2020-ųjų Seimo rinkimų klausimu Rinkimai į Seimą – jau netrukus. Prasideda ir elektroninis balsavimas. Ryšium su tuo, pagaliau reikia aiškiai atsakyti į eilę tiek mūsų draugų, tiek apskritai vadinamųjų „nesistemininkų“ ir „antisistemininkų“ tarpe keliamų klausimų: ar eiti balsuoti ir, jei eiti – tai už ką gi? Pagaliau, kas čia dabar vyksta su šitais rinkimais ir kokia to socialinė, politinė reikšmė? BENDROS PASTABOS Kad galėtume atsakyti, pirmiausiai turime pastebėti tai, kas svarbiausia, o būtent: kad rinkimai, kokie demokratiški jie bebūtų, kapitalizmo sąlygomis tėra ir tegali būti vertinami kaip priemonė kovoje dėl valdžios. Nei daugiau, nei mažiau kaip priemonė, bet ne savaiminis tikslas ir, juo labiau, ne kaip kažin kokia „vertybė“. Tiesiog priemonė, kuria – be to – sėkmingai naudojasi toli gražu ne liaudžiai draugiškiausios jėgos. Iš tiesų, gi mūsų, kaip komunistų, pagrindinis tikslas čia gali būti formuluojamas tiktai kaip perėjimas iš kapitalizmo į komunizmą, žodžiu, kaip visuomeninės santvarkos, visuomenės vystymosi paradigmos, pakeitimas, kas mūsų konkrečioje istorinėje situacijoje reikštų viena: socializmo buvusios Tarybų Sąjungos ir, atitinkamai, Tarybų Lietuvos, teritorijoje, atkūrimą. Ir šitai padaryti neturint politinės valdžios, o taip pat ir vienoje ar keliose mažesnėse, atskirai paimtuose šalyse – neįmanoma. Šiuo požiūriu, rinkimai – būdami priemone kovoje dėl valdžios – gali pasitarnauti: a) maksimum –…

Rinkimai įsibėgėja. Lietuvos politiniame lauke nieko naujo – sąjūdietiškas marazmas, nacionalistinė demagogija, rusofobinė isterija, militaristinė psichozė, urvinis tamsuoliškumas, smegenų landsbergizmas ir antitarybinė diarėja toliau dominuoja masinėje sąmonėje, viešoje erdvėje, užgožia sveiką protą. Todėl netikėtumų šie rinkimai nežada. Landsberginės chuntos represijomis per 30 metų išvalytas Lietuvos politinis laukas tiesiog toliau aptarnauja nusikalstamo antiliaudinio režimo interesus ir pozityvioms permainoms nepalieka jokių galimybių. Labiausiai korumpuoti ir daugiausiai nusikaltimų prieš lietuvių tautą įvykdę konservatoriai ir liberalai – JAV 5-a kolona, chunta iš esmės – kontroliuoja valstybės tarnybos korpusą, teisėsaugą, teismus, jėgos struktūras ir vienvaldiškai dominuoja žiniasklaidoje. Šiandien Lietuvoje be korumpuoto chuntos statytinio palaiminimo net valytoja įsidarbinti yra sudėtinga, jeigu ji nepartinė arba bent jau nedeklaruoja savo politinių simpatijų. Ir visas šis landsberginės chuntos pagal šeimininkų iš JAV metodikas sukurtas korumpuotas darinys kariauja nuožmų karą prieš lietuvių tautą. Ten susirinkę “sėkmingi”, tačiau beviltiškai korumpuoti, siaubingai etiškai degradavę veikėjai nesibodi jokiomis priemonėmis, kad susigrąžintų į savo rankas ir Seimo kontrolę, kuri jiems patiems netikėtai išslydo iš rankų 2016 metų rinkimuose, kai prie lovio neprašyti prasibrovė valstiečiai.  Po konservatorių, liberalų,  socdemų ir jų klonų ketvirtį amžiaus vykdytų valstybinių nusikaltimų – politinio teroro, represijų, ekonominių, finansinių, teisinių arba tiesiog banalių kriminalinių vagysčių – eros valstiečiams užteko tik susilaikyti…