„Neregėtas karas“: Vašingtonas įgyvendina „Bideno doktriną“ Ukrainoje – mūšiuose „iki paskutinio ukrainiečio“ sunaikino šalį ir siekia uždirbti iš jos atstatymo.
„Bideno doktrina yra ciniškas bandymas pasipelnyti iš kitos tautos kraujo. Joe Bidenas sukūrė neturintį precedento karą Jungtinėms Valstijoms, kur miršta kiti, o JAV tiesiog sėdi ir apmoka milžiniškas sąskaitas. Amerikiečiai nesiima jokių diplomatijos žingsnių, o kitų, pavyzdžiui, Kinijos, diplomatines pastangas tiesiog atmeta. Bideno strategija pakankamai aiški. Vos per 15 mėnesių jo tiekimai Ukrainai nuo šalmų ir uniformų perėjo į naikintuvus F-16, ir jis neketina sustoti. Problema ta, kad amerikietiškų ginklų visada yra nepakankama, kad laimėti, ir visada „pakanka“, kad būtų galima kariauti ilgai. JAV siunčia į Ukrainą panaudotus ar pasenusius ginklus, po to Pentagonas gali išleisti Kongreso sancionuotas lėšas atsargoms papildyti pirkdamas naujus ginklus. Paklaustas, kiek dar ukrainiečių turi mirti, Bidenas privačiai atsako: „potencialiai – visi“. Kovoti iki paskutinio afgano – tai JAV išbandyta strategija, kuri buvo taikoma Afganistane devintajame dešimtmetyje. Pasikeitė tik mastas. Ukrainos atstatymas kainuos 750 mlrd JAV dolerių. Tikėtina atstatymo „aukso karštinė“ yra įdomus Bideno kovos iki paskutinio ukrainiečio strategijos papildymas. Kuo daugiau sunaikinama, tuo daugiau reikia atkurti, o tai atneš daugiau pinigų JAV korporacijoms. Pavadinkime tai Bideno doktrina. I dalis – apriboti tiesioginį JAV karinį dalyvavimą kurstant karo liepsną kitiems. II dalis – pateikite didžiulį ginklų kiekį, kad galėtumėte kovoti iki paskutinio aborigeno. III dalis – vietos valdžią paverskite marionete. IV dalis – atstatymo procesą padarykite JAV korporacijų pelno šaltiniu. Bideno administracija begėdiškai tenkinasi tuo, kad neragina imtis jokių diplomatinių pastangų, o bandydama išspausti iš rusų visą kraują, tarsi tai būtų Afganistanas 1980 metais, bet tik pačioje Europos širdyje.” Vert. Pastaba – Tačiau JAV naudingi idiotai tiki, kad “Ukrainą užpuolė Rusija” ir kad Ukraina “kaunasi už mūsų ir jūsų laisvę”.
Buvęs Pentagono ekspertas, kandidato į JAV prezidentus Vivek Ramaswami patarėjas David Pine apie taikos Ukrainoje perspektyvas:
Ramaswamy taikos planas Ukrainai apima paliaubų pasirašymą su Rusija, kaip ir karo Korėjoje metu. Sutartis pripažintų dabartinį šalies padalijimą ir Rusijos kontrolę užimtose teritorijose.
Dabar kuriamas galutinis taikos planas, kuris normalizuos Rusijos ir JAV diplomatinius ir prekybinius santykius. JAV sutiks išvesti savo karius ir NATO pajėgas iš Rytų Europos mainais į Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Baltarusijos. Taip pat pasirašysime susitarimą dėl abipusių saugumo garantijų. Tikslas – užbaigti Šaltąjį karą tarp JAV ir NATO su Rusija.
Tikrai nėra jokios priežasties palaikyti šią NATO ir Rusijos priešpriešą. Rusija neturi agresyvių, puolamųjų planų likusios Europos atžvilgiu. Karą Ukrainoje išprovokavo NATO ir jos ekspansionizmas, besitęsiantis visoje Rytų Europoje į buvusias tarybines respublikas, ypač Ukrainą. Ukraina yra suinteresuota išlaikyti 82% tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos. Prieš karą Ukraina kontroliavo 88% teritorijos. Šios teritorijos bus nepriklausomos ir turės JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos saugumo garantijas. Manau, kad tai labai prisidės prie tarptautinės taikos.
Kaip įtikinti Zelenskį siekti taikos?
Manau, viskas paprasta – JAV praneša Ukrainai, kad planas priimtas ir bus įgyvendintas. Mes tiesiog nustosime teikti karinę pagalbą Ukrainai. Be jos, o ypač be finansinės pagalbos, Ukraina negalėtų tęsti karo. Kas kaltas dėl susidariusios situacijos, Rusija pernai kovo pradžioje aiškiai pasakė.
Rusai pateikė protingas taikos sąlygas, manau, kad Putinas mieliau užimtų tik Donbaso regioną mainais į garantijas, kad Ukraina niekada neįstos į NATO. Deja, Bidenas, Johnsonas ir Zelenskis neįvykdė savo įsipareigojimų, jie atsisakė šio plano.
Manau, kad NATO daro JAV ir Europą mažiau saugiomis, nes provokuoja Rusiją mus pulti. Manau, būtų geriau, jei turėtume gerus santykius su Rusija. Baltieji rūmai neigiamai žiūri į Rusiją ir demonizuoja Putiną. Jie sukūrė propagandinę karikatūrą tam, kas jis iš tikrųjų yra. Sakoma, kad jis žudikas ir diktatorius, bet būtent Zelenskis yra savo politinių oponentų – Ukrainos parlamento narių – žudikas. Ir jis tai daro žiauriai. Nuo karo pradžios teisė į smurtą buvo įrašyta į Ukrainos „demokratiją“.
Manome, kad šiuo metu mums svarbiausia yra taikios politikos įgyvendinimas santykiuose su Rusija, siekiant užbaigti Šaltąjį karą tarp JAV ir Rusijos, užtikrinti Europoje taiką ir saugumą įtraukiant Rusiją į Europos kolektyvinio saugumo architektūrą.
JK ir JAV bando tęsti šį karą, kad kariškai susilpnintų Rusiją, ir atrodo, kad tam galo nėra. Jie nori ir toliau kovoti iki paskutinio ukrainiečio ne tik Rusijos, bet ir ukrainiečių nuostolių kaina. Vienas iš pastaruoju metu paaiškėjusių baisių dalykų – Lenkijos vyriausybės išsiųsti pranešimai apie vadinamuosius savanorių legionus. Kalbama apie mažiausiai 12 tūkstančių lenkų rezervistų, atsiųstų kautis su Rusija. Tai gali peraugti į branduolinį karą ne tik NATO ir Rytų Europoje, bet ir JAV. Todėl mums reikia siekti taikos.”
Vert. pastaba. Taika, žinoma, yra sveikintinas ir siektinas gėris. Tautų Chartijoje visos šalys yra įpareigojamos bet kokia kaina ginti, saugoti, siekti taikos, vengti bet kokių veiksmų, kas galėtų sukurti sąlygas karui kilti. Kada nors, kai JAV-NATO nutrauks savo nusikalstamą veiklą Ukrainoje, Rytų ir Vidurio Europoje, visame pasaulyje, Ukrainoje, istorinėse ir etninėse Rusijos žemėse, taika bus. Visi karai baigiasi taikos derybomis. Klausimas tik vienas – kaip turi atsakyti JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, kuri ir sukėlė visus karus, perversmus, nacionalinius, etninius, religinius konfliktus? Jeigu JAV – NATO karo nusikaltėliai ir vėl išvengs atsakomybės, tai tokia taika bus tik paliaubos iki kito pasaulinio karo. Tokią situaciją pasaulis jau turėjo po Versalio sutarties – Vakarų karo nusikaltėliai gavo milžinišką pelną iš milijonų žmonių aukų I Pasauliniame kare ir nedelsiant ėmė kurti sąlygas naujam baisiam, tačiau JAV-NATO gaujai labai pelningam karui. Taika be teisingumo JAV-NATO karo nusikaltėliams yra tik dar vieno Vakarų neokolonijinio karo preliudija. JAV-NATO sukeltas karas Ukrainoje privalo baigtis Niurnbergo Tribunolu JAV-NATO karo nusikaltėlių nusikaltimams nuo II Pasaulinio karo pabaigos tirti, reparacijų išmokėjimu visoms nuo JAV-NATO agresijų aukoms visame pasaulyje, JAV-NATO šalių demilitarizacija ir denacifikacija. Tik tokia taika Žemėje gali būti tvari.
Apie Ukrainos vojakų nuostolius, kurių , jeigu tikėti ukrų ir mūsų melo propaganda, “nėra visai”.
JAV armijos atsargos pulkininkas McGregoras pranešė, kad ukrovojakų vadeivos Zaluzhnyj ir JAV karo nusikaltėlio Marko Millie susitikimo metu Zalužnyj informavo Millie, kad susitikimo momentui Ukrainos karinės pajėgos patyrė negrįžtamų nuostolių 257 000 žmonių (žuvo, dingo, pateko į nelaisvę).
Tuo pačiu metu Turkijos spaudoje, remiantis Mossad šaltiniais, buvo paskelbti Ukrainos kariuomenės ir NATO samdinių nuostoliai nuo Rusijos specialios karinės operacijos dėl Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo pradžios. Pasak Turkijos žiniasklaidos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai yra:
Negrįžtami UKP – 157 000 Negrįžtami NATO samdinių – 8052 Sužeista – 234 tūkst. Paimta į nelaisvę – 17 230 Sunaikinta: – 302 lėktuvai ir 212 sraigtasparnių
bepiločių orlaivių – 2750
oro gynyba – 497 oro gynybos sistemos ir radarai
Šarvuočiai – 6320 tankų, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, MRAP ir kt.
Tame pačiame straipsnyje https://hurseda.net/gundem/246987-iddia-mossad-a-gore-ukrayna-ve-rusya-kayiplari.html turkiškame leidime, kur buvo pateikti duomenys apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius, buvo pateiktas Izraelio žvalgybos vertinimas dėl RF ginkluotųjų pajėgų nuostolių Specialios karinės operacijos dėl Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo metu.
Negrįžtami nuostoliai – 18480 Sužeista – 44500 Paimta į nelaisvę – 323 (matyt, kurie dar nėra iškeisti) Aviacija – 23 lėktuvai ir 56 sraigtasparniai Bepiločiai orlaiviai – 200 (išskyrus ketursparnius, abiejose pusėse yra labai daug pamestų ketursparnių) Šarvuočiai – 889 tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, MRAP ir kt. Artilerija – 427 vienetai velkamosios artilerijos, minosvaidžių, savaeigių pabūklų, MLRS. Oro gynyba – 12 oro gynybos sistemų ir radarų
Amerikiečio verslininko ir kelių knygų autoriaus, šiuo metu gyvenančio Ukrainoje Kijevo centre, vaizdo įrašas apie Ukrainos demilitaracijos ir denacifikacijos operaciją. Jis išsako savo mintis apie tai, ką būtent dabar daro Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje ir kodėl jos taip elgiasi. Video anglų kalba. Jo kalbos santrauka:
🧩 Amerikiečių melo propagandos mašina bando įdiegti viso pasaulio žmonėms idėją (ir Lietuvos melo propagandos mašina ją intensyviai platina), kad Rusijos kariuomenė yra neefektyvi ir “silpna” – nes po kelių dienų operacijos Ukrainoje vis dar nesugriovė vandens tiekimo kanalų, dujotiekių, civilinės infrastruktūros objektų, ryšių bokštų ir t.t. … TODĖL KAD AMERIKIEČIAI IR NARO KARO VANAGAI BŪTENT TAIP IR ELGIASI VISŲ SAVO INVAZIJŲ METU. Jie sugriauna, nuniokoja viską ir tik tada įžengia į meistus (Faludža, Mosulas ir pan.). Tačiau šalis tam momentui jau yra nusiaubta ir išdeginta, joje būna jau sukurta humanitarinė katastrofa.
Vaizdo įraše jis sako, kad rusai tokio tikslo niekada neturi. Priešingai. Jų užduotis ir griežtas vadovybės įsakymas – išsaugoti šalyje absoliučiai viską nepažeistą, išskyrus konkrečius karinius objektus, kad nenukentėtų nei civiliai, nei žemė, nei civilinė infrastruktūra.
🧩 Vaizdo įrašo autoriaus nuomone – priešingai amerikiečių paprastai naikinimo, išdegintos žemės taktikai, Rusijos Federacijos specialiųjų pajėgų taktika šiuo atveju yra teritorijos laikina kontrolė, siekiant sukurti galimybę sukurti vietoje senojo fašistinio marionetinio režimo naują vyriausybę, kuri nebus JAV ir Didžiosios Britanijos vergijoje ir bus pasirengusi atsižvelgti į savo kaimynų nacionalinio saugumo reikalavimus.
🧩 Jis pažymi, kad nors Rusijos kariuomenės veržimasis į priekį yra itin greitas, jie reguliariai „atsitraukia atgal“, jei sulaukia gyventojų pasipriešinimo ar stipraus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo. Kodėl? Nes neturi tikslo vietovę paversti mėsmale ar pademonstruoti savo galią beribiu smurtu. Po tokio žingsnio atgal – daromas manevras apsupti vietovę ir laukiama, kol vietiniai gyventojai ateis į protą, prisimins, kad jie yra … taip pat rusai.
🧩 Vaizdo įrašo autorius nuolat kartoja, kad Rusijos Federacijos kariškiai valdo Ukrainos visą oro erdvę nuo pat pirmos dienos – jei jų tikslas būtų okupacija, tai jie seniai būtų tai pasiekę, bet tokio tikslo nėra.
🧩Rusijos Federacijos kariškiai taip pat neturi tikslo sunaikinti Ukrainos karius, todėl susirėmimuose Rusijos kariai neperžengia būtinosios konfrontacijos linijos, savo galia naudojasi saikingai, todėl yra minimalus aukų skaičius (ir nėra jokių tūkstančiai aukų Rusijos pusėje, nors yra sužeistųjų ir žuvusiųjų!). „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolai mokėsi kartu su Rusijos Federacijos armijos generolais, kartu gėrė, draugavo ir žudyti vienas kitą jiems rūpi mažiausiai”.
🧩 Jis dažnai kartoja, kad jei užduotis būtų karas, jis negalėtų sėdėti savo viešbučio kambaryje Kijevo centre ir savo minčių transliuoti internetu…
🧩 apie Zelenskio režimą jis pasisako labai kategoriškai – „tai nusikaltėliai, kurie dalija ginklus civiliams, kurie nemoka jais naudotis, bet žmogus su AK rankose jau nėra civilis kariuomenei, jis jau yra kombatantas, teisėtas taikinys, todėl Zelenskis savo civilius piliečius sąmoningai stato į mirtiną pavojų“.
🧩 Daug vyrų (tarp jų ir vaizdo įrašo autoriaus verslo partneriai) dabar bando išvykti iš miestų, nes čia vyksta priverstinė visų vyrų, jaunų ir senų, mobilizacija – kam to reikia, jeigu yra profesionali kariuomenė? Kad būtų kuo daugiau civilių aukų? Ir daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų maitvanagiams iš CNN?…
🧩 Atskirai jis piktinasi tuo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos salvine raketų paleidimo sistemas “GRAD” stato gyvenamuosiuose rajonuose tarp namų… tai yra sąmoningai sudaromas pavojus tankiai gyvenamoms vietovėms, kad sviediniai, skirti sunaikinti šiuos įrenginius, gali pataikyti į namus. Kam taip išnaudoti savo žmones?
Viso vaizdo įrašo metu jis ragina Vakarų šalis susimąstyti ir įsigilinti į esmę, o ne taškytis isterikoje ir sekti paskui lėlininkus iš užsienio, manipuliuojančius Kijevo režimo marionetėmis.
Nei sisteminė žiniasklaida, nei dauguma antisistemininkais besivadinančių kolegų šito neprisimena, bet šiandien, 2021-ųjų spalio 20-ąją, sueina lygiai 10 metų, kaip buvo nužudytas Libijos lyderis MUAMARAS KADAFIS… Atrodytų, kas čia tokio? Kažkokios egzotiškos šalelės prezidentas (dargi visų „tiesos“ korifėjų – pradedant CNN ir BBC, baigiant mūsiškiu Delfiu, vaizduotas kruvinu diktatoriumi bei tironu…). Ir kam gi mums tai minėti, tuo domėtis ar juolab liūdėti? Mano manymu, nes Kadafio istorija – pasaulinės reikšmės dalykas, liečiąs ne tiktai Libiją, bet visą žmoniją. Ir patsai Kadafis – ne tiktai ne „blogiukas“, bet vienas iš nedaugelio politikų, kurį iš tiesų verta minėti kaip kankinį už teisybę – kaip didvyrį…
Prieš Kadafiui ateinant į valdžią 1969 metais, Libija faktiškai buvo Vakarų kolonija: vietinio karaliuko administruojamas pigios naftos šaltinis. Negalėjo būti nei kalbos net apie paprasčiausius modernios infrastruktūros bei valstybingumo pagrindus. Bet tai labai greitai pasibaigė, Kadafio vyriausybei nacionalizavus naftos gręžinius ir jų teikiamus pelnus nukreipus į spartų krašto modernizavimą. Iki 1977 m., vietoje korumpuotos kolonijinės monarchijos, Libijoje spėjo susikurti visaliaudinė socialistinė respublika – Džamahirija („Liaudies valstybė“). Šioje, Kadafio Libijoje, kurios politinės sistemos pagrindą sudarė tiesioginė liaudies demokratija, aukščiausios kokybės sveikatos apsauga, švietimas ir socialinės garantijos buvo savaime suprantamas dalykas. Panaikinta ligi tol klestėjusi daugpatystė, įtvirtintas vyrų ir moterų lygiateisiškumas. Materialinis pragyvenimo lygis lenkė visą Afriką ir lyginosi su išsivysčiusiais Europos kraštais. Be to, išsivadavusi iš Vakarų imperialistų valdžios, naujoji Libija palaikė artimus ryšius ir su Kuba, ir Tarybų Sąjunga – žodžiu, su visu socializmo ir nacionalinio išsivadavimo keliu žengusiu to meto pasauliu.
Negana to, Libijos Džamahirija aktyviai rėmė nacionalinio išsivadavimo judėjimus ir Afrikoje, ir Palestinoje. Jis rėmė ir prieš apertheidą kovojusius Pietų Afrikos negrus (tapdamas artimu jų lyderio, Nelsono Mandelos, draugu), ir prieš anglosaksų kolonializmą kovojusius Airijos respublikonus. Ir tuo būdu pelnė didžiulę Jungtinių Valstijų – tikrosios Blogio imperijos – šeimininkų neapykantą… Todėl nuo 80-ųjų ne kartą prieš Libiją vykdyta karinė agresija, o patį Kadafį ne kartą mėginta nužudyti… Kad išsaugotų savo nepriklausomybę, Libija daug lėšų investavo į stiprią kariuomenę, net siekė įsigyti branduolinį ginklą. Bet, kaip žinia, TSRS ir socialistinio lagerio išnykimas iš pasaulio politinio žemėlapio iš esmės pakeitė galių pusiausvyrą imperializmo naudai. Paveikė tai ir Libiją, kuri iki XXI amžiaus pradžios pabandė rasti kompromisą su Vakarais, prekiaudama nafta, pradėdama dalinę ūkio privatizaciją ir įsileisdama europietišką kapitalą, atsisakant bet kokių pretenzijų į branduolinę ginkluotę.
Taip, Kadafiui vadovaujant, Libija ir išsilaikė iki 2011-ųjų metų kaip savotiška socialinio saugumo sala Afrikos kontinente. Tačiau nafta liko valstybės rankose. O ir tarptautinėje arenoje Kadafis nesnaudė, bet bandė telkti Afrikos šalis į sąjungą su bendra valiuta, kuria turėjęs tapti Auksinis Afrikos dinaras. Šis projektas, įtvirtindamas Afrikos šalių nepriklausomybę, kartu grėsė rimtu smūgiu JAV doleriui, kurio viena vienintelė emisija leidžia Jungtinėms Valstijos apiplėšinėti visą pasaulį – ypač vadinamojo trečiojo pasaulio šalis. Be to, Kadafis, nežiūrint atšilusių santykių su Vakarais, nepalaikė nei NATO invazijos Irake, nei kitų amerikiečių avantiūrų regione. Žodžiu, kaip buvo, taip liko Vakarams neparankiu lyderiu.
Ir todėl nekeista, kad 2010 m. atsidūrė pastarųjų taikiklyje: tuo laiku, per Artimuosius rytus ritosi JAV specialiųjų tarnybų koordinuotų „Arabų pavasario“ spalvotųjų revoliucijų banga… Ir Egipte, ir kitur į valdžią, prisidengiant „demokratija“, vietoje nuosaikių, į sekuliarizmą ir modernizaciją orientuotų lyderių, veržėsi daugiau ar mažiau kraštutiniai islamistai. Šiame kontekste, Vakarų tikslas buvo toks: atsikratyti nacionalinių valstybių ir kapitalo vystymąsi užtikrinusiais vietiniais režimais, nepriklausomai nuo jų (ne) palankumo Jungtinėms Valstijoms (pavyzdžiui, Egipte šeimininkavęs Mubarakas buvo amerikiečių sąjungininkas), kadangi jų valdymas įgalina pažangų regiono vystymąsi, o tai, vadinasi, ir potencialių konkurentų Vakarams atsiradimą… O Vakarams – imperijos centrui – nereikalinga išsivysčiusi periferija… Reikalingi atsilikę, sulaukėję (arba pusiau laukiniai) aborigenai, iš kurių kraštų kuo pigiau galėtų būti išgaunami reikiami ištekliai…
Į Libiją „Arabų pavasaris“ atėjo palyginti kukliai – vietiniais neramumais tarp skirtingų šalies genčių (o Libija – daugybės skirtingų genčių bei tautelių junginys), kurie palyginus greitai buvo nuslopinti. Didžioji Libijos visuomenės dauguma akivaizdžiai palaikė Kadafį ir norėjo toliau gyventi Džamahirijoje. Tačiau į šalį traukė islamistai iš užsienių, o, be to, Vakarai su tuomet N. Sarkozy vadovauta Prancūzija ir B. Obamos Amerika priešakyje, organizavo virš Libijos taip vadinamą „neskraidymo zoną“, t. y., organizavo NATO karinę intervenciją bombarduojant Libiją, jos infrastruktūrą ir strateginius objektus. Viskas – su aiškiu tikslu: pakirsti šalies stuburą, kad ji nebegalėtų atsispirti iš užsienio remiamiems perversmininkams… Ir tai buvo daroma, vaizduojant Kadafį kruvinu despotu, diktatoriumi ar tiesiog psichiniu ligoniu… Atseit, kraugeriu, „žudančiu savo paties žmones“… Ir tai kartojo visa „laisvojo pasaulio“ žiniasklaida, taip – toji pati, kuri šiandien sėja isteriją dėl koronos pandemijos ir viso kito. Ta pati, kuriai tiesa yra melas, o juoda yra balta… Be to, Rusija, už kurios vairo tuomet vietoje V. Putino buvo stojęs liberalas N. Medvedevas, Jungtinių Tautų lygmeniu JAV-NATO-ES agresijai prieš Libiją įjungė žalią šviesą. Tuo būdu, Libija liko vienui vienintele tiek prieš islamistus, tiek prieš Vakarų karinę mašiną…
Turėdamas visas galimybes pasitraukti (pavyzdžiui, jį būtų priglaudusi tiek Kuba, tiek Venesuela, tiek visa eilė Afrikos šalių), Kadafis rinkosi sunkų, bet garbingą kelią su ginklu rankose kautis už savo tautą, už savo šalį, už savo valstybę. Ir taip kovėsi beveik visus 2011-uosius metus. Tačiau, patekęs į savo priešų rankas, 2011 m. spalio 20 d., po sadistiškų kankinimų buvo žiauriai nužudytas. Mačiusiems vaizdo medžiagą, komentarai čia nereikalingi (o norintys gali kadrus nesunkiai susirasti patys). Aišku tiek, kad šitokiu valstybės lyderio nužudymu eilinį kartą pasimatė šėtoniškasis Vakarų „demokratų“, valdomo chaoso pasauliui nešėjų veidas… O kartu – ir konkretaus žmogaus, ir visos tautos ryžtas kovoti už laisvę ir teisybę iki galo…
Taigi, Kadafis buvo nužudytas. Ir tai žiniasklaida apdainavo kaip „diktatoriaus galą“ ir „demokratijos triumfą“…. Įdomu: kokią gi „demokratiją“ Libija gavo per šiuos paskutinius 10 metų?.. Tokią, kad kadaise klestėjusi šalis šiai dienai yra paversta dykyne, kurios plėšti iš karto suskubo Prancūzijos ir Anglijos naftos kompanijos. Be to, dykyne, per kurią ne tik plūste plūsta pabėgėlių minios į Europą, bet kurioje galima pirktis juodaodžius vergus. Taip, vergus – šiandienos Libijoje žmogus gali tapti kito žmogaus privačia nuosavybe! Štai kokią „pažangą“ vietoje kruvinojo Kadafio režimo Libijai atnešė JAV-NATO-ES „civilizatoriai“ (o realiai – archajizatoriai…). Gera žinia nebent tik ta, kad iki šiol tie, kurie ištikimi Kadafiui ir jo palikimui, nenurimo bei tęsia kovą su esamu neokolonijiniu režimu. Tačiau šio krašto ateitis kol kas blanki ir neaiški.
Šiaip ar taip, kodėl gi apie tai kalbėti mums, Lietuvoje? Pirmiausiai todėl, kad Libijos likimas – tai NATO veiklos rezultatas. O Lietuva, didžiulei mūsų visų gėdai – yra NATO narė, JAV satelitinė valstybė. Todėl ir Kadafio, ir Libijos liaudies kraujas yra ne tiktai ant amerikiečių ar prancūzų, bet ir ant lietuvaičių rankų. Štai, kokias „vertybes“ nešame pasauliui! Mutuojančiam Vakarų kapitalizmui vien imperinės ekspansijos nebepakanka. Jau trūksta vietos. O prieš Kiniją ar Rusiją taip lengvai nepašokinėsi. Todėl ruošiami kitokie, „hibridiniai“ regioniniai konfliktai, naudojantis ir tokiais, ir panašiais pastumdėliais, kaip Lietuva… Vien kaimyninės Baltarusijos atvejis ką sako: turime 10 milijonų valstybę su išvystyta pramone ir infrastruktūra, su stipria kariuomene, užstojančia kelią JAV-NATO-ES agresoriams į Rusiją – vienintelę realią kliūtį jiems pakeliui į pasaulinį viešpatavimą… Ir Aleksandrą Lukašenką buvo mėginta versti, lygiai taip pat, kaip Kadafį. Tiktai tuo atveju, ačiū dievui, neprieita panašių ekscesų, kadangi reaguota greitai, ryžtingai ir efektyviai į vietinių „demokratizatorių“ mėginimus įsiūbuoti čia, Lietuvos pašonėje, naują „spalvotą revoliuciją“… Ir čia Lukašenką lyginti su Kadafiu tikrai verta: kadangi tiek vienas, tiek kitas – savarankiški, JAV-NATO-ES diktatui nenusileidžiantys nacionaliniai lyderiai, kurių likvidavimas globalistams – itin parankus.
Ir, deja, Kadafį jie likvidavo. Kaip likvidavo Libijos Džamahiriją. Tačiau jie nelikvidavo ir negali likviduoti tos dvasios, kuri įkvėpė Kadafį siekti kitokio, nei jų primetamo gyvenimo sau ir savo tėvynei, kurį įkvėpė Kadafį nepasiduoti, o kovoti iki paskutinio kraujo lašo. Ne bėgti lyg žiurkei iš skęstančio laivo, bet savo paties gyvybe apginti savo įsitikinimus. Šia prasme, Kadafis įėjo į istoriją, įėjo į amžinybę kartu su Če Gevara, Tomu Sankara, Fideliu Kastro ir daugeliu, daugeliu kitų kovotojų už teisingumą ir tautų laisvę bei nepriklausomybę. Tegyvuoja jo šviesus atminimas!
JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, vadovaujama karo maitvanagių iš JAV, paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį,pasinaudojusi savo ilgalaikėmis provokacijomis Rusijos pasienyje. JAV karo nusikaltėliai savo galvažudžių kariuomenėje Europoje ir visų savo bananų respublikų marionetinių kareivėlių armijose muša būgnus, trimituoja aliarmus neva dėl to, kad Rusija ėmė telkti savo ginkluotas pajėgas, reaguodama į akivaizdžią NATO agresiją, prie spėjamų priešo įsiveržimo vietų.
Priminsiu, NATO karo nusikaltėlių gauja pasiuntė JAV okupuotos Ukrainos banderlogus su tankais prie Rusijos sienos Krymo pusiasalyje, Kijevas suaktyvino savo karines provokacijas prie Donbaso, sutelkė visą Vakarų fašistinį internacionalą Rytų Ukrainoje. Nato Juodojoje jūroje šiuo metu sutelkė visą eskadra JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos laivų ir atvirai grasina pradėti III-ą Pasaulinį karą prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Tokia pat NATO karo nusikaltėlių gaujos fašistinių pajėgų koncentracija jau seniai vyksta visoje Europoje, Skandinavijos šalyse, Pabaltijo bananų respublikose ir kitur. Masinė tautinės neapykantos rusams ir karo su Rusija propaganda Vakarų kolonijų šalyse jau peržengė klinikinės šizofrenijos ribas. Daugybės Soroso atgaivintų paramilitarinių fašistinių organizacijų nariai bananų respublikose tiesiog kliedi revanšo už pralaimėjimą II-Pasauliniame kare viltimis ir yra pasirengę pradėti karą, guldyti galvas už JAV transnacionalinių korporacijų nešvaraus verslo interesus ir pelno padidinimą.
JAV okupacinės kariuomenės Europoje karinėse bazėse Vašingtonas šiandien savo dalyvavimo (pasiruošimo įvykdyti tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją) kariniame konflikte su Rusija lygį iš “galima krizė” pervedė į kategoriją “potenciali neišvengiama krizė”, rašo JAV karo ir melo propagandos ruporas The New York Times.
Priežastimi, tiksliau pretekstu, kariniam globaliniam karui JAV karo nusikaltėliai nurodo tai, kad Donbase labai paaštrėjo kariniai veiksmai ir Rusija sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos sienų. Priminsiu, po JAV-ES įvykdyto 2014 metais valstybinio perversmo Ukrainoje, šalį užgrobė JAV marionetinė fašistinė chunta, sudaryta iš Vakarų Ukrainos banderlogų ir proamerikietiškų vietinių sionistų. Šalis yra valdoma iš Vašingtono ir ten visos provokacijos yra sankcionuojamos vietinių gubernatorių iš JAV ambasados.
Pentagono vertinimu, Rusija gynybai nuo akivaizdžios JAV-NATO agresijos prie sienų dislokavo, savo teritorijoje, apie 4 tūkstančius kariškių ir sunkiąja techniką. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos galvažudžių pajėgos, sutelktos tik prie Rusijos sienų, įskaitant marionetines bananų respublikų armijas, skaičiuojamos apie 3 mln.
Panašu, JAV karo nusikaltėliai bandys vėl pakartoti seną Vakarų napoleonų-hitlerių keistą tradiciją – kartą per šimtmetį susirinkti į krūvą, keliauti į Rusiją, gauti ten per snukį ir nusiraminti dar šimtui metų. Bet šis kartas, panašu, žada būti paskutinis… Ir neilgam
2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo, tiksliau buvo įstumta konservatorių, liberalų, socdemų chuntos, į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). NATO – didžiausia pasaulio istorijoje militaristinė organizacija, kuriai vadovauja JAV. Dėdė Semas vienašališkai, savanaudiškai, tik savo interesų labui naudojasi šia daugiašale militaristine organizacija. JAV viešai deklaruoja savo dominavimo visame pasaulyje koncepciją, todėl NATO be jokios abejonės yra JAV neokolonijinės ekspansijos įrankis. Teiginiai, jog NATO yra gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę, yra iš piršto laužti, neturi jokio realaus pagrindo ir yra tik deklaratyvi priedanga JAV tarptautiniams nusikaltimams legalizuoti. NATO niekas niekada nėra užpuolęs, tačiau NATO šalys, ypatingai JAV ir ES valstybės , JTO duomenimis, inicijavo apie 74 procentus visų karinių konfliktų 20 amžiuje. Kaip sakė pirmasis NATO Generalinis sekretorius lordas Izmėjus Hastingsas, „NATO tikslas yra laikyti JAV Europoje, vokiečius laikyti prie kojų, o rusus laikyti už sienos“. Ciniška ir paprasta.
Lietuva kaip ir visos Baltijos republikos, buvo įjungta į NATO karinę organizaciją pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 9 str. – Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumas tyčia valdančiųjų konservatorių, socdemų, liberalų nebuvo surengtas, iš tautos buvo atimta konstitucinė teisė išreikšti savo valią šiuo itin svarbiu klausimu. Profesorius Povilionis bandė tokį referendumą surengti, tačiau buvo chuntos, ypatingai parsidavusios valatkodelfinės žiniasklaidos, apšmeižtas ir totalinio dešiniųjų melo aplinkoje jam nepavyko tokį referendumą surengti. Bet kokiu atveju, dešinieji stojimo į NATO atveju grubiai pažeidė LIetuvos Konstitucijos 9 st. 1d. ir turėtų būti teisiami.
Dar kartą konservatoriai, liberalai, socdemai ir jų klonai grubiai pažeidė Lietuvos Konstituciją, kai Lietuvoje jie įkurdino nuolatines NATO karines bazes, kuriuose melagingos rotacijos principu yra dislokuoti JAV kontroliuojami kariniai daliniai. LR Konstitucijos 137 str. draudžia Lietuvos teritorijoje kurti užsienio šalių karines bazes ir jokia sutartis šios konstitucinės normos negali pakeisti, jokie “partneriai” negali ignoruoti valstybės Pagrindinio įstatymo.
Pagal dešiniųjų chuntos sudarytas sutartis NATO šalių karinių dalinių buvimą Lietuvoje apmoka vietiniai mokesčių mokėtojai. Maža to, Lietuva yra įpareigota skirti 2 proc. BVP NATO kariniams tikslams. Vienai iš skurdžiausių Europos sąjungos valstybių Lietuvai tai yra nepakeliama našta ir atima biudžeto lėšas iš socialinio programų, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų Lietuvai gyvybiškai būtinų sričių.
NATO dalinių nuolatinis buvimas klaidinančiu rotacijos principu Lietuvoje mūsų respublikai jokio saugumo neužtikrina. Priešingai, daro Lietuvą šalių, prieš kurias savo karinę galią yra nukreipusi NATO, atsakomojo smūgio taikiniu ir iš esmės daro labai pavojingų galimo karinių veiksmų zona teritorija. Branduolinio karo atveju ši teritorija taps pirmojo smūgio taikiniu. Jokio saugumo ir taikos NATO neužtikrino.
NATO šalių karinės pajėgos, dislokuotos Lietuvoje, nepatenka buvo šalies įstatymų jurisdikcijon, nepaklūsta Lietuvos vadovybės įsakymams ir vykdo tik savo šalių ir JAV įsakymus. Tai reiškia, kad sprendimą pradėti karinę agresiją prieš kaimyninę šalį priims užsienio šalies vadovybė, o pasekmės, raketos, bombos ir sviediniai teks Lietuvos gyventojams, kurie jokios įtakos spredimo pradėti NATO agresiją priėmimui neturėjo. Kai tenka brangiai mokėti už svetimus sprendimus ir nusikaltimus, yra ta situacija, kuri nėra nei išmintinga nei naudinga ir turi savo pavadinimą, kuris niekam garbės nedaro.
Nepasitvirtino ir NATO entuziastų euforiški teiginiai, kad NATO buvimas šalyje užtikrins Lietuvai ekonominį augimą, užsienio investicijas, darbo vietų atsiradimą, mokslo ir technikos pažangą. Nieko panašaus neįvyko – Lietuva ir toliau, jau 17 metų< tvirtai užima vienos skurdžiausių ES šalių poziciją, šalyje masinis skurdas, masinis nedarbas, emigracija, o lietuvių tauta yra viena iš sparčiausi nykstančių pasaulyje.
Lietuvos valdančių partijų, jų valdomos žiniasklaidos, proamerikietiškų fašistinių, nacionalistinių organizacijų nuolat kurstoma militaristinė isterija, tautinė nesantaika, urvinė rusofobija dar didelę neigiamą įtaką šalies gyventojų psichinei sveikatai. Lietuvos gyventojai dažniausiai žudosi ir daugiausiai vartoja alkoholinių gėrimų pasaulyje. Kai kurie psichologai teigia, kad tai yra pasekmės to nesaugumo jausmo, kurį žmonėse sukelia nuolatiniai tautinės nesantaikos ir karinės psichozės kurstymai viešoje edvėje.
NATO buvimas daro didžiulę žalą Lietuvos ekologijai. NATO sunkioji technika ardo šalies kelius, darko kraštovaizdį, teršia orą ir gamtą, nuolatiniams kariniams mokykams rengti statomi nauji poligonai, pastoviai kertami šimtai hektarų miškų, statomos naujos bazės.
NATO kariai Lietuvoje elgiasi kaip užkariautojai su čiabuviais, demonstruoja savo nepagarbą vietinės valdžios organams, valstybės simboliams, lietuvių etninėms tradicijoms, dažnai girtauja, kelia muštynes su vietiniais ir taip dar labiau didina vietinių nepasitenkinimą, formuoja apie save okupantų kariuomenės įvaizdį.
Yra ir daugiau priežasčių tvirtai teigti, kad NATO buvimas Lietuvoje nepasiteisina, neatitinka tautos nacionalinių interesų, sukelia nereikalingas įtampas santykiuose su kaimyninėmis šalimis, kelia grėsmę taikai ir saugumui regione.
Šiomis dienomis JAV-NATO karo nusikaltėliai nuolat vykdo prie Rusijos sienų didžiausius po Šaltojo karo pabaigos karinius mokymus, kruopščiai ruošia naują tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Marionetiniai režimai, kuriuos JAV pastatė į valdžią po įvykdytų 1990 metais valstybinių perversmų, su malonumu aptarnauja JAV kolonizatorių geopolitines operacijas, atiduoda savo teritorijas NATO okupantams, kerta šimtamečius miškus, daro JAV okupacinei kariuomenei karines bazes, poligonus, nors turėtų suprasti – šalys, kurios įsileido NATO agresorius į savo teritorijas, Vakarų agresijos prieš Rusiją atveju, nuo Žemės paviršiaus išnyks pirmosios. Pagal JTO Tautų Chartijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias karo teisę, tarptautinius santykius, šie JAV-NATO karo nusikaltėlių mokymai yra tarptautinis nusikaltimas, tiesioginė karinė agresija prieš Rusiją, kuri pažeidžia pasaulio tautų teisę į taiką, taikius santykius, kelia tiesioginę grėsmę taikai ir saugumui ne tik JAV kolonijų, kurių teritorijoje yra vykdomi šie JAV agresorių provokaciniai kariniai manevrai, bet ir viso pasaulio žmonėms. Vakarų karo nusikaltėliai tokiais kariniais žaidimais akivaizdžiai provokuoja galingiausią pasaulio valstybę Rusiją pasauliniam branduoliniam armagedonui, po kurių Žemėje neliks gyvybės. Lietuvos marionetinė valdžia su liokajišku nuolankumu atiduoda visą Lietuvą trypti JAV-NATO okupantams, kurių istorija – tai aibė kraupių nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, šiurpių žudynių, kuriuos šie tarptautiniai teroristai vykdė visame pasaulyje ir prieš visas pasaulio tautas, nepriklausomai nuo to, buvo šios tautelės JAV sąjungininkėmis ar priešininkėmis. Vienas iš tokių kraupių JAV kariaunos tarptautinių nusikaltimų yra JAV agresija prieš Vietnamą, kurio teritoriją šie JAV “demokratai” pavertė napalmu išdeginta ir cheminio ginklo Orange Dust apnuodyta dykyne.
Tarp virtinės JAV įvykdytų karo nusikaltimų agresija prieš mažą Pietryčių Azijos valstybėlę Vietnamą užima ypatingą vietą, išsiskiria savo ypatingu žiaurumu, nebaudžiamumu ir mastu – JAV karo mašina socialistiniam Vietnamui smogė visa savo kriminaline galia. Tarp visų šio baisaus karo žiaurumu išsiskiria kaimelio Songmi sudeginimas ir visų jo civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių – šaltakraujiškas išžudymas.
Prieš 53 metus JAV kariškiai įvykdė vieną kruviniausių karo nusikaltimų Vietname. Praėjusiais metais Vietnamo miesto Danango uoste išmetė inkarą JAV karo nusikaltėlių mirties fabrikas lėktuvnešis “Theodore’as Rooseveltas”, kurio vizitu JAV bombų demokratijos diplomatai nevykusiai pabandė paminėti Vietnamo ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Nors praėjus ketvirčiui amžiaus ir pavyko šiaip ne taip atkurti diplomatinius santykius tarp šalių, tačiau ištrinti iš vietnamiečių istorinės atminties JAV kariaunos įvykdytų siaubingų karo nusikaltimų pasirodė neįmanoma – “demokratai” JAV imperialistai 1965–1975 m. karo prieš Vietnamo liaudį metu aprodė savo visą žvėrišką prigimtį ir tai įsirėžė į vietnamiečių atmintį patirtu siaubu.
Vietname visi prisimena tragediją, istorijoje žinomą kraupiu pavadinimu „Songmi skerdynės“. Skerdynės, kurias 1968 m. kovo 16 d. surengė JAV kariaunos 20-ojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono samdinių padalinys “Charlie” Vietnamo kaime Milai, tapo JAV beprotiško žiaurumo, brutalaus nebaudžiamumo okupuotose teritorijose simboliu. Šiandien šioje vietoje yra pastatytas memorialas atminti šokiruojančias žudynes, kurių metu žvaigždėtai-dryžuoti iki dantų ginkluoti kariškai išžudė 504 beginklius civilius žmones, moteris, senelius, mažamečius vaikus, vienam iš kurių buvo tik vieneri metai. Memorialo vietoje pastatytas paminklas vaizduoja nužudytų ir sužeistų civilių žmonių veidus, o jo centre – moteris su negyvu kūdikiu rankose.
Būtent tokią – baudžiamąją – operaciją suplanavo 1968 m. kovo 16 d. JAV agresorių vadovybė Songmi kaime. Tokia kraupia baudžiamąja akcija buvo siekiama atkeršyti Pietų Vietnamo nacionalinio išsivadavimo fronto kariuomenei, kuri gynė savo šalį ir , žinoma, teisėtai naikino karinius taikinius JAV agresorius. Bet šiuo atveju JAV karinė žvalgyba suklydo – šiame ir kaimyniniuose kaimuose jokių vietnamiečių karinių dalinių ar ginklų sandėlių tiesiog nebuvo. Tačiau įsiutę dėl anksčiau mūšio lauke ir nuo minų patirtų nuostolių „Charlie“ kuopos kariai, vadovaujami psichikos sutrikimų kamuojamo vado kapitono Ernesto Medino, visą savo įniršį išliejo ant taikių civilių gyventojų, paprastų kaimiečių, kurių kaltė buvo tik ta, jog jie dieną naktį liejo prakaitą ryžių laukuose ir bandė išgyventi siaubingo karo košmare.
Į šiaudines kaimiečių trobeles skriejo granatos, kaimelio moterys buvo masiškai prievartaujamos, seneliai ir vaikai buvo tiesiog šaudomi vietoje. Atkurdami siaubingą keršto prieš beginklius žmones paveikslą, žurnalistai išsiaiškino, kad amerikiečiai dykvietėse sustatydavo į eilę po 20–30 kaimiečių ir šaltakraujiškai juos paeiliui nušaudavo, paeiliui, kas sekantis dar spėtų suvokti, kas vyksta. Tuos, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigdavo durtuvais. “To neįmanoma pamiršti. Aš dažnai sapnuose regiu, kaip vėl ateina kareiviai, o tada rėkiu naktimis”, – dalinasi kraupiais prisiminimais tragedijos liudininkė Pam Ti Tuan. – Kartu su visais mus nuvedė prie griovio, mūsų buvo kelios dešimtys. Pakeliui kareiviai rėkė, keikėsi, mušė mus automatų buožėmis, spardė kojomis, šaudė. Žmones išrikiavo palei kanalo kraštą, privertė pasisukti nugara į žudikus, atsiklaupti ir pakelti rankas. Netikėjome, kad jie mus gali nužudyti. Mes jiems visiškai paklusome ir nesipriešinome! Bet jie pradėjo šaudyti. Nužudytieji vienas paskui kita griuvo į vandenį “, – pasakojo išgyvenusi įvykių liudininkė.
Nebylius šio siaubingo karo nusikaltimo įrodymus šiandien galima pamatyti vietiniame Songmi kaimelio muziejuje. Nulipdytame nedideliame kaimo kelio, ant kurio buvo šaudomi civiliai žmonės, fragmente aiškiai matomi išlikę pėdsakai – basų vietnamiečių kojų pėdsakai, o šalia kaustyti, dantyti amerikiečių armijos karių batų atspaudai. Koks baisus karo nusikaltimas buvo įvykdytas aiškiai matosi peržiūrint šio šiurpaus įvykio nuotraukas – išsišiepęs „Charlie“ kuopos eilinis padega namą kaimelyje Songmi, dešimtys nužudytų moterų ir vaikų guli ant kaimo vieškelio, valstiečių lavonai sumesti į šulinius…
Hju Tompsonas 1968-03-16 Songmi kaime nutupdė savo sraigtasparnį tarp sužvėrėjusių kareivių ir kaimiečių, ir įsakė borto šauliui šaudyti į žudikus, jeigu šie bandys toliau žudyti vietnamiečius.
Kraupi ekspozicija apie šias žudynes taip pat pristatoma karo aukų muziejuje Vietnamo sostinėje Hošimine. Pateikti kraują stingdantys prisiminimai dviejų stebuklingai išgyvenusių moterų Fam Ti Lai ir Ti Nang: „Iš mano 11 asmenų šeimos išgyvenau tik aš ir mano jauniausias kūdikis – apdengiau jį savo kūnu. Ant manęs nukrito trys lavonai ir tik jų dėka mes išgyvenome – jie paslėpė mus nuo amerikiečių“. Neįtikėtina, tačiau yra toks faktas: tuo metu, kai vieni amerikiečiai negailestingai žudė taikius vietnamiečius, kitas JAV kariškis, sraigtasparnio įgulos narys Hju Tompsonas bandė sustabdyti šią kraupią savivalę ir bandė išgelbėti išgyvenusius kaimiečius. Už tai jis buvo dar ilgai puolamas savo ginklo brolių ir daugelį metų buvo vadinamas išdaviku.
„Vietnamo kaimelyje Songmi JAV kariškiai šaltakraujiškai nužudė 504 civilius, 173 nužudytieji buvo vaikai
Detalesnė informacija apie masines civilių žmonių žudynes – tiesioginių įvykių liudininkų parodymai ir žudynių pasekmių nuotraukos – JAV buvo atskleista tik praėjus 18 mėnesių po šio makabriško įvykio. Pradžioje buvo pranešta, kad civilių žudynės, stulbinančios savo žiaurumu, buvo … sėkminga karinė operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti 128 Vietkongo partizanus, kurios metu žuvo dar 22 civiliai žmonės. Štai taip Pentagono armijos laikraštis „Stars and Stripes“ informavo apie šį „žygdarbį“. Būtina pažymėti, kad slepiant tikrąjį šio žiauraus karo nusikaltimo vaizdą, labai didelį vaidmenį suvaidino tada dar mažai, bet aiškiai suvokiantis sėkmingos karjeros galimybes 31 metų majoras Colin‘as Powell‘as. Tas pats, bet jau JAV Valstybės sekretorius, kuris JTO Saugumo Tarybos posėdžio metu kratė savo rankoje mėgintuvėlį su milteliais ir dievagojosi, kad tai yra ne kas kita, o Irako diktatoriaus Sadamo Huseino mirtinas biologinis masinio naikinimo ginklas, Sibiro juodligė, dėl ko JAV privalo nedelsiant pulti Iraką, bombarduoti, sprogdinti, naikinti, žudyti civilius. JTO sankcijos negavo, tačiau šalį JAV ir NATO subombardavo, milijoną irakiečių nužudė, šalį apiplėšė ir tada paaiškėjo, kad JAV ir vėl melavo – jokios priežasties agresijai, JAV karinei intervencijai nebuvo, jokio biologinio ar cheminio masinio naikinimo ginklo Irakas negamino ir neturėjo, jeigu neskaityti tų likučių tuščiose talpose, kurias savo laiku Irakui neteisėtai pardavė … Jungtinės Amerikos valstijos. Bet kam tai rūpi JAV kolonizuotame pasaulyje. Būsimąjam globaliniam melagiui majorui Colin‘ui Powel‘ui buvo pavesta nuslėpti šį kraupų nusikaltimą, faktus apie smurtą prieš Vietnamo civilius, karo nusikaltėliams padėti išvengti atsakomybės JAV teismo farse. Ir jis puikiai įvykdė užduotį – virš 500 civilių nužudę JAV kareivos nei vienas nenukentėjo ir simboliškai buvo teisiamas tik vienas skerdynėms vadovavęs žudikas.
2003-02-05 JAV Valstybės sekretorius Colinas Pauelas JTO Saugumo Taryboje ragino pradėti karinę intervenciją į Iraką, demonstruodamas suklastotus įrodymus.
Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažįsta jokių šalių ar tarptautinių specializuotų teismų jurisdikcijos ir tai yra oficiali JAV politika. Priešingu atvejų visame pasaulyje nuolat vyktų tarptautiniai baudžiamieji tribunolai, panašūs į Niurnbergo, JAV karo nusikaltimams tirti. Ir nuteistųjų būtų būtų labai daug ir įvairiausio rango – nuo eilinio JAV kareivio iki JAV prezidento. Didžiausias visų laikų agresorius JAV, puikiai suprasdamas savo daromų nusikaltimų žmoniškumui teisines pasekmes, iš karto paskelbė save demokratijos kariu, laisvės kovotoju, žmogaus teisių gynėju visame pasaulyje ir tokiu būdu pats xsau įteikė indulgenciją už visus savo įvykdytus makabriškus nusikaltimus žmoniškumui. JAV įvykdyti karo nusikaltimai yra slepiami, o jiems išaiškėjus, JAV šiuos nusikaltimus paskelbia neišvengiamais nuostoliais kilnioje JAV kovoje už demokratiją visame pasaulyje. Ir tai kol kas veikia.
Todėl tik vienas amerikiečių karininkas iš 14, kuriuos apkaltino karo tribunolas, buvo pripažintas kaltu dėl „tyčinio mažiausiai 20 žmonių nužudymo“. Charlie kuopos antrojo būrio vadas leitenantas Williamas Kelly buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos 1971 metais. Tačiau JAV prezidentas Ričardas Niksonas jam suteikė malonę ir žudikas leitenantas praleido kalėjime vos vieną dieną. Laisvės atėmimo bausmė jam buvo pakeista namų areštu ir galiausiai, praėjus 3,5 metų, jis buvo amnestuotas. Taip pasibaigė „demokratiškiausios pasaulyje šalies“ atgaila už vieną kruviniausių iš žinomų JAV karo nusikaltimų Vietnamo karo metu. Kiek nusikaltimų buvo nuslėpta, žino tik JAV. O Vietname net ir praėjus pusšimčiui metų nuo karo pabaigos, JAV karo nusikaltimus skausmingai primena didžiausias procentas pasaulyje invalidų ir cheminio ginklo sukeltų apsigimimų skaičius.
Internatas Vietname žmonėms, patyrusiems JAV cheminio ginklo poveikį.
“Šviesieji” demokratijos kariai iš JAV šiandien nenori prisiminti prieš pusšimtį metų savo įvykdytų nusikaltimų. Internete yra vis sunkiau rasti informacijos ir nuotraukų, liudijančių tamsiąją JAV demokratijos pusę. Bjauri istorija, taip nederanti prie Holivudinio Amerikos, svajonių šalies, įvaizdžio. Tačiau iš tiesų po pusės amžiaus niekas nepasikeitė JAV požiūryje į tokius nusikaltimus. Shit happens, sako jie. Blogiausia, kad JAV karo nusikaltėliai savo elgesio nekeičia, amerikiečiai ramiai sau bombarduoja Iraką, Afganistaną, Libiją, Jugoslaviją, Siriją, visame pasaulyje daro kraupius karo nusikaltimus, maža to, daro tai su akinančia šypsena ir pasitenkinimu, kadangi jaučiasi nebaudžiamai ateiviais bet kurioje čiabuvių teritorijoje. Remiantis Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto 2016 m. atliktu tyrimu amerikiečiai žymiai atlaidžiau vertina karo nusikaltimus nei kitų šalių, tokių kaip Rusija, Kinija, piliečiai, kurie savo istorijoje patyrė JAV, Dižiosios Britanijos, Prancūzijos, NATO šalių intervencijas ir agresijas.
Pax Americana ir New World Order atrodo taip, deja…
2021-03-03 virš Lietuvos skraidė NATO karo nusikaltėlių gaujos vadeivos JAV strateginis bombonešis B-1B Lancer. Tai nėra paprasta žudymo mašina JAV karo nusikaltėlių gausiame arsenale. Šis JAV karo nusikaltimų visame pasaulyje įrankis gali nešti branduolinį ginklą ir paleisti jį į Rusijos gilumą neįeidamas į Rusijos priešlėktuvinės gynybos zoną. Prieš čiabuvius su ietimis ir lankais B-1B Lanceris visada atrodė labai įspūdingai – agresyvus, nusikalstamas ir nebaudžiamas niekaip. Kartu su kitais JAV karo nusikaltimų įrankiais Lancer’is nužudė milijonus vaikų, moterų, senelių visame pasaulyje.
Vakar Dėdė Semas lietuviams pademonstravo savo galią ir čiabuviams pasiuntė žinią – JAV karo nusikaltėliai visada pasiruošę paversti savo kolonijas, kurias užgrobė nuo 1990 metų, Mėnulio landšafto radioaktyviu draustiniu, net nemirktelės. USA uber alles! Iki paskutinio lietuvio (lenko, ukrainiečio, gruzino, latvio,esto… reikalingą pabraukti)…
JAV ir jos karinės teroristinės organizacijos NATO per visą istoriją dar nėra niekas užpuolęs – NIEKADA. Pačios gi JAV per visą savo 240 metų istoriją visada kariavo ir visada užpuldinėjo valstybes visame pasaulyje, tai yra, visada vykdė tarptautinius nusikaltimus, karines agresijas kaip jas apibrėžia ir draudžia Jungtinių Tautų Chartija, JTO Statutas, Helsinkio Baigiamasis Aktas ir kiti tarptautinės teisės šaltiniai. Tą patį darė ir JAV marionetinė militarinė organizacija NATO – dalyvavo visuose JAV tarptautiniuose nusikaltimuose, karo nusikaltimuose, griovė II Pasaulinio karo aukų, daugiausiai tarybinių, iškentėtą ir jų krauju pastatytą taikos ir saugumo architektūrą pasaulyje, nuožmiai daužė visus taikaus ginčų sprendimo susitarimus, įžūliai laužė visas tarptautines sutartis dėl puolamosios ginkluotės apribojimo, ginklavimosi varžybų ribojimo, griovė visus taikos ir saugumo Žemėje pamatus.
Žlugus Tarybų Sąjungai, paskutinei tarptautinės teisės, taikos ir saugumo garantei Žemėje, paskutinius 30 metų JAV/NATO karo nusikaltėlių gauja vėl puolė kurti infrastruktūrą III Pasauliniam karui pradėti, ėmė telkti karines pajėgas agresijai prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Pirmi du Vakarų inicijuoti Pasauliniai karai davė tiek kruvino pelno, padėjo Vakarams atidėti grobuoniškos kapitalizmo sistemos žlugimą ir leido toliau tęsti prabangų parazitavimą viso pasaulio sąskaita.
Šį kartą JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja vėl pakilo į jų pirmtakams Napoleonui ir Hitleriui nepasisekusį “darng nach Osten’ žygį.
Rusija tai mato, supranta ir ruošiasi atremti Vakarų kryžiuočių dar vieną invaziją. Rusijai tai egzistencinis klausimas, būti ar nebūti dilema. JAV bananų respublikos, visokios ten Lenkijos, Čekijos, Lietuvos, ar Ukrainos, gali egzistuoti JAV išdidžių kolonijų pavidalu. Rusijai gi vienintelė įmanoma egzistencijos forma yra laisva, suvereni, savarankiška, demokratiška ir galinga valstybė. Bet kokios kitokios Vakarų kolonizatorių primetamos egzistencijos formos Rusijai reikštų istorijos finalą. Todėl Rusija į visas JAV-NATO karo nusikaltėlių provokacijas pasiruošusi yra atsakyti visa savo turima branduoline galia – “Kam Rusijai pasaulis, jeigu jame nėra vietos Rusijai?”.
Ir vakar virš Vilniaus, “nepriklausomos” Lietuvos sostinės laisvai skraidantis užsienio valstybės JAV strateginis bombonešis B-1B Lancer čiabuviams dar kartą priminė – Lietuvos saugumas ir ateitis yra ne Vašingtone ar Briuselyje. Lietuvos, kaip ir visų JAV/NATO agresijos prieš Rusiją placdarmo valstybių, saugumas yra Maskvoje, Rusijoje. Kol JAV-NATO agresoriai žinos, kad Rusijos Sarmatai, Kalibrai, Iskanderai, Kinžalai, Poseidonai tikrai ir garantuotai pasieks JAV ir kitų Vakarų agresorių miestus jų teritorijose pagaliau, tol pasaulyje bus trapi taika ir pusiausvyra, tol Rusijos dėka žmonija turės ateitį, šansą išgyventi. Kai tik JAV-NATO karo vanagai praras sveiką protą ir pabandys sužaisti rusišką ruletę – tai bus pabaiga, žmonijos civilizacijos pabaiga.
Pasakyk karui NE.
JAV-NATO karo nusikaltėliai – lauk iš Lietuvos!
Yankee, go home!
JAV-NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergo Tribunolą-2!
Lietuvis šauktinis, gavęs šaukimą, , nevykdė nurodymų ir neatvyko į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Taip jis tikėjosi išvengti karo prievolės atlikti karinę tarnybą NATO armijos Lietuvos padalinyje.
„Geriau eisiu dirbti į mišką, bet netarnausiu“, – teigia jaunuolis.
Jis nepakeitė savo pozicijos net tada, kai jam buvo išsamiai išaiškinta, kokia grėsminga krūva nemalonumų jo laukia, jeigu jis nepaklus Lietuvos konservatorių-rusofobų 2015 metais prastumto įstatymo dėl privalomos karo tarnybos reikalavimui.
Jis buvo nuolat gąsdinamas dėl jam gręsiančios administracinės atsakomybės, piniginių baudų ir baudžiamosios atsakomybės. “Nenoriu tarnauti, manęs tai nedomina”, – sakė kupiškėnas Martynas S.
Galiausiai jaunuolis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už atsisakymą tarnauti NATO aljanso Lietuvos kariuomenėje. Jam skirta 800 eurų bauda. Bylą nagrinėhęs teisėjas Virginijus Skaraitis teigė, kad Martynas S. sistemingai vengė tarnauti kariuomenėje. Kartu Temidės tarnas pažymėjo lietuviško teismo humanizmą, nurodė, kad kaltinamajam galėjo būti skirta žymiai didesnė bauda, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad Martynas S. prisipažino ir gailisi, todėl byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, o jam gręsianti maksimali 1200 eurų bauda buvo kilniai sumažinta net trečdaliu.
Jei Martynas S. nesumokės baudos per 6 mėnesius, jam grės laisvės atėmimo bausmė.
Bylos duomenimis, Martynas S. į šauktinių sąrašus buvo įtrauktas 2020 m., tačiau karo prievolės ir komplektavimo skyriuje nepasirodė. Jam buvo skirta 15 eurų bauda, kurios jis nesumokėjo ir šaukiamas neatvyko į skyrių vėl. Už pakartotinį admininstracinės teisės pažeidimą jam buvo skirta 45 eurų bauda. Baudos jis nemokėjo ir šį kartą. Tada bauda buvo vėl padidinta iki 60 eurų, kurios jis taip pat nemokėjo.
„Aš nemokėsiu ir netarnausiu“, – sakė atkaklus kupiškėnas. – „Šauktinių sąraše radau savo duomenis, bet žinojau, kad neisiu tarnauti, todėl nieko nedariau“, – sakė Martynas S. Jis pasakojo, kad „jau seniai neoficialiai dirba miškuose“. todėl jis nusprendė neiti į tarnybą ir jokių dokumentų nepateikia. Jis neneigia, kad gavo registruotą laišką, kuriame buvo pranešta apie jam iškeltą administracinę bylą, tačiau nusprendė į jį neatsakyti.
Oficialiai jaunuolis niekur nedirba, tačiau šiltuoju metų laiku dirba miške, kur jam yra geriau nei NATO kariuomenėje.
Lietuvos kariuomenė jau pateikė šauktinių sąrašą 2021 m. Planuojama pašaukti tarnybon 3828 žmones. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka 9 mėnesius. Lietuvos parlamentas grąžino privalomąją karo tarnybą 2015 m. Tai buvo padaryta, kai JAV vadovaujamo NATO bloko šalyse buvo sukelta antirusiškos militaristinės propagandos banga. 2014 metais JAV ir Europos Sąjunga įvykdė valstybinį perversmą Ukrainoje, valdžią Kijeve užgrobė JAV samdiniai, Vakarų Ukrainos nacionalistai ir NATO okupavo Ukrainą. Rytų Ukraina, Krymas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pripažinti proamerikietiškos Kijevo chuntos valdžią. Kryme 2014 metų kovo 17 d. įvykos visaliaudinis referendumas, kurio metu 96 procentai Krymo gyventojų priėmė istorinį sprendimą grįžti į Tėvynės Rusijos sudėtį. Vakarų, pirmiausiai JAV, kolonizatoriai šį teisėtą Krymo tautos apsisprendimą paniekino ir paskelbė naują Kryžiaus žygį ‘drang nach Osten” prieš Rusiją, ėmė žvanginti ginklais, NATO šalys ėmė dar aktyviau kelti grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje. JAV valdomos bananų respublikos Vašingtono įsakymu ėmė šokti karo šūkius ir mušti būgnus, įvedė vėl privalomą karinę tarnybą.
Lietuvio šauktinio atsisakymas tarnauti NATO okupacinėje kariuomenėje, guldyti galvą už JAV globalinių korporacijų pelno padidinimą, manyčiau, yra dėsningas atsakas į 30 metų vykdomą rusofobinio melo propagandą, teisingas, pagrįstas ir savotiškai kilnus poelgis. NATO turi būti sunaikintas. Pasauliui taiką, karui – NE. NATO į Niurnbergo Tribunolą-2!
