„Žurnalistas klausia milijonieriaus: – Papasakokite, kaip Jums pavyko praturtėti? – Kartą jaunystėje, khe khe, labai norėjau valgyti, bet neturėjau pinigų. Staiga radau 1 centą. Nuėjau į turgų ir nusipirkau vieną purviną obuolį, nuploviau jį ir pardaviau ant krantinės už 2 centus. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 2 nešvarius obuolius, nuploviau ir pardaviau ant krantinės už 4 centus… – Suprantu… Tada nusipirkote 4 obuolius, juos pardavėte… – Ne. Tada mirė mano dėdė ir paliko man 2 milijonus dolerių palikimą. Anekdotas, tačiau Delfi, Lietuvos rytas ar LRT panašius anekdotus skelia vos ne kasdien ir nuolat pabrėžia – tikrais faktais pagrįsta istorija. Visokie konservatorių liberalų milijonieriai, visokie kreiviai, numavičia apie save taip pat labai mėgsta riesti tokias pasakas, kaip rinka jiems, geriausiems iš geriausių, milijonus sunešė, o elektros rinkos liberalizavimas apskritai kažkoks partinis rasistas – apdovanoja milijonais tik konservatorius liberalus. Aha… Pagrindinis tokių pasakų motyvas – kapitalistinio pasaulio varomoji jėga remiasi didžiuoju „didžiosios morkos“ mitu, t.y. sėkmės istorijos paprastų žmonių, kurie savo proto, įgūdžių, darbštumo, atkaklumo dėka užkopė į gerovės ir šlovės Olimpą, staiga pakilo į spindinčios sėkmės aukštumas kapitalistinėje hierarchijoje. Šitas mitas užima ypatingą vietą amžiname kapitalo informaciniame kare prieš darbą, kurį prieš absoliučią žmonių daugumą kariauja parazitinė elito mažuma. Be to,…