Archive

March 30, 2019

Browsing

SPUTNIK: Po gaubtu. Ką Lietuvos valdžia “pamiršo” pasakyti gyventojams, įstodama į NATO Read more: https://sputniknews.lt/columnists/20190330/8670060/po-gaubtu-lithuania-valdzia-pamirso-pasakyti-gyventojams-istodama-nato.html Vladimiras Matvejevas 6 0 0 Lietuva kartu su kaimynėmis — Latvija ir Estija švenčia 15-ąsias narystės NATO metines. Tačiau lengva pastebėti, kad garsus “nuo Rusijos apsaugantis skydas” jau seniai tapo gaubtu, po kuriuo NATO laiko Baltijos valstybes Šiandien Vilnius yra tarp penkių geriausių NATO narių, kurie vykdo finansinius įsipareigojimus ir skiria 2 proc. BVP gynybai. Tačiau trečiojo pasaulinio karo atveju Baltijos šalių regionas taps pagrindiniu Rusijos tankų ir raketų taikiniu. Dar vienos nepriklausomybės pabaiga Oficialiai NATO vėliava buvo iškelta trijose Baltijos valstybių sostinėse vienu metu — 2004 metų kovo 30 dienios vidudienį. © SPUTNIK / СТРИНГЕР Girti ir nebaudžiami: kodėl Baltijos šalių gyventojai toleruoja NATO karių išsišokimus Tačiau Vilnius prisijungė prie aljanso viena para anksčiau. Kovo 29 dieną Šiaulių priemiestyje, Zoknių aviacijos bazėje nusileido du pirmieji Belgijos oro pajėgų naikintuvai “F-16”. Kitą dieną prie jų prisijungė dar du naikintuvai. Nuo tos dienos oro erdvė virš Baltijos šalių saugoma NATO “oro policija”. O dar po mėnesio, 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva, Latvija ir estija tapo Europos Sąjungos narėmis. Taip baigėsi dar viena nepriklausomybė, kurią lietuviams žadėjo 1990 metų kovo 11 dienos Aktas. Nuo to laiko Briuselyje įsikūrusios NATO ir…

Išnaudojimo norma Lietuvoje 2017 metais – 180  proc. (!!!) (pagal Lietuvos Vyriausybės pateiktus duomenis) Šaltinis: http://kova.news/2019/03/25/isnaudojimo-norma-lietuvoje-2017-metais-180-proc/?fbclid=IwAR2qf3nlqgo5UWrqECkUnQaMNAikj2jdbp1xPivBh2Cj0vJqZXDBO3ph808 Straipsniu mėginama paprasčiau paaiškinti, kokie aitvarai suneša Lietuvos turtuolių dešimtukams ar šimtukams pinigus. Skaitmenų pateikta daugokai, tačiau jie tereiškia eurus ir darbo valandas. Tiems, kurie nemėgsta skaičių ir net paprasčiausių kapitalistinės politekonomikos formulių, siūloma paskaityti „Turniai lietuviai – ka yra“ * Darbo žmonių išnaudojimą galima išreikšti procentais ir paprastai apskaičiuoti. Pakanka tiksliai žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad „atsipirktų“ jam išmokamas atlyginimas – tai yra būtinasis darbas. Ir žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad sukurtų pridėtinę vertę darbdaviui – tai yra pridedamasis darbas. Jų santykis ir yra išnaudojimo norma K. Darbo eigoje atskirti juos vieną nuo kito nėra jokio reikalo. Pagal tvarkingas įmonės ataskaitas pasirinkus fiksuotą laikotarpį – dieną, savaitę, mėnesį ar metus – galima suskaičiuoti, kiek valandų tenka dirbti savo atlyginimui ir kiek darbo valandų tenka „kitiems reikalams“.  „Kiti reikalai“ – tai pinigai amortizaciniams atskaitymams, atsiskaitymui su tiekėjais, darbui reikalingų priemonių pirkimui, kreditų gražinimui ir, žinoma, pelnas. Šioje vietoje būtina „įsikalti“ į galvą, kad visus tam reikalingus pinigus uždirba darbininkas per savo darbo valandas. Taip pat būtina atsižvelgti, kad šiuolaikinė ekonomika yra globali. Tai reiškia, kad Nigerijos šachtininkų ar Bangladešo siuvėjų sukurto pelno (pridėtinės vertės) trupiniai…