Šukšinas Vasilijus gimė 1929-07-25 Rusijos Altajaus krašte gyvenvietėje Srostky Gimė valstiečio šeimoje. Nuo 1943 mokėsi Automobilizmo technikume Bijske, nuo 1945 dirbo kolūkyje, gamykloje, 1949–53 tarnavo laivyne. 1960 Maskvoje baigė Kinematografijos institutą (režisūrą; Michailo Rommo studija). Vaidino, rašė scenarijus ir režisavo filmus: “Gyvena toks vaikinas” (“Živiot takoj paren” 1964) , “Pečki-lavočki 1972, vaidino Ivaną, “Putinas raudonasai” (Kalina krasnaja 1973, vaidino Jegorą). Kiti svarbesni vaidmenys (sukūrė daugiau kaip 20): Fiodoras Didysis (“Du Fiodorai” 1958, režisierius M. Chucijevas), Černychas (“Prie ežero 1970”, režisierius S. Gerasimovas), Lopachinas (“Jie kovėsi už tėvynę” 1975, režisierius S. Bondarčiukas), kurio filmavimo metu ir mirė.Režisūrai būdinga etinė problematika, paprastas, aiškus stilius, derinama dramatizmas ir humoras, lyrizmas. Filmuose psichologinės būsenos siejamos su poetizuojamos gamtos reiškinių kaita, pabrėžiama paprastų, kaimo žmonių sielos tyrumas ir žmonių degradacija, nutolus nuo tradicinių vertybių, pagrindinis personažas paprastai yra kaimo keistuolis. Parašė daugybę apsakymų kaimo tematika: apsakymų rinkiniai “Kaimo gyventojai” (“Selskije žiteli”, 1963 ) “Ten, tolumoje” (“Tam, vdali” 1968), “Charakteriai” (Charaktery 1973), “Pašnekesiai mėnesėnos naktį” (“Besedy pri jasnoj lune” 1974), istorinius romanus “Liubavinai” 1965, ir “Aš atėjau jums duoti laisvę” (“Ja prišiol dat′ vam volju 1971”, pjeses “Energingi žmonės” (“Ėnergičnye ljudi 1974). V. Šukšino prozai būdinga ryškūs veikėjų charakteriai, sodri liaudiška kalba (todėl skaityti geriausia originalo…
Šiandien minime Vysockio Vladimiro Semionovičiaus (1938 m. sausio 25 d. Maskva – 1980 m. liepos 25 d. Maskva) – tarybinio rusų poeto, aktoriaus ir dainų autoriaus, TSRS valstybinės premijos laureato (1987 m., po mirties) mirties metinės. Vladimiro Semionovičiaus Vysockio laidotuvės įvyko 1980 m. liepos 28 d. 1980 m. birželio 2 d. įvyko vienas iš paskutinių Vysockio koncertų (Kaliningrade), kurio metu jam tapo bloga. 1980 m. liepos 3 d. Vysockis koncertavo Liubercy miesto kultūros rūmuose Maskvos srityje, kur, pasak liudininkų, atrodė blogai, sakė, kad prastai jaučiasi, tačiau scenoje buvo linksmas ir vietoj planuotos pusantros valandos surengė dviejų valandų koncertą. 1980 m. liepos 14 d. pasirodymo NIIEM institute (Maskva) metu Vladimiras Vysockis atliko vieną paskutinių savo dainų – „Mano liūdesys, mano ilgesys… Variacija čigonų romansų temomis“. Liepos 16 dieną jis surengė paskutinį savo koncertą Kaliningrade (dabar Koroliovas) netoli Maskvos. 1980 metų liepos 18 dieną V. Vysockis paskutinį kartą pasirodė viešumoje – atliko savo žymiausią Hamleto vaidmenį Tagankos teatre. 1980 metų liepos 25-osios naktį Vladimiras Vysockis mirė miegodamas savo bute Maskvoje. Tiesioginė mirties priežastis tebėra prieštaringa, nes skrodimas nebuvo atliktas. Vienų (ypač Stanislavo Ščerbakovo ir Leonido Sulpovaro) teigimu, mirties priežastis buvo asfiksija, kitų – ūminis miokardo infarktas. Anatolijus Fedotovas, kurį skirtingi žmonės apibūdina…