Tag

informacinio karo nusikaltimai

Browsing

„Google“ iš paieškos rezultatų šalina teigiamus faktus apie TSRS

„Kaspersky Laboratorija“ specialistai atliko plataus masto pagrindinių internetinių paieškos sistemų tyrimą ir priėjo prie išvados, kad didžiausia pasaulyje paieškos sistema tyčia pašalina faktus apie Tarybų Sąjungos pasiekimus.
„Mes ištyrėme daugiau nei 10 tūkst. paieškos užklausų ir dabar galime vienareikšmiškai tvirtinti, kad „Google “visiškai pašalina arba siunčia teigiamus faktus apie TSRS pasiekimus į labai tolimus atsakymų puslapius. Tokios “Google” nesąžiningos manipuliacijos taikomos ieškant atsakymų į užklausas apie tarybinių mokslininkų pasiekimus, tame skaičiuje, kosmoso tyrinėjimuose ir branduolinės energetikos srityje, tarybinių gydytojų nuopelnai žmonijos pergalėje kovoje su raupų epidemija ir kt. Taip pat tyčia “Google” menkina TSRS vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, informacijos vartotojui paieškų sistema dažniausiai pateikia tik neigiamus faktus apie tarybinius karius, ir tik gal 20 puslapyje pateikiamos tikrovę atitinkanti informacija apie Tarybų Sąjungos Pergalę prieš Vakarų fašizmą. Mūsų nuomone, viso to tikslas yra apjuodinti, paniekinti Tarybų Sąjungą ir Rusiją, dirbtinai sukonstruoti mūsų šalies įvaizdį kaip atsilikusios ir laukinės . Tai labai pavojinga, nes pagrindinis šiuolaikinio jaunimo informacijos šaltinis yra atsakymai į užklausas paieškos sistemose“, – teigia Vladislavas Žuravliovas, vyriausias „ Kaspersky Lab“ SEO ir SMM ekspertas.
Kaip tapo žinoma, atitinkama ataskaita jau buvo pateikta Valstybės Dūmos informacinės politikos, informacinių technologijų ir ryšių komitetui. Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl Rusijos reagavimo į „Google“ politiką, visai įmanoma, kad nusikalstama JAV šnipų įmonės “Google” veiklas Rusijoje šalyje bus apribota, JAV militaristinei organizacijai “Google” bus skiriamos baudos už dezinformacijos ir melagingos propagandos platinimą, siekiant padaryti taikiai ir demokratiškai Rusijai itin didelio masto ekonominę, politinę, socialinę, finansinę ir kultūrinę žalą, prilygintiną JAV-NATO karinės agresijos metu padarytai žalai.

Facebook cenzūra jus apsaugo nuo tikrovės

Visi, kuriem teko nuolat būti blokuojamam kitos JAV šnipų organizacijos “Facebook”, jau seniai suprato, kad esate blokuojami ne todėl, kad esate patologiškai nemandagus, kalbate nepagarbiai, skatinate neapykantą dėl rasės, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos. Palyginti su ta neapykanta ir tulžimi, kurią lieja D.Grybauskaitės išsigimę augintiniai “Jorkšyrų elfai”, “Vakcina nuo vatnikų” ir panašūs savukynai-kuznecovaitės-stundžios, paprastas FB vartotojas yra tiesiog bažnyčios choro berniukas, net jeigu ir plūstųsi visą parą lyg bocmanas iš piratų laivo. Facebookas tiesiog yra dar viena nusikalstama Vakarų kolonizacijos priemonė – biblinė Vakarų civilizacijos niekšybės koncentracija, nešvaraus Vakarų informacinio karo prieš žmoniją, Vakarų neokolonijinės ekspansijos įrankis, kuris neturi jokių kilnių tikslų ir dėl kurio nereikia turėti jokių iliuzijų.
Vislos pažangios technologijos, kurias pasauliui pasiūlo JAV, Didžiosios Britanijos, NATO šalių technologai, galiausiai pasirodo yra ne kas kita, o Vakarų kolonizacijos, neokolonijinės ekspansijos, melo, dezinformacijos ir klastočių priemonės. Kai tau šypsosi Vakarų konkistadorai, jie atėjo tavęs apiplėšti ir nužudyti. Kai Vakarų konkistadorai į tave kreipiasi “mano drauge”, jie turi galvoje “mano auka”. Neapgaudinėk savęs Vakarų melo propagandos primestais mitais – jų tikslas yra tave apiplėšti ir sunaikinti.

Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com/2020/06/lietuviskai-amerikonisku-mankurtu.html#more
Kristoferis Voiška
Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas.

Koks? Prieš jį nurodant, reiktų patikslinti, apie ką gi šnekame. Nes, galbūt, tarp skaitančių bus ir tokių, kurie nežino, kas čia per eisena… Taigi – praėjusį penktadienį, birželio 5 d., nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Čiurlionio g. esančios JAV ambasados praėjo kelių šimtų (oficiozinėje žiniasklaidoje meluota, kad tūkstančio), daugiausiai nepilnamečių jaunuolių minia. Renginį, atrodo, ne be kai kurių vietinių palaikymo, organizavo Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai – tiek baltieji, tiek negrai, norėdami išreikšti palaikymą minėtiesiems protestams, kurie, kaip ne paslaptis, jau spėjo peraugti į masines, nuo 1968 m. Jungtinėse Valstijose nematyto masto riaušes.

Apie šiuos protestus – jų priežastis, esmę bei kryptį, savo požiūrį išdėsčiau anksčiau išėjusiame straipsnyje („Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija?“). Jame kalbėta ir apie minėtąją eiseną. Iš tiesų: Jungtinėse Valstijose vyksta kova dėl valdžios paties buržuazinio elito viduje. Tiek protrampinė, tiek antitrampinė pusės, kurių šalininkai vis aršiau reiškiasi, tėra figūros šioje šachmatų partijoje, kurią žaidžia valdančios „viršūnės“. Tuo tarpu Vilniuje vykusi eisena – pagal tarptautinį šabloną atlikta vietinių sorošinių kontorų akcija. Čia pamėginsiu išryškinti kitą dalyko aspektą, pasiremdamas prielaida, kad visi šie niuansai skaitytojui yra daugiau mažiau žinomi bei suprantami.
Kokį aspektą? Tai yra, kas, o tiksliau – kokie asmenys susirinko į praėjusios savaitės sorošinę eiseną. Kaip matyti iš gausios video medžiagos (pavyzdžiui, Ldiena.lt redaktoriaus Lauryno Ragelskio pasikalbėjimų su jo vadinamaisiais „bliakmateriais“), čia rinkosi kontingentas, kuris, nepaisant to, kad geografiškai tikriausiai ir gimė, ir užaugo Lietuvoje, įkūnija visiškai kitą, nei lietuvišką, sąmonę – jų šnekama lietuvių kalba iškraipoma gausių anglizmų, dažnai net jaučiasi, jog, kalbėdami lietuviškai, šie žmonės mąsto angliškai. Lietuvos ir jos istorijos pažinimo prasme – šių jaunųjų piliečių žinios artimos nuliui.

Pavyzdžiui, pora viename Ragelskio video siužete kalbintų mergaičių (abi – nepilnametės paauglės) bandė pagrįsti savo dalyvavimu eisenoje išreikštą poziciją: kaip argumentą pastarosios iškėlė vergų prekybos, kurioje, be abejo, didžiąją dalį pirklių sudarė baltieji, vergų masės pagrindu buvus Afrikos negrams, faktą. Anot jų, – „mes patys atsivežėme juodaodžius“. Žinančiam Lietuvos istoriją, aišku, kiltų klausimas: kas gi tie „mes“? Tikrai ne lietuviai, nes nei LDK, nei ATR kolonijų neturėjo. Paaiškėja, kad šis jaunimas savęs su „Lietuva“ ir „lietuvių tauta“ netgi nesieja – tai yra iš esmės amerikonizuoti, su anglosaksų pasauliu besitapatinantys ir, žinoma – šito neįsisąmoninantys, šį tapatumą už duotybę nekritiškai priimantys asmenys.

Šiuo požiūriu, kalba eina apie dalyko formą. Didelio čia daikto, kad jaunimas šneka angliškai, kad domisi pasaulio įvykiais? Problema ta, kad šiuo atveju – kaip, beje, paprastai ir būna – forma vienaip ar kitaip išreiškia turinį. Kokį turinį? Ogi visiškai liberastinį: iki pat šaknų, iki kaulų smegenų persisunkusį Vakaruose įsigalinčia radikalaus hedonizmo, nevaržomo geismų tenkinimo ideologija, kurią, griežtai šnekant, galime įvardyti postmoderniu liberalizmu – į jį sudedamosiomis įeina ir LGBT (t. y. seksualinių nukrypimų propagavimas, „genderių“ teorija ir t. t.), ir šiaip absoliučia „laisve“ bei „tolerancija“ žongliruojančios ideologemos.

Visa tai iššaukė nemenką kritiką iš taip vadinamų „tautiškai nusiteikusiųjų“, žodžiu – mūsiškių nacionalistų stovyklos. Pastarieji, pirmiausiai, iškėlė viską, ką pats aukščiau parašiau, bet – be to, laikydamiesi protrampiškų pozicijų – smerkė akcijos rengėjus dėl jų „provokacijos prieš Lietuvos strateginį partnerį“, t. y. – prieš Jungtines Valstijas, nes joms gi vadovauja ne kas kitas, kaip protestuotojų nekenčiamasis Donaldas Trampas. Antra, šie „dešinieji“ eitynių kritikai, kaip jiems būdinga, prikaišiojo, esą Vilniaus gatvėmis ėjo „radikalūs leftistai“ ar netgi „komunistuojantis gaivalas“, o pati akcija neva buvusi „antiamerikietškai sovietinio pobūdžio“ (taip straipsnyje „Pasaulio pabaiga: landsbergistai ir liberalai prieš Donaldą Trampą“ rašo Linas Naujelis).

Iš tiesų, šie „kairieji“ veikėjai nėra jokie marksistai ar komunistai – nieko panašaus. Tai yra kraštutiniai liberalai, geriausiu atveju žaidžiantys kairuoliškais šūkiais, bet ne daugiau. Bėda tame, kad – kaip jau esu rašęs – Vakarų pasaulyje jokio komunistinio judėjimo, kaip savarankiško politinio faktoriaus, seniai nebėra. Jo liekanos, tuo tarpu, spėjo neatpažįstamai mutuoti, šiai dienai turėdamos mažai ką (arba visai nieko) bendro su kadaise Markso iškelta komunizmo, kaip socialinio teisingumo visuomenės, kaip žmogaus tapimo Žmogumi programos, idėjiniais principais.

Juo labiau, šie „kairieji“ neturi nieko bendro nei su Tarybų Sąjunga, nei su tarybine kultūra ir ideologija, nei su tarybiniu paveldu apskritai (žodžiu – su Lietuvos ir šiaip Rytų Europos nacionalistų nekenčiamuoju „sovietizmu“). Tarybinėje visuomenėje gi tokie reiškiniai, kuriuos šiai dienai aršiausiai kritikuoja mūsų dešinieji nacionalistai, kabindami jiems „neomarksizmo“, „liberalkomunizmo“, „kultūrinio marksizmo“ ir pan. etiketes, buvo neįsivaizduojami. Tuo tarpu visa tai dirvą rado būtent Vakaruose, o paskiau – ir čia, bet tik po to, kai, atsisakę Raudonojo, komunistinio projekto ir, atitinkamai – tarybinio tapatumo – papuolėme į jų įtakos sferą.

Iš tiesų, „lietuvio“ kultūrinio kodo – kiek tokio būta kad ir 1990-aisiais, išardymas prasidėjo ne kuo kitu, kaip būtent Tarybų Sąjungos, Tarybų Lietuvos, žodžiu – tarybiškumo, tarybinio tapatumo – išardymu; XX amžiaus istorijos perrašymu antitarybiškumo, antikomunizmo ir rusofobijos dvasia bei šios dvasios įdiegimu taip pat tarybinei lietuvių tautai. Taigi tai, ką turime šiandien – yra šio atsisakymo, šios, pasakyčiau, masinės apostazės, pasekmės.

Ir ką gi turime? Vardyti galima daug: pradedant „prichvatizatorių“ įvykdytu liaudies turto išgrobstymu ir atitinkamai suluošintu krašto žemės ūkio ir pramonės potencialu, į Vakarus pigia darbo jėga išguitu milijonu lietuvių, žodžiu – ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu – baigiant vamzdžiais ant Neries kranto, „gėjų paradais“ ir viešųjų erdvių makdonaldizacija, taigi – tokiais štai dvasiniais mūsų „suvakarėjimo“, žodžiu – „desovietizavimosi“ – ženklais, kurių mūsiškiai nacionalistai neneigia ir net gana aštriai kritikuoja. Tačiau tai tėra pasekmės – o prie jų privedusios priežasties, būtent – tarybiškumo atsisakymo – šie mūsiškiai „patriotai“ gi priežastimi nepripažįsta ir pripažinti nenori.

Bet reikėtų. Juo labiau, kai užuominų negaili ir atviri liberastai, Lietuvoje aptarnaujantys sorošinio Vakarų elito flango interesus – štai Aušrinės Armonaitės komentaras dėl praėjusio penktadienio eisenos dalyvių: „Jaunimas <…> mąsto globaliai ir gyvena amerikietiškoje, Vakarų pasaulio informacinėje erdvėje… <…> seka naujienas socialiniuose tinkluose, žiūri video reportažus Instagrame ir Tiktoke, klausosi tinklalaidžių anglų kalba. Suprantu, kad kai kuriems tarybiniams piliečiams sunku juos suprasti.“

Tikriausiai pastaroji džiaugėsi tai rašydama, nes tikrai – nors, ačiū dievui, ne visas Lietuvos jaunimas toks, dalis jo, patinka mums ar ne – yra būtent tokia: amerikonizuotų, nei lietuviškos kultūros, nei istorijos nepažįstančių, aklai visą ir bet kokią propagandą iš Vakarų už paskutinės instancijos tiesą priimančių mankurtų banda. Ir, be to, būtent Armonaitės minimi „tarybiniai piliečiai“ (paskutinįjį cituotąjį sakinį paryškinau ne be reikalo) – tiek realiai tokiais buvusieji, tiek jų palikuonys, žodžiu, tie, kuriuose aukščiau minėtasis kultūrinis kodas dar nėra galutinai išardytas – yra labiausiai linkę šioms tendencijoms pasipriešinti.

Deja, pasipriešinti veiksmingai trukdo daugelio tų pačių mūsų tarybinių piliečių, žodžiu – tarybinių lietuvių – Sąjūdžio metais išmoktas ir paskiau gėbelsiško istorijos klastojimo premonėmis sutvirtintas antitarybiškumas, antikomunizmas, rusofobija ir amerikanofilija. Čia valdančioji matrica veikia tiesiog tobulai: potencialūs sistemos priešininkai dvasiškai iškastruojami ir taip paverčiami tiesioginiais arba netiesioginiais Amerikos, taigi – Blogio – imperijos tarnais.

Šiuo požiūriu norėtųsi sugrįžti truputėlį atgal – prie aukščiau cituoto Ragelskio pokalbio su minėtomis paauglėmis: jame Ragelskis teisingai pastebėjo, kad mes – lietuviai – istoriškai priklausome ne Vakarų, bet Rytų Europai, kuri – priešingai Vakarams – kolonijų neturėjo ir, atitinkamai, Afrikos negrų vergų prekyboje nedalyvavo. Iš tiesų, tokia yra mūsų istorija, toks yra tikrasis mūsų tapatumas.

Tačiau nepamirškime: čia turime reikalą su mankurtais – žmonėmis be istorijos, be praeities ir, tiesą sakant – be ateities. Šiuo atveju, su amerikoniškos propagandos kuriamais zombiais. Dar daugiau: šiandienos Lietuva, priklausydama ES ir NATO, žodžiu – Blogio imperijai – yra, nors ir periferinė, nors ir antrarūšė, bet visgi Vakarų dalis ir šiuo požiūriu, išstodama iš savojo, Rytų Europos istorinio kelio, iš Vakarų pasiima ne tiktai ES fondų pinigus, bet ir Vakarų nuodėmes.

Kokias dar nuodėmes? Vien XXI amžiuje – ir Afganistano, ir Irako, ir Libijos, ir Sirijos, ir Donbaso žmonių kančios ir kraujas. O apskritai – ir iki XIX amžiaus klestėjusi prekyba Afrikos negrais, kuri, tarp kitko – atgimė šių laikų Libijoje, kur, po „kruvinojo diktatoriaus“ Muamaro Kadafio nužudymo pradėjus tariamą „demokratizaciją“, atvirai prekiaujama daugiausiai juodaodžiais vergais. Tačiau ar liberastija alsuojančius „bliakmaterius“ tai domina?

Panašu, kad nelabai. Ir, deja – tai nedomina mūsiškių nacionalistų. Nors turėtų: vis dėlto, Vakarų kaltė yra (tiek negrų, tiek daugelio kitų rasių bei tautybių atžvilgiu). Ir ji ne išgalvota, bet visiškai reali! Kiek Lietuva prie Vakarų prisideda, tiek ji tampa bendrininke, o tai reiškia – tiesiogiai ar ne – ir kaltininke. Vadinasi, didžiausia paslauga tiek negrams, tiek kitiems, kuriuos nuskriaudė Vakarai, tiek, beje – ir patiems sau – galėtume padaryti išeidami iš šios imperijos, sugrįždami į savąjį istorinį kelią ir tapatumą, žodžiu – į savąją vietą. Tiesa – vietą, kurioje be Rusijos ir Tarybų Sąjungos toli nepajudėsi. Bet tokia gi tikrovė – ir kuo greičiau ji bus suprasta ir priimta, tuo bus geriau.

Kristoferis Voiška

Sudėtingi prezidento Trampo santykiai su sorosinių klintonidų valdoma žiniasklaida apskritai ir ypač su socialiniais tinklais konkrečiai, niekam nėra paslaptis. Donaldas Trampas dėl skelbiamų melagingų naujienų dažnai kritikuoja žiniasklaidą ir kaltina jas platinant melagingas naujienas, vadinamas fake news.


Dabar Trampas paskelbė karą socialiniams tinklams. Globalistų interesus aptarnaujantys advokatai nedelsiant apkaltino jį piktnaudžiavimu valdžia. Įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo, kurį ketvirtadienį pasirašė prezidentas Trumpas, daugumos “ekspertų” nuomone, pažeidžia pirmąją JAV konstitucijos pataisą, kuri, inter alia, gina žodžio ir spaudos laisvę.
Galbūt Donaldas Trumpas ir toliau būtų pliekęs sorosinius vietinius valatkodelfinius žurnalistus-tapinus savo tvituose, tačiau, panašu, jo kantrybė baigėsi. Paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, greičiausiai, buvo vadinamieji „netiesos ženkleliai“.  Panašūs į tuos, kuriuos Lietuvoje deda žinomi melagiai iš “15min”. Mėlyni šauktukai, kuriais „Twitter“ pažymi abejotinus pranešimus, antradienį pasirodė ant dviejų jo pranešimų, kuriuose jis rašė, kad balsavimas paštu gali iššaukti rinkimų rezultatų klastojimus. Spustelėjęs piktogramą, skaitytojas yra nukreipiamas į straipsnį „Politico“ portale, kuriame JAV prezidentas kaltinamas sklebiantis nepagrįstus pareiškimus.

Trampo pasipiktinimui nebuvo ribų. Jis pažymėjo, kad socialiniai tinklai nepagrįstai naudojasi precedento neturinčia apsauga, niekaip neatsako už savo veiklą ir dažnai piktnaudžiauja savo nebaudžiamumu.

„Mes esame čia, kad apsaugotume laisvą spaudą nuo vienos iš didžiausių grėsmių“, – prieš pasirašydamas įsaką žurnalistams pompastiškai pareiškė prezidentas Trampas, turėdamas omenyje Facebook’e ir kituose socialiniuose tinkluose siautėjančią siaubingą liberalią cenzūrą.

Žinoma, Trampas neketina uždrausti socialinius tinklus, ypatingai itin savivaliaujančius „Twitter“ ir „Facebook“, tačiau jis labai apribojo jų galimybes išvengti atsakomybės už neleistiną cenzūrą ir atitinkamai iš esmės išplėtė tokios atsakomybės ribas. Įsakas įpareigoja padaryti pakeitimus Etikos įstatymo 230 skirsnyje, kuris reglamentuoja žiniasklaidos apsaugą nuo atsakomybės ir pirmiausia atleidžia socialinius tinklus nuo atsakomybės už komentarus bei kitokį turinį, kurį vartotojai skelbia šiose platformose. Jei bus įrodyti socialinių tinklų, kurie save dažnai pristato „laisvomis ir neutraliomis platformomis“, cenzūros ar „politinės veiklos“ faktai, federaliniai reguliuotojai turi teisę pakeisti tokių tinklų statusą ir atimti iš jų „apsaugą nuo atsakomybės“. Beje, kaip rašo JAV žiniasklaida, pirmojoje prezidento įsako redakcijoje buvo kalbama ne tik apie socialinių tinklų, bet ir apie laikraščių cenzūros kontrolę.

Prezidento dekretas įpareigoja Federalinę prekybos komisiją (FTC) skrupulingai registruoti vartotojų skundus dėl politinio pobūdžio socialinių tinklų administratorių veiksmų. 230 skirsnio atitinkami pakeitimai turi būti padaryti per 60 dienų nuo prezidento įsako pasirašymo.

„Kaip prezidentas, – sakoma įsake dėl socialinių tinklų reguliavimo, – aš aiškiai pasakiau, kad visais būdais ir priemonėmis ginsiu piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir pažiūras internete. Ginčai ir diskusijos internete yra tokie pat svarbūs kaip ir diskusijos mūsų universitetuose, valstybinės valdžios įstaigose ar buityje. Yra itin svarbu remti ir ginti mūsų demokratiją.“
Anot teisės ir konstitucijos ekspertų, Donaldas Trampas neturi teisės reguliuoti socialinių tinklų veiklos, jau nekalbant apie jų uždarymą, dėl ko jis ne kartą grasino. Ekspertai mano, kad įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo susilauks didelio pasipriešinimo.

Kalbant apie „Twitter“, kuriuo Donaldas Trampas naudojasi kiekvieną dieną ir dažnai daugybę kartų, prezidentas nusprendė neištrinti savo puslapio iš jo. Pats Trampas šį savo nelabai logišką sprendimą aiškina tuo, kad „Twitter“ turi daug vartotojų ir šio socialinio tinklo pagalba jis supažindina tiesiogiai žmones su savo pažiūromis bei nuomonėmis ir tokiu būdu kovoja su melu ir klastotėmis.

Lietuviškame tiek socialinės, tiek oficialios žiniasklaidos segmente landsberginiai liberalūs melo, dezinformacijos platintojai, valatkodelfiniai tapinoidiniai klastotojai nebaudžiamai savivaliauja, terorizuoja kitaminčius, cenzūruoja bet kokią kitokią nuomonę jau 30 metų nuo Sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Lietuvos televizijose diskutuoja tik savi veikėjai, diskusijos yra slegiančiai vienodos dėl vieningos nuomonės koktumo, o diskusijų moderatorių jakilaitiškai žeimytiškas įžūlus cinizmas seniai laukia baudžiamojo įstatymo dėmesio. Lansdsberginė chunta savo skelbiamų melagingų naujienų pagrindu jau 30 metų terorizuoja bet kokią žodžio, spaudos laisvę, sėkmingai ir nebaudžiamai represuoja kitaminčius, gali savo sukurptos dezinformacijos pagalba sunaikinti Lietuvoje bet kurį pilietį – pradedant prezidentu, seimo nariu ir baigiant disidentu A.Paleckiu ar eiliniu skaitytoju. Landsberginės chuntos antiliaudinius interesus žiniasklaidoje , socialiniuose tinkluose neteisėtais būdais, antikonstitucinėmis priemonėmis gina būriai soroso apmokamų “žurnalistų”, “ekspertų”, “apžvalgininkų”, “politologų”, Rytų studijų ir kitų tyrimų “centrų”, “institutų”.

Socialiniuose tinkluose siautėja ir kartu su Facebook gestapo komanda iš informacinės erdvės nuosekliai eliminuoja alternatyvios nuomonės skleidėjus visokios informacinio karo nusikaltėlių grupės, elfai, troliai, antivakseriai ir kitokie padugnės. V. Lenino “Balandžio tezėms” sąmonės atgimimo ir žodžios laisvės revoliucijos sėkmei užtikrinti dėl būtinybės užimti “paštą, telegrafą ir geležinkelį”, šis D.Trampo įsakas atveria naują prasmę ir neribotas galimybes. Jeigu R.Karbauskio valstiečiai ketina sėkmingai sudalyvauti artėjančiose seimo rinkimuose, jiems žūt būt reikia išlaisvinti žodžio laisvę Lietuvoje, dekolonizuoti rinkėjų masinę sąmonę, apginti piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę nuo landsberginės chuntos veikėjų, liberalios cenzūros valatkodelfinių tapininių feikų gamintojų represijų. Baužiamosios bylos, iškeltos žymiems valatkodelfiniams rusofobams, tautinės nesantaikos ir karo su Rusija propagandos platintojams, Facebook’o skundikams, antivakseriams, būtų gera sėkmingos rinkiminės kampanijos pradžia. Ir pradėti reikėtų nuo LRT, nacionalinio transliuotojo.

Šalin landsberginės chuntos, liberalių fašistų diktatūrą!

Šalin “patriotų” terorą!

Holokausto išvakarėsė. Dokumentų rinkinys. 1940-1941 metai

Leidimo rusų kalba pratarmė

1941 metų birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940 metų rudenį įkurtos ir glaudžiai susijusios su Vokietijos žvalgybos tarnybomis pogrindinės nacionalistinės organizacijos Lietuvos aktyvistų fronto ginkluotos formuotės. Lietuvos istoriografijoje šie įvykiai įvardinami kaip „Birželio sukilimas“. Lietuvos aktyvistų būriai arba, kaip jie šiandienos Lietuvoje vadinami, „tautiškieji partizanai“ vykdė diversijas tarybinės kariuomenės užnugaryje, puldinėjo smulkius Raudonosios Armijos dalinius ir valstybines įstaigas, masiškai susidorojo su komunistais, tarybų valdžiai palankiais lietuviais ir pirmiausia, su žydais. Bendradarbiavimas su naciais diskreditavo Lietuvos valstybės nepriklausomybės „atkūrimo“ idėją. Lietuvos aktyvistų fronto suformuotos vyriausybės, vadinamos „Lietuvos laikinąja vyriausybe“, nutarimu buvo įkurta pirmoji žydų koncentracijos stovykla, o „tautiškieji partizanai“ veiksmingai pasireiškė ainzac grupės „A“ „darbe“.

Tą patį 1941 metų birželį, savaitę iki nacių įsiveržimo, tarybų valdžia atliko masinę „antitarybinio elemento“ deportaciją iš Lietuvos. Birželio 14 d. VSLK-VRLK organai „suėmė“ 17,5 tūkstančio žmonių. Maždaug 5 tūkstančius iš jų areštavo ir išvežė į GULAG’o lagerius, beveik 12,5 tūkstančio (įskaitant daug moterų ir vaikų) – ištrėmė į atokius TSRS rajonus. 1941 m. birželio 14 d. deportacija – pati masiškiausia tarybų valdžios represinė akcija ikikarinėje Lietuvoje; tarybinių saugumo organų dokumentuose masinės deportacijos priežastis buvo nurodyta – būtinumas kovoti prieš nacionalistinį pogrindį, orientuotą į Vokietiją, tuo pačiu prieš suvienytą Lietuvos aktyvistų frontą.

Net kiek įmanoma glausčiau aprašytas „Birželio sukilimas“ ir 1941 m. deportacija kelia daug klausimų. Kokia yra Lietuvos aktyvistų fronto veiklos ir 1941 m. birželio 14 d. deportacijos savitarpio sąsaja? Ar iš tikro deportacija tapo tarybų valdžios atsaku į nacius orientuoto Lietuvos  nacionalistinio pogrindžio ardomąją veiklą? Arba, galbūt, tarybų valdžia deportaciją planavo iš anksto ir buvo įgyvendinta nepriklausomai nuo LAF pogrindinės veiklos? Ar pagrįstas teiginys, kad „Birželio sukilimas“ tapo lietuvių atsaku į masinį tautiečių trėmimą. Galbūt sukilimas buvo paruoštas žymiai anksčiau, dar gerokai prieš deportacijas, ir neturėjo su jomis tiesioginio ryšio? Kuo gi tapo 1941 metų vasarą Lietuvos tautiškųjų partizanų“ įvykdytos žydų masinės žudynės – griežta reakcija į masinę deportaciją, o gal iš anksto suplanuotu  nusikaltimu, kuris su masine deportacija tiesiogiai nesisiejo?

Šie klausimai sulaukė visuomenės dėmesio – juk nuo atsakymų į juospriklauso 1941 metų įvykių Lietuvoje ir jų veikėjų vertinimai. Nestebina, kad atsakymus ypač lemia diskusijos dalyvių politiniai įsitikinimai, kurie dažniausiai yra spekuliatyvaus pobūdžio. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad istorikai gerai išnagrinėjo 1940-1941 metų tarybinių Vidaus reikalų komisariato ir valstybės saugumo organų veiklą Lietuvoje. Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje išleista dešimtys, jeigu ne šimtai darbų, kurie siauriau ar išsamiau aptaria tarybų valdžios „pirmųjų metų“ represijų temą, yra sudaryti daugiatomiai tarybinių represijų aukų sąrašai1 .

Pagyrimo verta ši tiriamoji veikla atrodo ypač įspūdingai Rusijos ir Vakarų Europos tyrinėtojų nedėmesingumo šiai temai fone2 .

Tačiau, deramai įvertindami Lietuvos istorikų darbo intensyvumą, negalima nepastebėti, kad „pirmųjų tarybinių metų“ represijų Lietuvos istoriografija dideliu mastu yra ganėtinai šabloniška, vienpusė, išlieka faktinių klaidų nelaisvėje. Lietuvos istoriografija ofi cialios istorinės-politinės dok

————-

1 Labiausiai žinomi darbai, kurie parengti „Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.“ Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui=Th e First Soviet Occupation.Terror
and Crimes against Humanity.Vilnius, 206; Maslauskienė N., Petravičiūtė I. Okupantai ir kolaborantai: pirmoji sovietinė okupacija (1940-1941)= Occupabts and Collaboratos: Th e First Soviet Occupaton (1940-1941), Vilnius, 2007.

2 Paprastai tarybinių represijų tema Lietuvoje nenagrinėjama kaip atskira tema: apsiribojama paminėjus 1941 m. birželio 14 d. deportacijas bendrame ikikarinių 1941 metų birželio-liepos tarybinių deportacijų kontekste ir deportuotųjų likimų tyrinėjimu.
Žr.: Гурьянов А.Э. Масштабы депортации населения вглубь СССР в мае-июне 1941 г.// Репрессии против поляков и польских граждан. М.:Звенья, 1997. Вып.1; Полян П.М. Не по своей воле… История и география принудительных миграций в СССР. М., 2001; Сталинские депортации 1928-1953:  Документы/ Сост. Н.Л. Поболь, П.М. Полян. М., 2005.

______________________

trinos1 yra įvaryta į prokrusto guolį. Ji visiškai nenagrinėja tokių klausimų, kaip, pavyzdžiui, tarybų valdžios represinės veiklos motyvacija2.

Ne mažiau liūdni, neišlaikantys kritikos, tačiau labai atkaklūs grupės Lietuvos istorikų bandymai sutapatinti tarybines represijas ir genocidą. Tai, mūsų požiūriu, turi greičiau politinį nei mokslinį pobūdį3 . Tokia praktika įgauna nerimą keliantį mastą; žinomas Lietuvos istorikas A.Kasparavičius pažymi, kad „kai kurie autoriai, nuvainikuodami senus tarybinius mitus, diegia naujus, naudoja neadekvačias sąvokas. Pervertina ir spekuliatyvines  išvadas. Net vienas didžiausias tarybinio Lietuvos istorijos periodo tyrinėtojas A.Anušauskas visas represijų apraiškas suveda į sąmoningą naikinimą – lietuvių tautos genocidą“4 .

Lietuvos tyrinėtojų politine (savi) cenzūra, matyt, galima paaiškinti faktą, kad tarybų valdžios represinė veikla paprastai nagrinėjama neįvertinant bendro konteksto; kai kuriuose darbuose apie represijas net neužsimenama, kad tarybų valdžios valstybės saugumo organai susidūrė su realiu priešu – Lietuvos aktyvistų pogrindžiu, bendradarbiavusiu su nacių specialiosiomis tarnybomis5 .

Tarybinės represijos vertinamos kaip iš pat pradžių užprogramuotos, neišvengiama Lietuvos prijungimo prie Tarybų Sąjungos pasekmė. Deja, Lietuvos istorikų darbuose mes nerasime kokios nors rimtesnės argumentacijos, pagrindžiančios tokį požiūrį.

___________________
Ofi cialiai įtvirtinta istorinė-politinė doktrina šiuo metu yra būdinga visoms Baltijos šalims. Žr.. pvz.: Дюков А.Р., Симиндей В.В. В плену у этнократии: О политической ангажированности латвийской официальной историографии // Свободная
мысль. 2012. № 1-2. С. 188-207.
Тik neseniai atskiri istorikai ėmė pripažinti, kad yra pagrindo kelti klausimą dėl 1941 m. birželio 14 d. deportacijos sąsajos su tarybų valdžios siekiamu artėjančio karo sąlygomis užkirsti kelią nacių specialiųjų tarnybų veiklos plitimui Baltijos šalyse. Žr.;
Jansons R. Tariamų ir tikrų Vokietijos šnipų veikla Latvijoje 1941 m. birželio-liepos mėnesiais // Tarptautinė konferencija „SSSR ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais“. 2011m. birželio 29 d. URL.: http://www3.lrs.lt/docs2/SAWOGISF.DF
(peržiūros data – 2011.11.10).
3 Šią praktiką mes detaliai išnagrinėjome, remdamiesi ofi cialia Estijos istoriografi ja tarybinių represijų klausimu: Дюков А.Р. Миф о геноциде. Репрессии советских властей в эстонии. 1940-1953. М., 2007.
4 Каспаравичюс А. Проблемы истории Литвы советского периода в литовской историографии после 1990 г.// ХХI век. Актуальные проблемы исторической науки: Материалы международной научной конференции. Минск, 2004. С.151.
Labiausiai akivaizdus panašaus pobūdžio pavyzdys: Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui=Th e First Soviet Occupation. Terro
and Crimes against Humanity. Vilnius, 2006.
__________________

Žymiai geresni reikalai Lietuvos aktyvistų fronto veiklos tyrinėjimo srityje; istorikai paskelbė nemažai išsamių studijų, kurios skirtos įvairiems LAF veiklos aspektams, įskaitant jo antisemitinę ideologiją ir praktiką1.

Nepaisant to, ir toliau ne tik politikų, bet ir akademinėje aplinkoje labai populiaru LAF smogikus reprezentuoti kaip didvyrius baltomis (arba beveik baltomis) pirštinėmis. Be bandymų sumažinti LAF atsakomybę už žydų žudynes, svarbiu argumentu, pateisinančiu „tautiškuosius partizanus“, tampa tarybų valdžios „pirmųjų metų“ represinės politikos žiaurumo Lietuvoje  postulatas. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, tokiai argumentacijai reikia faktinių įrodymų.

Mes įsitikinę, kad svarstant diskusinius ir skausmingus visuomenei istorijos klausimus ypač naudinga kuo labiau remtis dokumentiniais šaltiniais. Įvesti į mokslo apyvartą nauji dokumentai leidžia kruopščiau argumentuoti savo poziciją; tačiau žymiai svarbesne išplėstos šaltinių bazės pasekme tampa galimybė susiaurinti galimų interpretacijų ratą, „metant“ tas, kurios tiesiogiai prieštarauja išaiškintiems šaltiniams, bet turi aiškiai spekuliatyvinį pobūdį.

Knyga, kurią jūs laikote rankose – bandymas žengti naują (arba kelis) žingsnius, moksliškai įprasminant tragiškus Lietuvos 1941 metų vasaros įvykius. Skaitytojų dėmesiui siūlomas rinkinys dokumentų, kurie leidžia pirmiausia suprasti Lietuvos aktyvistų fronto ideologiją, planus ir konkrečią veiklą, ir, antra, išaiškinti tarybinių valstybės saugumo organų represinės veiklos Lietuvoje mastą ir dinamiką, jos motyvus, konkrečių represinių akcijų (pirmiausia, 1941 m. birželio deportacijos) paruošimo ir įgyvendinimo procesą, sąjunginių ir respublikinių VRLK-VSLK organų vaidmenį.

Šiuo metu ši knyga bene išsamiausias 1940-1941 metų tarybų valdžios represinės veiklos Lietuvoje dokumentų rinkinys, jame surinkti tiek

_____________________
1 Kwiet K. Rehearsing for Murder: Th e Beginnigof the Final Solution in Lithunia inJuni 1941// Holocaust and genocide Studies. 1998/ Vol/ 12/ № 1; Truska L. Contemporary altitudes toward the Holocaust in Lithuania // Jews in Eastern Europe. 2001. № 2; Truska L. Th e Crisis of Lithuanian and Jewish Relations ( Juni 1940- Juni 1941) // Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. antroji pusė – 1941 m. birželis – Th e Preconditions for the Holocaust. Anti-semitizm in Lithuania (Sekond Half of the 19 th century – Juni 1941). Vilnius, 2004; Труска Л. Литовцы и евреи накануне холокоста (1940-1941)гг.)// Диаспоры. 2005. №3. С. 197-231; Dieckmann C., Sužiedėlis S. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį=Th e Persecution and Mass Murder of Lihuanian Jews during Summer and Fall of 1941. Vilnius, 2006;
Dieckmann C. Lithuania in Summer 1941: Th e Germanų Invasion and the Kaunas Pogrom// Shared History – Dvided memory. jews and Others in Soviet-Occupied Poland, 1939-1941/Ed. by E. Cole, K. Struve. Leipzig, 2007, ir kiti.

_________________________
sąjunginės, tiek teritorinių VRLK-VSLK organų dokumentai, kurių dauguma skelbiami pirmą kartą. Didesnė dalis rinkinyje pateiktų Lietuvos aktyvistų fronto dokumentų jau buvo anksčiau paskelbta lietuvių kalba1. Dėl kalbos barjero jo praktiškai nežinojo Rusijos ir Vakarų Europos tyrinėtojai. Patys svarbiausi LAF dokumentai specialiai šiam rinkiniui išversti į rusų kalbą. Į rinkinį taip pat pateko 1941 metų birželį sukurtos “Lietuvos laikinosios vyriausybės” ir nacių specialiųjų tarnybų dokumentai, kurie atskleidžia LAF planų realizavimą 1941 m. vasarą. Mes įsitikinę, kad rinkinio dokumentai, padės ne tik naujai pažvelgti į tarybų valdžios represinės veiklos 1940-1941 metais istoriją, bet ir į pirmąjį Holokausto tragedijos etapą nacių okupuotoje respublikoje.

Skelbiami rinkinio dokumentai rodo, kad tradicinis požiūris, jog tarybų valdžia iš pat pradžių planavo masines represijas prijungtoje prie TSRS respublikoje pagrįstas ne faktais, o užsitęsusiu istoriografiniu nesusipratimu.

Pakankamai ilgą laiką tokių planų egzistavimui „įrodyti“ buvo įvardinamas TSRS VRLK 1939 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 0011223 2 .

Baltijos šalių istorikai emigracijoje (o po jų ir kiti)tvirtino, kad būtent, vadovaujantis šiuo įsakymu, buvo vykdoma 1941 m. birželio deportacija. Vadinasi, tarybų valdžia jau 1939 m. rudenį, dar iki respublikos įstojimo į Tarybų Sąjungą, pradėjo ruoštis masiniam „antitarybinio elemento“ iškėlimui. Tačiau šis teiginys sukurptas remiantis klaidinga dokumento nuoroda; vietoje realiai egzistavusio 1939 m.spalio 11 d. dokumento Nr.

______________________________
1 Pvz.: 1941 m. Birželio sukilimas; dokumentų rinkinys / parengė V. Brandišauskas. Vilnius, 2000; Lietuvos laikinoji vyriausybė; posėdžių protokolai / parengė A.Anušauskas. Vilnius, 2001. Žr. taip pat dokumentų reprodukcijų faksimilių priedus: Truska L. , Vareikis V. Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. antroji pusė = 1941 m. birželis = Th e preconditions for the holocaust. Anti-semitism in Lithuania(Second half of the 19 th
century – Juni 1941). Vilnius, 2004; Dieckmann C., Sužiedelis S. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = Th e persecution and Mass Murder of Lithuanian Jews during Summer anf Fall of 1941. Vilnius, 2006. Vienas iš nedaugelio LAF dokumentų išverstas į užsienio kalbas; Th e LAF and the First Acts of the Provisional Government // Th e Shoah (Holocaust) in Lithuania / Ed.by J. Levinson. Vilnius, 2006.

2 Žr., pvz.: Th ese names accuse: Nominal list of Latvians deporte to Soviet Russia in 1940-41. Stockholm, 1951; Th e Baltic States 1940-1972; Documentary background and survey of developments presented to the EuropeanSecurity and Cooperation Coference.Stockholm, 1972. P. 49-50; Штромас А. Прибальтийские государства // Проблемы национальных отношений в СССР (по материалам западной печати). М., 1989. С. 99.

Neatsispyrė pakartoti šią klaidą ir Rusijos istorikai: Зубкова Е. Ю. Прибалтика и Кремль, 1940-1953. М. 2008. С. 126; Кфнтор Ю. З. ПрибалтикаЖ врйна без правил (1939-1945): Фрагмент из книги // Звезда. 2011. № 5.

____________________

001223 buvo klaidingai pasiremta dar 1941 metais vokiečių propagandistų paskelbta TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo I.Serovo pasirašyta deportacijos iš Baltijos respublikų instrukcija, kuri datuojama 1941 m. birželio pradžia. (dokumentas Nr. 74). Dar XX amžiaus 8-jame dešimtmetyje suomių istorikas S. Maliuniemi1  pirmą kartą pažymėjo, kad
klaidinga tapatinti „Serovo instrukciją“ ir įsakymą Nr. 001223; po to, kai istorikams tapo prieinami tarybinių specialiųjų tarnybų dokumentai, paminėtos nuorodos klaidingumą pripažino ir grupė Baltijos istorikų2 .

Tačiau, pripažinus klaidą, nebuvo atsisakyta koncepcijos, kad tarybų valdžia iš anksto ruošėsi masinėms represijoms ir deportacijoms Baltijos respublikose ir konkrečiai Lietuvoje. Iš daugelio išlikusių respublikos VRLK-VSLK dokumentų aiškėja, kad, remiantis įsakymu Nr. 001223, buvo vykdoma „antitarybinio elemento“ įskaita; atitinkamai buvo pareikšta prielaida, kad kalbama apie įskaitą tų, kuriuos buvo numatyta areštuoti arba deportuoti. Jau minėtas istorikas A.Anušauskas, remdamasis 1940 m. lapkričio 28 d. Lietuvos TSR VRLK įsakymu Nr. 0054, kuris vietos sąlygoms pritaikė įsakymą Nr. 001223, tvirtina, jog asmenys, numatyti į operatyvinę įskaitą, buvo įtraukiami ir į arešto sąrašus.

Tokia prielaida, žinoma, turi teisę egzistuoti, kol įsakymo Nr. 001223 turinys buvo žinomas tik iš netiesioginių duomenų. Pirmą kartą šis dokumentas publikuojamas šiame rinkinyje (Priedas I, dokumentas Nr. 1).  Skaitytojas gali įsitikinti, kad įsakymas Nr. 001223 ir pagal jį įsigaliojusi instrukcija dėl operatyvinės įskaitos automatiškai neįpareigojo ruoštis represuoti įskaitoje įrašytus „antitarybinius elementus“. Minima tik sudaryti duomenų bazę apie asmenis, kuriuos „antitarybiniais tikslais potencialiai galėjo panaudoti užsienio žvalgybos ir kontrrevoliuciniai centrai“, ir todėl jie privalėjo būti valstybės saugumo organų dėmesio sferoje. Panašus informacinis darbas, nepriklausomai nuo valdžios režimų formos, buvo būdingas visiems XX amžiaus policijos organams. Taip, pavyzdžiui, 1919 m. įkurtas JAV bendros žvalgybos skyrius (General Intelligence Division) per trumpą laiką surinko 200 tūkstančių „nelojaliųjų“ dosjė4.  O 1960

_______________________
1 Myllyniemi S. Die baltische Krise 1938-1941. Stuttgart, 1979. S. 80-81. Dėkoju M. I. Meltiuchovui už nuorodą į šį darbą.
Белая книга о потерях, причиненых народу Эстонии оккупациями, 1940-1991 / Пер. с этонск. А. Бабаджана, Т. Верхнеустинской. Э. Вяри. Таллинн, 2005. С.14;  Anušauksas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 66.

3 Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 72.
Федеральное бюро расследований. Путеводитель по спецслужбе США / Т. Повида, З. Пауэрс, С. Розенфельд, Э. Тэохарисж Пер. с анг. И.Б. Борисова. Ь., 2006. С. 32.

__________________
m. Federalinis tyrimų biuras pradėjo jau beveik 432 tūkstančių bylų dėl „ardomųjų organizacijų“ arba asmenų veiklos.  Visa tai – ne kas kita kaip visuotinai paplitusi viena iš P. Holkvisto aprašytų modernios „gyventojų politikos“ praktikų2.  Potencialiai nelojalių piliečių operatyvinės įskaitos organizavimas pats savaime dar nereiškia, kad jiems visiems bus pritaikytos kažkokios represijos. Todėl nei TSRS VRLK įsakymo Nr.001223, nei jį adaptavusio vietos sąlygoms LTSR VRLK įsakymo Nr.0054 negalima vertinti kaip pasiruošimo masinėms represijoms įrodymo.

Kitas klausimas, ar ruošiant masines represijas Lietuvoje ir, konkrečiai, 1941 m. birželio deportaciją, buvo panaudota operatyvinės įskaitos medžiaga, sukaupta vadovaujantis įsakymu Nr. 001223? Skelbiami rinkinyje dokumentai pateikia netikėtą atsakymą į šį klausimą. Aiškėja, kad iki 1941 m. gegužės antrosios dekados LTSR VSLK organai praktiškai nevedė operatyvinės įskaitos (dokumentai Nr. 61,62). Realiai, deportacijai numatytų „antitarybinių elementų“ sąrašai pradėti sudarinėti po specialaus TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V. Merkulovo 1941 m. gegužės 19 d. nurodymo (dokumentas Nr. 60); tai buvo tikslinė akcija, ji neturėjo jokios sąsajos su „antitarybinio elemento“ operatyvine įskaita ta prasme, kurią numatė įsakymas Nr. 001223.

Ar yra kiti dokumentai, iš kurių galima daryti išvadą, kad tarybų valdžia betarpiškai prieš Lietuvos įjungimą į TSRS turėjo kažkokius planus dėl masinių represijų respublikoje? Lietuvos istorikai dažnai nurodo, kad dar iki ofi cialaus Lietuvos prijungimo prie TSRS, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, aiškiai tarybinei pusei pateikus, ėmė masiškai areštuoti „antivalstybinių“ (tai yra priešiškų naujajai valdžiai) partijų vadovus (dokumentas Nr. 1). Tačiau ši operacija turėjo ribotą pobūdįir (pagal mastą ir iš esmės) buvo panaši į areštus, kurie vyko anksčiau Baltijos šalyse po valstybės perversmų4 .

__________________

1 Ten pat. P. 520.
2 Holkvist P. „Informavimas – tai mūsų darbo Alfa ir Omega“. Bolševikų režimų laikų gyventojų nuotaikų sekimas jo europietiškas kontekstas. Американская русистика.
Вехи историографии последних лет. Советский период: Антология. Самара. 2001. Žr. taip pat: Hoff man D. Cultivating the Masses: Modern State Practices and Soviet Socializm. 1914–1939. Ithaka; London. 2011.
3 1940 birželį buvo iš viso areštuota 856 žmonės (Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 75).
Taip, pavyzdžiui, K. Piatso perversmo Estijoje metu buvo suimta 886 žmonės, o po K. Ulmanio perversmo Latvijoje – beveik 2000 žmonių (Ильмярв.М. Безмолвная капитуляция: Внешняя политика Эстонии, Латвии и Литвы между двумя войнами
и утраты независимости ( с середины 1920 –х годов до аннексии в 1940). М., 2012.С. 105-106).

_______________

Šioje operacijoje galima rasti tarybinės specifi kos (pavyzdžiui, areštuoti numatytų asmenų duomenyse būtina buvo nurodyti materialinės gerovės lygį), tačiau siekių pradėti masines represijas pėdsakų joje nerasime.

Nerasime mes ir 1940 rugsėjį LTSR VRLK sukurtuose  dokumentuose jokių požymių, kurie reikštų pasiruošimą masinių represijų akcijoms. Vienas iš pirmųjų Lietuvos vidaus reikalų komisaro A. Guzevičiaus įsakymas „Dėl kratų ir areštų tvarkos“ (dokumentas Nr. 2) labai santūrus: areštui būtina respublikos VRLK vadovo arba jo pavaduotojo sankcija, o apskričių skyriai apskritai neturėjo teisės savarankiškai vykdyti areštus. Šiuo požiūriu labai akivaizdi įsakymo nuoroda į 1938 metų lapkričio 17
d. TSRS LKT ir VKP(b) nutarimą „Dėl arešto, prokurorinės priežiūros ir tyrimo eigos“, kuris reiškė „1937-1938 m. didžiojo teroro“ periodo masinių operacijų pabaigą.

Sprendžiant pagal išaiškintus dokumentus, Lietuvos VRLK veikla žymia dalimi turėjo reagavimo pobūdį ir iš esmės buvo skirta agentūrai verbuoti, priešintis „antitarybinio elemento“ apraiškoms per atmintinas datas (dokumentai Nr. 5, 6,14), kovai prieš vokiečių žvalgybos veiklą, kuriai Maskva orientavo LTSR VRLK (dokumentai Nr. 3, 15). Be to, jau 1940 m. lapkritį paaiškėjo, kad respublikos VRLK etatų nepakanka net labai kukliems operatyvinio-tiriamojo darbo mastams (dokumentai Nr. 7,9). Tai dar vienas svarus argumentas, įrodantis, kad tuo metu tarybų valdžia neplanavo jokių masinių represinių operacijų; nes priešingu atveju Vidaus reikalų komisariato etatai būtų žymiai didesni.

Sprendžiant pagal VRLK dokumentus, situacija respublikoje buvo labai įtempta. Dėl radikalių naujos valdžios pertvarkymų (nacionalizacija, bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, žemės ūkio reforma) buvo nepatenkinti gyventojų sluoksniai, kuriuos suvaržė permainos; neseniai prijungtame prie Lietuvos Vilniaus krašte veikė pogrindinės lenkų organizacijos (dokumentas Nr. 6). Aktyviausi buvusio Lietuvos valstybės aparato atstovai kūrė naujas pogrindines organizacijos, beje, ne be vokiečių specialiųjų tarnybų paramos (dokumentas Nr. 8).

1940 metų lapkritį Berlyne buvęs Lietuvos ambasadorius K. Škirpa organizavo Lietuvos aktyvistų frontą – organizaciją, kuri atvirai išpažino fašistinę ideologiją ir savo veikloje orientavosi į nacistinę Vokietiją (dokumentai Nr. 13,26,50). O tų pačių 1940 metų lapkričio viduryje LTSR VRLK sužinojo apie šios organizacijos, netrukus tapusios Lietuvos valstybės saugumo svarbiausia problema, egzistavimą, tačiau tik žymiai vėliau suvokė jos veiklos mastus (dokumentas Nr. 8).

Vadovaudamiesi Maskvos nurodymu respublikos valstybės saugumo organai ypač susidomėjo Lietuvoje susitelkusiais pabėgėliais iš nacių okupuotos Lenkijos. 1940 metų lapkričio pabaigoje LTSRS VRLK vadovas A.Guzevičius nusiuntė į Maskvą specialųjį pranešimą, kuriame konstatavo, kad Lenkijos pabėgėlių gretose yra per keturis tūkstančius žmonių, kurie ketina išvažiuoti į užsienį ir jau turi užsienio vizas arba atitinkamų ambasadų garantijų laiškus. A. Guzevičius siūlė leisti šiems žmonėms išvykti iš Lietuvos (dokumentas Nr. 10).

Maskva šiam pasiūlymui pritarė, tačiau juo neapsiribojo. 1940 m. gruodžio 12 d. VKP (b) CK Politinis biuras priėmė specialų nutarimą dėl pabėgėlių Lietuvoje. Problemą planavo spręsti tokiu būdu: leisti išvykti į užsienį tiems, kas turėjo užsienio vizas, suteikti tarybinę pilietybę tiems pabėgėliams, kurie pareikš tokį norą; iš pabėgėlių ištremti 3-5 metų laikotarpiui į Kazachstaną ir Komi ATSR „dvarininkus, fabrikantus, karininkus, ir policininkus“, taip pat tuos, kurie atsisakė priimti tarybinę pilietybę  (dokumentas Nr. 11).

Po Maskvos sprendimo LTSR VRLK iškilo būtinumas įvykdyti pakankamai didelio masto operaciją, išaiškinant ir ištremiant iš respublikos pabėgėlių „kontrrevoliucinius elementus“. Tačiau Lietuvos vidaus reikalų organai paprasčiausiai nesusitvarkė su šia užduotimi.

1941 m. sausį remiantis su minėtu nutarimu buvo pradėta „registruoti buvusios Lenkijos pabėgėlius ir priimti pareiškimus suteikti TSRS pilietybę“. Po kurio laiko, 1941 vasarį (pabėgėlių registravimas suteikti TSRS pilietybę dar tęsėsi) pradėta ruoštis tremti tuos, kurie atsisakė tarybinės pilietybės. „Rengiamas kontrrevoliucinio elemento pašalinimo operatyvinis planas, kurį išsiųsime 1941 m. vasario 20 d.“, – buvo rašoma vasario 6 d. data pažymėtame Lietuvos TSR specpranešime (dokumentas Nr. 19). Ruošiama akcija tam tikru laipsniu turėjo tęstinį pobūdį, palyginti su ankstesnės Lietuvos valdžios veiksmais pabėgėlių atžvilgiu1.
Jeigu Lietuvos valdžios represiniai veiksmai turėjo aišku tautinį (antilenkišką) atspalvį, tai tarybinių saugumo organų smūgis teko „nelojaliems“, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Vasario 20 dienai operatyvinis planas taip ir nebuvo parengtas; sutrukdė VRLK padalijimas į vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies

________________

1 Žr.: Лауринавичюс Ч. Вильнюс во власти Литвы 1939-1940 гг.: внутренние и внешние аспекты // Международный кризис 1939-1941 гг.: От советско-германских договоров 1939 г. до нападения Германии на СССР.М., 2006.С. 231; Dyukov A/ From Ethnic Eviction to Deportationof the „Dangerous Elements“Š Lithuanian and Soviet Deportations in Lithuania, 1939-1941 // Divided Eastern Europe: Borders and
Populiation Transfer, 1938-1947/ Cambridge, 2012. P. 147-157.

_____________________

komisariatus1. Tik 1941 m. kovo 14 d. (per tris mėnesius po TSRS LKT ir VKP(b) CK nutarimo) Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaras P. Gladkovas nusiuntė į Maskvą pasiūlymą suimti 975 pabėgėlius, išaiškintus kaip „kontrrevoliucinius elementus“. Lietuvos VSLK vadovas taip pat prašė Centro nurodymo: kaip elgtis su pabėgėliais, kurie nori išvažiuoti iš TSRS (dokumentas Nr. 24).

Iš TSRS VSLK nedelsiant gautas sutikimas likviduoti pabėgėlių „kontrrevoliucinį elementą“. 1941 m. kovo 26 d. pasirašyti du normatyviniai dokumentai: deportuojamų iš Lietuvos TSR teritorijos asmenų bylų įforminimo tvarkos instrukcija, suimtų ir deportuojamų iš Lietuvos TSR kontrrevoliucinių elementų ir jų transportavimo instrukcija (dokumentas nr. 27, 28).

Tačiau netgi po išsamių instrukcijų Lietuvos valstybės saugumo organai nesugebėjo įvykdyti „kontrrevoliucinių“ pabėgėlių kategorijos deportacijos. Tik po mėnesio, 1941 m. balandžio 23 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo liaudies komisaras nusiuntė į Maskvą telegramą apie pasiruošimą pradėti „kontrrevoliucinio pabėgėlių elemento“ suėmimą. Buvo planuojama suimti 2250 tokių žmonių ir 880 jų šeimos narių (dokumentas Nr. 39). Įdomu, kad Lietuvos TSR VSLK vadovas ketino žmones, kuriuos privalėjo suimti, ne deportuoti, vadovaujantis kovo 26 d. instrukcija, o areštuoti ir teisti. Jis netgi paskaičiavo, kokiuose kalėjimuose ir kiek žmonių galės laikyti tardymo metu.

Ilgiems mėnesiams išsitęsusi neįvykusios pabėgėlių kontrrevoliucinio elemento“ deportacijos iš Lietuvos istorija vaizdžiai liudija, kad 1940 metų pabaigoje – 1941 pirmajame ketvirtyje respublikos VRLK-VSLK organai paprasčiausiai nesugebėjo vykdyti masinių represinių operacijų, netgi turėdami specialų nutarimą iš Maskvos. Tokios padėties priežastys turėjo tiek subjektyvų, tiek ir objektyvų pobūdį. Viena vertus, žymiai geriau turėjo būti organizuotas VRLK-VSLK padalinių darbas. Per 1941 metų gegužės antrąjį dešimtadienį atlikto patikrinimo medžiaga atskleidžia kiekvienam viršininkui siaubingą vaizdą; taip, pavyzdžiui, daugelis LTSR VSLK regioninių poskyrių praktiškai nevedė operatyvinės įskaitos, o į Kauno pateiktas užklausas paprasčiausiai neatsakydavo (dokumentas Nr. 61,62).

Kita vertus, nuo 1941 metų pradžios didelę Lietuvos valstybės saugumo organų dėmesio dalį atitraukė besiplečiantis Lietuvos aktyvistų fronto, lenkų nelegalių organizacijų pogrindis (dokumentas Nr. 29) ir vokiečių specialios tarnybos.

_______________________
Plačiau žr.: Лубянка. ВЧК-ОГПУ-НКВД-МГБ-КГБ, 1917-1960: Справочник. М.,1997.

____________
1941 m. Lietuvoje prasidėjo TSRS Aukščiausios Tarybos rinkimų kampanija. Ofi cialioji agitacija susidūrė su nepatenkintųjų tarybų valdžia propaganda; VRLK organai fi ksavo didelį antitarybinių ir antisemitinių lapelių kiekį (dokumentas Nr. 14,16). Norint išaiškinti lapelių autorius reikėjo nemažai laiko; būdinga tai, jeigu lapelius platino nepilnamečiai, VRLK organai bylų neužvesdavo, o apsiribodavo įtaiga ir tėvų iškvietimu (pvz., dokumentas Nr. 18).

Žymus antitarybinių lapelių kiekio padidėjimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio; tai buvo tiesioginė Lietuvos aktyvistų fronto pogrindinių grupių plintančios veiklos pasekmė (dokumentas Nr. 17, 23). Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos organai stipriai suintensyvino darbą respublikoje, nes sugebėjo panaudoti lietuvius emigrantus iš buvusių policijos ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, taip pat LAF pogrindžio galimybes; šis faktas LTSR VRLK dokumentuose konstatuojamas be ypatingo džiaugsmo.
„Vokiečių žvalgybos organai žvalgybos tikslais panaudoja politinės baudžiamosios policijos valdininkus, nelegaliai perbėgusius per sieną, taip pat buvusius Lietuvos kariuomenės karininkus. Ši asmenų kategorija verbuoja Lietuvos TSR teritorijoje likusius giminaičius, bendradarbius ir pažįstamus, taip imasi priemonių užmegzti ryšius su turima agentūra, kurią užverbavo dar darbo politinėje policijoje ir karinėje žvalgyboje metu“, – 1941 metų kovo pabaigoje konstatavo Lietuvos VSLK vadovas pranešime
Maskvai. Lietuvos saugumo liaudies komisarui sunerimti buvo pagrindo. Kruopštus vokiečių žvalgybos ryšių išaiškinimas davė netikėtą rezultatą: kovo antrajame dešimtadienyje su tarybinės kontržvalgybos perverbuota agente „Baltyjskaja“ susitiko Lietuvos aktyvistų fronto atstovas ir įteikė „Lietuvių informacijos biuro Berlyne“ (struktūra glaudžiai susijusi su LAF) proklamaciją pogrindžiui. Iš proklamacijos paaiškėjo, kad Vokietijos puolimo Tarybų Sąjungos išvakarėse LAF ruošia Lietuvoje didelio masto ginkluotą išpuolį. Gladkovas, gavęs tokią informaciją, savo pavaldinius orientavo telkti dėmesį į „kontrrevoliucinių sukilėlių formuočių“ išaiškinimą“ (dokumentas Nr. 30).

Gladkovo spendimas buvo labai laiku: būtent prieš kelias dienas Lietuvos aktyvistų fronto vadovybė Berlyne parengė išsamią „Lietuvos išvadavimo nurodymų“ instrukciją (dokumentas Nr. 26). Instrukcijos turinys liudija, kad jos autoriais buvo aukšti LAF vadovai ir turėjo glaudžius ryšius (kalbant dokumento kalba) su „atsakingais vokiečių valdininkais“. Akivaizdu, kad kalbama apie vokiečių karinę žvalgybą (abverą), gestapą ir A.Rozenbergo žinybą. Iš dokumento aišku, kad šie kontaktai turėjo pakankamai patikimą pobūdį: nors LAF vadovybei nebuvo žinoma tiksli Vokietijos puolimo Tarybų Sąjungą data, tačiau ji buvo puikai informuota apie tokio pasirengimo faktą,

„Nurodymuose“ išdėstytos pogrindinės ir kovinės veiklos organizavimo praktinės instrukcijos be abejonės turėjo antisemitinį pobūdį. Ruošiamo sukilimo užduotys: išvaduoti „nuo komunistinio teroro ir žydų eksploatacijos“, siekti „idėjinio lietuvių tautos brandumo, sustiprinant antikomunistines ir antižydiškas akcijas“, atėjus vokiečių kariuomenei būtina „atsikratyti žydų“.
Instrukcijoje pažymėta, kad LAF kovotojai „privalo sukurti šalyje tokią slogią antižydišką atmosferą, kad nė vienas žydas nedrįstų ir galvoti, kad naujoje Lietuvoje jis galės turėti kažkokias teises ir apskritai galimybę gyventi. Tikslas: priversti visus žydus bėgti iš Lietuvos kartu su raudonaisiais rusais“.

„Nurodymuose“ iškelta užduotis užtikrinti vokiečių kariuomenės judėjimą – labai išraiškinga. LAF kovotojų dėmesys atkreipiamas į šį svarbų momentą: „Kuriant kliūtis atsitraukti rusų Raudonajai armijai ir transportui, reikia vengti didelių sprogdinimų, ypač vengti naikinti tiltus. Atvirkščiai, stengtis juos apsaugoti, kad jų nesunaikintų raudonieji, nes jie, negaištant laiko, bus reikalingi einančiai į priekį vokiečių kariuomenei, ypač jų motorizuotų dalinių perkėloms per upes“. Iš Abvero diversinio skyriaus viršininko pavaduotojo pulkininko E. Štolco parodymų aiškėja, kad Lietuvos nacionalistams už šios užduoties įvykdymą teko duoti abverui ataskaitą (Priedas I, dokumentas nr. 4). Aukščiau išdėstyta medžiaga verčia patikimai vertinti populiarioje literatūroje sutinkamą teiginį, kad vokiečių kariškiai betarpiškai dalyvavo ruošiant instrukcijos karinę dalį1 . LAF instrukcija apie pasiruošimą ginkluotam pasipriešinimui pasirodė praktiškai vienu metu su LTSR valstybės saugumo liaudies komisaro P. Gladkovo nurodymu sustiprinti darbą prieš lietuvių nacionalistinį pogrindį; artėjančio karo sąlygomis labai staigiai sustiprėjo VSLK ir LAF tarpusavio kova.

1941 metų balandžio – gegužės pradžioje VSLK organams pavyko išaiškinti ir likviduoti grupę susietų su LAF pogrindžio organizacijų (dokumentai Nr. 34, 40,42,49), tačiau nepavyko atskleisti viso nacionalistinio pogrindžio tinklo; LAF instrukcijoje numatyta sukurti gerai išsišakojusį ir decentralizuotą pogrindinių organizacijų tinklą, kurį galėtų mažiau pažeisti tarybinė kontržvalgyba. O štai VRLK organuose, kaip paaiškėjo, vyko keisti dalykai: pagal vardinį sąrašą išduodami ginklai praktiškai buvo nesaugomi, todėl Vilniaus milicijos valdyboje įvyko 500 granatų vagystė (dokumentai

__________
Буткус Ж. Окровавленная Литва. Националистический терроp и его причины. URL.: http://left .ru/2009/7/butkus 189_2.phtml (peržiūros data – 2011.012.06). su nuoroda į Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940.06-1941.09. Vilnius, 1966.P. 41).

_________

Nr. 37, 38, 49). Gegužės pradžioje buvo užfiksuota suintensyvėjusi vokiečių žvalgybos veikla (dokumentai Nr. 47,48). Tuo pat metu VSLK organams pateko nauja pogrindžio instrukcija, kurioje buvo diversinės veiklos LTSR teritorijoje planas (dokumentas Nr. 54; turbūt tai buvo „Lietuvos išvadavimo nurodymų“ kažkokia redakcija).

Per trumpą laiką įprastais operatyviais metodais susidoroti su LAF pogrindžiu nepavyko, o turima informacija liudijo, kad artėja karas su Vokietija. Tuomet Gordijaus mazgą buvo nutarta perkirsti.

1941 m. gegužės 12 d. Lietuvos VSLK pateikė pasiūlymą įvykdyti masišką „antitarybinio elemento“ deportaciją iš respublikos. Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaras siūlė įvykdyti didelio masto operaciją; pagal išankstinius skaičiavimus buvo numatyta suimti 19610 žmonių (tarp jų ir iš 1000 žmonių kriminalinio ir banditinio elemento)1 . Dar 2954 žmones numatyta ištremti. Lietuvos VSLK užmojai labai platūs; buvo numatyta vienaip ar kitaip represuoti daugumą „buvusiųjų“, kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas arba visuomeninę padėtį.

Sprendžiant pagal turimus dokumentus, Gladkovas labai aktyviai siekė, kad jo iniciatyva būtų palaikyta. Neapsiribojęs 1941 m. gegužės 12 d. paaiškinamuoju raštu, gegužės 13 d. jis dubliuoja jį telegrama, adresuota TSRS valstybės saugumo liaudies komisarui Merkulovui (dokumentas Nr. 52-53). Maskvoje Gladkovo pasiūlymui buvo pritarta; jau po kelių dienų, 1941 m. gegužės 16 d. TSRS VRLK parengė bendro VKP (b) CK ir TSRS LKT nutarimo „Dėl priemonių išvalyti Lietuvos TSR nuo antitarybinio, kriminalinio ir socialiai pavojingo elemento“ projektą (dokumentas Nr. 57). Lygindami nutarimo projektą dėl deportacijų ir Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaro pasiūlymus, pastebėsime labai įdomią detalę. Maskva sutiko su būtinumu įgyvendinti „kontrrevoliucinio elemento“ likvidavimo operaciją, tačiau griežtai apribojo tremtiną kontingentą2 . 

Lietuvos VSLK siūlė respubliką išvalyti nuo visų „buvusiųjų“, tačiau Maskva tam nepritarė. Deportuoti reikėjo tik nacionalistinio pogrindžio

__________________

Žr.: Dėl tarybų valdžios požiūrio į kriminalinius nusikaltėlius evoliucijos: Юнге Б., Бриннер Р. От «социально близкого» до социально опасного элемента: преступники и социальная чистка советского общества, 1918-1938 гг. // Сталинизм
в советской провинции: 1937-1938 гг. массовая операция на основе приказа № 00447. М., 2009. С. 459-518.
Įdomu, kad panašiu būdu, apribodama numatytųjų represuoti kiekį, tarybinė vadovybė elgėsi ruošdama garsųjį VRLK įsakymą Nr. 00447. Lyginant su regionų vidaus reikalų organų „paraiškomis“ , įsakyme represuojamųjų kiekis sumažintas 29331 žmogumi. Žr.: Великий террор в Украiнi: «Куркульска операцiя» 1937-1938 рр./ Упор. С. Кокiн, М. Юнге. Киiв», 2010.Ч.1.С.27-28.

__________________

„bazę“. „Buvusiuosius“ (išskyrus stambius verslininkus ir valdininkus)  galima buvo represuoti tik turint  kompromituojančios medžiagos. Ši pataisa gerokai sumažino deportuojamųjų kiekį; jeigu gegužės 12 d. Lietuvos VSLK siūlė suimti 19610 žmonių (perspėdamas, kad šis skaičius vėliau išaugs), tai galiausiai deportacijai iš respublikos buvo suimta keturis kartus mažiau – 5664 žmonės. Į deportuojamųjų sąrašus buvo įtraukti lenkų pabėgėlių „kontrrevoliuciniai elementai“, kuriuos dar 1940 metų gruodį buvo duotas nurodymas ištremti.

Nutarimo projektas buvo padėtas šalies vadovybei ant stalo ir tuoj pat jame padarytos naujos principinės korekcijos. Projektas siūlė deportaciją įgyvendinti tik Lietuvos teritorijoje, tačiau Kremlius nusprendė nutarimo veikimą išplėsti ir į kitas Baltijos respublikas. Pačiu paskutiniu momentu nutarimo projektą papildė Latvija ir Estija. Dokumento netgi nespėjo perspausdinti – žodžiai „Latvijos ir Estijos TSRS“ buvo įrašytos ranka.

Būtina atkreipti dėmesį, kad praktiškai vienu metu su nutarimu organizuoti deportacijas iš Baltijos respublikų teritorijos VRP(b) CK ir TSRS LKT sankcionavo kontrrevoliucinių organizacijų narių deportavimą iš Vakarų Ukrainos1 .

Deportacijos operacija Vakarų Ukrainoje buvo tiesiogiai susijusi su VRLK-VSLK organų gauta informacija, kad ukrainiečių nacionalistų organizacijos, bendradarbiavusios su nacių specialiosiomis tarnybomis, rengia ginkluotą sukilimą.

Lietuvoje vykdomos deportacijos akcijos motyvacija buvo absoliučiai analogiška; kaip tik tuo metu Lietuvos aktyvistų frontas, nacių specialiųjų tarnybų remiamas, ruošėsi Vokietijos puolimui prieš Tarybų Sąjungą.

1941 m. gegužės 19 d. TSRS valstybės saugumo liaudies komisaras V. Merkulovas atsiuntė P. Gladkovui nurodymą dėl „antitarybinio elemento“ deportacijos praktinių priemonių parengimo“ (dokumentas Nr. 60). Būdinga, kad Merkulovas, prisimindamas istoriją su neįvykusiu pabėgėlių „kontrrevoliucinio elemento“ trėmimu, nenurodė konkrečios  operacijos vykdymo datos. Šie dokumentai liudija tai, kad trėmimui numatytos kategorijos nebuvo savavališkai išplečiamos; buvo nuolat tikslinamas bendras numatytų trėmimui žmonių kiekis; tačiau niekada nebuvo ryškiai perkopęs 15 tūkstančių. 1941 m. birželio 10 d. Maskvoje priimtas galutinis sprendimas dėl deportacijos įgyvendinimo datos ir masto (dokumentas Nr. 84).

________________
Сталинские депортации. С. 193-194.
Žr., pvz.: Роман Шухевич у документах радянських органiв державноi безпеки (1940-1950) / Институт нацiонального джерелознавства; Упор. В Сергiйчук, С. Кокiн, Н.Сердюк, С Сердюк; Передмова В. Сергiйчук. Киiв, 2007.Т..С. 190-194;
ГДА СБУ.Ф.9.Д. 43.Т.1. Л.54-58; Ф.16.ОП.34 (1951). Д, 10.Л.10.

__________________

Kartu su pasirengimu masinės deportacijos operacijai, LTSR VSLK
organai tęsė LAF pogrindinių kuopelių išaiškinimą ir likvidavimą (dokumentas Nr. 64,65,70). Tarybinių kontrržvalgybininkų  svarbiausia sėkme tapo 1941 birželio pradžioje užgrobtas išsamus LAF kovo mėnesio instrukcijos „Lietuvos išlaisvinimo nurodymų“ tekstas, taip pat dar kiti svarbūs nacionalistinio pogrindžio dokumentai (žr. dokumentus Nr. 85,86). Šiuose dokumentuose esanti informacija padėjo atskleisti kelis LAF pogrindžio centrus, taip pat Vilniuje, Raudonosios armijos lietuviškame teritoriniame korpuse. Jų likvidavimo laikas sutapo su 1941 m. birželio 14 d. deportacija, tačiau tai buvo atskira represinė akcija (dokumentas Nr. 91), kuria buvo norima ne sunaikinti karinį elitą, kaip teigia kai kurie lietuvių istorikai, o visiškai pagrįstai siekiama artėjančio karo sąlygomis užkirsti kelią išdavystei. „Veikusieji pogrindyje sukilimo organizatoriai Vilniuje patyrė didelių nuostolių. Išvakarėse VRLK suėmė svarbiausius vadus ir beveik 300 karininkų. Tapo neįmanoma įgyvendinti pirminį planą, kaip buvo numatyta, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje“, – prisiminė tuos įvykius vienas iš žymių LAF nacionalistinio pogrindžio dalyvių V. Dambrava1 .

Žymiai mažesnį poveikį, užkertant LAF pogrindžio veiklą, padarė 1941 m. birželio deportacija. Ši represinė akcija tam tikru laipsniu smogė susietam su nacių žvalgybos tarnybomis pogrindžiui, nes vėliau LAF lyderiai pripažino, “birželio 14 ir 15 dienomis bolševikai išvežė labai daug aktyvistų (dokumentas Nr. 112). Tačiau pagrindinėmis deportacijos aukomis tapo žmonės, įskaitant moteris ir vaikus, kurie nepriklausė LAF.

Prabėgus savaitei po deportacijos, vos tik Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, LAF formuotės pradėjo pasipriešinimą tarybinės kariuomenės užnugaryje. Spartus vokiečių armijos puolimas leido LAF pradėti įgyvendinti savo planus, ne tik “atkurti” Lietuvos valstybingumą nacistinės Vokietijos protektorato sudėtyje, bet masiškai persekioti „priešiškas“ gyventojų kategorijas, pirmiausia žydus (dokumentai Nr. 13,26,33,45). Šios žmogžudystės, prasidėjusios kaip savarankiškos akcijos, vėliau buvo tęsiamos, veikiant kartu su ainzatcgrupe “A” (dokumentai Nr. 102,103,107). J. Ambrazevičiaus vadovaujamos “Lietuvos laikinosios  vyriausybės” nutarimu nacių okupuotoje TSRS teritorijoje buvo įkurta pirmoji žydų koncentracijos stovykla (dokumentas Nr. 101), o Lietuvos “tautiškųjų partizanų” indėlį į holokaustą aukštai įvertino SS štandartenfiureris K. Egeris (dokumentas Nr. 114). Šiame rinkinyje paskelbti Lietuvos aktyvistų fronto instrukcijų ir agitacinio pobūdžio dokumentai parodo, kad LAF žydų per-

_______________

1 Об оккупации, евреях и восстании // ИноСМИ.ру, 06.07.2011. URL,: http://inosmi.ru/baltic/2011076/171671054.html?id= (peržiūros data – 2012.06.12)

_________________

sekiojimo akciją suplanavo gerokai prieš birželio deportaciją.

Net labai glaustai apžvelgus skelbiamus rinkinyje dokumentus, galima iš esmės pakoreguoti pirmųjų tarybinių metų represijų Lietuvoje vaizdą. Paaiškėja, kad LTSR valstybės saugumo organų recepcija, kaip labai efektinga teroro mašina, kuri pagal iš anksto parengtus planus vykdė represijas prieš respublikos gyventojus, yra klaidinga. Vietoje to mes matome, kad nebuvo darbo drausmės, o yra rimtų operatyvinės ir tardymo veiklos trūkumų, sisteminga etatų problema. Visa tai galiausiai neleido valstybės saugumo organams įprastais operatyviniais-tardymo metodais susidoroti su LAF ir vokiečių žvalgybos mestais iššūkiais. Tuomet, vietoje operacinio skalpelio buvo panaudotas vėzdas – žiaurus masinis trėmimas, kuris, beje, taip ir neišsprendė problemų, susijusių su pronacistinio pogrindžio ardomąją veikla.

1941 m. birželio trėmimai, palietę daug nekaltų žmonių, lemia tarybų valdžios Lietuvoje “pirmųjų metų” visos represinės veiklos suvokimą, taip pat vertinami kaip masiški ir nepagrįsti. Tačiau negalima pasakyti, kad vykdytos iki 1941 metų gegužės pabaigos tarybinės represijos sukrečia vaizduotę. Lietuvos istorikai pateikė duomenų, kad per laiktarpį nuo 1940 metų iki 1941 metų gegužės respublikoje buvo represuota ne daugiau 4 tūkstančių žmonių, beje, į šį skaičių patenka persekiojami ne tik dėl politinių, bet ir dėl kriminalinių motyvų. Šiuos skaičius patvirtina paskelbti rinkinyje dokumentai (Nr. 63, 96). Neabejotina, kad nuo 1940 metų rugpjūčio iki 1941 metų gegužės buvo represuoti ir nekalti žmonės, kurie buvo persekiojami tik dėl savo socialinės kilmės ir neteisingo apkaltinimo. Tačiau palyginus bendrą suimtųjų kiekį ir specialiuose pranešimuose paskelbtus konkrečių bylų duomenis, galima pagrįstai teigti, kad žymi represijų dalis turėjo “tikslinį” pobūdį ir buvo nukreiptos prieš žmones, kurie vykdė realią antitarybinę veiklą prieš TSRS ir LTSR.

1940-1941 metų įvykiai yra labai sudėtingi. Jie neatitinka primityvaus propagandinio „gerų vyrukų“ kovos prieš „blogiukus“ šablono. Paradoksalu, bet tarybiniai valstybės saugumo organai (dar prieš kelius metus vykdę nusikalstamas masines 1937-1938 metų operacijas) Lietuvoje siekė iš esmės pagrįsto tikslo, nes paprastai, jų veikla nebuvo skirta kažkokiai tautinei ar socialinei gyventojų kategorijai persekioti. O štai Lietuvos aktyvistų frontas, iškėlęs tikslą atkurti respublikos “valstybės  nepriklausomybę”, vykdė didelio masto nusikaltimus prieš žmoniškumą. Tikimės, kad šis rinkinys padės skaitytojams geriau suprasti įmantrias ir sudėtingas priežasčių bei pasekmių sąsajų, dėl kurių tapo neišvengiami žmonių tragedijas nulėmusieji įvykiai, suvokti įvykių dalyvių istorinės atsakomybės mastą.

Aleksandr Diukov

ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ
APŽVALGA

Toliau skaityti čia : Holokausto_isvakarese_dokumentu_rinkinys

 

Большой брат следит за тобой: marketoluhi — LiveJournalBuvęs CŽV ir NSA agentas Edvardas Snoudenas teigia, kad „laikinos“ griežtos priemonės, kurių ėmėsi daugelio šalių vyriausybės koronaviruso plitimui apriboti pretekstu, pasiliks ir taps nuolatinėmis. Viena iš tokių priemonių buvo, pavyzdžiui, JAV vyriausybės pasiūlytas piliečių judėjimo nuolatinis sekimas siekiant stebėti koronaviruso plitimą (analogišką įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorių, liberalų, socdemų deputatai balandžio 9 dieną dėl LR Elektroninių ryšio priemonių įstatymo Nr.IX-2135 68 str. pakeitimo). Tačiau laikinas pilietinių laisvių apribojimas gali lengvai virsti ilgalaikiu, perspėja Snoudenas.

Labai greitai liberalių totalitarinių valstybių specialiosios tarnybos ras pritaikymą naujoms technologijoms. Pasibaigus krizei, vyriausybės turės puikią galimybę priimti naujus įstatymus, pagal kuriuos laikinosios ekstremaliai situacijai suvaldyti priimtos skubios priemonės tams nuolatinėmis, ir JAV kolonijų fašistiniai režimai neabejotinai galės panaudoti jas naudoti prieš disidentus ir kitaminčius. „Koronavirusas yra rimta problema. Tačiau ši problema laikina ir praeis. Žmonija arba išras vakciną arba įgys kolektyvinį imunitetą. Praeis maždaug treji metai, ir problema išnyks. Tačiau dabar priimamų sprendimų pasekmės liks amžiams. Ir aš manau, kad tai yra esminis dalykas, turėsiantis įtakos laisvos visuomenės perspektyvoms. Virusas daro žalą, tačiau žmogaus teisių sunaikinimas yra labai rimta klaida. Tai bus permanentinis reiškinys, kurio mes negalėsime pasukti atgal.

Visi prisimename revoliucijas, laisvės kovotojų judėjimus – pasipriešinimas turėjo augti šimtus metų, kol nugalėjo. Ir jei mes prarasime viską, ką iškovojome, per vieną trumpą panikos akimirką … Aš matau tiesioginę paralelę su 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiais. Patriotinio akto priėmimas, totalinis sekimas, kankinimų stovyklos (Lietuvoje konservatorių, liberalų, V.Adamkaus įkurtas Antaviliuose) visiems, kurie nepritaria (JAV valstybiniam terorismui) visame pasaulyje …

Kilus visuotinei panikai, jūs pradedate vykdyti politiką, kuri atitinka tik jūsų savanaudiškus interesus. Jūs pateisinate bet kokį žiaurumą ir smurtą nepaprastos padėties priemonėmis teigdami, kad kitaip yra neįmanoma susidoroti su grėsmėmis ir pavojais.

Nepaprastosios situacijos tęsiasi ilgą laiką, o valdžia piktnaudžiauja naujomis galimybėmis. Jiems tai labai patinka. Koronavirusas praeina, tarptautinis terorizmas jau nėra toks aktualus, ir tada valdžia pradeda rasti naujų priežasčių, dėl kurių būtina išsaugoti tas ypatingas galias, kurias jos sau suteikė. Inicijuojamos diskusijos, pavyzdžiui: kodėl turėtume atsisakyti šios patirties, geriau ją įteisinsinkime naujame norminiame akte. Ir mes matome, kad jie būtent taip ir elgiasi – visose šalyse. Tai visai nėra kažkokia amerikietiška išskirtinė savybė. Pasauliui primetama „saugumo bet kokia kaina” kultūra. Jie sako: jei kyla bent mažiausia rizika, turime ją sumažinti iki žemiausio įmanomo lygio, ir tai reikia padaryti bet kokia kaina.

Manau, kad tai yra fundamentalus konfliktas, trukdantis kurti laisvą ir atvirą visuomenę. Šiandien nėra labai populiaru kalbėti šia tema – iškart pasirodo prieštaravimai iš serijos „Saugumas yra svarbiau nei privatumas“. Žinoma, laisvoje visuomenėje mes privalome turėti juos abu. Bet mūsų prioritetas yra viešosios tvarkos sukūrimas, o ne individualių ar kolektyvinių poreikių tenkinimas. Jei mes dabar pradėsime naikinti piliečių teises, bandydami ką nors pagerinti, situaciją tik pabloginsime.

Dirbtinis intelektas šiandien naudojamas siekiant pristatyti totalinį piliečių sekimą online režimu kaip gėrį. Jis žada daug neįmanomų dalykų. Kažkas tau seka pasakas: žiūrėk, aparatas galės nustatyti tavo seksualinę orientaciją pagal tavo veido mimiką (FB pilna tokių “nekaltų” testų). Žinoma, tai turėtų mus palinksminti, tačiau turime suprasti, kad būtent pagal šį algoritmą siekia dirbti ir valdžios institucijos. Jie labai mėgsta pabrėžti problemų efektyvumą ir prevenciją. Tačiau laisvoje visuomenėje efektyvumas iš tikrųjų yra pavojingas. Visais būdais norime apriboti jo kriterijus, kitaip galime pastebėti grėsmę beveik kiekviename asmenyje. Jis yra potencialus nusikaltėlis, todėl prevencijos tikslais jo teisės privalo būti apribotos.

Mes pasisakome už rimtų įrodymų rinkimą ir griežtai teisėtais įrodymais grįstą baudžiamąjį persekiojimą, siekiame apriboti situacijas, dėl kurių žmogus gali būti pasodintas į kalėjimą, reikalaujame griežtai reglamentuoti atvejus, kai valdžios institucijos gali panaudoti ginkluotą jėgą prieš piliečius. Mes paprastai nustatome griežtas ribas jėgos naudojimui, nes tai yra vienintelis būdas užtikrinti laisvę. Jei jūs sukoncentruojate per daug galios vienose rankose, tai vadinama tironija.

Žvelgdamas į JAV piliečių sekimo per jų mobiliuosius telefonus įteisinimo pavyzdį, galiu pastebėti, kad tai atveria daugybę naujų galimybių. Galite sekti visus žmonių pomėgius ir emocines būsenas, jų komentarus socialiniuose tinkluose. Ir piliečius suskirstyti į sąlygines grupes pagal lojalumą valdžiai.

Jei jūs tik sekate pacientų, sergančių koronavirusu, judėjimą ir matote, kad jie nusprendė pasivaikščioti viešoje žmonių pilnoje vietoje, – tokiu atveju tokia kontrolė atrodo priimtina ir veiksminga. Tačiau pažiūrėkite, kas vyksta iš tiesų. Anksčiau valdžia mus visus stebėjo lyg ir iš išorės – jie galėjo žinoti, kokius produktus ir prekes perkame, kokie mūsų pomėgiai, kokiose interneto svetainėse naršome. Dabar jie įsilaužia į mūsų sveikatos sritį, jie jau nori žinoti mūsų fizinę būklę, iš esmės, jie turi galimybę žinoti, kas vyksta po mūsų oda.

Jei mes visa tai leisime ir sakysime vyriausybei: reikia, dabar jūs galite stebėti kiekvieno piliečio telefoną realiuoju laiku, mes tuo pačiu uždegame žalią šviesą, leidžiame imtis tam tikrų priemonių prieš asmenį, gavus atitinkamą informacija apie asmenį. Kas jiems po to sutrukdys pasakyti: gerai, o kaip su visuomenės sveikata? Būtina gi apsaugoti nuo grėsmės visus… Pagrindinis pirminis koronaviruso simptomas yra karščiavimas, aukšta temperatūra. Kodėl neturėtų visi nešioti elektronines sekimo apyrankes, kažką panašaus į kūno stebėjimo priemones, kurios mums pateiktų duomenis apie temperatūrą, širdies ritmą … Stebėkime kiekvieną, kurio pulsas staiga ima kilti. Tada po poros metų koronavirusas išnyks ir jie sakys: žiūrėkite, mūsų šalyje slepiasi grupė pavojingų teroristų, kurie skleidžia (Kremliaus) propagandą internete. Galiausiai lieka tik valdžios patvirtintos oficialios žiniasklaidos priemonės, kurios gyventojams transliuoja tik vieną „teisingą“ darbotvarkę.

Kas vyksta šiandien? Valdžia gali lengvai sužinoti, kur esate, kokiose svetainėse lankotės. Tada tampa prieinama jūsų sveikatos būklė. Ir štai dirbtinis intelektas subendrina visus šiuos parametrus ir pradeda stebėti jūsų pykčio emocijas, kai jūs stebite oficialios propagandos naujienas. Arba, pavyzdžiui, jūs stebite valdančiosios partijos atstovo iš Parlamento kalbą ir jie mato jūsų susijaudinimą. Emocijas galima lengvai išmatuoti ir įrašyti naudojant šiuolaikinius jutiklius. Ir jie sako: štai, šitas žmogus mums kelia pavojų. Būtina jam sukelti problemas darbe, patikrinti jo banko sąskaitas …

Kas nutinka, kai kuriate asmenybės slopinimo architektūrą kaip valdžios galios instrumentą? Kai į valdžią ateina autoritarinis lyderis, jis tikrai ja pasinaudos siekdamas apriboti teises ir laisves. O kaip piliečiai? Jie tiesiog niekaip nesugeba susivienyti, mobilizuotis, koordinuoti savo veiksmus, nes valdžia jau žino jų buvimo vietą, pokalbius, pažinčių ratą ir visus artimiausius planus. Policijai net nereikės niekur vykti – ji tiesiog užblokuos visas jūsų paskyras, sąskaitas, jūs busite atleistas iš darbo, atims jums galimybę naudotis viešuoju transportu – ir viskas.

Ir mūsų pasaulis kasdien dreifuoja būtent šia linkme todėl, kad mes leidžiame panikai kontroliuoti visus savo sprendimus. Mes net negalvojame apie tikrąsias mūsų teisių apribojimo pasekmes “, – sakė Snoudenas interviu Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio CPH:DOX Kopenhagoje organizatoriams.

“Piliečiai turi teisę žinoti, ką valstybė daro jų vardu. Dar labiau piliečiai turi teisę žinoti, ką valdžia daro prieš juos” (E.Snoudenas).

Nuo savę galiu pridurti, kad autoritarinis Lietuvos landsberginės chuntos režimas E.Snoudeno aukščiau aprašytą policinės savivalės ir teroro valstybę kūrė nuo pat 1990 metų ir jau sukūrė. Išbandžiau savo kailiu liberalių fašistų niekšybę. Tą patį , manau, gali patvirtinti daugybė Lietuvos žinomų disidentų – A. Paleckis, N. Venckienė, P. Masilionis, Ž. Razminas, A. Drižius, L. Ragelskis ir daugybė kitų.
Šiandien Lietuvoje jau yra atkurtos visos tarpukario Lietuvoje buvusios fašistinės organizacijos, internete siautėja jorkšyriniai šunys, šauliams, savanoriams leista namuose laikyti automatinį ginklą, šių organizacijų veikėjai šiuo metu “savanoriauja”, “kovoja” su koronavirusu. Pagalvokite, kodėl niekada savo krikščioniškomis savybėmis nepasižymėję veikėjai staiga tapo tokiais “rūpestingais”.
Žmonės, būkite, budrūs.
STOP FAŠIZMUI!!
NO PASARAN!!

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas ESBO“

Neseniai vykusioje Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) parlamentinėje asamblėjoje landsberginių rusofobų komandos – R.Juknevičienė, A.Kubilius ir etc. – chorą papildė jaunas, labai kvailas, tačiau tiek pat energingas “Rusai puola!” operos solistas, visiems žinomas ir niekam nereikalingas sorosinis etatinis tautinės nesantaikos kurstytojas Laurynas Kaščiūnas. Šis veikėjas. sėkmingai patekęs į Seimą konservatorių partijos sąraše Lietuvoje jau seniai garsėja savo neadekvačiu ir neprognozuojamu elgesiu. Pavyzdžiui, savo laiku jis aktyviai liejo ašaras prie Rusijos ambasados Vilniuje dėl JAV okupuotoje Ukrainoje neva nužudyto rusofobo pseudožurnalisto Babčenkos, kuris vėliau, pasirodo, tokiu būdu pajuokavo, norėdamas atkreipti į save dėmesį imitavo savo nužudymą. Tačiau Laurynas vis dar smerkia Kremlių už šio “žurnalisto” nužudymą. Šiaip L.Kasčiūnas yra menkas, smulkus rėksnys, kokių jau daug išaugino dėdulė V.Landsbergis konservatorių lysvėje, visiškai nekenksmingas beprotis, į kurį sveiki žmonės jau seniai net dėmesio nekreipia, tačiau savo ūbavimu šis “politikas” mūsų nereikšmingai geopolitinėje arenoje valstybei pridaro nuolat labai daug gėdos. Žinote, kartais sutinki tokį veikėją, rėžiantį patriotiškas kalbas kur nors autobusų stotelėje, ir jums tampa gėda. Ne, ne dėl jo paties, o dėl tų itin neatsakingų žmogeliukų, kurie tokius laurynus išleidžia be priežiūros į gatvę. Ims staiga ir nutiks jam kas nors negero?!…

Laurynas su psichiniams ligoniams būdingu hiperaktyvumu jau seniai aria derlingus dar V. Landsbergio užsėtus rusofobijos laukus. Ir , reikia pažymėti, šiuose laukuose jaučiasi beprotiško komforto zonoje, nuolat atranda savo ligotos fantazijos vaisių ir tiesiog trykšta psichiatrijoje nedažnai sutinkamos rusofobinės energijos geizeriu. Lauryno pretenzijų Rusijai sąrašas paprastai yra begalinis, tačiau šiuo metu jis susirūpinęs dėl šių :

1. Grąžinkite Kaliningradą ir buvusias Rytų Prūsijos žemes, nežiūrint į Jaltos ir Potsdamo konferencijų susitarimus.
2. Uždrausti pabėgėliams iš Rusijos (???) masiškai apgyvendinti Lietuvą (nepykite, tai Laurynas).
3. Rusija puola Baltijos šalis, o JAV-NATO okupantų divizijos Pabaltijyje ne puola, o ginasi?!
4. Rusijos animacinis filmas „Maša ir lokys“ yra Kremliaus „propagandinis ginklas“ Europoje, todėl būtina jį uždrausti.

Visiems yra žinoma, kad stabilumas yra meistriškumo požymis, arba, kai paciento būsena nesikeičia ar blogėja, netinkamai parinktas antipsichozinių ir antifobinių vaistų kompleksas.

L.Kasčiūnui buvo pavesta ESBO parlamentinėje asamblėjoje perskaityti pranešimą, kurį trumpai galima būtų apbrėžti taip:

1. Rusijos Federacija puola Ukrainą Donbase. Ir Pabaltijį, žinoma.
2. Krymas buvo Rusijos „okupuotas“.
3. Rusija “okupavo” Gruzijos teritoriją“.

Kas pasirūpino, kad Lauryno ligos istorija būtų pristatyta tokioje viešoje vietoje kaip ESBO parlamentinėje asamblėjoje politikos ir saugumo klausimais, nėra žinoma. Bet lengvai nuspėjama, žinant šio politiko karjeros Dž. Soroso struktūrose Lietuvoje vingius. Šio veikėjo pasisakymus, iš mandagumo ir nenorint tyčiotis iš žmogaus negalios, galima būtų ignoruoti, bet nepastebėti yra sunku – tai koncentruotos šižofrenijos ir rusofobijos blyksnis, reiškinys, jau seniai tokių Lietuvos politikų dėka įgavęs savo pavadinimą – rusofrenija, kilusi ilgalaikės antirusiškos melagingos propagandos pagrindu. Sigmundas Froidas pataria, kai turite reikalų su psichiškai nesveiku žmogumi, būti labai kantriais, delikačiais, išsiaiškinti psichikos sutrikimo priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.
Laurynui, kuris nesuvokiamu būdu pateko į Lietuvos Seimą, ten rimtu veidu priima nesuvokiamus sveiku protu  įstatymus, vietoje to, kad priiminėtų vaistus, leidosi į Europos politikos aukštumas, būtina prisiminti – Ukrainoje 2014 metais JAV-ES-NATO okupantai įvykdė valstybinį perversmą, neteisėtai okupavo šalį ir pastatė į valdžią marionetinį fašistinį režimą Kijeve. Doneckas, Luganskas su JAV-NATO okupacija nesutiko ir su ginklu rankose stojo ginti savo Tėvynės, savo laisvės. JAV-NATO okupantams išvedus savo skerdikus iš Rytų Ukrainos, karas ten tą pačią akimirką baigsis. Tai žino visi ir tik rusofobijos klinikos pacientai yra užstrigę savo fobijų labirintuose. Tas pats ir su Pabaltiju. Rytų Ukrainoje nėra jokių Rusijos karinių pajėgų, jokios ginkluotės ir tai ne kartą pažymėjo ESBO atsiųsti stebėtojai. Tai teigia ne Kremliaus ar kiti prorusiški šaltiniai, tai yra oficialiose ESBO stebėtojų ataskaitose, ir ne kartą. Smulkiau su perversmo Kijeve technologija galima susipažinti čia –

Ukraina 2014 metai: vieno perversmo istorija

Krymas visada buvo Rusijos nuo 1778 metų ir rusai ten buvo nuo to laiko visada. Net tada, kai ukrainietis N. Chruščiovas neteisėtai perdavė Krymą Ukrainai. 2014-03-16 Krymo referendumo rezultatai įtikinamai parodė, kad referendume dalyvavo 83,1 procento balso teisę turinčių Krymo gyventojų, ir 96,77 procento dalyvavusių balsavo už pusiasalio prisijungimą prie savo istorinės ir etninės Tėvynės Rusijos. Tai yra, jokios aneksijos ar okupacijos, apie kurią taip mėgsta rėkti isteriški JAV neokolonializmo garbintojai, nebuvo. Referendume dalyvavę stebėtojai neužfiksavo jokių karinio aktyvumo, politinės prievartos ar psichologinio smurto prieš rinkėjus prie balsavimo apylinkių požymių. Propagandistų prasimanymai, kad balsavimas vyko „automatų vamzdžių šešėlyje“, neturi absoliučiai jokio pagrindo ir yra, kaip jau įprasta ‘demokratiškuose” Vakaruose, tik melas. Teisėto Krymo prisijungimo prie Rusijos teisiniai aspektai yra nešališkiems žmonėms žinomi ir glaustai yra išdėstyti čia –

KRYMAS: Rusijos aneksija ar JAV/NATO/ES agresija?

Lauryno tezės apie Rusijos “okupuotas” Gruzijos teritorijas jau iškrenta į psichiatrijos klinikos. Todėl būtina priminti ligos istoriją.
Gruzija, JAV-NATO paskatinta, pradėjo savo „išsivadavimo“ karą 2008-08-08 naktį apšaudydama iš reaktyvinių sistemų “Grad” miegantį civilį miestą Chinvalą ir Rusijos taikdarių, buvusių Š. Osetijoje su Jungtinių tautų organizacijos Saugumo Tarybos mandatu, miestelį. Gruzija tokiu barbarišku būdu nužudė 69 JTO taikdarius ir apie 2500 Osetijos taikių civilių gyventojų, ir yra tik vienas klausimas – kodėl iki pat šiol tuometinis Gruzijos prezidentas Mišiko Saakašvilis bei jo sėbrai visa dar nėra nuteisti už šį karo nusikaltimą?? Apie Gruzijos 2008-08-08 įvykdytą tarptautinį nusikaltimą – agresiją prieš Osetiją – galima pasiskaityti čia –

2008 metų rugpjūčio 8 d. JAV-NATO karo nusikaltėlių agresija prieš Rusiją Pietų Osetijoje

Tiesą sakant, Lauryno Kaščiūno rusofreniškas pranešimas nėra toks jau nekaltas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis nuskambėjo tiksliai apgalvotu laiku ir įvykdė informacinės Vakarų agresijos prieš Rusiją nustatytą užduotį. Europoje šiuo metu vyksta didžiausi kariniai mokymai “Europos okupantas-2020”, kuriuose dalyvauja didžiausi Jungtinių Amerikos Valstijų agresorių kariuomenės daliniai nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiuose JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos agresijų mokymuose dalyvauja apie 40 000 JAV-NATO kareivių, 20 000 vnt. technikos, tankų, artilerijos, laivų, lėktuvų, malūnsparnių, kurie yra permesti prie Rusijos sienų ir , matyt, ten pasiliks rūdėti iki to momento, kai JAV-NATO agresoriai nuspręs pradėti karinę intervenciją prieš Rusiją. Šių Rusijos užpuolimo pratybų metu kažkodėl nuolat skamba klaidinantys propagandiniai štampai, tokie kaip Rusijos agresija, Rusija puola, gynyba nuo Rusijos, Rusijos atgrasymas ir panašūs Vakarų melo propagandos nuolat palaikomi smegenų plovimo stereotipai. Nepainioti, prie Rusijos sienų rujoja nenuspėjamų, kraupiais karo nusikaltimais visame pasaulyje pagarsėjusių JAV-NATO skerdikų divizijos, tačiau puola, anot Kaščiūno ir jo šeimininkų, vis tiek Rusija!! JAV jau išbandė net branduolinio smūgio prieš Rusiją Pabaltijo poligone taktiką – siekiant atremti “Rusijos agresiją” , žinoma.
Tokių išpuolių savo laiku Šaltojo karo metais sau neleisdavo net tokie garsūs karo nusikaltėliai kaip JAV prezidentai Trumenas, Eizenhaueris, Niksonas ar klounas Reiganas. O dabar, JAV-NATO informacinio karo prieš laisvą pasaulį metu, militaristinė psichozė jau tapo vos ne kasdieniu reiškiniu.
Ir Lietuvos landsberginiai rusofobai liokajiškai klusniai vykdo savo užatlantės šeimininkų komandas – įsakė paloti Rusijos pusėn, palojo, gavo savo sidabrinius, o kartais ir šiaip sau, dėl savo genetikos ir bendros psichinės negalios.
Yra lengva nebaudžiamai kurpti antirusiškus prasimanymus, pelningai pardavinėti rusofobiją, daryti psichiatrijos lygio pareiškimais karjerą politikoje, tačiau nereikėtų užmiršti tokių nemalonių archetipinių prisiminimų, kaip sniego kasimas Sibire, degantis Reichstagas, Mannerheimo linijos sutriuškinimas 1944 metais po Leningrado blokados, britų ekspedicinių kolonijinių korpusų gėdingas sprukimas iš Murmansko ir Archangelsko, Stalingradas ir kitų nemalonių istorinių faktų, kurie “civilizuotai ” Europai nuolat primena kriminalinę kolonijinių karų prieš Rusiją baigtį. Kol kas tie prisiminimai JAV-NATO kryžiuočiams neleidžia ramiai miegoti.
Ir tai yra gerai visam pasauliui apskritai, ir Lietuvai konkrečiai. Lietuvos saugumą ir išlikimą gina ne JAV-NATO kolonizatorių armijos. Lietuvos saugumą šiuo metu, kaip ir paskutinius 200 metų, užtikrina Rusijos karinė galia. JAV, Didžiosios Britanijos< Vakarų Europos konkistadorai nebaudžiamai plėšikavo, žudė, naikino visame pasaulyje paskutinius 1000 metų. Ir tik Rusijos karinės galios įtakos zonoje gyvenančios tautos išvengė Vakarų Europos kolonizatorių genocido, Š. Amerikos indėnų, Australijos bušmenų, Afrikos juodaodžių ar Polinezijos čiabuvių likimo tik todėl, kad vakariečiai visada bijojo taikios Rusijos. Kol JAV-NATO karo vanagai nebus tikri, kad negaus deramo atkirčio kare prieš Rusiją, negaus karo savo namuose, savo teritorijose, iki to laiko Vakarų kolonijų Rusijos pasienyje čiabuviai gali jaustis saugūs. Kol Rusija turės galingus ginklus, kuriais galima bus triuškinti JAV-NATO karo nusikaltėlių ordas ne tik tiesioginių karinių veiksmų zonoje, bet ir Vašintone, Londone, Briuselyje, lietuviai gali būti santykinai ramūs – juos gina Rusija. Visokių kaščiūnų, juknevičienių, kubilių rusofobinis kranksėjimas rodo kol kas tik neginčijamą landsberginių patologiją ir neįgalumą prieš Rusijos pranašumą. Tačiau Lietuvai reikėtų tokių ligonių į Seimą ne tik nerinkti, bet net ir viešumą neišleisti be sanitarų priežiūros.

Kad vietoje kregždžių Lietuvos padangėje nepasirodytų maitvanagiai.

 

Jūratė labai pasistengė. Praeik į kasą, pasiimk savo 30 jorkšyrinių sidabrinių, užsidirbai. Jeigu taip toliau tobulinsi savo rašliavų gebėjimus, yra viltis – iš medžio išlipsi dar iki šio šimtmečio pabaigos. Dėl sąmoningai įvelto šmeižto – jorkšyro elfas gyvybingas tik šioje aplinkoje – atskira kalba.  Beje, “komentatorius” reikėjo iš anksto užsakyti, o tai atrodai, kaip čia pasakius…

Jūratė Važgauskaitė 2020.02.08 07:00

Propagandistų svajonės: TSRS 2 ir darbas melagių kontorose
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018208/propagandistu-svajones-tsrs-2-ir-darbas-melagiu-kontorose

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą. Greta jų atsiranda ir bedarbių-trolių, atvirai savo paslaugas siūlančių komercinėms, o gal ir politinėms institucijoms.
 Rusijos propagandos pavyzdžiai (nuotr. YouTube)

Neigti sovietinę Lietuvos okupaciją mūsų šalyje draudžia įstatymas, šmeižti žmonės – taip pat. Bet tai nejaudina „Facebook“ tinkle siaučiančių dezinformacijos skleidėjų, kurie dėl savo įsitikinimų arba už tam tikrą atlygį kasdien meluoja, šmeižia ir kitaip dergia šalį, kurioje gyvena. Vienas tokių veikėjų yra buvęs kandidatas į Seimą, „Fronto“ partijos narys, teisininku prisistatantis Jonas Kovalskis.
2

Šis asmuo reiškiasi ne tik savo „Facebook“ paskyroje, bet ir internetiniame tokio paties vardo puslapyje, o taip pat – ekspertai.eu ar „Laisvo laikraščio“ puslapiuose. Buvęs valstybės tarnautojas ir kandidatas į Seimą atvirai šmeižia tam tikrus politikus, niekina Lietuvos istoriją, neigia okupacijos faktą, reaguoja ir savaip interpretuoja politinius ir socialinius įvykius.
Apie „Atviros Rusijos forumą“ jis rašo: „Lietuvos landsberginė chunta suteikia Marijos žemę trypti visoms pasaulio padugnėms, tačiau mokėti už landsberginių velniavą tenka visiems lietuviams, brangiai mokėti. Ar mums to reikia?…Kažin kodėl Rusija nerengia pas save panašių forumų, pavyzdžiui „Laisva Lietuva“, arba „NATO okupantai, šalin rankas nuo Lietuvos“, arba „Laisva Didžioji Britanija“, „Šalin Britanijos monarchiją“, arba „Jungtines Amerikos valstijas į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą“?, – savo „Facebook“ puslapyje plūstasi socialinių medijų propagandistas. Partizanų atminimo niekinimas, pasak specialistų, itin mėgstama Rusijos samdytų trolių ir propagandistų tema, jos savo „Facebook“ paskyroje nevengia ir J. Kovalskis.
Dezinformacija internete

„Suaktyvėjo „miško brolių“ šalininkai, kurie suokia apie „didvyrišką“ „laisvės kovotojų“ kovą vardan Lietuvos laisvės. Kokia iš tiesų buvo „laisvės kovotojų“ kovos su lietuvių tauta realybė, apie kurią taip nemėgsta prisiminti dabartiniai nacionalistų garbintojai, lentų kabintojai ir panašūs „patriotai”? Pažiūrėkime atidžiau..“, – rašo dezinformacijos skleidėjas. Tokių įrašų šio žmogaus paskyroje – apstu. Jo įrašai ir pamąstymai patinka beveik tūkstančiui žmonių, jie dalijasi propagandiniu turiniu savo socialinės medijos kanaluose.  O štai kitas interneto veikėjas sukūręs „Facebook“ puslapį ir pavadinęs jį „Lietuvos kramola“ ilgisi Sovietų Sąjungos, atvirai neigia Lietuvos okupaciją, tikindamas, kad tokios nebuvo ir skelbia naujosios TSRS susikūrimą, pasak jo, 2021 visi galės džiaugtis naujos valstybės susikūrimu.
„Rusai dar niekada nieko neužpuolė. Bet dabar prie Rusijos jau prisijungė daugiau kaip 60 proc. pasaulio. O TSRS-2 veikimas prasidės po 2021 metų kovo 26 dienos, kai baigsis Gorbačiovo ir Tetčer susitarimas“, – rašo vyras, galimai įkūręs „Lietuvos kramolos“ puslapį.
Dezinformacija internete

Tiesa, „Facebook“ erdvėje galima rasti ne tik dezinformaciją skleidžiančių žmonių, bet ir tokių, kurie siūlo savo paslaugas, ieško nelegalaus darbo ir siūlosi skleisti šmeižtą ir dezinformaciją už pinigus. Troliai-bedarbiai atskleidžia, kad gali rašyti ne tik politiniais klausimas, pasak jų pačių – komerciniai pasiūlymai juos domina net labiau. Ir visa tai, pasak dezinformaciją tyrinėjančių specialistų, sunkiai baudžiama veikla, kuri visą laiką balansuoja ties žodžio laisvės draudimo riba.
Trolius reikia palikti ramybėje? Vilniaus universiteto dėstytojas, komunikacijos specialistas Viktoras Denisenko sako, kad kalbant apie dezinformaciją svarbu kalbėti ir apie žodžio laisvę, nes tai dažnai naudojama ginti melagingus pranešimus. „Kai mes kalbame apie propagandą, reikia aiškiai žinoti ribą tarp žmogaus nuomonės ir laisvės ją reikšti. Tarkime, Lietuvoje viešas okupacijos neigimas yra draudžiamas, todėl čia galima būtų pritaikyti šį įstatymą, bet visada klausimas, kas tuo turi užsiimti? Kaip nustatyti, ar tai viešas ar privatus tinklapis, o gal, pasak propagandisto, tai –fantastinis apsakymas. Taigi, tai nelengva kova“, -– sakė V. Denisenko. Anot jo, paprasčiau, kai informacija sklinda per žiniasklaidos kanalus, bet, jei žmogus rašo privačiai ar pusiau privačiai – kyla problema.
Ieško darbo

„Lietuvoje yra buvę atvejų, kai buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl anoniminių komentarų. Tai buvo komentarai, kurie pažeidė įstatymą, kurstė prieš vieną ar kitą etninę grupę. Tokiu atveju policija nustatydavo ir teismas bausdavo. Tuo pat metu buvo kilusios diskusijos ar tikrai policija darbas yra gaudyti tuos anoniminius komentuotojus“, – svarstė V. Denisenko.  Specialistas įsitikinęs, kad kartais propagandos skleidėjus tiesiog reikia palikti ramybėje. „Prieš tai, žinoma, reikia informuoti visuomenę, kad jie – propagandistai. Taip daryti verta dėl to, kad Rusija kiekvieną mūsų veiksmą mėgina panaudoti savo tikslams. Tada prasideda kalbos apie žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidimus ir kitus dalykus, kuriuos puikiai išnaudoja Rusija“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas. Anot jo, jei žmogus viešai skelbia, kad sovietinės okupacijos nebuvo, tai yra mūsų įstatymų pažeidimas. Šiuo atveju arba kažkas pasiskundžia, arba policija patys pastebi. „Jei žmogus kažkur pokalbyje, neviešai neigia okupaciją – nieko nepadarysi. Bet jei, tai vyksta „Facebook“ ar kur nors viešai – tai jau vertinama kaip viešuma, nes pats „Facebook“ jau yra viešosios komunikacijos priemonė.  Taip pat, jei žmogus rašo tinklapyje, kuris yra viešai prieinamas, tai galima laikyti viešai skelbiama informacija“, – kalbėjo V. Denisenko.  Jis taip pat svarstė, kad gana sunku pasakyti, kas yra trolis ir kiek jų prisiveisė lietuviškoje „Facebook“ erdvėje.
Trolį mes galime nustatyti tik tuo atveju, jei žinome, kad žmogui už tai sumokėta. Dažniausiai mes to nežinome. Vienas žmogus, jei jis yra trolis, gali turėti nuo 10 iki 20 paskyrų. Taigi, žmonių skaičius nerodo, kiek yra paskyrų. Taip pat yra specialios kompiuterinės programos, kurios gali generuoti tam tikrą primityvų turinį. Pagal mano asmeninius pastebėjimus, sakyčiau, kad trolių ir paskyrų skaičius nėra didelis. Kitas dalykas, kad ir pats „Facebook“ buvo uždaręs dalį netikrų paskyrų. Manau, kad Lietuvoje poveikis nėra didelis. Žiniasklaidos priemonės, kurios skleidžia propagandinius naratyvus Lietuvoje, taip pat nėra populiarios“, – sakė specialistas.
Dezinformacija internete

Jis atskleidė, kad beveik visi propagandos skleidėjai ir troliai kalba apie tas pačias temas. „Pirmiausia, tai, žinoma, istorija ir 1940-53 metų įvykiai, okupacija, rezistencinės kovos. Bandoma   įtikinti, kad Baltijos valstybės savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą. Taip pat aiškinama, kad nebuvo rezistencijos kovų, o partizanai tebuvo banditai. Na ir dar yra 1991 metų įvykiai ir „savi šaudė į savus“ leitmotyvas. Taip pat yra pasakojimų, kurie nukreipti prieš valstybę. Mėginama įrodyti, kad Lietuvoje yra nuolatinė krizė, kad šalis žlunga ir čia nėra nieko gero. Aiškinama, kad jei būtume likę su Rusija viskas būtų gerai“, – vardino V. Denisenko.  Pasak jo, propaganda visada bando išnaudoti realiai egzistuojančias socialines įtampas, todėl reaguoja į visus įvykius. Propagandistai už pinigus ir iš idėjos  Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Andrius Šuminas sako, kad propagandinio turinio, kuriuo siekiama antilietuviškų tikslų – daugėja. Problema matoma ir suprantama, bet nelabai yra kaip su tuo kovoti, nes atsiranda plona linija tarp cenzūros ir žodžio laivės. REKLAMA „Niekas nenori jokios cenzūros ir apribojimų, todėl manipuliacinio ir propagandinio turinio srautas vis didėja. O jei kalbėtume, kaip su tuo kovoti, tai atrastume, kad geriausias būdas – visuomenės, piliečių švietimas ir kritinis mąstymas. Žmonės privalo gebėti kritiškai atsirinkti informaciją, būti informaciškai raštingi, vertinti informaciją, kurią gauna per bet kokius kanalus, tiek socialinių medijų, tiek žiniasklaidos“, – vardijo komunikacijos specialistas.  Pasak A. Šumino, kartais mes nežinome iš kur ir kaip informacija atsiranda, ji keliauja. Kitais atvejais yra aiškūs žmonės, kurie „sėdi“ kažkieno kišenėje ir daro akivaizdžius veiksmus. „Jei tai yra akivaizdus melas, šmeižtas ir dezinformacija su tuo, žinoma, turėtų kovoti mūsų institucijos. Žodžio laisvė negali kirstis su kitų žmonių žodžių laisvėmis. Problema ta, kad informacijos srautas yra itin didelis, nors veiksmų imtis ir privalu. Iš kitos pusės, yra labai daug turinio už kurio nežinia kas stovi, arba stovi tie žmonės, kurių nėra Lietuvoje. Tai su tokio turinio kūrėjai nėra ką padaryti. Belieka tik kritinis mąstymas“, – svarstė specialistas.  Propagandistus labiausiai traukia istoriniai naratyvai, jų neigimas, menkinimas. Kita mėgstama tema: NATO ir pasitikėjimą mūsų užsienio partneriais. Skelbiama melaginga informacija, apie neva  NATO karių sukeltas avarijas ir žuvusius vaikus arba Lietuvoje prievartaujamos moterys. „Tai – nesibaigiantis srautas. Kita vertus yra temų, kurios nėra vienareikšmės. Tarkime generolo Vėtros tema. Štai čia atsiranda slidžios vietos, nes tas temas galima pakurstyti ir tokiu būdu kiršinti visuomenę, sėti nepasitikėjimą, neapykantos atmosferą. Tokios temos „užkabina“ emocijas“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas.  REKLAMA Jis tikino, kad žiūrint į turinį, žinutes ir profesionalumo lygį, matosi, kad tų žmonių [propagandos kūrėjų], kurie kuria turinį lygis yra labai skirtingas. Vienais atvejais tai akivaizdžiai vaikiškas ir juoką keliantis turinys, o kitais atvejais – subtilios žinutės, kai kalbama apie tikrą įvykį ir aplink sukuriama papildoma istorija. Tikros ir netikros informacijos maišalynė yra pats sudėtingiausias komplektas, nes sunku atskirti, kas tikra ir netikra. Pasak specialisto, propagandinio stiliaus turinį internete kuria žmonės, kurie tuo tiki, bet yra tokių, kuriems tai tėra būdas užsidirbti pinigų.

Jungtinės Karalystės šnipai ir lietuvių liaudies priešai, rinktiniai išgamos susirinko grupėje “Jorkšyro elfai” . Kaip jau atskleidė tarptautinė hakerių grupė “Anonymous”, šitie padarai veikia visose Europos Sąjungos šalyse ir už Jos Didenybės mokamus Judo grašius kenkia savo valstybėms, savo tautoms, savo bendrapiliečiams. Šitie menkystos po kovos su “Kremliaus propaganda” vėliava daro informacinio karo nusikaltimus – skleidžia melagingą propagandą, kursto tautinę nesantaiką, kursto neapykantą kitataučiams, militaristinės isterijos apsėsti vykdo aršią karo su Rusija propagandą, sėja nesantaiką savo šalies piliečių tarpe, militarizuoja ir fašizuoja masinę sąmonę. Šios absoliučiai degradavusių visuomenės atmatų grupės veikia vadovaujamos iš  vieningo Vakarų valstybių karo nusikaltėlių specialiųjų tarnybų  – CŽV, ANB, MI6, Mosad ir kt. kuruojamo centro ir veikia pačiais niekingiausiais būdais ir metodais. Jų užduotis yra išvalyti viešają erdvę nuo alternatyvių pažiūrų, progresyvių idėjų, konstruktyvių pasiūlymų, taikių iniciatyvų, demokratiškų principų, dalykiškų diskusijų. Facebook’as taip pat yra CŽV projektas ir vykdo kartu su vietiniai informacinio karo samdiniais viešosios sąmonės militarizavimo, kolonizavimo, žmonių zombinimo programas informacinio karo nusikaltimų metodais.
Šios struktūros – globaliniai Vakarų kolonizatorių valdomi internetiniai tinklai ir vietiniai Vakarų okupantų kolaborantai – veikia išvien ir kartu siekia tų pačių nusikalstamų tikslų – visą pasaulį paversti Vakarų valdoma bevalių zombių kolonija, elektroniniu konclageriu, Šituos skirtingų šalių informacinio karo nusikaltėlius, samdinius vienija tos pačios fašistinės jų pačių rasinio, socialinio, intelektualinio pranašumo prieš kitus idėjos, todėl jų gretose aktyviai veikia skirtingų tautų, rasių, valstybių atstovai – lietuviai, lenkai, estai, ukrainiečiai, rusai, žydai, latviai, britai, ispanaim, arabai ir kiti. Juos visus vienija Vakarų globalistų kapitalas ir fašizmas, kurie globaliniame kare prieš žmoniją subūrė po savo vėliava įvairiausių tautų dešiniuosius – fašistus,  nacionalistai , frankistai, nacistai, sionistai, šovinistai ir panašūs veikėjai – visi rado sau vietą Vakarų kolonizatorių konkistoje prieš žmoniją, žmogaus teises, žmoniškumą. Jiems pinigai nekvepia, jiems žmogaus laisvių ir teisių varžymas, kitaminčių ir kitataučių žudymas yra tik verslas, kruvinas, nešvarus, nepadorus, bet labai pelningas verslas. O kapitalistas dėl didesnio pelno yra visada pasiruošęs įvykdyti patį žemiausią poelgį, padaryti bet kurį nusikaltimą. Lietuvoje jau atkurtos visos smetonos laikų fašistinės organizacijos, kurios II Pasaulinio karo metu kolaboravo si naciais ir pokario gadynėje žudė savo bendratautiečius. Informacinio karo nusikaltėlių grupės , tokios kaip jorkšyrų elfų šunys, yra iš esmės tokios pačios einzacpolicajų bataljonų, Impulevičiaus darbo apsaugos bataljonų skerdikų gaujos, tik aukštesniame informacinės visuomenės lygio fašistinės nusikalstamos marodierių gaujos. Jie kol kas,  kol negavo iš savo NATO fiurerių įsakymo, nežudo fiziškai, tačiau jau yra tam pasiruošę, turi visą reikiamą įrangą, įgūdžius, finansavimą, išlaikė visus etinės degradacijos testus ir tik laukia fiurerio įsakymo, birželio 23-sios trimito, ambrozevičiaus klyksmo. Kol kas jie žudo žmonių protus, luošina sąmonę, iškraipo viešąją erdvę. Kol kas. Iformacinio karo nusikaltėlių gretose labai daug sukarintų fašistinių organizacijų – šaulių sąjungos, savanorių, jaunalietuvių, tautininkų, jaunakonservatorių, jaunaliberalų ir pan. – narių, kuriems Lietuvos fašistinė valdžia suteikė leidimą namuose laikyti šaunamąjį ginklą – ne tik medžioklinį, bet ir automatinį. Galvojate, savigynai? Galvokite dar kartą, kai matysite prezidentūroje apdovanojamus “Už nuopelnus Lietuvai”šiuos  veikėjus.
 Na o kol kas jie rašo skundus ant kitaminčių prokuratūrai, saugumui, policijai, kurios per chuntos kišeninius teisėjus sodina į kalėjimus Algirdą Paleckį, Povilą Masilionį, Žilviną Razminą, Olegą Titorenko, jau nekalbant apie J.Kuolelį, J.Jarmalavičių, V.Ivanovą, Karlį Bilansą ir kitus, kurie turėjo drąsos pasakyti į akis fašistinei chuntai – “Fašizmas nepraeis!”.
Daugelis galvoja, kad tokioms drastiškoms prielaidoms tokioje “demokratinėje” , tokioje “nepriklausomoje” Lietuvoje nėra pagrindo. Tačiau vienas menininkas Užupyje tik palankiai atsiliepė apie Rusijos prezidentą V.Putiną ir … buvo skustagalvių šaltakraujiškai nužudytas. Žudikai jau daugelį metų vaikšto laisvėje ir kartu su teisėjais tempia laiką, kol sueis apkaltinamojo nuosprendžio primėmimo senaties terminas. Kai visos valdžios šakos remia fašistines organizacijas ir pačios aktyviai dalyvauja tokių “patriotiškų” organizacijų nusikalstamoje veikloje – tai jau ne demokratija. Tai jau pats tikriausias fašizmas, tarptautinio globalaus kapitalizmo baudžiamasis būrys ir jis neturi nieko bendro su tokios valstybės piliečiais, nacionaliniais interesais, demokratijos ir laisvės principais. NATO ir JAV legionierių divizijos į tavo namus atvyko ne su tavimi pasimatyti, su tavimi pakalbėti, tave apginti ar medelius sodinti – jie atvyko tavo ir tavo artimųjų sielos.
Atmerk akis, išlaisvink protą nuo priešų primestų stereotipų, išvalyk sąmonę nuo fašistinės militaristinės propagandos – tikras priešas yra prie vartų ir tavo namuose.
Varpai jau gaudžia – NATO fašizmas nepraeis, o ne “Rusai puola!”
Kol kas jorkšyrų elfai- informacinio karo samdiniai skundžia Facebook gestapo komandai visus realius patriotus, kitaminčius dėl “netinkamų”, jų fašistinės ideologijos požiūriu, žinučių, komentarų, paveiksliukų, kurie pavojingai propaguoja taiką, laisvę, vienybę, pagarbą, darbą, meilę. O tai pačiai nusikalstamai tarptautinei organizacijai, JAV Centrinei Žvalgybos Valdybai pavaldi struktūra Facebook metodiškai valo viešą erdvę nuo pavojingų Vakarų fašizmui minčių.  Tiesos ministerija kruopščiai išvalo piliečių smegenis ir užpildo juos malonumais, sportu, nusikaltimais, skandalais, propaganda, suformuoja mintis, sąmonę…

Jorkšyrų elfai ir Facebook gestapo komanda veikia išvien ir šiuo konkrečiu mano atveju.
Page Support Inbox

Here’s where you can check the status of support requests for Teisininkas Jonas Kovalskis.

Have a question? See our Help Center.

Jonas Kovalskis’s post goes against our Community Standards on hate speech
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
Vakar, 18:20
Only people who manage this Page can see this post.
Jorkšyriniai šunys-landsberginiai žydrieji savukynai draskosi…
You can’t post, comment or use Messenger for 30 days This is because you previously posted something that didn’t follow our Community Standards. This post goes against our standards on hate speech and inferiority, so no one else can see it. Jonas Kovalskis 3 val.
Javainių beribių žiaurumo, godumo, savanaudiškumo, melo, klastos, niekšybės, etinio išsigimimo šaknys yra anglosaksiškos. Šitie save paskelbė dievais, baltais žmonėmis, kuriems pats dangus suteikė teisę spręsti, kas yra žmogus, o kas yra nevertas gyventi. Jiems dievas yra juose,. visada su jais ir visada už juos, todėl jiems tereikia nuspręsti, norėti gyventi geriau ir šis “kilnus” tikslas pateisina bet kokias priemones jam pasiekti – dievas gi su jais. Tuo jie ir skiriasi nuo padorių žmonių, kad pastarieji visada galvoja, ar tai ką jie daro, atitinka tam tikrą vertybių sistemą, esančią šalia, nepriklausomai nuo jų valios. Pagaliau padorūs žmonės užsiduoda klausimu – ar toks mano elgesys patiktų man, jeigu jis būtų nukreiptas prieš mane patį? Anglosaksų tokios problemos nekankina – jų dievui yra gerai viskas, kas gerai jiems patiems. Iš čia ir jų išsigimimas. Dievo išrinktoji tauta, beje, irgi serga šia liga, todėl niekaip negali suprasti, kodėl juos, tokius protingus, mielus, niekada dėl nieko nekaltus, iš visur veja nuo biblinių laikų. Šaltinis: http://www.us666.ru/intervencyiindex2.htm „Man tiesiog darosi baisu dėl mano šalies, kai pamanau, kad Dievas yra teisingas“. JAV prezidentas JONASKOVALSKIS.COM Pagrindinių Juntinių Amerikos Valstijų intervencijų, slaptų operacijų ir įvairių karo nusikaltimų sąrašas Šaltinis: http://www.us666.ru/intervencyiindex2.htm „Man tiesiog darosi baisu dėl mano šalies, kai pamanau, kad Dievas yra teisingas“. JAV prezidentas US666.RU Тёмная сторона Америки. Независимый информационный ресурс………………………………………………… СПИСОК основных АМЕРИКАНСКИХ ИНТЕРВЕНЦИЙ, тайных операций…
Peržiūrime jūsų įrašą
Vakar, 19:21
Kažkas dar kartą peržiūrės šį įrašą.
Jūsų įrašo atnaujinimas
Šiandien 09:38
Dar kartą peržiūrėjome jūsų įrašą – jis neatitinka mūsų bendruomenės standartų.
Ištrinti
***
Jonas Kovalskis’s post goes against our Community Standards
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
2019 m. lapkričio 29 d., penktadienis, 14:18
No one else can see your post.
Lietuva ir vėl lyderė! Mūsų maža Marijos žemė, “ištikimiausia JAV kolonizatorių kolonija” ir vėl užėmė pirmas vietas dviejų blogiausių tarptautinių reitingų kategorijose – alkoholio vartojimo ir savižudybių. Ir tai nepaisant to, kad vietinė konservatorių ir liberalų okupuota žiniasklaida kasdien išpila tonas melo apie tai, kaip baisu yra gyventi Rusijoje ir kokia laimė yra klestėti landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje. Kas verčia jau 30 metų gyvenančius “laisvoje, demokratiškoje ir nepriklausomoje” valstybėje lietuvius taip siaubingai girtauti ir galiausiai užbaigti savo “laimingą” gyvenimą anksčiau laiko savižudybe?

****
Jonas Kovalskis’s post goes against our Community Standards on hate speech
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis, 10:37
Only people who manage this Page can see this post.
Mažosios britaškės, kruviniausios žmonijos istorijoje monarchijos ir kolonijinės imperijos pasiekimai sporte visada buvo žemiau vidutinių – nemoka britų sukčiai kovoti garbingai, gyventi be melo, dirbti sąžiningai, kadangi genetiškai yra užprogramuoti sukčiauti, vogti, grobti, žudyti ir parazituoti. Olimpinėse varžybose piratų karalienės pavaldiniai pasirodydavo paprastai apgailėtinai. Ir čia jų iškrypėliškas protas – anglosaksai gi save visada laikė išskirtine tauta, niekaip nepasidalindami išskirtinumo su bibline išskirtine tauta – padiktavo tikrai džentelmenišką sprendimą. Jeigu anglosaksai yra nuskriausti gamtos, nesiseka kovoti sąžiningai pagal garbingo žaidimo taisykles, džentelmenai keičia taisykles. Tada britai sugalvojo WADA, kurios valdyboje sėdi tik britams pavaldūs korupcionieriai ir kurių rankomis iš varžybų sistemiškai yra šalinami visi už britus stipresni varžovai. Ir čia anglosaksams prasidėjo auksinis lietus, olimpiniai medaliai pasipylė kaip iš gausybės rago. NIeko asmeniško, tik britų agentai WADA-oje ir jokios apgaulės – tik britiškas sukčiavimas, amžinas parazitavimas. Viskas, prie ko savo gauruotas letenas prikiša anglosaksų kolonizatoriai, Vakarų “demokratai”, tampa nelaime visam pasauliui – tai dėsnis, neginčijamas kaip Žemės traukos dėsnis. Nuotraukoje, britų sportininkų rezultatai iki 1999 metų olimpinėse varžybose neviršydavo 5 aukso medalių. 1999 metais į tarptautinį olimpinį judėjimą britai prakišo savo agentūrą WADA ir – o stebukle!! – britai ėmė pjauti olimpinį auksą dešimtimis. Jeigu džentelmenams nepatinka taisyklės, jie tiesiog keičia taisykles.
Peržiūrime jūsų įrašą
2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis, 12:48
Kažkas dar kartą peržiūrės šį įrašą.
Jūsų įrašo atnaujinimas
2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis, 14:02
Dar kartą peržiūrėjome jūsų įrašą – jis neatitinka mūsų bendruomenės standartų.
Ištrinti
***
Jonas Kovalskis’s post goes against our Community Standards
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis, 14:48
Only people who manage this Page can see this post.
JAV kolonizatoriai, žinomi visame pasaulyje žudikai, tarptautiniai nusikaltėliai, agresoriai, aferistai jau 30 metų Lietuvoje jaučiasi kaip savo “galiniame kieme”, kokioje nors Lotynų Amerikos bananų respublikoje. Šiuo metu Š. Amerikos vietinių gyventojų indėnų naikintojai atsivežė tankus, šarvuočius, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus prabangiai įsikūrė Lietuvoje, yra labai patenkinti savo nusikalstamo pragyvenimo lygiu ir vietinių gyventojų genocido patirtimi noriai dalinose Lietuvoje. JAV žmogžudžiai leido “nepriklausomos” Lietuvos prezidentui (kurio išrinkimu išanksto pasirūpino tie patys JAV galvažudžiai) pasėdėti JAV tanke Abrams. G. Nausėda liko labai patenkintas savo pasisėdėjimu JAV tanke, ant kurio dar nenudžiūvo Afganistano, Irako, Libijos, Sirijos vaikų kraujas, gyrė JAV galvažudžių patirtį ir išreiškė įsitikinimą, kad JAV banditai ir Lietuvoje “pasidarbuos” ne prasčiau, nei Vietname. Lietuvos biudžetas labai greitai rado papildomus 200 mln Eur ir nupirko iš JAV padėvėtus, niekam nereikalingus ir absoliučiai netinkančius karinei misijai visureigius. Lietuvos mokytojams, pensininkams, ligoniams, kultūros darbuotojams Lietuvos landsberginė chunta pinigų neturi/neranda. Kam leisti pinigus JAV agresijos aukoms, kurios JAV galvažudžių parengtuose Rusijos užpuolimo planuose yra neišvengiamos aukos, yra pasmerktos ir neišgyvens dar vienos JAV “demokratizacijos”. Visai kas kita yra galimybė JAV tarptautiniams nusikaltėliams uždirbti parduodant savo metalo laužą už aukso kainą kažkokiems čiabuviams – estams, latviams, lietuviams, lenkams, ukrainiečiams, gruzinams ir pan. – ir pasiųsti juos mirti už JAV verslo interesus. Tik JAV kruvinas verslas, kurio metu JAV aferistai sugeba parduoti kelis kartus niekam nereikalingą laužą, kuris niekada nepatiria nuostolių ir krauna pasakiškus pelnus JAV korporacijoms. Praėjo tie laikai, kai okupantai buvo negerbiami ir turėjo save išsilaikyti patys. Šiais laikais, liberalios dermokratijos laikais, visos JAV kolonijos privalo išlaikyti JAV okupacinę galvažudžių kariuomenę pačios. Neseniai JAV teroristų vyriausias vadas Donaldas Trumpas įteikė kolonijai Vokietijai reikalavimą skirti daugiau lėšų NATO, iš esmės JAV kariuomenės reikmėms – jeigu Vokietija nesutiks, tada bus demokratiškai pritaikytos JAV sankcijos. Taip donaldas paragino visas NATO kolonijas skirti daugiau pinigų JAV karo pramonės išlaikymui. Japonijoje JAV pareikalavo iš vietinių kolonijos čiabuvių japonų 4 kartus padidinti asignavimus JAV okupacinės kariuomenės išlaikymui. Iki šiol JAV kariuomenės išlaidoms Japonija nuolankiai skirdavo 2 mlrd USD. Dabar JAV kolonizatoriai jau reikalauja iš japonų samurajų mokėti net 8 mlrd. USD duoklę. Ir samurajai, panašu, mokės, nes dar porą JAV atominių bombų JAV “demokratijai” palaikyti net samurajų išdidumas nenori dar kartą patirti. Panašiai JAV “gynybos” kaina pakilo ir Pietų Korėjoje, kurią JAV okupavo dar 1953 metais. Panašu, kad Šiaurės Korėjos vadovas buvo išmintingesnis, pasirinkdamas laisvę nuo JAV diktato. Kiekvienais metais JAV bombų “demokratija” kainuoja vis brangiau šios “demokratizacijos” aukoms, o žadėta gerovė po JAV “demokratizacijų” nei vienoje pasaulio šalyje taip ir neįvyko, niekur. O kol kas, jeigu turite pinigų, pirkite JAV ginklus. Jeigu pinigų neturite, pirkite JAV metalo laužą arba Kinijos kontrafaktinius ginklus. Jeigu norite tikrai gintis, kautis ir laimėti, pirkite Rusijos gamybos ginklus ir kariaukite Rusijos pusėje – tada turėsite šansą išgyventi ir turėsite ateitį.

Dar kartą peržiūrėjome jūsų įrašą – jis neatitinka mūsų bendruomenės standartų.
****
Jonas Kovalskis’s post goes against our Community Standards on hate speech
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
2019 m. spalio 12 d., šeštadienis, 12:09
Only people who manage this Page can see this post.
Rusijoje įvyko energetikos forumas. Buvo pasirašyta galybė 750 kontraktų dėl užsienio investicijų į Rusijos ekonomiką, kurių bendra vertė apie 50 mlrd Eur. Jungtinės Agresorių Valstijos savo investicijas į Rusijos ekonomiką padidino 74 proc. lyginant su praėjusiais metais. Kol JAV kolonijų bezdžionėlės žudo savo ekonomikas rusofobijos fronte, metropolija daro bizniuką su “agresore” Rusija. Nieko asmeniško – just business. Kaip visada forume protingą kalbą pasakė Rusijos prezidentas V.Putinas ir atsakė į visus “nesuderintus” klausimus. Jeigu trumpai, tai V.Putino kalba apie JAV-NATO karo nusikaltėlių ir jų liokajų neteisėtas sankcijas Rusijai atrodo maždaug taip…
Peržiūrime jūsų įrašą
2019 m. spalio 12 d., šeštadienis, 12:20
Kažkas dar kartą peržiūrės šį įrašą.
Jūsų įrašo atnaujinimas
2019 m. spalio 12 d., šeštadienis, 12:26
Dar kartą peržiūrėjome jūsų įrašą – jis neatitinka mūsų bendruomenės standartų.
Ištrinti
Šis įrašas neatitinka mūsų bendruomenės standartų dėl priekabiavimo ir patyčių
UŽDARYTAS
ACTIVITY

About Jonas Kovalskis’s post
2019 m. liepos 1 d., pirmadienis, 09:24
Only people who manage this Page can see this post.
A.Tapino “Laisvės TV” auditorija klausosi Ramanausko-Užkelnio žinių “Už Lietuvą-JAV poligoną”
Peržiūrime jūsų įrašą
2019 m. liepos 1 d., pirmadienis, 10:08
Kažkas dar kartą peržiūrės šį įrašą.
Jūsų įrašo atnaujinimas
2019 m. liepos 1 d., pirmadienis, 10:15
Dar kartą peržiūrėjome jūsų įrašą – jis neatitinka mūsų bendruomenės standartų.
*****

Petras Rekašius

2019-08-20

Read more: https://sputniknews.lt/columnists/20190820/9998643/Molotovo-Ribentropo-paktas-antitarybinis-mitas-ir-pamirta-tiesa.html

Jau greitai sueis lygiai 80 metų nuo tada, kai 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje buvo pasirašytas garsusis Molotovo-Ribentropo paktas

Mūsiškiai “patriotai”, kaip įprasta, kviečia minėti Baltijos kelią, būdingomis frazėmis keikdami TSRS bei “sovietų okupaciją”. Tuo tarpu mums vertėtų paklausti — kokia už šio antitarybinio mito slypinti tiesa?

Kad į tai atsakytume, geriausia pradėti nuo paties mito, neva čia būta kone šėtoniško dviejų, vienas kitam blogybe nenusileidusių “totalitarinių režimų” suokalbio prieš “laisvas ir nepriklausomas” Pabaltijo tautas, netrukus tapusio didžiausių žmonijos istorijoje skerdynių — Antrojo pasaulinio karo — priežastimi. Tuo tarpu vadinamosios Vakarų “demokratijos” neva šventai stovėjusios “laisvės” sargyboje, bet dėl tragiškų aplinkybių nepajėgusios užkirsti nelaimei kelio.

Būtent “mito”, nes nuo Perestroikos laikų į daugelio lietuvių sąmonę įsisunkęs Molotovo-Ribentropo pakto supratimas, kaip ir nuo jo neatsiejami antitarybiniai sentimentai, remiasi daugybe istorijos klastojimų bei nutylėjimų, pradedant bendra tuometinės Europos situacija, baigiant tikrąja tiek Tarybų Sąjungos, tiek nacistinio Reicho laikysena.

Miuncheno suokalbis — Hitlerio įgalinimas

Neįmanoma rimtai kalbėti apie 1939-ųjų rugpjūtį vykusias Vokietijos ir TSRS derybas, neminint dar 1938-aisiais buvusio Miuncheno suokalbio, kuriame būtent Didžioji Britanija ir Prancūzija atidavė naciams Čekoslovakiją. Manyta, kad tuo būdu būsiąs patenkintas Hitlerio apetitas, o jo grobuoniškas žvilgsnis nukreiptas nuo Vakarų į Tarybų Sąjungos platybes.

Pastaroji (ko nemini dabarties antitarybiniai istorikai) dar tik bręstant hitlerinei agresijai Europos valstybėms siūlė sudaryti bendrą antinacistinį frontą, kuris būtų galėjęs užkirsti kelią Antrąjį pasaulinį karą rengusiai Vokietijos ekspansijai. Be to, dar iki Miuncheno, vos Hitleriui prisijungus Austriją, TSRS 1938 m. kovą britus su prancūzais pakvietė į tarptautinę konferenciją nacistinei agresijai pažaboti.

1938 metų rugsėjo 28 d. Miunchenas. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Nevilis Čemberlenas, Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Daladje sudaro Miuncheno suokalbį su Vokietijos Reichkancleriu Adolfu Hitleriu ir tuo atveria kelią II Pasauliniam karui.

Deja, tai tebuvo šauksmas tyruose, nes didžiosios Vakarų valstybės, kad ir deklaruodamos demokratiją ir laisvę, pagrindiniu savo priešu laikė ne hitlerinį fašizmą, o būtent TSRS, nes pats jos egzistavimas tada reiškė iššūkį viešpatavusiai kapitalistinei santvarkai ir jos valdančiųjų sluoksnių imperialistiniams interesams.

Tuo tarpu Trečiasis Reichas, nors ir netobulas, visgi nemažos dalies Vakarų (ypač anglosaksų) elito buvo laikomas skydu nuo Rytuose kilusio socializmo. Kad išsaugotų savo viešpataujančią padėtį bei turtus, šie sluoksniai buvo pasirengę nuolaidžiauti Hitleriui. Svarbiausia, kad tik jis paliktų Vakarus ramybėje ir pultų Tarybų Sąjungą.

Būtent tokių nuolaidų ir teikė minėtasis Miuncheno suokalbis, kuriuo tuometiniai Vakarų lyderiai su N. Čemberlenu priešakyje galvojo, kad paaukodami Čekoslovakiją patrauks Hitlerį į savo pusę ir išvengs karinio konflikto su Vokietija. Tai buvo daugiau nei nepuolimo sutartis — tai buvo tiesioginis Hitlerio įgalinimas.

Tikrieji Reicho ketinimai ir Molotovo-Ribentropo paktas

Net po to, 1939 m. liepą, TSRS dar bandė tartis su Vakarais, siūlydama kurti bendrą kolektyvinio saugumo sistemą Vokietijai atgrasyti. Tačiau ir vėl nieko neišėjo. Tarybų Sąjunga buvo izoliuota ir, liaudiškai tariant, palikta “ant ledo”.

O vokiečių grobikiški ketinimai Rytų atžvilgiu buvo gerai žinomi. Reicho vadovybė nė neslėpė savo paniekos neva “rasiškai žemesnėms” slavų ir baltų tautoms. Be to, jau pačioje Hitlerio knygoje “Mano kova” visiškai atvirai kalbėta apie tariamą būtinybę Rytų Europos tautų sąskaita plėsti vokiečių “gyvybinę erdvę”. Prie to dar pridėjus tiesiog urvinį nacių antikomunizmą, TSRS čia jokių iliuzijų turėti negalėjo.

Todėl karui Stalinas pradėjo ruoštis dar anksčiau, iki 1937 m. Bet susiklosčius tokioms aplinkybėms, reikėjo laimėti laiko. Būtent to buvo siekiama 1939-ųjų rugpjūtį, pradėjus derėtis su vokiečiais. Kaip tvirtina visapusiškai šią temą nagrinėjęs istorikas Peisachas Freidheimas, “TSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas nebuvo nei prioritetinės, nei tikslinės Tarybų Sąjungos užsienio politikos išdava, o priverstinis aktas žlugus trijų šalių deryboms dėl kolektyvinio saugumo sistemos.” (Lietuva Antrajame pasauliniame kare 1939-1945. V., Politika, 2008, p. 78).

TSRS nuodėmės ir antikomunizmo mitologija

Sudarydama paktą su nacistine Vokietija, kuriuo buvo pasidalyta įtakos sferomis Rytų Europoje, TSRS tiesiog užsitikrino tam tikrą, kad ir laikiną, saugumą. Iš esmės taip, kaip Vakarai padarė 1938-aisiais Miunchene, tik, kita vertus, ne tiek nuolaidžiaujant Hitleriui, kiek pačiai iš to taip pat geopolitiškai laimint. Šiuo požiūriu, ypač turint omeny slaptąjį pakto protokolą, tai buvo tipiška didžiavalstybinė politika.

To šviesoje idealizuoti šiuos TSRS veiksmus būtų naivoka. Iš esmės veikta vadovaujantis ne marksizmo-leninizmo ar pasaulinės revoliucijos ideologija, bet būtent TSRS, kaip konkrečios valstybės, geopolitiniais interesais. Panašiai elgėsi visos, tame tarpe ir Vakarų didžiosios valstybės. “Slaptas protokolas, — kaip rašo Freidheimas, — diskreditavo tas vertybes, kurias TSRS pati skelbė” (ten pat, p. 80).

Tačiau net tai nepateisina antikomunistinėje mitologijoje taikomų vertinimų. Iš tiesų, kad ir kokios būtų buvusios Stalino ir kitų TSRS vadovų nuodėmės, Trečiasis Reichas, kaip parodė generalinio “Ost” plano dokumentai, nuo pradžių planavo ne vien žydų, bet ir daugumos Rytų Europos tautų, tame tarpe ir lietuvių, genocidą. Tuo tarpu TSRS nieko panašaus nei planavo, nei juo labiau darė (klasiniu-politiniu pagrindu vykdyti asmenų trėmimai, mūsuose laikomi “genocidu”, į šią sąvoką neįeina).

Pamiršta tiesa

Be to, Molotovo-Ribentropo paktą gaubiantis antitarybinis mitas pridengia dabar net tyčiomis pamirštamą tiesą, kad 1939-1940 m. kontekste Pabaltijo kraštams kitų kelių nebuvo. Arba su Vokietija, arba su TSRS.

Apie pirmąją perspektyvą viską pasako minėtasis generalinis “Ost” planas, pagal kurį turėjo būti atsikratyta 85% lietuvių, ir, atitinkamai 50% latvių ir estų. Tarybinis kelias, tuo tarpu, žmonėms siūlė naują tvarką (iki 1940-ųjų tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija gyveno vietinių fašistinių diktatoriukų valdžioje) ir su ja — garantuotą darbą ir uždarbį, nemokamą mokslą ir sveikatos apsaugą, aprūpintą senatvę ir t. t., būnant lygiateise sąjungine respublika.

Tarp šių dviejų kelių dėti lygybės ženklą tegali tik beprotis arba sąmoningas demagogas. O kitų nebuvo. Tad Lietuvos patekimu į TSRS įtakos sferą besipiktinantys “patriotai” iš esmės sielojasi dėl to, kad Pabaltijys nenuėjo drauge su Trečiuoju Reichu. Būtent tokia yra objektyvių faktų šviesoje atsiskleidžianti realybė. Tuo tarpu, kiek tokiame pasipiktinime moralumo ar, juo labiau, paprasčiausio sveiko proto, paliksime retoriniu klausimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Read more: https://sputniknews.lt/columnists/20190820/9998643/Molotovo-Ribentropo-paktas-antitarybinis-mitas-ir-pamirta-tiesa.html

Prieš metus

Atsiminimai

Visame Rusijos vakarų pasienyje, Lietuvoje, kaip ir Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje NATO vykdo vietinių čiabuvių sąmonės militarizavimo programą “Elfai”. Programos tikslas – kova su tariamai Rusijos vykdoma dezinformacija Facebook, kuri gali įtakoti politikos pokyčius visame pasaulyje. Darbo metodai – antirusiškos melagingos propagandos, skleidimas, informacijos iškraipymas, netikrų naujienų platinimas, tautinės nesantaikos, neapykantos kurstymas, karo propaganda, prasimanymų sklaida, žinomai melagingos informacijos įterpimas į nešališkus šaltinius, klastočių kūrimas, teisingos informacijos platinimo šaltinių atakos, atakos prieš objektyvią informaciją teikiančius žurnalistus, asmenis. 2011 metais kovo mėn Rygoje buvo apmokyti savanoriai, kurie tapo “Elfų” grupių administratoriais. Lietuvoje “Jorkšyrų elfai” deklaruoja, kad kovoja su dezinformacija, Kremliaus propaganda, antivalstybine veikla įtakingiausiame socialiniame tinkle “Facebook”. Realybė, žinoma, yra visai kitokia. “Elfų” grupėje susibūrę konservatoriai, liberalai, nacionalistai ir fašistai bando susidoroti su kitaip mąstančiais, ypač, kairiųjų pažiūrų atstovais. Jie patys apibrėžia, kas yra neteisinga, Kremliaus propaganda, kas yra “vatnikai” (terminas gimė ukrobanderlogų elfų, fašistų stovykloje) požiūriu: jeigu esi už draugiškus santykius su Rusija – vatnikas, esi prieš NATO – esi vatnikas, esi nuomonės, kad Lietuvoje prasta ekonominė, demografinė, politinė situacija, pasisakai pries D. Grybauskaitės ir Co vykdomą vidaus ir užsienio politiką, kritikuoji konservatorius, liberalus, nacionalistus ir fašistus – esi vatnikas, esi kairysis – vatnikas. Nors jie deklaruoja, kad kovoja tik su dezinformacija “Facebook” tinkle, iš tiesų jie sudarinėja žmonių, kurių požiūriai neatitinka nors vieno iš aukščiau minėtų kriterijų sąrašus, neteisėtai renka informaciją per savo agentus valstybės tarnyboje, sodroje, VMI, Registrų centre apie jiems nepatinkančius asmenis, antifašistus, ją remiantis persekioja, terorizuoja žmones, jų šeimos narius, dėl žmonių išreikštos nuomonės apie “Elfų” provokacijas Facebook, skundžia žmones ne tik Facebook administracijai, bet ir darbovietėms, policijai, VSD, grasina fiziniu susidorojimu. Jorkšyrų elfai daugiausiai susibūrę grupėse – https://www.facebook.com/groups/jorksyrai/ , https://www.facebook.com/vakcinanuovatniku/ , https://www.facebook.com/BoycottRussianProductsInLithuania/?hc_ref=ARTFgcaH_yyvSaR1L7lQCcu1p3tvNjI95y_Cbv8PwosekzJSsx5H4SNSD5X8PnBWE1g ir pan. grupėse. Šiuo metu aktyviai atakuoja “Už mūsų Lietuvą” , “Rinkimai …” ir kitas grupes. Dirba kaip tikri liberalai, niekšai, ateina “padiskutuoti”, o paskui skundžia nurodytoms struktūroms.Nuėję į šias grupęs ir patikrinę “Nariai”, juos labai lengvai rasite savo “draugų” tarpe. Jie nėra jokie draugai, patriotai. Jie yra informacinio karo nusikaltėliai, CŽV samdiniai, “sėkmės kareiviai”, informacinio karo pilkosios antys. Blokuokite juos

Jonas Kovalskis nuotrauka.
Prieš metus

Jorkšyrų šunų radijo “Padugnės.lt” žinios.
Vilnius. Sovietinės okupacijos ir tarybinio režimo baisumai – tarybų valdžia išvaikė vaikų taikų mitingą vandens patrankomis. Tokie nusikaltimai buvo daromi kiekvieną karštą vasaros dieną, visada. Kol Lietuvos neišvadavo Landsbergis su savo mama.

Jonas Kovalskis nuotrauka.
Prieš metus

Jau stringa mano FB, todėl, draugai, laukiu Jūsų mano puslapiuose. O kol kas

– Tu kas tokia?
– Tavo svajonių moteris.
– Bet aš svajojau ne apie tokią?..
– Išsipildė , deja, tik tokia…

Loch-Neso ežero paslaptis pagaliau įminta – ji jau dirba LRT direktore. Todėl LRT ir tapo nesibaigiančiais kliedesiais, košmarais …

Jonas Kovalskis nuotrauka.
Prieš metus
Teisininkas Jonas Kovalskis nuotrauka.
Teisininkas Jonas Kovalskis

Helsinkyje V.Putinas ir D. Trampas, be kita ko, pakalbėjo ir apie “labai kvailus žmones, kurie nori pyktis su Rusija”. Ir pasiekė bendrą išvadą – RUSOFOBAI IŠ TIESŲ YRA LABAI KVAILI ŽMONĖS…

Prieš metus

Kai Dievas nori nubausti žmogų – atima jam protą. O kai nori dar ir pasityčioti iš jo – padaro jorkšyro elfu 
Prieš metus

Liepos 6 d. prezidentūroje apdovanoti lietuvai nusipelnę asmenys. Jų tarpe, ir jorkšyrinis pasiutęs šuo Ričardas Savukynas – lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Už tokius “nuopelnus” Lietuvai (?) dabar LT prezidentė apdovanoja – paveiksliukas dešinėje. Kas pasakė, kad Lietuvoje nėra demokratijos? Jorkšyro šunys už žodžio laisvę bet kuriam užkiš burną

Jonas Kovalskis nuotrauka.
Jonas Kovalskis nuotrauka.
Prieš metus

R.Juknevičienė vėl gieda “Rusai puola!” pasenusią rusofobinę dainelę, nori tapti NATO Generaline sekretore. Mirštančiai militaristinei organizacijai tikrai reikia raudų žanro primadonos…

Jonas Kovalskis nuotrauka.
Jonas Kovalskis

Dėmesio!!
IEŠKOMA JAV NAUDINGA LIETUVOS PATRIOTĖ!!
Amžius apie 60 metų. 1991 m. kovo 11 d. neteko proto ir nublūdijo Vakarų kryptimi. Buvo pastebėta Europos Sąjungoje, tačiau dažniau valkatauja Jungtinėse Amerikos valstijose. Su protu draugauti atsisako kategoriškai. Buvo apsirengusi tautinėmis padėvėtomis drapanomis, JAV-UK-NATO karo nusikaltėlių teigimu, dėvėjo nėriniuotas raudonai-žaliai-geltonos spalvos kelnaites, ant galvos užsidėjusi puodynę. Nuolat kliedi apie KGB, tarybinio režimo baisumus, gulagus, Rusijos agresijas, turi polinkį į savižudybę, serga didybės manija ir yra praradusi atmintį. Linkusi į kleptomaniją ir nuolat prašo išmaldos visame pasaulyje gynybai nuo savo haliucinacijų.
Jeigu kas nors ją sutiksite, siųskite ją na… kuo toliau ir niekam neskambinkite.
Pavargusi lietuvių tauta.