Tag

Rasizmas JAV

Browsing

Paulas Craigas Robertsas: Amerikos žlugimas arti

 

Daugybę metų aš katalogavau Amerikos nuosmukį ir jos judėjimą kolapso link. Ne tik ekonomikos žlugimas dėl ekonominės koncentracijos ir darbo vietų bei investicijų perkėlimo į ofšorą, bet ir žlugimas įsitikinimų sistemos, kuri palaikė tam tikrą vienybę tarp tokių įvairių gyventojų. Šiandien yra pribaigta ne tik ekonomika, bet ir įsitikinimų sistema, palaikanti socialinį ir politinį stabilumą.

Amerikos nebėra. Yra geografinis vienetas, susidedantis iš įvairių tautų ir interesų, bet ne šalis, tuo labiau ne tautinė valstybė. JAV išsigimė į imperiją. Tai jau ne tik šalis ir imperija. 50 valstybių pačios savaime yra elito imperija ir gali būti valdomos tik jėga.

Mano gyvenime anksčiau  liberalai žodžio laisvę naudojo tam, kad legalizuotų pornografiją, tos pačios lyties asmenų santuokas ir abortus. Visa tai buvo nukreipta prieš daugumą gyventojų. Ir tai nesutrukdė liberalams primesti  savo planus šiai daugumai.

Žodžio laisvė šiandien nėra leidžiama, nes ja galima pasinaudoti protestuojant prieš tai, ką pusė gyventojų nuoširdžiai laiko pavogtais prezidento rinkimais. Net advokatai ir advokatų kontoros, kurie savo klientų pavedimo teisėtai ir pagrįstai iškėlė bylas dėl sukčiavimo rinkimuose, yra baudžiami už įprastinį advokatų darbą. Tas pats nutinka ir su universitetų profesoriais bei paprastais amerikiečiais, kurie pasinaudojo savo Konstitucijos garantuota teise į žodžio ir susirinkimų laisvę ir dalyvavo paramos D.Trampui mitinge  (žr., pavyzdžiui).

Šiandien Amerikoje žodžio laisve galima naudotis tik siauruose ir kontroliuojamuose kanaluose. Ja galima naudotis tik  prezidento D.Trampo ir jo šalininkų demonizavimui kaip „demokratijos priešų“. Ja galima naudotis demonizuojant baltus žmones kaip „sisteminius rasistus“ ir „baltosios rasės pranašumo šalininkus“, o heteroseksualius baltus vyrus kaip “moterų nekentėjus“.

Kitas žodžio laisvės panaudojimo būdas yra demonizuoti šalis: Rusiją, Kiniją ir Iraną, kurios Vašingtonui trukdo pasiekti  globalinį dominavimą. Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ir pats šis pavadinimas šiai šaliai yra jau netinkamas, nes šalį visiškai suskaldė „tapatybės politika“ ir prezidento rinkimai, kurie, rinkėjų nuomone, buvo pavogti.

Savo skaitytojams pateikiau platų, bet toli gražu neišsamų rinkimų vagystės įrodymų sąrašą.

Tačiau pakanka paprasto klausimo – jei rinkimai nebuvo pavogti, kodėl  negalima užduoti šio klausimo? Paaiškinimai, kuriuos uždrausta tirti ir viešai komentuoti, vargu ar bus teisingi. Priežastis, kodėl jie uždrausti, yra ta, kad jie negali išlaikyti jokio patikrinimo. Nėra reikalo grįžti į tolimą praeitį, kad gautume ilgą sąrašą: JFK (prezidentas Johnas F. Kennedy ), RFK (senatorius ir kandidatas į prezidentus Robertas F. Kennedy ) ir MLK (Martin Luther King ) nužudymai. .), Waco skerdynės*, sprogimai Oklahomos mieste**, rugsėjo 11 d. (2001 m. ) ***, Sadamo Husseino masinio naikinimo ginklai, Irano branduoliniai ginklai, Asado cheminio ginklo panaudojimas****, Rusijos invazija į Ukrainą, „Russiagate“as, 2020 m. prezidento rinkimų suklastojimas, „D.Trampo sukilimas“ sausio 6 d. Ir taip, aš kažką praleidau, tačiau ir taip yra viskas aišku. Šalis, kurioje paaiškinimai yra kontroliuojami, yra šalis, kurioje žmonės gyvena melo jūroje.

Amerikoje – ir apskritai Vakarų civilizacijoje – objektyvios tiesos koncepcija buvo iš esmės sunaikinta, ypač švietimo ir komunikacijos aplinkose. Visame Vakarų pasaulyje tiesos pagrindas nuo įrodymų persikėlė į emocijas. Emocijos tapo svarbiausiu įrodymu. Objektyvi tiesa atmetama kaip baltiesiems vyrams tarnaujantis konstruktas.

Šiuolaikinėje Amerikoje viskas nukreipta prieš baltuosius heteroseksualius gyventojus. Kairieji demokratai, universitetai ir žiniasklaida susivienijo su įsivaizduojamo baltųjų rasizmo ir transfobijos „rasinės diskriminacijos ir seksualinių mažumų diskriminacijos aukomis“. Kristen Clarke buvo paskirta į Teisingumo departamentą, siekiant užtikrinti, kad užimtumo ir karjeros politika būtų suderinta su “aukų” rase ir lytimi.

Imigracijos politika nukreipta prieš baltuosius amerikiečius. Bejėgiai –  didžioji dauguma – baltieji amerikiečiai tapę mažuma neturi ateities.

Net jei baltieji amerikiečiai sugebės atsikratyti savo nerūpestingumo ir supras, kad iš jų yra atimama šalis, jie yra bejėgiai ką nors pakeisti. Artėjant naujojo kovos su terorizmu įstatymo priėmimui, net protestas prieš nuosavybės konfiskavimą yra kvalifikuojamas kaip kurstymas sukilimui.

Yra daug įdomių situacijos aspektų, kuriuos galėtume ištirti. Bet paimkime tik vieną. Atrodo, kad Baideno režimas yra okupuojamas sionistų-neokonservatorių, kurie yra Vašingtono ir Izraelio hegemonijos agentai. Šios hegemonijos siekimas sukels konfliktą su Rusija, Kinija ir Iranu.

Vašingtonas į šiuos konfliktus įžengs su žlugusia ekonomika ir smarkiai suskaldytais gyventojais. Ar tikrasis Amerikos kariuomenės stuburas – paniekinti D.Trampo – kovos už elitą, kuris jų nekenčia iki kaulų smegenų? Ar ekonomika, paskendusi skolose ir sugriuvusi dėl korporatyvinio investicijų  bei Amerikos vidurinės klasės darbo vietų  ofšoringo, o dabar dar ir dėl apribojimų, sunaikinusių likusius viduriniosios klasės atstovus – smulkųjį verslą, gali išgyventi konfliktą su labiau suvienytomis šalimis, neturinčiomis skolų užsieniui ir nekontroliuojamų vidaus skolų? Jei taip, tai būtų pirmas kartas istorijoje.

Kalbant apie patį elitą. Kada jo arogancija, pasipūtimas ir pasitikėjimas pagaliau pasieks supratimas, kad jis negali kontroliuoti savo paties sukurtų antibaltųjų, antiamerikietiškų ideologų ir pats susidurs su situacija, kurioje atsidūrė Kerenskis, rudmarškiniai ir Kinijos komunistų partija, kai Mao paleido kultūrinę revoliuciją? Sukurstęs neapykantą ir išleidęs ją iš butelio pats elitas ir bus jos sunaikintas.

Į ką kreipsis elitas, kai revoliucija pasisuks prieš jį? Ką elitas atsakys, kai tiems, iš kurių jis yra sudarytas, bus užduotas klausimas, kurį bolševikai uždavė Kerenskiui: “Kas jus išrinko?”

Autorius Polas Kreigas Robertsas – Paul Craig Roberts – ekonomikos mokslų daktaras, dirbo JAV iždo sekretoriaus pavaduotoju, buvo Ronaldo Reagano administracijos ekonominės politikos sekretoriumi. Dirbo laikraščio „The Wall Street Journal“, žurnalo „Businessweek“ ir informacinės agentūros „Scripps Howard News Service“ redaktoriumi ir apžvalgininku. Vienu metu jis buvo laikraščio „The Washington Times“ nuolatinis apžvalgininkas. Daugybės knygų apie didžiausias mūsų laikų problemas autorius.

 

Šaltinis: https://www.paulcraigroberts.org/2021/01/18/america-r-i-p-2/

 

* „Waco apgultis“, dar vadinama „skerdynės Waco mieste“, buvo religinei sektai “Dovydo šaka” priklausančio komplekso apgultis, kurią vykdė policija. Ją surengė JAV federalinė vyriausybė, Teksaso teisėsaugos ir JAV kariuomenės daliniai nuo 1993 m. vasario 28 iki balandžio 19 d. “Dovydo šakai” vadovavo Deividas Koreshas, ​​o jo būstinė buvo įsikūrusi Mount Carmel Center rančoje Akselyje, Teksaso valstijoje, 21 km į šiaurės rytus nuo Waco miesto. Apgulties metu policija puolė rančą, per susišaudymą ir kilusio gaisro metu buvo nušauti ar sudegė gyvi 79 žmonės, jų tarpe moterys ir vaikai. Koreshas ir jo 5 vaikai iki 14 metų buvo nušauti.

** Teroro aktas buvo įvykdytas Oklahoma Sityje (Oklahoma, JAV) 1995 m. balandžio 19 d.Tai iki 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių buvo didžiausias teroro aktas JAV. Pagal oficialią versiją, teroro aktą įvykdė „vidinis teroristas“ Timotis MakVeijus, kuris esą priešais federalinį pastatą susprogdino sprogmenimis pripildytą sunkvežimį. Daugelio nepriklausomų ekspertų nuomone, tokią žalą pastatui galėjo sukelti tik sprogimas iš pastato vidaus, kurį įvykdė kažkas kitas, o ne MakVeijus. 2001 m. MakVeijui buvo įvykdyta mirties bausmė.

*** Pagal oficialią versiją Niujorke buvo įvykdytas teroro aktas, kai 2 keleiviniai lėktuvai, kuriuos tariamai užgrobė arabų teroristai, rėžėsi į 2 Pasaulio prekybos centro dangoraižius, dėl ko sugriuvo 3 dangoraižiai.

**** Pretekstas agresijai prieš Iraką 2003 m. Jokių masinio naikinimo ginklų Irake nerasta, o šalį nusiaubė JAV-NATO karinė agresija ir po to sekęs turtingiausios Vidurio Rytų šalies apiplėšimas, įvykdytas JAV-NATO okupantų kariaunos.

Alexander RodzhersAleksandras Rodžersas: Apie smurtą JAV ir apie „Black Lives Matter“socialinės inžinerijos požiūriu
2018-06-06

Šaltinis:  https://alexandr-rogers.livejournal.com/1312111.html

Profesionalūs kovotojai už negrų teises“ ne kovoja su priespauda, o yra priespaudos sistemos dalis, integruota į ją. Visų pirma, jie padeda Demokratų partijai surinkti rinkėjų balsus ir taip išlikti valdžioje, iš esmės remia tokius išgamas ir korumpuotus veikėjus kaip H.Klinton ir (arba) Baidenas.

O dabar pabandykime išsivirti puodelį kavos ir pradėkime rimtą pokalbį tema „Juodaodžių gyvybės irgi turi vertę“.

Iš tiesų šūkis „BLM“ yra permanentiškai klaidingas. Jau vien todėl, kad priespauda Amerikos visuomenėje jau ilgą laiką nėra rasinė. Kaip dainavo Ais-Ti: „Kai kalbame apie vargšus, jų gyvenimas niekam nėra svarbus“.

Ar egzistuoja rasizmas Amerikos visuomenėje? Žinoma. Bet jis yra ne tik prieš negrus (rusų kalboje šis žodis neturi neigiamos konotacijos), bet ir prieš azijiečius, airius, italus, išeivius iš Lotynų Amerikos ir taip toliau.

Tačiau bet kokie bandymai pasakyti „Visų gyvybės yra svarbios“ sukelia isteriją „profesionalių juodaodžių“ tarpe, kurie užsidirba politinius taškus eksploatuodami vergijos temą. Kaip jau seniai išmoko kai kurios tautos, būti profesionalia auka gali būti labai pelninga (mus trėmė, trėmė, mus žudė, žudė, rovė, rovė – vertėjo pastaba).

Iš tiesų, „profesionalūs aktyvistai už juodaodžių teises“ ne kovoja su priespauda, bet yra šios priespaudos sistemos dalis. Visų pirma, jie padeda Demokratų partijai surinkti rinkėjų balsus ir išlikti valdžioje, iš tikrųjų remia tokius išgamas ir korumpuotus veikėjus, kaip H.Klinton ir (arba) Baidenas.

Jeigu vadovautis tiesioginės analogijos principu, kalinių suskirstymas kalėjimuose „baltąją broliją“, juodaodžius, latinosus ir azijiečius labai padeda kalėjimo administracijai, leidžia jai manipuliuoti susiskaldžiusiomis grupuotėmis ir stipriai palengvina bendros padėties kontrolę įkalinimo įstaigose.

Apskritai bet kokie mažumų teisių gynėjai (rasinių, seksualinių, religinių ir panašių mažumų teisių) iš tikrųjų padeda egzistuoti priespaudai. Jie gi nereikalauja visuotinės lygybės, tačiau įnirtingai siekia pozityvios diskriminacijos – kad jų mažumai būtų suteiktos išimtinės privilegijos.

Ir iš tikrųjų jau keletas dešimtmečių stebima visiškai priešinga tendencija – daugelyje dalykų juodaodžiams yra sukurta pozityvios diskriminacijos sistema, jie yra privilegijuota klasė. Atleidimo , pavyzdžiui, iš darbo atveju, jeigu baltasis ir negras bus absoliučiai vienodos kvalifikacijos darbuotojai, darbdavys greičiausiai atleis iš darbo baltąjį – kad išvengtų triukšmingų kaltinimų dėl rasizmo ir diskriminacijos.

Pavyzdžiui, kiekviename filme ir kiekviename kompiuteriniame žaidime būtinai turi būti gėjai, juodaodžiai ir „stiprios moterys“. Net jei filmas yra apie penktojo amžiaus Skandinavijos vikingus, o žaidimas – apie XV amžiaus Čekiją.

Privilegijos juodaodžiams, privilegijos gėjams, privilegijos feministėms (atminkite, ne apskritai moterims, bet feministėms!) ir pan. Tai iš tikrųjų yra visuomenės skaldymas, o ne kova už lygybę.

Mažuma – tai resursas. Tai yra rinkėjų balsai, tai yra aktyvas viešuose renginiuose, tai mobilizacinis potencialas politikams. Jį galima parduoti arba mainyti pačiu įvairiausiu būdu – į pareigas, titulus arba banaliai gauti už jį pinigus.

O iš tiesų ir galutinai išspręsti žmonių problemą – tai profesionaliems teisių gynėjams visai nerūpi. Problema daro žmogų priklausomu, valdomu.

Tu negras – štai tau aviganis iš kovotojų už juodaodžių teises. Tu esi moteris – čia tau feministė lyderė. Esate gėjus – štai tau kovotojas už LGBT ar SJW (social justice warrior, kovotojas už socialinę lygybę -vert. pastaba) teises.

Su profesinėmis sąjungomis, beje, panaši situacija – tai dar praėjusio amžiaus dvidešimtąjame dešimtmetyje italų mafija (jei ne anksčiau) suprato ir ėmė kontroliuoti. Pavyzdžiui, uosto darbuotojų profesinė sąjunga – tai galimybė šantažuoti krovinių savininkus ir reikalauti kyšių.

Kai kurie Ukrainos „profesionalūs kairieji“ net globojo bobutes turguje ir sukūrė „mažmeninės prekybos darbuotojų profesinę sąjungą“. Kaip sakė Rodionas Raskolnikovas, „dešimt bobučių – jau rublis“.

Beje, visi tokie „profesionalūs kairieji“ vis dar ramiai gyvena Ukrainoje, niekas jų nepersekioja ir jie, savo ruožtu, neprieštarauja nacistų režimui (o kai kurie net yra Ukrainos Saugumo Tarnybos apmokami agentai).

Jei atidžiau pagalvoti, tai ne mažai profesionalių „klasių kovos“ idėjos pardavėjų taip pat visai nėra suinteresuoti nelygybės panaikinimu, kaip ir kovotojai už juodaodžių ar feminisčių teises. Bet mes nukrypome nuo temos.

Tiesiog užfiksuojame, kad realiai spręsti žmonių problemas profesionaliems kovotojams nėra naudinga. Tokiu atveju jie liks be parapijos ir be pajamų.

Maždaug prieš dvylika metų parašiau monografiją apie etnines mafijas, kurioje rėmiausi policijos sociologo ir konfliktologijos eksperto Brewerio darbais. Breweris įtaigiai įrodinėjo (pateikdamas daugybę pavyzdžių ir faktų), kad etninė mafija gali egzistuoti tik to momento, kol egzistuoja etninė priespauda.

Italai yra žeminami ir skriaudžiami? Štai yra „donas“, eik, pabučiuok žiedą ant jo rankos, jis apsaugos tave nuo policijos ir nuo neteisybės. O mainais tu būsi skolingas jam „paslaugą“.

Būtent šiuo pagrindu egzistuoja bet kokios etninės nusikalstamos grupuotės – triados, tongos, jakudzos, italų ir airių mafijos, rusų ir žydų grupuotės Amerikoje, kaukaziečių gaujos Rusijoje (beje, pamažu nykstantis reiškinys būtent dėl etninės priespaudos nebuvimo) ir panašiai.

Jeigu yra eliminuojama segregaciją, mafijos struktūros pamažu išnyksta savaime. Dauguma piliečių mieliau renkasi gyvenimą pagal įstatymus, ir gaujoms tampa sudėtinga verbuoti naujus kovotojus į savo gretas.

Kaip sakė Maksimas Gorkis, „Sunaikinkite homoseksualizmą ir nacizmas išnyks“.

Lygiai taip pat ir čia – smurto priežastis yra ne visai ne odos spalva.

Ar JAV yra policijos smurtas ir savivalė? Žinoma!

Ar ji smurtauja tik prieš juodaodžius? Žinoma ne.

Jeigu pasikapstyti dokumentuose, tai lengvai rasite atvejų, kai, pavyzdžiui, juodaodis policininkas nužudo beginklę baltąją moterį – ir už tai jis lieka niekaip nenubaustas lygiai taip pat, kaip ir jo kolega baltaodis policininkas, nužudęs juodaodį.
Tai yra, policijos smurto priežastys slypi visai ne rasėje, o pačiuose veiklos ir organizacijos principuose, pagal kuriuos yra sukurta JAV policija.

Tačiau yra dar vienas nemalonus niuansas. Policijos kritikai kalba apie pernelyg militarizuotą policininkų rengimo programą, kad jie dažniausiai pirma šaudo, o tik paskui klausia.

Tačiau kol JAV gyventojų rankose yra apie 400 milijonų vienetų šaunamųjų ginklų, tame tarpe ir automatinių, policija negali elgtis kitaip. Priešingu atveju ji tiesiog bus žudoma. Šauk pirmas arba mirk. Laukiniuose Vakaruose kitaip būti negali.

Sprendimas yra, tačiau ir demokratams, ir respublikonams yra nepriimtinas. Todėl sprendimo nebus ir smurtas tęsis.

Aleksandr Rodžers

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-06-08