1934 m. balandžio 16 d. buvo įsteigtas aukščiausias Tarybų Sąjungos karinės šlovės apdovanojimas – Tarybų Sąjungos Didvyris 1934 m. balandžio 16 d. TSRS Centro vykdomojo komiteto dekretu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas – aukščiausias apdovanojimas už asmeninius ar kolektyvinius nuopelnus darbo žmonių valstybei, įvykdytus didvyriškos narsos ir išskirtinio pasiaukojimo poelgio metu. Tarybų Sąjungos didvyrio garbės vardas buvo suteikiamas už žygdarbius ar išskirtinius nuopelnus tiek karo, tiek taikos metu. Pirmaisiais Tarybų Sąjungos didvyriais 1934 m. balandžio 20 d. tapo 7 lakūnai-čeliuskiniečiai (A. Liapidevskyj, S. Levanevskyj, V. Molokov’as, N. Kamanin’as, M. Slepnev’as, M. Vodopjanov’as, I. Doronin’as), kurie sugebėjo evakavuoti nuo ledo lyties į žemyną ledo lyčių sutraiškyto ir Beringo jūroje nuskendusio laivo “Čeliuskinas” įgulą ir mokslinės ekspedicijos narius. Iš pradžių šiam titului pažymėti nebuvo numatytas joks ženklas, buvo tik įteikiamas nustatos formos TSRS Centro vykdomojo komiteto garbės raštas. Tiesa, lakūnai, išgelbėję žmones nuo ledo lyties, buvo dar apdovanoti Lenino ordinu. Visi vėlesni didvyriai taip pat buvo apdovanojami Lenino ordinu, tačiau įstatymu tai buvo įtvirtinta tik 1936 m., kai buvo patvirtintas Reglamentas dėl Didvyrio vardo. Papildomas išskirtinis Didvyrio ženklas – Tarybų Sąjungos didvyrio medalis – buvo nustatytas 1939 m. rugpjūčio 1 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu. 1939 m. spalio 16…