Ciniško idiotizmo apraiškos
Kaip galutinai sukiršinti tautą?
Pradėti ją “gelbėti”, o jei tas “gelbėjimas” nepasiseka, pareikalauti, kad tauta pati nuspręstų, kokiu būdu ją vis tik reiktų gelbėti.
Štai, auginom vaikus, šimtus, ne, tūkstančius metų. Be abejo, kad tame buvo ir daug problemų, tačiau taip pat ir daug džiaugsmo, laimės, galų gale, viską parodo rezultatai: na, turim daug užaugusių, nekvailų, išmintingų, sveikų žmonių. Tai rezultatas ankstesnio vaikų auklėjimo, to nepaneigsi.
Ir štai vieną dieną kažkas nusprendžia, kad visa auklėjimo sistema yra negatyvi, neteisinga, priimami įstatymai, kurios raktiniai žodžiai “nemušk vaiko”, “stop smurtui” ir pan.
Po labai trumpo laiko susivokiama, kad sistema ne tik, kad neveikia, tačiau ir griauna visą per ilgus šimtmečius susiklosčiusią tvarką, tą tvarką, kuri atsirado evoliucijos pagalba. Sistema iki tiek žalinga, kad net pradeda griauti šeimas. Na, gal ne pačias tobuliausias, bet, sakykim, vidutiniokes. Kurios sudaro, ko gero, 95 procentus visų šeimų.
Normalu, kad atsiranda priešprieša naikinančiąjai sistemai.
Sistemos propaguotojai – nors vidus jų perpuvęs, tačiau apsukrumo jiems netrūksta.
Ciniško idiotizmo apraiškos žiniasklaidoje
Ir jie pradeda rėkti:
– Tauta ir vėl nori mušti savo vaikus!
– Balsuojate už vaikų talžymą!
Juk minėjau: šios “auklėjimo” sistemos raktiniai žodžiai – nemušk, smurtui stop ir t.t.
Sistema bando įteikti, kad iki šio įstatymo visi iki vieno daužė vaikų galvas bei užpakalius, po to, priėmus “gynimo” įstatymą, visi aprimo, tačiau tai visiems baisiai nepatiko, tad, pradėjo reikalauti teisės muštis, kaip ir anksčiau.
Kodėl sistema taip teigia – aišku net asilui. Sukurtos šiltos ir gerai finansuojamos vietos, prisidengta “progresyvumu” ir “vertybėmis”, ko daugiau reikia? Vaikų atiminėjimas, vis tik, geras verslas, bent Lietuvoje lenkiantis prekybą ginklais ir narkotikais. Žinoma, geriausia būtų blogų tėvų ne ką geresnius vaikus parduoti išmėsinėjimui, tai yra, organams, tačiau tauta tam dar “nesubrendusi”. Reikia laiko. Štai, vaikų atiminėjimui jau, kaip ir subrendo, o jų išmėsinėjimui – dar ne. Užtat reikia laukti, tačiau laukti ne pasyviai, o nuolat klykauti, kad “vaikai vėl bus mušami bei kankinami”. Jei laužas nedega, reikia degimą bent palaikyti. Taigi, sistema, nors ir pajuto, kad su tauta reikia bent kažkiek skaitytis, jokiu būdu neatsitraukė. Nes tas reikalas riebiai finansuojamas.
Slušniai, šakalienės ir kitokia bjaurastis taip lengvai nenusivalys. paprasto feirio čia neužteks – bjaurastis taip priskreto, kad čia jau be metalinės aštrios kempinėlės nebeapseisi. Išgrandyti ir išmesti. Be jokio gailesčio!
