Archive

November 2023

Browsing

Prieš metus buvo priimta JAV nacionalinio saugumo strategija. Amerikiečiai save laiko pasauliniu hegemonu, pasaulio demokratijos tvirtove, kuri gali savo nuožiūra užpulti bet kurią šalį, nužudyti milijonus žmonių, paversti klestinčias valstybes chaoso, humanitarinės katastrofos, skurdo zonomis. Šioje strategijoje JAV tarptautiniai nusikaltėliai ir jų vasalai paskelbė savo priešais Nr.1 „autokratijas“ – suverenią politiką vykdančias nacionalines valstybes, kurios nepaklūsta JAV-NATO teroristinės imperijos valiai. Tokių valstybių nacionalinės vyriausybės vykdo savo tautų nacionalinius interesus atitinkančią vidaus ir užsienio politiką, o tai pagal naująją JAV saugumo strategiją iš esmės pažeidžia JAV nacionalinius interesus, kadangi užkerta kelią JAV-NATO Melo ir Blogio imperijai vykdyti Vakaruose įprastą nuo Kryžiaus žygių laikų neokolonijinę politiką – užpulti kitas valstybes, žudyti tokių valstybių piliečius, vykdyti genocidą, plėšikauti visoje planetoje, grobti kitų šalių gamtinius išteklius ir tokiu būdu prabangiai parazituoti kitų tautų sąskaita. Rusija šiame JAV-JK tarptautinių nusikaltėlių dokumente paminėta net 69 kartus. Dažniau nei Kinija. Ukraina minima tik kaip antiRusija, toks bukas, bevalis įrankis, taranas prieš Rusiją.

Rusija visada buvo ir yra civilizacinė Vakarų priešininkė, kurią Vakarų kryžiuočiai nepaliaujamai siekė sunaikinti nuo viduramžių (pvz., Čiudo ežero mūšis 1242 metais). 21 amžiuje Vakarai visose tarptautinėse organizacijose – JTO, TOK, WADA, Nobelio komitetas, PSO, PPO ir visur kitur – nusimetė visas savo kaukes, demokratų, liberalų, misionierių, švietėjų ir pan. – ir pasiliko tuo, kuo visada buvo – žiauriais, klastingais, svetimo kraujo ir svetimo turto ištroškusiais kryžiuočiais, kolonizatoriais, fašistais. Vakarų parazitinis ekonomikos modelis, kai kolonijų apiplėšimas užtikrina Vakarams aukštą pragyvenimo lygį, išsisėmė dar praėjusio amžiaus pabaigoje. JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos agoniją pratęsė TSRS žlugimas, sąlygotas M.Gorbačiovo, B.Jelcino ir kitų pirmosios darbo žmonių valstybės aukščiausių pareigūnų išdavystė bei JAV-NATO valstybių organizuotos spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai buvusiose tarybinėse respublikose. Didžiausias žmonijos istorijoje Tarybų Sąjungos, ir pirmiausia Rusijos, apiplėšimas Vakarams suteikė galimybę išgyventi dar kurį laiką, atidėjo objektyviai nulemtą JAV-NATO kolonijinės imperijos griūtį. Tačiau NATO šliaužianti į Rytus ekspansija, pavertimas kolonijomis Rytų ir Vidurio Europos šalių, atvirai deklaruojami karinės invazijos Rytuose planai ir pasiruošimai karinei intervencijai Rusijos pasienyje, jau negali paslėpti to objektyvaus fakto, jog Vakarų neokolonijinei imperijai skamba laidotuvių varpai ir kokiu būdu Vakarai ketina gelbėti savo griūvančią Melo ir Blogio imperiją. Vakarai egzistencine grėsme savo kolonijinei imperijai paskelbė Rusiją. Ir visiškai pagrįstai. Vakarų Tamsos karalystės kelyje į pasaulinį viešpatavimą, visos planetos pavertimą JAV-JK kolonija visada stovėjo Rusija su savo tiesa, tikėjimu, kultūra, nepalaužiamu teisingumo ir gėrio jausmu. Nepanaikinus Rusijos, Vakarų pasaulio parazitinis vystymosi modelis yra neįmanomas. JAV, JK, ES neokolonijinei imperijai iškilo egzistencinė dilema – pasikeisti pačiai, tai yra, pripažinti Vakarų tūkstantį metų vykdytus nusikaltimus žmoniškumui, tautų genocidą, valstybių, unikalių kultūrų sunaikinimą, baisiausius karo nusikaltimus, tarptautinius nusikaltimus, atlyginti JAV-JK-NATO padarytą viso pasaulio tautoms žalą, kas būtų tolygu JAV-NATO imperijos išnykimui ir Tarptautiniam Tribunolui šios imperijos padarytiems nusikaltimams tirti,

arba dar kartą įstumti planetą į Pasaulinį karą, kaip tai padarė Vakarai pirmus du kartus ir gavo iš to didžiulį pelną.

Akivaizdu, kad JAV-NATO neokolonijinė imperija pasirinko antrą variantą.
Santykių su Rusija, kuriai JAV-NATO paskelbė egzistencinį karą, normalizuoti galimybių nenusimato dėl nesutaikomų, diametraliai priešingų tikslų ir vertybių prieštaravimo. Smurtas, prievarta tapo vienintele Vakarų politikos ir egzistencijos sąlyga. Tik užgrobus Rusijos gamtinius išteklius, ką nuolat pabrėždavo tokie patys žymiausi JAV tarptautiniai nusikaltėliai, kaip Z.Bzežinskis, M.Olbrait, K.Rais, H.Klinton, Dž.Kery, M.Pompeo, A.Blinkenas ir kiti, galima bus pratęsti JAV-NATO blogio imperijos egzistavimą.

Kaip jie ketina įgyvendinti šį smurtą? JAV nacionalinė saugumo strategija, kuri yra privaloma vykdyti ir visoms kitoms NATO teroristinės organizacijos nariams-vasalams, pasako viską. JAV-NATO imperija kariauja prieš Rusiją ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje – žemėje, ore, jūroje, kosmose. Ir ypatingai nuožmiai JAV-NATO skleidžia savo nuodingą totalinį melą informacinėje erdvėje. Taip Vakarų kolonizatoriai siekia perrašyti istoriją, suklastoti įvykius, pakeisti sąvokas, sukeisti priežastį su pasekme, performatuoti masinę sąmonę ne tik savo kolonijose ar kaip tai jiems pavyko padaryti su Ukrainos žmonėmis, jie siekia informacinio-kognityvinio dominavimo net Rusijoje.

JAV Generalinio štabo vadų komitetas nubrėžė puolimo kryptis: technologinis karas (įskaitant DI), perėjimas nuo informacinio karo prie kognityvinio-mentalinio dominavimo. Psichologinės Vakarų operacijos yra ir bus maksimaliai stiprinamos, jų rezultatai gali būti baisesni, nei atominiai Japonijos miestų bombardavimai, kuriuos be jokio pagrindo ir karinės būtinybės, grubiai pažeizdamos net tuometinę humanitarinę teisę, 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis įvykdė JAV.

Tai tas pats psichologinis karas, kurio pagrindinis tikslas yra sunaikinti priešų savimonę, pakirsti žmonių valią priešintis, priimti savarankiškus, sau naudingus, racionalius sprendimus, tik žymiai intensyvesnis ir totalinio masto. JAV-NATO Melo imperija kovoja už žmonių mintis, už tai, kaip jie suvokia pasaulį, prievarta siekia sukurti alternatyvią, tik Vakarams naudingą, tačiau is esmės melagingą realybę, kuri turi pavergti masinę sąmonę. JAV “laisvose” kolonijose absoliutus marionetinių lyderių, nuomonės formuotojų pareiškimais kasdien transliuojamas absurdas, visiškai alogiški prasimanymai, vienareikšmiškai dvigubi standartai JAV naudingiems “patriotams”-idiotams jau nesukelia jokio kognityvinio disonanso, mentalinio diskomforto. Kolapsas juos ištinka tik tada, kai jiems bandoma parodyti tiesą, objektyvią tikrovę, faktus, o ne jų emocingas ir tolimas nuo tiesos interpretacijas. Šita masinė sąmonės kolonizacija lengviausiai pavyko nuskriaustųjų frustracijos sindromu sergančių “patriotų”, nacionalistų, nacistų, klinikinių rusofobų tarpe, ypatingai lengvai mentalinei vergovei visose JAV kolonijose pasidavė save vadinantys laisvais, sėkmingais, aukštesnio neva išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys, į mokslą tikintys, vakcinuoti po n kartų naujosios kartos mankurtai. Šitai socialinei grupei bet kokie argumentai, apeliacijos į sveiką kritiškai mąstantį protą, bet kokia objektyvi tiesa sukelia agresiją ir mentalinį kolapsą, o štai per masinės informacijos priemones skleidžiama dezinformacija, propagandinis melas, atvira karo propaganda, tautinės nesantaikos kurstymas, įvairių iškrypimų, Vakarų civilizacinių “vertybių” prievartinis diegimas, nacionalinių tradicinių vertybių neigimas jiems sukelia komforto, saugumo, priklausymo daugumai jausmą, glosto savimeilę ir pakelia savivertę. Kad tai gali būti saldus melas, smegenų plovimo rezultatas, kuris artimoje ateityje pareikalaus kritiškai didelės kainos, klipinio mąstymo tapinoidams yra per ne lyg sudėtinga, per daug protinių pastangų reikalaujanti problema. Tokie tapinoidai pirmieji vykdo visus valdžios nurodymus, paklūsta bet kokioms marionetinės valdžios instrukcijoms, nurodymams, pirmieji dalyvauja bet kokiose valdžios aprobuotose absurdiškose akcijose, į kurias juos pasiunčia visokie tapinai, valatkos, jakilaičiai ir pan. mentaliniai tijūnai. O protingiems yra taikomos sankcijos, net represijos, jiems draudžiama galvoti, nes mastymas gali įžeisti tapinoidų banduomenės jausmus – jie gi tokie neįtikėtinai susireikšminę ir tokie beviltiškai jausmingi…

Taigi, mes jau dalyvaujame JAV-NATO Melo ir Blogio imperijos civilizaciniame kare prieš Rusiją dėl ateities. Tiek savo šalies teritorijoje dalyvaudami tame Vakarų absurdo ir totalinio melo demonizuojant Rusiją, rusus, šlykščiame dehumanizavimo spektaklyje, tiek rinkdami aukas, finansuodami tiesiogiai per visokias blue-yellow labdaros nusikalstamas organizacijas, aukok bairaktarui arba radarom akcijas, tiek pat per konservatorių liberalų užkeltus ir naujai išrastus mokesčius, dviženklę infliaciją mokėdami duoklę karui JAV-NATO agresijoje prieš Rusiją Ukrainoje. Jeigu šiame pasibaisėtiname savo jėzuitiškai vakarietiška klasta kare laimės JAV-NATO Melo ir Blogio imperija, mūsų tapatybė, mūsų žmogiškoji prigimtis bus sulaužytos, mes galutinai išsigimsime, kaip tai atsitiko su ukrainiečiais, kurie per 30 metų totalinio smegenų plovimo, nacistinės Vakarų propagandos išdavė savo rasę, tikėjimą, istoriją, kultūrą, broliškas tautas ir po 2014 m. Maidano tarnauja Vakarų kolonizatoriams pigios patrankų mėsos vaidmenyje kariaudami prieš viską, kas rusiška, prieš brolišką Rusiją.
Būtent dėl šios priežasties Rusija neturi pralaimėti šiame kare. “Rusų pasaulis” neturi agresyvių planų Vakaruose. Tai Vakarų “naujoji pasaulio tvarka”, grįsta JAV-JK kolonijinėmis taisyklėmis visada siekė ir siekia išplėsti savo imperijos sienas visais įmanomais, net pačiais kruviniausiais būdais.
Todėl Rusijai šis karas yra išsivadavimo nuo JAV-NATO kolonijinės priklausomybės karas, karas už savo ateitį, karas dėl laisvės, karas dėl teisės gyventi, karas dėl teisės savo šalies ateitį kurti patiems, savo žemėje, pagal savo civilizacines vertybes, kultūrines tradicijas ir be ponų iš Vakarų diktato.
Kitoms tautoms tai egzistencinio pasirinkimo momentas, akistata su tiesa, kuri numato tik dvi alternatyvas. Pirma, pasilikti su senąja džiunglių įstatymais valdoma Vakarų neokolonijine imperija, naiviai save apgaudinėti pseudodemokratija ir pseudoliberaliomis vertybėmis, aklai priimti vasalinius santykius, liokajiškai aptarnauti Vašingtono, Londono, Briuselio puotos dalyvius, kas artimoje ateityje neišvengiamai sukels išnykimą – tautos, neturinčios savo nacionalinių interesų, visada yra aukojamos svetimų, paprastai “šviesiųjų” Vakarų nacijų interesams įgyvendinti. Arba, antra, išmesti pagaliau į istorijos sąvartyną seniai atgyvenusią, galutinai susikompromitavusią JAV-NATO Melo ir Blogio imperiją, vakarietiškas “vertybes”, piratišką Vakarų ekonomikos modelį ir ateitį kurti pagal JTO Tautų Chartijoje, Helsinkio Baigiamajame akte įtvirtintų suverenitetų lygybės, nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus, ekonominio bendradarbiavimo, abipusės naudos, pagarbos, atsisakymo ginčytinus klausimus spręsti jėga ir kitus principus, tai yra kurti saugią ateitį visuotinės taikos, nedalomo saugumo, geros valios ir bendradarbiavimo sąlygomis, ką siūlo Rusija ir Kinija.
Tokiu atveju mes turime nugalėti Vakarus, turime juos nugalėti savo galvose, įveikti Vakarų kolonizatorių mums primestus stereotipus, išsivaduoti patys ir išvaduoti savo sąmonę nuo totalinio JAV-NATO Blogio imperijos melo. Ir pirmiausia tai reikia daryti per teisingą istorijos suvokimą. Pergalės mūšio lauke prasideda mūsų galvose. Iš antitarybinio melo ir nacionalistinės neapykantos gimusio sąjūdžio gimusios vasalinės laisvės idėjos reikalauja totalinės revizijos atsižvelgiant į tas neginčijamai katastrofiškas Lietuvai pasekmes, kurias sukėlė landsberginės klikos vykdytas nuoseklus jų realizavimas – depopuliaciją, deindustrializaciją, degradaciją, totalinę korupciją, valdžios uzurpaciją, tautos nušalinimą nuo valdžios, visuomenės atribojimą nuo gyvybiškai svarbių strateginės reikšmės sprendimų priėmimo, nacionalinių interesų išdavystės ir kompradorinės landsberginės klikos tarnystės JAV-JK interesams net tada, kai Lietuvai tai sukelia tiesiogines egzistencines rizikas.
Saulė iš tiesų teka Rytuose…

Vokietijos nacistinį režimą ir A. Hitlerį į valdžią atvedė JAV ir Jungtinės Karalystės stambusis kapitalas, tiksliau sionistų Rotšildų ir Rokfelerių nepasotinamas godumas. Globalistų godumas pasauliui kainavo apie 100 mln žmonių gyvybių ir milžiniškus materialinius praradimus.

Šiandien JAV-JK globalistai vėl į valdžią posttarybinėje erdvėje grąžino fašistinius režimus, vėl sukūrė buvusių nacistinės Vokietijos kolaborantų chuntų marionetines diktatūras tuo pačiu, kaip ir II Pasaulinio karo, tikslu – užkariauti Rusija ir po to kolonizuoti visą pasaulį, kai neliks paskutinės galios – TSRS/Rusijos – kuri gali pasipriešinti Vakarų kolonizatoriams-piratams-konkistadorams-liberalams.

Būtina nuolat priminti dabartinėms nacistų reinkarnacijoms, visokiems liberalams, konservatoriams, nacionalistams, sionistams ir panašiems “demokratams”, kuo ši afera baigėsi jų pirmtakams – Niurnbergo Tribunolo nuosprendžiu.

Ironiška, tačiau JAV-JK globalistai savo išaugintus liokajus – vokiečių nacistus – išdavė, pardavė, nors jų liokajai ištikimai jiems tarnavo. Jie tiksliai vykdė JAV-JK globalistų nurodymus, įvykdė daugybę nusikaltimų žmoniškumui buvusios TSRS okupuotose teritorijose, tame tarpe ir Lietuvoje lietuvių nacionalistų rankomis. Lietūkio garažai, Ablinga, Pirčiupiai, Kauno fortai, Paneriai, tarybinių karo belaisvių koncentracijos stovyklos ir kitos “patriotų”-laisvės kovotojų-lafininkų-impulevičiukų-plechavičiukų nusikaltimų vietos vis dar gyvi tautos atmintyje nežiūrint į neregėtas landsbergistų pastangas išplauti jas iš atminties. Nacionalistų, nacių kolaborantų noras užsidirbti tarnaujant šetonui ir dalyvaujant tarptautiniame nusikaltime neliko be atlygio. Nacistai buvo išduoti savo šeimininkų iš JAV ir JK, buvo nuteisti .
Šiandien jie vėl kuria fašistines organizacijas, vėl rujoja Rusijos pasienyje, marširuoja savo valstybėse pagrindinėse gatvėse, trokšdami kraujo – kitaminčių, kitataučių, kitatikių kraujo, – kaip ir jų idėjinis vadas adolfas. Ir tokių “patriotų” laukia tas pats likimas – Tribunolas. Anksčiau ar vėliau.
Kol kas prisiminkime Lietuvos chuntos pirmtakų nusikalstamos veiklos finalą. 1939 metais Vokietijoje taip pat visi tikėjo, kad A.Hitleris yra dievas, kovojantis su komunizmu, fašistai yra patriotai, kovojantys su Rytų “vatnikais”, “koloradais”, fašistinės šaulių, jaunimo, elfų organizacijos yra nekaltos “patriotų” sueigos, o liberali “demokratija”, savo esme fašizmas yra vienintelė teisinga politinė santvarka.
Eikite ir žiūrėkite, kuo tai baigėsi 20 amžiaus JAV-JK liokajams-vokiečių nacistams.

Jonas Kovalskis, 2023-11-20

„Rusijos sulaikymo“ pretekstu marionetinė landsberginė klika, Vašingtono įsakymu aktyviai vykdo Lietuvos teritorijos militarizavimą: konservatorių liberalų klika Lietuva investuoja milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus ne tik į esamos, karui prieš Rusiją nukreiptos infrastruktūros modernizavimą, bet ir į naujos karinės infrastruktūros kūrimą, siekdama pritraukti papildomų okupacinių karinių kontingentų iš JAV ir NATO į savo teritoriją.

Ruošdamasi priimti užsienio okupantus, I.Šimonytės kompradorinė vyriausybė ėmė aktyviai propaguoti apie “neatidėliotiną būtinybę” Varėnos regione statyti naują karinį poligoną, kuriame JAV-NATO okupantai galėtų treniruotis ir tobulinti laisvų šalių taikių gyventojų žudymo meną. Be kita ko, kad būtų atlaisvinta aikštelė militaristinėms statyboms, būtina iškirsti Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato miškus. Ten medžiai jau pradėti pjauti visu greičiu.
Rezervatas įsteigtas Tarybų Lietuvoje 1975 m. siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją. Įkurtas vietoje 1960 m. įsteigto botaninio-zoologinio draustinio. Draustinyje galima rasti retų augalų rūšių – kalnų arnikų ir orchidėjų, raudonųjų žiedadulkių, tikrosios šlepetės. Nuošaliuose, sunkiai pasiekiamuose pelkėtuose miškuose ir sfagniniuose pelkynuose gyvena ir peri Lietuvoje įrašyti į Raudonąją knygą reti paukščiai: juodasis gandras, dirvinis sėjikas, pilkoji gervė, didžioji kuolinga, uldukas.

Norėdama nuraminti visuomenės nepasitenkinimą, konservatorių liberalų klika įtikinėja neabejingus piliečius, neva tokiu būdu gelbėja rezervatą nuo žievėgraužio tipografo, o taip pat grąžinanti į draustinį jo biologinę įvairovę, kenčiančią dėl eglių ir kitų medžių nykimo. Pažymėtina, jog būtent dėl ​​miškų masinių kirtimų, kuriems kelią prieš du dešimtmečius atvėrė korumpuoti konservatoriai ir liberalai, nyksta daugybė laukinių floros ir faunos rūšių. Be to, medžiai atlieka apsaugines funkcijas: apsaugo nuo erozijos ir dirvožemio nykimo bei sušvelnina klimato kaitos padarinius. Taip pat miškai aprūpina žmones kuru ir maistu. Daugeliui Lietuvos piliečių jie yra svarbus pajamų šaltinis.

Akivaizdu, kad korumpuotas konservatorių liberalų režimas veikia tik savo ir šeimininkų iš JAV,JK naudai, nedirba Lietuvos žmonių labui, vykdo antiliaudinę, antivalstybinę veiklą.

Šiuo požiūriu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad plynuosius miškų kirtimus vykdanti I.Šimonytės vyriausybė tokiu būdu siekia užimti atsilaisvinusią rinkos dalį, kuri atsirado po ES taikytų Baltarusijai neteisėtų sankcijų medienos importui. Sankcijos kardinaliai pakeitė situaciją Lietuvos ekonomikoje, kritiškai neigiamai paveikė jos ekonomiką ir santykius su išoriniu pasauliu. Todėl landsberginei chuntai neliko nieko kito, kaip pradėti kirsti Lietuvos miškus. Kaip jau buvo su D.Kreivio įvykdytu elektros rinkos “liberalizavimu”, valdančiai konservatorių liberalų klikai artimi (ir mokantys “nekaltai pradėtos partijos” dėdėms Seime tam tikrą procentą nuo pelno) verslininkai ir valstybės tarnautojai pasiraitojo rankoves ir ėmė siaubti tarybų valdžios metais atkurtą Lietuvos mišką su okupantams būdingu įniršiu.

Ir ką? Tai labai tobulas, kiek ir nešvarus, verslas: konservatoriai liberalai uždirbo viršpelnius iš medienos ir pastatė poligoną okupantams. Gerai prasisuko! Kaip su CŽV kankinimų namais Antaviliuose – pelną gavo parsidavę konservatoriai liberalai, o nuostolius padengė ir baudas sumokėjo kaip visada – Lietuvos piliečiai.

Štai taip vykdomas mūsų šalies aplinkos genocidas, kuris vėliau paaiškėja yra nei daug nei mažai, bet tautos genocidas. Ir vykdo jį tie, kurie stipriausiai mušasi į krūtinę “Už Lietuvą!”, tie, kurie visus savo nešvarius privačius reikalus tvarko Lietuvos piliečių sąskaita ir įnirtingai mojuoja gynybos nuo “Rusijos agresijos” vėliava.

Joe Bidenas ką tik sunaikino paskutinę galimybę sudaryti taiką su Kinija ir susitaikyti su daugiapolio pasaulio iškilimu. Bidenas Xi Jinpingą pavadino diktatoriumi, praėjus tik trims valandoms po susitikimo su juo San Franciske. Kinija bandė siekti taikos, nepaisydama nenutrūkstamų Bideno administracijos piktnaudžiavimų ir įžeidinėjimų. Akivaizdu, su JAV kalbėtis klasikinės diplomatijos kalba, dėti pastangas kuriant santykius tarp Kinijos ir JAV Tautų Chartijoje įtvirtintų principų pagrindu, kai JAV su visu pasauliu kalbasi ir elgiasi kriminalinio pasaulio kalba ir pagal džiunglių įstatymus, jau nėra prasmės. Kinija daugiau taip nebandys elgtis.

Geros naujienos: Taivano rinkimuose pirmauja Kinijai draugiška koalicija, o jos pergalė sausį gali užbaigti JAV vyriausybės sukeltus karo veiksmus, išprovokavusius Kiniją. Taivano žmonės mato, kas atsitiko, kai JAV sukėlė karą Ukrainoje, ir nenori tapti kito JAV proksy karo aukomis. Kijevo marionetinės nacistinės chuntos, paaukojusios kare už JAV geopolitinius interesus daugiau kaip pusę milijono piliečių, ciniška panieka savo tautos ateičiai, tapo įtikinamu įpėjimu taivaniečiams – karas su JAV yra labai pavojinga, tačiau draugystė su JAV reiškia neišvengiamą mirtį.

Laikas palankus Kinijai. Netolimoje ateityje JAV, beverčio žalio pjaustyto popieriaus dolerio ir išpūstos karinės mašinos dėka parazituojančių viso pasaulio sąskaita, gresia didelis ekonomikos žlugimas, kuris neabejotinai palaidos pasaulio policininką. Kai JAV pavertė dolerį ginklu, ėmė plėšikauti tarptautinėje rinkoje, atvirai vogti kitų šalių valiutinius išteklius (pavogė Irako, Libijos, Irano, Sirijos, Venesuelos, Rusijos ir kitų tautų auksą, valiutines atsargas, finansinį turtą, saugomą JAV bankuose), pritraukti naujų skolų yra beveik neįmanoma, nes JAV vyriausybės obligacijas absoliuti dauguma pasaulio šalių laiko toksišku turtu, kurį skolininkė JAV gali bet kurią minutę pavogti.

Belieka vienintelė daugiau pinigų spausdinimo galimybė, dėl kurios JAV dolerio kursas tarptautinėje prekyboje ir pasitikėjimas rezervine valiuta mažės katastrofiškai, o tai neišvengiamai sukels didžiulę infliaciją, hiperinfliaciją ir dar nematyto masto JAV ekonomikos kolapsą.

Jau dabar stebimas milžiniškas kapitalo pasitraukimas iš turto Jungtinėse Valstijose arba turto, išreikšto JAV doleriu. Dauguma investitorių investuoja į auksą, sidabrą ir kriptovaliutas. Visiems rekomenduojama turėti planą B tam atvejui, kai JAV neišvengiamai žlugs, pavyzdžiui, nusipirkti žemės ūkio paskirties žemes ar turtą Pietų pusrutulyje, Brazilijoje, Argentinoje.

Didžiausia rizika yra ta, kad prasiskolinusių JAV vyriausybė savo neišvengiamo žlugimo akivaizdoje pabandys gelbėti savo padėtį JAV globalistams įprastu būdu, kaip jie tai darė 20 amžiuje pradžioje ir viduryje, tai yra sukels III Pasaulinį karą, kai visiems amerikiečiams taps aišku, kad jų korumpuoti lyderiai sunaikino jų šalį. Per pirmus du pasaulinius karus, kuriuos sukėlė JAV ir JK banksteriai, jiems pavyko apiplėšti pasaulį ir susikrauti turtus šimtų milijonų žmonių mirčių saskaita. Nėra jokios abejonės, kad atėjus valandai X, prasiskolinusios JAV, JK ir jų vasalai vėl pabandys sužaisti rusišką ruletę, kad vėl išsigelbėtų, tačiau revolverio būgne dabar tuščių vietų nėra, kaip ir saugios vietos Žemėje.

Esant visam dabartiniam chaosui pasaulyje, matome vis greitėjantį JAV galios nuosmukį ir desperatiškus JAV vyriausybės bandymus neteisėtais būdais sustabdyti kur kas mažiau įsiskolinusios ir sparčiai augančios daugiapolės pasaulio santvarkos, kuriam vadovauja Rusija ir Kiniją, galios augimą.
O JAV-NATO neokolonijinės globalinės imperijos lėktuvas vis labiau įeina į nekontroliuojamo smigimo režimą, ir krentantį Vakarų bombonešį palieka vis daugiau keleivių, turinčių saugų parašiutą, kokį siūlo Rusija ir Kinija.
Likusiems laive – Dieve padėk ir sėkmės.

„Nesvarbu, už kokių formų slepiasi respublika, tebūnie demokratiškiausia respublika, bet jei ji buržuazinė, jei joje išliko privati ​​žemės, gamyklų ir fabrikų nuosavybė, o privatus kapitalas visą visuomenę laiko samdomo darbo vergijoje, tai yra , jei ji nevykdo to, ką skelbia mūsų partijos programa ir Tarybinė konstitucija, tai ši valstybė yra vienų mašina engti kitus“.
V. I.Leninas
Buržuaziniai politologai teigia, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra paremta daugiapartine sistema, yra viršklasinė, kurioje visi turi lygias galimybes tapti savo šalies šeimininkais. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio pirmiausia į akis krenta tai, kad viešasis gyvenimas tvarkomas kelių partijų kovos dėl valstybės valdžios būdu. Suprask, nugali geriausi iš geriausių, pasiūlę patraukliausią rinkimų programą, pažėrę daugiausiai gražių pažadų.
Tai reiškia, iš paprasto partijų, kovojančių dėl teisės valdyti valstybę valdžią, skaičiaus daugeto, atrodytų, yra logiška ir teisinga daryti išvadą, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra demokratiška, kadangi daugiapartinė. Tačiau tokia išvada yra iš esmės klaidinga. Kokia nauda iš to, jei rinkėjas žino, kad rinkimuose dalyvauja tam tikras partijų skaičius, jei nežinome šių partijų kokybinių, ideologinių parametrų? Kiekybiniai rodikliai apie tam tikrą reiškinį turi prasmę tik tiek, kiek jie apsprendžia, apibrėžia kokybinius objektų požymius.
Tokiu būdu. Jei pažvelgsime į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinę sistemą ne tik rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus požiūriu, bet ir jų ideologinės orientacijos požiūriu, tuomet nesunku pastebėti, kad šiuolaikinė Lietuvos politinė sistema yra ne daugiapartinė, o vienpartinė, kurią autoritariniais metodais valdo proamerikietiška antiliaudinė landsberginė chunta. Kad tuo įsitikintum, pakanka atkreipti dėmesį į vieną paprastą faktą. Nepaisant to, kad rinkimuose dalyvaujančios partijos skiriasi viena nuo kitos pavadinimais, programomis, pažadais, net aršiai riejasi tarpusavyje ir pan., visoms šioms partijoms bendra tai, kad jos visos yra privačios nuosavybės šalininkės, todėl jos yra viena privačios ​​nuosavybės partija. Pakanka visas šias partijas redukuoti į šią vienybę, kad įsitikintume, jog šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema iš tikrųjų yra ne daugiapartinė, o vienpartinė. Kad ir kiek partijų dalyvautų rinkimuose, kad ir kuri partija laimės šiuos rinkimus, laimėjusios partijos suformuotas valdžios aparatas visada tarnaus ne visuomenės, o privačios nuosavybės partijos interesams, o jeigu tiksliau – landsberginei chuntai, aptarnaujančiai JAV interesus ir pardavinėjančiai nacionalinius tautos interesus užjūrio šeimininkams.
Buržuazinėje visuomenėje, kur viešpatauja privati ​​nuosavybė, iš esmės yra viena šalis – privačios nuosavybės partija. Daugiapartinė sistema buržuazinėje visuomenėje yra iliuzija, kurią sukuria įvairių buržuazijos grupuočių kova dėl teisės valdyti valstybę valdžios. Šia paskutine aplinkybe, t.y. Iliuzija, kurią sukuria įvairių buržuazijos grupuočių kova dėl valdžios valstybėje, yra slepiama darbo žmonių apgaudinėjimo prasmė šiuolaikinės Lietuvos visuomenės daugiapartinės politinės sistemos atveju.
Net ir naujos atsirandančios politinės jėgos, ar tai būtų atvirai landsbergietiškai antirusiškos – Nacionalinis susivienijimas su atvirai nacistine programa, ar tai būtų Šeimų Sąjūdis su tokia pačia euroatlantine orientacija, iš kur ir ateina grėsmė tradicinei šeimai, ar tai būtų Antroji Lietuva su ankstyvojo romantiškojo liberalizmo utopijų ir lozungų rinkinių, ar tai būtų apskritai jokių programų neturintys neva “prorusiški” judėjimai bei “kandidatai” į prezidentus, absoliučiai nesuvokiantys politinės sistemos esmės ir tikslų, įžūliai agresyviai per trečiarūšius blogerius lėkštučius-kelertus-nakus pardavinėjantys kates maiše su užrašu “Vaitkus – tautos prezidentas” ar “Švenčionienė – Motina išgelbės Lietuvą” – pakeitimų vienos partijos sistemoje nežada.
Dar blogiau. Puikiai suvokdami savo nulinius šansus laimėti rinkimus, apgaudinėja rinkėjus iš kairiųjų pavogta retorika, neva prorusiška orientacija ir siekia tik susirinkti pajamas šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu, pasididinti savo asmeninę privačią nuosavybę, įstoti į klubą su populizmo sermėga, su pigiais šūkiais “už viską , kas gera, prieš viską, kas bloga”, nugriebti keletą trupinių nuo landsberginių puotos stalo. Būtent šitie veikėjai, dar neseniai kliedėję apie suverenus, krišnaizmą, mistinę Samogetiją ar, dar blogiau, chemtreilus, daro didžiausią žalą protestiniam judėjimui ne tik savo šlykščiausiais buržuazinės visuomenės rinkiminės kovos metodais (oponentų šmeižimas, plagiatas, dezinformacija, prasimanymai, klastotės, isterija ir pan.), bet ir savo smulkių privačių interesų tenkinimo būdais, nuolatiniu prašinėjimu aukų iš lengvatikių ir beatodairišku patriotinių jėgų fragmentavimu. Klounai Lietuvos rinkimų cirke vis prastesni ir prastesni. Ir permainų nenusimato, deja.
https://jonaskovalskis.com/2019/05/22/demokratiski-rinkimai-2019-lietuvoje-be-pasirinkimo/

„Žurnalistas klausia milijonieriaus:

– Papasakokite, kaip Jums pavyko praturtėti?

– Kartą jaunystėje, khe khe, labai norėjau valgyti, bet neturėjau pinigų. Staiga radau 1 centą. Nuėjau į turgų ir nusipirkau vieną purviną obuolį, nuploviau jį ir pardaviau ant krantinės už 2 centus. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 2 nešvarius obuolius, nuploviau ir pardaviau ant krantinės už 4 centus…

– Suprantu… Tada nusipirkote 4 obuolius, juos pardavėte…

– Ne. Tada mirė mano dėdė ir paliko man 2 milijonus dolerių palikimą.

Anekdotas, tačiau Delfi, Lietuvos rytas ar LRT panašius anekdotus skelia vos ne kasdien ir nuolat pabrėžia – tikrais faktais pagrįsta istorija. Visokie konservatorių liberalų milijonieriai, visokie kreiviai, numavičia apie save taip pat labai mėgsta riesti tokias pasakas, kaip rinka jiems, geriausiems iš geriausių, milijonus sunešė, o elektros rinkos liberalizavimas apskritai kažkoks partinis rasistas – apdovanoja milijonais tik konservatorius liberalus. Aha…

Pagrindinis tokių pasakų motyvas – kapitalistinio pasaulio varomoji jėga remiasi didžiuoju „didžiosios morkos“ mitu, t.y. sėkmės istorijos paprastų žmonių, kurie savo proto, įgūdžių, darbštumo, atkaklumo dėka užkopė į gerovės ir šlovės Olimpą, staiga pakilo į spindinčios sėkmės aukštumas kapitalistinėje hierarchijoje. Šitas mitas užima ypatingą vietą amžiname kapitalo informaciniame kare prieš darbą, kurį prieš absoliučią žmonių daugumą kariauja parazitinė elito mažuma.

Be to, daugelį dešimtmečių, jei ne šimtmečių, niekas lyg ir neabejojo ​​šio mito pagrįstumu. Tuo tarpu dabar darosi akivaizdu, kad dauguma tokių istorijų yra siūtos baltais siūlais, o dauguma „didžiųjų“ biznierių (kurie neva patys save sukūrė), net žinomų mokslininkų ir išradėjų tikrovėje yra tik paprasti finansų ir/ar patentų sukčiai, arba apskritai stambaus kapitalo pasamdyti aktoriai. Tas pats Thomas Edisonas ir net Nikola Tesla istorinėje retrospektyvoje beveik niekuo nesiskiria nuo tokių šiuolaikinių aukščiausio lygio aferistų ir verslininkų-perėjūnų su moksliniais laipsniais, kaip Billas Gatesas, Steve’as Jobsas ar Elonas Muskas. Kapitalas nuolat samdo tokius charizmatiškus veikėjus-vadybininkus iš mokslo, meno, technologijų ir technikos sričiųnio nusiteikimo, kurie kurpia savo, kaip mokslo genijų, reputaciją, kurią aktyviai naudoja ją pučiant jų taip mėgstamą „didelės morkos“ mitą ir įtvirtinant jį masių sąmonėje (nors ir daugelio kitų, verslo interesų taip pat).

Kita vertus, jei tokių „kapitalistinio darbo didvyrių“ periodiškai neatsirastų, kapitalui būtų neįmanoma priversti milijardus naivių idiotų, kurie tvirtai tiki, kad „kantrybė ir darbas kalnus nuvers“ sąžiningai vergautų jų labui. Kiekvienam žmogui yra neapsakomai sunku pripažinti savo kvailumą. Juk būtų skaudu staiga suvokti, kad turtai – tai tik morka ant virvelės, kuri priverčia ištisas armijas asilų visą savo gyvenimą paguldyti vaikantis nepasiekiamos apgaulės. Žemina suvokimas, kad visas tavo gyvenimas buvo iššvaistytas veltui, tik tam, kad prabangaus gyvenimo malonumais mėgautūsi saujelės godžių parazitų. Visa kapitalizmo gudrybė ta, kad nugalėtojas pasiima viską, t.y. tiesiog pasisavina visų pralaimėjusių (absoliučios daugumos) pastangų ir darbo vaisius.

Daugumą „pralaimėjusiųjų“ su tokiu absurdu susitaikyti verčia tik šventas naivus tikėjimas, jog laimi geriausias, tačiau savo šansą laimėti turi (turėjo) kiekvienas. Net tie iš jų tarpo, paprasti darbininkai, jiems tik reikėjo geriau mokytis, daugiau dirbti, mažiau ilsėtis 🙂. Tiesą sakant, tai kazino, kuriame visada laimi tik kazino savininkas, tik stambus kapitalas visada laimi įvairių savo atstovų ar paskirtųjų iš jo gretų asmenyje, arba aferistai iš „prastuomenės“, pasamdyti „nugalėtojų“ vaidmeniui (beveik visų tokių sėkmės kūdikių biografijose gausu miglos ir spragų, kas aiškiai byloja apie tokių istorijų mistifikavimą ir kryptingą mitologizavimą).

Be to, tokie „ožiai-provokatoriai“ – „kurie save padarė“ – gelbsti kapitalizmą nuo proletarų maišto, apgaudinėdami mases buržuazinių pasakų apie „dideles morkas” pseudorealybe. Neįmanoma išlaikyti kapitalistiniame junge mases žmonių, kurie aiškiai supranta savo žeminančios vergiškos padėties amžinumą ir beviltiškumą. Beje, Holivudas – ne šiaip „Svajonių fabrikas“, o vienas svarbiausių įrankių, kurių pagalba buržuazija diegia į masių sąmonę buržuazijai reikalingus mitus. Jei ne titaniškos tūkstantinės profesionalių apgavikų armijos pastangos, žmonės tikrai seniai būtų demaskavę parazitus ir iškėlę juos į dienos šviesą. Tik kapitalistų ir jų liokajų kvailų pasakų dėka parazitai sugeba išlaikyti žmones paklusniais, net kai jie miršta iš bado. Krizių, tokių, kokia vyksta dabar, momentais, visos buržuazijos bei jų pakalikų pastangos ir mintys yra nukreiptos į tai, kad sulaikytų žmones nuo revoliucijos, nesustabdant (ar net nesumažinant) jų įžūlaus apiplėšimo apimties. “Viskas, ko tik norite, tik ne revoliucija!” – įvairiais balsais per visus kanalus žmones įtikinėja šlykštūs apgavikai. Visos politinės jėgos (net „komunistai“!), kurias buržuazija sugebėjo įbauginti, papirkti ar pasamdyti (o tai beveik visos oficialiai egzistuojančios politinės jėgos), vieningu frontu priešinasi revoliucijai. Maldauja tautą paklusti nusikalstamam išnaudotojų (Lietuvoje, landsberginei šutvei) režimui: „Arklių perkėloje niekas gi nekeičia!“. Ir galiausiai, būtent pasakaitės apie neįtikėtiną išeivių iš varguolių, bet sąžiningų kapitalistų, sugebėjusių iš skurdžių tapti ponais, sėkmę yra vienintelis kapitalistinio “teisingumo” pagrindimas. Tiesą sakant, tai yra vienintelis dalykas, kuris kažkaip pateisina parazitinio kapitalizmo egzistavimą.

Dabar šis vienas pagrindinių kapitalistinių mitų griūva prieš mūsų akis visame pasaulyje, o pas mus jis net nespėjo tinkamai susiformuoti, liko toks sąjūdietiško savanaudiškumo ir landsberginio nepotizmo, politinės korupcijos provinciali forma. Maža to, susidaro įspūdis, kad mūsų vietinio išspilstymo elitiniai išsigimėliai net nesuprato šio mito būtinybės ir svarbos jų pačių išlikimui…

Tačiau mes visi dar turime stipriai padirbėti, kad ne tik neleistume parazitams įdiegti į tautos sąmonę savo žalingų pasakų, bet ir sugriauti niekšiškus mitus, kurie jau buvo įsodinti.

Buržujai geruoju valdžios neatiduos.