Šiandien sueina lygiai 80 metų, kaip 1940-ųjų birželio 17-ąją buvo sudaryta Liaudies vyriausybė. Su ministru pirmininku, „Raudonuoju prezidentu“ Justu Paleckiu priešakyje, Liaudies vyriausybė dabartinio oficiozo vaizduojama „marionetine“, „kolaboracine“ ir visokia kitokia, tuo ne tik nutylint realųjį to meto istorinį kontekstą, bet, dar daugiau – juodžiausiu melu klastojant Lietuvos ir lietuvių tautos istoriją. Iš tiesų, norint teisingai suprasti tikrąją 1940 m. įvykių istorinę reikšmę, reikia nors bendrais bruožais pažinti tuometę, o būtent, 1918-1940 m. laikotarpio situaciją, to laiko geopolitines bei socialines-ekonomines realijas; reikia žinoti, kad: 1918 m. vasario 16 d. paskelbtoji Lietuvos respublika susikūrė pradžioje kaip Vokietijos protektoratas, o paskiau – vokiečiams pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą – perėjo į Antantės įtakos sferą, kurioje būdama, faktiškai turėjo ne daugiau nepriklausomybės nuo Vakarų kapitalo, kaip kad šiandien nuo ES ir NATO; ir produktų importas, ir eksportas, ir finansai – ir šių, ir kitų veiksnių požiūriu Lietuva savarankiška nebuvo ir iš esmės priklausė Europos periferijai. Kadangi kūrėsi kapitalistiniais pagrindais, ši Lietuvos respublika nuo pat pradžios – nepaisant nei formalios demokratijos buvimo, nei paskelbtosios žemės reformos – tai buvo ne liaudies (darbininkų, valstiečių, darbo inteligentų), bet oligarchinė valstybė, aptarnavusi būtent besiformavusios Lietuvos buržuazijos – tiek pramonininkų, tiek žemvaldžių, tiek biurokratų, tiek korumpuotų dvasininkų sluoksnių –…