Tag

Donaldas Trampas

Browsing

Sudėtingi prezidento Trampo santykiai su sorosinių klintonidų valdoma žiniasklaida apskritai ir ypač su socialiniais tinklais konkrečiai, niekam nėra paslaptis. Donaldas Trampas dėl skelbiamų melagingų naujienų dažnai kritikuoja žiniasklaidą ir kaltina jas platinant melagingas naujienas, vadinamas fake news.


Dabar Trampas paskelbė karą socialiniams tinklams. Globalistų interesus aptarnaujantys advokatai nedelsiant apkaltino jį piktnaudžiavimu valdžia. Įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo, kurį ketvirtadienį pasirašė prezidentas Trumpas, daugumos “ekspertų” nuomone, pažeidžia pirmąją JAV konstitucijos pataisą, kuri, inter alia, gina žodžio ir spaudos laisvę.
Galbūt Donaldas Trumpas ir toliau būtų pliekęs sorosinius vietinius valatkodelfinius žurnalistus-tapinus savo tvituose, tačiau, panašu, jo kantrybė baigėsi. Paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, greičiausiai, buvo vadinamieji „netiesos ženkleliai“.  Panašūs į tuos, kuriuos Lietuvoje deda žinomi melagiai iš “15min”. Mėlyni šauktukai, kuriais „Twitter“ pažymi abejotinus pranešimus, antradienį pasirodė ant dviejų jo pranešimų, kuriuose jis rašė, kad balsavimas paštu gali iššaukti rinkimų rezultatų klastojimus. Spustelėjęs piktogramą, skaitytojas yra nukreipiamas į straipsnį „Politico“ portale, kuriame JAV prezidentas kaltinamas sklebiantis nepagrįstus pareiškimus.

Trampo pasipiktinimui nebuvo ribų. Jis pažymėjo, kad socialiniai tinklai nepagrįstai naudojasi precedento neturinčia apsauga, niekaip neatsako už savo veiklą ir dažnai piktnaudžiauja savo nebaudžiamumu.

„Mes esame čia, kad apsaugotume laisvą spaudą nuo vienos iš didžiausių grėsmių“, – prieš pasirašydamas įsaką žurnalistams pompastiškai pareiškė prezidentas Trampas, turėdamas omenyje Facebook’e ir kituose socialiniuose tinkluose siautėjančią siaubingą liberalią cenzūrą.

Žinoma, Trampas neketina uždrausti socialinius tinklus, ypatingai itin savivaliaujančius „Twitter“ ir „Facebook“, tačiau jis labai apribojo jų galimybes išvengti atsakomybės už neleistiną cenzūrą ir atitinkamai iš esmės išplėtė tokios atsakomybės ribas. Įsakas įpareigoja padaryti pakeitimus Etikos įstatymo 230 skirsnyje, kuris reglamentuoja žiniasklaidos apsaugą nuo atsakomybės ir pirmiausia atleidžia socialinius tinklus nuo atsakomybės už komentarus bei kitokį turinį, kurį vartotojai skelbia šiose platformose. Jei bus įrodyti socialinių tinklų, kurie save dažnai pristato „laisvomis ir neutraliomis platformomis“, cenzūros ar „politinės veiklos“ faktai, federaliniai reguliuotojai turi teisę pakeisti tokių tinklų statusą ir atimti iš jų „apsaugą nuo atsakomybės“. Beje, kaip rašo JAV žiniasklaida, pirmojoje prezidento įsako redakcijoje buvo kalbama ne tik apie socialinių tinklų, bet ir apie laikraščių cenzūros kontrolę.

Prezidento dekretas įpareigoja Federalinę prekybos komisiją (FTC) skrupulingai registruoti vartotojų skundus dėl politinio pobūdžio socialinių tinklų administratorių veiksmų. 230 skirsnio atitinkami pakeitimai turi būti padaryti per 60 dienų nuo prezidento įsako pasirašymo.

„Kaip prezidentas, – sakoma įsake dėl socialinių tinklų reguliavimo, – aš aiškiai pasakiau, kad visais būdais ir priemonėmis ginsiu piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir pažiūras internete. Ginčai ir diskusijos internete yra tokie pat svarbūs kaip ir diskusijos mūsų universitetuose, valstybinės valdžios įstaigose ar buityje. Yra itin svarbu remti ir ginti mūsų demokratiją.“
Anot teisės ir konstitucijos ekspertų, Donaldas Trampas neturi teisės reguliuoti socialinių tinklų veiklos, jau nekalbant apie jų uždarymą, dėl ko jis ne kartą grasino. Ekspertai mano, kad įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo susilauks didelio pasipriešinimo.

Kalbant apie „Twitter“, kuriuo Donaldas Trampas naudojasi kiekvieną dieną ir dažnai daugybę kartų, prezidentas nusprendė neištrinti savo puslapio iš jo. Pats Trampas šį savo nelabai logišką sprendimą aiškina tuo, kad „Twitter“ turi daug vartotojų ir šio socialinio tinklo pagalba jis supažindina tiesiogiai žmones su savo pažiūromis bei nuomonėmis ir tokiu būdu kovoja su melu ir klastotėmis.

Lietuviškame tiek socialinės, tiek oficialios žiniasklaidos segmente landsberginiai liberalūs melo, dezinformacijos platintojai, valatkodelfiniai tapinoidiniai klastotojai nebaudžiamai savivaliauja, terorizuoja kitaminčius, cenzūruoja bet kokią kitokią nuomonę jau 30 metų nuo Sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Lietuvos televizijose diskutuoja tik savi veikėjai, diskusijos yra slegiančiai vienodos dėl vieningos nuomonės koktumo, o diskusijų moderatorių jakilaitiškai žeimytiškas įžūlus cinizmas seniai laukia baudžiamojo įstatymo dėmesio. Lansdsberginė chunta savo skelbiamų melagingų naujienų pagrindu jau 30 metų terorizuoja bet kokią žodžio, spaudos laisvę, sėkmingai ir nebaudžiamai represuoja kitaminčius, gali savo sukurptos dezinformacijos pagalba sunaikinti Lietuvoje bet kurį pilietį – pradedant prezidentu, seimo nariu ir baigiant disidentu A.Paleckiu ar eiliniu skaitytoju. Landsberginės chuntos antiliaudinius interesus žiniasklaidoje , socialiniuose tinkluose neteisėtais būdais, antikonstitucinėmis priemonėmis gina būriai soroso apmokamų “žurnalistų”, “ekspertų”, “apžvalgininkų”, “politologų”, Rytų studijų ir kitų tyrimų “centrų”, “institutų”.

Socialiniuose tinkluose siautėja ir kartu su Facebook gestapo komanda iš informacinės erdvės nuosekliai eliminuoja alternatyvios nuomonės skleidėjus visokios informacinio karo nusikaltėlių grupės, elfai, troliai, antivakseriai ir kitokie padugnės. V. Lenino “Balandžio tezėms” sąmonės atgimimo ir žodžios laisvės revoliucijos sėkmei užtikrinti dėl būtinybės užimti “paštą, telegrafą ir geležinkelį”, šis D.Trampo įsakas atveria naują prasmę ir neribotas galimybes. Jeigu R.Karbauskio valstiečiai ketina sėkmingai sudalyvauti artėjančiose seimo rinkimuose, jiems žūt būt reikia išlaisvinti žodžio laisvę Lietuvoje, dekolonizuoti rinkėjų masinę sąmonę, apginti piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę nuo landsberginės chuntos veikėjų, liberalios cenzūros valatkodelfinių tapininių feikų gamintojų represijų. Baužiamosios bylos, iškeltos žymiems valatkodelfiniams rusofobams, tautinės nesantaikos ir karo su Rusija propagandos platintojams, Facebook’o skundikams, antivakseriams, būtų gera sėkmingos rinkiminės kampanijos pradžia. Ir pradėti reikėtų nuo LRT, nacionalinio transliuotojo.

Šalin landsberginės chuntos, liberalių fašistų diktatūrą!

Šalin “patriotų” terorą!

Visi ankstesni pasaulio pagrindai sutrešo, jau ant slenkščio ekonomikos griūtis, branduolinė ginkluotė plinta planetoje lenktyniaudama virusais, ir yra tik du žmonės, kurie gali pravesti žmoniją per šią katastrofą ir padėti išlikti pasaulyje: Vladimiras Putinas ir Si Szinpinas. Ar Donaldas Trampas sugebės prisijungti ir suformuoti naują Didįjį Trejetą, kuris pasidalins pasaulį esant naujoms sąlygoms, išgelbėdami jį nuo katastrofos, parodys pati artimiausia ateitis.
Американский гамбит: демократы начинают и проигрывают
Demokratų pralaimėjimas Senato balsavime dėl apkaltos JAV prezidentui Donaldui Trampui pasirodė iš serijos daugybės seniai laukiamų netikėtumų kaip, kad žiemos pradžia kelininkams ar komunalininkams. Visi žinojo, kad įvyks balsavimas ir, kad demokratai jį pralaimės, kad po to juos ištiks elektoralinė katastrofa, bet kada tai įvyko, visi nepaprastai nustebo.

Ypatingai nustebo Ukrainos valdžia, kada pateko į nepatogią padėtį: ir toliau atsakydami duoti Trampui Baideno kompromatą, dabar jie atlieka savo savižudybės aktą.

Elementari vaikiškų gatvės muštynių patirtis sufleruoja: niekada nepradėk peštynių, jei nėra šansų jas laimėti. Nes pralaimėjimas tokiu atveju turės labai toli sekančias pasekmes. Demokratai neapskaičiavo iki galo tokio varianto ir, suprasdami, kad Senate jų plano laukia pralaimėjimas, kuris bus jų rinkimų katastrofos pradžia, vis dėlto jie įsivėlė į muštynes, kurioje jiems apkskaldė ausis, ir dabar iškyla abejonių dėl viso pasaulio struktūros, architektūrą kurios dešimtmečius statė pagrindiniai šios partijos funkcionieriai.

Demokratų pralaimėjimas kovoje dėl apkaltos Trampui paverčia jį triumfuotoju dar ilgai prieš paskelbiant JAV prezidento rinkimų rezultatus. Elektoralinis rezonansas valstijose bus labai didelis: amerikoniška psichologija reikalauja, kad neprisijungtumėte prie nugalėtų skystalų.

Primesti Amerikos visuomenei demokratų atstovą, kuris po pergalės Senate perspjautu D.Trampo reitingą, būtų stebuklo demonstracija, palyginus su kuriuo vaikščiojimas vandeniu būtu įprastas dalykas. Amerikos politikume tokių herojų nėra.

Galima užtikrintai pasakyti, kad D.Trampo jo pergalės Senate data (straipsnis publikuotas iki balsavimo senate) bus pasaulinio-istorinio globalizmo pralaimėjimo pradžios data, isikūnijančio Amerikos neokonservatoriuose, tai yra tos pačios giluminės vyriausybės, apimančios savo sudėtyje pačią šlykščiausią demokratų ir respublikonų dalį.
Be abejo, globalizmo pralaimėjimas nebus krentančio domino efektas, nes globalizmas yra giliai įsišaknijęs Amerikos ekonomikos pagrinduose. Tačiau šio judėjimo atstovams, kurio kurių ideologija yra radikalus liberalizmas, suduotas smūgis, po kurio jie greitai atsigauti negalės.

Kadangi žiurkės visada bėga iš skęstančio laivo, galima užtikrintai pasakyti, kad dabar Zelenskis neturi jokių motyvų toliau atkakliai ginti Baideną. Daryti būsimam JAV prezidentui šlykštynes Zelenskiui tolygu bėgti prieš artėjantį traukinį klykiant “Sudaužysiu !“ O blogiausiai iš visš bus Porošenkai.

Jėgų išsidėstimas yra aišku, ir dabar Trumpas turi daspausti situaciją su Baidenu iki visiškos pergalės, o neleistinai starte sudvejojusiam Zelenskiui reikėtu parodyti visą įmanomą “spritnumą” šiame klausime, nuo kurio priklauso jo asmeninis gyvenimas ir projekto “Ukraina” likimas.

Jei Trumpas gaus viską, ko nori apie Baideno, demokratų katastrofa gali būti tokia pritrenkianti, kad visa dvipartinė amerikiečių sistema pasuks į dešinę, nesuderinamai su jų politinio laivo plūdrumu.

Tai leisti yra nesuderinama amerikiečių korporacijų-sponsorių savininkų interesais, kurie, kaip žinia, dėlioja kiaušinius į visus krepšius ir, matydami garantuotą demokratų pralaimėjimą, suskubs persimesti į respublikonų pusė, apverčiant jachtą ir paskutinę akimirką mesdamiesi ją išlyginti.

Tačiau tokie prieštaringi mėtymaisi ir mechanikoje, ir politikoje sukelia stipriausias inercines perkrovas, kurių negalima įveikti nepažeidžiant konstrukcijos stiprumo.

„Pilietinio karo nuojauta“ – šią 90-ųjų pradžios Jurijaus Ševčiuko dainą prisiminė visi, kurie stebėjo, kaip Nensė Pelosi demonstratyviai įžūliai suplėšė D.Trampo kalbos tekstą prieš JAV Kongresą po to, kai jis nusileido iš tribunos aidint kurtinantiems publikos plojimams.

Beliko tik prieiti ir spjauti jam į veidą, kas greičiausiai taps artimiausio
meto įvykiu. Mūsų akyse Amerikos kongresas virsta Ukrainos Aukščiausioji Rada.

Nepaisant visų bandymų sustabdyti demokratų žlugimo, jo tektoninės bangos pasieks atokiausius pasaulio kampelius, kaip virpesiai nuo galingo branduolinio sprogimo. Nutrūks pati silpniausia globalistų grandis – Ukraina, kur dabar jie priduos Baidenui su visa jo galva, norėdami išsaugoti savas.

Baidenas pralaimėjo, ir dabar jo pralaimėjusiojo sielvartas apnyks visą demokratinę partiją ir kartu su ja visą globalistinį projektą. Kaip bebūtų keista, demokratų pralaimėjimas labiausiai smogs Kinijai, kuriai jau ir dabar be viso to nėra lengva.

Kinija pasikėlė būtent dėl globalistio projekto, ir autarkijos (uždara, besivystanti sistema, turinti minimalų santykį su išore) projektui kategoriškai nėra pasirengusi. Pagrindinis konfliktas Kinijoje kilo ne prie Obamos, o su Trampu, ir demokratų krachas su jų globalia sistema su centru Kinijoje, Dangaus imperiją įvarys aklinos gynybos poziciją, o tai labai pažeidžiama pozicija pretendentui net ir regioninei hegemonijai. Objektyviai tai stiprina JAV, todėl bandyti sutrukdyti D.Trampui šiame reikale reiškia veikti prieš JAV interesus.

Tas, kas Amerikos elite pradės šią politiką, iš esmės pradės atvirą pilietinį karą JAV karštoje stadijoje. Tai nebus tas pats kas nušauti prezidentą, pasikėsinusį į Federalinio Rezervų Sistemos, FED, teises . Tai jau bus pasikėsinimas į Amerikos ekonomikos viešpatavimo pamatus, o tam atsitikti neleis tie, kurie norėtų su malonumu sudraskyti Trampą į šimtą mažų trampiukų.

Taigi, po pergalės rinkimuose niekas pasaulyje negalės užkirsti kelio Putino ir Trampo Didžiajam Susitarimui. Teoriškai jis tampa labiausiai tikėtinas, net ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Amerikos geostrategų skaičiavimus 2024-ieji bus pačio didžiausio Rusijos pažeidžiamumo metai, ir būtent pagal šią datą yra orientuojami visi projektai dėl Baltarusijos atplėšimo nuo Rusijos.

Trampas yra puolime, tai yra puolimas JAV interesų labui, ir norint numušti Trampui šio puolimo tempą, reiškia suveikti dabar JAV priešų labui. Tiesą sakant, dabar Trampui yra tinkamas laikas perimti demokratų temą pavaryti ant jų kaip tik esant ant kaltinimų bangos kaltinant, kad tai jie padėjo Rusijai. Toks fronto apsukimas paskatins bėgti tuos, kurie dar vakar reikalavo apkaltos Trampui dėl jo sandėrių su Rusija. Atsitraukiančio priešo triuškinimą visada geriausia atlikti sėdint ant jo pečių.

Rusijai istorija su Trampo triumfu sukuria situaciją, kai dviejų priešų kovoje vienas pradėjo nugalėti kitą. Sunkesni laikai jau neabejotini, nes dabar Trampą daug mažiau pančioja vidinės problemos. Tačiau dabar atsiranda galimybių langas pertvarkyti Rusijos vidaus politinį elitą, kuris, kaip ir ukrainietiškas, buvo sukurtas vadovaujant demokratams-globalistams, kurie vertė Putiną išlaikyti jų atstovus valdžioje.

Demokratų pralaimėjimas Senate dėl apkaltos Trampui klausimu – tai nėra lokalus dviejų senų Amerikos partijų priešrinkiminio apsidrabstymo įvykis, o naujos istorijos pradžios data, kada konfliktas tarp dviejų kapitalistinio projekto grupių patenka į precedento pagal aršumą neturintį eskalavimo etapą.

Dabar JAV jau niekas negali atsitraukti, nes pastatyta yra gyvenimas ir likimas. Net kapitalizmas susimėtė tokioje situacijoje, kai demokratų pralaimėjimas yra nepriimtinas, bet tuo pačiu ir neišvengiamas. Ar susidoros giluminė vyriausybė su stabilizavimo užduotimi – didelis klausimas, nes visi šios giluminės vyriausybės atstovai yra įtraukti į konfliktą.

Pasaulis keičia odą, kaip gyvatė, ir šis procesas yra nepaprastai skausmingas. Visi ankstesni pasaulio pagrindai yra sutrešę, ekonomikos griūtis stovi ant slenksčio, branduoliniai ginklai plinta po planetoje, lenktyniaudami virusais, ir yra tik du žmonės, kurie gali vadovauti žmonijai per šią katastrofą ir padėti išgyventi pasaulyje: Vladimiras Putinas ir Si Szinpinas.
Ar Donaldas Trumpas sugebės prisijungti ir suformuoti naują Didįjį Trejetą, kuris pasidalins pasaulį esant naujomis sąlygoms, išgelbėjant jį nuo katastrofos, parodys pati artimiausia ateitis. Neapibrėžtumas auga beprecedentiniu tempu, tačiau vienas dalykas yra tikras: nuobodžiauti tikrai nereiks. Ir jei nėra kitos priežasties džiaugsmui, pasidžiaukime bent jau tuo. Tiesiog dabar Amerikos demokratams ne iki džiūgavimo, tačiau niekas negali kol kas pasakyti ar tai yra gerai.

Aleksandras Chaldėjus, 2020-02-07,

https://aurora.network/articles/10-vlast-i-obshhestvo/76562-amerikanskiy-gambit-demokraty-nachinajut-i-proigryvajut