Archive

October 2021

Browsing

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetui Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui Solidarumo su Algirdu Paleckiu ir visais nekaltai represuotais politinio susidorojimo bylose Mitingo prie Lietuvos Apeliacinio Teismo dalyvių Rezoliucija Už žodžio laisvę ir laisvę A. Paleckiui! Kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvos valdantysis elitas tyčiojasi iš teisingumo. Jei nesi valdžioje – jo nesulauksi. Policija, prokuratūra, kiti viešojo administravimo subjektai teisingumą supranta kaip valdžios užsakymų vykdymą. Teismai neatlieka pareigos vykdyti teisingumą. Teisinės valstybės neturime. Lietuvoje teisingumas yra tik formali deklaracija. To pasekmė – kritiškai žemas absoliučios daugumos gyventojų pasitikėjimas teisėsauga. Tris dešimtmečius valdžia varžo ir puola žodžio laisvę. Sąjūdis reikalavo nuomonių pliuralizmo. Bet iš jo išsiritę konservatoriai, liberalai nuo 1990-ųjų ėmė nuosekliai ir kryptingai nuomonių įvairovę stumti už įstatymo ir viešo diskurso ribų. Bet kokią kritiką valdančių elitų adresu jie paskelbia „grėsme nacionaliniam saugumui“. Šiuo „pagrindu“ valdžia įvedė žiaurią cenzūrą ir nuomonės laisvės ribojimus. Konservatorių liberalų sukurta totalinės kontrolės sistema negailestingai baudžia už bet kokią skirtingą nei valdžios aprobuotą nuomonę, kitokį požiūrį ar vertinimą, ir šį terorą teisina siekiu atremti grėsmes nacionaliniam saugumui, valdyti „antivalstybinę opoziciją“. Šioje situacijoje neišvengiamai vyksta visų keturių valdžios šakų susiliejimas, kur teisėsaugos institucijos atstovauja…

10 METŲ PO KADAFIO NUŽUDYMO Nei sisteminė žiniasklaida, nei dauguma antisistemininkais besivadinančių kolegų šito neprisimena, bet šiandien, 2021-ųjų spalio 20-ąją, sueina lygiai 10 metų, kaip buvo nužudytas Libijos lyderis MUAMARAS KADAFIS… Atrodytų, kas čia tokio? Kažkokios egzotiškos šalelės prezidentas (dargi visų „tiesos“ korifėjų – pradedant CNN ir BBC, baigiant mūsiškiu Delfiu, vaizduotas kruvinu diktatoriumi bei tironu…). Ir kam gi mums tai minėti, tuo domėtis ar juolab liūdėti? Mano manymu, nes Kadafio istorija – pasaulinės reikšmės dalykas, liečiąs ne tiktai Libiją, bet visą žmoniją. Ir patsai Kadafis – ne tiktai ne „blogiukas“, bet vienas iš nedaugelio politikų, kurį iš tiesų verta minėti kaip kankinį už teisybę – kaip didvyrį… Prieš Kadafiui ateinant į valdžią 1969 metais, Libija faktiškai buvo Vakarų kolonija: vietinio karaliuko administruojamas pigios naftos šaltinis. Negalėjo būti nei kalbos net apie paprasčiausius modernios infrastruktūros bei valstybingumo pagrindus. Bet tai labai greitai pasibaigė, Kadafio vyriausybei nacionalizavus naftos gręžinius ir jų teikiamus pelnus nukreipus į spartų krašto modernizavimą. Iki 1977 m., vietoje korumpuotos kolonijinės monarchijos, Libijoje spėjo susikurti visaliaudinė socialistinė respublika – Džamahirija („Liaudies valstybė“). Šioje, Kadafio Libijoje, kurios politinės sistemos pagrindą sudarė tiesioginė liaudies demokratija, aukščiausios kokybės sveikatos apsauga, švietimas ir socialinės garantijos buvo savaime suprantamas dalykas. Panaikinta ligi tol…