Gerbiamas pone pirmininke, Ponios ir ponai, Daugelio prieš mane kalbėjusių oratorių kalbose jau nuskambėjo mintis, kad mūsų bendra planeta išgyvena negrįžtamus pokyčius. Prieš mūsų akis gimsta nauja pasaulio tvarka. Ateities kontūrai kuriami kovoje. Tarp pasaulio daugumos, pasisakančių už teisingesnį pasaulinių gėrybių paskirstymą ir civilizacinę įvairovę, ir tarp tų nedaugelio, kurie naudoja neokolonijinius pajungimo metodus, kad išlaikytų slįstantį iš rankų savo dominavimą. Savotiška „kolektyvinių Vakarų“ „vizitine kortele“ jau seniai tapo lygybės principo atmetimas ir visiškas atsisakymas spręsti problemas derybomis. Amerikiečiai ir europiečiai, įpratę žiūrėti iš aukšto į visą likusį pasaulį, nuolat duoda pažadus ir prisiima įsipareigojimus, tame tarpe rašytinius ir teisiškai įpareigojančius. Po to jie tiesiog atsisako juos vykdyti. Kaip pažymėjo prezidentas V. V. Putinas, Vakarai tapo tikra „melo imperija“. Rusija, kaip ir daugelis kitų šalių, tai žino iš pirmų lūpų. 1945 m., kai Vašingtonas, Londonas ir mes (vert. pastaba – TSRS/Rusija) kartu baigėme įveikti priešą Antrojo pasaulinio karo frontuose, mūsų sąjungininkai antihitlerinėje koalicijoje jau ruošė karinės operacijos „Neįsivaizduojama“ prieš Tarybų Sąjungą planus. O po ketverių metų, 1949 m., amerikiečiai parengė operacijos„Dropshot“ planą, pagal kurį ketino suduoti masinius branduolinius smūgius TSRS. Šie beprotiški planai taip ir liko popieriuje. TSRS sukūrė savo atsako ginklą. Nors prireikė 1962 m. Karibų raketų krizės, kai…