Visos Lietuvos labiausiai nekenčiama konservatorių-liberalų JAV 5 kolona, vykdydama Vašingtono nurodymus, 30 metų nuosekliai kenkė Lietuvai ir metodiškai naikino santykius su Rusija. Landsberginės chuntos užsienio politikos kertinis akmuo visą “nepriklausomybės” laikotarpį buvo – nors Lietuvos valstybė ir nustotų egzistuoti, tačiau su Rusija kariausime iki paskutinio lietuvio. Tokia landsberginės chuntos užsienio rusofobinė politika jau seniai susikompromitavo, ne vienas korumpuotas konservatorių, liberalų politikas-rusofobas liūdnai užbaigė savo karjerą, neteko rinkėjų pasitikėjimo, žinomiausias Lietuvos iki psichinės ligos rusofobas Vytautas Lansbergis yra jau 30 metų labiausiai nekenčiamas politikas Lietuvoje. Landsberginės chuntos rusofobinė užsienio politika sužlugdė Lietuvos ekonomiką, sunaikino pramonę, žemės ūkį, branduolinę energetiką,. jūrų ir upių laivininkystę, mokslą, švietimą, sportą, sukėlė pražūtingą socialinę, demografinę krizę, pagimdė masinius skurdą, nedarbą, ekonominę emigraciją, neviltį, savižudybių bangą. Tik nešvarios rinkimų technologijos, nepadorūs rinkimų klastojimai, melo propaganda, politinės represijos, teisminiai ir neteisminiai susidorojimai su realiais opozicionieriais bei JAV-NATO okupantų karinės pajėgos Lietuvoje padeda landsberginei chuntai toliau uzurpuoti valdžią Lietuvoje. Tik tokiu būdu landsberginė chunta tikisi pratęsti savo diktatoriško režimo egzistavimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už landsberginės chuntos nusikaltimus prieš Lietuvą. Savaime suprantama, tokia landsberginės chuntos naudinga jų šeimininkams JAV globalistams ir pražūtinga Lietuvai užsienio politika kelia didelį lietuvių nepasitenkinimą, vis garsiau kiekvienų rinkimų metu girdisi rinkėjų reikalavimai kompradorinio elito…

Kas su ja ne taip? Sava, tiesmuka, kompetentinga, neempatiška. Man visą laiką norėjosi prieštarauti argumentui dėl jos šeimos neturėjimo. Na ir kas? Juk gyvenimai visaip susiklosto. Kodėl tai turi būti minusas? Šiandien pasidalinau tuo video, kur jiedu su Kubiliumi oponentus vadina durniais. Tada ir supratau, kad tam tikra prasme teisūs tie, kurie šeimos ir, svarbiausia, vaikų neturėjimą laiko jos esminiu trūkumu. Šimonytei berods 45. Veidelis jau raukšlėjasi, kūnas stabarėja, todėl “mėgstami judesiukai” atrodo jau nebe šauniai, o labiau apgailėtinai. Bet ir tai – atleistina. Neatleistinas yra kitas dalykas: ji koketuoja su jauna auditorija labai panašiai, kaip pagyvenusios vienišos mokytojos koketuoja su paaugliai. Su tokia vaikus palikti baisu, nes įtari (gal be pagrindo, bet įtari), kad ji gali peržengti bet kurią ribą. Kai turi vaikų, tai labai greitai išmoksti, kad nesi jiems “draugelis”. Esi už juos atsakingas ir tas draugiškumo lygis yra trenerio su auklėtiniu. Mokai suaugti, nugalėti, neįstrigti maište, kai svarbu ne ką tu gali geriau už kitus padaryti, o prieštarauti, – nusidažyti plaukus žaliai, važiuoti motociklu be šalmo, pasiųsti mokytoją ir t.t. Šimonytė, kaip ir visa jos partija, elgiasi visiškai priešingai: jie kopijuoja paauglių elgesį – tyčiojasi ten, kur to mažiausiai tikiesi – Seime, kur priimami kiekvieną pilietį, jo…

Visų spalvotų kontrrevoliucijų, kurias nuo 1953 metų perversmo Irane organizavo JAV visame pasaulyje, tikslas buvo kolonizuoti suverenias valstybes ir jas įjungti į dolerio kolonijinę sistemą. Visų šių „sąjūdžių” , “laisvės revoliucijų“, maidanų, tachrirų, arabų pavasarių turinys buvo vienodas – teisėtų, patriotiškų nacionalinių valstybių suverenitetų griovimas, sunaikinant šių valstybių nacionalinių interesų gynimo institutus – valstybę, bendruomenę, šeimą. Į valdžią pastatomi kompradoriniai marionetiniai  režimai, kurie užbaigia užjūrio kryžiuočių inicijuotą kruviną darbą, prisidengus skambiomis deklaracijomis, lozungais, šūkiais apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises, įstatymo viršenybę ir pan. liberalia demagogija. Tokių nusikalstamų antiliaudinių režimų vienintelė funkcija – tarnauti JAV-UK-ES finansinio-pramoninio kapitalo interesams visais įmanomais būdais. Vakarų kolonijinė demokratija ir palyginti aukštas pragyvenimo lygis gali egzistuoti tik vienu būdu – misdama kitų tautų resursais, suverenitetais, plėšdama kolonijas. Tik išnaudodama pačiu brutaliausiu būdu kolonijas Vakarų “civilizacija“ gali gyvuoti tokioje nepasiekiamai patrauklioje vietiniam aborigenui formoje. Kas gerai kolonizatoriui yra mirtis kolonijos gyventojui, čiabuviui. Vakaruose nepriimta elgtis padoriai ir vadinti daiktus savo vardais, kadangi tiesa akimirksniu desakralizuoja visą euroatlantinių “vertybių” sistemą ir atskleidžia nusikalstamą Vakarų civilizacijos esmę. Savaime suprantama tokį nepatrauklų akiai kolonijų išnaudojimą Vakarų tarptautiniai nusikaltėliai paskandina milžiniškoje melo, propagandos, militaristinės psichozės jūroje. Melas yra pagrindinė Vakarų civilizacijos vertybė, kuri Vakarams duoda daugiausiai pelno jau vien dėl to,…