Archive

January 10, 2019

Browsing

Pagal LR Konstitucinio Teismo pirmininko A.Žalimo sukurptą ir Lietuvos konservatorių bei liberalų (JAV 5 kolonos Lietuvoje) prastumtą LR Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnį (“sovietinės okupacijos neigimas”) gali būti pasodintas, praktiškai, bet kuris Lietuvos pilietis – straipsnio dispozicija sukurpta taip, kad žmogus iki paskutinės minutės gali galvoti, jog elgiasi teisėtai ir teisingai, sako savo nuomonę ir gali tai daryti, remiantis LR Konstitucijos 25 str., visada bet kuriuo klausimu. Tačiau minėtas straipsnis yra konservatorių tyčia atsietas nuo kaltės – žmogaus psichinio santykio su daroma veika, jo noru siekti įstatymo uždraustų tikslų ir tyčia pažeisti įstatymo saugomą visuomeninį gėrį. Šis straipsnis saugo konservatorius nuo kritikos, nuo žmonių teisėto noro žinoti, gauti informaciją, ją laisvai skleisti, kritiškai vertinti “nekaltai pradėtų konservatorių/liberalų” veikėjų darbus ir jų pasekmes (MN, Bankų vagystes, naktines reformas, independence aferas ir pan.). Ir čia bet kuris Lietuvos pilietis gali patekti po konservatorių kruopščiai suformuotu teisėsaugos ir žiniasklaidos presu, kadangi bet kurio žmogaus elgesio, pagal minėto LR BK 170-2 straipsnio sumanytojus, vertinimas yra atiduotas “vertintojui” – konservatorių kruopščiai atrinktam tyrėjui, prokurorui, teisėjui, skundikui-patriotui – o šie jau bet kurį jūsų žodį, net “Tėve mūsų”, gali išversti taip, kad tapsite akimirksniu bibliniu nusikaltėliu. Jie tai per 30 metų puikiai išmoko daryti. Bet kokia analizė…

Vieną kartą, o tiksliau du kartus (1918 m. ir 1988 m.), seniai seniai, lietuviai susiruošė atgimti. Taip birželio 3 dieną prasidėjo ATGIMIMAS. Redakcijos archyvo nuotr. Parkuose ir stadionuose visa gerkle griaudėjome, jog tapsime laisvi, laimingi ir lygūs. Lygūs – ne ūgiu ar svoriu, ne lytiniais požymiais ir ne šeimos sudėtimi (vietoj „mama“ ir „tėtė“ – „partneris A“ plius „partneris B“), ne su vienodomis nuomonėmis ir dar vienodesnėmis žiniasklaidos priemonėmis, ne nutautinti pagal Europos modelį ir nesudemokratinti pagal Ameriką, bet pirmiausia būsime lygūs prieš įstatymus. Nebebus lygesnių. Per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą negailestingai pliekėme tarybinius valdininkus, kurie – tik pamanykit! – be eilės „susikombinuodavo“ butą mieste, daržą su nameliu užmiestyje ir net paskyrą automobiliui, ir iškilmingai prisiekėme Tautai, kad atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje nebebus jokių privilegijų. Niekada nebebus. Bet neįvardijome – konkrečiai kam? Pasižadėjome likti tik su viena privilegija – būti laisvais ir oriais piliečiais. Tikrais patriotais. Savo Tautoje. Savo valstybėje. Ir likome. Idiotais. Savo Tautoje ir savo valstybėje. Taip, mes iš tikrųjų tada šventai tikėjome, jog mūsų jau niekada niekas nepažemins. Nei rusas, nei lenkas, nei amerikonas, anei joks valdininkas. Jokios specialiosios tarnybos neseks ir slapčia nesiklausys mūsų asmeninių telefoninių pokalbių. Nebijosime vieni kitiems žvelgti į akis ir sakyti tiesą.…