Kol vytukas bliauna apie savo, mieliausio ir drasiausio išmintingiausio, kovas už Lietuvos laisvę bei savo, žinioma, epines pergales prieš Raudonąją imperija, paprasti, dar nepabėgę iš šio “rojaus”, lietuviai, uždaryti savo namjuose, žiūri per langą ir klausia savęs – ką jis čia kliedi?!! Tai – košmaras!! Tai – sąjūdis. Tokie buvo JAV spectarnybų tikslai visoje TSRS? Atvesti į valdžią niekšus ir jų bei idiotų rankomis kolonizuoti šalį, išnaikinti čiabuvius?!. Sąjūdis jokios laisvės, nepriklausomybės, demokratijos, gerovės visiems nesiekė. Sąjūdis tiesiog žmonių, tautos tarybinę valdžią privatizavo ir įvedė savo žiaurią melo bei neapykantos cenzūrą, liberalų tironiją, demokratų diktatūrą, nacistinį proamerikietišką režimą. Sąjūdis savo tikslus pasiekė. Sąjūdžio beprotybės pasiektus rezultatus puikiai iliustruoja citata iš F.Dostojevskio romano, pasaulinės literatūros šedevro “Nusikaltimas ir bausmė”: * „Jam sergančiam vaidenosi, tartum visam pasauliui lemta būti auka kažin kokios baisios, negirdėtos ir neregėtos maro ligos, einančios į Europą iš Azijos gelmių. Visi turėjo pražūti, išskyrus kai kuriuos išrinktuosius, labai nedaugelį. Atsirado kažkokių naujų trichinų, mikroskopiškų gyvūnėlių, kurie skverbėsi į žmonių kūnus. Bet ir šios būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, juos įsileidę į save, tučtuojau pasiusdavo ir netekdavo proto. Bet niekad, niekada žmonės nelaikė savęs tokiais išmintingais ir neklystančiais kaip šitie užkrėstieji. Niekada nelaikė labiau nesugriaunamais savo…