2018-06-04 Lietuvos Respublikos Seime vyko pompastinis renginys negausiam susirinkusiųjų rateliui – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimas. Paliko slogų įspūdį. Kaip ir paties Sąjūdžio pasiekti rezultatai.

Sąjūdis prasidėjo kaip tipiška spalvota revoliucija pagal tradicinį žinomo amerikiečių perversmų organizavimų technologo Džino Šarpo scenarijų – maža, mikroskopinė iš JAV valdoma grupelė nacionalistų ima pūsti socialinio protesto burbulą. Bet kurioje valstybėje yra trūkumų, kuriuos vietiniai rėksniai išpučia iki biblinės katastrofos dydžio, sukuria ir ištiražuoja melo, prasimanymų, šmeižto laviną, diskredituoja valdžią, pasinaudoja pasyvios minios nepasitenkinimu, nuverčia esamą valdžią ir uzurpuoja valdžią. Naujoji , būtinai proamerikietiška valdžia-chunta visada pajungia visus turimus tautos resursus Vakarų kolonizatorių interesams. Nacionaliniai, visos tautos interesai, dėl kurių gerklę draskė dar vakar revoliucionieriai, sąjūdiečiai, maidaniečiai ir panašūs Vakarų kolonizatorių apmokami samdiniai, praranda bet kokią prasmę, kai valdžia atitenka proamerikietiškai klikai, JAV specialiųjų tarnybų agentams. Visos vakarykštės socialinės problemos, dėl kurių buvo sukurtas spalvotos revoliucijos laužas, nėra sprendžiamos. Priešingai, jos įteisinamos įstatymu, kadangi valdžia dabar už nieką neatsako – dėl visko kaltas pats pilietis, kiekvienas už save, kas stipresnis, tas ir teisus. Kolūkis baigėsi – kieme liberali savivalės ir savanaudiškumo demokratija.