Archive

April 2021

Browsing

Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.

Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.

Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.

Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose tarp skirtingo amžiaus gyventojų ir nustatė labai netikėtus rezultatus. Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja labai paprastas propagandinis fonas, kurį galima būtų apibūdinti bipolinėmis opozicijomis: Vakarai – gerai, Rytai – blogai, demokratija – gerai, autokratija – blogai, JAV-ES-NATO, Lietuva – demokratija, laisvė, gerai, TSRS, Kinija, Rusija – autokratija, diktatūra, blogai.  Ši nesudėtinga schema buvo intensyviai kalama į masinę sąmonę visą nepriklausomybės laikotarpį, todėl, savaime suprantama, nuomonės formuotojai buvo įsitikinę savo propagandos rezultatais. Tuo labiau visos apklausos taip ir rodė – Lietuva yra ištikimiausia europietiškų vertybių, kurių turinis yra rusofobija, puoselėtoja. Tiesa, čia reikėjo kada nors tikėtis netikėtumo. Visos apklausos buvo vykdomos sena gera patikima manipuliacijų sąmone metodika. Apklausų rengėjai suformuluodavo klausimus taip, kad atsakymai į juos visada duodavo pageidaujamus rezultatus, kurie atspindėdavo masinės propagandos suformuotus stereotipus.

Šį kartą  Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atsisakė patikrintos manipuliatyvinės metodikos ir nuėjo objektyvesniu moksliniu keliu. „Ėjome su tuščiu lapu. Ne mes pateikdavome teiginius, atsakymų variantus, bet patys žmonės kalbėjo, mes tik užvesdavome ant kelio. Štai tada prasidėjo naratyvo “, – apie tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacija. Naratyvų analizė“ eigą pasakoj analitikas Gintaras Šumskas. Čia pažymėtini du labai svarbūs momemtai. G.Šumskas atskleidė, kad iki šiol sociologinės apklausos buvo sąmoningai klastojamos tyčia formuluojant klausimus, į kuriuos atsakę respondentai patvirtindavo ne savo nuomonę, o tyrėjų iš anksto suformuluotus atsakymus, tai yra, apklausos buvo apriori klaidinančios. Antras momentas,  leidus respondentams išreikšti laisvai savo nuomonę, atsivėrė labai nemalonus vaizdas, visiškai priešingas, nei buvo galima tikėtis.

O būtent, daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS, TSRS žlugimas daugeliui buvo tragedija, tarybiniais laikais gyvenimas buvo saugesnis; NATO neužtikrina Lietuvai saugumo ir visus pinigus, Lietuvos išleistus militarizacijai, reikėjo išleisti socialinei sferai, valstybės sveikatos sistema nesugeba kovoti su koronaviruso pandemija, Lietuva prarado suverenitetą ir yra valdoma iš Briuselio, Vašingtono, Londono, lietuviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, kuri prikėlė Rusiją, Lietuva neturėtų konfliktuoti su Rusija, Baltarusija, tuo tarpu, kai nepasitikėjimas ES auga.

“Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos”, — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).

Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.

Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama užsidirbti. Lietuvos visuomenė dėl savo bėdų kaltina valdančiąją konservatorių partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: beveik 60% gyventojų mano, kad „konservatorių valdžia apiplėšė žmones – pensijos ir pinigai nuvertėjo“. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją bet kada gali baigtis baudžiamąja byla pagal LR BK 170-2 str.

Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — nuvertėjo pensijos ir pinigai.

Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs nostalgijos tarybinei praeičiai  motyvas yra ekonominis saugumas. Taigi 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad tarybiniais metais  didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.

Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie “partizanų” laisvė kovų istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. Teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių žinomų asmenybių aktyvus dalyvavimas tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių žudynėse, žydų genocide.

Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, kad Tarybų Sąjunga išvadavo šalį iš nacių okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad tarybų valdžios laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi “Rusijos grėsmės” isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie “galimą Rusijos agresiją” ir kelia antirusišką isteriją.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių. Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas “sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą”. Tačiau kartu yra nutylima, kad 1939 metų kovo 22 d., tai yra, pusę metų iki MR pakto, Lietuva buvo sudariusi su nacistine Vokietija analogišką sutartį ir perdavė pagal šią sutartį Klaipėdą Vokietijai.

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovina nacizmą. Respublika “miško brolius” laiko “tautiniais didvyriais”, kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į tarnybą nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir tarybinius darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami. Žodžio laisvės, spaudos laisvės, žmogaus teisių suvaržymus apklausos dalyviai taip pat sieja su valdančiąja konservatorių, liberalų partija

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su “sovietų okupacijos” padariniais ir reikalauja atlyginti “žalą”. Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Tyrimo autoriai dar kartą įsitikino, kad ištikimybė mokslinės analizės principams gali pateikti daugybę netikėtumų socialinių apklausų vykdytojams, kuriems tenka rinktis alternatyvoje: kas geriau – saldus melas ar karti tiesa. Kai apsigaudinėti save jau yra pavojinga, rasti išeiti gali padėti tik tiesa.

 

JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, vadovaujama karo maitvanagių iš JAV, paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį,pasinaudojusi savo ilgalaikėmis provokacijomis Rusijos pasienyje. JAV karo nusikaltėliai savo galvažudžių kariuomenėje Europoje ir visų savo bananų respublikų marionetinių kareivėlių armijose muša būgnus, trimituoja aliarmus neva dėl to, kad Rusija ėmė telkti savo ginkluotas pajėgas, reaguodama į akivaizdžią NATO agresiją, prie spėjamų priešo įsiveržimo vietų.
Priminsiu, NATO karo nusikaltėlių gauja pasiuntė JAV okupuotos Ukrainos banderlogus su tankais prie Rusijos sienos Krymo pusiasalyje, Kijevas suaktyvino savo karines provokacijas prie Donbaso, sutelkė visą Vakarų fašistinį internacionalą Rytų Ukrainoje. Nato Juodojoje jūroje šiuo metu sutelkė visą eskadra JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos laivų ir atvirai grasina pradėti III-ą Pasaulinį karą prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Tokia pat NATO karo nusikaltėlių gaujos fašistinių pajėgų koncentracija jau seniai vyksta visoje Europoje, Skandinavijos šalyse, Pabaltijo bananų respublikose ir kitur. Masinė tautinės neapykantos rusams ir karo su Rusija propaganda Vakarų kolonijų šalyse jau peržengė klinikinės šizofrenijos ribas. Daugybės Soroso atgaivintų paramilitarinių fašistinių organizacijų nariai bananų respublikose tiesiog kliedi revanšo už pralaimėjimą II-Pasauliniame kare viltimis ir yra pasirengę pradėti karą, guldyti galvas už JAV transnacionalinių korporacijų nešvaraus verslo interesus ir pelno padidinimą.
JAV okupacinės kariuomenės Europoje karinėse bazėse Vašingtonas šiandien savo dalyvavimo (pasiruošimo įvykdyti tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją) kariniame konflikte su Rusija lygį iš “galima krizė” pervedė į kategoriją “potenciali neišvengiama krizė”, rašo JAV karo ir melo propagandos ruporas The New York Times.
Priežastimi, tiksliau pretekstu, kariniam globaliniam karui JAV karo nusikaltėliai nurodo tai, kad Donbase labai paaštrėjo kariniai veiksmai ir Rusija sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos sienų. Priminsiu, po JAV-ES įvykdyto 2014 metais valstybinio perversmo Ukrainoje, šalį užgrobė JAV marionetinė fašistinė chunta, sudaryta iš Vakarų Ukrainos banderlogų ir proamerikietiškų vietinių sionistų. Šalis yra valdoma iš Vašingtono ir ten visos provokacijos yra sankcionuojamos vietinių gubernatorių iš JAV ambasados.
Pentagono vertinimu, Rusija gynybai nuo akivaizdžios JAV-NATO agresijos prie sienų dislokavo, savo teritorijoje, apie 4 tūkstančius kariškių ir sunkiąja techniką. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos galvažudžių pajėgos, sutelktos tik prie Rusijos sienų, įskaitant marionetines bananų respublikų armijas, skaičiuojamos apie 3 mln.
Panašu, JAV karo nusikaltėliai bandys vėl pakartoti seną Vakarų napoleonų-hitlerių keistą tradiciją – kartą per šimtmetį susirinkti į krūvą, keliauti į Rusiją, gauti ten per snukį ir nusiraminti dar šimtui metų. Bet šis kartas, panašu, žada būti paskutinis… Ir neilgam
JAV-NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergą – II!
Yankey, go home!
NATO! Lauk iš Lietuvos!
STOP US-NATO WAR CRIMES ARROUND THE WORLD!

1942 m. balandžio 4 d. tarybinis karo lakūnas Aleksejus Maresjevas buvo numuštas oro mūšyje su “vieningos” Europos nacistinės Vokietijos interventais virš priešo užimtos teritorijos. Žiemą šaltyje sunkiai sužeistas tarybinis karys 18 dienų šliaužė pas savus, nušalo kojas, kurias vėliau teko amputuoti. Tačiau praėjus tik 15 mėnesių po sunkios operacijos jis vėl grįžo į karinę tarnybą, skraidė ir vietoje abiejų kojų turėdamas protezus numušė daugiau vokiečių asų nei iki sužeidimo. Aleksejus Maresjevas 1967 metų gegužės 8 dieną nešė deglą, nuo kurio buvo uždegta Amžinoji ugnis prie Nežinomo kareivio kapo Maskvoje prie Kremliaus sienos.

Aleksejus Petrovičius buvo ir yra drąsos, valios ir meilės gyvenimui pavyzdys. Jis niekada nesiskundė likimu, nesididžiavo savo pergalėmis, ėjo savo svajonės link, mylėjo dangų ir gyvenimą, nepasidavė negaliai ir stebino aplinkinius savo optimizmu ir asmeniniu žavesiu.

Apysaka apie tikrąjį žmogų, Polevojus Borisas, knyga | SENA.LT
Niurnbergo Tribunole teisiamasis nacistinės Vokietijos vienas iš lyderių Liuftvafės vadas Hermanas Geringas liudijo: ”
“Mūsų žvalgyba dirbo gerai, ir mes žinojome maždaug Raudonosios armijos dydį, tankų skaičių, aviaciją, žinojome Rusijos karinių gamyklų pajėgumus. Palyginę jėgas, mes buvome tikri dėl savo pergalės. Bet mes nežinojome tarybinių rusų. Rytų žmogus visada buvo paslaptis Vakarams. Napoleonas padarė klaidą. Mes ją pakartojome, – ir pakėlęs savo pilkas alavines akis į dangų, jis tarė: – Tai ne nusikaltimas, tai – likimas.”

“Likimas? Prisipažįstu, kad išgirdęs šį priverstinį prisipažinimą buvau tiesiog sujaudintas. Likimas! Iš karto prisiminiau lakūną be kojų, apie kurį dar nieko nerašiau. Lakūną, kuris taip atkakliai vengia manęs. Štai jis, tas “likimas“, kuris nulėmė karo baigtį ir nubloškė jus teisiamųjų suolą, Hermannai Wilhelmai Geringai!” – rašė tuo metu Borisas Polevojus.Памятник Маресьеву

Tarybinis rašytojas Borisas Polevojus A.Maresjevo žygdarbiui, tarybinio žmogaus nepalaužiamai valiai įamžinti 1946 metais parašė knygą “Apysaka apie tikrą žmogų”, pagal kurią 1948 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.

 

Lietuvoje konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai 30 metų kruopščiai perrašinėjo Lietuvos istoriją, nuosekliai ir skurpulingai trynė lietuvių istorinę atmintį, valė ir valo informacinę erdvę nuo bet kokių užuominų apie tai, kad lietuviai kartu su tarybine liaudimi kovėsi su Vakarų fašizmu, vadavo Lietuvą nuo vokiškųjų okupantų ir jų kolaborantų – nacionalistų, Birželio 23 “sukilėlių”, lafininkų, impulevičiukų, plechavičiukų ir pan. “patriotų”.  Jūs sunkiai rasite dabar viešoje informacinėje erdvėje šią nuostabią B.Polevojaus knygą apie A.Maresjevo žygdarbį. Tarybiniais metais ši knyga buvo leidžiama milijoniniais tiražais, buvo dažnai sutinkama bet kurios šeimos asmeninėje bibliotekėlėje. Tad pasirausę senelio, tėvelio bibliotekoje lengvai ją rasite ir perskaitysite. O perskaityti ją tikrai verta, pajusite didelį estetinio pasitenkinimo jausmą.

Aleksejus Maresjevas  mirė 2001 metais gegužės 18 d., palaidotas Novodevičjes kapinėse Maskvoje.