Tag

Lietuvos teismų korupcija

Browsing

Algirdo Paleckio “nusikaltimas” yra tame, kad jis sulaužė 30 metų besitęsiančios tylos sąmokslą ir pradėjo sakyti tai, kas visai Lietuvai yra puikiai žinoma, tačiau to negalima sakyti garsiai. Algirdo Paleckio atvejis yra klasikinis laisvo žmogaus susidūrimo su totalitarine mašina pavyzdys. Lietuvos opozicionierius, disidentas, kitamintis Algirdas Paleckis už „šnipinėjimą Rusijai“ buvo nuteistas 6 metams kalėjimo, iš kurių jau atsėdėjo beveik du metus vienutėje iki teismo. Lietuvos prokuratūra ne kartą yra prasitarusi, kad Paleckio „nusikaltimas“ yra visai ne “šnipinėjimas Rusijos naudai” bet tai, kad disidentas rašė knygą apie 1991 metų sausio 13 -osios įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto ir rinko liudininkų pasakojimus apie šią tragediją. Tai ir yra pagrindinė Lietuvos dabartinės valdžios valstybinė paslaptis – savi šaudė į savus. Už šiuos žodžius, pasakytus diskusijos televizijoje tiesioginio eterio metu įkarštyje klausimo formoje, A. Paleckis jau buvo nuteistas, tačiau to Lietuvos valdančiajam konservatorių/liberalų elitui pasirodė maža. Ir A.Paleckis dabar teisiamas už tą patį jau antrą kartą dėl akių prokuratūrai pakeitus inkriminuojamo nusikaltimo pavadinimą į “šnipinėjimas” – A.Paleckis išdrįso tirti Lietuvos valdančiųjų galios pamatų atsiradimo šaltinius, škias , užsimojo ant valdančiųjų valdžios pamatų – ėmė kraustyti konservatorių/liberalų spintą su skeletais. O jų ten jų gali būti tiek, kad jie galėtų nuvaryti į teismą pačius A.…

Grybauskaitės patikėtinis Kryževičius (nuotr.) mainais už prezidentės norų pildymą galėjo daryti su teisingumu, ką nori – pvz., savo sugulovę Rudėnaitę (nuotr.) dešinėje paskirti aukščiausiojo teismo pirmininke Darius Kuolys Mūsų teismai šaukiasi visuomenės dėmesio. Ar apsimesime negirdintys? Neseniai ilgų metų darbą Aukščiausiajame Teisme baigusi teisėja Janina Januškienė (nuotr. viršuje)  VU Teisės fakulteto portalo Teises.pro veidaknygėje išvadina buvusį savo kolegą ir šio teismo pirmininką, dabartinį Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Gintarą Kryževičių „Tėtuku“, „mafijos bosu“, „reikaliukų tvarkytoju“. Kaltina jį ne tik „įkišus saviškę“, „savo meilę“ Sigitą Rudėnaitę į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes, bet ir kartu su ja Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijose nagrinėjus civilines bylas ir taip pažeidus įstatymą. Ir jokio atsakymo? Labai įdomus, gyvas „specializuotas teisės žinių informacinis portalas“, labai įdomi jo veidaknygė. Čia aukšti mūsų teisėjai aistringai suvedinėja asmenines ir grupines sąskaitas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas grasina Seimo nariams… Tekstai, tikrai verti ir paprastų mirtingųjų dėmesio: https://www.facebook.com/teise.pro http://www.teise.pro/…/g-kryzevicius-ar-konstitucinio…/ http://www.teise.pro/…/v-sinkevicius-teisejas-pagal…/ http://www.teise.pro/…/e-kuris-reglamentine…/ LL nemažai rašė tiek apie buvusį aukščiausiojo teismo pirmininką Gintarą Kryževičių, kuris teisėją Neringą Venckienę, bandančią apginti prievartautą savo dukterėčią, pavadino „sistemis pūliniu“, tiek apie, jo, kaip dabar paaiškėjo, sugulovę Sigitą Rudėnaitę. Tiesa, tas faktas jau seniai visiems buvo žinomas, tik dabar viešai apie tai prabilo buvę Kryževičiaus kolegos. Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt/apie-mafijos-bosa-auksciausio-teismo-pirmininka-g-kryzeviciu/?fbclid=IwAR038-Kx_zbrXmoNaCmqkLLC4aSNZqL8bgH6wxS-Ib_2NvKrHxN3CRVAIbk

Aurimas Drižius Teisėjų mafija užsitikrino Seimo palaikymą Gruodžio 17 d. facebook paskyroje „Lietuvos teismai“ šmėkštelėjo tokia žinutė : ·„Pastarosiomis dienomis Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė telefonu kalbėjosi su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Pokalbių metu buvo aptartos konstitucinių partnerių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios – bendradarbiavimo perspektyvos ir sudėtinga situacija šalyje dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat buvo paliesta ir prieš keletą dienų viešojoje erdvėje pasirodžiusio Teisėjų tarybos kreipimosi „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus“ tema. Apie tai kalbėdamos tiek Ministrė Pirmininkė, tiek Seimo pirmininkė išreiškė nuoširdų palaikymą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir žadėjo imtis šio klausimo sprendimui reikalingų politinių veiksmų.Teisėjų taryba siekia glaudaus ir lygiaverčiais santykiais pagrįsto teismų ir politinės valdžios bendradarbiavimo, todėl Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė džiaugiasi prasidėjusiu betarpišku ir nuoširdžiu dialogu su politinės valdžios lyderėmis“. https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvos-nuolatinis-atstovas-paprase-jt-specialiojo-pranesejo-reaguoti-i-rusijos-neteisetus-veiksmus-pries-sausio-13-osios-bylos-teisejus Kaip žinia, teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, ir jie yra atskirti nuo kitų valdžių, kad liktų nepriklausomi ir nešališki. Tikrovė tokia, kad teismai priima sprendimus pagal buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų telefoninius skambučius, ir tokiai praktikai nė vienas teisėjas neprieštaravo, žinodamas, kad aklai vykdydamas D.Grybauskaitės valią, netrukus bus pakeltas pareigose. T.y. visi teisėjai, kurie priėmė neteisėtus ir…

Paleckio advokatas išaiškino, kodėl politikas lieka sulaikytas Temos: “Šnipinėjimo skandalas” Lietuvoje (23) Išskirtiniame Sputnik Lietuva straipsnyje gynėjas teigė, kad politiniuose reikaluose niekuomet nebūna objektyvumo VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis paaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva. © SPUTNIK / РАМИЛЬ СИТДИКОВ Teismas atsisakė paleisti Paleckį iš tardymo izoliatoriaus Gynėjas taip pat pasidalino informacija apie kalinio sveikatos būklę. “Sveikata blogėja. Jo ūgis 188 cm, o dabar jis sveria 60 kilogramų. Jau net ne gydytojas gali pastebėti, kad sveikata pablogėjo. Jis sėdi vienutėje ir išeina tik vienai valandai, kur nemato nei saulės, nieko, tik trijų-keturių metrų kambarys. Draudžiama susitikti su žmona, sprendimas jau priimtas, ir su tėvais … [Įkalinimas] pratęstas iki metų”, — teigė Petrulis. Pasak advokato, kaliniui buvo suteikta medicininė pagalba praėjus dešimčiai dienų po kreipimosi. Tokį ilgą laukimą lemia ilgos eilės. Kaip pats Paleckis pasakojo Petruliui, gydytojai skyrė jam antrą valandą pasivaikščiojimo, taip pat išrašė vitaminų bei atliko tyrimus. Gynėjas teigė, kad teismas atsisakė sušvelninti kaliniui paskirtą prevencinę priemonę, paaiškindamas tuo, kad Paleckis gali pabėgti iš šalies. “Čia nesprendžiama, ar jis kaltas, ar ne, o tik dėl kardomosios priemonės. <…> Jis…

Simonas Kroydonas yra su Simonas Zagurskas. Šaltinis: https://www.facebook.com/Simon.Kroydon/posts/2267134200008126 Linas Linkevičius ir bankrutavusio Vakarų Banko vadovas Petras Kravtas yra broliai pagimdyti tos pačios motinos.Yra dar ir trečias brolis. Aiškėja,kad Algirdas Paleckis buvo sulaikytas iš karto,kai pradėjo aiškintis sąsajas tarp Petrą Kravtą dengusių ir jį už milijoninių pinigų pasisavinimą ir išteisinimą nupirktus teisėjus,prokurorus ir jo stogą jo paties brolį pati URM ministrą Linkevičių .Įsakymą išteisinti Kravtą davė pats prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. VAKARŲ BANKAS 1991 m. gruodžio 18 d. įsteigtas Klaipėdoje. 1996 m. rugsėjo 16 d. iškelta bankroto byla. Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau kaip 50 mln. litų. 1997 m. liepos 30 d. sulaikomi banko vadovas Petras Kravtas ir viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jiems pateikti kaltinimai dėl 48 mln. litų iššvaistymo. 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl senaties abu bankininkus išteisino. Visi bankų,kurie mokėjo duoklę konservatoriams ir socialdemokratams po bankrotų buvo išteisinti,o pinigai pasidalinti.EBSW turtas nusėdo į Gedimino Žiemelio imperiją,iš jų buvo statomas oro uostas Maksvoje vykdomi kiti projektai. „LITIMPEKS“ BANKAS 1991 m. birželio 10 d. įsteigtas Vilniuje. 1995 m. gruodžio 20 d. paskelbtas moratoriumas bankinėms operacijoms. 1999 m. rugsėjo 13 d. iškelta bankroto byla. Preliminari skola indėlininkams – daugiau kaip 150 mln. litų. 1995 m. gruodžio 21 d.…