Tag

miškų kirtimai

Browsing

Pasaulinio aplinkosaugos aukščiausiojo lygio susitikimo JAE išvakarėse augmenijos naikinimo problema iškyla labai tinkamu laiku ir skausmingai aktualia daugumai pasaulio šalių.

Ir jei viso žemyno mastu iškirsti du-tris hektarus miško yra absoliučiai nepastebima smulkmena, tai nedidelei respublikai Europos centre net keliasdešimt nukirstų medžių tampa rimta problema ir juntamu smūgiu visai ekosistemai. Kiekvienas tokio neracionalaus požiūrio į šalies ekologinę pusiausvyrą faktas reikalauja išsamaus tyrimo ir rimto viešinimo.

Lietuvoje valdantis konservatorių liberalų režimas visą savo kadenciją nuolat garsėja ne tik reguliariai išduodamais leidimais vykdyti plynus kirtimus šimtamečių girių saugomose zonose, bet ir tų pačių konslibų valdomų savivaldybių ciniškai vykdomais kirtimais miestų žaliose zonose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur.

Vos prieš kelias dienas kaip tik tokiu viešumo objektu tapo miškas kurortiniame Palangos mieste. Atrodytų, kenkėjų invazija susirūpinusi Aplinkos ministerija nusprendė išretinti sergančius miškus ir sunaikino kelias dešimtis medžių. Atrodytų, šventas, visuomenei naudingas darbas. Tačiau vietinius gyventojus ėmė kankinti slogus įtarimas. Ar tik, kaip visada būdavo su “liaudies tarnais” konservatoriais liberalais nuo 1990 metų, po gražia viešo intereso gynimo ir viešojo gėrio kūrimo vėliava nesislepia labai konkretus savanaudiškas privatus interesas – netikėtas tarybiniais metais sukurto rekreacinio miško kirtimas labai primena teritorijos paruošimą prabangaus elitinio kotedžų rajono statybai?

Ir čia susidūrė dvi priešingybės: ponų valstybės savanaudiškas interesas ir vietos gyventojų, kurie tą palangiškių ir poilsiautojų pamėgtą mišką naudojo ramiems pasivaikščiojimams gryname ore ir sielos ramybei atgauti, viešas interesas.

Tačiau konservatorių liberalų kliką drebino ne vienas korupcijos skandalas, žmonių pagrįsto nepasitenkinimo audros, į kuriuos visus valdanti klika reaguodavo vienodai – mužikai dabar kantrūs, iškęs ir dar vieną konslibų savivalę. Taip paprastai landsberginių nepaimsi – vienu ar kitu būdu “iš Sąjudžio nekaltai gimusios partijos” funkcionieriai visada sugebėdavo viešą gėrį paversti savo privačiu interesu. Todėl valdžios visais nenustebino vietos gyventojų reikalavimai stabdyti kirtimus, atlikti nepriklausomą tyrimą ir moksliškai pagrįsti savo sprendimą taip vandališkai naikinti Palangos miesto želdinius. Visus visuomenės raginimus korupcijos uraganuose užsigrūdinusi savivaldybė atremia senu, išbandytu patikimu būdu – kirsti būtina, kadangi mišką puola kenkėjai! Keista, kad puola ne rusai, bet skamba beveik vienodai!

Tuo pačiu ji (savivaldybė) dievagojasi, kad iškirsti miškai bus atkurti kažkada neapibrėžtoje ateityje, o tam, kaip žinia gali prireikti kelių dešimčių metų. Žmonės netiki korumpuotos valdžios tuščiais pažadais ir yra įsitempę: ateinančius rinkimus konslibai pralaimės, tačiau prabangiais kotedžais iškirstų miškų zonose jau bus apsirūpinę “nusipelnę gyventi geriau” partiečiai ir jų iš ten neiškrapštysi. Nebuvo tiesiog tokio atvejo “nepriklausomos” Lietuvos istorijoje. Tai viena medalio pusė.

Žmonių nepasitikėjimas grįstas valdančios landsberginių šaikos plačiai žinomu polinkiu nebaudžiamai ir nuolat painioti savo kišenę su valdiška.

Ne paslaptis ir kita medalio pusė. Lietuva kasmet investuoja virš milijardo eurų užsienio valstybės (JAV) karinei galiai regione stiprinti. Tačiau ši galia negailestingai traiško ir naikina viską, kas patenka po jos vikšrais, įskaitant vieną iš mūsų turtų – miškus. Tai leidžia paprastiems žmonėms daryti prielaidą, kad jų mėgstama poilsio ir ramybės vieta miškas gali būti paaukotas tai pačiai užjūrio valstybės karinei mirties mašinai. Todėl variantas – iškirstų miškų teritorija labiausiai tinka rekreacinių objektų, skirtų būtent kariškių, ypatingai kariškių iš užsienio, maloniam poilsiui, nėra atmestinas. O jeigu vienas kitas vietinis “rūpintojėlis” iš KAM sistemos namelį netyčia pasistatys, tai niekas ir nepastebės. Lietuvos Krašto (ne)Apsaugos ministras A.Anušauskas ne kartą ašarojo viešai, kad NATO ekspedicinio korpuso kariškiai landsberginių Lietuvoje turi jaustis kaip namuose ir dar geriau, nei namuose. Stengiasi “patriotas”, naktimis nemiega, vis dėl NATO ir JAV sielojasi.

Ir problema nėra nauja.

Lietuvą valdantys konservatoriai liberalai nuo pat savo “nekalto prasidėjimo” su psichiniams ligoniams būdingu hiperaktyvumu visoje Lietuvoje ieško „kenkėjų, kurie trukdo įgyvendinti jų planus“. Savo korupciją įstatymais paverčia. Ir reikalauja kenkėjus naikinti. Labai pelningas sprendimas. Neva būtent jie, kenkėjai, niokoja mišką, Lietuvą, o štai mūsų, JAV naudingų patriotų, rankos švarios, kažkiek gauruotos, riebaluotos, bet tai “vardan tos”. O apskritai, mes, nekaltai pradėti iš Sąjūdžio, rūpinamės žmonėmis, saviškiais ir tiesiog darome šalį švaresnę ir gražesnę, saviems.

Taip, laikai keičiasi, tačiau konservatorių liberalų darbo metodai išlieka tie patys.

Kaip sakė tarybiniais laikais žinomas agitpropo “Saugok gamtą!” plakatas, nudėk bebrą – išgelbėsi medį…

Patrauksi iš valdžios konservatorius liberalus – išgelbėsi Lietuvą.

„Rusijos sulaikymo“ pretekstu marionetinė landsberginė klika, Vašingtono įsakymu aktyviai vykdo Lietuvos teritorijos militarizavimą: konservatorių liberalų klika Lietuva investuoja milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus ne tik į esamos, karui prieš Rusiją nukreiptos infrastruktūros modernizavimą, bet ir į naujos karinės infrastruktūros kūrimą, siekdama pritraukti papildomų okupacinių karinių kontingentų iš JAV ir NATO į savo teritoriją.

Ruošdamasi priimti užsienio okupantus, I.Šimonytės kompradorinė vyriausybė ėmė aktyviai propaguoti apie “neatidėliotiną būtinybę” Varėnos regione statyti naują karinį poligoną, kuriame JAV-NATO okupantai galėtų treniruotis ir tobulinti laisvų šalių taikių gyventojų žudymo meną. Be kita ko, kad būtų atlaisvinta aikštelė militaristinėms statyboms, būtina iškirsti Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato miškus. Ten medžiai jau pradėti pjauti visu greičiu.
Rezervatas įsteigtas Tarybų Lietuvoje 1975 m. siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją. Įkurtas vietoje 1960 m. įsteigto botaninio-zoologinio draustinio. Draustinyje galima rasti retų augalų rūšių – kalnų arnikų ir orchidėjų, raudonųjų žiedadulkių, tikrosios šlepetės. Nuošaliuose, sunkiai pasiekiamuose pelkėtuose miškuose ir sfagniniuose pelkynuose gyvena ir peri Lietuvoje įrašyti į Raudonąją knygą reti paukščiai: juodasis gandras, dirvinis sėjikas, pilkoji gervė, didžioji kuolinga, uldukas.

Norėdama nuraminti visuomenės nepasitenkinimą, konservatorių liberalų klika įtikinėja neabejingus piliečius, neva tokiu būdu gelbėja rezervatą nuo žievėgraužio tipografo, o taip pat grąžinanti į draustinį jo biologinę įvairovę, kenčiančią dėl eglių ir kitų medžių nykimo. Pažymėtina, jog būtent dėl ​​miškų masinių kirtimų, kuriems kelią prieš du dešimtmečius atvėrė korumpuoti konservatoriai ir liberalai, nyksta daugybė laukinių floros ir faunos rūšių. Be to, medžiai atlieka apsaugines funkcijas: apsaugo nuo erozijos ir dirvožemio nykimo bei sušvelnina klimato kaitos padarinius. Taip pat miškai aprūpina žmones kuru ir maistu. Daugeliui Lietuvos piliečių jie yra svarbus pajamų šaltinis.

Akivaizdu, kad korumpuotas konservatorių liberalų režimas veikia tik savo ir šeimininkų iš JAV,JK naudai, nedirba Lietuvos žmonių labui, vykdo antiliaudinę, antivalstybinę veiklą.

Šiuo požiūriu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad plynuosius miškų kirtimus vykdanti I.Šimonytės vyriausybė tokiu būdu siekia užimti atsilaisvinusią rinkos dalį, kuri atsirado po ES taikytų Baltarusijai neteisėtų sankcijų medienos importui. Sankcijos kardinaliai pakeitė situaciją Lietuvos ekonomikoje, kritiškai neigiamai paveikė jos ekonomiką ir santykius su išoriniu pasauliu. Todėl landsberginei chuntai neliko nieko kito, kaip pradėti kirsti Lietuvos miškus. Kaip jau buvo su D.Kreivio įvykdytu elektros rinkos “liberalizavimu”, valdančiai konservatorių liberalų klikai artimi (ir mokantys “nekaltai pradėtos partijos” dėdėms Seime tam tikrą procentą nuo pelno) verslininkai ir valstybės tarnautojai pasiraitojo rankoves ir ėmė siaubti tarybų valdžios metais atkurtą Lietuvos mišką su okupantams būdingu įniršiu.

Ir ką? Tai labai tobulas, kiek ir nešvarus, verslas: konservatoriai liberalai uždirbo viršpelnius iš medienos ir pastatė poligoną okupantams. Gerai prasisuko! Kaip su CŽV kankinimų namais Antaviliuose – pelną gavo parsidavę konservatoriai liberalai, o nuostolius padengė ir baudas sumokėjo kaip visada – Lietuvos piliečiai.

Štai taip vykdomas mūsų šalies aplinkos genocidas, kuris vėliau paaiškėja yra nei daug nei mažai, bet tautos genocidas. Ir vykdo jį tie, kurie stipriausiai mušasi į krūtinę “Už Lietuvą!”, tie, kurie visus savo nešvarius privačius reikalus tvarko Lietuvos piliečių sąskaita ir įnirtingai mojuoja gynybos nuo “Rusijos agresijos” vėliava.