Apie Vakarų propagandos supuvusį bananą, kurio sočiai atsikando visi tarybiniai žmonės. Erikas Honekeris, Vokietijos Demokratinės Respublikos paskutinis vadovas. “Jūs turėjote darbą, jūs turėjote butus. Jūs turėjote geras mokyklas. Jūs turėjote stabilią valiutą ir garantuotą pensiją. Visą naktį jūs galėjote saugiai vaikščioti po Berlyno Alexanderplatz be jokios baimės. Ir turkų jūs neturėjote. Bet to jums buvo maža. Jūs norėjote daugiau. Jūs svajojote apie prabangius automobilius, nes „Wartburg“ jums buvo per mažai elegantiškas. Jūs norėjosi bananų, nes mūsų naminiai obuoliai jums nepatiko. Jūs norėjote savo piniginėje turėti vokiškas markes, nes VDR markės jums neturėjo vertės. Jūs svajojote apie žodžio laisvę, nors niekas VDR nedraudė jums kalbėti, nebent tik apie socializmą. Jūs veržėtės į Federatyvinę Vokietiją, ir jūs ten patekote. Apie viską, ką tada jums „pamiršo“ papasakoti Vakarų televizija, ir šiandien ji vis dar nepasakoja. Ir tais laikais Vakaruose buvo draudžiama atvirai kalbėti apie problemas, susijusias su užsieniečiais. Dvigubi standartai ir tais laikais karaliavo Vokietijoje. Buvo teisės vokiečiams, ir tai buvo įtvirtinta įstatymuose. Tačiau užsieniečiams galiojo kitokia teisė – ir būtent šiomis teisėmis manipuliavo politikai siekdami savo tikslų. Bet jūs džiūgavote, kai jums melavo. Vakarų propaganda buvo tas pats melas kaip ir mūsų, ji tiesiog atrodė gražiau. Perprasti mūsų propagandą buvo labai lengva,…
