Visos Lietuvos labiausiai nekenčiama konservatorių-liberalų JAV 5 kolona, vykdydama Vašingtono nurodymus, 30 metų nuosekliai kenkė Lietuvai ir metodiškai naikino santykius su Rusija. Landsberginės chuntos užsienio politikos kertinis akmuo visą “nepriklausomybės” laikotarpį buvo – nors Lietuvos valstybė ir nustotų egzistuoti, tačiau su Rusija kariausime iki paskutinio lietuvio.
Tokia landsberginės chuntos užsienio rusofobinė politika jau seniai susikompromitavo, ne vienas korumpuotas konservatorių, liberalų politikas-rusofobas liūdnai užbaigė savo karjerą, neteko rinkėjų pasitikėjimo, žinomiausias Lietuvos iki psichinės ligos rusofobas Vytautas Lansbergis yra jau 30 metų labiausiai nekenčiamas politikas Lietuvoje. Landsberginės chuntos rusofobinė užsienio politika sužlugdė Lietuvos ekonomiką, sunaikino pramonę, žemės ūkį, branduolinę energetiką,. jūrų ir upių laivininkystę, mokslą, švietimą, sportą, sukėlė pražūtingą socialinę, demografinę krizę, pagimdė masinius skurdą, nedarbą, ekonominę emigraciją, neviltį, savižudybių bangą.
Tik nešvarios rinkimų technologijos, nepadorūs rinkimų klastojimai, melo propaganda, politinės represijos, teisminiai ir neteisminiai susidorojimai su realiais opozicionieriais bei JAV-NATO okupantų karinės pajėgos Lietuvoje padeda landsberginei chuntai toliau uzurpuoti valdžią Lietuvoje. Tik tokiu būdu landsberginė chunta tikisi pratęsti savo diktatoriško režimo egzistavimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už landsberginės chuntos nusikaltimus prieš Lietuvą.
Savaime suprantama, tokia landsberginės chuntos naudinga jų šeimininkams JAV globalistams ir pražūtinga Lietuvai užsienio politika kelia didelį lietuvių nepasitenkinimą, vis garsiau kiekvienų rinkimų metu girdisi rinkėjų reikalavimai kompradorinio elito veikėjams atsisakyti kenksmingos Lietuvai rusofobinės užsienio politikos, žmonės reikalauja pašalinti iš Lietuvos politikos pakvaišusius rusofobus, nutraukti Lietuvos masinės sąmonės militarizaciją, visuomenės fašizaciją, fašistinių simbolių, nacių kolaborantų heroizavimą, sukarintų fašistinių paramilitarinų organizacijų kūrimą. Pilietinė Lietuvos visuomenė reikalauja normalizuoti santykius su Rusija Helsinkio Baigiamojo Akto principų pagrindu.
Šis visuomenės balsas darosi vis garsesnis, jo jau nesugeba užgožti parsidavėliškos, dešiniųjų kontroliuojamos žiniasklaidos isteriškas propagandinis triukšmas.
Ir rinkimų farso favoritai yra priversti, nors formaliai, reaguoti į visuomenei gyvybiškai svarbius lūkesčius.
Kandidatai į Lietuvos prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, kad palenkti į savo pusę didžiąją Lietuvos rinkėjų dalią, kuria taika regione yra svarbesnė už Lietuvos totalinę militarizaciją, prakalbo apie santykių su Rusiją normalizavimą. Ištikima seno rusofobo V.Landsbergio statytinė Ingrida Šimonytė liko ištikima savo valdovo generalinei linijai – jos išrinkimo Lietuvos prezidente atveju, ji neketina keisti Lietuvos santykių su Rusija turinio, jos nuomone, santykiuose su Rusija Lietuva privalo ir toliau klusniai vykdyti Vašingtono politiką, kurstyti militaristinę isteriją, tautinę nesantaiką, nuolat palaikyti naudingą JAV įtampą Pabaltijyje, plėsti NATO karo nusikaltėlių karinę infrastruktūrą šalyje, eskaluoti NATO bloko karinio konflikto su taikia Rusija grėsmę, kelti grėsmę taikai ir saugumui Pabaltijyje. I.Šimonytės nuomone, galima kalbėti su Rusija tik tada, kai Rusija taps, kaip ir Lietuva, JAV kolonija. Puiki programa, kuri iškalbingai atspindi viso I.Šimonytės elektorato sąmonės degradavimo lygį, dešiniųjų galutinį nuosmūkį į jų pačių valdomos žiniasklaidos sukurtą realybę. Smegenų plovimo apoteozė – sveikas protas galutinai apleido visus landsberginės chuntos veikėjus – tiek eilinius, tiek partijos lyderius.
Kitas kandidatas, globalistų bankininkų protežė Gitanas Nausėdam buvo santūresnis, ir nurodė, kad “dialoge su Rusija negalima uždaryti visus langus”. Iš esmės jis pakartojo I.Šimonytės poziciją, tik kiek švelnesnėje retorikoje. Tokia abiejų kandidatų pozicija tik dar kartą įrodo Lietuvos politinės sistemos vasalinį JAV militaristams pobūdį, valstybės nesavarankiškumą, atsisakymą kurti normalius, draugiškus, abipusei naudingus santykius,pagarbos vieni kitiems, ekonominio bendradarbiavimo, nesikišimo į šalių vidaus reikalus, atsisakymo spręsti tarpusavio ginčus karine jėga, negrąsinimo jėga ir taikaus sambūvio principų pagrindu.
Faktas, kad abiejų kandidatų komandose dominuoja militaristai, atviri fašistai, atvirai remiantys Ukrainos fašistus jų kare prieš Rusija ir Donecko Liaudies Respubliką, neginčijamai rodo – šių rinkimų rezultatai jokių pozityvių pokyčių Lietuvos gyventojams nežada. NATO karo traukinyje sėdinti Lietuva ir toliau atliks pigios patrankų mėsos JAV – NATO kare prieš Rusiją apgailėtiną vaidmenį.
Perrinkus direktorių NATO bordelyje, jis filharmonija netaps. Tai akivaizdu. Ir labai liūdna.
