1943 m. kovo 22 d. Baltarusijos Chatynės kaime buvo įvykdytas baisus karo nusikaltimas. 118-asis saugumo policijos batalionas įžengė į Chatynės kaimą ir jį apsupo. Visi Chatynės gyventojai, maži ir pagyvenę – senoliai, moterys, vaikai – buvo išvaryti iš namų ir suvaryti į kolūkio daržinę. Automatų buožėmis Vakarų Ukrainos nacionalistai-banderininkai kėlė ligonius, senelius, negailėjo moterų su mažais vaikais ir kūdikiais. Kai visi žmonės buvo suvaryti į daržinę, baudėjai užrėmė duris, apklojo tvartą šiaudais, sienas palaistė benzinu ir padegė. Nei vienas suaugęs žmogus negalėjo ištrūkti nepastebėtas. Tik trims vaikams – Volodiai Jaskevičiui, jo seseriai Soniai Jaskevič ir Sašai Želobkovičiui – pavyko ištrūkti iš hitlerininkų pragaro. Kas buvo budeliai? Chatynės kaimą Baltarusijoje sunaikino ne vokiečiai, o specialus baudėjų padalinys, zonderkomanda (118-asis policijos batalionas), kurio didžiąją daugumą sudarė Ukrainos policininkai. Batalionui vadovavo buvęs lenkų majoras Smovskyj, štabo viršininkas –  Grigorijus Vasiūra, būrio vadas –  Vasilijus Meleshko. 118-ojo pagalbinio bataliono „viršininkas“ buvo vokietis policijos majoras Erichas Kerneris. Atsakingas už baudžiamąją operaciją buvo Grigorijus Vasiūra. Šis karo nusikaltėlius po karo ilgai ir sėkmingai slėpė savo tarnybos baudėjų policijoje ir SS faktą. Po karo jis netgi tapo tarybinio ūkio „Velikodymersky“ (Ukraina) direktoriumi. 1984 m. jis buvo apdovanotas medaliu “Darbo veteranas”, tapo Kijevo Kalinino vardo karinės ryšių mokyklos…