1942 m. balandžio 4 d. tarybinis karo lakūnas Aleksejus Maresjevas buvo numuštas oro mūšyje su “vieningos” Europos nacistinės Vokietijos interventais virš priešo užimtos teritorijos. Žiemą šaltyje sunkiai sužeistas tarybinis karys 18 dienų šliaužė pas savus, nušalo kojas, kurias vėliau teko amputuoti. Tačiau praėjus tik 15 mėnesių po sunkios operacijos jis vėl grįžo į karinę tarnybą, skraidė ir vietoje abiejų kojų turėdamas protezus numušė daugiau vokiečių asų nei iki sužeidimo. Aleksejus Maresjevas 1967 metų gegužės 8 dieną nešė deglą, nuo kurio buvo uždegta Amžinoji ugnis prie Nežinomo kareivio kapo Maskvoje prie Kremliaus sienos. Aleksejus Petrovičius buvo ir yra drąsos, valios ir meilės gyvenimui pavyzdys. Jis niekada nesiskundė likimu, nesididžiavo savo pergalėmis, ėjo savo svajonės link, mylėjo dangų ir gyvenimą, nepasidavė negaliai ir stebino aplinkinius savo optimizmu ir asmeniniu žavesiu. Niurnbergo Tribunole teisiamasis nacistinės Vokietijos vienas iš lyderių Liuftvafės vadas Hermanas Geringas liudijo: ” “Mūsų žvalgyba dirbo gerai, ir mes žinojome maždaug Raudonosios armijos dydį, tankų skaičių, aviaciją, žinojome Rusijos karinių gamyklų pajėgumus. Palyginę jėgas, mes buvome tikri dėl savo pergalės. Bet mes nežinojome tarybinių rusų. Rytų žmogus visada buvo paslaptis Vakarams. Napoleonas padarė klaidą. Mes ją pakartojome, – ir pakėlęs savo pilkas alavines akis į dangų, jis tarė: – Tai ne…