytų Ukrainoje nėra jokių Rusijos karinių pajėgų, jokios ginkluotės ir tai ne kartą pažymėjo ESBO atsiųsti stebėtojai. Tai teigia ne Kremliaus ar kiti prorusiški šaltiniai, tai yra oficialiose ESBO stebėtojų ataskaitose, ir ne kartą. Smulkiau su perversmo Kijeve technologija galima susipažinti čia –

Ukraina 2014 metai: vieno perversmo istorija

Krymas visada buvo Rusijos nuo 1778 metų ir rusai ten buvo nuo to laiko visada. Net tada, kai ukrainietis N. Chruščiovas neteisėtai perdavė Krymą Ukrainai. 2014-03-16 Krymo referendumo rezultatai įtikinamai parodė, kad referendume dalyvavo 83,1 procento balso teisę turinčių Krymo gyventojų, ir 96,77 procento dalyvavusių balsavo už pusiasalio prisijungimą prie savo istorinės ir etninės Tėvynės Rusijos. Tai yra, jokios aneksijos ar okupacijos, apie kurią taip mėgsta rėkti isteriški JAV neokolonializmo garbintojai, nebuvo. Referendume dalyvavę stebėtojai neužfiksavo jokių karinio aktyvumo, politinės prievartos ar psichologinio smurto prieš rinkėjus prie balsavimo apylinkių požymių. Propagandistų prasimanymai, kad balsavimas vyko „automatų vamzdžių šešėlyje“, neturi absoliučiai jokio pagrindo ir yra, kaip jau įprasta ‘demokratiškuose” Vakaruose, tik melas. Teisėto Krymo prisijungimo prie Rusijos teisiniai aspektai yra nešališkiems žmonėms žinomi ir glaustai yra išdėstyti čia –

KRYMAS: Rusijos aneksija ar JAV/NATO/ES agresija?

Lauryno tezės apie Rusijos “okupuotas” Gruzijos teritorijas jau iškrenta į psichiatrijos klinikos. Todėl būtina priminti ligos istoriją.
Gruzija, JAV-NATO paskatinta, pradėjo savo „išsivadavimo“ karą 2008-08-08 naktį apšaudydama iš reaktyvinių sistemų “Grad” miegantį civilį miestą Chinvalą ir Rusijos taikdarių, buvusių Š. Osetijoje su Jungtinių tautų organizacijos Saugumo Tarybos mandatu, miestelį. Gruzija tokiu barbarišku būdu nužudė 69 JTO taikdarius ir apie 2500 Osetijos taikių civilių gyventojų, ir yra tik vienas klausimas – kodėl iki pat šiol tuometinis Gruzijos prezidentas Mišiko Saakašvilis bei jo sėbrai visa dar nėra nuteisti už šį karo nusikaltimą?? Apie Gruzijos 2008-08-08 įvykdytą tarptautinį nusikaltimą – agresiją prieš Osetiją – galima pasiskaityti čia –

2008 metų rugpjūčio 8 d. JAV-NATO karo nusikaltėlių agresija prieš Rusiją Pietų Osetijoje

Tiesą sakant, Lauryno Kaščiūno rusofreniškas pranešimas nėra toks jau nekaltas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis nuskambėjo tiksliai apgalvotu laiku ir įvykdė informacinės Vakarų agresijos prieš Rusiją nustatytą užduotį. Europoje šiuo metu vyksta didžiausi kariniai mokymai “Europos okupantas-2020”, kuriuose dalyvauja didžiausi Jungtinių Amerikos Valstijų agresorių kariuomenės daliniai nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiuose JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresijų mokymuose dalyvauja apie 40 000 JAV-NATO kareivių, 20 000 vnt. technikos, tankų, artilerijos, laivų, lėktuvų, malūnsparnių, kurie yra permesti prie Rusijos sienų ir , matyt, ten pasiliks rūdėti iki to momento, kai JAV-NATO agresoriai nuspręs pradėti karinę intervenciją prieš Rusiją. Šių Rusijos užpuolimo pratybų metu kažkodėl nuolat skamba klaidinantys propagandiniai štampai, tokie kaip Rusijos agresija, Rusija puola, gynyba nuo Rusijos, Rusijos atgrasymas ir panašūs Vakarų melo propagandos nuolat palaikomi smegenų plovimo stereotipai. Nepainioti, prie Rusijos sienų rujoja nenuspėjamų, kraupiais karo nusikaltimais visame pasaulyje pagarsėjusių JAV-NATO skerdikų divizijos, tačiau puola, anot Kaščiūno ir jo šeimininkų, vis tiek Rusija!! JAV jau išbandė net branduolinio smūgio prieš Rusiją Pabaltijo poligone taktiką – siekiant atremti “Rusijos agresiją” , žinoma.
Tokių išpuolių savo laiku Šaltojo karo metais sau neleisdavo net tokie garsūs karo nusikaltėliai kaip JAV prezidentai Trumenas, Eizenhaueris, Niksonas ar klounas Reiganas. O dabar, JAV-NATO informacinio karo prieš laisvą pasaulį metu, militaristinė psichozė jau tapo vos ne kasdieniu reiškiniu.
Ir Lietuvos landsberginiai rusofobai liokajiškai klusniai vykdo savo užatlantės šeimininkų komandas – įsakė paloti Rusijos pusėn, palojo, gavo savo sidabrinius, o kartais ir šiaip sau, dėl savo genetikos ir bendros psichinės negalios.
Yra lengva nebaudžiamai kurpti antirusiškus prasimanymus, pelningai pardavinėti rusofobiją, daryti psichiatrijos lygio pareiškimais karjerą politikoje, tačiau nereikėtų užmiršti tokių nemalonių archetipinių prisiminimų, kaip sniego kasimas Sibire, degantis Reichstagas, Mannerheimo linijos sutriuškinimas 1944 metais po Leningrado blokados, britų ekspedicinių kolonijinių korpusų gėdingas sprukimas iš Murmansko ir Archangelsko, Stalingradas ir kitų nemalonių istorinių faktų, kurie “civilizuotai ” Europai nuolat primena kriminalinę kolonijinių karų prieš Rusiją baigtį. Kol kas tie prisiminimai JAV-NATO kryžiuočiams neleidžia ramiai miegoti.
Ir tai yra gerai visam pasauliui apskritai, ir Lietuvai konkrečiai. Lietuvos saugumą ir išlikimą gina ne JAV-NATO kolonizatorių armijos. Lietuvos saugumą šiuo metu, kaip ir paskutinius 200 metų, užtikrina Rusijos karinė galia. JAV, Didžiosios Britanijos< Vakarų Europos konkistadorai nebaudžiamai plėšikavo, žudė, naikino visame pasaulyje paskutinius 1000 metų. Ir tik Rusijos karinės galios įtakos zonoje gyvenančios tautos išvengė Vakarų Europos kolonizatorių genocido, Š. Amerikos indėnų, Australijos bušmenų, Afrikos juodaodžių ar Polinezijos čiabuvių likimo tik todėl, kad vakariečiai visada bijojo taikios Rusijos. Kol JAV-NATO karo vanagai nebus tikri, kad negaus deramo atkirčio kare prieš Rusiją, negaus karo savo namuose, savo teritorijose, iki to laiko Vakarų kolonijų Rusijos pasienyje čiabuviai gali jaustis saugūs. Kol Rusija turės galingus ginklus, kuriais galima bus triuškinti JAV-NATO karo nusikaltėlių ordas ne tik tiesioginių karinių veiksmų zonoje, bet ir Vašintone, Londone, Briuselyje, lietuviai gali būti santykinai ramūs – juos gina Rusija. Visokių kaščiūnų, juknevičienių, kubilių rusofobinis kranksėjimas rodo kol kas tik neginčijamą landsberginių patologiją ir neįgalumą prieš Rusijos pranašumą. Tačiau Lietuvai reikėtų tokių ligonių į Seimą ne tik nerinkti, bet net ir viešumą neišleisti be sanitarų priežiūros.

Kad vietoje kregždžių Lietuvos padangėje nepasirodytų maitvanagiai.