Tag

kapitalo tironija

Browsing

Trečiadienį liepos 28 d. vykusiame panelės Ingridos Šimonytės (PIŠ) vyriausybės posėdyje, buvo aptartas priemonių, kurios padėtų sustabdyti koronaviruso plitimą, klausimas. Atstovaujantys tik stambaus Lietuvos kapitalo interesus konservatorių/liberalų ministrai nusprendė suteikti Lietuvos darbdaviams, kurie ir taip su savo darbuotojais elgiasi kaip su baudžiauninkais, suteikti dar vieną bizūno priemonę – darbdaviais dabar turės teisę išmesti iš darbo savo darbuotojus ne dėl jo profesinių trūkumų ar darbo drausmės pažeidimų, o dėl to, kad jie nepasiskiepijo nesaugia ir neefektyvia Vakarų farmacijos gamybos vakcina. Jeigu į savo kūną, kurio neliečiamybę Lietuvos piliečiui garantuoja LR Konstitucijos 21 str. 1,4 dalys, nesileidi neaiškios sudėties eksperimentinio skysčio, kuris nuo nieko neapsaugo ir negydo, tu būsi atleistas iš darbo. Ministrė pirmininkė panelė Ingrida Šimonytė (PIŠ) pasiūlė tokias įstatymo pataisas pateikti svarstyti konservatorių/liberalų okupuotame Seime. Kaip manote, Seime konslibų etatinių vakserių choras šį PIŠ pasiūlymą patvirtins? Ir aš galvoju, kad net nemirktelėję priims dar vieną tautos terorizavimo priemonę pirmuoju skaitymu. Panašias drastiškas priemones jau įvedė PIŠ vyriausybės šeimininkai JAV Džo Baideno administracija. Po šios “priemonės” įvedimo Lietuvoje prie beveik 300 000 bedarbių prisidės dar keli tūkstančiai bedarbių atleistų Darbo kodekse nenumatytu pagrindu. Alkana ir išsigandusi minia yra toks tobulas objektas valdžios manipuliacijoms ir taip lengvai valdoma. Nors į karą siųsk…

1984 metų gruodžio 3 d. įvyko didžiausia pasaulyje pagal žuvusių žmonių skaičių technogeninė katastrofa. Bhopalo katastrofa yra didžiausia technogeninė, dėl žmonių kaltės kilusi katastrofa šiuolaikinėje istorijoje pagal aukų skaičių. Avarija įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų chemijos-pramonės korporacijai „Union Carbide“ priklausančioje chemijos gamykloje Indijos mieste Bhopale (Madhja Pradešo valstijos sostinė) 1984 m.gruodžio 3 d. anksti rytą. Dėl nelaimės žuvo mažiausiai 18 tūkstančių žmonių, iš jų 3 tūkstančiai žuvo avarijos dieną, o 15 tūkstančių vėliau dėl avarijos metu patirtų apsinuodijimų. Įvairių šaltinių duomenimis, bendras nukentėjusių nuo katastrofos žmonių skaičius yra 150-600 tūkstančių žmonių, iš kurių 3 tūkstančiai mirė iškart katastrofos metu, dar 15 tūkstančių mirė kitais metais dėl cheminių medžiagų poveikio organizmui. Šie skaičiai neginčijamai leidžia Bhopalo tragediją laikyti didžiausia pasaulyje žmogaus sukelta katastrofa pagal aukų skaičių. Tikslios katastrofos priežastys vis dar nėra įvardintos, tačiau dauguma specialistų sutinka, jog gamyklos savininkai, JAV globalistai siekdami gauti kuo didesnį pelną iš skurdžiai gyvenančios Indijos pigios darbo jėgos, nusikalstamai taupė darbo saugumo, gamybos saugumo priemonėms, grubiai pažeidinėjo saugumo instrukcijas ir technologiją. JAV chemijos gigantas “Union Carbide” sutiko išmokėti 450 mln. USD žalai atlyginti šimtams tūkstančių vietinių gyventojų mainais išsiderėjusi sąlygą daugiau nenagrinėti jokių civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ateityje. Palyginimui priminsime tik vieną JAV tarptautinių nusikaltėlių…

1940 metų liepos 14-15 dienomis Lietuvoje įvyko  rinkimai į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimuose į Seimą dalyvavo 96 procentai turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų, kiekvienas Lietuvos pilietis į rinkimus privalėjo ateiti  su piliečio pasu, kur buvo dedamas spaudas, patvirtinantis, kad minėtas Lietuvos pilietis išreiškė savo valia balsuodamas., Ne koks nors ten lipdukas “Aš balsavau” prie alaus butelio ar Maksimos skalbimo miltelių, kaip tai buvo 2004 metais, bet tikras spaudas Lietuvos piliečio pagrindiniame asmens dokumente.

Dar 1940 metų vasarą Lietuvoje buvo numatyta surengti visuotinius rinkimus į Lietuvos Liaudies Seimą. Rinkimai buvo rengiami ne todėl, kad Baltijos šalyse buvo, kaip dabar mėgsta trimituoti JAV 5 kolona, visokie konservatorių, liberalų kontroliuojami ir JAV doleriais apmokami “mokslininkai”, žurnalistai, politologai ar šiaip JAV naudingi “patriotai”, dislokuotas ribotas Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos kontingentas. Tiesiog baigėsi 1936 metais nedemokratiškai išrinkto A.Smetonos rankiniu būdu valdomo buržuazinio Seimo kadencija.

2009 metų sausio 16 dieną aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų naujai išrinkta konservatorių ir liberalų proamerikietiška chunta  sušaudė taikią Lietuvos žmonių demonstraciją, kurios dalyviai atėjo išreikšti savo pilietinę poziciją dėl konservatorių antiliaudinės politikos ir konservatorių nusikalstamai greitai pamirštų 2008 m. gausiai dalintų rinkiminių pažadų. 2008 metų rinkimuose Lietuvos konservatoriai ir liberalai pateikė rinkėjams biblijos storumo rinkimines programas, kuriose, pergalės rinkimuose atveju, prižadėjo lietuvių tautai  gerovę, teisingumą, dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų, mažus mokesčius, žemas būtiniausių prekių ir paslaugų kainas, didelius atlyginimus, valdžios rūpestį savo piliečiais ir dar visą kalną nuostabių, paprastiems žmonėms gyvybiškai būtinų dalykų – tik duokite konservatorių-liberalų efektyvių menedžerių komandoms valdžią Lietuvoje ir mana ims kristi iš dangaus. 2008 m. rinkimai įvyko. Rinkimus, žinoma,  laimėjo begėdiškai pažadus į kairę ir į dešinę žarstę konservatoriai ir liberalai, bei jų sukurti klonai-Valinsko klounų partija.  Po rinkimų nugalėtojai visus savo pažadus užmiršo tą pačią akimirką, kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, ir naktį  susirinkę “koalicijos” partneriai išsidalino postus, ministerijas, kitaip tariant, pasiraikė, pasidalino tarpusavyje pyragą vardu “Lietuva”. Liūdnai pagarsėjusios ir visų lietuvių jau prakeiktos „naktinės“ reformos metu  konservatoriai ir liberalai, kartu su Valinsko prisikėlėliais, padarė viską priešingai, nei žadėjo – pakėlė mokesčius ir tuo pačiu pakilo būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, sumažino darbo…

Lietuva ir vėl lyderė! Mūsų maža Marijos žemė, “ištikimiausia JAV kolonizatorių kolonija” ir vėl užėmė pirmas vietas dviejų blogiausių tarptautinių reitingų kategorijose – alkoholio vartojimo ir savižudybių. Ir tai nepaisant to, kad vietinė konservatorių ir liberalų okupuota žiniasklaida kasdien išpila tonas melo apie tai, kaip baisu yra gyventi Rusijoje ir kokia laimė yra klestėti landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje. Kas verčia jau 30 metų gyvenančius “laisvoje, demokratiškoje ir nepriklausomoje” valstybėje  lietuvius taip siaubingai girtauti ir galiausiai užbaigti savo “laimingą” gyvenimą anksčiau laiko savižudybe? Jei tikėti paskutiniais paskelbtais tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, lietuviai vidutiniškai per metus suvartoja 12,3 litro alkoholio vienam gyventojui – visi, nuo ką tik gimusio kūdikio iki į žvakę jau pučiančio senolio. Į daugiausiai geriančių šalių top penketuką taip pat pateko Austrija (11,8 litro), Prancūzija (11,7 litro), Čekija (11,6 litro) ir Liuksemburgas (11,3 litro). Beje, reikia pažymėti, EBPO linkusi šiek tiek situaciją pagrąžinti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų mėnesį pripažino, kad vienas mūsų mažos Baltijos valstybės, NATO narės gyventojas vidutiniškai sunaudoja 15 litrų alkoholio. Lietuvos Respublikoje tokie duomenys sukėlė sumaištį. Dar prieš  maždaug dvejus metus dabartinė valdančioji valstiečių ir žaliųjų sąjunga su patosu paskelbė kovos su alkoholizmu kampaniją. Šiam kilniam žygiui karbauskinius įkvėpė…

Išnaudojimo norma Lietuvoje 2017 metais – 180  proc. (!!!) (pagal Lietuvos Vyriausybės pateiktus duomenis) Šaltinis: http://kova.news/2019/03/25/isnaudojimo-norma-lietuvoje-2017-metais-180-proc/?fbclid=IwAR2qf3nlqgo5UWrqECkUnQaMNAikj2jdbp1xPivBh2Cj0vJqZXDBO3ph808 Straipsniu mėginama paprasčiau paaiškinti, kokie aitvarai suneša Lietuvos turtuolių dešimtukams ar šimtukams pinigus. Skaitmenų pateikta daugokai, tačiau jie tereiškia eurus ir darbo valandas. Tiems, kurie nemėgsta skaičių ir net paprasčiausių kapitalistinės politekonomikos formulių, siūloma paskaityti „Turniai lietuviai – ka yra“ * Darbo žmonių išnaudojimą galima išreikšti procentais ir paprastai apskaičiuoti. Pakanka tiksliai žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad „atsipirktų“ jam išmokamas atlyginimas – tai yra būtinasis darbas. Ir žinoti, kiek valandų darbininkas dirba, kad sukurtų pridėtinę vertę darbdaviui – tai yra pridedamasis darbas. Jų santykis ir yra išnaudojimo norma K. Darbo eigoje atskirti juos vieną nuo kito nėra jokio reikalo. Pagal tvarkingas įmonės ataskaitas pasirinkus fiksuotą laikotarpį – dieną, savaitę, mėnesį ar metus – galima suskaičiuoti, kiek valandų tenka dirbti savo atlyginimui ir kiek darbo valandų tenka „kitiems reikalams“.  „Kiti reikalai“ – tai pinigai amortizaciniams atskaitymams, atsiskaitymui su tiekėjais, darbui reikalingų priemonių pirkimui, kreditų gražinimui ir, žinoma, pelnas. Šioje vietoje būtina „įsikalti“ į galvą, kad visus tam reikalingus pinigus uždirba darbininkas per savo darbo valandas. Taip pat būtina atsižvelgti, kad šiuolaikinė ekonomika yra globali. Tai reiškia, kad Nigerijos šachtininkų ar Bangladešo siuvėjų sukurto pelno (pridėtinės vertės) trupiniai…

Teisiamo knygų leidėjo Povilo Masilionio pastabos vietoj advokato baudžiamoje byloje Nr.1-102-908/2018 Gerbiamasis teisme! Ši pozicija baudžiamosios bylos polemikoje paprastai priklauso advokatui. Aš, kaip jau informavau teismą pirmajame posėdyje, advokato atsisakiau protestuodamas prieš jo vaidmens sumenkinimą svarstant tiek 1991 metų Sausio įvykių, tiek Medininkų žudynių bylas. Kiek teko tas bylas stebėti kaip žurnalistui ar skaityti viešojoje erdvėje kitų žurnalistų liudijimus, advokatai čia – tik neišvengiamas, bet visiškai nereikalingas teismams balastas. Jie kalbėdavo teisinėmis kategorijomis, o kiti proceso dalyviai – politinėmis, todėl visiškai nesusikalbėdavo. Advokatų prašymai dažniausiai būdavo atmetami, argumentai nutylimi. Čia, tose bylose, visiškai negaliojo įstatyminė nuostata – tas Baudžiamojo proceso kodekso 7-ajame straipsnyje pabrėžiamas rungimosi principas. Todėl pabandykime be advokato pažvelgti į mano baudžiamosios bylos esmę. Uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ leidyklos „Politika“ lietuvių kalba išleistoje niekur prieš tai oficialiai neuždraustoje Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos interviu knygoje „Kas ką išdavė“, kurios lietuviškojo vertimo pavadinimas „Išdavystės kaina“,  yra išdėstytas alternatyvus oficialiajam požiūris į tragiškuosius 1991 metų Sausio įvykius bei žudynes Medininkų pasienio poste. Ji, tokia pozicija, atsirado ne tuščioje vietoje. Lietuvos visuomenėje ir to meto spaudoje jau po tų įsimintinų įvykių ėmė plisti skirtingos versijos. Ryškiausioji iš tų alternatyviųjų, beje, panaši į Galinos Sapožnikovos interviu dalyvių dėstomąją, buvo paskelbta 2003 metais…

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ pranešimu spaudai, Estija bendroje namų valdų išlaidų struktūroje didžiausia santykinė dalis išlaidų tenka …. alkoholiui. Remiantis paskelbtais Eurostato duomenimis, Europos namų ūkiai 2017 m. alkoholinių gėrimų įsigyjimui išleido daugiau kaip 130 milijardų eurų. „Estijos namų ūkiai alkoholiui išleidžia vidutiniškai 5,2% savo pajamų, o tai yra didžiausias rodiklis ES. Latvija užėmė antrą vietą (4,9%), o Lietuva užtikrintai laikosi trečioje vietoje (4%) srityje, kur ilgą laiką pirmavo. Toliau seka Lenkija – 3,5%, Čekijos Respublika – 3,3%, Vengrija – 3% ir Suomija – 2,8%. Mažiausiai leido pinigų alkoholiui Ispanijos (0,8%), Italijos, Graikijos (0,9%) ir Nyderlandų (1,2%) “, – teigia statistikos agentūra. Yra manoma, jeigu šalies gyventojai išleidžia maistui daugiau nei 13 procentų savo pajamų, tokia valstybė yra skurdo valstybė. Pažiūrime, ką nuveikė ir kiek pasiekė dešinieji landsberginiai “efektyvūs” menedžeriai, ekonomikos guru, krizių suvaldytojai per savo 30 metų JAV globalizmo tarnyboje naikinant Lietuvą. Tai reikia žinoti, kai visokie nausėdos, šimonytės, maldeikienės, kubiliai, kreiviai, masiuliai, šimašiai, zuokai vėl lenda į prezidentų, merų ir kitus renkamus organus, brukasi vėl prie valdžios lovio. Vieta Šalis Namų valdų išlaidų dalis , tenkanti: Maistui Alkoholiui ir tabakui Kavinėms, restoranams ir viešbučiams Laisvalaikiui, poilsiui ir kultūrai 1. Liuksemburgas 8,7 1,3 8,3 6,9 2. Didžioji Britanija…

Žinoma, kas rašoma Lietuvos sisteminės valatkodelfinės propagandos ruporuose – Litras, 15 gramų, triguba TV narkotikų dozė TV3, (dez)InfoTV ir pan. – pirmiausia yra melas, užsakytas konservatorių ir liberalų, kurie iš JAV tarptautinių nusikaltėlių gavo teisę kontroliuoti Lietuvos masinės (dez)informacijos priemones ir per jas terorizuoti lietuvių tautą. Tačiau šiuo atveju 15gramų atskleidė, pats to nenorėdamas, visų Lietuvos nekaltai pradėtų konservatorių, liberalų, socdemų, fašistų, nacionalistų  vieną iš “sėkmės” formulių – “Didelius pinigus galima tik pavogti. – O užsidirbti? – Užsidirbti, Šura,  galima tik hemorojų” (garsiojo Ostapo Benderio citata iš knygos “Aukso veršis”). https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/p-urbsio-sekme-2-3-tukst-euru-vertinta-zeme-pardave-uz-143-tukst-euru-56-1058982?utm_source=Facebook&utm_medium=post&utm_campaign=15min_Lapkritis&fbclid=IwAR38TONSF-vNmOBdjGHt7bFzVEPQfVVRXJZ6tcjiZdKjGzQF3glxT-zJblg Kad konservatorių, liberalų klonai Seimo narys P.Urbšys, P.Nevulis, A,Guoga sugeba, “tarnaudami” tautai, prisikrauti sau kišenes Ostapo Benderio metodais, nieko jau nebestebina – sąjūdiečiai jau 30 metų taip “tarnauja” Lietuvai. Keista, kad dar yra, ką vogti – tarybų valdžios palikimas nėra begalinis Alvydas Veberis Lapkritis 15 d., 11:35 Jeigu atsirastų pirkėjas, tai ir pieštuką galima parduoti už milijoną. Vargu ar kas pirks? Kartą Maskvoje prie Kremliaus užėjau į vieną sendaikčių-antikvariato parduotuvę. Nustebau, kai tuščias popieriaus lapas su vienu brūkšneliu buvo įvertintas 1500 rublių. Tuo metu tai buvo ganėtinai dideli pinigai. Paklausiau, gal apsiriko, padėdami kainą. Pasirodo ne. Tuščiame popieriaus lape brūkšnelis padėtas paties Lenino! Ką čia ir pridursi. Pardavus gali vėl…

Gimiau 1980 metais ir galiu lengvai palyginti kaip Labanoro giria atrodė tada, prieš 20-30 metų. Labai mėgau keliauti po ją, kaip ir dabar. Tai buvo fiziškai dviračiu neaprėpiamas senų miškų pasaulis, kuriame buvo tiek gamtos, kad šiurpuliukai kūnu nueidavo. Žinojau, kad kažkur kerta, nes juk ir mano tėvukas eiguliu dirbo, bet tų kirtimų niekur nesutikdavau. Nedideli plyno kirtimo ploteliai pasimesdavo toje girioje, kaip adata šieno kupetoj. O daugiausiai kirsdavo neplynai ir visi kaimo žmonės turėjo darbo, nes darbas buvo daugiausiai rankinis, miške dirbdavo su arkliais, kurių vien tik mano (Januliškio) girininkijoje buvo keturi. Atvažiuoja tokie vežimu, pasikrauna medieną, o išvežus nė žymės nelikdavo, kad čia kažkas važinėjo. Žmonės prisimena tų laikų Miškų ūkio ministrą Algirdą Matulionį, kuris taip mylėjo Labanoro girią, kad Lakajos girininkijoje turėjo savo kambariuką ir savaitgaliais, pasiėmęs kirvuką, eigulio lydymas, pats parodydavo kurią pušį leidžia kirsti, o kurios ne. Ir neduokdie, rasdavo kirtime nubrozdintus stovėti paliktų medžių kamienus, aplaužytas jų šakas. Gero atlyginimo tokiu atveju jau nelauk. Negyvenau saugomoje teritorijoje tada, bet mišką saugojo elementari pagarba medžiui. Ir dar tokius minėto ministro žodžius prisimena vietiniai: „Baisu ir pagalvoti, kas bus su mišku, kai jame pradės dirbti traktoriai“. Traktoriai, žinoma, atsirado, bet iš pradžių nedideli, vadinami „belarusai“. Mano…