1867 metų rugsėjo 14 dieną Vokietijoje 1000 egz. tiražu pirmą kartą buvo išleistas KARLO MARKSO “KAPITALAS”. K.Marksas šioje knygoje, pasinaudodamas dialektine-materialistine metodika, ryžtingai sukritikavo tuo metu ekonomikoje dominavusias anglų kolonijinės ekonomikos Adamo Smito ir Davido Rikardo teorijas apie kapitalo kilmę, atsiradimą ir vystymąsį, atskleidė kapitalizmo parazitinę prigimtį. Vertindamas prekinių mainų santykius, K.Marksas nurodė , kad pats kapitalas nieko nekuria, jis yra spekuliatyvinis, parazitinis ir didėja tik dėka nusikalstamo svetimo darbo nusavinimo būdu. Prekinę vertę, teigė autorius, kuria darbas, individualus ir visuomeninis, o kapitalas visuomeniniu darbu sukurtas vertes perskirsto mažos , parazitinės socialinės grupės, kapitalistų naudai. Taip visuomeniniu darbu sukurta pridėtinė vertė per kapitalistų sukurtą ir kontroliuojamą visuomeninio gėrio korupcinę perskirstymo sistemą, per mažytės grupelės parazituojančių kapitalistų kontroliuojamą teisinę-politinę buržuazinę visuomenės santvarkos sistemą yra perpumpuojama išnaudotojų kapitalistų klasės naudai. Darbo klasei, kurios visuomeniniu darbu yra sukuriamas visuotinis gėris, visuomenės turtas ir pridėtinė vertė, parazituojanti kapitalistų mažuma, palieka tik mažytę dalį, kurios užtenka tik palaikyti darbo jėgos darbingumą. K.Markso “Kapitalas” atskleidė nežmonišką, išnaudotojišką, parazitinę, nusikalstamą privataus kapitalo, privačios nuosavybės į gamybos priemones esmę, parodė privataus kapitalo sisteminius antagonistinius prieštaravimus. Antagonistinis prieštaravimas tarp darbo ir kapitalo neišvengiamai sukelia ekonomines krizes kapitalo pasaulyje, ir tai rodo, kad kapitalo diktatūra neišvengiamai privalo žlugti ir kapitalistinė,…