Tag

A.Paleckis

Browsing
Landsberginės chuntos kišeninis teismas nuteisė žmogaus teisių gynėją, žurnalistą Algirdą Paleckį 6 metams kalėjimo už profesinę veiklą!!!
2021 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Lietuvoje ir užsienyje plačiai žinomam politikui, žurnalistui ir publicistui Algirdui Paleckiui – 6 metų laisvės atėmimo bausmę už “šnipinėjimą”.
Teismas grubiai pamynė kaltinamojo A.Paleckio teisę į teisingą nešališką teismą, atmetė visus gynybos argumentus, net nenagrinėjo išteisinamųjų įrodymų ir rėmėsi vienintelio liudytojo parodymais, kuris buvo prokuratūros anksčiau jau “pakabintas” pedofilijos byloje. Tai – vilnietis Deimantas Bertauskas.
Be to, pats teismas pripažino, kad tariamas “užduotis” A. Paleckiui davė tariamas ir niekam nežinomas nenustatytas Rusijos žvalgybininkas?! O gal jokių užduočių A.Paleckis negavo? Gal niekas jokių užduočių nedavė? Ir apskritai, baudžiamajame procese kaltinimas negali būti pagrįstas, jeigu veikos negalima įrodyti kitais BPK apibrėžtais įrodymais. Jeigu kaltinimas remiasi tik vieno liudytojo parodymais, tai yra bylos falsifikacija. Šioje byloje yra akivaizdi Lietuvos represinių struktūrų sufalsifikuota byla.
Teismas nenustatė bylos objekto, tai yra, nenustatė, ką konkrečiai “prišnipinėjo” A. Paleckis. Kokius konkrečius slaptus duomenis neteisėtai viešuose šaltiniuose rinko žurnalistas A.Paleckis ir nenustatė tokių duomenų perdavimo neleistinu būdu kažkam momento? Teismas pasitenkino abstrakčiu baudžiamojoje teisėje neleistinu fakto konstatavimu – “A. Paleckis domėjosi sausio 13-osios tema Lietuvoje ir Rusijoje, bendravo su tų įvykių liudininkais”. Paskutinius 30 metų tai darė 3 milijonai lietuvių dėka valatkodelfinės melo propagandos ir ką? Visus juos į kalėjimą?!
Dar jis, teismo teigimu, esą “rinko duomenis” apie sausio bylą tyrusius Lietuvos prokurorus. Nuo kada demokratiškoje šalyje prokurorai yra šventos karvės, kad apie jais negalima domėtis? Ir apie Lietuvoje kalintį sausio įvykių dalyvį J. Melį. Žmogus, kuris sėdi be teismo nuosprendžio kalėjime, savaime kelia susidomėjimą ir klausimą – kas per fašistinė valstybė yra ta šalis, kuri tiek ilgai laiko kalėjime ligotą žmogų? O kur tie A. Paleckio surinkti itin slapti valstybinę paslaptį turintys ir itin didelę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys duomenys? Lai prokuratūra pagaliau parodo juos visuomenei ir pačiam kaltinamajam. Ne, net kaltinamajam nerodo… Tai reiškia, kad vykdomas ne teisingumas šioje byloje, o vyksta nusikaltimas teisingumui, nusikaltimas žmoniškumui, už kurį šio nusikaltimo vykdytojai su teisėjų ir prokurorų mantijomis tikisi likti nenubausti. Jie daro didžiulę klaidą. Niurnbergo teisiamieji taip pat teigė, kad tik vykdė savo valdžios įsakymus, tačiau tai jų nuo teisingumo neišgelbėjo.
Dar daugiau: “liudininko” D. Bertausko “prisipažinimas”, kad jis “kartu su A. Paleckiu šnipinėjo”, buvo išgautas baudžiamojo proceso kodekso uždraustais būdais – grasinimais, spaudimu, prievarta – ir teismo posėdyje turėjo būti teismo atmesti kaip netinkami. D. Bertauskas nuolat keitė savo parodymus – jis tai “prisipažindavo” šnipinėjęs, tai neigdavo šnipinėjimą. Teismas kažkodėl rėmėsi tais parodymais, kuriuose jis “prisipažindavo” ir tai yra dar vienas grubus procesinių teisminio nagrinėjimo nuostatų pažeidimas. Bet koks neaiškumas baudžiamojoje byloje privalo būti aiškinamas teisiamojo naudai, o ne atvirkščiai.
A. Paleckis nuo pat pradžių, tik neteisėtai suimtas ir įkalintas iki teismo, atmetė visus jam keliamus kaltinimus. Prokuratūra tiesiog vykdo politinį žinomos nekaltai pradėtos partijos(ų) politinį užsakymą, kurios keršija jam už ilgametę ir nuoseklią valdžios, ypač landsberginės chuntos, teisingą ir pagrįstą kritiką. 528 paras neteisėtai kalintas kalėjimo vienutėje Algirdas Paleckis nepalūžo. Priešingai, pakeitus kardomąją priemonę į namų areštą, jis ėmė telkti Lietuvos žmones pasipriešinimui valdančiojo klano savivalei ir piktnaudžiavimui valdžia, kurių kasdien darosi vis daugiau. A.Paleckis parašė ir išleido knygą “Antrankiai minčiai”, kurios pardavimai auga, kadangi valdančio klano korupcija ir savivalė jau pasiekė socialinio sprogimo tašką, o knygoje pateikti įrodymai, dokumentai neginčijamai demaskuoja Lietuvos teisinės sistemos antiliaudinę esmę ir valdančios chuntos politinės korupcijos kosminį mastą.
VSD, kuriam vadovaujant buvo kurpiama ši byla, ir prokuratūra visais įmanomais būdais siekė įslaptinti visą bylą ir visus teismo posėdžius, reikalavo totalinio slaptumo. Teismas, deja, dalį teismo posėdžių ir padarė slaptais. Pažymėtina ir tai, kad sisteminė kišeninė konservatorių/liberalų žiniasklaida apie viešus teismo posėdžius nieko nerašė – drumstame vandenyje patogiau daryti tamsius reikalus. Visiems būtų tapę aišku, kad byla yra sufabrikuota, tuščia.
Šiam siaubingam teismo nuosprendžiui apskųsti A. Paleckis ir jo advokatas turi 20 dienų skundui Apeliaciniam teismui paduoti. Apeliacinio teismo sprendimas taps jau vykdytinu.
Raginame visus Lietuvos piliečius neleisti susidoroti su Algirdu Paleckiu šiandien. Šiandien jie susidorojo su A.Paleckiu, rytoj gali ateiti tavęs. Nebaudžiamas nusikaltimas tik skatina nusikaltėlius naujų nusikaltimų darymui. Kai nusikaltimus daro teisėjai, kiekvieno doro piliečio pareiga yra tapti teisėju ir neleisti valdžią turintiems piktnaudžiauti savo valdžia.
Pasakyk savo griežtą NE valdžios savivalei!
Taip apginsi savo teisę į laisvę, teisę į nuomonę, į žodžio laisvę.
Jonas Kovalskis (c), 2021 m. liepos 27 d.

Autorius: Aleksandr Nosovič
Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/08072020-prezident-litvy-nazval-imena-natsional-predateley/

Lietuvos p-rezidentas Gitanas Nausėda savo inauguracijos metinių išvakarėse nusprendė suvaidinti dialogą su tautinėmis mažumomis. Pokalbis su Lietuvos rusais buvo numatytas kaip tolerancijos ir plataus valstybės vadovo požiūrio pavyzdys, tačiau parodė, kokio urvinio lygio yra laukinė lietuviška politika , kokios neįmanoma įsivaizduoti normalioje europietiškoje šalyje.

„Daugelis nelietuvių yra puikūs policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų, pasienio tarnybos darbuotojai – visos šios struktūros Lietuvoje yra gerbiamos, žmonės jomis pasitiki. Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis … Daugelis lietuvių sovietmečiu buvo tarp kovotojų su banditizmu batalionų, skundikų, kolaborantų “, – papasakojo Gitanas Nausėda interviu lietuviškam laikraščiui rusų kalba „Obzor“.

Atsakyk, Nausėda, kieno kraują praliejo  Antanas Sniečkus ir Algirdas Paleckis ?

Tokiais žodžiais Lietuvos valstybės vadovas iliustravo savo tezę apie tai, kad tu gali ir nebūti titulinės nacijos atstovas, tačiau gali būti Lietuvos patriotu, bet tu gali būti etninis lietuvis ir tuo pačiu tautos išdavikas.

Vardiniame nacionalinių išdavikų sąraše Gitanas Nausėda pirmų įvardijo opozicinį politiką Algirdą Paleckį, kuriam yra kurpiama byla ir kurio Lietuvos teismas dar nepripažino kaltu.

Sudie, nekaltumo prezumpcija! 

Sudie, valdžių padalijimo ir nesikišimo į teismo darbą principai! 

Sudie, elementari moralė ir padorumas! 

Juk valstybės vadovas užsiima tiesioginiu spaudimu teismui, atviru šmeižtu, visai nesijaudindamas, kad bus pagautas už liežuvio.

Kokiu kraujo praliejimu Nausėda kaltina Paleckį?

Garsiajam Lietuvos disidentui nėra pareikšta jokių panašių kaltinimų. (panašu į tai, kad dabar jau bus?) .

Prokuratūra ir specialiosios tarnybos „siuva“ buvusiam Vilniaus vicemerui valstybės išdavystę. Pastaroji yra tame, kad žymus politikas rašė knygą apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius, apklausinėjo žudynių prie Vilniaus televizijos bokšto liudininkus ir norėjo prisikasti iki tiesos, kas šaudė į minią priešais televizijos centrą: tarybiniai kareiviai ar judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę provokatoriai?

Kaltinti už tai valstybės išdavyste – yra grynas barbarizmas, todėl kaltinamoji pusė bando patikslinti: ne šiaip sau knygą rašė, o pagal Kremliaus užsakymą; ne vien tik paprastai apklausinėjo liudininkus, bet su Rusijos specialiųjų tarnybų patarimu. Paleckio arešto momentu, kaltinimai skambėjo 1937 m. stalinistinių teismo procesų prieš „liaudies priešus“ stiliumi: jis ruošėsi pagrobti svarbiausius „Sausio 13-osios bylos“ Lietuvos teisėjus ir prokurorus; p-rezidentės Dalios Grybauskaitės kanceliarijoje įrengti „pasiklausymą“.

Šių įtarimų įrodymų bazė pasirodė tokia, kad teismas „teroristą“ Paleckį paleido į namų areštu, o paskui ir tą panaikino, leisdamas „ypač pavojingam nusikaltėliui“ laisvai judėti po Vilnių.

Tačiau Lietuvos p-rezidentas, lyg nieko nebūtų nutikę, kaltina Paleckį ne tik išdavystę, bet ir kažkokiu tik jam vienam žinomu kraujo praliejimu.

Įsivaizduokite, koks būtų efektas, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas opozicijos atstovą Aleksejų Navalną kaip niekur nieko pavadintu nacionaliniu išdaviką, tautos priešu ir kraugeriu. Tuo duotų viešą signalą tyrėjams  ir savo šalininkams: fas, ėskite jį ir suėskite !

Ta pati lietuva dėl to klyktu ant visos Europos. Ji juk laiko save modernia europietiška demokratine šalimi, turinčia teisę aiškinti kitiems  apie bendražmogiškas vertybes ir žmogaus teises. Lietuvos valdžia labai mėgsta paremti rusiškąją opoziciją kovoje su putiniškuoju „kruvinu režimu“.

Nors ji pati savo vidaus politikoje demonstruoja tokį urvinį laukinį lygį, kokio neįmanoma įsivaizduoti civilizuotoje europietiškoje  šalyje.

KuesBB5uFWWoKXw9Ue745kegmgyYup_ZZOvMAHBDUuR0Uc18TmTnqaPGDuHSc8Xm3ISI6Of3z--04nE-xlp4Ar9v7R6tPIW86UMUmhzy_vF_irNMKxXU6WJ8oF2y7WFTF47u4KpO

Nausėdos interviu kontekste rusakalbei auditorijai, prezidento žodžiai signalizuoja tautinėms mažumoms: pamirškite apie tyrimus, teismą, faktus ir įrodymus. Tiesiog laikykite priešais ir monstrais tuos, kurių  nekenčiame mes, ir jūs būsite laikomi lojaliais piliečiais.

Nausėda mano, kad, padalinęs Lietuvos piliečius į priešus ir lojalistus ne tautiniu, bet ideologiniu pagrindu, jis demonstruoja platų požiūrį ir liberalizmą. Lietuvos patriotai – reikia manyti, yra vlasovininkai-išdavikai, kurie slėpėsi kartu su „miško broliais“ nuo NKVD Lietuvos pelkėse. Lietuvos prezidentas jokiu būdu negali didvyriškų rusų ir baltarusių, kovojusių su Lietuvos partizanais, suvokti „raudonais partizanais“.

Todėl, kad jam Lietuvos išdavikai – tai etniniai lietuviai, kurie gynė, statė ir kūrė Lietuvos Tarybinę Socialistinę Respubliką.

Lengva dabartinio valstybės vadovo ranka priskiriami prie Lietuvos išdavikų 30 metų jai vadovavęs Antanas Sniečkus, kurio palikimu šiandien gyvena Baltijos respublika. Iš “Sniečkaus šinelio” iškilo visa lietuviška politinė klasė, daugumą potarybinės Lietuvos vadovaujančių postų užėmė tiesioginiai Sniečkaus mokiniai ir įpėdiniai – Komunistų partijos ir komjaunimo funkcionieriai. (Vien įspūdingos politinės kamasutros asas Linas Linkevičius ko vertas!! O kur dar Dalia Gкybauskaitė su savo spalvingomis transformacijomis…).

Bet pats Sniečkus – pagrindinis tarybinio periodo simbolis – yra įvardintas kaip išdavikas.

Lietuvos valdžia pripažįsta lojaliais ir savais tik tuos, kurie sutinka žaisti jos žaidimą ir priima jos vaizdelį apie pasaulį, kuriame išdavikai –  patriotai, o patriotai – išdavikai.

Šioje iškrypusioje kreivų veidrodžių karalystėje kolaborantai – yra tik tie lietuviai, kurie bendradarbiavo su tarybine valdžia. Lietuviams, kurie bendradarbiavo su naciais, pakabinamos atminimo lentos ir „balinama“ jų biografija.

Skundikai – tai tie, kurie parodė tarybinėms specialiosios tarnyboms karo nusikaltėlių irštvas. Tie, kurie skundė žydus Vokietijos okupacinei administracijai, norėdami gauti sau jų gyvenamąjį plotą, – nekaltos dviejų vienodai nusikalstamų totalitarinių režimų aukos.

Iš Gitano Nausėdos pasirodymo galima sužinoti dar daugiau visokių įdomybių. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje vykdoma ne asimiliacija, o tautinių mažumų integracija. Matyt, dėl šios priežasties šalies rusų ir lenkų mokyklos sistemingai uždarinėjamos visus 30 „antros nepriklausomybės“  metų.

Pagrindinė tautinių mažumų problema švietimo sistemoje – yra nepakankamai aukštos kokybės lietuvių kalbos mokymas mokyklose nelietuviams. O ne nelygios pastarųjų galimybės stojant į universitetus, palyginti su lietuviais.

Lojalus Lietuvos pilietis ir patriotas – yra tas, kuris tiki šiuo absurdišku oficialiu melo vinegretu net nesusimąstydamas. Tas, kas ištikimas faktams ir logikai, ir netgi pradeda kapstytis iki tiesos, kaip Algirdas Paleckis – nacionalinis išdavikas.

Pateikdamas šitokį Lietuvos politikos matymą prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmuosius savo kadencijos metus.