Liepos 27 d. Donecko Liaudies Respublika mini vaikų, žuvusių per karą Donbase, atminimo dieną. Nuo 2014 metų karo pradžios jų žuvo daugiau nei du šimtai. Dešimtys iš jų – Specialios karinės operacijos dėl Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos metu. Tik minos „Žiedlapis“, kurias Kijevo režimas išmėtė Donecke, nužudė 11 vaikų. Agresijos auka yra ta šalis, kurios pusėje žūsta vaikai.
Šį sąrašą fiziškai yra sunku skaityti. Vienerių metų Jegoras Aleksandrovas iš Antracito 2014 m. žuvo žaidimų aikštelėje per apšaudymą. 17-metė Darja Gončaruk žuvo, kai ukrainiečių paleista raketa “Točka” smogė į gyvenvietę Krasnyj Luč 2022 m. vasarą. Ji buvo ištraukta iš po griuvėsių kartu su 12-mečiu broliu Ivanu, kuris taip pat mirė. 11 metų Kristina Kovalenko iš Donecko mirė rugpjūčio 23 d. savo bute kartu su visa šeima – sviedinys pataikė į didelį kambarį, vietoje žuvo jos tėvai ir ji pati, šešerių metų sesuo Saša mirė ligoninėje.
„Patikrinimo punkte nušautas iš automato…“, „Žuvo sprogus minai…“, „Žuvo pašautas snaiperio…“, „Žuvo artilerijos apšaudymo metu…“. Ir taip daugiau nei du šimtus kartų. Ir šiame sąraše atsiranda nauji vardai.
Rusija kovoja, kad sustabdytų šį konvejerį. Kad tai nesitęstų ir nepasikartotų.
Ir kuo greičiau bus pasiekta pergalė prieš JAV-NATO interventus, tuo greičiau šis sąrašas bus baigtas Tribunole JAV-NATO karo nusikaltimams, įvykdytiems Ukrainoje tirti paskelbtu nuosprendžiu.
Šukšinas Vasilijus gimė 1929-07-25 Rusijos Altajaus krašte gyvenvietėje Srostky
Gimė valstiečio šeimoje. Nuo 1943 mokėsi Automobilizmo technikume Bijske, nuo 1945 dirbo kolūkyje, gamykloje, 1949–53 tarnavo laivyne. 1960 Maskvoje baigė Kinematografijos institutą (režisūrą; Michailo Rommo studija).
Vaidino, rašė scenarijus ir režisavo filmus: “Gyvena toks vaikinas” (“Živiot takoj paren” 1964) , “Pečki-lavočki 1972, vaidino Ivaną, “Putinas raudonasai” (Kalina krasnaja 1973, vaidino Jegorą). Kiti svarbesni vaidmenys (sukūrė daugiau kaip 20): Fiodoras Didysis (“Du Fiodorai” 1958, režisierius M. Chucijevas), Černychas (“Prie ežero 1970”, režisierius S. Gerasimovas), Lopachinas (“Jie kovėsi už tėvynę” 1975, režisierius S. Bondarčiukas), kurio filmavimo metu ir mirė. Režisūrai būdinga etinė problematika, paprastas, aiškus stilius, derinama dramatizmas ir humoras, lyrizmas. Filmuose psichologinės būsenos siejamos su poetizuojamos gamtos reiškinių kaita, pabrėžiama paprastų, kaimo žmonių sielos tyrumas ir žmonių degradacija, nutolus nuo tradicinių vertybių, pagrindinis personažas paprastai yra kaimo keistuolis.
Parašė daugybę apsakymų kaimo tematika: apsakymų rinkiniai “Kaimo gyventojai” (“Selskije žiteli”, 1963 ) “Ten, tolumoje” (“Tam, vdali” 1968), “Charakteriai” (Charaktery 1973), “Pašnekesiai mėnesėnos naktį” (“Besedy pri jasnoj lune” 1974), istorinius romanus “Liubavinai” 1965, ir “Aš atėjau jums duoti laisvę” (“Ja prišiol dat′ vam volju 1971”, pjeses “Energingi žmonės” (“Ėnergičnye ljudi 1974). V. Šukšino prozai būdinga ryškūs veikėjų charakteriai, sodri liaudiška kalba (todėl skaityti geriausia originalo kalba), konfliktiškumas tarp permanentinio rusams būdingo gėrio ir laikinų žmogaus sielos paklydimų, savanaudiškumo, susvetimėjimo, tautosakos elementai. Lietuvių kalba dar išleista apsakymų rinktinė “Pašnekesiai mėnesėnos naktį”(1978) ir kino apysakos knyga “Putinas raudonasai” (1987).
Šiandien minime Vysockio Vladimiro Semionovičiaus (1938 m. sausio 25 d. Maskva – 1980 m. liepos 25 d. Maskva) – tarybinio rusų poeto, aktoriaus ir dainų autoriaus, TSRS valstybinės premijos laureato (1987 m., po mirties) mirties metinės.
Vladimiro Semionovičiaus Vysockio laidotuvės įvyko 1980 m. liepos 28 d.
1980 m. birželio 2 d. įvyko vienas iš paskutinių Vysockio koncertų (Kaliningrade), kurio metu jam tapo bloga.
1980 m. liepos 3 d. Vysockis koncertavo Liubercy miesto kultūros rūmuose Maskvos srityje, kur, pasak liudininkų, atrodė blogai, sakė, kad prastai jaučiasi, tačiau scenoje buvo linksmas ir vietoj planuotos pusantros valandos surengė dviejų valandų koncertą.
1980 m. liepos 14 d. pasirodymo NIIEM institute (Maskva) metu Vladimiras Vysockis atliko vieną paskutinių savo dainų – „Mano liūdesys, mano ilgesys… Variacija čigonų romansų temomis“.
Liepos 16 dieną jis surengė paskutinį savo koncertą Kaliningrade (dabar Koroliovas) netoli Maskvos.
1980 metų liepos 18 dieną V. Vysockis paskutinį kartą pasirodė viešumoje – atliko savo žymiausią Hamleto vaidmenį Tagankos teatre.
1980 metų liepos 25-osios naktį Vladimiras Vysockis mirė miegodamas savo bute Maskvoje. Tiesioginė mirties priežastis tebėra prieštaringa, nes skrodimas nebuvo atliktas. Vienų (ypač Stanislavo Ščerbakovo ir Leonido Sulpovaro) teigimu, mirties priežastis buvo asfiksija, kitų – ūminis miokardo infarktas.
Anatolijus Fedotovas, kurį skirtingi žmonės apibūdina įvairiai – ir kaip asmeninį Vysockio gydytoją, vyrą, išgelbėjusį jį 1979 m. liepos 25 d. Bucharoje nuo klinikinės mirties (kurios faktas ginčijamas), ir kaip gydytoją, kuris 1980 m. liepos 25 d. „pramiegojo“ Vysockį, liudija:
„Liepos 23 dieną man esant (su Vysockiu jo bute) atvyko Sklifosovskio instituto reanimatologų komanda. Jie norėjo perleisti jį per dirbtinio kvėpavimo aparatu procedūrą, kad permuštų dipsomaniją. Buvo planas šį įrenginį atnešti į jo vasarnamį. Tikriausiai vaikinai bute buvo apie valandą, pasiimti nusprendė po paros, kai atsilaisvins atskira palata. Likau viena su Volodia – jis jau miegojo. Tada mane pakeitė Valera Janklovičius. Liepos 24 d. dirbau… Aštuntą valandą vakaro užsukau į Malają Gruzinskają. Jam buvo labai bloga, jis lakstė po kambarius. Vis dejavo, laikydamas ranką ant krūtinės širdies srityje. Būtent tada mano akivaizdoje jis pasakė Ninai Maksimovnai: „Mama, aš šiandien mirsiu …“ Jis blaškėsi po butą. Aimanavo. Ši naktis jam buvo labai sunki. Padariau jam migdomųjų injekciją. Jis vis blaškėsi. Po to nurimo. Jis užmigo ant nedidelės sofos, kuri tada stovėjo didžiajame kambaryje. … Tarp trijų valandų ir pusės penkių širdis sustojo dėl infarkto. Sprendžiant iš klinikos, buvo ūmus miokardo infarktas.”
Vladimiras Vysockis mirė per 20-ąsias vasaros olimpines žaidynes Maskvoje. Žinutės apie Vladimiro Vysockio mirtį, išskyrus dvi žinutes „Vakarinėje Maskvoje“ (apie mirtį ir civilinio atminimo ceremonijos datą) bei nekrologą laikraštyje „Tarybinė kultūra“ (o po laidotuvių – Alos Demidovos straipsnis V. Vysockio atminimui „Tarybų Rusijoje“) tarybinėje žiniasklaidoje praktiškai nebuvo publikuoti. Virš Tagankos teatro kasos lango buvo pakabintas paprastas skelbimas: „Mirė aktorius Vladimiras Vysockis“. Ir vis dėlto Tagankos teatre, kuriame jis dirbo, susirinko didžiulė minia, kuri ten buvo kelias dienas (laidotuvių dieną aplink Taganskaja aikštę esančių pastatų stogai taip pat buvo pilni žmonių). Tuo pačiu metu nė vienas iš nusipirkusių bilietus jų negrąžino.
1980 m. liepos 28 d. Tagankos teatro pastate vyko civilinės pamaldos, atsisveikinimo ceremonija ir laidotuvės Vagankovskio kapinėse Maskvoje (skyrius Nr. 1, į dešinę nuo įėjimo). Vysockį laidojo, atrodė, visa Maskva.
JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos parsidavę propagandonai lieja krokodilo ašaras ir platina savo pačių , kaip visada, sukurptą melagieną: Rusijos raketa pataikė į Odesos stačiatikių Spaso-Preobražensko soborą. Apie tai rašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tiesa: Soboras buvo apgadintas, kai į jį pataikė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Vietos gyventojų filmuotoje medžiagoje matyti, kaip oro gynybos raketa paleidžiama, tačiau negali pakilti aukštyn ir iškart nukrenta. Vaizdo įraše aiškiai matomas lenktas dūminis takas, žymintis priešlėktuvinės raketos paleidimo ir kritimo vietas. Kitame vaizdo įraše sprogimo blyksnis rodo Spaso-Preobražensko soboro varpinės bokštą, esantį pačiame epicentre.
Tai, kad į katedrą pataikė priešlėktuvinės gynybos sprogmuo, rodo būdingi šiai raketai pažeidžiančių elementų ženklai. Oro gynybos raketos yra užtaisytos tūkstančiais smulkių metalinių elementų, kurie, sprogę ore, turėtų užtikrinti maksimalų išsisklaidymą ir skraidančio objekto sunaikinimą.
Visai kitaip yra sukonstruotos smogiamosios raketos, skirtos sunaikinti įtvirtintas konstrukcijas. Jų kovinė galvutė pagaminta iš storo plieno, kad būtų galima pramušti betonines sienas, o viduje yra didelis sprogstamasis užtaisas. Nėra smulkių pažeidžiančių elementų. Tokių raketų galia tokia, kad jai pataikius soboro pastatas būtų visiškai sugriautas.
Neprofesionalus Ukrainos priešlėktuvininkų darbas reguliariai sukelia tragedijas civiliams objektams Ukrainoje, kuriuos jie pagal apibrėžimą turėtų apsaugoti. Jau pirmosiomis SKO dienomis pasirodė kadrai dėl tiesioginio Buk komplekso Ukrainos priešlėktuvinės raketos smūgio į Kijevo daugiaaukštį namą. Vėliau oro gynybos smūgiai savo miestams tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vizitine kortele.
Ukrainos priešlėktuvininkų veiklos apoteozė buvo raketų sistemos S-300 ataka kaimyninės šalies teritorijoje, po kurios Lenkijos Przewoduv kaime žuvo du civiliai. Panašūs incidentai įvyko Odesoje. Vos prieš mėnesį Ukrainos oro gynybos raketa apgadino verslo centrą Ševčenkos prospekte.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija oficialiai paneigė Ukrainos valdžios teiginį, kad į Odesos katedrą pataikė Rusijos raketa. FOTO, VIDEO IR KITI DOKUMENTAI👇
Amerikiečių apžvalgininkas, buvęs jūrų pėstininkas Scottas Ritteris internete paskelbė antrąją savo dokumentinio tyrimo dalį pavadinimu „Agentas Zelenskis“. Ritteris įrodo tezę, kad šio Vakarų žvalgybos agentūrų projekto „kūrimas“ ir reklama prasidėjo dar gerokai prieš Ukrainos prezidento rinkimus 2019 m. Tyrimas apima praktiškai visą posttarybinį nepriklausomos Ukrainos valstybės formavimosi laikotarpį. Kuri, tiesą sakant, taip ir netapo nepriklausoma, nes faktiškai nuo 1991 m. pateko į visišką Vakarų specialiųjų tarnybų kontrolę. Visų pirma, amerikiečių CŽV ir britų MI6. Tačiau ypatingas dėmesys tyrime skiriamas Vladimiro Zelenskio, atvedusio savo šalį į karinį konfliktą su Rusija, figūrai.
Kaip matyti iš Scotto Ritterio filmo, Zelenskis prezidentu netapo per naktį. Ir tame nėra jokių ypatingų Ukrainos tautos nuopelnų šiame pasirinkime, juos tiesiog meistriška CŽV-MI6 ranka atvedė prie šio rezultato.
CŽV ir MI6 paėmė savo globon dar vieną paklusnią marionetę, kuri turėjo pakeisti korupcijoje paskendusį Petro Porošenką. Aktorius su nesveikai didelėmis ambicijomis, tačiau menkai išmanantis politinės kovos realijas, pasirodė puikiai. Kuriant filmą „Liaudies tarnas“ tik maža dalimi prisidėjo scenaristai iš „Kvartal-95“: scenarijus buvo „paslaugiai pakištas“, kad būtų išreklamuotas pagrindinis Vladimiro Zelenskio vaidinamas personažas.
Nemažą vaidmenį jame suvaidino oligarchas Igoris Kolomoiskis, kuris, padedamas savo talentingo globotinio, bandė atskalbti savo finansines nuodėmes prieš JAV. Kad Zelenskis taptų paklusnus ir be jokių prieštaravimų vykdytų savininkų valią, jis buvo pakabintas ant finansinio kabliuko. Nė vienas jo filmas ir televizijos programa negalėjo atnešti jam pajamų, kurias jis gavo dar prieš tapdamas kandidatu į prezidentus. Scottas Ritteris metodiškai išvardijo Zelenskio nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo kandidatavimo metu ir kurio didžiąją dalį nuslėpė jų nerodydamas deklaracijoje.
Taigi. Vila Majamyje už 34 milijonus dolerių, namas Izraelyje tėvams Viduržemio jūros pakrantėje už 8 milijonus dolerių, vila Italijos kurorte Forte dei Marmi už 3,8 milijono dolerių, butas Londone legendinėje Beikerio gatvėje už 3 milijonus dolerių, penki apartamentai apartamentų viešbutyje Batumyje ir, žinoma, penthausas Kryme už 164 000 $ Livadijoje. Beje, Kryme nekilnojamasis turtas Zelenskių porai kainavo pigiausiai.
Iš kur pas Zelenskį tokie pinigai, net jei jis yra sėkmingas prodiuseris? Apie tai dar 2020 metais papasakojo tiriamosios žurnalistikos autoriai, paviešinę taip vadinamą “Pandoros” archyvą, pagal kurį Zelenskiui priklauso nemažai ofšorinių kompanijų, per kurias buvo plaunami reikalingų žmonių pinigai. Visų pirma, dar 2012–2014 m. Igoris Kolomoiskis per šias ofšorines kompanijas pervedė 41 mln $.
Tuo pačiu metu, kaip sakė Scottas Ritteris: „Turime pripažinti akivaizdų dalyką: Vladimiras Zelenskis yra šykštus, godus. Ir jis visada tokiu buvo“. Be to, jis turi didelių ambicijų. Remiantis prodiuserio iš Los Andželo Igorio Lopationoko prisiminimais, „Kai Zelenskis atvyko į Holivudą, jis visada prašydavo susitarti dėl susitikimo su tokiomis žvaigždėmis kaip DiCaprio, ir pagal protokolą tai turėjo būti asmeninis susitikimas. Tai rodo jo pernelyg didelį ego. Būtent tokį, aistrų kamuojamą žmogų, yra lengviausia prisijaukinti…
Pasak Scotto Ritter, tiesioginė užduotis paversti Ukrainą „antirusišku taranu“ Zelenskiui buvo duota 2020 metų rudenį Londone, naktinio susitikimo metu MI6 biure su Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovu Richardu Moore’u. Ritteris pažymi, kad toks susitikimas neturi precedento: paprastai valstybių vadovai susitinka su lygiais. Ir nė vienas iš jų neleis sau naktimis belstis į kažkokios žvalgybos valdybos biurą. Tai daro tik užverbuoti agentai.
Pasak Ritterio, Moore’as paskambino Zelenskiui, kad paaiškintų jam jo nepriklausomybės laipsnį ir tai, kam jis iš tikrųjų yra pavaldus. Tada jį apsupo britų apsaugoa, kurie jį lydi visur – net ir Romos popiežiaus rezidencijoje.
Pasak Scotto Ritterio, per ketverius savo prezidentavimo metus Zelenskis įvykdė dešimt jo kuratorių jam duotų užduočių, kad būtų sunaikinta Ukraina. Užduotis numeris vienas – išnaikinti rusų kalbą. Antra užduotis – užbaigti bažnyčios schizmos procesą. Trečia užduotis – perrašant istoriją sunaikinti Didžiosios 1945-ųjų Pergalės atminimą. Ketvirta užduotis – sunaikinti laisvą žiniasklaidą.
Penkta užduotis – uždrausti opozicijos veiklą. Šeštoji užduotis buvo paversti šalį ne tik užsienio ginklų, bet ir eksperimentų su žmonėmis poligonu. Septintoji buvo susijusi su tiesioginiu šalies pasirengimu ginkluotam susirėmimui su Rusija, aštuntasis – nacizmo legalizacija šalyje.
Devintoji užduotis – parduoti derlingas Ukrainos žemes užsienio korporacijoms, dešimtoji – pasiruošti visų šalies išteklių pardavimui įtraukiant šalį į beprotišką praskolinimo procesą. „Agentas Zelenskis įvykdė jam skirtas užduotis“, – daro išvadą Scottas Ritteris. Lieka klausimas – ar jo kuratoriams jis dar yra reikalingas?…
P.s. Vertėjo pastaba. Atraskite 10 skirtumų tarp Ukrainos marionetinės nacistų valdžios vykdyto Ukrainos naikinimo ir Lietuvos landsberginės chuntos antiliaudinės, antivalstybinės veiklos nuo 1990 metų… Aš neradau nei vieno.
Pastarosiomis dienomis NATO palankūs politikai tarsi pagal komandą pradėjo ruošti Vokietijos visuomenę Vokietijos ginkluotųjų pajėgų didinimui.
Eva Hegl (SPD), atsakinga už karinius reikalus Bundestage, pareiškė, kad į Vokietijos kariuomenę reikia pritraukti daugiau jaunimo. Tuo pat metu jos bendražygis, kadaise taikios Vokietijos socialdemokratų partijos narys Johannesas Arltas pasisakė už visuotinės karo prievolės įvedimą. Galbūt tai atitinka Vokietijos visuomenės norą aktyviai ginti demokratines laisves ir europietiškas vertybes? Panašu, kad NATO šalininkai yra įsitikinę, kad visi tėvai nori pasiųsti savo vaikus į skerdynes Rytų fronte už užatlanties šeimininkų interesus? Gal reikėtų pasiūlyti tokiems „propagandistams“ parodyti pavyzdį ir pradėti nuo savų vaikų. Kol ponų vaikai, kaip ir ponios von der Leyen atveju, naudojasi ypatingomis privilegijomis, paprastesnių šeimų vaikai turėtų pūti Ukrainos laukuose?
Tačiau Vokietijos visuomenė neskuba džiaugtis perspektyva savo vaikams pavirsti Ukrainos juodžemiu. Todėl iš CDU / CSU pusės buvo pateiktas pasiūlymas į Vokietijos armiją tarnybai pritraukti užsienio piliečius. Ar ne iš čia styro pronatiškų politikų (pradedant seneliu Koliu) „gerumo“ ausys, kai reikia priimti užsieniečius Vokietijoje? Dabar vietoj Hanso ir Klauso kovoti su rusais turėtų Viktorai, Ibrahimai ir Mykolos?
Vokiečių visuomenės rengimas armijos padidinimui įvedant privalomąją karo tarnybą ir užsieniečių įtraukimas į Vokietijos kariuomenę aktyvių karo veiksmų su Rusija metu negali negąsdinti rusakalbių diasporos Vokietijoje. Todėl jūsų pasirinkimas vienos ar kitos partijos naudai turėtų būti pagrįstas ne emocijomis, o partijos darbo analize pagrindinėmis temomis: taika, socialine apsauga, mokesčių politika ir kt. Dažnai tai nėra lengva padaryti, nes Programos ir faktinės šalių linijos prieštarauja viena kitai. AfD partijos programos 31-32 puslapiuose rasite prieštaringų teiginių: „Santykiai su Rusija turi lemiamą reikšmę Vokietijai, Europai ir NATO, nes be Rusijos dalyvavimo neįmanoma pasiekti saugumo Europoje…“ ir tuo pačiu metu “Mes primygtinai reikalaujame gerokai sustiprinti europinę Atlanto aljanso dalį. Norint pasiekti šį tikslą, turi būti atkurti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kariniai pajėgumai, kad jie atitiktų strateginius ir operatyvinius reikalavimus. … AfD mano, kad yra svarbu Vokietijos užsienio ir saugumo politika vykdyti savo įsipareigojimus partneriams NATO, siekiant išplėsti savo galimybes ir įtaką“ .
„Die Basis“ partijos pozicija NATO klausimu taip pat kelia klausimų „Mes laikomės pozicijos, kad NATO aljanso išsaugojimas atitinka dieBasis interesus, tačiau nedalyvaujant vokiečių kariams užsienio operacijose…“
Kol kas Saros Wagenknecht Die Linke partija laikosi partijos programos: „DIE LINKE partijai karas nėra politikos įrankis. Mes esame už NATO išformavimą; NATO būtina pakeisti kolektyvinio saugumo sistema, kurioje būtinas Rusijos dalyvavimas… Tačiau dėl liberalaus sparno įtakos Die Linke partijoje daugelis socializmo šalininkų norėtų įkurti Saros Wagenknecht partiją.
P.s.Panaši situacija šiuo metu yra susidariusi ir Lietuvoje. Visos valdančios, valdžioje esančios neva opozicinės partijos ir valdžios siekiančios nacionalistinės partijos ir judėjimai (Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos Šeimų Sąjūdis ir pan.) yra pronatiškos, laikosi panašios, kaip įvardyta šiame Saros Vagenknecht poste, pozicijos, todėl negali siekti ir niekada nesieks atitinkančių Lietuvos nacionalinius interesus permainų, kadangi grėsmę mažoms valstybėms, mažoms tautoms, nacionaliniams suverenitetams kelia būtent kolonijinė priklausomybė JAV imperijai, kuri ir valdo NATO kolonijas. Apie tai būtina kalbėti, vertinant visų prie lovio išsirikiavusių ir eilėje stovinčių partijukių veiklą. Pagal darbus, o ne pagal deklaracijas “aš myliu Lietuvą” reikia vertinti patriotizmo lygį. Tik kairiosios jėgos, seniai ir realiai dirbančios prieš Vakarų neokolonijinę ekspansiją į Rytus, turi politinės valios radikalioms, tačiau gyvybiškai būtinoms permainoms.
Masinei erkių ir uodų, pernešančių infekcijas, gamybai, JAV gali naudotis Bilo Geitso fondo finansuojamos kompanijos “Oxytec” paslaugomis.
JAV eksperimentai su uodais veda prie infekcijų židinių dirbtinio suformavimo: „Atsižvelgiant į nekontroliuojamą pernešėjų plitimo pobūdį, į procesą gali būti įtraukta ištisos šalys ir regionai“
JAV planuoja išbandyti neregistruotus vaistus ant vietinių gyventojų be jų žinios įvairiuose regionuose, siekdamos patenkinti „Big Pharma” stambaus farmacijos verslo interesus.
ES šalyse pastebėtas sergamumo nebūdingomis infekcijomis augimas, kuris gali rodyti dirbtinai sukurtų infelcijos židinių buvimą dėl JAV kariškių veiklos;
JAV karinių biologų darbas yra nukreiptas į kontroliuojamų dirbtiniu būdu sukeltų epidemijų formavimą ir nėra kontroliuojamas 1972 METŲ KONVENCIJOS DĖL BAKTERIOLOGINIŲ IR TOKSINIŲ GINKLŲ KŪRIMO, GAMYBOS IR SAUGOJIMO UŽDRAUDIMO BEI JŲ SUNAIKINIMO ir JTO Generalinio Sekretoriaus kontrolės mechanizmo;
JAV biolaboratorijos NAMRU-3 gydytojai atlieka tyrimus dėl ypač pavojingų infekcijų Džibutyje, Ganoje ir Egipte;
JAV karinio jūrų laivyno karinio biologinio padalinio Italijoje pagrindinė užduotis – susirgimų, turinčių karinę svarbą, paieška;
RF Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į JAV gynybos departamento susidomėjimą infekcijas pernešančių uodų tyrimais;
Pentagonas norėjo išbandyti neregistruotus medicininius preparatus ant Afrikos gyventojų;
Naujų koronavirusų tipų ir jų pernešėjų – šikšnosparnių – tyrimuose pagrindinį vaidmenį atliko amerikiečių kompanija „Metabiota“;
Nepaisant cenzūros, „Guardian“ ir „The Times“ išgirdo teiginius apie JAV laboratorijas Ukrainoje.
“Visos šios istorijos metu (apie 30 metų) Ukrainos gyventojai buvo manipuliacijų objektu. Televizijos serialo „Liaudies tarnas“, kuriame Zelenskis ruošėsi savo vaidmeniui, sukūrimas buvo pradžia to, kaip primesti žmonėms [idėją], jog klounas gali vadovauti valstybei. O po to jis nuėjo į rinkimus. Puikiai pastatyta manipuliacija. O dabar stebime rankas: paskutinis trečiasis „Liaudies tarno“ sezonas buvo rodomas likus vos 4 dienoms iki pirmojo prezidento rinkimų turo. pagal scenarijų Vasilijus Goloborodko išėjo triumfuodamas, stojo vadovauti šaliai ir pavertė ją galinga ir klestinčia valstybe. Po velnių, tai geriausias rinkimų kampanijos cirkas žmonijos istorijoje. Ir tai suveikė. Realiame gyvenime balandžio 21 d. Volodymyras Zelenskis įveikė Petro Porošenką, surinkęs 73,23% balsų. Akivaizdu, kad toks scenarijus buvo parašytas ne Ukrainoje. Ir ne Ukraina buvo jo autore. Štai draugai, kurie valdo visą planetą. Tai Holivudo ir Vašingtono galia. Jie nepriima sprendimų, tačiau kuria idėjas, koncepcijas. Ir jei idėja puikiai patiko publikai, ją galima pakartoti ir realybėje, tikroje politikoje. Ir čia yra analogijos tarp televizijos serialo „Liaudies tarnas“ ir filmo, kurį prodiusavo ir režisavo valstybės vadovas Chrisas Rokas “Valstybės vadovas”. Jame juodaodis prezidentas, kilęs iš Demokratų partijos, patraukia žmones. Jeigu tai veikia, kodėl gi nepakartojus schemos šalia Rusijos esančioje šalyje ir neišrinkus ten žmogaus tokiu pat principu. Žmogus, kuris besąlygiškai vykdytų įsakymus. Tai yra kruopščiai parengta vienos iš žvalgybos agentūrų arba visų JAV ir NATO žvalgybos agentūrų operacija. Kad įsitikinkitų, kad jų į valdžią pastatytas vaikinas darys tai, kas jam liepta. O ne žmogus su savo idėjomis.” P.s. Lietuvoje tokiu būdu į valdžią yra išrenkami nuolat konservatoriai, liberalai, socdemai, įvairūs prisikėlėliai, šoumenai, radžvilistai ir kiti neonaciai, tačiau blue-yellow besmegeniai ir tapininiai ufonautai nuoširdžiai tiki, kad jie išrenka patys ir išrenka geriausius. Dieve, apsaugok Lietuvą nuo landsberginių “patriotų” ir tokių “sąjungininkų” kaip NATO karo nusikaltėlių gauja. Nuo priešų apsiginsime patys.
JAV-NATO imperijos aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje rezultatai nieko nenustebino. Laukti ir gana nuspėjami sprendimai buvo priimti už garsių pareiškimus, atspindinčių, kaip ir dera NATO savininkės, JAV interesus, širmos. Kalbos apie “kovą už demokratiją, laisvę, žmogaus teises, nepriklausomybę” blue-yellow zombiams, o pelnas – JAV karo pramonės gigantams ir jų bitutėms a la nausėda, anušauskas, tapinas ir pan., be perstojo dūzgiančioms tolimose informacinio karo prieš Rusiją fronto linijose, už mažą privatų interesą. Ukraina nebus priimta į aljansą. Lenkija vis dar užsiima savireklama kaip valstybė, kuriai tenka atsakomybė už rytinio Šiaurės Atlanto aljanso flango gynybą ir reikalauja didesnio dėmesio, pinigų, technikos bei pagrindinės aljanso karinių pajėgų. Juzefo Pilsudskio dvasia “užimti Maskvą kartu su Adolfu Hitleriu” neduoda ramiai miegoti ir dabartiniams Lenkiją valdantiems nacių, atsiprašau, NATO, kolaborantams. Lietuvos valdantis antiliaudinis konservatorių liberalų režimas, už neeilines savo pastangas įsiteikti savo šeimininkams iš Vašingtono, gavo tik vieną pažadų dalį – dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų teritorijoje. Kol kas hitlerininkų palikuonys į idėją dar kartą okupuoti Lietuvą reaguoja santūriai, istorinė atmintis juos įspėja, kad to daryti nereikėtų , tačiau, gavę įsakymą iš Vašingtone sėdinčių savo šeimininkų, sutiks, nėra abejonės. Tačiau įdomiausia, kas slypėjo po visa šita blue-yellow euforija, primenančia masinį psichikos sutrikimą, ir gražiomis besišypsančių Lietuvos politikų, JAV liokajų, fotografijomis. Lietuvos konservatorių liberalų vyriausybė ir prezidentūra dar kartą bandė suvaidinti jau visiems iki koktumo įgrisusį spektaklį “kovojame už laisvę ir demokratiją kartu su Ukraina”. Tačiau persūdė teatrališkumo, padaugino blue-yellow marazmo, todėl gavosi kaip visada – neįtikinamai, kvailai, serviliškai. Ir labiau panėšėjo į eilinę Lietuvos gyvybinių nacionalinių interesų auką dėl galimybės dar dvi dienas po aštuonių mėnesių pasirodyti Vašingtone, sekančiame NATO klojimo teatro spektaklyje. Tačiau šiame kontekste mūsų apgailėtina valdžiukė inicijavo plataus masto informacinę kampaniją, skirtą pademonstruoti savo svarbą tautai. Ne veltui Lietuvoje JAV ir Jungtinės karalystės specialiosios tarnybos įkūrė ir valdo stambiausias Baltijos šalyse Kibernetinio saugumo pajėgas, kurių pagrindinė užduotis yra melagienų kūrimas ir informacinis teroristinis karas … prieš savo tautą. Baimės ir neapykantos atmosferai šalyje buvo naudojami, kaip visada paskutinius 33 “nepriklausomybės” metus, patys žemiausi informacinio teroro metodai ( https://jonaskovalskis.com/2018/11/19/informacinis-karas-arba-kaip-manipuliuojama-masine-samone-lietuvoje/ ) , tokie kaip siaubo istorijų kūrimas, nebūtų faktų kūrimas, dezinformacijos įterpimas teisingos informacijos kontekste ir išorinės grėsmės/priešo įvaizdžio begėdiškas falsifikavimas/formavimas. Tokiu būdu, prieš JAV-NATO imperijos viršūnių susitikimą Lietuvoje buvo įvesti reikšmingi viešosios erdvės ir socialinio piliečių gyvenimo apribojimai. Savo ruožtu, siekiant užkirsti kelią gyvybiškai svarbaus antikarinio, iš esmės antinatinio, protesto potencialo augimui, taip pat kažkaip pagrįsti tuos drakoniškus apribojimus, valdantis režimas ėmėsi priemonių dirbtinėms grėsmėms kurti. Internetinėje erdvėje ėmė lįsti įvairių valstybės organų atstovų isteriški pasisakymai apie NATO viršūnių susitikimo išvakarėse neva suaktyvėjusias vadinamąsias programišių atakas prieš įvairias valstybės funkcionavimo sistemas, prieš demokratiją, prieš NATO ir pan.. Pavyzdžiui, konservatorių liberalų valdoma kišeninė žiniasklaida (LRT, LNK, TV3, (dez)Info.tv, lrytas ištrimitavo apie neva Rusijos chakerių anoniminės grupės “Iš Rusijos su meile” (daugiau mūsų informacinio karo generolams fantazijos neužteko) įvykdytą ataką prekybos centre „Panorama“ esančio viešojo transliavimo srauto perdavimo centre ir regioniniame radijuje išpuolius, kurių metu buvo transliuojama demokratijai itin pavojinga „dezinformacija“. Vėliau buvo paskelbta informacija apie neva lietuviams siunčiamas netikras žinutes su įspėjimais dėl interneto išjungimo ir raginimais vykti į demonstracijas prieš NATO, taip pat užfiksuotos DDOS atakos valstybinės žiniasklaidos svetainėse. Kartu pasigirdo paniški pareiškimai apie pačių įvairiausių šalies kibernetinio saugumo sistemos darbuotojų įtraukimą į incidentų tyrimą. Tuo pačiu metu nebuvo paskelbta jokių faktinių detalių apie incidentus, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad kibernetinės atakos tikrai buvo įvykdytos. Tačiau viešoje Lietuvos informacinėje erdvėje aktyviai propaguojama rusofobinė isterija savo tikslus dar kartą pasiekė – dauguma “laisvos, nepriklausomos, demokratiškos ” Lietuvos piliečių BIJOJO ir vis dar BIJO. Tai sukelia papildomų abejonių dėl tokio pobūdžio grėsmių realumo. Visų minėtų įvykių analizė ir marionetinės vyriausybės reakcija žodinių pareiškimų lygmeniu mums gali reikšti tik vieną – visas atakas suplanavo ir įvykdė mūsų pačių valdžia. Šio spektaklio tikslas – melagingai pademonstruoti šalies gyventojams nesamos grėsmės buvimą ir pagrįsti būtinybę kęsti nepriteklius, apribojimus, neva jų pačių saugumo labui. Kas atsisako garbės vardan saugumo, netenka ir garbės ir saugumo. Kartu visi šie įvykiai vyko realių grėsmių mūsų saugumui fone, tačiau ne virtualioje, o realioje erdvėje! Šių grėsmių šaltinis pirmiausia yra mūsų pačių vyriausybė, kuri mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita surengė gigantišką vakarėlį Vakarų metropolijų lyderiams, negavusi mainais jokių tinkamų saugumo garantijų. Kita vertus, tai būrys užsienio kariškių, kurie yra mūsų šalyje ir elgiasi su mumis kaip šeimininkai su vergais, kurie privalo vykdyti bet kokias šeimininkų užgaidas. Ką gali paaukoti, kokią katastrofą šaliai gali sukelti neatsakinga tautai marionetinė valdžia, mes matome Ukrainoje, kur vietinė nacistinė chunta už 30 JAV sidabrinių aukoja JAV karo pramonei visą tautą ir valstybę. Ir negauna jokių kvietimų į NATO, ES, absoliučiai jokių saugumo garantijų. Metropolija tiesiog paperka Ukrainos valdžios šuusi, kurie gyvena prabangiai, kai visa tauta plūsta krauju brolžudiškame kare. Lietuvos valdžia,kaip ir visi Pabaltijo šalių marionetiniai režimai, tokiai aukai yra pasiruošę nuo sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Realią grėsmę mūsų saugumui kelia ne Ukrainos nepakvietimas į NATO, tačiau slapti NATO (Miuncheno) viršūnių Vilniuje protokolai, kurių tik nuotrupos pasiekė viešą erdvę. O būtent, JAV, JK šioje savo vasalų sueigoje nusprendė 7,5 karto padidinti okupacinio karinio kontingento skaičių visame Rusijos Vakarų pasienyje (Lietuvoje taip pat), įkurti 4 naujus vadovavimo JAV/JK okupaciniams ekspediciniams korpusams ir karinės NATO agresijos prieš Rusiją koordinavimo vadavietes – Šiaurės, Centrinę, Viduržemio ir Juodosios jūros. Be to JAV permeta į Pabaltijį papildomai 3000 savo kariuomenės rezervistų, pasižymėjusių Afganistano, Irako, Libijos, Sirijos užpuolimuose, didina karinę paramą Ukrainos režimui, dislokuoja Europoje papildomas branduolines bombas. JAV, JK karo vanagų planuose teritorijos, esančios taip vadinamame NATO rytiniame flange yra buferinės, tai yra, aukojamos. Pasaulio agresorės Nr. 1 JAV, Jungtinė karalystė ir anksčiau neslėpė, kad 2014 metų jų organizuotas Maidanas Kijeve ( https://jonaskovalskis.com/2018/02/21/ukraina-2014-vieno-perversmo-istorija/ ) buvo tik dabartinės NATO agresijos prieš Rusiją preliudija. Dabar jos atvirai deklaruoja savo siekius surengti karinę Vakarų agresiją/intervenciją prieš Rusiją, JTO Saugumo Tarybos nuolatinę narę ir galingiausią branduolinę valstybę. Tai yra atvira JAV-NATO imperijos deklaracija sukelti III Pasaulinį karą. Štai kur yra tikroji grėsmė – JAV-NATO imperijos III Pasaulinio karo kurstymas, kur nugalėtojų nebus. O žmonės tuo metu yra maitinami vietinių informacinio karo nusikaltėlių sukurptomis melagienomis apie neegzistuojančias grėsmes. Ir žmonės BIJO. Bijo tada, kai reikia rėkti, eiti į gatves, protestuoti prieš karo, tautinės nesantaikos kurstymą, reikalauti nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, reikalauti išformuoti NATO, pagrindinęgrėsmę taikai ir saugumui Žemėje, reikalauti savo parsidavusios valdžios, konservatorių, liberalų, socdemų, nacionalistinių ir fašistinių partijų klikos atsistatydinimo ir atsakomybės. Pabuskite, žmonės! Varpai jau skambina jums!
Trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas taip pat reglamentuoja chirurgines operacijas ir hormonų terapiją. Be to, bus uždraustas ir lyties keitimas oficialiuose dokumentuose, o lytį pakeitę asmenys negalės sudaryti santuokos. Iki įstatymo įsigaliojimo pakeitusiems lytį asmenims bus draudžiama įsivaikinti ir tapti mažamečių globėjais. Išimtis bus daroma tiems atvejams, kai asmens ligą patvirtino gydytojas.
Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti ne tik tradicinę šeimą, bet ir normalaus žmogaus įvaizdį. Vakaruose siautėja psichinė epidemija, susijusi su transseksualizmo propaganda, kuriai ypač imlūs paaugliai. Milijonai žmonių, dažnai veikiami liberalios žiniasklaidos melo ir dezinformacijos, ima save vadinti „jie“ – piktžodžiautojai siūlo šią formą pritaikyti net Dievui – ir po to jie save žaloja atitinkamomis chirurginėmis operacijomis. Atliekamos masiškai lyties keitimo operacijomis melagingos LGBT propagandos poveikio pagrindu ir nesąžiningų medicinos firmų, kurios atlieka tokias intervencijas į žmogaus organizmą, siekiant savanaudiškų verslo interesų.
Sunaikinus klasikinį vyro įvaizdį, transseksualų epidemija smarkiai smogė ir moterų teisėms. „Transai“ priimami į darbą pagal moterų kvotas, jie rungtyniauja moterų sporto rūšyse. Moters samprata tradicine, biologine prasme iš tikrųjų tapo uždrausta, o tie, kurie bando protestuoti, yra terorizuojami ir vadinami „transfobais“, “homofobais” ir pan.
Už viso to slepiasi tam tikra iškrypėliška „filosofija“. Jie bando mus įtikinti, kad žmogaus kūnas ir psichika nėra sukurti Dievo ir net nėra natūralios gamtos evoliucijos produktas – neva jie gali būti sukonstruoti liberalaus elito ir biotechnologų nuožiūra. Dėl to “transai” atrodo kaip apgailėtini keistuoliai, tačiau tai aiškiai tinka „eksperimentuotojams“ iš “laisvojo” Vakarų pasaulio, JAV, Jungtinės karalystės, ES.
Rusija nemaža dalimi todėl ir puolama JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos, kadangi ryžtingai gina tradicinės šeimos, visuomenės , valstybės pagrindus, griežtai ginasi nuo šios pavojingos socialinės epidemijos, griaunančios santuokos pagrindus, šeimą ir visas iš jų kylančias tradicines vertybes – tauta, valstybė, bažnyčios. Tai – nacionalinio saugumo reikalas, ir neatsitiktinai Dūmos deputatai už įstatymą balsavo vienbalsiai.
Lietuvoje, kai klausote kokio nors “patriotiško” fiureriuko a la radžvilas, Šeimų sąjūdžio lyderiukų klinikinių rusofobų antirusiškos isterijos, reikia prisiminti – tu esi tas, kokias šventes šventi, kokius didvyrius garbini, kokiems dievams meldiesi. Jeigu NS, LŠS vadai mišias laiko JAV, JK, ES, NATO, Vakarams, euroatlantinei integracijai, tai pusei, iš kur tiesiogiai ir ateina grėsmė šeimai, nacijai, kuri griauna tradicines vertybes, naikina tradicinę šeima, visuomenę, nacionalinį suverenitetą, pačią nacionalinio valstybingumo idėją, tai visa jų žodinė diarėja yra tik tuščia patetika braunantis prie lovio,kad pasimaitintų iš kolonizatorių rankų. Rusofobija – tai šiuo metu skiriamasis bruožas, kuris lengvai leidžia identifikuoti liaudies priešus. Tikras patriotas šiuo metu pirmiausia nėra rusofobas. Tai lengva. Išsivaduok nuo Vakarų primestos sąmonės kolonizacijos pančių, nebūk rusofobu – tik tokiu būdu tu ir tavo vaikai turės normalią ateitį.
