Jonas Kovalskis
Tag

informacinio karo nusikaltimai

Browsing
Informacinis karas

Apklausa parodė – rusofobai Lietuvoje yra patologinė mažuma

By

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose tarp skirtingo amžiaus gyventojų ir nustatė labai netikėtus rezultatus. Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja labai paprastas propagandinis fonas, kurį galima būtų apibūdinti bipolinėmis opozicijomis: Vakarai – gerai, Rytai – blogai, demokratija – gerai, autokratija – blogai, JAV-ES-NATO, Lietuva – demokratija, laisvė, gerai, TSRS, Kinija, Rusija – autokratija, diktatūra, blogai.  Ši nesudėtinga schema buvo intensyviai kalama į masinę sąmonę visą nepriklausomybės laikotarpį, todėl, savaime suprantama, nuomonės formuotojai buvo įsitikinę savo propagandos rezultatais. Tuo labiau visos apklausos taip ir rodė – Lietuva yra ištikimiausia europietiškų vertybių, kurių turinis yra rusofobija, puoselėtoja. Tiesa, čia reikėjo kada nors tikėtis netikėtumo. Visos apklausos buvo vykdomos sena gera patikima manipuliacijų sąmone metodika. Apklausų rengėjai suformuluodavo klausimus taip, kad atsakymai į juos visada duodavo pageidaujamus rezultatus, kurie atspindėdavo masinės propagandos suformuotus stereotipus.

Šį kartą  Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atsisakė patikrintos manipuliatyvinės metodikos ir nuėjo objektyvesniu moksliniu keliu. „Ėjome su tuščiu lapu. Ne mes pateikdavome teiginius, atsakymų variantus, bet patys žmonės kalbėjo, mes tik užvesdavome ant kelio. Štai tada prasidėjo naratyvo “, – apie tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacija. Naratyvų analizė“ eigą pasakoj analitikas Gintaras Šumskas. Čia pažymėtini du labai svarbūs momemtai. G.Šumskas atskleidė, kad iki šiol sociologinės apklausos buvo sąmoningai klastojamos tyčia formuluojant klausimus, į kuriuos atsakę respondentai patvirtindavo ne savo nuomonę, o tyrėjų iš anksto suformuluotus atsakymus, tai yra, apklausos buvo apriori klaidinančios. Antras momentas,  leidus respondentams išreikšti laisvai savo nuomonę, atsivėrė labai nemalonus vaizdas, visiškai priešingas, nei buvo galima tikėtis.

O būtent, daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS, TSRS žlugimas daugeliui buvo tragedija, tarybiniais laikais gyvenimas buvo saugesnis; NATO neužtikrina Lietuvai saugumo ir visus pinigus, Lietuvos išleistus militarizacijai, reikėjo išleisti socialinei sferai, valstybės sveikatos sistema nesugeba kovoti su koronaviruso pandemija, Lietuva prarado suverenitetą ir yra valdoma iš Briuselio, Vašingtono, Londono, lietuviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, kuri prikėlė Rusiją, Lietuva neturėtų konfliktuoti su Rusija, Baltarusija, tuo tarpu, kai nepasitikėjimas ES auga.

“Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos”, — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).

Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.

Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama užsidirbti. Lietuvos visuomenė dėl savo bėdų kaltina valdančiąją konservatorių partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: beveik 60% gyventojų mano, kad „konservatorių valdžia apiplėšė žmones – pensijos ir pinigai nuvertėjo“. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją bet kada gali baigtis baudžiamąja byla pagal LR BK 170-2 str.

Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — nuvertėjo pensijos ir pinigai.

Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs nostalgijos tarybinei praeičiai  motyvas yra ekonominis saugumas. Taigi 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad tarybiniais metais  didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.

Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie “partizanų” laisvė kovų istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. Teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių žinomų asmenybių aktyvus dalyvavimas tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių žudynėse, žydų genocide.

Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, kad Tarybų Sąjunga išvadavo šalį iš nacių okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad tarybų valdžios laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi “Rusijos grėsmės” isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie “galimą Rusijos agresiją” ir kelia antirusišką isteriją.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių. Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas “sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą”. Tačiau kartu yra nutylima, kad 1939 metų kovo 22 d., tai yra, pusę metų iki MR pakto, Lietuva buvo sudariusi su nacistine Vokietija analogišką sutartį ir perdavė pagal šią sutartį Klaipėdą Vokietijai.

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovina nacizmą. Respublika “miško brolius” laiko “tautiniais didvyriais”, kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į tarnybą nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir tarybinius darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami. Žodžio laisvės, spaudos laisvės, žmogaus teisių suvaržymus apklausos dalyviai taip pat sieja su valdančiąja konservatorių, liberalų partija

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su “sovietų okupacijos” padariniais ir reikalauja atlyginti “žalą”. Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Tyrimo autoriai dar kartą įsitikino, kad ištikimybė mokslinės analizės principams gali pateikti daugybę netikėtumų socialinių apklausų vykdytojams, kuriems tenka rinktis alternatyvoje: kas geriau – saldus melas ar karti tiesa. Kai apsigaudinėti save jau yra pavojinga, rasti išeiti gali padėti tik tiesa.

 

Keep Reading
By
Aktualijos

Maidaną Baltarusijoje, kaip ir visus “liaudies” sąjūdžius-maidanus, organizavo JAV-NATO tarptautiniai nusikaltėliai

By

Paskelbtas Berlyno ir Varšuvos pokalbio telefonu apie Navalno bylą įrašas
Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė Minsko perimtą Berlyno ir Varšuvos derybų dėl situacijos su Aleksejumi Navalniu įrašą.
Tarp valstybinio perversmo Baltarusijoje organizatorių Vokietijos ir Lenkijos aukštų pareigūnų įvyko telefoninis pokalbis kaip toliau kurstyti karą Rusijos pasienyje, griauti saugumą Europoje, kad būtų užgrobta Baltarusija vietinių landsberginių tapinoidų, JAV samdinių-liokajų rankomis, suorganizavus sąjūdį-maidaną.
Pokalbio įrašo vertimas:
“- Alio, laba diena, Nikai. Kaip einasi mūsų reikalai?
– Atrodo, kad viskas vyksta pagal planą. Medžiaga apie Navalną yra paruošta. Bus perduota kanclerės administracijai. Laukiame jos pareiškimo.
– Ar apnuodijimas pasitvirtino?
– Žiūrėk, Maikai, šiuo atveju tai nėra taip svarbu. Vyksta karas. O karo metu visi metodai yra tinkami.
– Sutinku. Būtina atgrasyti Putiną, kad nekištų nosies į Baltarusijos reikalus. Veiksmingiausias tam būdas yra paskandinti jį Rusijos problemose, o jų yra daug. Be to, artimiausiu metu jų laukia rinkimai, balsavimo diena Rusijos regionuose.
– Tuo mes užsiimame. O kaip jūsų reikalai Baltarusijoje?
– Jei atvirai, tai ne labai gerai. Prezidentas Lukašenka pasirodė esąs kietas riešutėlis. Jie profesionalai ir organizuoti. Akivaizdu, kad Rusija juos palaiko. Valstybės tarnautojai ir kariuomenė yra ištikimi prezidentui. Kol kas dirbame. Visa kitą papasakosiu, kai susitiksime, tai nėra pokalbiui telefonu.
– Taip, taip, aš suprantu. Iki pasimatymo.”

Prieš tai Vokietijos vyriausybė pranešė, kad tinklaraštininkas Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančiu cheminiu ginklu „Novičiok“. Po to Europos diplomatijos vadovas Žozefas Borelis pareiškė, kad Europos Sąjunga pasilieka teisę taikyti sankcijas sankcijas Rusijai.
Šis tarptautinis skandalas, surežisuotas vėl JAV Didžiosios Britanijos tarptautinių nusikaltėlių specialiųjų tarnybų kabinetuose, vėl sąmoningai eskaluojamas pagal anksčiau tų pačių tarnybų sukurptas klastotes “Litvinenko nunuodijimas polonijumi”, “Skrypalių nunuodijimas “Novičiok”-u. Minėtais atvejais nei viena Vakarų šalis, NATO teroristinės organizacijos narė taip ir nesugebėjo pateikti jokių įrodymų nei dėl nunuodijimo, nei Kremliaus ryšio su šiais nunuodijimais. Visi tyrimai Didžiosios Britanijos , šalies-klastotojos, vyriausybės sprendimu buvo įslaptinti, pažeidžiant visas tarptautinės teisės normomis įtvirtintas tokių incidentų nešališko tyrimo procedūras buvo nuo tyrimo nušalinti visi ir nešališki, ir suinteresuoti tiesos nustatymu asmenys, kaip tai įpareigoja daryti Konvencija dėl cheminio ginklo uždraudimo šalis, kurios pasirašė šią konvenciją. Tačiau visos Vakarų “laisvo” pasaulio šalys-agresorės vieningai įvedė neteisėtas tarptautinės teisės požiūriu sankcijas Rusijai – ekonomines, finansines, diplomatines. Tokiu būdu Vakarų teroristinis “laisvas” pasaulis dar kartą patvirtino, kad jiems negalioja įstatymas, taisyklės, tarptautinės teisės normos, jie yra pasiryžę griauti visą saugumo architektūrą pasaulyje, kad galėtų vėl, kaip Didžiosios Britanijos piratų kolonijinės imperijos laikais, vėl nebaudžiamai plėšikauti planetoje Žemė.


Šis laikotarpis dar yra vadinamas “posttiesos” laikotarpiu, kai pasaulio galingieji Vakarų pasaulio kolonizatoriai patys sukurpia klastotę, jos pagrindu apkaltina Vakarų įvykdyto tarptautinio nusikaltimo auką ir paskelbia karą Vakarų nusikaltimo aukai. Vakarų valstybių tarptautiniai nusikaltėliai tokiu būdu užsitikrina sau dominavimą pasaulyje ir galimybę prabangiai parazituoti viso pasaulio sąskaita. Galvojate, kad Jos Didenybės piratų laikai jau seniai praeityje? Ne. Jie tik tapo technologiškai tobulesni, o jų nusikaltimai sunkiau identifikuojami. Vakarų masinių dezinformacijos priemonių vykdomas smegenų plovimas sugeba paversti besmegeniais zombiais ištisas kartas, tautas, valstybes. Ir tokie idiotai nuoširdžiai tiki, kad juos puola rusai, o landsberginis liberalus kanibalizmas yra teisingiausia politinė santvarka.
Rusija jau paneigė visus Vakarų prasimanymus dėl Kremliaus ketinimo nunuodyti šį juokdarį, JAV samdinį Aleksejų Navalną. Ir paprašė Vokietijos pateikti įrodymus, leisti Rusijos ambasados Berlyne atstovams susitikti su šiuo taip vadinamu Rusijos piliečiu. Berlynas, kaip ir anksčiau Londonas, ir vėl pažeisdamas nustatytas tarptautines normas, atsisakė gerbti Rusijos teises.
Intrigą šioje istorijoje dar kaitina ir ta aplinkybė, kad Rusija šitą juokdarį A.Navalną dvi dienas gydė ligoninėje Omske, ištraukė praktiškai iš kito pasaulio, kur jį pasiuntė JAV CŽV ar MI6 technologai. Vakarai taip daro visada – randa nepriklausomoje valstybėje išdaviką, jį išnaudoja savo nusikalstamais tikslais, o kai išdavikas galutinai susikompromituoja savo šalies piliečių akyse, jo šeimininkai iš Vašingtono ar Londono jį tiesiog nužudo ir paskui jo lavoną ilgai, lyg skudurą, tąso informacinio karo prieš Rusiją apkasuose. Taip Vakarai padarė su Litvinenko, Berezovskiu, Nemcovu, Politkovskaja, Skrypaliais ir daugybe kitų, kurie susigundė Vakarų pasaulio padugnių pažertais pažadais. Romas išdavikams nemoka. Vakarų laisvė ir demokratija geriausia, ką ji sugeba, tai žudyti. Vakarų fašistai dar sugeba priversti savo nusikaltimų aukas jaustis kaltais ir dėkingais NATO kolonizatoriams-žudikams. Toks yra pasaulis “posttiesos” eroje – nusikalstamos mažumos manipuliuoja absoliučia dauguma ir nebaudžiamai ją išnaudoja.
Mokslininkas Leonidas Rinkas, buvęs Rusijos pilietis dabar gyvenantis JAV, dalyvavęs kuriant „Novičio“, pareiškė, kad Navalno simptomai visiškai nepanašūs į tuos, kurie atsiranda apsinuodijus šiuo karinės paskirties toksinu. Toksinas yra mirtinas ir jokių galimybių išgyventi aukai nepalieka. Jo nuomone, jeigu A.Navalnas būtų buvęs apnuodytas “Novičiok”-u, tai jau būtų mirę jis pats, jo žmona, visi ne tik su juo tuo nelaimingu reisu skridę lėktuvo keleiviai, bet ir Omsko ligoninės gydytojai, pacientai, lėktuvo, nuskraidinusio jį į Vokietiją ekipažas, “Charite” ligoninės Berlyne personalas ir pacientai. Tačiau, kaip mes matėme ir žinome, visi su pavojingu pacientu kontaktavę asmenys yra gyvi ir sveiki.
Vakarų pučiamo rusofobinio skandalo komizmą dar sustiprina ne tik aplinkybė, kad visi Rusijos opozicionieriai greitai miršta tik įkvėpę Vakarų “laisvės” oro. Stebina toks atsainus požiūris į galingiausią pasaulyje Rusijos žvalgybos FST darbuotojus, kuriais yra nuolat gąsdinami Vakarų piliečiai. Jeigu tikėti Vakarų melo propagandos šarlatanais, tai Rusijos žvalgybos Nepageidautinų Asmenų Likvidavimo skyriuje dirba puikūs šaudytojai iš pistoleto, nepralenkiami profesionalai-suvažinėtojai automobiliu, tačiau visus Rusijai kenkiančius asmenis vadovybė kažkodėl visada paveda pašalinti kažkokiam Mediči dinastijos nuodytojų fanui, kuriam viskas išeina atbulomis rankomis?!… Mažai tikėtina situacija tokioje solidžioje žvalgybos organizacijoje, tačiau Vakarų melo propagandos išauginta informacinio karo aukų karta tiki, kad juos “Rusai puola!”…


Ir šita Vakarų padugnių ir nusikaltėlių sukonstruota irreali realybė, ant Jozefo Gebelso pamatų pastatytos Vakarų pasaulio “vertybės”, irracionali tikrovė atkakliai stumia žmoniją branduolinės katastrofos bedugnės link. Ir nustums. Jeigu JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO tarptautiniams nusikaltėliams, jų liokajams ir samdiniams NATO kolonijose, nebus kuo greičiau pradėtas tarptautinis tribunolas jų nusikaltimams tirti, Niurnbergas-II Tribunolas Vakarų tarptautiniams nusikaltimams, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti.
Tiesai ir Teisingumui posttiesos melo pasaulyje reikalinga skubi pagalba, kiekvieno piliečio aktyvi parama ir konstruktyvi, energinga veikla.
Kitaip niekšybės eros triumfas užbaigs Žemės civilizacijos istoriją.

Keep Reading
By
Aktualijos

NE BALTARUSIJOS MAIDANIZAVIMUI! 2020-08-19 Baltarusijos palaikymo akcija prie Baltarusijos ambasados Vilniuje.

By
Šiandien, 2020-08-19, 17 valandą Baltarusijos Respublikos ambasados įvyko akcija Baltarusijos liaudies kovai prieš JAV-NATO-ES maidaninę agresiją paremti. Mitingo dalyviai išreiškė paramą Baltarusijai, jos teisėtai valdžia ir pasmerkė Vakarų agresiją prieš Baltarusijos tautą. Kalbėjo Jonas Kovalskis, Žilvinas Razminas, Kristoferis Voiška. Mitingo dalyviai paskelbė tokį pareiškimą:
Lietuvos kairiųjų jėgų sąjunga
Lietuvos išsivadavimo sąjunga
PAREIŠKIMAS
DĖL JAV-NATO-ES MAIDANINĖS AGRESIJOS PRIEŠ BALTARUSIJĄ
Žlugus Tarybų Sąjungai, visose buvusiose sąjunginėse respublikose prasidėjo visaliaudinės nuosavybės grobstymas, prichvatizacija ir tarybinio palikimo naikinimas. Baltarusija, 1994 m. į valdžią atėjus ALESKSANDRUI LUKAŠENKAI, atsilaikė prieš Vakarų globalinio kapitalo invaziją, išsaugojo savo suverenumą, nacionalinius, baltarusių tautai dirbančias pramonę, kolektyvinį žemės ūkį, švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sistemas, įžengė į XXI amžių ne kaip laukinio grobuoniško kapitalizmo, bet kaip socialinė valstybė.
Tokia Baltarusija, žinoma, negalėjo įtikti Vakarams, JAV-NATO-ES neokolonijinei imperijai, kurios tikslas visada buvo visų Rytų Europos šalių pramoninio potencialo užgrobimas, sunaikinimas ir jų gyventojų pavertimas pigios, darbščios ir kvalifikuotos darbo jėgos Europos Sąjungai šaltiniu.
Suvereni Baltarusija visada buvo vadinamų „spalvotų revoliucijų“ – pagrindinio JAV-NATO-ES imperijos neokolonijinės ekspansijos, Vakarų hibridinio karo prieš suverenias, neoliberaliam diktatui nepasiduodančias tautas ir valstybes – taikiniu. Vakarai ne kartą bandė įvykdyti spalvotą revoliuciją-maidaną Baltarusijoje. Tačiau Baltarusijoje visada patirdavo pralaimėjimą. Ukrainoje nugalėjusi „spalvota revoliucija“ – Ukrainos „Euromaidanas“ – sunaikino kažkada turtingiausią TSRS respubliką, pavertė ją pilietinio karo, humanitarinės katastrofos, masinio skurdo ir emigracijos, neteisybės ir savivalės zona. Maidanas kaimyninėje Ukrainoje akivaizdžiai ir įtikinamai parodė, koks likimas laukia šiuo keliu pasukusių šalių.
Šiandien analogišką „spalvotą revoliuciją“-valstybinį perversmą vėl mėginama įvykdyti Baltarusijoje, kur, A. Lukašenkai įtikinama persvara laimėjus prezidento rinkimus, provakarietiška opozicija atsisakė teisėtų politinės kovos būdų ir ėmėsi nusikalstamų metodų iš spalvotų valstybinių perversmų gausaus arsenalo – dezinformacijos, manipuliavimo masine sąmone, nesankcionuotų mitingų ir protesto akcijų, masinių riaušių, agresyvių provokacijų, gąsdinimų prieš opozicijos nepalaikančius Baltarusijos piliečius, milicijos ir OMON‘o pareigūnus.
Bet kuri valdžia turi trūkumų. Kritikuoti ir A.Lukašenką, ir Baltarusijos valdžią apskritai, be abejo, yra pagrindo. Ir tai yra Baltarusijos piliečių neatimama teisė, tačiau tai yra Baltarusijos VIDAUS REIKALAS, į kurį pagal tarptautinės teisės normas neturi teisės kištis jokie Vakarų „geradariai“, „taikdariai“, „tarpininkai“. Šiai dienai matome, kaip į Baltarusijos vidaus politinius procesus akivaizdžiai kišasi išorės jėgos, sorošinės JAV-NATO-ES agentūros, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos marionetinės vyriausybės, kurios skatina apsišaukėlės Svetlanos Tichanovskajos prezidentines ambicijas, dar daugiau – atvirai remia, finasuoja fašistuojančių, kriminalinių bei pusiau kriminalinių smogikų vykimą į Baltarusiją riaušėms kelti ir gilinti pilietinį konfliktą šalyje.
Lietuva, konkrečiau, Lietuvos kompradorinė valdžia su prezidentu Gitanu Nausėda ir Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi priešakyje bei su didžiuliu dvaro liokajų ir oficiozinės žiniasklaidos palaikymu, ne šiaip kišasi į kaimyninės valstybės – realiai suverenios, nepriklausomos Baltarusijos vidaus reikalus, bet faktiškai kursto pilietinį karą, panašų į jau vykstantį dėl tų pačių „taikdarių“ kaltės Donbase.
Šių aplinkybių bei faktų šviesoje mes, žemiau pasirašiusieji, atstovaudami aukščiau nurodytus visuomeninius judėjimus ir Baltarusijos bei kitų Lietuvos kaimynų atžvilgiu draugiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius:
1. KATEGORIŠKAI SMERKIAME Lietuvos vyriausybės ir prezidentūros nedraugiškus, neteisėtus veiksmus Baltarusijos valstybės, jos suvereniteto, politinės sistemos ir teisėto prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. SMERKIAME Lietuvos valdžios remiamas provokacijas Baltarusijos viduje;
2. IŠREIŠKIAME SAVO SOLIDARUMĄ su Baltarusija, su patriotiška Baltarusijos visuomene, su Baltarusijos valdžia ir prezidentu ALEKSANDRU LUKAŠENKA jų ŠVENTOJE KOVOJE už šalies laisvę ir nepriklausomybę nuo JAV-NATO-ES vaivorykštinio neokolonializmo. Kovoje už suverenios Baltarusijos ateitį ir išlikimą;
3. RAGINAME Baltarusijos prezidentą, Baltarusijos patriotinę visuomenę, Baltarusijos valdžią bei jėgos struktūras nepasiduoti vidaus priešų bei jų šeimininkų iš užsienio (JAV-NATO-ES) spaudimui, tvirtai ir ryžtingai ginti savo Tėvynę Baltarusiją nuo Vakarų maidaninės agresijos. PRALAIMĖJIMAS BALTARUSIJOS LIAUDŽIAI REIKŠTŲ SAVO LAISVOS ŠALIES SUNAIKINIMĄ.
Baltarusiai! Draugai, broliai ir seserys! Jums prieš akis istorinis pasirinkimas – arba apginti savo Tėvynę, arba atiduoti ją vidaus ir išorės priešams, kurie, sunaikinę Baltarusijos pramonę ir žemės ūkį, BŪTINAI išveš jus pigia darbo jėga į Vakarus europiečių batus ir tualetus valyti! Jus stebi ir širdyse palaiko ne tik Rusija, bet dori ir sąmoningi broliškųjų tautų žmonės! Ir mes, laisvieji lietuviai, su jumis!
NE – BALTARUSIJOS MAIDANIZAVIMUI!
NE – JAV-NATO-ES PROVOKACIJOMS PRIEŠ BALTARUSIJĄ!
BALTARUSIJOS PREZIDENTAS YRA ALEKSANDRAS LUKAŠENKA!
TEGYVUOJA BALTARUSIJA!
FAŠIZMAS NEPRAEIS!
 
Vilnius, 2020. 08. 19.
 
Jonas Kovalskis
Kristoferis Voiška
Konstantinas Gorškovas
Žilvinas Razminas

ПЕРЕВОД НА РУССКИЙ ЯЗЫК

19 августа 2020 года в 17.00 у Посольства Республики Беларусь состоялась акция в поддержку борьбы белорусского народа против майданной агрессии США-НАТО-ЕС. Участники митинга выразили поддержку Беларуси, ее законному правительству и осудили агрессию Запада против народа Беларуси. Выступили: Йонас Ковальскис, Жильвинас Разминас, Кристоферис Войшка. Участники митинга выступили со следующим заявлением:

Союз левых сил Литвы
Союз освобождения Литвы
ЗАЯВЛЕНИЕО О МАЙДАННОЙ АГРЕССИИ США-НАТО-ЕС ПРОТИВ БЕЛАРУСИИ

С распадом Советского Союза во всех бывших союзных республиках начались расхищение всенародной собственности, прихватизация и уничтожение советского наследия. Беларусь, когда в1994 г.  пришел к власти АЛЕКСАНДР ЛУКАШЕНКА , успешно отразила вторжение западного глобального капитала, сохранила свой суверенитет, национальную, работающую на благо всего белорусского народа промышленность, коллективное сельское хозяйство, образование, здравоохранение и системы социального обеспечения, вступила в 21 век не как государство дикого хищнического капитализм, а как социальное государство.

Такая Беларусь, конечно, не могла понравиться Западу, неоколониальной империи США-НАТО-ЕС, целью которой всегда было захватить промышленный потенциал всех восточноевропейских стран и превратить их население в источник дешевой, трудолюбивой и квалифицированной рабочей силы для Европейского Союза.

Суверенная Беларусь всегда была целью так называемых «цветных революций» – главного оружия неоколониальной экспансии империи США-НАТО-ЕС, гибридной войны Запада против суверенных наций и государств, отвергающих  “ценности”  неолиберальной диктатуры. Запад неоднократно пытался осуществить в Беларуси цветную революцию – Майдан. Однако В Беларусии всегда терпел поражение. Победа «цветной революции» на Украине – украинского «Евромайдана» – разрушило некогда богатейшую республику СССР, превратив ее в зону гражданской войны, гуманитарной катастрофы, массовой нищеты и эмиграции, несправедливости и произвола. Майдан на соседней Украине наглядно и убедительно показал судьбу стран, которые повернули по пути майданного мракобесия.

Сегодня аналогичная «цветная революция», попытка государственного переворота снова предпринимается в Беларуси, где после убедительной победы Лукашенко на президентских выборах прозападная оппозиция отказалась от законной политической борьбы и прибегла к криминальным методам за власть из богатого арсенала цветных революций – несанкционированные митинги и акции протеста, массовые беспорядки, агрессивные провокации, запугивание не поддерживающих оппозицию граждан Беларуси, сотрудников милиции и ОМОНа.

У любого правительства есть недостатки. Конечно, есть все основания для критики и А.Лукашенко, и белорусских властей в целом. И это неотъемлемое право граждан Беларуси, но это ВНУТРЕННЕЕ ДЕЛО БЕЛАРУСИ, в которые по нормам международного права никакие западные «благотворители», «миротворцы», «посредники» не имеют права вмешиваться. Сегодня мы являемся свидетелями явного вмешательства во внутренние политические процессы Беларуси со стороны внешних сил, соросовских агентств США-НАТО-ЕС, марионеточных правительств Польши, Украины и Литвы, которые продвигают президентские амбиции самопровозглашенной Светланы Тихановской, более того – открыто поддерживают, финансируют поездки фашиствующих, криминальных и полукриминальных молодчиков в Беларусь для разжигания беспорядков и обострения гражданского конфликта в стране.

Литва, в частности литовское компродорное правительство во главе с президентом Гитанасом Науседой и министром иностранных дел Линасом Линкявичюсом при огромной поддержке придворных лакеев и официальных СМИ, не только нагло вмешивается во внутренние дела соседнего государства – поистине суверенной, независимой Беларуси, но на самом деле активно продвигает гражданскую войну, подобную той, что уже происходит по вине тех же «миротворцев» на Донбассе.

В свете этих обстоятельств и фактов мы, нижеподписавшиеся, представляющие вышеупомянутые общественные движения и дружественно настроенных к Беларуси и другим соседям граждан Литвы:

  1. Мы КАТЕГОРИЧЕСКИ ОСУЖДАЕМ недружественные, противоправные действия литовского правительства и президента по отношению к государству Беларусь, ее суверенитету, политической системе и законному президенту Александру Лукашенко. ОСУЖДАЕМ провокации, поддерживаемые правительством Литвы в Беларуси;
  2. МЫ ВЫРАЖАЕМ СОЛИДАРНОСТЬ с Беларусью, с патриотическим белорусским обществом, с правительством Белоруссии и президентом АЛЕКСАНДРОМ ЛУКАШЕНКО в их СВЯТОЙ БОРЬБЕ за свободу и независимость страны от радужного неоколониализма США-НАТО-ЕС. В борьбе за будущее и выживание суверенной Беларуси;
  3. ПРИЗЫВАЕМ Президента Беларуси, Белорусское патриотическое общество, белорусское правительство и силовые структуры не поддаваться давлению внутренних врагов и их хозяев из-за рубежа (США-НАТО-ЕС), твердо и решительно защищать свою Родину Беларусь от агрессии прозападного Майдана. ПОРАЖЕНИЕ В ЭТОМ ПРОТИВОСТОЯНИИ ДЛЯ БЕЛОРУССКОГО НАРОДА ОЗНАЧАЕТ КОНЕЦ СВОБОДНОЙ БЕЛОРУСИИ.

Белорусы! Друзья, братья и сестры! Перед вами исторический выбор – либо защитить свою Родину, либо отдать ее внутренним и внешним врагам, которые, разрушив белорусскую промышленность и сельское хозяйство, отправят  вас дешевой рабочей силой на Запад чистить обувь и туалеты европейцев! Не только Россия, но и все честные и сознательные люди братских народов смотрят на вас и поддерживают вас! Мы, свободные литовцы, с вами!

Белорусь, проснись! Беларусы, не сидите дома! Майданутые ” с добрыми лицами” не Лукашенко свергают, не с режимом борются, – майданутые крадут у вас Родину! Сегодня все должны выйти на защиту законной власти – только так сохраните свою страну.

НЕТ МАЙДАНИЗАЦИИ БЕЛАРУСИ!

НЕТ – ПРОВОКАЦИЯМ США-НАТО-ЕС ПРОТИВ БЕЛАРУСИ!ПРЕЗИДЕНТ БЕЛАРУСИ АЛЕКСАНДР ЛУКАШЕНКА!

ДА ЗДРАВСТВУЕТ БЕЛАРУСЬ!

ФАШИЗМ НЕ ПРОЙДЕТ!

Вильнюс, 19 августа 2020 г.

Йонас Ковальскис

Кристофер Войшка

Константин Горшков

Жильвинас Разминас

Keep Reading
By
Aktualijos

JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą apie „Rusijos propagandos ekosistemą“

By
JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą apie „Rusijos propagandos ekosistemą“

GEC Special Report: Russia's Pillars of Disinformation and ...JAV valstybės departamento, kuris koordinuoja visų JAV globalinių propagandos ir melo korporacijų informacinio karo prieš viso pasaulio tautas atakas, Globalinio melo centras (GEC) paskelbė pranešimą „Rusijos dezinformacijos ir propagandos ekosistemos pagrindai“, kuriame aprašoma „Rusijos propagandos ir dezinformacijos sistema“.

Iš esmės šis “centras” šiame pranešime atskleidė JAV vykdomo informacinio karo prieš viso pasaulio tautas metodus, priemones, negarbingas formas, visą JAV ir jos kontroliuojamų feikinių naujienų gamybos, platinimo ir poveikio nešvarų arsenalą. Tačiau, kaip tai įprasta JAV informacinio karo nusikaltėliams, visus JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO vykdomo globalinio informacinio karo nusikaltimus “nurašė” savo įvykdytų tarptautinių nusikaltimų aukoms ir  pirmiausia, žinoma, Rusijai. Rusija, matote, jau išmoko daugiau ar mažiau sėkmingai atremti Vakarų informacinio karo agresijas, sėkmingai demaskuoja JAV-NATO tarptautinius nusikaltimus ir nuolat viešina “šviesiųjų demokratų” nešvarius darbelius pasaulio bendruomenei. Maža to, Rusija savarankiškai, niekieno nepadedama sukūrė labai efektyvią globalinę televiziją Russia Today, kuri negailestingai kasdien transliuoja tiesą apie JAV-NATO globalinį melo ir dezinformaciją. Ir tokių Rusijos kontroliuojamų tarptautinių televizijos ir radijo kanalų klausosi vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Tokia “agresyvi” Rusijos savigyna nuo Vakarų informacinio karo agresorių išpuolių sukėlė NATO kolonizatorių įniršį – JAV, Didžiosios Britanijos dezinformacijos platintojai nėra pratę atsakyti už savo tarptautinius nusikaltimus, jie net sveikos, sąžiningos konkurencijos negali pakęsti. Visą 20 amžių užtikrintai dominavę globalinio melo ir dezinformacijos srityje tarptautiniai Vakarų smegenų plovikai pajuto realią Niurnbergo Tribunolo grėsmę už jų nebaudžiamai vykdytus visą amžių nusikaltimus žmoniškumui. Ir griebiasi visų, pačių nešvariausių priemonių, kad išvengtų baudžiamojo nuosprendžio.

NATO šalių dezinformacijos priemonėse dominuojančios gebelsiškos propagandos taisyklės skelbia:

– kuo didesnis melas, tuo greičiau juo patiki žmonės;

– tūkstantį kartų pakartotas melas darosi panašus į tiesą;

– per masines NATO dezinformacijos priemones galima bet kurią tautą padaryti valdoma gyvulių minia;

– atimk iš žmonių jų tikrą istoriją, ir kita karta išaugs mankurtais;

– Vakarų pasaulio “vertybių” propagandai svarbu ne faktai, svarbiausia yra paveikti žmonių emocijas, sukuriant netikrą grėsmę ir dehumanizuojant priešininką.

Šios ir kitos Jozefo Gebelso taisyklės, tapusios Vakarų žiniasklaidos (?) pagrindu,   padėjo NATO kolonizatoriams pavergti daugybę tautų, išplauti didelėms žmonių masėms smegenis iki beviltiško idiotizmo lygio. Ypatingai  tokiai melagingai liberaliai dezinformacijai yra imlūs nacionalistai, religiniai fanatikai, bestuburiai kompradorai ir savanaudžiai niekšai bet kurioje etninėje bendruomenėje. Juos tiesiog užburia JAV-NATO propagandinis melas, totalinė dezinformacija, fašistinės idėjos, militarizmo psichozė, pateikiami patriotinės, etninės, religinės ar liberalios laisvės mitologijos padaže. Svarbu, kad JAV-NATO dezinformacija būtų nuolat transliuojama į mases per visus vietinės propagandos kanalus. Ir šiuos kanalus privalo kontroliuoti kruopščiai atrinkti vietiniai informacinio karo prieš savo tautas nusikaltėliai. Tokie kanalai dar išdidžiai vadinami (kad totalinio smegenų plovimo aukos, masinės dezinformacijos vartotojai nesuprastų, jog jais yra begėdiškai manipuliuojama) “nacionaliniais” transliuotojais. Kaip buvo paskirta LRT vadove gyvuliškai rusobiško “Delfio” buvusi kuratorė Monika, manau, visi pamenate. Visose kitose “nepriklausomose” Lietuvos medijose kadrai atrenkami tuo pačiu landsberginės filtracijos būdu – nors ir kiaulė, bet sava. Tokiam postui užimti kvalifikacija yra dešimtas dalykas. Svarbu yra lojalumas liberalios niekšybės sistemai, ištikimybė liberalizmo principams ir besąlygiškas paklusnumas šeimininkams iš Vašingtono ir Londono. Jokių klausimų neuždavinėti – pasakė Vašingtone “Fas!”,  ir lojame ant metropolijos priešų 24/7 online režimu.

Taigi, minėtas “pranešimas” apima  net 77 totalinės JAV dezinformacijos puslapius, ir turinio galite neskaityti, jeigu perskaitėte aukščiau pacituotus daktaro Jozefo Gebelso melo propagandos principus. Jie tokie veiksmingi, kad nemaža dalis praėjusių JAV dezinformacijos smegenų plovimo mašiną japonų jau tiki, kad 1945-08-06 atominę bombą ant Hirosimos numetė ne “demokratai” JAV, o “tironas” TSRS ir J. Stalinas asmeniškai!!.. Jeigu galima taip drastiškai išplauti smegenis branduolinį pragarą patyrusioms amerikiečių aukoms, tai kokiems nors estams, ukrainiečiams, gruzinams ar lietuviams bet kuris tapinas su savo apgailėtina tv-bla-bla-šou čiabuviams stogą nuraus negrįžtamai. Ir tiesa, tokia sąmonės kolonizavimo televizija privalo vadintis itin gražiai, kad avys nesuprastų, pavyzdžiui “Laisvė.tv”. Arba “Teisė žinoti”. Arba tiesiog “Naujienos”, kuriose naujienų su žiburiu nerasi – tik kalnas propagandos.

Negalima nepacituoti šio “pranešimo” perlų: “Rusijos dezinformacijos ir propagandos ekosistema – tai oficialių, valdomų ir anoniminių komunikacijos priemonių ir platformų visuma, kuriuos Rusija naudoja kurdama ir platindama melagingas istorijas. Ekosistema susideda iš penkių pagrindinių komponentų: oficialios vyriausybės komunikacijos, valstybės finansuojami globaliniai transliacijų kanalai, nepriklausomų išteklių kūrimas, socialinių tinklų išnaudojimas ir kibernetinė dezinformacija “, – labai rimtu teigiama JAV valstybės departamento, pasaulinio dezinformacijos tinklo koordinatoriaus svetainėje paskelbtame pranešime.

Čia kas buvo?!..  JAV Valstybės departamentas ką tik sudegino Lietuvos ir kitų marionetinių režimų melo propagandos kontoras. Iki pamatų pelenais pavertė. Iš JAV propagandistų pateikto  Rusijos propagandos ekosistemos apibrėžimo tiesiog milžinišku ūgiu ir visu savo pasibjaurėtinu turiniu iškyla … valatkodelfinės nešvarios propagandos sorosinis statinys. LRT – LNK,tv3, dezinfotv, Lietuvos Rytas, delfis, M1, Laisvės meluoti.tv). Įvairūs “institutai, Rytų Europos pornostudijų centrai, “ekspertai”, “apžvalgininkai”, “specialistai”, “nepriklausomi” visi iki koktumo. Visokie sąjūdžiai, sąjungos, fašistinės, militaristinės, jaunimo  organizacijos. Ir pagaliau visokie socialinių tinklų padugnės, etatiniai skundikai, provokatoriai, jorkšyrų elfai, vatnikai, vakcinos nuo vatnikų, meškiukai ir panašus zoologijos sodas. Ir visą šitą milžinišką žmonių kvailinimo sistemą visose bananų respublikose kontroliuoja … JAV, Didžioji Britanija.  Būten šios šalys sugebėjo žodžiams ” Vakarų totalinis melas ir totalinė dezinformacija” sudėti visiškai priešingą prasmę – “kova su Rusijos propaganda”. Išradinga, turiu pripažinti.

 Lietuvos minėtoje “kovos su Rusijos propaganda” melo ir dezinformacijos sistemos aviliuoseje net “darbuotojai” tie patys dūzgia, laksto suprakaitavę iš vienos melo kontoros į kitą. Padugnių visoms lietuviškų “kibernetinių saugumo pajėgų” kontoroms jau nepakanka, kadangi save gerbiantys žmonės tokiose vietose dirbančiais savęs neįsivaizduoja. Padorių žmonių visuomenėje, kaip ten liberalai nesistengtų nuleisti visus iki liberalaus gyvulio lygio, vis tiek yra daugiau. Todėl žydriesiems savukynams ir tenka “plušėti” keliais etatais. Ačiū  dėdei Semui, jis žalio pjaustyto beverčio popieriaus savo vergams prispausdina pakankamai, o Judo sidabriniai jiems nekvepia.

Bet grįžkime prie “pranešimo” perlų. Kaip Rusijos dezinformacijos ir propagandos pavyzdžiai yra pateikiamos ilgai ir kantriai rinktos  Rusijos  žiniasklaidos priemonių antraštės. Labiau tikėtina, kad šias antraštes kūrė patys Vašingtono fantazuotojai. Jiems po Skrypalių “nužudymo” feiko ir panašių rusofobinių klastočių paleidimo į pasaulį sukurpti kažkokią antraštę – vieni juokai, vienos pypkės, kaip sakė Šerlokas Holmsas, reikalas. Net nepatogu siūlyti perskaityti kokių nors LT oficiozų bet kurios dienos pranešimų antraštes apie Rusiją. Ten tik svastikos dar nespausdina, o visa kita beveik niekuo nesikiria nuo II Pasaulinio karo laikų J.Gebelso propagandos ministerijos pranešimų apie TSRS. Vienas prie vieno.

Toliau pranešimo autoriai savo agentus visame pasaulyje stiliuje “Mes – NATO! Mes – gauja! Ujujui!” drasina beribėmis JAV -NATO melo galimtybėmis – nors „Rusijos dezinformacija (skaityk, tiesa apie JAV-NATO nusikaltimus žmoniškumui) kelia grėsmę, ji nelieka neišspręsta“.„JAV vyriausybė, mūsų sąjungininkai ir partneriai, viso pasaulio informacinio karo nusikaltėliai, melagiai ir klastotojai, JAV kontroliuojamos tarptautinės institucijos, JAV valdomos 5 kolonos visame pasaulyje, kompradoriniai elitai, pseudomokslų akademinės bendruomenės, grobuoniškas globalinis privatusis sektorius ir viso pasaulio padugnės nesėdės be darbo, kol Rusija sėkmingai naudodama  šiuolaikinės komunikacijos formas narsiai kovos su Vakarų pasaulio dezinformacija, kol Rusija nuolat viešins JAV-NATO nusikaltimus prieš žmoniją, demaskuos  Vakarų feikines naujienas, dėl ko visas pasaulis vis plačiau atveria akis į JAV-Didžiosios Britanijos nusikalstamą praktiką informacinėje erdvėje, o tautos vis drasiau nusimeta JAV-NATO platinamus masinės sąmonės kolonizacijos pančius ir pamato Vakarų kolonizatorius Tiesos šviesoje, pamato Vakarų “demokratų” melą, liberalų diktatūrą tokius, kokie jie yra  iš tiesų” – sakoma tarp eilučių pranešime. Ir Vakarų globalinės dezinformacijos tinklai neketina sudėti ginklų, žada didinti melo produkcijos gamybą keleriopai.

Pasaulinis melo centras (GEC) vadovauja ir koordinuoja JAV federalinės vyriausybės pastangas skleisti užsienyje ir šalies viduje propagandą ir dezinformaciją, kovoja su Tiesa, su alternatyviais informacijos šaltiniais, skleidžiančiais tiesą apie kapitalizmo, liberalizmo, globalizmo ir JAV-NATO tarptautinius nusikaltimus. Geras melas – tai pusė tiesos, teigia GEC ančių kepėjai.

Liepos pabaigoje JAV valstybės departamentas paprašė padidinti dvigubai – iki 138 mln. USD – GEC finansavimą 2021 m., kad būtų masiškiau gaminami antirusiški, antikinietiški, antitarybiniai prasimanymai su skambiu pavadinimu “kova su „Rusijos propaganda“. Savo kalboje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pavadino Rusiją „destabilizuojančia autoritarine jėga Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Vakarų demokratijose“, kuriose valstybinius perversmus, karines intervencijas, bombardavimus, žudynes ir kitus tarptautinius nusikaltimus jaus spėjo įvykdyti JAV-NATO karo nusikaltėliai.

Ko laukti Lietuvoje? Akivaizdu, landsberginės chuntos kontroliuojami melo ir propagandos centrai organizuos naują “raganų medžioklės” sezoną, naują liberalios cenzūros, patriotinės diktatūros bangą, vėl surengs parodomuosius susidorojimo su kitaminčiais politinius teismo farsus, pasiųs už grotų dar kartą A.Paleckį, nuteis dar vieną P.Masilionį, nuvers dar vieną paminklą tarybiniam lietuvių literatūros klasikui, priims dar vieną žodžio laisvę drastiškai ribojantį įstatymą, paleis nuo grandinių liberalių, fašistinių organizacijų smogikus ar kažką panašaus. Tiesos ministerijos kovos su minties nusikaltimais arsenale priemonių pakanka.

O kol kas JAV, kurios kišasi į beveik viso pasaulio šalių vidaus reikalus ir ypatingai į tų šalių rinkimus, paskelbė 10 mln. dolerių premiją tam , kuris sukurps įtikinamiausią feiką apie “Rusijos kišimąsį į JAV rinkimų procesą”. JAV Senatas išleido net 22 mln. USD ieškodamas Kremliaus rankos praėjusiose 2016 metų JAV prezidento rinkimuose. Ir nieko nerado. Sunku yra ieškoti juodos katės tamsiame kambaryje, kai ten jos nėra ir būti negali. Todėl JAV globalinės dezinformacijos koordinavimo centras Valstybės departamentas nutarė eiti Vakarų dezinformatorių pramintu ir patikimu taku – patys sukurs melą ir patys save apdovanos už kovą su juo.

Proamerikietiški melagiai ir dezinformatoriai visose šalyse kurtinančiai drožia plunksnas. Naujas ančių medžioklės sezonas JAV-NATO melo prerijose prasideda.

Keep Reading
By
Aktualijos

Istorinė data. 1940 metų liepos 14-15 d. įvyko lietuvių tautos referendumas dėl tarybų valdžios Lietuvoje sukūrimo

By

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

Keep Reading
By
Aktualijos

„Der Spiegel“ ekspertai patvirtino, kad G.Rodčenkovo parašas antirusiškose dopingo bylose buvo suklastotas

By

„Der Spiegel“ ekspertai patvirtino, kad Rodčenkovo parašas dopingo bylose buvo suklastotas
2020-07-07
Anksčiau tokias pat išvadas padarė nepriklausomi Didžiosios Britanijos ir Vokietijos ekspertai.
Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paskelbė tyrimo medžiagą, kurioje ekspertai patvirtino, kad Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriaus Grigorijaus Rodčenkovo parašas bylose, susijusiose su buvusių Rusijos biatlonininkių Olgos Zaicevos, Janos Romanovos ir Olgos Viluchinos dopingo mėginiais, yra itin žemos kokybės klastotė.

Biathlete Olga Zaitseva at the 2014 Winter Olympics in Sochi
Rusijos dukart olimpinė čempionė Olga Zaiceva Sočio Olimpiadoje, 2014 metai.

Rusijos chemikas-analitikas Grigorijus Rodčenkovas išgarsėjo 2016 m., kai paskelbė, kad Rusijoje neva vykdoma valstybinė dopingo programa.
Nagrinėjant WADA ir G.Rodčenkovo apšmeižtų Rusijos sportininkų skundus Sporto arbitražo teismui (CAS) Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pateikė devynis Rodčenkovo rašytinius parodymus.
Anksčiau nepriklausomi britų ir vokiečių ekspertai nustatė, kad chemiko parašai Rusijos biatlonininkų bylose yra suklastoti.
„Der Spiegel“ cituojami ekspertai priėjo išvados, kad ta pati byla su suklastotu Rodčenkovo parašu buvo įdėta į du skirtingus dokumentus  kaip rašytiniai įrodymai. Kiti dokumentai buvo pasirašyti ranka, bet greičiausiai ne Rodčenkovo. Atitinkama išvada pateikta skaitmeninėje teismo medicininės ekspertizės ataskaitoje.

Григорий Родченков Виталий Белоусов/ТАСС
WADA’os nusamdytas chemikas-klastotojas Grigorijus Rodčenkovas klastoja Rusijos sportininkų dopingo mėginius.

„Kai gynyba išreiškė abejones dėl parašų autentiškumo pirmąją CAS posėdžio dieną kovo mėnesį, TOK per 24 valandas pateikė naują Rodčenkovo pažymą, tačiau tai nepaaiškina, kaip buvo gauti parašai kituose dokumentuose“, – rašoma tekste.
Negana to, „Der Spiegel“ parašė, kad aptiktas du kart olimpinės biatlono čempionės Olgos Zaicevos dopingo mėginyje DNR priklauso jos vyrui, o tai reiškia, kad O.Zaiceva yra nekalta ir ji diskvalifikuota nepagrįstai, remiantis britų bei JAV šnipų organizacijų sukurptomis klastotėmis, JAV ir D. Britanijos nusikalstamoms valstybėms vykdant tarptautinius nusikaltimus, siekiant diskredituoti Rusijos sportą per korumpuotus WADA ir TOK.
„Kai kurie Šveicarijoje vykstančio antirusiško sporto teisminio proceso įrodymai, kuriuos paskutinėmis savaitėmis tyrinėjo „Der Spiegel“, ne tik patvirtina O. Zaicevos pateiktus teiginius dėl savo nekaltumoą, bet ir apskritai aiškiai rodo, kad korumpuotų WADA/TOK sukelta antirusiška isterija pavadinimu “Sočio olimpiados diskreditavimo kampanija” yra tik mažytė JAV, Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų oficialiai vykdomos valstybinės tarptautinio terorizmo visame pasaulyje globalinės programos dalis.
Korumpuotas TOK, korumpuotos WADA iniciatyva ir remiantis išsigimėlio prekiautojo dopingu G.Rodčenkovo suklastotais “įrodymais” visam gyvenimui diskvalifikavo Zaicevą, Romanovą ir Viluchiną už antidopingo taisyklių pažeidimą 2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse Sočyje ir anuliavo jų rezultatus. Minėtos sportininkės padavė skundus į Sporto arbitražo teismą. Teismo posėdis įvyko 2020 m. kovo mėn. Teismo sprendimas vis dar nėra paskelbtas.Visos trys sportininkės karjerą baigė 2017 m.


Paskutiniais dešimtmečiais vis daugėja įrodymų, kad visos tarptautinės organizacijos, kurias įsteigė, finansavo ar kuriose lemiamą įtaką turi JAV/Didžiosios Britanijos/ES/NATO valstybių spectarnybos-tarptautinio terorizmo vykdytojos, yra tik JAV-NATO tarptautinio terorizmo, neokolonijinės ekspansijos priemonės ir bevaliai įrankiai, nežiūrint į tai , kokiais kilniais tikslais jos dengtų savo veiklą. NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisija, Europos žmogaus teisių teismas, Nobelio premijų komitetas, Cheminio ginklo uždraudimo komisija, Gydytojai be sienų, Žurnalistai be sienų, Transparency International, Amnesty International, WADA, TOK praranda visą savo kilnių tikslų žavesį, kai tik patenka į JAV/GB spectarnybų rankas, ir tampa minėtų Vakarų kolonizatorių neokolonijinės ekspansijos, destrukcijos, karų, konfliktų, tarptautinių nusikaltimų bukais įrankiais. Ir vykdo tik JAV/GB nurodymus, aptarnauja tik JAV/GB tarptautinių nusikaltėlių geopolitinius interesus. Tai neginčijamai įrodo minėtų tarptautinių organizacijų ir institucijų daugybė politizuotų antirusiškų sprendimų, kurie paprastai baigiasi JAV/GB/NATO agresijomis, karinėmis intervencijomis Afganistane, Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, Sirijoje, Irane ir visame pasaulyje arba nekarinėmis Gruzijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Čekijos ir pan. bananų respublikų faktinėmis okupacijomis, kurias taip aktyviai remia tų šalių išprotėję nacionalistai, “patriotai”, fašistai, nacistai, dešiniosios partijos, įvairūs “nacionaliniai” susivienijimai, susitelkimai, santalkos, maidanai ir panašūs antiliaudiniai sąjūdžiai. Rusija šių metų liepos 4 d. priėmė savo Konstitucijos pataisas ir nuo šiol dauguma JAV/GB kontroliuojamų tarptautinių korumpuotų institucijų sprendimų keliaus į šiukšlių dėžę Rusijoje. Visos kitos JAV/GB/NATO kolonijos ir toliau kraus turtus Vakarų tarptautiniams piratams, rengs liokajiškos ištikimybės JAV vėliavai paradus savo sostinėse, išlaikys savo antiliaudinius režimus ir svaiginsis pasakomis apie Vakarų “civilizacijos vertybes”, euroatlantinę intergraciją, vakarietiškos laisvės ir demokratijos kolonijinės nirvanos stebuklus.

Aiškėjant eilinės Vakarų (JAV/GB/ES) globalinės klastotės užkulisiams, kyla natūralus klausimas – kaip bus su Griška Rodčenkovu? Žinant JAV/GB valstybinių-tarptautinių nusikaltėlių darbo metodus ir prisimenant Nemcovo, Borkos Berezovskio ir pan. antirusiškų “rezistentų” šunišką likimą, yra rimtas pagrindas manyti, kad panaudotas G.Rodčenkovas Vakarams dabar naudingesnis miręs, nei gyvas. Jis jau ilgas laikas nesimato Vakarų melo propagandos ruporų šviesoje…

Bėk, Griška, bėk…

Keep Reading
By
Publicistika

“Google” klastoja paieškos rezultatus ir kariauja nešvarų informacinį karą prieš žmoniją

By

„Google“ iš paieškos rezultatų šalina teigiamus faktus apie TSRS

„Kaspersky Laboratorija“ specialistai atliko plataus masto pagrindinių internetinių paieškos sistemų tyrimą ir priėjo prie išvados, kad didžiausia pasaulyje paieškos sistema tyčia pašalina faktus apie Tarybų Sąjungos pasiekimus.
„Mes ištyrėme daugiau nei 10 tūkst. paieškos užklausų ir dabar galime vienareikšmiškai tvirtinti, kad „Google “visiškai pašalina arba siunčia teigiamus faktus apie TSRS pasiekimus į labai tolimus atsakymų puslapius. Tokios “Google” nesąžiningos manipuliacijos taikomos ieškant atsakymų į užklausas apie tarybinių mokslininkų pasiekimus, tame skaičiuje, kosmoso tyrinėjimuose ir branduolinės energetikos srityje, tarybinių gydytojų nuopelnai žmonijos pergalėje kovoje su raupų epidemija ir kt. Taip pat tyčia “Google” menkina TSRS vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, informacijos vartotojui paieškų sistema dažniausiai pateikia tik neigiamus faktus apie tarybinius karius, ir tik gal 20 puslapyje pateikiamos tikrovę atitinkanti informacija apie Tarybų Sąjungos Pergalę prieš Vakarų fašizmą. Mūsų nuomone, viso to tikslas yra apjuodinti, paniekinti Tarybų Sąjungą ir Rusiją, dirbtinai sukonstruoti mūsų šalies įvaizdį kaip atsilikusios ir laukinės . Tai labai pavojinga, nes pagrindinis šiuolaikinio jaunimo informacijos šaltinis yra atsakymai į užklausas paieškos sistemose“, – teigia Vladislavas Žuravliovas, vyriausias „ Kaspersky Lab“ SEO ir SMM ekspertas.
Kaip tapo žinoma, atitinkama ataskaita jau buvo pateikta Valstybės Dūmos informacinės politikos, informacinių technologijų ir ryšių komitetui. Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl Rusijos reagavimo į „Google“ politiką, visai įmanoma, kad nusikalstama JAV šnipų įmonės “Google” veiklas Rusijoje šalyje bus apribota, JAV militaristinei organizacijai “Google” bus skiriamos baudos už dezinformacijos ir melagingos propagandos platinimą, siekiant padaryti taikiai ir demokratiškai Rusijai itin didelio masto ekonominę, politinę, socialinę, finansinę ir kultūrinę žalą, prilygintiną JAV-NATO karinės agresijos metu padarytai žalai.

Facebook cenzūra jus apsaugo nuo tikrovės

Visi, kuriem teko nuolat būti blokuojamam kitos JAV šnipų organizacijos “Facebook”, jau seniai suprato, kad esate blokuojami ne todėl, kad esate patologiškai nemandagus, kalbate nepagarbiai, skatinate neapykantą dėl rasės, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos. Palyginti su ta neapykanta ir tulžimi, kurią lieja D.Grybauskaitės išsigimę augintiniai “Jorkšyrų elfai”, “Vakcina nuo vatnikų” ir panašūs savukynai-kuznecovaitės-stundžios, paprastas FB vartotojas yra tiesiog bažnyčios choro berniukas, net jeigu ir plūstųsi visą parą lyg bocmanas iš piratų laivo. Facebookas tiesiog yra dar viena nusikalstama Vakarų kolonizacijos priemonė – biblinė Vakarų civilizacijos niekšybės koncentracija, nešvaraus Vakarų informacinio karo prieš žmoniją, Vakarų neokolonijinės ekspansijos įrankis, kuris neturi jokių kilnių tikslų ir dėl kurio nereikia turėti jokių iliuzijų.
Vislos pažangios technologijos, kurias pasauliui pasiūlo JAV, Didžiosios Britanijos, NATO šalių technologai, galiausiai pasirodo yra ne kas kita, o Vakarų kolonizacijos, neokolonijinės ekspansijos, melo, dezinformacijos ir klastočių priemonės. Kai tau šypsosi Vakarų konkistadorai, jie atėjo tavęs apiplėšti ir nužudyti. Kai Vakarų konkistadorai į tave kreipiasi “mano drauge”, jie turi galvoje “mano auka”. Neapgaudinėk savęs Vakarų melo propagandos primestais mitais – jų tikslas yra tave apiplėšti ir sunaikinti.

Keep Reading
By
Aktualijos

Kristoferis Voiška: Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

By

Lietuviškai amerikoniškų mankurtų eisena: ko nesupranta kritikai?

2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com/2020/06/lietuviskai-amerikonisku-mankurtu.html#more
Kristoferis Voiška
Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas.

Koks? Prieš jį nurodant, reiktų patikslinti, apie ką gi šnekame. Nes, galbūt, tarp skaitančių bus ir tokių, kurie nežino, kas čia per eisena… Taigi – praėjusį penktadienį, birželio 5 d., nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Čiurlionio g. esančios JAV ambasados praėjo kelių šimtų (oficiozinėje žiniasklaidoje meluota, kad tūkstančio), daugiausiai nepilnamečių jaunuolių minia. Renginį, atrodo, ne be kai kurių vietinių palaikymo, organizavo Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai – tiek baltieji, tiek negrai, norėdami išreikšti palaikymą minėtiesiems protestams, kurie, kaip ne paslaptis, jau spėjo peraugti į masines, nuo 1968 m. Jungtinėse Valstijose nematyto masto riaušes.

Apie šiuos protestus – jų priežastis, esmę bei kryptį, savo požiūrį išdėsčiau anksčiau išėjusiame straipsnyje („Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija?“). Jame kalbėta ir apie minėtąją eiseną. Iš tiesų: Jungtinėse Valstijose vyksta kova dėl valdžios paties buržuazinio elito viduje. Tiek protrampinė, tiek antitrampinė pusės, kurių šalininkai vis aršiau reiškiasi, tėra figūros šioje šachmatų partijoje, kurią žaidžia valdančios „viršūnės“. Tuo tarpu Vilniuje vykusi eisena – pagal tarptautinį šabloną atlikta vietinių sorošinių kontorų akcija. Čia pamėginsiu išryškinti kitą dalyko aspektą, pasiremdamas prielaida, kad visi šie niuansai skaitytojui yra daugiau mažiau žinomi bei suprantami.
Kokį aspektą? Tai yra, kas, o tiksliau – kokie asmenys susirinko į praėjusios savaitės sorošinę eiseną. Kaip matyti iš gausios video medžiagos (pavyzdžiui, Ldiena.lt redaktoriaus Lauryno Ragelskio pasikalbėjimų su jo vadinamaisiais „bliakmateriais“), čia rinkosi kontingentas, kuris, nepaisant to, kad geografiškai tikriausiai ir gimė, ir užaugo Lietuvoje, įkūnija visiškai kitą, nei lietuvišką, sąmonę – jų šnekama lietuvių kalba iškraipoma gausių anglizmų, dažnai net jaučiasi, jog, kalbėdami lietuviškai, šie žmonės mąsto angliškai. Lietuvos ir jos istorijos pažinimo prasme – šių jaunųjų piliečių žinios artimos nuliui.

Pavyzdžiui, pora viename Ragelskio video siužete kalbintų mergaičių (abi – nepilnametės paauglės) bandė pagrįsti savo dalyvavimu eisenoje išreikštą poziciją: kaip argumentą pastarosios iškėlė vergų prekybos, kurioje, be abejo, didžiąją dalį pirklių sudarė baltieji, vergų masės pagrindu buvus Afrikos negrams, faktą. Anot jų, – „mes patys atsivežėme juodaodžius“. Žinančiam Lietuvos istoriją, aišku, kiltų klausimas: kas gi tie „mes“? Tikrai ne lietuviai, nes nei LDK, nei ATR kolonijų neturėjo. Paaiškėja, kad šis jaunimas savęs su „Lietuva“ ir „lietuvių tauta“ netgi nesieja – tai yra iš esmės amerikonizuoti, su anglosaksų pasauliu besitapatinantys ir, žinoma – šito neįsisąmoninantys, šį tapatumą už duotybę nekritiškai priimantys asmenys.

Šiuo požiūriu, kalba eina apie dalyko formą. Didelio čia daikto, kad jaunimas šneka angliškai, kad domisi pasaulio įvykiais? Problema ta, kad šiuo atveju – kaip, beje, paprastai ir būna – forma vienaip ar kitaip išreiškia turinį. Kokį turinį? Ogi visiškai liberastinį: iki pat šaknų, iki kaulų smegenų persisunkusį Vakaruose įsigalinčia radikalaus hedonizmo, nevaržomo geismų tenkinimo ideologija, kurią, griežtai šnekant, galime įvardyti postmoderniu liberalizmu – į jį sudedamosiomis įeina ir LGBT (t. y. seksualinių nukrypimų propagavimas, „genderių“ teorija ir t. t.), ir šiaip absoliučia „laisve“ bei „tolerancija“ žongliruojančios ideologemos.

Visa tai iššaukė nemenką kritiką iš taip vadinamų „tautiškai nusiteikusiųjų“, žodžiu – mūsiškių nacionalistų stovyklos. Pastarieji, pirmiausiai, iškėlė viską, ką pats aukščiau parašiau, bet – be to, laikydamiesi protrampiškų pozicijų – smerkė akcijos rengėjus dėl jų „provokacijos prieš Lietuvos strateginį partnerį“, t. y. – prieš Jungtines Valstijas, nes joms gi vadovauja ne kas kitas, kaip protestuotojų nekenčiamasis Donaldas Trampas. Antra, šie „dešinieji“ eitynių kritikai, kaip jiems būdinga, prikaišiojo, esą Vilniaus gatvėmis ėjo „radikalūs leftistai“ ar netgi „komunistuojantis gaivalas“, o pati akcija neva buvusi „antiamerikietškai sovietinio pobūdžio“ (taip straipsnyje „Pasaulio pabaiga: landsbergistai ir liberalai prieš Donaldą Trampą“ rašo Linas Naujelis).

Iš tiesų, šie „kairieji“ veikėjai nėra jokie marksistai ar komunistai – nieko panašaus. Tai yra kraštutiniai liberalai, geriausiu atveju žaidžiantys kairuoliškais šūkiais, bet ne daugiau. Bėda tame, kad – kaip jau esu rašęs – Vakarų pasaulyje jokio komunistinio judėjimo, kaip savarankiško politinio faktoriaus, seniai nebėra. Jo liekanos, tuo tarpu, spėjo neatpažįstamai mutuoti, šiai dienai turėdamos mažai ką (arba visai nieko) bendro su kadaise Markso iškelta komunizmo, kaip socialinio teisingumo visuomenės, kaip žmogaus tapimo Žmogumi programos, idėjiniais principais.

Juo labiau, šie „kairieji“ neturi nieko bendro nei su Tarybų Sąjunga, nei su tarybine kultūra ir ideologija, nei su tarybiniu paveldu apskritai (žodžiu – su Lietuvos ir šiaip Rytų Europos nacionalistų nekenčiamuoju „sovietizmu“). Tarybinėje visuomenėje gi tokie reiškiniai, kuriuos šiai dienai aršiausiai kritikuoja mūsų dešinieji nacionalistai, kabindami jiems „neomarksizmo“, „liberalkomunizmo“, „kultūrinio marksizmo“ ir pan. etiketes, buvo neįsivaizduojami. Tuo tarpu visa tai dirvą rado būtent Vakaruose, o paskiau – ir čia, bet tik po to, kai, atsisakę Raudonojo, komunistinio projekto ir, atitinkamai – tarybinio tapatumo – papuolėme į jų įtakos sferą.

Iš tiesų, „lietuvio“ kultūrinio kodo – kiek tokio būta kad ir 1990-aisiais, išardymas prasidėjo ne kuo kitu, kaip būtent Tarybų Sąjungos, Tarybų Lietuvos, žodžiu – tarybiškumo, tarybinio tapatumo – išardymu; XX amžiaus istorijos perrašymu antitarybiškumo, antikomunizmo ir rusofobijos dvasia bei šios dvasios įdiegimu taip pat tarybinei lietuvių tautai. Taigi tai, ką turime šiandien – yra šio atsisakymo, šios, pasakyčiau, masinės apostazės, pasekmės.

Ir ką gi turime? Vardyti galima daug: pradedant „prichvatizatorių“ įvykdytu liaudies turto išgrobstymu ir atitinkamai suluošintu krašto žemės ūkio ir pramonės potencialu, į Vakarus pigia darbo jėga išguitu milijonu lietuvių, žodžiu – ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu – baigiant vamzdžiais ant Neries kranto, „gėjų paradais“ ir viešųjų erdvių makdonaldizacija, taigi – tokiais štai dvasiniais mūsų „suvakarėjimo“, žodžiu – „desovietizavimosi“ – ženklais, kurių mūsiškiai nacionalistai neneigia ir net gana aštriai kritikuoja. Tačiau tai tėra pasekmės – o prie jų privedusios priežasties, būtent – tarybiškumo atsisakymo – šie mūsiškiai „patriotai“ gi priežastimi nepripažįsta ir pripažinti nenori.

Bet reikėtų. Juo labiau, kai užuominų negaili ir atviri liberastai, Lietuvoje aptarnaujantys sorošinio Vakarų elito flango interesus – štai Aušrinės Armonaitės komentaras dėl praėjusio penktadienio eisenos dalyvių: „Jaunimas <…> mąsto globaliai ir gyvena amerikietiškoje, Vakarų pasaulio informacinėje erdvėje… <…> seka naujienas socialiniuose tinkluose, žiūri video reportažus Instagrame ir Tiktoke, klausosi tinklalaidžių anglų kalba. Suprantu, kad kai kuriems tarybiniams piliečiams sunku juos suprasti.“

Tikriausiai pastaroji džiaugėsi tai rašydama, nes tikrai – nors, ačiū dievui, ne visas Lietuvos jaunimas toks, dalis jo, patinka mums ar ne – yra būtent tokia: amerikonizuotų, nei lietuviškos kultūros, nei istorijos nepažįstančių, aklai visą ir bet kokią propagandą iš Vakarų už paskutinės instancijos tiesą priimančių mankurtų banda. Ir, be to, būtent Armonaitės minimi „tarybiniai piliečiai“ (paskutinįjį cituotąjį sakinį paryškinau ne be reikalo) – tiek realiai tokiais buvusieji, tiek jų palikuonys, žodžiu, tie, kuriuose aukščiau minėtasis kultūrinis kodas dar nėra galutinai išardytas – yra labiausiai linkę šioms tendencijoms pasipriešinti.

Deja, pasipriešinti veiksmingai trukdo daugelio tų pačių mūsų tarybinių piliečių, žodžiu – tarybinių lietuvių – Sąjūdžio metais išmoktas ir paskiau gėbelsiško istorijos klastojimo premonėmis sutvirtintas antitarybiškumas, antikomunizmas, rusofobija ir amerikanofilija. Čia valdančioji matrica veikia tiesiog tobulai: potencialūs sistemos priešininkai dvasiškai iškastruojami ir taip paverčiami tiesioginiais arba netiesioginiais Amerikos, taigi – Blogio – imperijos tarnais.

Šiuo požiūriu norėtųsi sugrįžti truputėlį atgal – prie aukščiau cituoto Ragelskio pokalbio su minėtomis paauglėmis: jame Ragelskis teisingai pastebėjo, kad mes – lietuviai – istoriškai priklausome ne Vakarų, bet Rytų Europai, kuri – priešingai Vakarams – kolonijų neturėjo ir, atitinkamai, Afrikos negrų vergų prekyboje nedalyvavo. Iš tiesų, tokia yra mūsų istorija, toks yra tikrasis mūsų tapatumas.

Tačiau nepamirškime: čia turime reikalą su mankurtais – žmonėmis be istorijos, be praeities ir, tiesą sakant – be ateities. Šiuo atveju, su amerikoniškos propagandos kuriamais zombiais. Dar daugiau: šiandienos Lietuva, priklausydama ES ir NATO, žodžiu – Blogio imperijai – yra, nors ir periferinė, nors ir antrarūšė, bet visgi Vakarų dalis ir šiuo požiūriu, išstodama iš savojo, Rytų Europos istorinio kelio, iš Vakarų pasiima ne tiktai ES fondų pinigus, bet ir Vakarų nuodėmes.

Kokias dar nuodėmes? Vien XXI amžiuje – ir Afganistano, ir Irako, ir Libijos, ir Sirijos, ir Donbaso žmonių kančios ir kraujas. O apskritai – ir iki XIX amžiaus klestėjusi prekyba Afrikos negrais, kuri, tarp kitko – atgimė šių laikų Libijoje, kur, po „kruvinojo diktatoriaus“ Muamaro Kadafio nužudymo pradėjus tariamą „demokratizaciją“, atvirai prekiaujama daugiausiai juodaodžiais vergais. Tačiau ar liberastija alsuojančius „bliakmaterius“ tai domina?

Panašu, kad nelabai. Ir, deja – tai nedomina mūsiškių nacionalistų. Nors turėtų: vis dėlto, Vakarų kaltė yra (tiek negrų, tiek daugelio kitų rasių bei tautybių atžvilgiu). Ir ji ne išgalvota, bet visiškai reali! Kiek Lietuva prie Vakarų prisideda, tiek ji tampa bendrininke, o tai reiškia – tiesiogiai ar ne – ir kaltininke. Vadinasi, didžiausia paslauga tiek negrams, tiek kitiems, kuriuos nuskriaudė Vakarai, tiek, beje – ir patiems sau – galėtume padaryti išeidami iš šios imperijos, sugrįždami į savąjį istorinį kelią ir tapatumą, žodžiu – į savąją vietą. Tiesa – vietą, kurioje be Rusijos ir Tarybų Sąjungos toli nepajudėsi. Bet tokia gi tikrovė – ir kuo greičiau ji bus suprasta ir priimta, tuo bus geriau.

Kristoferis Voiška
Keep Reading
By
Aktualijos

Trampas pasirašė įsaką dėl socialinių tinklų reguliavimo

By

Sudėtingi prezidento Trampo santykiai su sorosinių klintonidų valdoma žiniasklaida apskritai ir ypač su socialiniais tinklais konkrečiai, niekam nėra paslaptis. Donaldas Trampas dėl skelbiamų melagingų naujienų dažnai kritikuoja žiniasklaidą ir kaltina jas platinant melagingas naujienas, vadinamas fake news.


Dabar Trampas paskelbė karą socialiniams tinklams. Globalistų interesus aptarnaujantys advokatai nedelsiant apkaltino jį piktnaudžiavimu valdžia. Įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo, kurį ketvirtadienį pasirašė prezidentas Trumpas, daugumos “ekspertų” nuomone, pažeidžia pirmąją JAV konstitucijos pataisą, kuri, inter alia, gina žodžio ir spaudos laisvę.
Galbūt Donaldas Trumpas ir toliau būtų pliekęs sorosinius vietinius valatkodelfinius žurnalistus-tapinus savo tvituose, tačiau, panašu, jo kantrybė baigėsi. Paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, greičiausiai, buvo vadinamieji „netiesos ženkleliai“.  Panašūs į tuos, kuriuos Lietuvoje deda žinomi melagiai iš “15min”. Mėlyni šauktukai, kuriais „Twitter“ pažymi abejotinus pranešimus, antradienį pasirodė ant dviejų jo pranešimų, kuriuose jis rašė, kad balsavimas paštu gali iššaukti rinkimų rezultatų klastojimus. Spustelėjęs piktogramą, skaitytojas yra nukreipiamas į straipsnį „Politico“ portale, kuriame JAV prezidentas kaltinamas sklebiantis nepagrįstus pareiškimus.

Trampo pasipiktinimui nebuvo ribų. Jis pažymėjo, kad socialiniai tinklai nepagrįstai naudojasi precedento neturinčia apsauga, niekaip neatsako už savo veiklą ir dažnai piktnaudžiauja savo nebaudžiamumu.

„Mes esame čia, kad apsaugotume laisvą spaudą nuo vienos iš didžiausių grėsmių“, – prieš pasirašydamas įsaką žurnalistams pompastiškai pareiškė prezidentas Trampas, turėdamas omenyje Facebook’e ir kituose socialiniuose tinkluose siautėjančią siaubingą liberalią cenzūrą.

Žinoma, Trampas neketina uždrausti socialinius tinklus, ypatingai itin savivaliaujančius „Twitter“ ir „Facebook“, tačiau jis labai apribojo jų galimybes išvengti atsakomybės už neleistiną cenzūrą ir atitinkamai iš esmės išplėtė tokios atsakomybės ribas. Įsakas įpareigoja padaryti pakeitimus Etikos įstatymo 230 skirsnyje, kuris reglamentuoja žiniasklaidos apsaugą nuo atsakomybės ir pirmiausia atleidžia socialinius tinklus nuo atsakomybės už komentarus bei kitokį turinį, kurį vartotojai skelbia šiose platformose. Jei bus įrodyti socialinių tinklų, kurie save dažnai pristato „laisvomis ir neutraliomis platformomis“, cenzūros ar „politinės veiklos“ faktai, federaliniai reguliuotojai turi teisę pakeisti tokių tinklų statusą ir atimti iš jų „apsaugą nuo atsakomybės“. Beje, kaip rašo JAV žiniasklaida, pirmojoje prezidento įsako redakcijoje buvo kalbama ne tik apie socialinių tinklų, bet ir apie laikraščių cenzūros kontrolę.

Prezidento dekretas įpareigoja Federalinę prekybos komisiją (FTC) skrupulingai registruoti vartotojų skundus dėl politinio pobūdžio socialinių tinklų administratorių veiksmų. 230 skirsnio atitinkami pakeitimai turi būti padaryti per 60 dienų nuo prezidento įsako pasirašymo.

„Kaip prezidentas, – sakoma įsake dėl socialinių tinklų reguliavimo, – aš aiškiai pasakiau, kad visais būdais ir priemonėmis ginsiu piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir pažiūras internete. Ginčai ir diskusijos internete yra tokie pat svarbūs kaip ir diskusijos mūsų universitetuose, valstybinės valdžios įstaigose ar buityje. Yra itin svarbu remti ir ginti mūsų demokratiją.“
Anot teisės ir konstitucijos ekspertų, Donaldas Trampas neturi teisės reguliuoti socialinių tinklų veiklos, jau nekalbant apie jų uždarymą, dėl ko jis ne kartą grasino. Ekspertai mano, kad įsakas dėl socialinių tinklų reguliavimo susilauks didelio pasipriešinimo.

Kalbant apie „Twitter“, kuriuo Donaldas Trampas naudojasi kiekvieną dieną ir dažnai daugybę kartų, prezidentas nusprendė neištrinti savo puslapio iš jo. Pats Trampas šį savo nelabai logišką sprendimą aiškina tuo, kad „Twitter“ turi daug vartotojų ir šio socialinio tinklo pagalba jis supažindina tiesiogiai žmones su savo pažiūromis bei nuomonėmis ir tokiu būdu kovoja su melu ir klastotėmis.

Lietuviškame tiek socialinės, tiek oficialios žiniasklaidos segmente landsberginiai liberalūs melo, dezinformacijos platintojai, valatkodelfiniai tapinoidiniai klastotojai nebaudžiamai savivaliauja, terorizuoja kitaminčius, cenzūruoja bet kokią kitokią nuomonę jau 30 metų nuo Sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Lietuvos televizijose diskutuoja tik savi veikėjai, diskusijos yra slegiančiai vienodos dėl vieningos nuomonės koktumo, o diskusijų moderatorių jakilaitiškai žeimytiškas įžūlus cinizmas seniai laukia baudžiamojo įstatymo dėmesio. Lansdsberginė chunta savo skelbiamų melagingų naujienų pagrindu jau 30 metų terorizuoja bet kokią žodžio, spaudos laisvę, sėkmingai ir nebaudžiamai represuoja kitaminčius, gali savo sukurptos dezinformacijos pagalba sunaikinti Lietuvoje bet kurį pilietį – pradedant prezidentu, seimo nariu ir baigiant disidentu A.Paleckiu ar eiliniu skaitytoju. Landsberginės chuntos antiliaudinius interesus žiniasklaidoje , socialiniuose tinkluose neteisėtais būdais, antikonstitucinėmis priemonėmis gina būriai soroso apmokamų “žurnalistų”, “ekspertų”, “apžvalgininkų”, “politologų”, Rytų studijų ir kitų tyrimų “centrų”, “institutų”.

Socialiniuose tinkluose siautėja ir kartu su Facebook gestapo komanda iš informacinės erdvės nuosekliai eliminuoja alternatyvios nuomonės skleidėjus visokios informacinio karo nusikaltėlių grupės, elfai, troliai, antivakseriai ir kitokie padugnės. V. Lenino “Balandžio tezėms” sąmonės atgimimo ir žodžios laisvės revoliucijos sėkmei užtikrinti dėl būtinybės užimti “paštą, telegrafą ir geležinkelį”, šis D.Trampo įsakas atveria naują prasmę ir neribotas galimybes. Jeigu R.Karbauskio valstiečiai ketina sėkmingai sudalyvauti artėjančiose seimo rinkimuose, jiems žūt būt reikia išlaisvinti žodžio laisvę Lietuvoje, dekolonizuoti rinkėjų masinę sąmonę, apginti piliečių teisę laisvai reikšti savo nuomonę nuo landsberginės chuntos veikėjų, liberalios cenzūros valatkodelfinių tapininių feikų gamintojų represijų. Baužiamosios bylos, iškeltos žymiems valatkodelfiniams rusofobams, tautinės nesantaikos ir karo su Rusija propagandos platintojams, Facebook’o skundikams, antivakseriams, būtų gera sėkmingos rinkiminės kampanijos pradžia. Ir pradėti reikėtų nuo LRT, nacionalinio transliuotojo.

Šalin landsberginės chuntos, liberalių fašistų diktatūrą!

Šalin “patriotų” terorą!

Keep Reading
By
Istorinė tiesa

Aleksandras Djukovas. Holokausto išvakarėse. Dokumentų rinkinys. 1940- 1941 metai.

By

Holokausto išvakarėsė. Dokumentų rinkinys. 1940-1941 metai

Leidimo rusų kalba pratarmė

1941 metų birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940 metų rudenį įkurtos ir glaudžiai susijusios su Vokietijos žvalgybos tarnybomis pogrindinės nacionalistinės organizacijos Lietuvos aktyvistų fronto ginkluotos formuotės. Lietuvos istoriografijoje šie įvykiai įvardinami kaip „Birželio sukilimas“. Lietuvos aktyvistų būriai arba, kaip jie šiandienos Lietuvoje vadinami, „tautiškieji partizanai“ vykdė diversijas tarybinės kariuomenės užnugaryje, puldinėjo smulkius Raudonosios Armijos dalinius ir valstybines įstaigas, masiškai susidorojo su komunistais, tarybų valdžiai palankiais lietuviais ir pirmiausia, su žydais. Bendradarbiavimas su naciais diskreditavo Lietuvos valstybės nepriklausomybės „atkūrimo“ idėją. Lietuvos aktyvistų fronto suformuotos vyriausybės, vadinamos „Lietuvos laikinąja vyriausybe“, nutarimu buvo įkurta pirmoji žydų koncentracijos stovykla, o „tautiškieji partizanai“ veiksmingai pasireiškė ainzac grupės „A“ „darbe“.

Tą patį 1941 metų birželį, savaitę iki nacių įsiveržimo, tarybų valdžia atliko masinę „antitarybinio elemento“ deportaciją iš Lietuvos. Birželio 14 d. VSLK-VRLK organai „suėmė“ 17,5 tūkstančio žmonių. Maždaug 5 tūkstančius iš jų areštavo ir išvežė į GULAG’o lagerius, beveik 12,5 tūkstančio (įskaitant daug moterų ir vaikų) – ištrėmė į atokius TSRS rajonus. 1941 m. birželio 14 d. deportacija – pati masiškiausia tarybų valdžios represinė akcija ikikarinėje Lietuvoje; tarybinių saugumo organų dokumentuose masinės deportacijos priežastis buvo nurodyta – būtinumas kovoti prieš nacionalistinį pogrindį, orientuotą į Vokietiją, tuo pačiu prieš suvienytą Lietuvos aktyvistų frontą.

Net kiek įmanoma glausčiau aprašytas „Birželio sukilimas“ ir 1941 m. deportacija kelia daug klausimų. Kokia yra Lietuvos aktyvistų fronto veiklos ir 1941 m. birželio 14 d. deportacijos savitarpio sąsaja? Ar iš tikro deportacija tapo tarybų valdžios atsaku į nacius orientuoto Lietuvos  nacionalistinio pogrindžio ardomąją veiklą? Arba, galbūt, tarybų valdžia deportaciją planavo iš anksto ir buvo įgyvendinta nepriklausomai nuo LAF pogrindinės veiklos? Ar pagrįstas teiginys, kad „Birželio sukilimas“ tapo lietuvių atsaku į masinį tautiečių trėmimą. Galbūt sukilimas buvo paruoštas žymiai anksčiau, dar gerokai prieš deportacijas, ir neturėjo su jomis tiesioginio ryšio? Kuo gi tapo 1941 metų vasarą Lietuvos tautiškųjų partizanų“ įvykdytos žydų masinės žudynės – griežta reakcija į masinę deportaciją, o gal iš anksto suplanuotu  nusikaltimu, kuris su masine deportacija tiesiogiai nesisiejo?

Šie klausimai sulaukė visuomenės dėmesio – juk nuo atsakymų į juospriklauso 1941 metų įvykių Lietuvoje ir jų veikėjų vertinimai. Nestebina, kad atsakymus ypač lemia diskusijos dalyvių politiniai įsitikinimai, kurie dažniausiai yra spekuliatyvaus pobūdžio. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad istorikai gerai išnagrinėjo 1940-1941 metų tarybinių Vidaus reikalų komisariato ir valstybės saugumo organų veiklą Lietuvoje. Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje išleista dešimtys, jeigu ne šimtai darbų, kurie siauriau ar išsamiau aptaria tarybų valdžios „pirmųjų metų“ represijų temą, yra sudaryti daugiatomiai tarybinių represijų aukų sąrašai1 .

Pagyrimo verta ši tiriamoji veikla atrodo ypač įspūdingai Rusijos ir Vakarų Europos tyrinėtojų nedėmesingumo šiai temai fone2 .

Tačiau, deramai įvertindami Lietuvos istorikų darbo intensyvumą, negalima nepastebėti, kad „pirmųjų tarybinių metų“ represijų Lietuvos istoriografija dideliu mastu yra ganėtinai šabloniška, vienpusė, išlieka faktinių klaidų nelaisvėje. Lietuvos istoriografija ofi cialios istorinės-politinės dok

————-

1 Labiausiai žinomi darbai, kurie parengti „Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.“ Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui=Th e First Soviet Occupation.Terror
and Crimes against Humanity.Vilnius, 206; Maslauskienė N., Petravičiūtė I. Okupantai ir kolaborantai: pirmoji sovietinė okupacija (1940-1941)= Occupabts and Collaboratos: Th e First Soviet Occupaton (1940-1941), Vilnius, 2007.

2 Paprastai tarybinių represijų tema Lietuvoje nenagrinėjama kaip atskira tema: apsiribojama paminėjus 1941 m. birželio 14 d. deportacijas bendrame ikikarinių 1941 metų birželio-liepos tarybinių deportacijų kontekste ir deportuotųjų likimų tyrinėjimu.
Žr.: Гурьянов А.Э. Масштабы депортации населения вглубь СССР в мае-июне 1941 г.// Репрессии против поляков и польских граждан. М.:Звенья, 1997. Вып.1; Полян П.М. Не по своей воле… История и география принудительных миграций в СССР. М., 2001; Сталинские депортации 1928-1953:  Документы/ Сост. Н.Л. Поболь, П.М. Полян. М., 2005.

______________________

trinos1 yra įvaryta į prokrusto guolį. Ji visiškai nenagrinėja tokių klausimų, kaip, pavyzdžiui, tarybų valdžios represinės veiklos motyvacija2.

Ne mažiau liūdni, neišlaikantys kritikos, tačiau labai atkaklūs grupės Lietuvos istorikų bandymai sutapatinti tarybines represijas ir genocidą. Tai, mūsų požiūriu, turi greičiau politinį nei mokslinį pobūdį3 . Tokia praktika įgauna nerimą keliantį mastą; žinomas Lietuvos istorikas A.Kasparavičius pažymi, kad „kai kurie autoriai, nuvainikuodami senus tarybinius mitus, diegia naujus, naudoja neadekvačias sąvokas. Pervertina ir spekuliatyvines  išvadas. Net vienas didžiausias tarybinio Lietuvos istorijos periodo tyrinėtojas A.Anušauskas visas represijų apraiškas suveda į sąmoningą naikinimą – lietuvių tautos genocidą“4 .

Lietuvos tyrinėtojų politine (savi) cenzūra, matyt, galima paaiškinti faktą, kad tarybų valdžios represinė veikla paprastai nagrinėjama neįvertinant bendro konteksto; kai kuriuose darbuose apie represijas net neužsimenama, kad tarybų valdžios valstybės saugumo organai susidūrė su realiu priešu – Lietuvos aktyvistų pogrindžiu, bendradarbiavusiu su nacių specialiosiomis tarnybomis5 .

Tarybinės represijos vertinamos kaip iš pat pradžių užprogramuotos, neišvengiama Lietuvos prijungimo prie Tarybų Sąjungos pasekmė. Deja, Lietuvos istorikų darbuose mes nerasime kokios nors rimtesnės argumentacijos, pagrindžiančios tokį požiūrį.

___________________
1 Ofi cialiai įtvirtinta istorinė-politinė doktrina šiuo metu yra būdinga visoms Baltijos šalims. Žr.. pvz.: Дюков А.Р., Симиндей В.В. В плену у этнократии: О политической ангажированности латвийской официальной историографии // Свободная
мысль. 2012. № 1-2. С. 188-207.
2  Тik neseniai atskiri istorikai ėmė pripažinti, kad yra pagrindo kelti klausimą dėl 1941 m. birželio 14 d. deportacijos sąsajos su tarybų valdžios siekiamu artėjančio karo sąlygomis užkirsti kelią nacių specialiųjų tarnybų veiklos plitimui Baltijos šalyse. Žr.;
Jansons R. Tariamų ir tikrų Vokietijos šnipų veikla Latvijoje 1941 m. birželio-liepos mėnesiais // Tarptautinė konferencija „SSSR ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais“. 2011m. birželio 29 d. URL.: http://www3.lrs.lt/docs2/SAWOGISF.DF
(peržiūros data – 2011.11.10).
3 Šią praktiką mes detaliai išnagrinėjome, remdamiesi ofi cialia Estijos istoriografi ja tarybinių represijų klausimu: Дюков А.Р. Миф о геноциде. Репрессии советских властей в эстонии. 1940-1953. М., 2007.
4 Каспаравичюс А. Проблемы истории Литвы советского периода в литовской историографии после 1990 г.// ХХI век. Актуальные проблемы исторической науки: Материалы международной научной конференции. Минск, 2004. С.151.
5 Labiausiai akivaizdus panašaus pobūdžio pavyzdys: Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui=Th e First Soviet Occupation. Terro
and Crimes against Humanity. Vilnius, 2006.
__________________

Žymiai geresni reikalai Lietuvos aktyvistų fronto veiklos tyrinėjimo srityje; istorikai paskelbė nemažai išsamių studijų, kurios skirtos įvairiems LAF veiklos aspektams, įskaitant jo antisemitinę ideologiją ir praktiką1.

Nepaisant to, ir toliau ne tik politikų, bet ir akademinėje aplinkoje labai populiaru LAF smogikus reprezentuoti kaip didvyrius baltomis (arba beveik baltomis) pirštinėmis. Be bandymų sumažinti LAF atsakomybę už žydų žudynes, svarbiu argumentu, pateisinančiu „tautiškuosius partizanus“, tampa tarybų valdžios „pirmųjų metų“ represinės politikos žiaurumo Lietuvoje  postulatas. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, tokiai argumentacijai reikia faktinių įrodymų.

Mes įsitikinę, kad svarstant diskusinius ir skausmingus visuomenei istorijos klausimus ypač naudinga kuo labiau remtis dokumentiniais šaltiniais. Įvesti į mokslo apyvartą nauji dokumentai leidžia kruopščiau argumentuoti savo poziciją; tačiau žymiai svarbesne išplėstos šaltinių bazės pasekme tampa galimybė susiaurinti galimų interpretacijų ratą, „metant“ tas, kurios tiesiogiai prieštarauja išaiškintiems šaltiniams, bet turi aiškiai spekuliatyvinį pobūdį.

Knyga, kurią jūs laikote rankose – bandymas žengti naują (arba kelis) žingsnius, moksliškai įprasminant tragiškus Lietuvos 1941 metų vasaros įvykius. Skaitytojų dėmesiui siūlomas rinkinys dokumentų, kurie leidžia pirmiausia suprasti Lietuvos aktyvistų fronto ideologiją, planus ir konkrečią veiklą, ir, antra, išaiškinti tarybinių valstybės saugumo organų represinės veiklos Lietuvoje mastą ir dinamiką, jos motyvus, konkrečių represinių akcijų (pirmiausia, 1941 m. birželio deportacijos) paruošimo ir įgyvendinimo procesą, sąjunginių ir respublikinių VRLK-VSLK organų vaidmenį.

Šiuo metu ši knyga bene išsamiausias 1940-1941 metų tarybų valdžios represinės veiklos Lietuvoje dokumentų rinkinys, jame surinkti tiek

_____________________
1 Kwiet K. Rehearsing for Murder: Th e Beginnigof the Final Solution in Lithunia inJuni 1941// Holocaust and genocide Studies. 1998/ Vol/ 12/ № 1; Truska L. Contemporary altitudes toward the Holocaust in Lithuania // Jews in Eastern Europe. 2001. № 2; Truska L. Th e Crisis of Lithuanian and Jewish Relations ( Juni 1940- Juni 1941) // Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. antroji pusė – 1941 m. birželis – Th e Preconditions for the Holocaust. Anti-semitizm in Lithuania (Sekond Half of the 19 th century – Juni 1941). Vilnius, 2004; Труска Л. Литовцы и евреи накануне холокоста (1940-1941)гг.)// Диаспоры. 2005. №3. С. 197-231; Dieckmann C., Sužiedėlis S. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį=Th e Persecution and Mass Murder of Lihuanian Jews during Summer and Fall of 1941. Vilnius, 2006;
Dieckmann C. Lithuania in Summer 1941: Th e Germanų Invasion and the Kaunas Pogrom// Shared History – Dvided memory. jews and Others in Soviet-Occupied Poland, 1939-1941/Ed. by E. Cole, K. Struve. Leipzig, 2007, ir kiti.

_________________________
sąjunginės, tiek teritorinių VRLK-VSLK organų dokumentai, kurių dauguma skelbiami pirmą kartą. Didesnė dalis rinkinyje pateiktų Lietuvos aktyvistų fronto dokumentų jau buvo anksčiau paskelbta lietuvių kalba1. Dėl kalbos barjero jo praktiškai nežinojo Rusijos ir Vakarų Europos tyrinėtojai. Patys svarbiausi LAF dokumentai specialiai šiam rinkiniui išversti į rusų kalbą. Į rinkinį taip pat pateko 1941 metų birželį sukurtos “Lietuvos laikinosios vyriausybės” ir nacių specialiųjų tarnybų dokumentai, kurie atskleidžia LAF planų realizavimą 1941 m. vasarą. Mes įsitikinę, kad rinkinio dokumentai, padės ne tik naujai pažvelgti į tarybų valdžios represinės veiklos 1940-1941 metais istoriją, bet ir į pirmąjį Holokausto tragedijos etapą nacių okupuotoje respublikoje.

Skelbiami rinkinio dokumentai rodo, kad tradicinis požiūris, jog tarybų valdžia iš pat pradžių planavo masines represijas prijungtoje prie TSRS respublikoje pagrįstas ne faktais, o užsitęsusiu istoriografiniu nesusipratimu.

Pakankamai ilgą laiką tokių planų egzistavimui „įrodyti“ buvo įvardinamas TSRS VRLK 1939 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 0011223 2 .

Baltijos šalių istorikai emigracijoje (o po jų ir kiti)3 tvirtino, kad būtent, vadovaujantis šiuo įsakymu, buvo vykdoma 1941 m. birželio deportacija. Vadinasi, tarybų valdžia jau 1939 m. rudenį, dar iki respublikos įstojimo į Tarybų Sąjungą, pradėjo ruoštis masiniam „antitarybinio elemento“ iškėlimui. Tačiau šis teiginys sukurptas remiantis klaidinga dokumento nuoroda; vietoje realiai egzistavusio 1939 m.spalio 11 d. dokumento Nr.

______________________________
1 Pvz.: 1941 m. Birželio sukilimas; dokumentų rinkinys / parengė V. Brandišauskas. Vilnius, 2000; Lietuvos laikinoji vyriausybė; posėdžių protokolai / parengė A.Anušauskas. Vilnius, 2001. Žr. taip pat dokumentų reprodukcijų faksimilių priedus: Truska L. , Vareikis V. Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. antroji pusė = 1941 m. birželis = Th e preconditions for the holocaust. Anti-semitism in Lithuania(Second half of the 19 th
century – Juni 1941). Vilnius, 2004; Dieckmann C., Sužiedelis S. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = Th e persecution and Mass Murder of Lithuanian Jews during Summer anf Fall of 1941. Vilnius, 2006. Vienas iš nedaugelio LAF dokumentų išverstas į užsienio kalbas; Th e LAF and the First Acts of the Provisional Government // Th e Shoah (Holocaust) in Lithuania / Ed.by J. Levinson. Vilnius, 2006.

2 Žr., pvz.: Th ese names accuse: Nominal list of Latvians deporte to Soviet Russia in 1940-41. Stockholm, 1951; Th e Baltic States 1940-1972; Documentary background and survey of developments presented to the EuropeanSecurity and Cooperation Coference.Stockholm, 1972. P. 49-50; Штромас А. Прибальтийские государства // Проблемы национальных отношений в СССР (по материалам западной печати). М., 1989. С. 99.

3 Neatsispyrė pakartoti šią klaidą ir Rusijos istorikai: Зубкова Е. Ю. Прибалтика и Кремль, 1940-1953. М. 2008. С. 126; Кфнтор Ю. З. ПрибалтикаЖ врйна без правил (1939-1945): Фрагмент из книги // Звезда. 2011. № 5.

____________________

001223 buvo klaidingai pasiremta dar 1941 metais vokiečių propagandistų paskelbta TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo I.Serovo pasirašyta deportacijos iš Baltijos respublikų instrukcija, kuri datuojama 1941 m. birželio pradžia. (dokumentas Nr. 74). Dar XX amžiaus 8-jame dešimtmetyje suomių istorikas S. Maliuniemi1  pirmą kartą pažymėjo, kad
klaidinga tapatinti „Serovo instrukciją“ ir įsakymą Nr. 001223; po to, kai istorikams tapo prieinami tarybinių specialiųjų tarnybų dokumentai, paminėtos nuorodos klaidingumą pripažino ir grupė Baltijos istorikų2 .

Tačiau, pripažinus klaidą, nebuvo atsisakyta koncepcijos, kad tarybų valdžia iš anksto ruošėsi masinėms represijoms ir deportacijoms Baltijos respublikose ir konkrečiai Lietuvoje. Iš daugelio išlikusių respublikos VRLK-VSLK dokumentų aiškėja, kad, remiantis įsakymu Nr. 001223, buvo vykdoma „antitarybinio elemento“ įskaita; atitinkamai buvo pareikšta prielaida, kad kalbama apie įskaitą tų, kuriuos buvo numatyta areštuoti arba deportuoti. Jau minėtas istorikas A.Anušauskas, remdamasis 1940 m. lapkričio 28 d. Lietuvos TSR VRLK įsakymu Nr. 0054, kuris vietos sąlygoms pritaikė įsakymą Nr. 001223, tvirtina, jog asmenys, numatyti į operatyvinę įskaitą, buvo įtraukiami ir į arešto sąrašus3 .

Tokia prielaida, žinoma, turi teisę egzistuoti, kol įsakymo Nr. 001223 turinys buvo žinomas tik iš netiesioginių duomenų. Pirmą kartą šis dokumentas publikuojamas šiame rinkinyje (Priedas I, dokumentas Nr. 1).  Skaitytojas gali įsitikinti, kad įsakymas Nr. 001223 ir pagal jį įsigaliojusi instrukcija dėl operatyvinės įskaitos automatiškai neįpareigojo ruoštis represuoti įskaitoje įrašytus „antitarybinius elementus“. Minima tik sudaryti duomenų bazę apie asmenis, kuriuos „antitarybiniais tikslais potencialiai galėjo panaudoti užsienio žvalgybos ir kontrrevoliuciniai centrai“, ir todėl jie privalėjo būti valstybės saugumo organų dėmesio sferoje. Panašus informacinis darbas, nepriklausomai nuo valdžios režimų formos, buvo būdingas visiems XX amžiaus policijos organams. Taip, pavyzdžiui, 1919 m. įkurtas JAV bendros žvalgybos skyrius (General Intelligence Division) per trumpą laiką surinko 200 tūkstančių „nelojaliųjų“ dosjė4.  O 1960

_______________________
1 Myllyniemi S. Die baltische Krise 1938-1941. Stuttgart, 1979. S. 80-81. Dėkoju M. I. Meltiuchovui už nuorodą į šį darbą.
2 Белая книга о потерях, причиненых народу Эстонии оккупациями, 1940-1991 / Пер. с этонск. А. Бабаджана, Т. Верхнеустинской. Э. Вяри. Таллинн, 2005. С.14;  Anušauksas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 66.

3 Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 72.
4 Федеральное бюро расследований. Путеводитель по спецслужбе США / Т. Повида, З. Пауэрс, С. Розенфельд, Э. Тэохарисж Пер. с анг. И.Б. Борисова. Ь., 2006. С. 32.

__________________
m. Federalinis tyrimų biuras pradėjo jau beveik 432 tūkstančių bylų dėl „ardomųjų organizacijų“ arba asmenų veiklos1 .  Visa tai – ne kas kita kaip visuotinai paplitusi viena iš P. Holkvisto aprašytų modernios „gyventojų politikos“ praktikų2.  Potencialiai nelojalių piliečių operatyvinės įskaitos organizavimas pats savaime dar nereiškia, kad jiems visiems bus pritaikytos kažkokios represijos. Todėl nei TSRS VRLK įsakymo Nr.001223, nei jį adaptavusio vietos sąlygoms LTSR VRLK įsakymo Nr.0054 negalima vertinti kaip pasiruošimo masinėms represijoms įrodymo.

Kitas klausimas, ar ruošiant masines represijas Lietuvoje ir, konkrečiai, 1941 m. birželio deportaciją, buvo panaudota operatyvinės įskaitos medžiaga, sukaupta vadovaujantis įsakymu Nr. 001223? Skelbiami rinkinyje dokumentai pateikia netikėtą atsakymą į šį klausimą. Aiškėja, kad iki 1941 m. gegužės antrosios dekados LTSR VSLK organai praktiškai nevedė operatyvinės įskaitos (dokumentai Nr. 61,62). Realiai, deportacijai numatytų „antitarybinių elementų“ sąrašai pradėti sudarinėti po specialaus TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V. Merkulovo 1941 m. gegužės 19 d. nurodymo (dokumentas Nr. 60); tai buvo tikslinė akcija, ji neturėjo jokios sąsajos su „antitarybinio elemento“ operatyvine įskaita ta prasme, kurią numatė įsakymas Nr. 001223.

Ar yra kiti dokumentai, iš kurių galima daryti išvadą, kad tarybų valdžia betarpiškai prieš Lietuvos įjungimą į TSRS turėjo kažkokius planus dėl masinių represijų respublikoje? Lietuvos istorikai dažnai nurodo, kad dar iki ofi cialaus Lietuvos prijungimo prie TSRS, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, aiškiai tarybinei pusei pateikus, ėmė masiškai areštuoti „antivalstybinių“ (tai yra priešiškų naujajai valdžiai) partijų vadovus (dokumentas Nr. 1). Tačiau ši operacija turėjo ribotą pobūdį3 ir (pagal mastą ir iš esmės) buvo panaši į areštus, kurie vyko anksčiau Baltijos šalyse po valstybės perversmų4 .

__________________

1 Ten pat. P. 520.
2 Holkvist P. „Informavimas – tai mūsų darbo Alfa ir Omega“. Bolševikų režimų laikų gyventojų nuotaikų sekimas jo europietiškas kontekstas. Американская русистика.
Вехи историографии последних лет. Советский период: Антология. Самара. 2001. Žr. taip pat: Hoff man D. Cultivating the Masses: Modern State Practices and Soviet Socializm. 1914–1939. Ithaka; London. 2011.
3 1940 birželį buvo iš viso areštuota 856 žmonės (Anušauskas A. Pirmoji sovietinė okupacija. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. P. 75).
4 Taip, pavyzdžiui, K. Piatso perversmo Estijoje metu buvo suimta 886 žmonės, o po K. Ulmanio perversmo Latvijoje – beveik 2000 žmonių (Ильмярв.М. Безмолвная капитуляция: Внешняя политика Эстонии, Латвии и Литвы между двумя войнами
и утраты независимости ( с середины 1920 –х годов до аннексии в 1940). М., 2012.С. 105-106).

_______________

Šioje operacijoje galima rasti tarybinės specifi kos (pavyzdžiui, areštuoti numatytų asmenų duomenyse būtina buvo nurodyti materialinės gerovės lygį), tačiau siekių pradėti masines represijas pėdsakų joje nerasime.

Nerasime mes ir 1940 rugsėjį LTSR VRLK sukurtuose  dokumentuose jokių požymių, kurie reikštų pasiruošimą masinių represijų akcijoms. Vienas iš pirmųjų Lietuvos vidaus reikalų komisaro A. Guzevičiaus įsakymas „Dėl kratų ir areštų tvarkos“ (dokumentas Nr. 2) labai santūrus: areštui būtina respublikos VRLK vadovo arba jo pavaduotojo sankcija, o apskričių skyriai apskritai neturėjo teisės savarankiškai vykdyti areštus. Šiuo požiūriu labai akivaizdi įsakymo nuoroda į 1938 metų lapkričio 17
d. TSRS LKT ir VKP(b) nutarimą „Dėl arešto, prokurorinės priežiūros ir tyrimo eigos“, kuris reiškė „1937-1938 m. didžiojo teroro“ periodo masinių operacijų pabaigą.

Sprendžiant pagal išaiškintus dokumentus, Lietuvos VRLK veikla žymia dalimi turėjo reagavimo pobūdį ir iš esmės buvo skirta agentūrai verbuoti, priešintis „antitarybinio elemento“ apraiškoms per atmintinas datas (dokumentai Nr. 5, 6,14), kovai prieš vokiečių žvalgybos veiklą, kuriai Maskva orientavo LTSR VRLK (dokumentai Nr. 3, 15). Be to, jau 1940 m. lapkritį paaiškėjo, kad respublikos VRLK etatų nepakanka net labai kukliems operatyvinio-tiriamojo darbo mastams (dokumentai Nr. 7,9). Tai dar vienas svarus argumentas, įrodantis, kad tuo metu tarybų valdžia neplanavo jokių masinių represinių operacijų; nes priešingu atveju Vidaus reikalų komisariato etatai būtų žymiai didesni.

Sprendžiant pagal VRLK dokumentus, situacija respublikoje buvo labai įtempta. Dėl radikalių naujos valdžios pertvarkymų (nacionalizacija, bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, žemės ūkio reforma) buvo nepatenkinti gyventojų sluoksniai, kuriuos suvaržė permainos; neseniai prijungtame prie Lietuvos Vilniaus krašte veikė pogrindinės lenkų organizacijos (dokumentas Nr. 6). Aktyviausi buvusio Lietuvos valstybės aparato atstovai kūrė naujas pogrindines organizacijos, beje, ne be vokiečių specialiųjų tarnybų paramos (dokumentas Nr. 8).

1940 metų lapkritį Berlyne buvęs Lietuvos ambasadorius K. Škirpa organizavo Lietuvos aktyvistų frontą – organizaciją, kuri atvirai išpažino fašistinę ideologiją ir savo veikloje orientavosi į nacistinę Vokietiją (dokumentai Nr. 13,26,50). O tų pačių 1940 metų lapkričio viduryje LTSR VRLK sužinojo apie šios organizacijos, netrukus tapusios Lietuvos valstybės saugumo svarbiausia problema, egzistavimą, tačiau tik žymiai vėliau suvokė jos veiklos mastus (dokumentas Nr. 8).

Vadovaudamiesi Maskvos nurodymu respublikos valstybės saugumo organai ypač susidomėjo Lietuvoje susitelkusiais pabėgėliais iš nacių okupuotos Lenkijos. 1940 metų lapkričio pabaigoje LTSRS VRLK vadovas A.Guzevičius nusiuntė į Maskvą specialųjį pranešimą, kuriame konstatavo, kad Lenkijos pabėgėlių gretose yra per keturis tūkstančius žmonių, kurie ketina išvažiuoti į užsienį ir jau turi užsienio vizas arba atitinkamų ambasadų garantijų laiškus. A. Guzevičius siūlė leisti šiems žmonėms išvykti iš Lietuvos (dokumentas Nr. 10).

Maskva šiam pasiūlymui pritarė, tačiau juo neapsiribojo. 1940 m. gruodžio 12 d. VKP (b) CK Politinis biuras priėmė specialų nutarimą dėl pabėgėlių Lietuvoje. Problemą planavo spręsti tokiu būdu: leisti išvykti į užsienį tiems, kas turėjo užsienio vizas, suteikti tarybinę pilietybę tiems pabėgėliams, kurie pareikš tokį norą; iš pabėgėlių ištremti 3-5 metų laikotarpiui į Kazachstaną ir Komi ATSR „dvarininkus, fabrikantus, karininkus, ir policininkus“, taip pat tuos, kurie atsisakė priimti tarybinę pilietybę  (dokumentas Nr. 11).

Po Maskvos sprendimo LTSR VRLK iškilo būtinumas įvykdyti pakankamai didelio masto operaciją, išaiškinant ir ištremiant iš respublikos pabėgėlių „kontrrevoliucinius elementus“. Tačiau Lietuvos vidaus reikalų organai paprasčiausiai nesusitvarkė su šia užduotimi.

1941 m. sausį remiantis su minėtu nutarimu buvo pradėta „registruoti buvusios Lenkijos pabėgėlius ir priimti pareiškimus suteikti TSRS pilietybę“. Po kurio laiko, 1941 vasarį (pabėgėlių registravimas suteikti TSRS pilietybę dar tęsėsi) pradėta ruoštis tremti tuos, kurie atsisakė tarybinės pilietybės. „Rengiamas kontrrevoliucinio elemento pašalinimo operatyvinis planas, kurį išsiųsime 1941 m. vasario 20 d.“, – buvo rašoma vasario 6 d. data pažymėtame Lietuvos TSR specpranešime (dokumentas Nr. 19). Ruošiama akcija tam tikru laipsniu turėjo tęstinį pobūdį, palyginti su ankstesnės Lietuvos valdžios veiksmais pabėgėlių atžvilgiu1.
Jeigu Lietuvos valdžios represiniai veiksmai turėjo aišku tautinį (antilenkišką) atspalvį, tai tarybinių saugumo organų smūgis teko „nelojaliems“, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Vasario 20 dienai operatyvinis planas taip ir nebuvo parengtas; sutrukdė VRLK padalijimas į vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies

________________

1 Žr.: Лауринавичюс Ч. Вильнюс во власти Литвы 1939-1940 гг.: внутренние и внешние аспекты // Международный кризис 1939-1941 гг.: От советско-германских договоров 1939 г. до нападения Германии на СССР.М., 2006.С. 231; Dyukov A/ From Ethnic Eviction to Deportationof the „Dangerous Elements“Š Lithuanian and Soviet Deportations in Lithuania, 1939-1941 // Divided Eastern Europe: Borders and
Populiation Transfer, 1938-1947/ Cambridge, 2012. P. 147-157.

_____________________

komisariatus1. Tik 1941 m. kovo 14 d. (per tris mėnesius po TSRS LKT ir VKP(b) CK nutarimo) Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaras P. Gladkovas nusiuntė į Maskvą pasiūlymą suimti 975 pabėgėlius, išaiškintus kaip „kontrrevoliucinius elementus“. Lietuvos VSLK vadovas taip pat prašė Centro nurodymo: kaip elgtis su pabėgėliais, kurie nori išvažiuoti iš TSRS (dokumentas Nr. 24).

Iš TSRS VSLK nedelsiant gautas sutikimas likviduoti pabėgėlių „kontrrevoliucinį elementą“. 1941 m. kovo 26 d. pasirašyti du normatyviniai dokumentai: deportuojamų iš Lietuvos TSR teritorijos asmenų bylų įforminimo tvarkos instrukcija, suimtų ir deportuojamų iš Lietuvos TSR kontrrevoliucinių elementų ir jų transportavimo instrukcija (dokumentas nr. 27, 28).

Tačiau netgi po išsamių instrukcijų Lietuvos valstybės saugumo organai nesugebėjo įvykdyti „kontrrevoliucinių“ pabėgėlių kategorijos deportacijos. Tik po mėnesio, 1941 m. balandžio 23 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo liaudies komisaras nusiuntė į Maskvą telegramą apie pasiruošimą pradėti „kontrrevoliucinio pabėgėlių elemento“ suėmimą. Buvo planuojama suimti 2250 tokių žmonių ir 880 jų šeimos narių (dokumentas Nr. 39). Įdomu, kad Lietuvos TSR VSLK vadovas ketino žmones, kuriuos privalėjo suimti, ne deportuoti, vadovaujantis kovo 26 d. instrukcija, o areštuoti ir teisti. Jis netgi paskaičiavo, kokiuose kalėjimuose ir kiek žmonių galės laikyti tardymo metu.

Ilgiems mėnesiams išsitęsusi neįvykusios pabėgėlių kontrrevoliucinio elemento“ deportacijos iš Lietuvos istorija vaizdžiai liudija, kad 1940 metų pabaigoje – 1941 pirmajame ketvirtyje respublikos VRLK-VSLK organai paprasčiausiai nesugebėjo vykdyti masinių represinių operacijų, netgi turėdami specialų nutarimą iš Maskvos. Tokios padėties priežastys turėjo tiek subjektyvų, tiek ir objektyvų pobūdį. Viena vertus, žymiai geriau turėjo būti organizuotas VRLK-VSLK padalinių darbas. Per 1941 metų gegužės antrąjį dešimtadienį atlikto patikrinimo medžiaga atskleidžia kiekvienam viršininkui siaubingą vaizdą; taip, pavyzdžiui, daugelis LTSR VSLK regioninių poskyrių praktiškai nevedė operatyvinės įskaitos, o į Kauno pateiktas užklausas paprasčiausiai neatsakydavo (dokumentas Nr. 61,62).

Kita vertus, nuo 1941 metų pradžios didelę Lietuvos valstybės saugumo organų dėmesio dalį atitraukė besiplečiantis Lietuvos aktyvistų fronto, lenkų nelegalių organizacijų pogrindis (dokumentas Nr. 29) ir vokiečių specialios tarnybos.

_______________________
1 Plačiau žr.: Лубянка. ВЧК-ОГПУ-НКВД-МГБ-КГБ, 1917-1960: Справочник. М.,1997.

____________
1941 m. Lietuvoje prasidėjo TSRS Aukščiausios Tarybos rinkimų kampanija. Ofi cialioji agitacija susidūrė su nepatenkintųjų tarybų valdžia propaganda; VRLK organai fi ksavo didelį antitarybinių ir antisemitinių lapelių kiekį (dokumentas Nr. 14,16). Norint išaiškinti lapelių autorius reikėjo nemažai laiko; būdinga tai, jeigu lapelius platino nepilnamečiai, VRLK organai bylų neužvesdavo, o apsiribodavo įtaiga ir tėvų iškvietimu (pvz., dokumentas Nr. 18).

Žymus antitarybinių lapelių kiekio padidėjimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio; tai buvo tiesioginė Lietuvos aktyvistų fronto pogrindinių grupių plintančios veiklos pasekmė (dokumentas Nr. 17, 23). Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos organai stipriai suintensyvino darbą respublikoje, nes sugebėjo panaudoti lietuvius emigrantus iš buvusių policijos ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, taip pat LAF pogrindžio galimybes; šis faktas LTSR VRLK dokumentuose konstatuojamas be ypatingo džiaugsmo.
„Vokiečių žvalgybos organai žvalgybos tikslais panaudoja politinės baudžiamosios policijos valdininkus, nelegaliai perbėgusius per sieną, taip pat buvusius Lietuvos kariuomenės karininkus. Ši asmenų kategorija verbuoja Lietuvos TSR teritorijoje likusius giminaičius, bendradarbius ir pažįstamus, taip imasi priemonių užmegzti ryšius su turima agentūra, kurią užverbavo dar darbo politinėje policijoje ir karinėje žvalgyboje metu“, – 1941 metų kovo pabaigoje konstatavo Lietuvos VSLK vadovas pranešime
Maskvai. Lietuvos saugumo liaudies komisarui sunerimti buvo pagrindo. Kruopštus vokiečių žvalgybos ryšių išaiškinimas davė netikėtą rezultatą: kovo antrajame dešimtadienyje su tarybinės kontržvalgybos perverbuota agente „Baltyjskaja“ susitiko Lietuvos aktyvistų fronto atstovas ir įteikė „Lietuvių informacijos biuro Berlyne“ (struktūra glaudžiai susijusi su LAF) proklamaciją pogrindžiui. Iš proklamacijos paaiškėjo, kad Vokietijos puolimo Tarybų Sąjungos išvakarėse LAF ruošia Lietuvoje didelio masto ginkluotą išpuolį. Gladkovas, gavęs tokią informaciją, savo pavaldinius orientavo telkti dėmesį į „kontrrevoliucinių sukilėlių formuočių“ išaiškinimą“ (dokumentas Nr. 30).

Gladkovo spendimas buvo labai laiku: būtent prieš kelias dienas Lietuvos aktyvistų fronto vadovybė Berlyne parengė išsamią „Lietuvos išvadavimo nurodymų“ instrukciją (dokumentas Nr. 26). Instrukcijos turinys liudija, kad jos autoriais buvo aukšti LAF vadovai ir turėjo glaudžius ryšius (kalbant dokumento kalba) su „atsakingais vokiečių valdininkais“. Akivaizdu, kad kalbama apie vokiečių karinę žvalgybą (abverą), gestapą ir A.Rozenbergo žinybą. Iš dokumento aišku, kad šie kontaktai turėjo pakankamai patikimą pobūdį: nors LAF vadovybei nebuvo žinoma tiksli Vokietijos puolimo Tarybų Sąjungą data, tačiau ji buvo puikai informuota apie tokio pasirengimo faktą,

„Nurodymuose“ išdėstytos pogrindinės ir kovinės veiklos organizavimo praktinės instrukcijos be abejonės turėjo antisemitinį pobūdį. Ruošiamo sukilimo užduotys: išvaduoti „nuo komunistinio teroro ir žydų eksploatacijos“, siekti „idėjinio lietuvių tautos brandumo, sustiprinant antikomunistines ir antižydiškas akcijas“, atėjus vokiečių kariuomenei būtina „atsikratyti žydų“.
Instrukcijoje pažymėta, kad LAF kovotojai „privalo sukurti šalyje tokią slogią antižydišką atmosferą, kad nė vienas žydas nedrįstų ir galvoti, kad naujoje Lietuvoje jis galės turėti kažkokias teises ir apskritai galimybę gyventi. Tikslas: priversti visus žydus bėgti iš Lietuvos kartu su raudonaisiais rusais“.

„Nurodymuose“ iškelta užduotis užtikrinti vokiečių kariuomenės judėjimą – labai išraiškinga. LAF kovotojų dėmesys atkreipiamas į šį svarbų momentą: „Kuriant kliūtis atsitraukti rusų Raudonajai armijai ir transportui, reikia vengti didelių sprogdinimų, ypač vengti naikinti tiltus. Atvirkščiai, stengtis juos apsaugoti, kad jų nesunaikintų raudonieji, nes jie, negaištant laiko, bus reikalingi einančiai į priekį vokiečių kariuomenei, ypač jų motorizuotų dalinių perkėloms per upes“. Iš Abvero diversinio skyriaus viršininko pavaduotojo pulkininko E. Štolco parodymų aiškėja, kad Lietuvos nacionalistams už šios užduoties įvykdymą teko duoti abverui ataskaitą (Priedas I, dokumentas nr. 4). Aukščiau išdėstyta medžiaga verčia patikimai vertinti populiarioje literatūroje sutinkamą teiginį, kad vokiečių kariškiai betarpiškai dalyvavo ruošiant instrukcijos karinę dalį1 . LAF instrukcija apie pasiruošimą ginkluotam pasipriešinimui pasirodė praktiškai vienu metu su LTSR valstybės saugumo liaudies komisaro P. Gladkovo nurodymu sustiprinti darbą prieš lietuvių nacionalistinį pogrindį; artėjančio karo sąlygomis labai staigiai sustiprėjo VSLK ir LAF tarpusavio kova.

1941 metų balandžio – gegužės pradžioje VSLK organams pavyko išaiškinti ir likviduoti grupę susietų su LAF pogrindžio organizacijų (dokumentai Nr. 34, 40,42,49), tačiau nepavyko atskleisti viso nacionalistinio pogrindžio tinklo; LAF instrukcijoje numatyta sukurti gerai išsišakojusį ir decentralizuotą pogrindinių organizacijų tinklą, kurį galėtų mažiau pažeisti tarybinė kontržvalgyba. O štai VRLK organuose, kaip paaiškėjo, vyko keisti dalykai: pagal vardinį sąrašą išduodami ginklai praktiškai buvo nesaugomi, todėl Vilniaus milicijos valdyboje įvyko 500 granatų vagystė (dokumentai

__________
1 Буткус Ж. Окровавленная Литва. Националистический терроp и его причины. URL.: http://left .ru/2009/7/butkus 189_2.phtml (peržiūros data – 2011.012.06). su nuoroda į Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940.06-1941.09. Vilnius, 1966.P. 41).

_________

Nr. 37, 38, 49). Gegužės pradžioje buvo užfiksuota suintensyvėjusi vokiečių žvalgybos veikla (dokumentai Nr. 47,48). Tuo pat metu VSLK organams pateko nauja pogrindžio instrukcija, kurioje buvo diversinės veiklos LTSR teritorijoje planas (dokumentas Nr. 54; turbūt tai buvo „Lietuvos išvadavimo nurodymų“ kažkokia redakcija).

Per trumpą laiką įprastais operatyviais metodais susidoroti su LAF pogrindžiu nepavyko, o turima informacija liudijo, kad artėja karas su Vokietija. Tuomet Gordijaus mazgą buvo nutarta perkirsti.

1941 m. gegužės 12 d. Lietuvos VSLK pateikė pasiūlymą įvykdyti masišką „antitarybinio elemento“ deportaciją iš respublikos. Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaras siūlė įvykdyti didelio masto operaciją; pagal išankstinius skaičiavimus buvo numatyta suimti 19610 žmonių (tarp jų ir iš 1000 žmonių kriminalinio ir banditinio elemento)1 . Dar 2954 žmones numatyta ištremti. Lietuvos VSLK užmojai labai platūs; buvo numatyta vienaip ar kitaip represuoti daugumą „buvusiųjų“, kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas arba visuomeninę padėtį.

Sprendžiant pagal turimus dokumentus, Gladkovas labai aktyviai siekė, kad jo iniciatyva būtų palaikyta. Neapsiribojęs 1941 m. gegužės 12 d. paaiškinamuoju raštu, gegužės 13 d. jis dubliuoja jį telegrama, adresuota TSRS valstybės saugumo liaudies komisarui Merkulovui (dokumentas Nr. 52-53). Maskvoje Gladkovo pasiūlymui buvo pritarta; jau po kelių dienų, 1941 m. gegužės 16 d. TSRS VRLK parengė bendro VKP (b) CK ir TSRS LKT nutarimo „Dėl priemonių išvalyti Lietuvos TSR nuo antitarybinio, kriminalinio ir socialiai pavojingo elemento“ projektą (dokumentas Nr. 57). Lygindami nutarimo projektą dėl deportacijų ir Lietuvos valstybės saugumo liaudies komisaro pasiūlymus, pastebėsime labai įdomią detalę. Maskva sutiko su būtinumu įgyvendinti „kontrrevoliucinio elemento“ likvidavimo operaciją, tačiau griežtai apribojo tremtiną kontingentą2 . 

Lietuvos VSLK siūlė respubliką išvalyti nuo visų „buvusiųjų“, tačiau Maskva tam nepritarė. Deportuoti reikėjo tik nacionalistinio pogrindžio

__________________

1 Žr.: Dėl tarybų valdžios požiūrio į kriminalinius nusikaltėlius evoliucijos: Юнге Б., Бриннер Р. От «социально близкого» до социально опасного элемента: преступники и социальная чистка советского общества, 1918-1938 гг. // Сталинизм
в советской провинции: 1937-1938 гг. массовая операция на основе приказа № 00447. М., 2009. С. 459-518.
2 Įdomu, kad panašiu būdu, apribodama numatytųjų represuoti kiekį, tarybinė vadovybė elgėsi ruošdama garsųjį VRLK įsakymą Nr. 00447. Lyginant su regionų vidaus reikalų organų „paraiškomis“ , įsakyme represuojamųjų kiekis sumažintas 29331 žmogumi. Žr.: Великий террор в Украiнi: «Куркульска операцiя» 1937-1938 рр./ Упор. С. Кокiн, М. Юнге. Киiв», 2010.Ч.1.С.27-28.

__________________

„bazę“. „Buvusiuosius“ (išskyrus stambius verslininkus ir valdininkus)  galima buvo represuoti tik turint  kompromituojančios medžiagos. Ši pataisa gerokai sumažino deportuojamųjų kiekį; jeigu gegužės 12 d. Lietuvos VSLK siūlė suimti 19610 žmonių (perspėdamas, kad šis skaičius vėliau išaugs), tai galiausiai deportacijai iš respublikos buvo suimta keturis kartus mažiau – 5664 žmonės. Į deportuojamųjų sąrašus buvo įtraukti lenkų pabėgėlių „kontrrevoliuciniai elementai“, kuriuos dar 1940 metų gruodį buvo duotas nurodymas ištremti.

Nutarimo projektas buvo padėtas šalies vadovybei ant stalo ir tuoj pat jame padarytos naujos principinės korekcijos. Projektas siūlė deportaciją įgyvendinti tik Lietuvos teritorijoje, tačiau Kremlius nusprendė nutarimo veikimą išplėsti ir į kitas Baltijos respublikas. Pačiu paskutiniu momentu nutarimo projektą papildė Latvija ir Estija. Dokumento netgi nespėjo perspausdinti – žodžiai „Latvijos ir Estijos TSRS“ buvo įrašytos ranka.

Būtina atkreipti dėmesį, kad praktiškai vienu metu su nutarimu organizuoti deportacijas iš Baltijos respublikų teritorijos VRP(b) CK ir TSRS LKT sankcionavo kontrrevoliucinių organizacijų narių deportavimą iš Vakarų Ukrainos1 .

Deportacijos operacija Vakarų Ukrainoje buvo tiesiogiai susijusi su VRLK-VSLK organų gauta informacija, kad ukrainiečių nacionalistų organizacijos, bendradarbiavusios su nacių specialiosiomis tarnybomis, rengia ginkluotą sukilimą2 .

Lietuvoje vykdomos deportacijos akcijos motyvacija buvo absoliučiai analogiška; kaip tik tuo metu Lietuvos aktyvistų frontas, nacių specialiųjų tarnybų remiamas, ruošėsi Vokietijos puolimui prieš Tarybų Sąjungą.

1941 m. gegužės 19 d. TSRS valstybės saugumo liaudies komisaras V. Merkulovas atsiuntė P. Gladkovui nurodymą dėl „antitarybinio elemento“ deportacijos praktinių priemonių parengimo“ (dokumentas Nr. 60). Būdinga, kad Merkulovas, prisimindamas istoriją su neįvykusiu pabėgėlių „kontrrevoliucinio elemento“ trėmimu, nenurodė konkrečios  operacijos vykdymo datos. Šie dokumentai liudija tai, kad trėmimui numatytos kategorijos nebuvo savavališkai išplečiamos; buvo nuolat tikslinamas bendras numatytų trėmimui žmonių kiekis; tačiau niekada nebuvo ryškiai perkopęs 15 tūkstančių. 1941 m. birželio 10 d. Maskvoje priimtas galutinis sprendimas dėl deportacijos įgyvendinimo datos ir masto (dokumentas Nr. 84).

________________
1 Сталинские депортации. С. 193-194.
2 Žr., pvz.: Роман Шухевич у документах радянських органiв державноi безпеки (1940-1950) / Институт нацiонального джерелознавства; Упор. В Сергiйчук, С. Кокiн, Н.Сердюк, С Сердюк; Передмова В. Сергiйчук. Киiв, 2007.Т..С. 190-194;
ГДА СБУ.Ф.9.Д. 43.Т.1. Л.54-58; Ф.16.ОП.34 (1951). Д, 10.Л.10.

__________________

Kartu su pasirengimu masinės deportacijos operacijai, LTSR VSLK
organai tęsė LAF pogrindinių kuopelių išaiškinimą ir likvidavimą (dokumentas Nr. 64,65,70). Tarybinių kontrržvalgybininkų  svarbiausia sėkme tapo 1941 birželio pradžioje užgrobtas išsamus LAF kovo mėnesio instrukcijos „Lietuvos išlaisvinimo nurodymų“ tekstas, taip pat dar kiti svarbūs nacionalistinio pogrindžio dokumentai (žr. dokumentus Nr. 85,86). Šiuose dokumentuose esanti informacija padėjo atskleisti kelis LAF pogrindžio centrus, taip pat Vilniuje, Raudonosios armijos lietuviškame teritoriniame korpuse. Jų likvidavimo laikas sutapo su 1941 m. birželio 14 d. deportacija, tačiau tai buvo atskira represinė akcija (dokumentas Nr. 91), kuria buvo norima ne sunaikinti karinį elitą, kaip teigia kai kurie lietuvių istorikai, o visiškai pagrįstai siekiama artėjančio karo sąlygomis užkirsti kelią išdavystei. „Veikusieji pogrindyje sukilimo organizatoriai Vilniuje patyrė didelių nuostolių. Išvakarėse VRLK suėmė svarbiausius vadus ir beveik 300 karininkų. Tapo neįmanoma įgyvendinti pirminį planą, kaip buvo numatyta, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje“, – prisiminė tuos įvykius vienas iš žymių LAF nacionalistinio pogrindžio dalyvių V. Dambrava1 .

Žymiai mažesnį poveikį, užkertant LAF pogrindžio veiklą, padarė 1941 m. birželio deportacija. Ši represinė akcija tam tikru laipsniu smogė susietam su nacių žvalgybos tarnybomis pogrindžiui, nes vėliau LAF lyderiai pripažino, “birželio 14 ir 15 dienomis bolševikai išvežė labai daug aktyvistų (dokumentas Nr. 112). Tačiau pagrindinėmis deportacijos aukomis tapo žmonės, įskaitant moteris ir vaikus, kurie nepriklausė LAF.

Prabėgus savaitei po deportacijos, vos tik Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, LAF formuotės pradėjo pasipriešinimą tarybinės kariuomenės užnugaryje. Spartus vokiečių armijos puolimas leido LAF pradėti įgyvendinti savo planus, ne tik “atkurti” Lietuvos valstybingumą nacistinės Vokietijos protektorato sudėtyje, bet masiškai persekioti „priešiškas“ gyventojų kategorijas, pirmiausia žydus (dokumentai Nr. 13,26,33,45). Šios žmogžudystės, prasidėjusios kaip savarankiškos akcijos, vėliau buvo tęsiamos, veikiant kartu su ainzatcgrupe “A” (dokumentai Nr. 102,103,107). J. Ambrazevičiaus vadovaujamos “Lietuvos laikinosios  vyriausybės” nutarimu nacių okupuotoje TSRS teritorijoje buvo įkurta pirmoji žydų koncentracijos stovykla (dokumentas Nr. 101), o Lietuvos “tautiškųjų partizanų” indėlį į holokaustą aukštai įvertino SS štandartenfiureris K. Egeris (dokumentas Nr. 114). Šiame rinkinyje paskelbti Lietuvos aktyvistų fronto instrukcijų ir agitacinio pobūdžio dokumentai parodo, kad LAF žydų per-

_______________

1 Об оккупации, евреях и восстании // ИноСМИ.ру, 06.07.2011. URL,: http://inosmi.ru/baltic/2011076/171671054.html?id= (peržiūros data – 2012.06.12)

_________________

sekiojimo akciją suplanavo gerokai prieš birželio deportaciją.

Net labai glaustai apžvelgus skelbiamus rinkinyje dokumentus, galima iš esmės pakoreguoti pirmųjų tarybinių metų represijų Lietuvoje vaizdą. Paaiškėja, kad LTSR valstybės saugumo organų recepcija, kaip labai efektinga teroro mašina, kuri pagal iš anksto parengtus planus vykdė represijas prieš respublikos gyventojus, yra klaidinga. Vietoje to mes matome, kad nebuvo darbo drausmės, o yra rimtų operatyvinės ir tardymo veiklos trūkumų, sisteminga etatų problema. Visa tai galiausiai neleido valstybės saugumo organams įprastais operatyviniais-tardymo metodais susidoroti su LAF ir vokiečių žvalgybos mestais iššūkiais. Tuomet, vietoje operacinio skalpelio buvo panaudotas vėzdas – žiaurus masinis trėmimas, kuris, beje, taip ir neišsprendė problemų, susijusių su pronacistinio pogrindžio ardomąją veikla.

1941 m. birželio trėmimai, palietę daug nekaltų žmonių, lemia tarybų valdžios Lietuvoje “pirmųjų metų” visos represinės veiklos suvokimą, taip pat vertinami kaip masiški ir nepagrįsti. Tačiau negalima pasakyti, kad vykdytos iki 1941 metų gegužės pabaigos tarybinės represijos sukrečia vaizduotę. Lietuvos istorikai pateikė duomenų, kad per laiktarpį nuo 1940 metų iki 1941 metų gegužės respublikoje buvo represuota ne daugiau 4 tūkstančių žmonių, beje, į šį skaičių patenka persekiojami ne tik dėl politinių, bet ir dėl kriminalinių motyvų. Šiuos skaičius patvirtina paskelbti rinkinyje dokumentai (Nr. 63, 96). Neabejotina, kad nuo 1940 metų rugpjūčio iki 1941 metų gegužės buvo represuoti ir nekalti žmonės, kurie buvo persekiojami tik dėl savo socialinės kilmės ir neteisingo apkaltinimo. Tačiau palyginus bendrą suimtųjų kiekį ir specialiuose pranešimuose paskelbtus konkrečių bylų duomenis, galima pagrįstai teigti, kad žymi represijų dalis turėjo “tikslinį” pobūdį ir buvo nukreiptos prieš žmones, kurie vykdė realią antitarybinę veiklą prieš TSRS ir LTSR.

1940-1941 metų įvykiai yra labai sudėtingi. Jie neatitinka primityvaus propagandinio „gerų vyrukų“ kovos prieš „blogiukus“ šablono. Paradoksalu, bet tarybiniai valstybės saugumo organai (dar prieš kelius metus vykdę nusikalstamas masines 1937-1938 metų operacijas) Lietuvoje siekė iš esmės pagrįsto tikslo, nes paprastai, jų veikla nebuvo skirta kažkokiai tautinei ar socialinei gyventojų kategorijai persekioti. O štai Lietuvos aktyvistų frontas, iškėlęs tikslą atkurti respublikos “valstybės  nepriklausomybę”, vykdė didelio masto nusikaltimus prieš žmoniškumą. Tikimės, kad šis rinkinys padės skaitytojams geriau suprasti įmantrias ir sudėtingas priežasčių bei pasekmių sąsajų, dėl kurių tapo neišvengiami žmonių tragedijas nulėmusieji įvykiai, suvokti įvykių dalyvių istorinės atsakomybės mastą.

Aleksandr Diukov

ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ
APŽVALGA

Toliau skaityti čia : Holokausto_isvakarese_dokumentu_rinkinys

Keep Reading
By