Vilniuje įvyko tradicinė advokatų eisena advokatų dienos proga. Advokatai, savaime suprantama,  išreiškė nepasitenkinimą dėl labai mažo užmokesčio už titaniškas advokatų pastangas jų pasiaukojamoje kovoje už teisingumo triumfą Marijos žemėje, subtiliai, kaip jie tai moka puikiai, pakišo kiaulę konservatorių-liberalų oponentams valdantiesiems valstiečiams, ir ,škias, Ramūnas Karabasas-Barabasas ui koks piktas, o jo teisingumo ministras, žinoma,  neteisingas.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „advokatu eisena“
Peržiūrėjau eisenos dalyvių fotografijas. Tapo labai liūdna. Vieni bado ir nepritekliaus iškankinti veidai, sąžinės kančių ir bejėgiškumo nevilties dėl negalėjimo padėti vargšams išsekintos akys… Ieškojau megaprofesoriaus, superadvokato, visųmokslųdaktaro Stanislovo Tomo. Neradau… Matomai, gina pensininkų interesus kažkur Meksikoje El Paso paplūdimiuose.
Gydytojai, ūkininkai-latifundininkai, dabar štai advokatai protestuoja?!… Laukiu, kada į gatves pagaliau išeis bankininkai, viarslinykai, Lietuvos milijonierių 100-kas su savo pilimis ir jachtomis, bei visi panašūs ypatingai žiauriai likimo nuskriausti Lietuvos konservatoriai, liberalai.
Pagal visus patriotiškumo standartus vykusios eisenos dalyviai kažkodėl nei vienas neužsiminė, kodėl teisingumas yra nepasiekiama prabanga 90 procentų Lietuvos gyventojų? Tūlas aferistų nuskriaustas Lietuvos vargšas pilietis nemokamoje valstybės garantuojamoje advokato teisinėjė konsultacijoje be daugybės tuščių žodžių gauna ir vieną itin vertingą patarimą – po konsultacijos apsilankyti privačiai pas jį patį ar kolegą, jo gerą bičiulį kontoroje ir už jau “teisingą” atlyginimą advokatui išsispręsti savo reikalus. Jeigu pavyks, žinoma, patys suprantate, šalių rungimosi principas, visada galima ir pralaimėti …
Kaip ir pas gydytojus – užeini pas jį biudžetinėje poliklinikoje iki pietų ir liga valstybės garantuojamai sveikatos apsaugai niekaip nepasiduoda gydymui. Bet gydytojas neįkyriai rekomenduoja po pietų užeiti pas jį į jo pateis privačią kliniką ir … stebuklas!… už teisingą honorarą viskas įmanoma.
Nei vieno iš šios eisenos dalyvių su kilniais ir dvasingais veidu, matomai, nebuvo Neringos Venckienės, Algirdo Paleckio, Jurijaus Melio, Povilo Masilionio, Žilvino Razmino ar kitų disidentų gynybos komandose, kadangi visuomeninis interesas liberalioje demokratijoje yra svarbus tik tiek, kiek jis gali duoti naudos privačiam liberalių sukčių verslui. Teisingumas yra visuotinis gėris, viena iš pagrindinių valstybės funkcijų ir gyvavimo sąlygų. Jeigu visuotinis gėris nėra nuolat kuriamas, nėra puoselėjamas ir dauginamas, jis nyksta, kartu nusinešdamas į nebūtį ir tuos, kurie juo apsukriai minta. Liberaliems prekijams viešu interesu tai yra sunku suvokti, nes jie yra įsitikinę, kad visuotinį gėrį galima prichvatizuoti, be jokių moralinių stabdžių išnaudoti jį neribotą laiką, svarbu yra tik būti visada prie visuotinio gėrio paskirstymo  mechanizmo, valdžios. Ir tada nebaudžiamumas už piktnaudžiavimą padėtimi ir piktnaudžiavimu visuomenės pasitikėjimu yra garantuotas. O nebaudžiamumas, kaip žinoma, labai skatina nusikalstamumo augimą. Politinė korupcija liberalioje visuomenėje yra neišvengiama ir visada generuoja nusikalstamumą aukščiausiame lygyje. Kapitalistinėje visuomenėje teisė yra tik valdančiosios klasės , antiliaudinės klikos ekonominius interesus aptarnaujantis instrumentas, valdančios parazitinės klasės valia paversta įstatymu. Įstatymai tokioje visuomenėje tik sudaro sąlygas dominuoti mažai parazitinei išnaudotojų grupelei, valdyti, išnaudoti mases melo ir represijų pagalba. Tokią teisę Vakarų , JAV kolonizatoriai sukuria visose savo kolonijose – bejėgę, piktą, žiaurę, negailestingą ir siaubingai neteisingą. Tokios teisės pagrindinis tikslas yra priversti paklusti, palaužti tautos valią, suskaldyti tautą, supriešinti visuomenę, paversti valstybę paklusnia užsienio okupantų interesų vykdytoja, bevalia Vakarų kolonizatorių įsakymų tarnaite. Tokia chunta  savivaliauja ir parazituoja landsberginėje Lietuvoje pagal savo taisykles, intrigas, taip vadinamus įstatymus.
Kai panašus mentalitetas užvaldo prie valdžios lovio prilindusius ir savo išskirtinumu patikėjusius konservatyviai liberalius veikėjus, suskilusios geldos finalas yra neišvengiamas. Liberali puota visuomenės sąskaita negali tęstis amžinai. O tokia liberalkanibalistinė puota Lietuvoje tęsiasi jau 30 metų. Formalus, sanaudiškas, egocentriškas teisingumas yra vienas iš baisiausių nusikaltimų prieš tautą, vienas iš stipriausių smūgių valstybės pamatams, kurį drasiai galima prilyginti valstybės išdavimui. Masinė elito išdavystė yra tolygi tautos mirčiai. Visų, net vikriai parazituojančių apsukruolių, jau sugebėjusių neblogai uždirbti iš tokio smerktino poelgio, tik sukalbėjusių indulgencinę mantrą – “Man gyventi reikia! Mano darbas toks! Aš daug mokiausi, todėl esu išskirtinis, man priklauso gauti daugiau ir aš nusipelniau gyventi geriau”.
Visas Lietuvos teisėsaugos korpusas – teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, anstoliai, – praėjo konservatorių-liberalų suformuotas itin kruopščios atrankos komisijas, įvykdė visus liberalaus kanibalizmo, urvinio kapitalizmo keliamus reikalavimus, davė , sąmoningai ar ne, visus lojalumo landsberginei chuntai įžadus.  Čia jums ne kokie nors mistiniai KGB, partkomas ar cenzūra. Čia jūsų teisė rinktis – norite, dirbate Sistemai, konservatoriams. liberalams jų parazitiniame ūkyje arba , jeigu norite, galime sušaudyti, paversti jus socialiniu marginalu, atstumtuoju, ir jūsų su pagyrimu baigto mokslo diplomas galės kvalifikuotai darbuotis prie šiukšlių konteinerio. Ir tokios liberalios “atrankos” galimybės yra efektyvios, beribės, tai veikia žymiai įtikinamiau, nei bet koks ten tarybinis represinis organas su savo ribotomis galimybėmis, naiviais įkalbinėjimais apie darbo visai liaudžiai, tautai, visuomenei būtinumą, kilnumą, pareigą  ir naudą.
Galėtų deivės Temidės tarnai, vietoje giesmių giedojimo konservatorių, liberalų informacinio karo prieš lietuvių tautą kultinėse vietose, kasdien bent 10 procentų savo laiko , pavyzdžiui, skirti labdarai, priimti varguolius, suteikti jiems iš tiesų veiksmingą teisinę pagalbą, aferistų nuskriaustajam duoti pozityvų teisinį rezultatą, duoti viltį ir teisingumą realiai. Profesionalų jų tarpe tikrai yra nemažai, klausimas tik yra – kiek jų tarpe išliko žmonėmis, kiek jų išsaugojo žmogiškumą pasiutusiose lenktynėse dėl kuo didesnio pelno. 
Arba, sakykime, šio mitingo dalyviai advokatai įsipareigotų savo veikloje vadovautis principu “no win, no fee” – atlyginimą už savo darbą, sąžiningą, pasiimti iš klijento tik šiam gavus savo reikalavimų patenkinimą, tik pergalės atveju… Tokia situacija, manau stipriai sutramdytų visų Temidės tarnų – teisėjų, prokurorų, advokatų – apetitus ir norą savivaliauti, nematoma Adamo Smito ranka iš tiesų stabilizuotų teisingumo paslaugų rinką ir priverstų teisinių paslaugų rinkos dalyvius elgtis  sąžiningai, pagal klasikinius liberalizmo principus, pagal įstatymą, pagaliau, kaip jie ir prisiekia elgtis.
Kai visuomenėje pagrindine vertybe tampa tik pelnas, visi kiti dalykai atsiduria trečioje ar dešimtoje vietoje ir yra niekas kitas, o tik tušti žodžiai. Tokia visuomenė neturi ateities – ją privatizuoja (pavagia) elitu save įsivaizduojantys parazitai. Kai žodžiai praranda prasmę, tautos praranda laisvę (Konfucijus).
O kol kas ir advokatai verkia. Sugiedokime kartu su jais, mūsų bendros nelaimės broliais, tautinę giesmę. Ir paverkime, kartu su advokatais.
Karabasas-Barabasas, žinoma, baisus ir labai blogas…