Aleksandras Rodžersas: Apie smurtą JAV ir apie „Black Lives Matter“socialinės inžinerijos požiūriu
2018-06-06

Šaltinis:  https://alexandr-rogers.livejournal.com/1312111.html

Profesionalūs kovotojai už negrų teises“ ne kovoja su priespauda, o yra priespaudos sistemos dalis, integruota į ją. Visų pirma, jie padeda Demokratų partijai surinkti rinkėjų balsus ir taip išlikti valdžioje, iš esmės remia tokius išgamas ir korumpuotus veikėjus kaip H.Klinton ir (arba) Baidenas.

O dabar pabandykime išsivirti puodelį kavos ir pradėkime rimtą pokalbį tema „Juodaodžių gyvybės irgi turi vertę“.

Iš tiesų šūkis „BLM“ yra permanentiškai klaidingas. Jau vien todėl, kad priespauda Amerikos visuomenėje jau ilgą laiką nėra rasinė. Kaip dainavo Ais-Ti: „Kai kalbame apie vargšus, jų gyvenimas niekam nėra svarbus“.

Ar egzistuoja rasizmas Amerikos visuomenėje? Žinoma. Bet jis yra ne tik prieš negrus (rusų kalboje šis žodis neturi neigiamos konotacijos), bet ir prieš azijiečius, airius, italus, išeivius iš Lotynų Amerikos ir taip toliau.

Tačiau bet kokie bandymai pasakyti „Visų gyvybės yra svarbios“ sukelia isteriją „profesionalių juodaodžių“ tarpe, kurie užsidirba politinius taškus eksploatuodami vergijos temą. Kaip jau seniai išmoko kai kurios tautos, būti profesionalia auka gali būti labai pelninga (mus trėmė, trėmė, mus žudė, žudė, rovė, rovė – vertėjo pastaba).

Iš tiesų, „profesionalūs aktyvistai už juodaodžių teises“ ne kovoja su priespauda, bet yra šios priespaudos sistemos dalis. Visų pirma, jie padeda Demokratų partijai surinkti rinkėjų balsus ir išlikti valdžioje, iš tikrųjų remia tokius išgamas ir korumpuotus veikėjus, kaip H.Klinton ir (arba) Baidenas.

Jeigu vadovautis tiesioginės analogijos principu, kalinių suskirstymas kalėjimuose „baltąją broliją“, juodaodžius, latinosus ir azijiečius labai padeda kalėjimo administracijai, leidžia jai manipuliuoti susiskaldžiusiomis grupuotėmis ir stipriai palengvina bendros padėties kontrolę įkalinimo įstaigose.

Apskritai bet kokie mažumų teisių gynėjai (rasinių, seksualinių, religinių ir panašių mažumų teisių) iš tikrųjų padeda egzistuoti priespaudai. Jie gi nereikalauja visuotinės lygybės, tačiau įnirtingai siekia pozityvios diskriminacijos – kad jų mažumai būtų suteiktos išimtinės privilegijos.

Ir iš tikrųjų jau keletas dešimtmečių stebima visiškai priešinga tendencija – daugelyje dalykų juodaodžiams yra sukurta pozityvios diskriminacijos sistema, jie yra privilegijuota klasė. Atleidimo , pavyzdžiui, iš darbo atveju, jeigu baltasis ir negras bus absoliučiai vienodos kvalifikacijos darbuotojai, darbdavys greičiausiai atleis iš darbo baltąjį – kad išvengtų triukšmingų kaltinimų dėl rasizmo ir diskriminacijos.

Pavyzdžiui, kiekviename filme ir kiekviename kompiuteriniame žaidime būtinai turi būti gėjai, juodaodžiai ir „stiprios moterys“. Net jei filmas yra apie penktojo amžiaus Skandinavijos vikingus, o žaidimas – apie XV amžiaus Čekiją.

Privilegijos juodaodžiams, privilegijos gėjams, privilegijos feministėms (atminkite, ne apskritai moterims, bet feministėms!) ir pan. Tai iš tikrųjų yra visuomenės skaldymas, o ne kova už lygybę.

Mažuma – tai resursas. Tai yra rinkėjų balsai, tai yra aktyvas viešuose renginiuose, tai mobilizacinis potencialas politikams. Jį galima parduoti arba mainyti pačiu įvairiausiu būdu – į pareigas, titulus arba banaliai gauti už jį pinigus.

O iš tiesų ir galutinai išspręsti žmonių problemą – tai profesionaliems teisių gynėjams visai nerūpi. Problema daro žmogų priklausomu, valdomu.

Tu negras – štai tau aviganis iš kovotojų už juodaodžių teises. Tu esi moteris – čia tau feministė lyderė. Esate gėjus – štai tau kovotojas už LGBT ar SJW (social justice warrior, kovotojas už socialinę lygybę -vert. pastaba) teises.

Su profesinėmis sąjungomis, beje, panaši situacija – tai dar praėjusio amžiaus dvidešimtąjame dešimtmetyje italų mafija (jei ne anksčiau) suprato ir ėmė kontroliuoti. Pavyzdžiui, uosto darbuotojų profesinė sąjunga – tai galimybė šantažuoti krovinių savininkus ir reikalauti kyšių.

Kai kurie Ukrainos „profesionalūs kairieji“ net globojo bobutes turguje ir sukūrė „mažmeninės prekybos darbuotojų profesinę sąjungą“. Kaip sakė Rodionas Raskolnikovas, „dešimt bobučių – jau rublis“.

Beje, visi tokie „profesionalūs kairieji“ vis dar ramiai gyvena Ukrainoje, niekas jų nepersekioja ir jie, savo ruožtu, neprieštarauja nacistų režimui (o kai kurie net yra Ukrainos Saugumo Tarnybos apmokami agentai).

Jei atidžiau pagalvoti, tai ne mažai profesionalių „klasių kovos“ idėjos pardavėjų taip pat visai nėra suinteresuoti nelygybės panaikinimu, kaip ir kovotojai už juodaodžių ar feminisčių teises. Bet mes nukrypome nuo temos.

Tiesiog užfiksuojame, kad realiai spręsti žmonių problemas profesionaliems kovotojams nėra naudinga. Tokiu atveju jie liks be parapijos ir be pajamų.

Maždaug prieš dvylika metų parašiau monografiją apie etnines mafijas, kurioje rėmiausi policijos sociologo ir konfliktologijos eksperto Brewerio darbais. Breweris įtaigiai įrodinėjo (pateikdamas daugybę pavyzdžių ir faktų), kad etninė mafija gali egzistuoti tik to momento, kol egzistuoja etninė priespauda.

Italai yra žeminami ir skriaudžiami? Štai yra „donas“, eik, pabučiuok žiedą ant jo rankos, jis apsaugos tave nuo policijos ir nuo neteisybės. O mainais tu būsi skolingas jam „paslaugą“.

Būtent šiuo pagrindu egzistuoja bet kokios etninės nusikalstamos grupuotės – triados, tongos, jakudzos, italų ir airių mafijos, rusų ir žydų grupuotės Amerikoje, kaukaziečių gaujos Rusijoje (beje, pamažu nykstantis reiškinys būtent dėl etninės priespaudos nebuvimo) ir panašiai.

Jeigu yra eliminuojama segregaciją, mafijos struktūros pamažu išnyksta savaime. Dauguma piliečių mieliau renkasi gyvenimą pagal įstatymus, ir gaujoms tampa sudėtinga verbuoti naujus kovotojus į savo gretas.

Kaip sakė Maksimas Gorkis, „Sunaikinkite homoseksualizmą ir nacizmas išnyks“.

Lygiai taip pat ir čia – smurto priežastis yra ne visai ne odos spalva.

Ar JAV yra policijos smurtas ir savivalė? Žinoma!

Ar ji smurtauja tik prieš juodaodžius? Žinoma ne.

Jeigu pasikapstyti dokumentuose, tai lengvai rasite atvejų, kai, pavyzdžiui, juodaodis policininkas nužudo beginklę baltąją moterį – ir už tai jis lieka niekaip nenubaustas lygiai taip pat, kaip ir jo kolega baltaodis policininkas, nužudęs juodaodį.
Tai yra, policijos smurto priežastys slypi visai ne rasėje, o pačiuose veiklos ir organizacijos principuose, pagal kuriuos yra sukurta JAV policija.

Tačiau yra dar vienas nemalonus niuansas. Policijos kritikai kalba apie pernelyg militarizuotą policininkų rengimo programą, kad jie dažniausiai pirma šaudo, o tik paskui klausia.

Tačiau kol JAV gyventojų rankose yra apie 400 milijonų vienetų šaunamųjų ginklų, tame tarpe ir automatinių, policija negali elgtis kitaip. Priešingu atveju ji tiesiog bus žudoma. Šauk pirmas arba mirk. Laukiniuose Vakaruose kitaip būti negali.

Sprendimas yra, tačiau ir demokratams, ir respublikonams yra nepriimtinas. Todėl sprendimo nebus ir smurtas tęsis.

Aleksandr Rodžers

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-06-08