Tag

Tarybų Lietuva

Browsing

Justinas Marcinkevičius Tarybų Lietuvoje buvo gerbiamas poetas, jo kūrinių rinkiniai buvo leidžiami milijoniniais tiražais, jo pjesės “Mažvydas” , “Katedra”, “Mindaugas” buvo nuolat Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos Akademinio Dramos teatro repertuare ir visada į juos buvo anšlagas, bilietus buvo galima gauti tik atstovėjus eilėje visą naktį prie kasos kiekvieno mėnesio 20 dieną. O jo poema “Pirčiupiai” buvo mokyklos programoje ir visi žinojo “Virš pamaldžiai didingo šilo…” . Vargo autorius nematė, buvo gausiai apdovanotas valdžios apdovanojimais ir tautos meile. Tauta dirbo ir sudarė kūrėjui sąlygas kurti. Spalvotų revoliucijų technologai iš JAV, vykdydami savo neokolonijinės ekspansijos sąjūdžius/maidanus, visada išnaudoja, sąmoningai ar ne, žinomus žmones, ypatingai tuos, kurie gali daryti įtaką, valdyti mases, kad masinė sąmonė būtų sėkmingai kolonizuojama, performatuojama.
J.Marcinkevičius taip pat buvo sėkmingai išnaudotas su savo pjesėmis, kurioms buvo suteikta nacionalistinė (suprask, antitarybinė, rusofobinė) interpretacija, o vieno sąjūdžio renginio metu J.Marcinkevičius susireikšminęs pareiškė “Mes išsaugojome tautą!”. Ar tikrai jūs? Ir kam? Kad perduoti ją JAV/JK kolonizatoriams?

Vėliau, kai įsisiautėję nuo savo nebaudžiamumo JAV liokajai konservatoriai liberalai ėmė griauti visą Lietuvos aukso amžiaus tarybinio laikotarpio visą ekonominį ir kultūrinį palikimą, ėmė visokie primatai ramanauskai-užkalniai-šimašiai tyčiotis iš Tarybų Lietuvos kultūros aukso fondo klasikų, griovė paminklus tarybiniams kūrėjams, tai jau buvo tik dėsningai sekę tautos masinės sąmonės kolonizavimo, etninio kultūrinio kodo ištrynimo, nacionalinio identiteto destrukcijos epizodai, kuriems technologiškai sukiršytos tautos kolonizuota sąmonė jau nepajėgė priešintis. Mauras padarė savo darbą. Dabar šitie mankurtai ėmėsi jo paties. Ciniška? Ne, dėsninga. “Kai į praeitį šauni iš pistoleto, ateitis į tave šauna iš patrankos” (Napoleonas). 

Simonas Zagurskas yra su Simonas Kroydonas.

6 val.

Sovietų Sąjunga Lietuvą iš atsilikusio agrarinio krašto padarė vieną stipriausių TSSRS valstybių.

Apsižvalgykite aplink sodiečiai.Viską ką aplinkui matote visi daugiaaukščiai namai,alytnamiai sodybos,parkai,viskas pastatyta Sovietų Sąjungos laikais.

Ar galite patikėti 60 000 vaikų gimdavo per metus Lietuvoje.Už šildymą ir bendrai komunalinius mokesčius už visą butą,namą žmonės mokėdavo kelis rublius.Pvz dabar už buto šildymą,elektrą,dujas atitinkamai kainuotų 10 eurų per mėnesį.

Taip,mobiliųjų telefonų,interneto tada nebuvo.O kur visa tai buvo ?

Vakaruose irgi nebuvo šitų dalykų.Vaikai žaisdavo gatvėse,pilni parkai būdavo žmonių.Nusikalstamumas buvo labai mažas.Žiniasklaida apie nusikaltimus nerašydavo ,o tyliai ištirdavo ir kaltininkus nubausdavo.Žmonės nerakindavo durų,kaimynai žinojo vieni kitus ir šiltai bendraudavo,padėdavo vieni kitiems.Pampersai dar nebuvo išrasti,tai vystyklais balkonai būdavo iškabinėti.

Draugas komunistas darbų mokytojas Bronius Vilkas mus su Andrius Astrauskas siųsdavo į mišką per darbų pamoką. Mes nueidavom ir pjūklu nupjaudavom medį,tada jį parnešdavom ir visa klasė gamindavo inkilus,o juos pakabindavom miške ir paukšteliai apsidžiaugdavo,jie ten perėdavo pelėdžiukus, varnuolius ir Lietuva žydėjo.

Tiesa mokyklose nebūdavo tualetinio popieriaus, ir mokyklos tualetai nekaip atrodydavo. Aš kai netoli nuo mokyklos gyvenau tai sugrįždavau namo reikalui prispyrus .Mokytojai būdavo griežti,ir ausį patempdavo ir griūšę kai kada duodavo.Mokytojas buvo pagarboje.

Per vasaras reikėdavo eiti pataisų.Aš ėjau pataisas iš anglų kalbos ir matematikos.Sekmadieniais visi eidavo į bažnyčią,ten kunigas Aloyzas mus vaikus saldainiais vaišindavo.Šiaip jau kunigai buvo komunistų draugais tai ir tvarka buvo.Vasarom Mičiurino sode visiems moksleiviams reikėdavo 25 valandas atidirbti,kokią bulvelę pakasti,kopūstuką pasodinti.

Rugsėjo pirmają mokytojams dovanodavome gladijoles ir tulpes.Prisimenu raudonų ir geltonų tulpių darželius.Pensininkai kapstydavosi daržuose ir morką ,ir tikrą cibulį pasisodindavo,o ne kai dabar chemikalais viskas purškiama.

Jurbarko istorijų nebūdavo,jokių psichologų klasėse nebūdavo.Po mokslų kas į sporto būrelius ėjo,aš muzikos mokyklą lankiau,smuiko klasę,7 metus atgrojau ir baigiau.

Grojau septynetui,nors dabar pagalvojus,tai grojau silpnam šešetui.Tiesa kai buvau pradinukas dar buvo penkiabalė sistema.Šiek tiek užknisdavo kai išsiųsdavo į parduotuvė,mat reikėdavo porą trejetą valandų stovėti eilėj.

Lauki kokio mėsgalio,ir kokia dama užlenda be eilės,o ką tu vaikas jai pasakysi.Tada parduotuvių vedėja statusu buvo aukščiau nei kolūkio pirmininkas.

Vaikai per pamokas bėgdavom krosus,žaisdavom vasarom krepšinį ir futbolą.Gryždavom nusikalę,batonas su šiltu karvutės pieneliu.Iki šiol pamenu skanujį tarybinį batoną,arba Klaipėdos duoną.Ji tokia šviežia minkšta būdavo,o močiutė auklėjo,kad jeigu duonelė nukrenta ant žemės ,ją reikia pakelti ir pabučiuot.

Kolūkiečiai sunkiai dirbdavo ir kūrė Tarybinę Lietuvą.Didingą ją sukūrė.

Tada žmonės karvutes rankelėmis melždavo.Ir kaip dabar žmogui sunkiai visą gyvenimą dirbusiam pasakyt,kai Seimo nariai dinderį mušę gauna didžiules rentas.Pvz Nijolė Oželytė šoko,dainavo,ir gyvena kaip karalienė,o štai visą gyvenimą dirbusi melžėja turi skaičiuoti kiekvieną centą,ir vaistams ,net neužtenka.

Didinga ir šlovinga,tuo metu Sovietų Lietuva buvo.Lietuvius visoje Tarybų Sąjungoje labai gerbė ir mylėjo,tai ne kaip dabar mus laiko pigia ir devalvuota darbo jėga .

Jaunuoliai 18-19 metų,vos tik pabaigę vidurinę mokyklą ženydavosi.Dažnai iš reikalo,mat prezervatyvai prasti būdavo ,iš avies žarnokų gamindavo.Bet žmonės jais labai ir nesinaudojo.Gimdavo daug vaikų,darželiai labai pigūs,praktiškai nemokami būdavo.Darželio auklės atsakingai žiūrėdavo į savo darbą,tad visi vaikai eidavo pokaičio miego.

20.00 valandą visi vaikai laukdavo LABANAKT VAIKUČIAI,ir visi prilipdavome prie televizoriaus ekranų.Būdavo filmai ir apie zuikį ir vilką,Mauglį .Jokių plikų mergų tada per televizorių nerodydavo.

Visi turėjo darbus.Darbo žmogus būdavo vertinamas ir darbininkai uždirbdavo daugiau už gydytojus,mokytojus ir inžinierius.Spekuliantus displonuojančius užsienio valiuta bausdavo griežtai.Mirties bausme-sušaudant.

Sakyčiau per griežtai,bet tada Sovietų Sąjungoj buvo saugu,nes visus nenaudėlius greitai milicija sutvarkydavo .

Ir atėjo vasara,drąstiškai krito naftos kaina pasaulyje ir Sovietų Sąjunga nebeturėjo pinigų komunizmo statyboms.Viskas pradėjo griūti.Prasidėjo Sąjūdis,privatizacijos,atsirado didžiulė turtinė atskirtis.Daug vargšų.Atsirado ir labai turtingų žmonių,o kur dar Landzbergis katras kolūkius sugriovė.

Visi galėjo namą statytis. Galėjo išsipirkti kooperatinį butą. Aišku, kai ko negalėjo.Negalėjo sulysti į paskolas nei už mokslus, nei už būstus, nei už mašinas ar kitus vartojimus,nes viskas buvo nemokama.

Jokių PSD nebuvo. Viskas priklausė nuo to, kur gyvenote, vienokios galimybės “gauti” buvo kolūkiečiams, kitokios – darbininkams, trečiokios – “utėlėtiems” inteligentams (išskyrus dirbančius gamyboje), ir visai kitokios – nomenklatūrininkams. Taip pat daug kas priklausė nuo darbovietės ir jos vadovų, ir nuo to, kaip darbuotojas sutarė su tais vadovais.

Darbovietėse buvo dvi eilės, komunaliniams ir kooperatiniams butams, pastaroji – žymiai trumpesnė. Vilniuje, restauruojant senamiestį, gyventojai buvo masiškai iškeliami į naujus namus, ir jei bute gyveno tėvai su vedusiais vaikais, kiekviena šeima gaudavo po butą, o nevedę vaikai būdavo įkeliami į bendrą butą su tėvais, todėl visi stengdavosi susituokti kuo anksčiau. Ir iš viso, tuoktis kuo anksčiau buvo naudinga, nes tuomet galėdavai į visokias eiles (butui, automobiliui, dulkių siubliui) užsirašyti, lengviau į užsienį išleisdavo, po aukštosios paskyrimą buvo galima Vilniuje gauti. Pagaliau, prieš vestuves duodavo leidimus į spec. maisto ir drabužių parduotuves, ir į spec. kirpyklą.

Visi svajojo ir laukdavo talono įsigyti “Šilutės” virtuvinį komplektą, nes jis buvo su stiklo durelėmis.Laukdavo, metus, du, penkis…”smagu” buvo gyventi- nes gi svajonę turėjo-Šilutės virtuvinį komplektą įsigyti.

Dabar paskyrų nebėra, bet jauni tėvai lygiai taip pat gali 2 metus nenusipirkti mašinos, nes neturėti pinigų tam. Negi šiais laikais visi jų turi mašinom? Autobusas važiuoja 100-110 km/h?

Normalu, net ir pas čiukčius po tiek metų yra progresas. O dabar su rimta liga vaikų nereiktų Vilniun vežt, ar koks kaimo šundaktaris padėtų?

Šiais laikais žmonės nusiperka dėvėtas mašinas ,drabužius už dvigubas kainas, kartais net trigubas. Juos paprasčiausiai išdūria, apgauna.

Mamos ir šiais laikais gali svajoti apie įvairius baldų komplektus ir niekada jų neįsigyti, nes paprasčiausiai gali ,net neturėti nuosavo būsto, glaustis nuomojamuose, kur bus svetimi baldai. Be to, gali turėti didelių lūkesčių, kai akys raibsta nuo tiek grožybių su kosminėm kainom. Taigi apie ekskliuzyvinius komplektus paprastas žmogelis irgi prasvajos visą gyvenimą.

Išbujojo dvąsinis daužymas .Papulkit į kokią bėdą, pradėkite teistis, tai taip sudaužys su nusikaltėlių teisėm, kad neturėsit kur dėtis arba mažame miestelyje pašokinėkit prieš kokią vietinį karaliuką, irgi pamatysit kas lauks.

Vergų nebėr. Dauguma aria už minimumus po 12 valandų, gauna vokeliuose ir bandyk klausimą kelt – sulaužys dvasiškai.

Melo nebėr ? Naivuolė, ta pati Amerika visus mausto Prikurta begalė institucijų, kurios turi dirbti paprastam žmogui, mokesčių mokėtojui, nueik su bėda, tai taip sumaustys, kad .

Ne visko ir Tarybų Lietuvoje buvo tik esame dabar kiek modernesni.Po Europos ir Amerikos diktatu. O bėdos – tos pačios .

Merginos,tada ne kaip dabar instagramuose filtrus susidėjusios,kai realybėje eilinės mergelės.Tada buvo Balet krempudrą, žali arba mėlyni šešėliai, arba tokį blakstienų ir antakių dažymą: paspjaudai juodą uždžiūvusią “akvarelę” dlia brov ir su šepetėliu patrynus tepi ant antakio.

Mūsų tarybinės moterys didžiai džiaugėsi namuose turėdamos TSRS pagamintą, kūrėjų pasididžiavimą , skalbyklę “Ryga” ”

1. Medicina. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes tai irgi eina kartu su civilizacija, bet tokių biurokratinių trukdžių patekti pas gydytoją nebuvo Susirgai, nuėjai, iškart tyrimai, o pagal juos į ligoninę,o dabar išsitirti:eilė po mėnesio, eilė po trijų mėnesių, eilė po pusės metų, jei nepasimirsi.

2. Švietimo sistema.Idealu: mokyklose pagarba mokytojui, į universitetus įstoja tik gabūs moksleiviai, mokslas nemokamas.

3. Darbas. Net pats kvailiausias mokinys iš profesinės mokyklos buvo garantuotas, kad turės darbą ir gaus pinigus.

4. NEMOKAMAS nekilnojamas turtas. Kodėl išdidinau šį žodį? Ogi todėl, kad nebuvo nė vieno žmogaus, kuris miegodavo prie medžio ar patiltėj.Nesvarbu, kad jis to nekilnojamo turto negaudavo savininko teisėmis, bet stogą virš galvos turėjo visada ir jis, ir vaikai, nereikėjo mokėti jokių nuomų, jokių mokesčių už šildymą ir karštą vandenį

Rinkos ekonomikoje NEGALI būti nieko nemokamo. Sovietmečiu gyvenome pagal planinę ekonomiką, kuriai jau nuo pat pradžių buvo lemta žlugti ,nes rinkos ekonomika yra paremta stipresnio viršenybe.

Lietuva visada mėgo kraštutinumus.

Tarybiniais laikais mokytojas buvo vienvaldis tironas.Prieš mokinį galėjo daryt ką nori, padaužyt per rankas vaikui liniuote, pririšti kairią ranką, kad su ja nerašytum, išstatyti viešai pajuokai.Dabar nuėjom į kitą kraštutinumą, kad dievukas yra vaikas, mokytojas šūdo vietoj.

Partiniai komitetai tinginius skalpuodavo viešai. Patikėkit, laaabai jau niekas nenorėdavo stoti prieš partiją būti auklėjamiems Dirbdavo, dar ir kaip, po tokių auklėjimų,net naktimis, ko pasekoje sugebėdavo,net melioracijos griovius išarti ar traktorius prūde nuskandinti.

P.s. Už spekuliaciją (dabar tai vadinama neapgausi-neparduosi bizniuku) nešaudė tarybiniais laikais, bet bausmės liberaliems sukčiams buvo rimtos. Ypatingai juos žudė papildoma prie laisvės atėmimo bausmė – viso nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskacija. Dirbo, sukosi, vogė koks nors šimašiukas-masiuliukas ir bac – viskas atitenka liaudžiai. Tai liberastams buvo biblinė, egzistencinė bausmė, baisesnė už darbo pataisų koloniją. O visą kitą Simonas pažymėjo iš esmės teisingai. Ir ne “sovietų”, o tarybų.

Lietuva – TSRS Tautų brolijoje
 
2017-09-28 Kaune visuomenininko Rimanto Brundzos dėka įvyko diskusija tema „Buvo ar nebuvo Lietuvos okupacija 1940-06-15?“.  Lietuvos oficialios valdžios pozicija šiuo itin politizuotu klausimu yra vienareikšmiška – Lietuva yra Tarybų Sąjungos totalitarinio režimo agresijos auka ir visos Lietuvos nelaimės šaltinis yra net ne nacistinės Vokietijos, o būtent tarybinė okupacija. Tokia jau tris dešimtmečius vyraujanti valdančiojo proamerikietiško režimo pozicija liko bene vienintele priežastimi, kuri nors kažkiek pateisina kompradorinio elito, konservatorių buvimą valdžioje, jų valdymo katastrofiškas pasekmes Lietuvai, tačiau puikiai tenkina JAV geopolitinius siekius regione sukurti rusofobišką įtampos šaltinį Rusijos pasienyje, atitinka Vakarų jau 1000 metų vykdomos kolonijinės ekspansijos „drang nach Osten“ ilgalaikius planus, sukuria regione militaristinės psichozės, rusofobijos, tautinės neapykantos, etninės nesantaikos atmosferą. Ir kartu atvirai kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams, grubiai pažeidžia Tautų chartijos tarptautinio bendradarbiavimo principus, kurių įsipareigojo laikytis visos pasaulio valstybės, JTO narės, tame tarpe ir Lietuva. Šių JTO principų pagrindinis, pamatinis tikslas yra – išsaugoti taiką ir saugumą Baltijos regione ir pasaulyje. 1940 metų bei vėliau sekusios tarybinės „okupacijos“ ir šio smulkiaburžuazinio nacionalistinio prasimanymo pagrindu nuolat reiškiamos taip vadinamų„okupacijos aukų“ daugiamilijardinės pretenzijos Rusijai yra tik viena iš daugelio JAV vykdomos užsienio politikos kurso į globalaus karinio konflikto su Rusija eskalavimą, informacinio karo prieš viso pasaulio tautas formų. Lietuvai pražūtingą politiką, kuri konflikto atveju užbaigs valstybės istoriją, aršiai vykdo JAV 5-a kolona Lietuvoje – konservatoriai ir liberalai.
Bet kurį liberalą, nepriklausomai nuo to, kokioje formoje jis parazituoja, ar po kokiu pavadinimu jis slepia savo grobuonišką savanaudišką prigimtį, Stalino vardas ima kratyti lyg iš liberalo sielos būtų varomas velnias egzorcizmo seanso metu. Liberalas puikiai prisimena tik deportacijas, trėmimus, represijas, „kruvino“ režimo baisius nusikaltimus prieš …. vogti ir į korupciją nuo prigimties linkusius liberalus. Taip, tai yra tiesa, tačiau kaip visada liberali pusė tiesos, kuris yra geriausia melo forma. Vagims, sukčiams, niekšams, aferistams, korumpuotiems liberalams prie Tautų Tėvo buvo sunku: jiems teko – ar galite tai įsivaizduoti?!!, – dirbti ir savo sąžiningu darbu užsidirbti sau duoną, o už bet kokį bandymą sukčiauti, vogti, parazituoti liberalas keliaudavo į elgesio korekcijos ir socializacijos centrus. Atlikti atgailą ir suvokti, kad žmogus vertingas yra tiek, kiek jis stengiasi dėl savo šeimos, bendruomenės, valstybės. Todėl jau 60 metų ir šiandien liberalai tiesiog trykšta savo neapykanta tam, kuris ragino parazitus tapti žmonėmis. Liberalo neapykanta J.V.Stalinui ir socializmui apskritai, tai niekšo kerštas už jo paties patirtą baimę ir pelnytą teisingą bausmę už savanaudiškus nusikaltimus. Ir tai suprantama. Niekada pasaulyje nebuvo tokios efektyvios valstybės, ekonomikos būdo ir socialinės visuomenės organizacijos, kuri taip galingai įgyvendintų valstybės pagrindinę paskirtį – ginti viešą interesą, vykdyti teisingumą šalies viduje ir užtikrinti valstybės saugumą nuo išorės priešų, Vakarų barbarų-kolonizatorių ordų, agresijų, kaip tai buvo daroma Tarybų Sąjungoje vadovaujant J.V.Stalinui.
Visa armija liberalių istorijos klastotojų, ypatingai čia pasižymėjo žinomas klastotojas ir melagis Aleksandras Solženycinas, dergė J.Staliną net ir po jo mirties su įniršiu ir su ypatinga aistra. Šakalų kaimenės draskė mirusį liūtą, keršydami jam už savo baimę, bailumą, niekšybę ir melą. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus vykdyta pasiutusi antistalininė propaganda jos organizatoriams neatnešė jokios pergalės net prieš jau seniai mirusį Staliną.
Galima suprasti motyvus tų, kurie šiandien vis dar negali pasisotinti savo nebaudžiamumu ir galimybe šmeižti didingą istorinį laikotarpį ir milžinišką istorinę asmenybę. Tas milžiniškas kiekis melo apie TSRS ir J.V.Staliną yra verčiamas nepertraukiamai ant eilinių žmonių galvų tik dėl vienos priežasties – kad žmonės negalėtų atlikti nesudėtingą lyginamąją analizę ir jos pagrindu padaryti logiškas, pagrįstas išvadas, kas buvo nuveikta tada, ir, kas yra dar svarbiau liberaliems aferistams, žmonės negalėtų suvokti, kokius nusikaltimus daro prieš savo tautas dabartiniai valdantys „elitai“. Kad žmonės negalėtų net mintimis grįžti prie alternatyvios kapitalizmui, smulkiaburžuaziniam nacionalismui visuomeninės santvarkos – socializmo idėjų! Antitarybinė, antisocialistinė, antistalininė šlykšti informacinio karo kampanija turi vieną tikslą – atimti iš žmonių galimybę atkurti visai tautai, darbo žmonėms tarnaujančią socialistinės ekonomikos sistemą, kuri leistų labai greitai išsivaduoti iš globalinio kapitalo, Vakarų kolonizatorių priespaudos ir vėl tapti laisvų darbo žmonių valstybe, realia visos tautos demokratija, diktatūra socialiniams buržuaziniams parazitams.
 
1990 metais Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, įvyko „spalvota“ revoliucija pagal JAV specialiųjų tarnybų scenarijų ir žinomo JAV politinių technologijų, perversmų, kontrrevoliucijų technologo Džino Šarpo technologiją.
 
Kaune vykusi diskusija buvo karšta, valdžios melo propaganda daro savo nuodingą įtaką žmonių protams, užsitęsė, pritrūko laiko atsakyti į antrą diskusijos klausimą – kas kam skolingas? Todėl atsakome šia trumpa ir toli gražu neišsamia statistika, sausa statistika,kuri palieka nedaug vietos valatkodelfiniam melui, antitarybinei isterijai, rusofobijos propagandai.