“Aš (vardas, pavardė), stodamas į Visasąjunginės Pionierių organizacijos gretas, savo draugų akivaizdoje, iškilmingai prisiekiu: karštai mylėti savo Tėvynę, gyventi, mokytis ir kovoti kaip prisakė didysis Leninas, kaip moko Komunistų partija, visada vykdyti Tarybų Sąjungos pionieriaus priesakus.
“Būk pasiryžęs!”
“Visada pasiryžęs!”

Priimdavo į pionierius paprastai 9-12 metų amžiaus, bet 10 metų amžiaus beveik visi jau būdavo pionieriais. Į Pionierius priimdavo du kartus per metus – balandžio 22 diena, V. I. Lenino gimimo dieną, ir gegužės 19 d. , Visasąjunginės Pionierių organizacijos įkūrimo dieną.
Gerai besimokančius, aktyvius priimdavo anksčiau, tuo parodydami tokiems mokiniams ypatingą pagarbą ir savotiškos privilegijos formoje. Vėliau priimdavo visus kitus. Labiausiai “nutrūkusius”, tinginius, chuliganus priimdavo vėliausiai.
Pagrindinė pionierių organizacijos funkcija buvo auklėti tarybinės Tėvynės patriotus. Auklėjimo formos buvo įvairios – nuo asmeninio įsipareigojimo, kuris, reikia pažymėti, veikė gana efektyviai, būti naudingu visuomenei nariu, mokytis, dirbti, aukotis viešajam interesui, padėti tarybinės Lietuvos, Tarybų Sąjungos liaudžiai kurti socializmą, visuotinės gerovės valstybę, iki organizacinių formų. Pionieriai timūrininkai be to, kad turėjo gerai mokytis, dar ir dirbdavo visuomenei naudingą darbą, žemės ūkyje, padėdavo pagyvenusiems žmonėms, rinkdavo metalo laužą, makulatūra, aktyviai dalyvavo meno, sporto, techninės kūrybos veikloje, šalyje buvo išvystytas platus tinklas pionierių rūmų, sporto, meno, mokslo , technikos būrelių, kur visi moksleiviai galėjo vystyti savo gabumus, polinkius visiškai nemokamai. Šiuose būreliuose savo sėkmingą karjerą pradėjo daugybė įžymių Tarybų Sąjungos žmonių – mokslininkai, menininkai, sportininkai, lakūnai, kosmonautai ir kiti.
Pasibaigus mokslo metams gegužės 31 d. ir iki naujų mokslo metų pradžios rugsėjo 1 d. dauguma pionierių, moksleivių ilsėdavosi nemokamai pionierių stovyklose, kurios buvo statomos paprastai gražiausiose vietose – prie jūros, upės, ežero, – kurias po 1990 metų spalvotų kontrrevoliucijų taip pamėgo ir nedelsiant prichvatizavo “patriotai, demokratai, liberalai” ir visi kiti top 5 procentai “nusipelniusių gyventi geriau” visos tautos sąskaita.
Mums nėra jokios priežasties gėdytis savo istorijos.
NĖRA JOKIOS PRIEŽASTIES JAUSTI KALTĘ UŽ PRAEITĮ, KURI BUVO DIDINGA.