Liberalioje demokratijoje, pagamintoje JAV, yra manoma, kad demokratiški, skaidrūs rinkimai pagal įstatymu apibrėžtas taisykles yra aukščiausia demokratijos išraiška. Žmonės laisvai ateina prie urnų, išreiškia savo valią ir išrenka geriausius iš geriausių atstovus, kurie iki paskutinio atodūsio gins rinkėjų interesus dar 4-5 metus. Tačiau, kaip ir viskas liberalioje demokratijoje, tai yra tik eilinis melas. Ir valdančiųjų saujelės niekšų korupcija, kurie leidžia tautai pažaisti demokratiją.
Šis apibrėžimas labiausiai tinka “demokratiškiausioms” Vakarų diktatūroms – JAV, JK ir ES šalims.
Vakar įvyko rinkimų klounada piratų valstybėje Anglijoje. Britų korumpuota žiniasklaida – neišvengiamas liberalios demokratijos melo atributas – pretenzingai pristato preliminarius rinkimų rezultatus kaip istorinius. Taip vertinami egzitpulo rezultatai -sociologinių tyrimų kompanijų pateikiami rinkėjų apklausų po balsavimo apylinkių uždarymo duomenys. Didžiojoje Britanijoje veikia mažoritarinė rinkimų sistema ir yra skaičiuojami 650 atskirų rinkimų apygardų rezultatai, kurie bus žinomi iki šio penktadienio vidurdienio, o perskaičiavimų atveju – iki dienos pabaigos. Tačiau iš esmės Didžiosios Britanijos egzitpulo apklausos paprastai gana tiksliai atspindi galutinius rinkimų rezultatus, kurie skirsis labai nežymiai, priklausomai nuo rezultatų keliose apygardose.
Jau dabar aišku, kad Leiboristų partija parlamente gauna absoliučią daugumą, labai panašią į istorinį rekordą, pasiektą vadovaujant Irako karo nusikaltėliui Toni Blairui 1997 m., kai partija laimėjo 418 mandatų. Penktadienio rytą intriga yra kol kas klausimas, ar leiboristų dabartinis rezultatas pasieks šią ribą, ar ne. Remiantis apklausos rezultatais, jie gauna 410 iš 650 parlamento vietų Bendruomenių rūmuose. Tai reiškia, kad penktadienį partijos lyderis Keiras Starmeris bus paskelbtas naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, kuris pakeis torių partijos lyderį Rishi Sunaką.
Torių partija, vadovaujama Sunako, šiuose rinkimuose sumušė visus antirekordus. Sprendžiant pagal apklausų rezultatus, toriai pasiekė prasčiausią rezultatą per visą dviejų šimtmečių istoriją nuo partijos įkūrimo 1834 m.! Iki šios dienos tai buvo 1906 m. rinkimų rezultatas, kai toriai laimėjo 156 vietas Bendruomenių rūmuose. Šį kartą Rishi Sunako partija laimi tik 131 vietą! Ir tai beveik neabejotinai lems partijos lyderio atsistatydinimą nedelsiant po rinkimų rezultatų paskelbimo – tokia gėda yra nedovanotina niekam, tuo labiau indų kilmės milijonieriui. Bent kol nurims audros, nes liberali demokratija tai pirmiausia melas ir žemos kokybės cirkas naivuoliams.
Kas vadovaus konservatorių partijai, tai yra, kas taps oficialiu opozicijos lyderiu? Beveik visiems potencialiems torių lyderiams iki balsų skaičiavimo pabaigos iškilo pavojus. Penktadienio rytą buvo skelbiama, kad vienas pagrindinių pretendentų yra Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius, patologinis rusofobas ir karo Ukrainoje kurstytojas Grantas Shappsas. Tačiau šitas veikėjas patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš leiboristų kandidatą apygardoje, kuri buvo laikoma visiškai saugia konservatoriams. Šis pakvaišęs kovotojas prieš Rusiją per balsavimo rezultatų paskelbimą vos neapsiverkė. Pasirodo, patologinė rusofobija dabar jau nėra pakankamas veiksnys, lemiantis britų rinkėjo pasirinkimą ir besąlygiškai atveriantis kelią į valdžios olimpą. Ir ši tendencija, kai Vakarų šalyse rinkėjai dažniau atiduoda savo balsus nuosaikiems politikams ir uždaro duris karo kurstytojams, rasistams, rusofobams, įgauna vis platesnį mastą ir pagreitį. Tiesa, reikia pripažinti, kad nacionalistai, rinkimų kampanijos metu dėstantys labai protingas, racionalias idėjas, pasisakantys už taiką, bendradarbiavimą, nacionalinių interesų prioritetą pragmatiškos politikos pagindu, tik patekę į valdžią savo pažadus užmiršta ir tampa tokiomis pat JAV marionetėmis, kaip ir jų pirmtakai. Italijos premjerės Giorgia Meloni pergalė rinkimuose ir tolesnis jos elgesys yra puikus liberalios demokratijos rinkimų melo pavyzdys.
Šiek tiek intrigos įnešė partijos „Reformuoti Jungtinę Karalystę“ lyderio, „Brexit“ ideologo Nigelo Farage’o, paskutinę akimirką įšokusio į rinkimų vagoną, rezultatas. Jis tapo tikru galvos skausmu toriams, o konservatorių kišeninė spauda pastarosiomis savaitėmis skyrė daugiausiai vietos savo publikacijose, atvirai siekdama sunaikinti „reformistų“ lyderį, pristatydama jį išimtinai kaip „Kremliaus agentą“. Ką Farage’as, beje, meistriškai panaudojo savo kampanijoje, atvirai tyčiodamasis iš kritikų. Titulas “Kremliaus agentas” jau nėra prakeiksmo ir nesėkmės ženklas.
Nepaisant neįtikėtinai britiškai nepadorios juodosios kampanijos, pradėtos prieš jį pagrindinėje žiniasklaidoje, politikas užtikrintai laimėjo rinkimus savo apygardoje ir paskelbė „revoliucijos prieš isteblišmentą“ pradžią. Sprendžiant pagal egzitpulų apklausos rezultatus, Nigel’o Fatage’o partija gali gauti papildomai dar kelis mandatus, tačiau ir toliau išliks įtakos neturinčia marginalų mažuma.
Kalbant apie korumpuotos liberalios demokratijos korumpuotą pagrindinę žiniasklaidą būtina pažymėti – 4-oji britų valdžia vėl parodė savo išreklamuotą „principingumą, nešališkumą“ visame gražume. Ruperto Murdocho imperijos laikraščiai („The Sun“, „The Times“, „The Sunday Times“), tradiciškai agitavę balsuoti už konservatorius, paskutinę akimirką, pamatę , kur krypsta rinkimų svarstyklės, organizuotai perbėgo į Leiboristų partijos stovyklą ir ėmė vienbalsiai šlovinti partijos lyderį Starmer’į. Tai dar kartą neginčijamai įrodo, kad liberalioje demokratijoje spaudą valdo kapitalas, žiniasklaidos magnatams pinigai nekvepia – tik verslas, nieko asmeniško.
Ko tikėtis iš naujosios Didžiosios Britanijos vyriausybės? Starmer kampanija buvo vykdoma su šūkiu “Permainų!” Tačiau leiboristai, sutelkę dėmesį į gėdingai žlugusių konservatorių kritiką, uoliai vengė konkretizuoti savo planus, apibrėžti juos aiškiau. Todėl nėra jokių abejonių – korumpuotoje liberalioje demokratijoje kalbančios galvos keičiasi, tačiau sakomų kalbų turinys, nusikalstama, antiliaudinė vidaus politika ir nusikalstama agresyvi neokolonijinė užsienio politika išlieka nepakitusi. Naujoji valdžia jokių pokyčių Didžiosios Britanijos politikoje daryti neketina ir nedarys.
Leiboristai savo gretose be gailesčio nuslopino kitaminčius, pacifistus, kairiuosius, kurie bent šiek tiek pasisakė už taiką ir prieš karą Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose, kuriems vadovavo buvęs partijos lyderis Jeremy Corbynas, kurį Starmeris pašalino iš partijos dėl jo pacifistinių pažiūrų.
Corbynas buvo priverstas dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau , neturėdamas partijos užnugario, finansavimo ir spaudos palaikymo, sugebėjo nugalėti savo buvusį partijos kolegą, ir tai buvo dar vienas smūgis isteblišmentui. Bet kokiu atveju, Leiboristų partija neabejotinai tęs savo pirmtakų kursą, kurstys tautinę nesantaiką, neapykantą, rusofobiją ir stengsis eskaluoti konfliktą Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir visur, kur tik pasieks gauruotos MI6 letenos per savo kontroliuojamas struktūras. Šia prasme Didžiosios Britanijos politinis elitas tęs šimtametes Anglijos niekšybės, klastų, išdavysčių, provokacijų tradicijas ir čia negalima tikėtis jokių pokyčių.
Tačiau pats konservatorių nuvertimo faktas yra reikšmingas. Dabar visi laikraščiai (tame tarpe ir konservatyvūs) vienbalsiai laidoja dabartinį torių elitą, visiškai pagrįstai kaltę dėl jų kritimo suversdami buvusiems lyderiams – Davidui Cameronui, Liz Truss, Rishi Sunak’ui ir ypatingai klounui Borisui Johnsonui. Jiems primenamos visos nuodėmės, visos klaidos, visi pastarųjų metų skandalai. Tačiau nei vienas laikraštis, nei vienas žinomas analitikas, nei vienas televizijos laidų vedėjas nepriminė jiems jų asmeninės atsakomybės už kraujo praliejimą įvairiose planetos vietose, ypač Ukrainoje, Artimuose ir Vidurio Rytuose bei Afrikoje. Dėl britų įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų britai tradiciškai niekada neprisipažįsta ir nesiteisina, kadangi monarchijos įvykdyti nusikaltimai užsienyje visada atitinka Didžiosios Britanijos “amžinus interesus”. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių vadovų susitikime Astanoje, dar kartą priminė Londono nusikalstamą vaidmenį užkertant kelią 2022 metų balandžio mėn. Rusijos ir Ukrainos susitarimui dėl taikos, siekiant išspręsti Ukrainos krizę, kas tiesiogiai sąlygojo šimtų tūkstančių ukrainiečių mirtį. Tačiau patys britai, prisimindami savo nuverstų valdovų skandalus, stengiasi neprisiminti savo atsakomybės dėl kraujo praliejimo Jugoslavijoje, Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje ir šiuo metu Ukrainoje.
Naujoji Londono valdžia yra tik senosios valdžios tradicinis tęsinys ir nesiruošia mokytis iš savo pirmtakų užsienio politikos klaidų ir nusikaltimų.
Korumpuotos liberalios demokratijos korumpuoti rinkimai tik legalizuoja valdančio nusikalstamo režimo jau įvykdytus nusikaltimus, suteikdami režimui įgaliojimus dar kuriam laikui daryti naujus nusikaltimus.
Liberali demokratija – tai saujelės niekšų mažumos diktatūra plius visos visuomenės debilizacija, kaip sakė proletariato vadas Iljičius.
Arba kaip sakė britas Charlzas Dikensas, demokratija – tai toks gražus, spalvingas oro balionas. Kol visi užvertę galvas gėrisi reginiu, kažkas jiems krausto kišenes…
Jonas Kovalskis, 2024 m. liepos 5 d.
