Apie rinkimų sistemą JAV
Rinkėjai JAV prezidentą renka ne tiesiogiai, o per rinkikus, kurie vėliau atiduoda visus savo rinkėjų balsus už daugiau balsų gavusį kandidatą.
Kiekviena valstija turi tam tikrą rinkikų skaičių. Šis skaičius yra lygus valstijos atstovų skaičiui Kongrese ir tiesiogiai priklauso nuo valstijos gyventojų skaičiaus. Jei valstijoje yra daug gyventojų, tada ji turi daug rinkikų. Jei joje gyventojų mažai, atitinkamai mažai yra ir rinkikų. Pavyzdžiui, Kalifornijoje yra daugiausiai rinkikų – 55. Mažiausias skaičius – 3 rinkikai – yra keliose valstijose, įskaitant Vajomingą. Iš viso 538 rinkikai sudaro rinkikų kolegiją. Norėdami laimėti, turite gauti mažiausiai 270 balsų – pusę iš 538 balsų plius vieną balsą.
Rinkimų dieną paprasti piliečiai eina pažymėti balsavimo biuleteniuose varnele vieną iš sau tinkamų kandidatų. Tačiau jie patys tiesiogiai kandidatų nerenka. Tai yra, jei kurioje nors valstijoje 10 000 žmonių balsuoja už vieną kandidatą, o kiti 10 001 žmonės balsuoja už kitą kandidatą, tai visi valstijos rinkikai be išimties balsuoja už laimėjusį kandidatą. Laimėtojas gauna visus balsus, net ir tuos, kurie buvo prieš jį.
Pavyzdžiui, Kalifornijoje tradiciškai laimi demokratų kandidatai. Tai yra, visi 55 rinkikų kolegijos nariai iš Kalifornijos atiduoda savo balsus už demokratų kandidatą. Šiais metais jie tai padarė už Džo Baideną, nors D. Trampas ten surinko labai daug balsų.
Iš esmės rinkikas gali priešintis tokiai tradicijai ir atiduoti savo balsą net prieštaraudamas nusistovėjusiai taisyklei. Tokių atvejų istorijoje buvo, tačiau jie neturėjo įtakos balsavimo baigčiai.
Kitaip tariant, JAV prezidento varžybose laimi tas, kuris surenka daugiausia rinkikų balsų, ir tai ne visada sutampa su paprasta piliečių balsų dauguma.
Pavyzdžiui, 2016 m. rinkimuose Hillary Clinton surinko daugiau rinkėjų balsų, o prezidentu tapo D.Trampas, surinkęs daugiau rinkikų balsų.
Kodėl viskas taip sudėtinga? Visa tai buvo daroma siekiant priversti kandidatus atsižvelgti į retai apgyvendintų valstijų rinkėjų interesus. Jei būtų skaičiuojami rinkėjų balsai tiesiogiai, prezidento rinkimų kampanija koncentruotūsi daugiausiai gyventojų turinčiose valstijose – Kalifornijoje, Čikagoje ir Niujorke. Rinkikų sistema verčia kandidatus atsižvelgti į mažas valstijas, daugiau dėmesio skirti mažų valstijų rinkėjų interesams. Manoma, kad būtų neteisinga, jei šalį valdytų žmogus, laimėjęs tik 7-se daugiausiai gyventojų turinčiose valstijose. Būtina atsižvelgti ir gerbti kitų 43 valstijų interesus.
Iš viso JAV istorijoje buvo penki atvejai, kai daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas pralaimėjo todėl, kad gavo mažiau rinkikų balsų.
Pavyzdžiui, 2000 m. dėl JAV prezidento posto varžėsi demokratas Alas Gore’as ir respublikonas George’as W. Bushas. Gore’as surinko per 51 milijoną rinkėjų balsų ir 266 rinkikų balsų, o Bushas – 50,4 milijono rinkėjų, tačiau gavo 271 rinkikų balsą. Bushas galiausiai laimėjo.
Šiais metais JAV prezidento rinkimai turi ypatingai svarbų vaidmenį. Prieštaravimai tarp konkuruojančių partijų beveik pasiekė pilietinio karo ribą, tad mūšis laukia tikrai lemiamas. Ir jie bandys laimėti rinkimus bet kokia kaina ir ne tik demokratiškais būdais bei priemonėmis.
Paskutinę savaitę prieš rinkimus JAV miestuose vėl atsinaujino demokratų remiamo BLM judėjimo protestai, o jo šalininkai yra aršūs D.Trampo priešininkai – maitinasi iš Dž.Soroso šeryklėlės, todėl ir gieda klintonidų giesmeles. Visi rengiasi po rinkimų vykstančioms riaušėms – pradedant Kanados ministru pirmininku Džastinu Triudo ir baigiant JAV teisėsaugos institucijomis ir parduotuvių savininkais, kurie paskubomis užkalinėja savo parduotuvių langus lentomis. Panašu, kad vasarą vykę pogromai buvo tik apšilimas sorosinio BLM aktyvistams. JAV demokratijos išskirtinis bruožas – bet koks protestas ar kita stichinė nelaimė visada užbaigiami parduotuvių plėšimais, pogromais.
Be to, JAV dar yra rednekai, šaulių klubų nariai ir tokių organizacijų kaip Proud Boys (išdidūs berniukai) nariai – gerai ginkluoti, ryžtingi, pikti ir D.Trampo šalininkai. Kiek jų yra, sunku pasakyti, bet jų pasirodymas viešai su ginklais visada stipriai atšaldo bliaklaivzmeterių norą plėšikauti.
Daugelyje pagrindinių šių rinkimų valstijų balsai bus skaičiuojami kelias dienas – nuo trijų iki dešimties. Oficialių duomenų nebuvimas suteiks daug erdvės interpretacijoms ir ginčams viešoje erdvėje, kurią kontroliuoja sorosiniai klintonidai ir kurie kvescionuoja viską, kas turi nors kokį ryšį su D.Trampu. Ir šie ginčai, nėra jokių abejonių, netruks išsilieti į gatves masinių riaušių pavidalu.
Balsų skaičiavimą galima stebėti šiame “Amerikos balso” interaktyviame žemėlapyje
Pagrindinės JAV naujienų agentūros (jas, kaip jau minėjau, ir Holivudą kontroliuoja demokratai) jau skyrė pergalę, žinoma, Baidenui. Tačiau tuo pačiu metu tikrovė yra ta, kad D.Trampo atsilikimas nuo Baideno nėra toks beviltiškas, kad atmestų dabartinio prezidento pergalės tikimybę. Nemažai ženklų rodo, kad jis turi visai realią galimybę laimėti, kaip tai jau nutiko 2016-aisiais, kuomet jis nugalėjo apklausose užtikrintai pirmavusią Hillary Clinton.
JAV labai tikėtinas tikros spalvotos revoliucijos, kurios technologiją JAV tiek kartų išbandė viso pasaulio šalyse, scenarijus. Rinkimų rezultatų dar nėra, o BLM aktyvistai jau protestuoja prie Baltųjų rūmų, Baideno rinkimų štabas jau pasamdė daugiau nei 300 teisininkų, kurie ginčys rinkimų rezultatus net 30 valstijų.
Be to, rinkimų rezultatai bus ginčijami Kongrese ir Senate. Ir jei demokratai turi daugumą Kongrese, tai respublikonai turi daugumą Senate. Problema ta, kad ši dauguma nėra stabili, o demokratai, norėdami oficialiai peržiūrėti rinkimų rezultatus, turės surasti 2–3 respublikonus senatorius, pasirengusius išduoti savo lyderį D.Trampą.
Tai reiškia, kad neaiškumas dėl nugalėtojo gali tęstis iki 2021 m. sausio mėn., kol balsavimo rezultatus patvirtins Kongresas. Ir tai, ką per šį laiką padarys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis itin agresyviai nusiteikę abiejų kandidatų šalininkai, vis dar yra paslaptis ir kelia rimtą susirūpinimą visame pasaulyje.
Apsirūpiname popkornu ir žiūrime.
