Aurimas Drižius
Teisėjų mafija užsitikrino Seimo palaikymą
Gruodžio 17 d. facebook paskyroje „Lietuvos teismai“ šmėkštelėjo tokia žinutė : ·„Pastarosiomis dienomis Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė telefonu kalbėjosi su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Pokalbių metu buvo aptartos konstitucinių partnerių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios – bendradarbiavimo perspektyvos ir sudėtinga situacija šalyje dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat buvo paliesta ir prieš keletą dienų viešojoje erdvėje pasirodžiusio Teisėjų tarybos kreipimosi „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus“ tema. Apie tai kalbėdamos tiek Ministrė Pirmininkė, tiek Seimo pirmininkė išreiškė nuoširdų palaikymą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir žadėjo imtis šio klausimo sprendimui reikalingų politinių veiksmų.Teisėjų taryba siekia glaudaus ir lygiaverčiais santykiais pagrįsto teismų ir politinės valdžios bendradarbiavimo, todėl Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė džiaugiasi prasidėjusiu betarpišku ir nuoširdžiu dialogu su politinės valdžios lyderėmis“.
Kaip žinia, teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, ir jie yra atskirti nuo kitų valdžių, kad liktų nepriklausomi ir nešališki.
Tikrovė tokia, kad teismai priima sprendimus pagal buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų telefoninius skambučius, ir tokiai praktikai nė vienas teisėjas neprieštaravo, žinodamas, kad aklai vykdydamas D.Grybauskaitės valią, netrukus bus pakeltas pareigose.
T.y. visi teisėjai, kurie priėmė neteisėtus ir Grybauskaitei naudingus sprendimus, greitai padarė karjerą.
Pvz., toks Audrius Cininas, „išnagrinėjęs“ Garliavos bylą, ir iš lubų nusprendęs, kad jos „atmintis ištrinta“.
Arba toks buvęs gen. prokuroras Algimantas Valantinas, kurį Seimas atleido dėl labai sunkių nusikaltimų dengimo, ir už šiuos nuopelnus D.Grybauskaitės buvo paskirtas apeliacinio teismo pirmininkų ir visos Teisėjų tarybos pirmininku.
Ta vadinamoji Teisėjų taryba tai puikiai žinojo, ir nė vienas jos narys net necyptelėjo, nes patys dalyvavo šioje veikloje.
Pagaliau atrodo, kad visa ši gauja pagaliau priėjo liepto galą – Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas (gen. prokuratūros analogas) pradėjo tyrimą ir paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko tarptautinę paiešką.
Mat minėti teisėjai nuteisė ilgiems kalėjimo metams Rusijos pilietį Melį, kuris sausio 13 d. įvykiuose vairavo vieną iš sovietų tankų prie TV bokšto.
Rusai teigia, kad sovietų kariuomenės kareivis Melis vykdė vadovybės įsakymus, ir kad Lietuva tuo metu buvo SSSR sudėtyje, todėl negali būti persekiojamas.
Dėl tokio kaltinimo dar galima ginčytis tarptautiniuose teismuose, nes tuo metu Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, tik dar de facto ir de jure nekontroliavo savo valstybės.
Tačiau mūsų gudručiai nuėjo dar toliau – jie nuteisė Melį ir už karo nusikaltimus, kurie į Lietuvos BK buvo įtraukti tik 2011 m., t.y. praėjus 20 metų nuo minėtų įvykių.
Rusija nurodė, kad Rusijos piliečiai Lietuvoje persekiojami pagal Lietuvos BK straipsnius, priimtus 2011 m., o nusikaltimas įvykdytas 1991 m.
„Lietuvos pusė įstatymą taiko atgal, į praeitį kas prieštarauja bet kokioms tarptautinės teisės normoms“, – teigia Rusijos pusė.
T.y. neįmanoma, kad žmonės būtų nuteisti už veiklą, kuri nusikalstama buvo pripažinta praėjus 20 metų po įvykių. Tiksliau, tai įmanoma tik tokioje teisinėje citadelėje, kaip Lietuva.
Rusai mano, kad minėti teisėjai padarė nusikaltimą, ir prašo Interpolo juos išduoti.
Todėl Rusijos Federacija iškėlė bylą minėtiems teisėjams pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį „žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimas“, kuris numato, kad teisėjas, priėmęs „žinomai neteisėtą nuosprendį“, baudžiamas kalėjimo iki 10 metų.
.jpg)
Rusijos tyrimų komitete yra toks pranešimas spaudai:https://sledcom.ru/news/item/1522584/В :
“Rusijos tardymo komitetas tęsia baudžiamosios bylos dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir žinomai melagingo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos Respublikoje Rusijos piliečiams, buvusiems Tarybinės armijos kariams, teisėsaugos pareigūnams ir Lietuvos komunistų partijos nariams, dalyvavusiems 1991 m. sausio mėnesio įvykiuose Vilniuje.
2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Ainoros Macevičienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Arturo Šumsko, paskelbė žinomai melagingą nuosprendį daugiau nei 50 Rusijos piliečių, tame tarpe Lietuvoje sulaikytiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui.
Lietuvos teismas pripažino Rusijos piliečius kaltais dėl neva įvykdytų nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę ir karo nusikaltimų per riaušes Vilniaus mieste 1991 m. sausio mėn., kurių metu žuvo 13 civilių ir buvo sužeista daugiau nei 700 asmenų.
Tačiau sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjams buvo gerai žinoma, kad įvykiai Vilniuje, dalyvavimu kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR dar nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS sudėtyje (Lietuvos Respublikos nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1991 m. rugsėjo mėn.). 1991 m. sausio mėn. įvykiuose Vilniuje tarybiniai kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, vykdė savo tarnybines pareigas ir elgėsi sutinkamai pagal TSRS įstatymus.
Dėl šio fakto teisėjai Macevičienei, Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Šumskui už akių buvo parekšti kaltinimai pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 305 str. 2 d. dėl žinomai melagingo teismo nuosprendžio paskelbimą Rusijos Federacijos piliečiams ir jų nuteisimą laisvės atėmimo bausme.
Tyrimo metu buvo imtasi reikiamų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų teisėjų paiešką.”
Toks pat straipsnis buvo ir LTSR baudžiamajame kodekse, tačiau Lietuvos korumpuotų teisėjų bendruomenė pasirūpino, kad jo neliktų, ir nuo tada nebaudžiamai siautėja jau 30 metų.
Būtent todėl ir kilo toks šaršalas – „teisėjų bendruomenė“ labai susirūpino, kad teks atsakyti už savo nusikaltimus, ir puolė ieškoti pagalbos į Seimą ir Vyriausybę.
Nors tos „teisėjų“ prašymas Seimo ir vyriausybės juos gelbėti apskritai yra absurdas – kaip dabar ta „teisėjų bendruomenė“ vertins Seimo ir Vyriausybės nusikaltimus, jeigu tokių bus?
Ar „išgelbėti“ teisėjai galės sąžiningai teisti tuos, kurie juos išgelbėjo?
Žodžiu, visa ši „teisinė bendruomenė“ parodė, kad ji yra visiškai priklausoma nuo vykdomosios valdžios ir vykdo jos valią.
O kai reikia teisti žurnalistus už jų veiklą, kaip „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, jie pasiskelbia „mes nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų“.
