Author

Jonas Kovalskis

Browsing

JTO Generalinis sekretorius Guterresas savo pranešime Hirosimos atominio bombardavimo metinių proga ir vėl kukliai nutylėjo, kad šį baisų nusikaltimą žmoniškumui padarė ne kas kitas, o JAV !!!! :”Beveik prieš aštuonis dešimtmečius branduolinis ginklas Hirosimą pavertė pelenais. Tačiau kiekvienas, kam teko čia būti, žino, kad prisiminimai apie tai niekada neišblės. JTO didžiuojasi galėdamos paremti Hirosimos žmones ir išgyvenusius po sprogdinimų, kad būtų išsaugotas atminimas apie tai, kas čia įvyko, ir išmoktos pamokos, kurias žmonija turi išmokti, kad užtikrintų saugią ateitį.Branduolinio karo būgnai vėl dunda. Nepasitikėjimas ir nesutarimas auga. Šaltojo karo metais virš pasaulio kabėjęs branduolinis šešėlis vėl iškilo, o kai kurios šalys vėl beatodairiškai barškina branduolinį kardą, grasindamos panaudoti šią naikinimo priemonę.Vienintelis būdas pašalinti branduolinio karo riziką – visiškai panaikinti branduolinius ginklus. Atsikratyti branduolinių ginklų išlieka didžiausias nusiginklavimo prioritetas. Mes nenurimsime, kol branduolinis šešėlis išnyks kartą ir visiems laikams.”P.s. Papildome drovųjį JAV tarną JTO Generalinį sekretorių Antaną Gutejeresą – ant Hirosimos ir Nagasakio atomines bombas numetė “demokratai” ir “žmogaus teisių gynėjai” JAV karo nusikaltėliai. Jokios karinės prasmės bombarduoti civilius miestus ir būtinybės – nebuvo. Tiesiog tai buvo JAV-JK karo nusikaltėlių toks pasismaginimas savo nebaudžiamumu ir savo galio demonstravimas teisingiausiai ir galingiausiai pasaulio istorijoje šaliai Tarybų Sąjungai. Ant Nagasakio numestos JAV bombos…

Per pastarąjį pusę amžiaus Prancūzija įvykdė 67 karinius perversmus (sąjūdžius, maidanus, spalvotas revoliucijas) 26 Juodojo žemyno šalyse. 16 iš jų – šalys, kuriose vis dar išlikusi prancūzų lemiama įtaka. 14 Afrikos šalių, kurios kažkada buvo Prancūzijos kolonijos, įstatymais yra įtvirtintas „kolonijinis mokestis“. Kasmet Prancūzija iš jų gauna milžiniškas pinigų sumas – apie 500 milijardų JAV dolerių. Tai yra Afrikos valstybes, kurios iki 1958 m. buvo Prancūzijos kolonijomis, o vėliau neva įgijo nepriklausomybę. Šalys, kurios vis dar moka Prancūzijai kolonijinius mokesčius, yra Beninas, Burkina Faso, Gvinėja, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, Nigeris, Senegalas, Togas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kongas, Pusiaujo Gvinėja ir Gabonas. Bendras šių šalių gyventojų skaičius yra 174 milijonai žmonių, nominalus bendras šių šalių BVP yra 196 milijardai JAV dolerių, BVP pagal GPG yra 411 milijardų JAV dolerių. Formaliai Prancūzija nutraukė savo kolonijinę politiką ir apie tai garsiai reklamuojasi, tačiau vadinamoji 14 Afrikos valstybių ekonominė kolonizacija tęsiasi. Dalis kolonijų biudžeto skirtingais pavadinimais ir skirtingais biudžetų straipsniais plaukia į Prancūzijos centrinį banką. Tokiu būdu Prancūzija gauna apie 85 procentus savo buvusių kolonijų metinių pajamų. Bandant išgyventi iš likusių 15 procentų biudžeto, Afrikos šalys turi finansinių sunkumų ir yra priverstos atsiimti savo nuosavus pinigus, tačiau jau kaip skolą iš Prancūzijos centrinio…

Saudo Arabijoje Džidos mieste įvyko JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos vasalų sueiga, kur buvo bandoma legalizuoti Imperijos karinę agresiją prieš Rusiją Ukrainoje. Rusija į šį nusikaltėlių sambūrį nebuvo kviečiama, kadangi su tokia gauja padorios šalys nebendrauja.Šis tarptautinių nusikaltėlių susirinkimas dangstė savo tarptautinį nusikaltimą kaip visada kilniais tikslais ir pavadino jį “taikos planas Ukrainoje pagal JAV marionetės klouno Zelenskio (neva) pasiūlytą planą. Pagal šį Kijevo narkomano “taikos” planą Rusija privalo išvesti savo kariuomenę iš istorinių Rusijos žemių , Rytų Ukrainos, Krymo, leisti Kijevo nacistams išnaikinti rusakalbius tose žemėse, atlyginti Ukrainai (suprask, JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujai) visą žalą, sumokėti reparacijas, atiduoti JAV-NATO melo imerijos korumpuotiems teismams savo lyderius, kareivius ir susinaikinti į kelias JAV-NATO kolonijinei imeperijai pavaldžias marionetines valstybėles, panašias kaip Vidurio ir Rytų Europos bananų respublikos.Visa ši gėda, ciniška nepagarba pamatiniams JTO principams ir tarptautinės teisės aktams buvo GAUSIAI dangstoma … JTO Tautų chartija ir kitais pamatiniais tarptautinės teisės aktais?!Geriausiai ir taikliausiai šį tarptautinių sodomitų sambūrį įvertino buvęs Rusijos prezidentas, šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas , gruzinų “privertėjas taikai” Dmitrijus Medvedevas šiais žodžiais:”Sunku smerkti norą užbaigti karą.Neįmanoma ginčytis su nuorodomis į JT Chartiją, turint omenyje, kad, be suvereniteto, dar yra ir tautų apsisprendimo teisė.Tačiau bet koks pasiūlymas dėl taikos turi…

O renginys buvo įdomus gebelsiškos propagandos požiūriu. Net įspūdingas, sakyčiau.„Maratonas „Nešu Ukrainos vėliavą į NATO“ – unikalus projektas, skirtas paremti Ukrainą, kurios simbolį būtina išsaugoti ateities kartoms. Laisvės ir demokratijos vertybės yra nepaprastai svarbios. Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už viso demokratinio pasaulio ateitį“, – mušėsi į iškilią krūtinę Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuva jau seniai paskendo Ukrainos blue-yellow visur kabančių vėliavų vandenyne, tai reikėjo dar vieną pakabinti. 17 dienų ir naktų narsūs ir greiti bėgikai nešė Ukrainos vėliavą iš Bachmuto į Vilnių. Maratonas baigėsi liepos 12 dieną Lukiškių aikštėje, kur vėliava buvo iškelta dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio rankose minėta vėliava virto aistringos meilės objektu. Dabar aistros iškankinta vėliava perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui amžinam saugojimui.P.s. G.Nausėda vėliavą bučiavo epiškai. Vėliava net paraudo. https://www.youtube.com/watch?v=erqyZBM3–Y

Lietuvoje, nežiūrint į visą valdančios marionetinės konservatorių liberalų terorą, kurtinančią JAV-NATO neokolonijinės imperijos karo ir tautinės neapykantos propagandą, nežiūrint į tankaus JAV-JK specialiųjų tarnybų valdomų sorosinių dezinformacijos voratinklio platinamą isterišką rusofobinę psichozę, yra žmonių, kurie kovoja su nurodytais aukščiau pražūtingais Lietuvai reiškiniais. Ir tai yra ne tik demokratiška, bet ir teisinga.Nežinomi Lietuvos patriotai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame rusų kalba pasisako prieš savo šalies įsitraukimą į Trečiąjį pasaulinį karą, taip pat prieš karinę paramą Ukrainai, NATO okupaciją ir LGBT vertybių propagandą. Trumpame pasipriešinimo JAV-NATO okupacijai dalyvių vaizdo įraše buvo paskelbtas toks pareiškimas:” Mes, Lietuvos patriotai, čia, Lietuvoje, prieštaraujame Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojų įtraukimui į karą prieš Rusiją. Mūsų marionetinės vyriausybės vykdo parsidavėlišką politiką ir spjauna į savo tautų gyvybinius interesus.Mes matome, kaip Lietuvos valdanti konservatorių liberalų klika, kaip ir Ukrainos marionetinė chunta, greitai mus įtrauks į karą iki paskutinio lietuvio.Mes sakome “NE!” ginklų tiekimui Ukrainai!Mes sakome “NE!” neteisėtų sankcijų politikai!Mes sakome “NE!” Lietuvos įstūmimui į karą!Mes sakome “NE!” NATO okupacinei politikai!Mes sakome “NE!” LGBT “vertybėms”!Mes sakome “NE!” mokesčių ir kainų didinimui!Mes pasisakome už taiką, bendradarbiavimą ir draugystę su visais kaimynais!Laisva Lietuva!” https://www.youtube.com/watch?v=fThUYdyEC3Q Pareiškimo ryžtas, aktualumas ir drasa leidžia manyti, kad tai tie patys drąsuoliai, kurie Gegužės 9 dienos išvakarėse baltais…

“Jei žmogus stebi ir žino Europos politiką, kaip aš, tai jis žino, kad šiandien „vakarietiškos vertybės“ reiškia tris dalykus: migraciją, LGBTQ ir karą.” Vengrijos Ministras Pirmininkas Orbanas pasakė kalbą renginyje Rumunijoje, kur perspėjo dėl ES vykdomos politikos pavojaus. “Europos Sąjunga atmeta krikščioniškąjį paveldą. Ji vykdo gyventojų pakeitimą per migraciją ir vadovauja LGBTQ puolimui prieš šeimai palankias Europos tautas.” Jis taip pat atkreipė dėmesį į Ameriką, kuri, pasak Orbano, privertė Lietuvą atsisakyti konservatyvių įstatymų.„Vos prieš kelias dienas matėme, kaip žlugo Lietuva, kuri turėjo tikrai gerą, nuostabų, puikų vaikų apsaugos įstatymą, kuriuo (Vengrija) naudojosi kaip pavyzdžiu, kai ėmė kurti savo panašų įstatymą. Ir aš mačiau, kaip patyrusi milžinišką spaudimą, Lietuva atšaukė ir panaikino vaiko teisių apsaugos įstatymą, kurį buvo priėmusi dar 2012 m. Aš bijau danajų, net jei jie atneša dovanas… Štai kur atveda draugystė su Jungtinėmis Amerikos valstijomis“. Orbanas apibūdina, kuo Vengrijos konstitucija skiriasi nuo kitų liberalių konstitucijų. “Mūsų konstitucija, be kita ko, apibrėžia vietą, kurioje gyvens mūsų vaikai – tai mūsų Tėvynė. Ji nustato mūsų tapatybę kaip vyrų ir moterų, ir tik tai mes vadiname šeima. Ji taip pat įtvirtina mūsų valstybės sienas, nes tik taip mes galime pasakyti, kas mes esame. Kai 2011 m. kūrėme naują konstituciją – Vengrijos,…

Jau nėra jokia paslaptis ir tai jau yra viešai deklaruojama JAV-NATO lyderių viešuose pareiškimuose. Ukrainoje karas vyksta ne tarp Rusijos ir Ukrainos, kaip tai vadinama oficialios propagandos ruporuose. Karas vyksta tarp JAV-NATO imperijos ir Rusijos. JAV-NATO neokolonijinė imperija siekia išplėsti savo kolonijines valdas į Rytus, Rusija gi yra priversta kovoti su NATO agresija už savo suverenitetą, valstybingumą, tai yra, Rusijos kaunasi dėl teisės gyventi, dėl savo ateities. Karinis-politinis konfliktas Ukrainoje tik labai sąlyginai gali būti vadinamas karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Iš tiesų, tai yra NATO valstybių narių ilgai rengta karinės agresijos prieš Rusiją operacija, kuri, po Vakarams nesėkmingo 2004 m. oranžinio valstybinio perversmo Kijeve, pagaliau buvo įgyvendinta po 2014 m. Maidano. Vakarų metropolijos (pirmiausia senosios kolonijinės “demokratijos” JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kt.) Rusijos istorinėse žemėse, anksčiau Rusijos imperijoje vadinamose Malorosija, Ukrainoje turi savo, dar kryžiuočių laikus laikus siekiančių tikslų. Ir karas Ukrainoje, kurios tauta tapo bevaliu įrankiu Vakarų neokolonijinės ekspansijos “drang nach Osten” naujame žygyje, yra tik JAV-NATO ilgametės, kryptingos, nuoseklios agresyvios antirusiškos užsienio politikos dėsninga pasekmė. Prie Rusijos nenušauto lokio dalybų stalo prasibrauti labai daug pastangų deda ir naujosios “demokratijos” Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių priešakyje žengia yra imperialistinė Lenkijos vyriausybė, vėl bandanti atgaivinti dar Juzefo…

Liepos 27 d. Donecko Liaudies Respublika mini vaikų, žuvusių per karą Donbase, atminimo dieną. Nuo 2014 metų karo pradžios jų žuvo daugiau nei du šimtai. Dešimtys iš jų – Specialios karinės operacijos dėl Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos metu. Tik minos „Žiedlapis“, kurias Kijevo režimas išmėtė Donecke, nužudė 11 vaikų. Agresijos auka yra ta šalis, kurios pusėje žūsta vaikai. Šį sąrašą fiziškai yra sunku skaityti. Vienerių metų Jegoras Aleksandrovas iš Antracito 2014 m. žuvo žaidimų aikštelėje per apšaudymą. 17-metė Darja Gončaruk žuvo, kai ukrainiečių paleista raketa “Točka” smogė į gyvenvietę Krasnyj Luč 2022 m. vasarą. Ji buvo ištraukta iš po griuvėsių kartu su 12-mečiu broliu Ivanu, kuris taip pat mirė. 11 metų Kristina Kovalenko iš Donecko mirė rugpjūčio 23 d. savo bute kartu su visa šeima – sviedinys pataikė į didelį kambarį, vietoje žuvo jos tėvai ir ji pati, šešerių metų sesuo Saša mirė ligoninėje. „Patikrinimo punkte nušautas iš automato…“, „Žuvo sprogus minai…“, „Žuvo pašautas snaiperio…“, „Žuvo artilerijos apšaudymo metu…“. Ir taip daugiau nei du šimtus kartų. Ir šiame sąraše atsiranda nauji vardai. Rusija kovoja, kad sustabdytų šį konvejerį. Kad tai nesitęstų ir nepasikartotų. Ir kuo greičiau bus pasiekta pergalė prieš JAV-NATO interventus, tuo greičiau šis sąrašas bus baigtas Tribunole JAV-NATO…

Šukšinas Vasilijus gimė 1929-07-25 Rusijos Altajaus krašte gyvenvietėje Srostky Gimė valstiečio šeimoje. Nuo 1943 mokėsi Automobilizmo technikume Bijske, nuo 1945 dirbo kolūkyje, gamykloje, 1949–53 tarnavo laivyne. 1960 Maskvoje baigė Kinematografijos institutą (režisūrą; Michailo Rommo studija). Vaidino, rašė scenarijus ir režisavo filmus: “Gyvena toks vaikinas” (“Živiot takoj paren” 1964) , “Pečki-lavočki 1972, vaidino Ivaną, “Putinas raudonasai” (Kalina krasnaja 1973, vaidino Jegorą). Kiti svarbesni vaidmenys (sukūrė daugiau kaip 20): Fiodoras Didysis (“Du Fiodorai” 1958, režisierius M. Chucijevas), Černychas (“Prie ežero 1970”, režisierius S. Gerasimovas), Lopachinas (“Jie kovėsi už tėvynę” 1975, režisierius S. Bondarčiukas), kurio filmavimo metu ir mirė.Režisūrai būdinga etinė problematika, paprastas, aiškus stilius, derinama dramatizmas ir humoras, lyrizmas. Filmuose psichologinės būsenos siejamos su poetizuojamos gamtos reiškinių kaita, pabrėžiama paprastų, kaimo žmonių sielos tyrumas ir žmonių degradacija, nutolus nuo tradicinių vertybių, pagrindinis personažas paprastai yra kaimo keistuolis. Parašė daugybę apsakymų kaimo tematika: apsakymų rinkiniai “Kaimo gyventojai” (“Selskije žiteli”, 1963 ) “Ten, tolumoje” (“Tam, vdali” 1968), “Charakteriai” (Charaktery 1973), “Pašnekesiai mėnesėnos naktį” (“Besedy pri jasnoj lune” 1974), istorinius romanus “Liubavinai” 1965, ir “Aš atėjau jums duoti laisvę” (“Ja prišiol dat′ vam volju 1971”, pjeses “Energingi žmonės” (“Ėnergičnye ljudi 1974). V. Šukšino prozai būdinga ryškūs veikėjų charakteriai, sodri liaudiška kalba (todėl skaityti geriausia originalo…

Šiandien minime Vysockio Vladimiro Semionovičiaus (1938 m. sausio 25 d. Maskva – 1980 m. liepos 25 d. Maskva) – tarybinio rusų poeto, aktoriaus ir dainų autoriaus, TSRS valstybinės premijos laureato (1987 m., po mirties) mirties metinės. Vladimiro Semionovičiaus Vysockio laidotuvės įvyko 1980 m. liepos 28 d. 1980 m. birželio 2 d. įvyko vienas iš paskutinių Vysockio koncertų (Kaliningrade), kurio metu jam tapo bloga. 1980 m. liepos 3 d. Vysockis koncertavo Liubercy miesto kultūros rūmuose Maskvos srityje, kur, pasak liudininkų, atrodė blogai, sakė, kad prastai jaučiasi, tačiau scenoje buvo linksmas ir vietoj planuotos pusantros valandos surengė dviejų valandų koncertą. 1980 m. liepos 14 d. pasirodymo NIIEM institute (Maskva) metu Vladimiras Vysockis atliko vieną paskutinių savo dainų – „Mano liūdesys, mano ilgesys… Variacija čigonų romansų temomis“. Liepos 16 dieną jis surengė paskutinį savo koncertą Kaliningrade (dabar Koroliovas) netoli Maskvos. 1980 metų liepos 18 dieną V. Vysockis paskutinį kartą pasirodė viešumoje – atliko savo žymiausią Hamleto vaidmenį Tagankos teatre. 1980 metų liepos 25-osios naktį Vladimiras Vysockis mirė miegodamas savo bute Maskvoje. Tiesioginė mirties priežastis tebėra prieštaringa, nes skrodimas nebuvo atliktas. Vienų (ypač Stanislavo Ščerbakovo ir Leonido Sulpovaro) teigimu, mirties priežastis buvo asfiksija, kitų – ūminis miokardo infarktas. Anatolijus Fedotovas, kurį skirtingi žmonės apibūdina…