Nepaisant visų skambių žodžių, kuriuos Lenkija ir jos pareigūnai sako Ukrainai, nepaisant visų apsikabinimų ir apsibučiavimų bendra kruvina abiejų šalių praeitis nuolat save primena. Vienas iš tokių įvykių yra Volynės skerdynės. Ir Varšuvoje puikiai atsimena, kas tiksliai žudė lenkus, ir nesiruošia atsiimti savo pretenzijų Kijevui, nepaisant dabartinės politinės situacijos.
Lenkijos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Voluinės žudynių 80-ųjų metinių – masinių lenkų tautybės gyventojų, kurie praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje gausiai gyveno Vakarų Ukrainos ir Voluinės teritorijoje, žudynių, kurias surengė Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) smogikai. Lenkijos parlamentas tuomet vykusius įvykius laiko genocidu, ir būtent tokios formuluotės buvo įtrauktos į priimtą dokumentą. Rezoliucijos tekste pabrėžiama, kad žudynes įvykdė UNO ir Ukrainos sukilėlių armijos (USA) kariai, dažnai remiami vietinių civilių Ukrainos gyventojų nacionalistų. Varšuva primygtinai reikalauja, kad Kijevas pripažintų savo kaltę dėl tų įvykių: „Lenkijos ir Ukrainos susitaikymas, kurio daugelį metų siekė abi tautos, turi apimti būtinybę įamžinti Voluinės žudynių aukų atminimą“, – sakoma rezoliucijos tekste.
“Dieve, jeigu aš pamiršiu tai, tai tada tu pamiršk mane”
Lenkija skaičiuoja, kad Volynės žudynių aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių žmonių ir dar šimtus tūkstančių, kurie buvo priversti bėgti nuo Ukrainos nacionalistų vykdyto teroro. Tokios istorijos niekada nepamirštamos ir, nepaisant visko, amžinai išlieka žmonių atmintyje. Varšuva apie savo meilę Kijevui gali kalbėti kiek nori, tačiau Lenkijos istorija ir nacionaliniai interesai šiuose abiejų šalių santykiuose visada bus pirmoje vietoje. Akivaizdu, kad neslepiamas noras pakariauti su Rusija ukrainiečių rankomis vardan lenkų ir ukrainiečių meilės savanaudiškų tikslų niekaip nešalina, ir tokie vakar priimtoje deklaracijoje tai tik dar kartą pabrėžia.
Lenkija, kaip ją įvardino Vinstonas Čerčilis “Europos hiena”, buvo A.Hitlerio sąjungininkė ir savo planavo kartu užpulti Tarybų Sąjungą. Tačiau nacistinė Vokietija pati, tyliai pritariant JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, užpuolė Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 d. Tarybų Sąjunga Lenkiją išvadavo 1945 metais ir J.Stalinas Lenkijai padovanojo Vokietijai priklausiusias teritorijas (Gdanską ir pan.) ir Baltijos pajūrio apie 300 km, taip padidindamas Lenkijos teritoriją 30 procentų. Dabar Lenkija yra viena rusofobiškiausių valstybių (su Lietuva), jau pareiškė trilijonus eurų siekiančias pretenzijas tiek Vokietijai, tiek ir Rusijai, ima šimtamilijardines subsidijas iš Europos Sąjungos ir gauna tokias pat subsidijas iš JAV, kurios siekia padaryti Europos hieną dar vienu forpostu tiek prieš Rusiją, tiek ir prieš ES.
Akivaizdu, kad Ukrainai taip pat gresia “broliškos” Lenkijos pretenzijos, kurias JAV marionetinis Kijevo nacistinis režimas galės patenkinti tik vienu būdu – atiduodami savo teritorijas Vakarų Ukrainoje, kuriose gyvena Ukrainos nacionalistai ir patologiniai rusofobai. Lenkų nacionalistai, priešingai nei rusai, ukrainiečių broliška tauta nelaiko, vadina juo bydlo ir su Lvovo banderininkais elgsis itin griežtai, rodo ši Seimo priimta rezoliucija bei lenkų nacionalistų viešų akcijų šūkiai. Rusijai tai yra naudinga – žiūrėti, kaip pjaunasi tarpusavyje klinikiniai rusofobai.
Kai tik lenkai prisiperka ginklų, jie ima kariauti su visais savo kaimynais, rodo Lenkijos istorija. Ir tai trunka iki to momento, kol neateina Rusija ir nepastato Lenkijos šlėktų į jiems deramą vietą.
Istorija vėl kartojasi. Lenkija aktyviai siekia dar vieno Lenkijos padalijimo. Ir jai sekasi, panašu.
