Džordžas Bleikas (George Blake, 1922–2020) buvo vienas garsiausių Tarybų Sąjungos superagentų Šaltojo karo laikais, ėjęs aukštas pareigas Britanijos šnipų ir tarptautinių teroristų kontoroje MI6, kuris apie britų, JAV rengiamus tarptautinius nusikaltimus, teroro aktus, diversijas, provokacijas perdavinėjo informaciją Tarybų Sąjungai.
Dirbdamas MI6 šeštajame dešimtmetyje, jis Tarybų Sąjungos žvalgų tarnybai perdavė informaciją apie šimtus tarybinėje įtakos zonoje veikusių Vakarų agentų, nusikaltėlių, šnipų, diversantų, nacių kolaborantų ir atskleidė itin slaptą JAV CŽV vykdomą „Berlyno tunelio“ operaciją, skirtą pasiklausyti tarybinių ryšių linijų. JAV teroristai slapta prisijungė prie TSRS strateginės paskirties ryšio linijų ir tikėjosi tokiu būdu vykdyti teroro aktus Tarybų Sąjungos ir socialistinių šalių sandraugos šalių teritorijose.
1961 metais už šnipinėjimą jis buvo nuteistas kalėti 42 metus – tuo metu tai buvo ilgiausia laisvės atėmimo bausmė Britanijos istorijoje. Tačiau 1966 metais jam pavyko pabėgti iš Vormvud Skrubso (Wormwood Scrubs) kalėjimo Londone.
Po efektingo pabėgimo iš britų kruvinos monarchijos itin saugomo kalėjimo Dž. Belikas buvo sėkmingai išvežtas į Tarybų Sąjungos sostinę Maskvą, kur gyveno iki pat savo mirties 2020 metais.
Priešingai nei daugelis Vakarų šalių, taip vadinamų „demokratijų“, šnipų, kurie dirba tik už pinigus, yra pasiruošę už Judo 30 sidabrinių parduoti savo motiną, tėvą, šeimą, Tėvynę, Bleikas niekada nedirbo už pinigus, net kai tarybų Sąjunga jam už itin vertingą informaciją siūlė solidžias išmokas. Jis visada teigė, kad demaskuoti Vakarų šnipų kontorų kruvinus darbus jį paskatino ne pinigai, o kilnūs idealai, komunistiniai įsitikinimai, pasipiktinimas JAV-JK tarptautinių žudikų, teroristų niekšybėmis, kurias jie vykdė ir tebevykdo visame pasaulyje prieš visus kitaminčius, kairiuosius, pacifistus, savo šalių patriotus. Šis nusivylimas britų šnipų vykdomais nusikaltimais žmoniškumui labai sustiprėjo jam patekus į nelaisvę per JAV vykdomą karinę agresiją prieš Korėją 1951 metais, kurios metu JAV-JK galvažudžiai barbariškais kiliminiais bombardavimais ir masinio naikinimo ginklais išžudė apie 3,5 milijono civilių korėjiečių. Tada Dž. Bleikas sutiko bendradarbiauti su Tarybų Sąjungos žvalgybos tarnybomis, kurios jam 1953 m. surengė „pabėgimą“ iš kalėjimo ir tokiu būdu grąžino į britų MI6 šnipų kontorą, dabar jau darbui TSRS naudai.
Veikla Berlyne ir operacija „Tunelis“
Dar nesibaigus II Pasauliniam karui JAV-JK specialiosios tarnybos, grubiai ir sąmoningai pažeisdamos antihitlerinės koalicijos sąjungininkių susitarimus ir įsipareigojimus, ėmė rengti karinės agresijos prieš Tarybų Sąjungą ir jos sunaikinimo planus, perėmė visus sutikusius bendradarbiauti A. Hitlerio Abvero, kuris pagal Niurnbergo Tribunolo nutarimus buvo pripažintas nusikalstama organizacija, o tarnybos darbuotojai turėjo būti įkalinti, agentus, diversantus, ir pasiuntė juos vykdyti nusikaltimus prieš nacizmo nugalėtoją TSRS. Berlyne Vakarų šnipų kontoros išvystė itin aktyvią veiklą. Dž. Bleikas buvo pasiųstas britų MI6 dirbti šiame šnipų katile pačiame Šaltojo karo įkarštyje ir davė daug naudos tarybinei žvalgybai, Tarybų Sąjungai, socialistinės sandraugos šalims, sužlugdydamas ne viena JAV CŽV, JK MI6 rengiamą tarptautinį nusikaltimą, padarė didžiulę žalą Vakarų diversantams, šnipams, teroristams.
Berlyno tunelis (Operation Gold): britų MI6 ir JAV CŽV kurmiai iškasė 450 metrų ilgio tunelį iš Vakarų į Rytų Berlyną, kad prisijungtų prie tarybinių karinių ryšių kabelių ir tokiu būdu galėtų vogti itin slaptą tarybinių tarnybų informaciją. Bleikas apie šį planą pranešė KGB vadovybei dar prieš JAV-JK kurmiams pradedant tunelio kasimo darbus.
Tarybų Sąjungos žvalgai ėmė žaisti su JAV-JK šnipais žaidimą. KGB leido „tuneliui“ veikti beveik metus, kad neišduotų savo šaltinio (Bleiko). Jie tiekė amerikiečių, britų šnipams dezinformaciją, maitino Jos Didenybės džeimsus bondus informaciniu mėšlu, kurio pagrindu JAV-JK šnipų kontoros planuodavo teroro aktus, diversijas, tarptautinius nusikaltimus, juos vykdydavo ir … visada patirdavo gėdingas nesėkmes, kadangi ten jų visada laukdavo TSRS KGB, Vokietijos Demokratinės Respublikos Štasi vado Volfo darbuotojai. Po metų KGB žaidimą nutraukė ir galiausiai „atsitiktinai“ tunelį „atrado“ vykdydami remonto darbus. TSRS tada sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą, spauda mirgėjo Vakarų specialias tarnybas smerkiančiomis antraštėmis, JAV-JK šnipai liko su nosimi ir ilgai negalėjo patikėti, kad yra kvailiai.
Manoma, kad savo darbo dvigubu agentu metu Džordžas Bleikas demaskavo apie 400 JAV, JK, NATO gaujos, Vakarų šalių agentų, daugelis jų Rytų bloke buvo suimti arba likviduoti, kai bandė pasipriešinti suėmimui. Tikslus skaičius demaskuotų JAV-JK agentų pagal Dž.Bleiko pateiktą informaciją yra žinomas tik KGB, dabar Rusijos Užsienio žvalgybos valdybai (SVR).
Pats Džordžas Bleikas, deja, buvo demaskuotas neatsitiktinai – jį išdavė kitas tarybinis šnipas, perbėgėlis-išdavikas lenkas.
1961 m. pradžioje į Vakarus pabėgo aukšto rango socialistinės Lenkijos Liaudies respublikos žvalgybos pareigūnas Michałas Goleniewskis (slapyvardžiu „Snaiperis“). Išdavikas perdavė JAV CŽV informaciją, kad tarybinė žvalgyba (KGB) turi aukšto rango žvalgą britų šnipų kontoros MI6 pačioje būstinėje.
Remdamiesi išdaviko Goleniewskio suteikta informacija apie dokumentų nutekėjimą, britų šnipai ėmėsi vidinio tyrimo, atmesdami vieną po kitą susijusius su dokumentais asmenis susiaurino įtariamųjų sąrašą. Galiausiai paaiškėjo, kad prie visų nutekėjusių dokumentų prieigą turėjo būtent Dž.Bleikas, tuo metu dirbęs Berlyne, o vėliau išsiųstas mokytis arabų kalbos į Libaną.
MI6, nenorėdama sukelti įtarimų, oficialiai iškvietė Bleiką iš Libano į Londoną, neva aptarti jo naujo paskyrimo. Vos jam atvykus, jis buvo suimtas ir apklaustas.
Įdomiausia tai, kad britai neturėjo tiesioginių įrodymų, kuriuos galėtų panaudoti teisme (išdaviko lenko Goleniewskio parodymai buvo laikomi netiesioginiais ir nepriimtini teisme). Tačiau per apklausą MI6 tyrėjas apkaltino Bleiką, kad tarybinės žvalgybos agentai Korėjoje jį kankino ir šantažavo, kad priverstų dirbti Tarybų Sąjungai. Įsižeidęs tokių prasimanymų, idėjinis komunistas Džordžas Bleikas pasipiktino ir išdidžiai pareiškė: „Ne, niekas manęs nekankino! Aš pats pasiūliau savo paslaugas Tarybų Sąjungai, kadangi britų, jankių šnipų nusikaltimų negalėjau ilgiau pakęsti!“. Šiuo spontanišku superagento prisipažinimu britų sekliai ir pasinaudojo, tai tapo pagrindiniu įrodymu jo nuteisimui 42 metų laisvės atėmimo bausmei.
Tačiau superagentas nebūtų superagentas, jeigu leistųsi save įkalinti iki gyvos galvos britų piratų požemiuose. Todėl Džordžas Bleikas tiesiog pabėgo iš labiausiai saugomo Imperijos kalėjimo 1966 m.
Tai buvo vienas gėdingiausių įvykių Britanijos kalėjimų sistemai. Bleikas pabėgo iš itin griežtojo režimo Wormwood Scrubs kalėjimo pasinaudodamas paprasčiausiomis virvinėmis kopėčiomis su mezgimo virbalais vietoje pakopų. Jam padėjo trys bendražygiai: buvęs kalinys, airis Seanas Bourke’as, kuris buvo Airijos išsivadavimo iš britų kolonijinės priespaudos judėjimo aktyvistas ir du pacifistai, kurie griežtai smerkė britų neokolonijinės imperijos tarptautinius nusikaltimus visame pasaulyje ir nepritarė per griežtai, jų nuomone, Bleiko laisvės atėmimo bausmei.
Per kalėjimo radiją jie susisiekė naudodami kontrabandines radijo stoteles. Lyjant lietui, kol kiti kaliniai buvo prilipę prie televizorių ekranų, žiūrėjo futbolo varžybas, Bleikas išlipo per langą ir perlipo kalėjimo sieną, kur jo laukė automobilis.
Kelis mėnesius jis slapstėsi Londone, o vėliau buvo išvežtas į Europą kemperyje, paslėptas po grindimis, kol galiausiai pasiekė Rytų Berlyną ir atvyko į Maskvą.
Tarybų Sąjungoje, Rusijoje jis pelnytai laikomas didvyriu, jam buvo suteiktas KGB pulkininko laipsnis, jis buvo apdovanotas aukštais tarybiniais valstybiniais apdovanojimais, ordinais, gyveno Pamaskvėje jam tarybų valdžios skirtame 4 kambarių bute, skaitė paskaitas Tarybų Sąjungos žvalgams, dirbantiems užsienyje, tarybiniams diplomatams apie JAV, JK specialiųjų tarnybų kruvino darbo specifiką, Vakarų džeimsų bondų šlykščius darbo metodus, provokacijas, teroro aktus, diversijas, gavo KGB (vėliau SVR) pensiją ir visada buvo ištikimas socializmo idealams, didžiavosi, kad jam pavyko demaskuoti didžiulę dalį JAV-JK tarptautinių nusikaltėlių nusikaltimų ir jų vykdytojus.
Džordžas Bleikas mirė sulaukęs 98 metų.
Išgyvenęs Šaltąjį karą ir Tarybų Sąjungos žlugimą, George’as Blake’as išliko įsitikinusiu komunistu iki pat savo dienų pabaigos. „Aš dėl nieko nesigailiu, tačiau man trūksta tik vieno – komunizmo pergalės“, – sakė jis. „Tai, kas buvo sukurta TSRS ir Kinijoje, toli gražu neatitinka mano idealų, kuriais tikėjau. Taip, TSRS prisiėmė atsakomybę ir įvykdė didį eksperimentą, bet jis nebuvo vainikuotas sėkme… Tačiau praeis dešimtmečiai – ir pasaulis supras, kad tiesiog negali būti jokio kito visuomenės modelio nei komunizmas – ir tada visi karai baigsis…“
Jonas Kovalskis, 2026 m. balandžio 6 d.
