Aleksandr Rodžers: šlovingas Lietuvos savęs naikinimo kelias Aleksandr’as Rodžers’as 2021-08-20 Vienas iš pagrindinių psichoterapijos postulatų šiandien sako, kad niekas negali padėti žmogui, kol jis pats nesuvokia, kad turi problemų ir neprašo pagalbos. Tiesiog beprasmiška gydyti žmogų, kuris nelaiko savęs sergančiu ir šventai tiki, kad jo deviantinis elgesys yra normalus ir sveikas. Propaguojama ideologija „ne toks, kaip visi kiti“ yra labai palanki terpė psichikos susirgimams vystytis. Tokioje aplinkoje žmogus jau nėra kvailas, jis – „alternatyviai apdovanotas“, jis jau nėra tiesiog trenktas, bet „turi nestandartinį požiūrį“. Ir taip toliau. Tai beveik neišvengiamai sukelia tokio paciento emociją – „Į kokius dar durnių namus? Jūs ką, išprotėjote?! ” Tai taip pat taikoma ir valstybėms. Šiandien mes nagrinėsime šį reiškinį naudodamiesi Lietuvos pavyzdžiu. Nors kai kurie sektantai neigia geopolitikos egzistavimą, vis dėlto tam tikrų šalių elgesio logika ir jų ekonominio vystymosi galimybės neišvengiamai prasideda nuo geografijos – nuo vietos žemėlapyje, kaimynų, prekybos kelių, gamtos išteklių ir kitų resursų, klimato, ir taip toliau. Visos Baltijos šalys (šiuo konkrečiu atveju nėra prasmės kalbėti tik apie Lietuvą, nes tas pats galioja ir kitiems dviem „tigrams“) istoriškai visada buvo nuošalus užkampis, tolima provincija – tiek Europai, tiek Rusijai. Naudingų iškasenų beveik nėra, strateginių išteklių taip pat. Šalta, sekli ir…
