Pasaulinio aplinkosaugos aukščiausiojo lygio susitikimo JAE išvakarėse augmenijos naikinimo problema iškyla labai tinkamu laiku ir skausmingai aktualia daugumai pasaulio šalių.
Ir jei viso žemyno mastu iškirsti du-tris hektarus miško yra absoliučiai nepastebima smulkmena, tai nedidelei respublikai Europos centre net keliasdešimt nukirstų medžių tampa rimta problema ir juntamu smūgiu visai ekosistemai. Kiekvienas tokio neracionalaus požiūrio į šalies ekologinę pusiausvyrą faktas reikalauja išsamaus tyrimo ir rimto viešinimo.
Lietuvoje valdantis konservatorių liberalų režimas visą savo kadenciją nuolat garsėja ne tik reguliariai išduodamais leidimais vykdyti plynus kirtimus šimtamečių girių saugomose zonose, bet ir tų pačių konslibų valdomų savivaldybių ciniškai vykdomais kirtimais miestų žaliose zonose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur.
Vos prieš kelias dienas kaip tik tokiu viešumo objektu tapo miškas kurortiniame Palangos mieste. Atrodytų, kenkėjų invazija susirūpinusi Aplinkos ministerija nusprendė išretinti sergančius miškus ir sunaikino kelias dešimtis medžių. Atrodytų, šventas, visuomenei naudingas darbas. Tačiau vietinius gyventojus ėmė kankinti slogus įtarimas. Ar tik, kaip visada būdavo su “liaudies tarnais” konservatoriais liberalais nuo 1990 metų, po gražia viešo intereso gynimo ir viešojo gėrio kūrimo vėliava nesislepia labai konkretus savanaudiškas privatus interesas – netikėtas tarybiniais metais sukurto rekreacinio miško kirtimas labai primena teritorijos paruošimą prabangaus elitinio kotedžų rajono statybai?
Ir čia susidūrė dvi priešingybės: ponų valstybės savanaudiškas interesas ir vietos gyventojų, kurie tą palangiškių ir poilsiautojų pamėgtą mišką naudojo ramiems pasivaikščiojimams gryname ore ir sielos ramybei atgauti, viešas interesas.
Tačiau konservatorių liberalų kliką drebino ne vienas korupcijos skandalas, žmonių pagrįsto nepasitenkinimo audros, į kuriuos visus valdanti klika reaguodavo vienodai – mužikai dabar kantrūs, iškęs ir dar vieną konslibų savivalę. Taip paprastai landsberginių nepaimsi – vienu ar kitu būdu “iš Sąjudžio nekaltai gimusios partijos” funkcionieriai visada sugebėdavo viešą gėrį paversti savo privačiu interesu. Todėl valdžios visais nenustebino vietos gyventojų reikalavimai stabdyti kirtimus, atlikti nepriklausomą tyrimą ir moksliškai pagrįsti savo sprendimą taip vandališkai naikinti Palangos miesto želdinius. Visus visuomenės raginimus korupcijos uraganuose užsigrūdinusi savivaldybė atremia senu, išbandytu patikimu būdu – kirsti būtina, kadangi mišką puola kenkėjai! Keista, kad puola ne rusai, bet skamba beveik vienodai!
Tuo pačiu ji (savivaldybė) dievagojasi, kad iškirsti miškai bus atkurti kažkada neapibrėžtoje ateityje, o tam, kaip žinia gali prireikti kelių dešimčių metų. Žmonės netiki korumpuotos valdžios tuščiais pažadais ir yra įsitempę: ateinančius rinkimus konslibai pralaimės, tačiau prabangiais kotedžais iškirstų miškų zonose jau bus apsirūpinę “nusipelnę gyventi geriau” partiečiai ir jų iš ten neiškrapštysi. Nebuvo tiesiog tokio atvejo “nepriklausomos” Lietuvos istorijoje. Tai viena medalio pusė.
Žmonių nepasitikėjimas grįstas valdančios landsberginių šaikos plačiai žinomu polinkiu nebaudžiamai ir nuolat painioti savo kišenę su valdiška.
Ne paslaptis ir kita medalio pusė. Lietuva kasmet investuoja virš milijardo eurų užsienio valstybės (JAV) karinei galiai regione stiprinti. Tačiau ši galia negailestingai traiško ir naikina viską, kas patenka po jos vikšrais, įskaitant vieną iš mūsų turtų – miškus. Tai leidžia paprastiems žmonėms daryti prielaidą, kad jų mėgstama poilsio ir ramybės vieta miškas gali būti paaukotas tai pačiai užjūrio valstybės karinei mirties mašinai. Todėl variantas – iškirstų miškų teritorija labiausiai tinka rekreacinių objektų, skirtų būtent kariškių, ypatingai kariškių iš užsienio, maloniam poilsiui, nėra atmestinas. O jeigu vienas kitas vietinis “rūpintojėlis” iš KAM sistemos namelį netyčia pasistatys, tai niekas ir nepastebės. Lietuvos Krašto (ne)Apsaugos ministras A.Anušauskas ne kartą ašarojo viešai, kad NATO ekspedicinio korpuso kariškiai landsberginių Lietuvoje turi jaustis kaip namuose ir dar geriau, nei namuose. Stengiasi “patriotas”, naktimis nemiega, vis dėl NATO ir JAV sielojasi.
Ir problema nėra nauja.
Lietuvą valdantys konservatoriai liberalai nuo pat savo “nekalto prasidėjimo” su psichiniams ligoniams būdingu hiperaktyvumu visoje Lietuvoje ieško „kenkėjų, kurie trukdo įgyvendinti jų planus“. Savo korupciją įstatymais paverčia. Ir reikalauja kenkėjus naikinti. Labai pelningas sprendimas. Neva būtent jie, kenkėjai, niokoja mišką, Lietuvą, o štai mūsų, JAV naudingų patriotų, rankos švarios, kažkiek gauruotos, riebaluotos, bet tai “vardan tos”. O apskritai, mes, nekaltai pradėti iš Sąjūdžio, rūpinamės žmonėmis, saviškiais ir tiesiog darome šalį švaresnę ir gražesnę, saviems.
Taip, laikai keičiasi, tačiau konservatorių liberalų darbo metodai išlieka tie patys.
Kaip sakė tarybiniais laikais žinomas agitpropo “Saugok gamtą!” plakatas, nudėk bebrą – išgelbėsi medį…
Patrauksi iš valdžios konservatorius liberalus – išgelbėsi Lietuvą.
