Tag

rinkimų cirkas Lietuvoje

Browsing

Puteikio ir tautininkų susijungimas: kovos „prieš sistemą“ imitacija Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/07/puteikio-ir-tautininku-susijungimas.html Viena šviežiausių Lietuvos opozicinės politikos naujienų – tai Naglio Puteikio perimtos Centro partijos ir Tautininkų sąjungos su Sakalu Gorodeckiu priešakyje, susijungimas; pastarieji, kaip nekeista, ketina dalyvauti šį rudenį artėjančiuose Seimo rinkimuose, kuriuose žada sudaryti antioligarchinę, antikarantininę ir visaip kitaip antisisteminę platformą. Tarp jų į rinkimus eina ir žurnalistė Rūta Janutienė. Neabejotina, kad ne vienas pilietis šią jėgą palaikys, nors pastarųjų šansai laimėti Seimo rinkimus, be abejo – ne patys didžiausi. Vis dėlto, Puteikis – turėdamas nemenkus finansinius resursus bei kontaktus „viršuje“, tikėtina, į pats į Seimą, kaip anksčiau, taip ir dabar – „pralįs“. Kitų kandidatų, žodžiu, potencialių deputatų, perspektyvos yra mažų mažiausiai abejotinos. Tačiau ne tame esmė. Iš tiesų, tų kovotojų „prieš sistemą“, „už tautą“ ir pan. mūsuose yra penkios galybės. Bet nei vieni iš jų, kad ir patekę į Seimą (kaip rodo, tarkime, N. Venckienės „Drąsos kelio“ pavyzdys), nieko nepakeičia. Daugų daugiausiai, jie bando kažką koreguoti, blizgindami sistemos paviršių arba, pasakykime tiesiai – suvesdami vienokias ar kitokias asmenines sąskaitas. Tokia gi ir yra smulkiaburžuazinio politikavimo prigimtis… Ar iš šio konteksto Puteikio partija kuo nors išsiskiria? Ne detalėmis, bet iš esmės. Faktiškai, ji nesiskiria niekuo. Ir tai suprasti nesunku, vien pažvelgus į…

“Beprotybė yra tikslus to paties veiksmo nuolatinis kartojimas. Kartas nuo karto. Tikintis pokyčių. Tai ir yra beprotybė. Tada aš pradėjau tai matyti visur , kur tik pažvelgsi, šie idiotai daro vieną ir tą patį ir galvoja, dabar viskas pasikeis …” (Vaas Montenegro(c) Rinkimai… Ir vėl… Jau 30 metų… Konservai su liberalais iš tarybinės lietuvių kartos pavogto turto sau pilis pasistatė, prie lovio snukius nušėrė ne tik sau, bet ir visai savo staiga praturtėjusiai nevykėlių giminei. Visi kartoja ir  žino: jie – vagys, turėtų sėdėti ne Seime, o šalia, Lukiškėse iki gyvos galvos be teisės į malonę su visos giminės turto konfiskavimu. Bet juos nuolat lietuviai renka … į Seimą. Socdemai – tie patys konservatoriai, tik vadinasi kitaip (c) V.Uspaskichas. Darbiečiai – tie patys liberalai, tik konkurencinėje kovoje pralaimėjo labiau degradavusiems zuokiniams-šimašiniams-masiuliniams. Labai tikisi atsigriebti ir pavogti iš sėkmingesnių vagių liberalų, kaip sakė Iljičius – apiplėšk plėšiką sorosinį. Įvairiausius konservatorių-liberalų klonus – nacionalistus, nacistus, fašistus, tautininkus, lietuvininkus ir pan. – nesunku atpažinti pagal jų landsberginę dainelę – “Rusija puola!, sąjūdis,Laisvė, Nepriklausomybė, Europa!Amerika! NATO! Vergija JAV kolonijos statuse yra laisvė! O klausimas “Kieno Krymas?” tiesiog nurauna tokiam JAV patriotui stogą. Šią iki koktumo įkyrėjusią prašvinkusią Sąjūdžio beprotybės laikų dainelę, net toje pačioje…

Gitanas Nausėda savo vaikams vietoje pasakų skaito sėkmingas kreditų istorijas – kaip Skandinavijos bankams Lietuvoje sekasi gauti milžiniškus pelnus, o Lietuvai sekasi auginti milijardines skolas sėkminguose bankuose… Ingrida Šimonytė savo vaikų neturi, tačiau pasakas sekti taip pat mėgsta. Mėgstamiausia jos pasaka prasideda šitaip: “Atėjo kartą 1990 metais V.Lansbergis ir išvadavo Lietuvą su nematoma Adamo Smito ranka, kuri iškraustė visiems lietuviams kišenes ir viską, ką rado, atidavė geriausiems iš jų – konservatoriams ir liberalams… Dievas sukūrė Ingridą Šimonytę, kad lietuviai nenumirtų iš laimės. Už Ingridą! Ingrida, Gitanu, landsbergis, konservatoriai ir liberalai sako, kad gyvensime  geriau. Lietuvių tauta klausia – O mes?

Rinkimus Lietuvoje į Prezidentus laimėjo landsberginės chuntos du kandidatai. Visi lietuviai jau spėjo susipykti su visais įrodinėdami savo kandidatų privalumus ir nežemiškas dorybes. Rinkimų farsui pasiekus finišo tiesiąją niekas nepajudėjo tiesos link nei per milimetrą, visi pasiliko savo vietose. Ar ne keista? Tiek veiksmo, žodžių, šūkių, pykčio, agresijos, o nei tiesos, nei šviesos, nei vilties nėra… Net tunelio gale. Vėl visi stovi prieš dilemą – kokią piliulę praryti? Raudoną ar mėlyną? Landsbergio chuntą ar Tiesą? Šimonytę ar Nausėdą? Kurį, pagaliau?!! Ir ar yra skirtumas?.. Kai landsberginės chuntos valdoma Sistema tau pasiūlė tik vienos spalvos piliules. Ir paragino nesipriešinti, paklusti, tapti vienu iš jų, tapti agentu… Nes tai šilta, patogu, jauku, komfortiška. Nes tai gražu, patriotiška. Nors ir mirtina…visiems.

Jeigu niekas nepasikeis, šių metų pavasarį turėtų vykti net treji rinkimai – savivaldybių tarybų ir merų, Respublikos prezidento bei atstovų į Europos Parlamentą. Naivu būtų manyti, kad jie taps išskirtiniais šalies įvykiais, iš esmės pakeisiančiais degradavusią politinę sistemą. Kaip praėjusiame šimtmetyje taikliai yra pašmaikštavęs rašytojas Markas Tvenas, „jeigu rinkimai ką nors keistų, jie seniai būtų uždrausti“. Politinės kampanijos formaliai yra prasidėjusios dar praėjusių metų rudenį, tačiau realiame gyvenime matome tik blankų jų atvaizdą, apraizgytą begalės administracinių taisyklių ir perteklinių reikalavimų brūzgynais. Parlamentinė demokratija ir savivalda Lietuvoje yra nugramzdintos į tokias žemumas, jog jokios kampanijos nebegali sustabdyti politinių partijų erozijos bei augančio piliečių nusivylimo valdžia. Visuomenėje tvyro įsitikinimas, jog paprastų rinkėjų balsas negali nulemti realių gyvenimo pokyčių, kuriuos diktuoja valdžios struktūrose įsitvirtinusių įtakingų grupuočių statytiniai. Galios centrų kontroliuojama ir kruopščiai sekama politinė lyderystė gali rastis tik su valdančiųjų privilegijuotų sluoksnių palaiminimu. Paradoksalu, tačiau parlamentinę kontrolę Lietuvoje vykdo ne demokratiškai išrinkti tautos atstovai, o institucijų biurokratija diktuoja politikams žaidimo taisykles. Laisvai ir demokratinei visuomenei būdingi politikos formavimo mechanizmai praktiškai neveikia. Daugiapartinė sistema jau kuris laikas, galima sakyti, yra paralyžiuota, todėl matome, kaip Respublikos prezidento rinkimuose bando reikštis pavieniai asmenys, kurie neturi politinės tapatybės, jų kalbų turinio nesaisto partinių bendruomenių atsakomybė, o programiniai…