Algirdo Paleckio “nusikaltimas” yra tame, kad jis sulaužė 30 metų besitęsiančios tylos sąmokslą ir pradėjo sakyti tai, kas visai Lietuvai yra puikiai žinoma, tačiau to negalima sakyti garsiai. Algirdo Paleckio atvejis yra klasikinis laisvo žmogaus susidūrimo su totalitarine mašina pavyzdys.
Lietuvos opozicionierius, disidentas, kitamintis Algirdas Paleckis už „šnipinėjimą Rusijai“ buvo nuteistas 6 metams kalėjimo, iš kurių jau atsėdėjo beveik du metus vienutėje iki teismo. Lietuvos prokuratūra ne kartą yra prasitarusi, kad Paleckio „nusikaltimas“ yra visai ne “šnipinėjimas Rusijos naudai” bet tai, kad disidentas rašė knygą apie 1991 metų sausio 13 -osios įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto ir rinko liudininkų pasakojimus apie šią tragediją. Tai ir yra pagrindinė Lietuvos dabartinės valdžios valstybinė paslaptis – savi šaudė į savus. Už šiuos žodžius, pasakytus diskusijos televizijoje tiesioginio eterio metu įkarštyje klausimo formoje, A. Paleckis jau buvo nuteistas, tačiau to Lietuvos valdančiajam konservatorių/liberalų elitui pasirodė maža. Ir A.Paleckis dabar teisiamas už tą patį jau antrą kartą dėl akių prokuratūrai pakeitus inkriminuojamo nusikaltimo pavadinimą į “šnipinėjimas” – A.Paleckis išdrįso tirti Lietuvos valdančiųjų galios pamatų atsiradimo šaltinius, škias , užsimojo ant valdančiųjų valdžios pamatų – ėmė kraustyti konservatorių/liberalų spintą su skeletais. O jų ten jų gali būti tiek, kad jie galėtų nuvaryti į teismą pačius A. Paleckio politinio susidorojimo bylos užsakovus.
Nuo tada, kai Paleckis buvo suimtas 2018 m. rudenį, žmonės, sekę šį procesą, ne kartą sau kėlė klausimą: apie kokią išdavystę galima kalbėti, jei opozicionierius neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, nebuvo valstybės tarnautojas arba davęs priesaiką saugoti valstybės paslaptis ir apskritai ilgą laiką buvo nepageidajamu asmeniu Lietuvos valdančiojoje kastoje?
Buvęs Vilniaus vicemeras seniai jau yra tapęs atstumtuoju Lietuvos valdančiųjų politikų kastoje. Po visų jo pasakytų žodžių, po visų tabu, kuriuos jis sąmoningai sulaužė, buvę kolegos iš Socialdemokratų partijos ir Lietuvos Seimo ne šiaip sau jo vengė, bet paniškai bijojo su „minties nusikaltėliu“ Algirdu Paleckiu būti vienoje patalpoje. Rusijos specialiosios tarnybos su tokiu “šnipu” neturėjo jokių šansų bent prisiartinti prie Lietuvos valstybės paslapčių – su tokia legenda “agentas” A.Paleckis bet kokios mažiausios paslapties fone būtų švietęs kaip švyturys jūroje juodą naktį, su juo niekas nerizikuos dalintis paslaptimis. Tačiau Lietuvos prokuratūra tokia – ji net stulpą gali apkaltinti bandymu pabėgti į užsienį.
Mįslę įminė pats Algirdas Paleckis, praėjusį pavasarį pagaliau paleistas namų areštui po 528 parų kalėjimo vienutėje.
Paaiškėjo, kad opozicionierius rašė knygą apie 1991 metų sausio 13 -osios įvykius ir rinko liudytojų parodymus apie kraujo praliejimą prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Aš esu žurnalistas ir jau kelerius metus rašau knygą apie Sausio 13 -osios įvykius Vilniuje. Ir dirbdamas prie šios knygos, ją rašydamas, susitikau su 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje dalyviais, gyvenančiais Rusijoje ir Baltarusijoje. Man buvo įdomu išgirsti jų nuomonę. Bet tai mano, kaip žurnalisto, teisė. Pagal profesiją esu žurnalistas ir politologas. Likimas lėmė, kad mane domina 1991 metų sausio 13 -osios įvykių Vilniuje tema. Aš turiu teisę tai daryti “, – šiuos kaltinimus komentavo Algirdas Paleckis.
Štai po to galutinai tapo aišku, į kokią Lietuvos valdančiųjų budriai slepiamą paslaptį pasikėsino žinomiausias šių dienų Lietuvos disidentas. Tiesos sakymas apie valdančio klano tamsią praeitį yra pats baisiausias nusikaltimas šių dienų Lietuvoje. A.Paleckio nuosprendis šioje byloje yra valdančio režimo žinutė visai Lietuvai – niekam neleidžiama abejoti oficialiomis ideologinių dabartinės Lietuvos pamatų versijomis, niekas negali abejoti tiesomis, kurias paskelbė valdantieji konservatoriai/liberalai, visi, kurie pažeis tylos sąmokslą, bus žiauriai nubausti.
Šiuo metu Lietuvoje žmogus, deja, neturi jokių šansų nugalėti sąjūdiečių valdančio elito buldozerį. Tačiau istorinėje perspektyvoje žmogus, gynęs savo tiesą iki galo, visada tapdavo nugalėtoju.
Tiesa mus išlaisvins. Atėjo laikas peržiūrėti sąjūdžio laikų spintos skeletus. To reikia, kad mums nebūtų užtrenktos durys į ateitį.
Grybauskaitės patikėtinis Kryževičius (nuotr.) mainais už prezidentės norų pildymą galėjo daryti su teisingumu, ką nori – pvz., savo sugulovę Rudėnaitę (nuotr.) dešinėje paskirti aukščiausiojo teismo pirmininke
Darius Kuolys
Mūsų teismai šaukiasi visuomenės dėmesio. Ar apsimesime negirdintys?
Neseniai ilgų metų darbą Aukščiausiajame Teisme baigusi teisėja Janina Januškienė (nuotr. viršuje) VU Teisės fakulteto portalo Teises.pro veidaknygėje išvadina buvusį savo kolegą ir šio teismo pirmininką, dabartinį Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Gintarą Kryževičių „Tėtuku“, „mafijos bosu“, „reikaliukų tvarkytoju“. Kaltina jį ne tik „įkišus saviškę“, „savo meilę“ Sigitą Rudėnaitę į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes, bet ir kartu su ja Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijose nagrinėjus civilines bylas ir taip pažeidus įstatymą.
Ir jokio atsakymo?
Labai įdomus, gyvas „specializuotas teisės žinių informacinis portalas“, labai įdomi jo veidaknygė. Čia aukšti mūsų teisėjai aistringai suvedinėja asmenines ir grupines sąskaitas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas grasina Seimo nariams…
Tekstai, tikrai verti ir paprastų mirtingųjų dėmesio:
LL nemažai rašė tiek apie buvusį aukščiausiojo teismo pirmininką Gintarą Kryževičių, kuris teisėją Neringą Venckienę, bandančią apginti prievartautą savo dukterėčią, pavadino „sistemis pūliniu“, tiek apie, jo, kaip dabar paaiškėjo, sugulovę Sigitą Rudėnaitę. Tiesa, tas faktas jau seniai visiems buvo žinomas, tik dabar viešai apie tai prabilo buvę Kryževičiaus kolegos.
Gruodžio 17 d. facebook paskyroje „Lietuvos teismai“ šmėkštelėjo tokia žinutė : ·„Pastarosiomis dienomis Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė telefonu kalbėjosi su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Pokalbių metu buvo aptartos konstitucinių partnerių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios – bendradarbiavimo perspektyvos ir sudėtinga situacija šalyje dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat buvo paliesta ir prieš keletą dienų viešojoje erdvėje pasirodžiusio Teisėjų tarybos kreipimosi „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus“ tema. Apie tai kalbėdamos tiek Ministrė Pirmininkė, tiek Seimo pirmininkė išreiškė nuoširdų palaikymą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir žadėjo imtis šio klausimo sprendimui reikalingų politinių veiksmų.Teisėjų taryba siekia glaudaus ir lygiaverčiais santykiais pagrįsto teismų ir politinės valdžios bendradarbiavimo, todėl Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė džiaugiasi prasidėjusiu betarpišku ir nuoširdžiu dialogu su politinės valdžios lyderėmis“.
Kaip žinia, teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, ir jie yra atskirti nuo kitų valdžių, kad liktų nepriklausomi ir nešališki.
Tikrovė tokia, kad teismai priima sprendimus pagal buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų telefoninius skambučius, ir tokiai praktikai nė vienas teisėjas neprieštaravo, žinodamas, kad aklai vykdydamas D.Grybauskaitės valią, netrukus bus pakeltas pareigose.
T.y. visi teisėjai, kurie priėmė neteisėtus ir Grybauskaitei naudingus sprendimus, greitai padarė karjerą.
Pvz., toks Audrius Cininas, „išnagrinėjęs“ Garliavos bylą, ir iš lubų nusprendęs, kad jos „atmintis ištrinta“.
Arba toks buvęs gen. prokuroras Algimantas Valantinas, kurį Seimas atleido dėl labai sunkių nusikaltimų dengimo, ir už šiuos nuopelnus D.Grybauskaitės buvo paskirtas apeliacinio teismo pirmininkų ir visos Teisėjų tarybos pirmininku.
Ta vadinamoji Teisėjų taryba tai puikiai žinojo, ir nė vienas jos narys net necyptelėjo, nes patys dalyvavo šioje veikloje.
Pagaliau atrodo, kad visa ši gauja pagaliau priėjo liepto galą – Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas (gen. prokuratūros analogas) pradėjo tyrimą ir paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko tarptautinę paiešką.
Mat minėti teisėjai nuteisė ilgiems kalėjimo metams Rusijos pilietį Melį, kuris sausio 13 d. įvykiuose vairavo vieną iš sovietų tankų prie TV bokšto.
Rusai teigia, kad sovietų kariuomenės kareivis Melis vykdė vadovybės įsakymus, ir kad Lietuva tuo metu buvo SSSR sudėtyje, todėl negali būti persekiojamas.
Dėl tokio kaltinimo dar galima ginčytis tarptautiniuose teismuose, nes tuo metu Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, tik dar de facto ir de jure nekontroliavo savo valstybės.
Tačiau mūsų gudručiai nuėjo dar toliau – jie nuteisė Melį ir už karo nusikaltimus, kurie į Lietuvos BK buvo įtraukti tik 2011 m., t.y. praėjus 20 metų nuo minėtų įvykių.
Rusija nurodė, kad Rusijos piliečiai Lietuvoje persekiojami pagal Lietuvos BK straipsnius, priimtus 2011 m., o nusikaltimas įvykdytas 1991 m.
„Lietuvos pusė įstatymą taiko atgal, į praeitį kas prieštarauja bet kokioms tarptautinės teisės normoms“, – teigia Rusijos pusė.
T.y. neįmanoma, kad žmonės būtų nuteisti už veiklą, kuri nusikalstama buvo pripažinta praėjus 20 metų po įvykių. Tiksliau, tai įmanoma tik tokioje teisinėje citadelėje, kaip Lietuva.
Rusai mano, kad minėti teisėjai padarė nusikaltimą, ir prašo Interpolo juos išduoti.
Todėl Rusijos Federacija iškėlė bylą minėtiems teisėjams pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį „žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimas“, kuris numato, kad teisėjas, priėmęs „žinomai neteisėtą nuosprendį“, baudžiamas kalėjimo iki 10 metų.
“Rusijos tardymo komitetas tęsia baudžiamosios bylos dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir žinomai melagingo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos Respublikoje Rusijos piliečiams, buvusiems Tarybinės armijos kariams, teisėsaugos pareigūnams ir Lietuvos komunistų partijos nariams, dalyvavusiems 1991 m. sausio mėnesio įvykiuose Vilniuje.
2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Ainoros Macevičienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Arturo Šumsko, paskelbė žinomai melagingą nuosprendį daugiau nei 50 Rusijos piliečių, tame tarpe Lietuvoje sulaikytiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui.
Lietuvos teismas pripažino Rusijos piliečius kaltais dėl neva įvykdytų nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę ir karo nusikaltimų per riaušes Vilniaus mieste 1991 m. sausio mėn., kurių metu žuvo 13 civilių ir buvo sužeista daugiau nei 700 asmenų.
Tačiau sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjams buvo gerai žinoma, kad įvykiai Vilniuje, dalyvavimu kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR dar nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS sudėtyje (Lietuvos Respublikos nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1991 m. rugsėjo mėn.). 1991 m. sausio mėn. įvykiuose Vilniuje tarybiniai kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, vykdė savo tarnybines pareigas ir elgėsi sutinkamai pagal TSRS įstatymus.
Dėl šio fakto teisėjai Macevičienei, Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Šumskui už akių buvo parekšti kaltinimai pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 305 str. 2 d. dėl žinomai melagingo teismo nuosprendžio paskelbimą Rusijos Federacijos piliečiams ir jų nuteisimą laisvės atėmimo bausme.
Tyrimo metu buvo imtasi reikiamų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų teisėjų paiešką.”
Toks pat straipsnis buvo ir LTSR baudžiamajame kodekse, tačiau Lietuvos korumpuotų teisėjų bendruomenė pasirūpino, kad jo neliktų, ir nuo tada nebaudžiamai siautėja jau 30 metų.
Būtent todėl ir kilo toks šaršalas – „teisėjų bendruomenė“ labai susirūpino, kad teks atsakyti už savo nusikaltimus, ir puolė ieškoti pagalbos į Seimą ir Vyriausybę.
Nors tos „teisėjų“ prašymas Seimo ir vyriausybės juos gelbėti apskritai yra absurdas – kaip dabar ta „teisėjų bendruomenė“ vertins Seimo ir Vyriausybės nusikaltimus, jeigu tokių bus?
Ar „išgelbėti“ teisėjai galės sąžiningai teisti tuos, kurie juos išgelbėjo?
Žodžiu, visa ši „teisinė bendruomenė“ parodė, kad ji yra visiškai priklausoma nuo vykdomosios valdžios ir vykdo jos valią.
O kai reikia teisti žurnalistus už jų veiklą, kaip „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, jie pasiskelbia „mes nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų“.
Išskirtiniame Sputnik Lietuva straipsnyje gynėjas teigė, kad politiniuose reikaluose niekuomet nebūna objektyvumo
VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis paaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva.
Gynėjas taip pat pasidalino informacija apie kalinio sveikatos būklę.
“Sveikata blogėja. Jo ūgis 188 cm, o dabar jis sveria 60 kilogramų. Jau net ne gydytojas gali pastebėti, kad sveikata pablogėjo. Jis sėdi vienutėje ir išeina tik vienai valandai, kur nemato nei saulės, nieko, tik trijų-keturių metrų kambarys. Draudžiama susitikti su žmona, sprendimas jau priimtas, ir su tėvais … [Įkalinimas] pratęstas iki metų”, — teigė Petrulis.
Pasak advokato, kaliniui buvo suteikta medicininė pagalba praėjus dešimčiai dienų po kreipimosi. Tokį ilgą laukimą lemia ilgos eilės.
Kaip pats Paleckis pasakojo Petruliui, gydytojai skyrė jam antrą valandą pasivaikščiojimo, taip pat išrašė vitaminų bei atliko tyrimus.
Gynėjas teigė, kad teismas atsisakė sušvelninti kaliniui paskirtą prevencinę priemonę, paaiškindamas tuo, kad Paleckis gali pabėgti iš šalies.
“Čia nesprendžiama, ar jis kaltas, ar ne, o tik dėl kardomosios priemonės. <…> Jis vaikystėje gyveno Maskvoje, būdamas šešerių ar septynerių metų. Ir antra priežastis yra tai, kad jis moka daug kalbų. Kaip sakė teismas, jis yra poliglotas … Ir teismas pasakė, kad dėl šios aplinkybės jis gali greitai integruotis į kitą visuomenę, ir tai neleidžia teismui jį paleisti”, — sakė advokatas.
Petrulis pabrėžė, kad Paleckio byla yra uždara, todėl informacija apie jį viešai neskleidžiama.
“Politinėse bylose nebūna objektyvumo. Jei nuspręsta, kad jis turi sėdėti, jis sėdės, ir viskas. <…> Jis negali savęs apšmeižti. Jis tiesiog turi išlikti tokiomis sąlygomis, kokios yra. Jei būtų buvę kokių kaltinimų, jis būtų atsakęs į juos, bet jų nėra. Nėra į ką atsakinėti. Manau, kad tai nėra kaltinimai, tai — projektas”, — teigė gynėjas.
Opozicijos politikas Paleckis nuo praėjusio rudens laikomas kalėjime dėl įtarimų “šnipinėjimu Rusijos naudai”.
Praėjusių metų gruodį Lietuvos žvalgybos pajėgos paskelbė, kad atskleidė “šnipų tinkle”, kuris tariamai rinko informaciją “Rusijos Federacijos naudai”. Jie pranešė, kad įtariami suimtas Paleckis ir šeši jo bendrininkai.
Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie įtariamojo “dingimą”. Prokuratūros atstovai patvirtino, kad opozicijos politikas vis dar yra sulaikytas, o tyrimo interesai detalės negali būti atskleistos.
Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinė kardomosios priemonės sušvelninimui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, reaguodama į Paleckio atvejį, pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net jų atmetimą.
P.S.Reikia, kad visi pasakytų ir nuolat kartotų, kol tai liausis – “Landsberginei chuntai – NE!”, “Landsberginę chuntą – į tautos Tribunolą!” . Šioje byloje ne A.Paleckiu susidoroja JAV 5 kolona, landsberginė chunta – šioje byloje fašistinis režimas susidoroja su pamatiniais demokratinės visuomenės principais, naikina pilietinės visuomenės pamatus, šioje byloje chunta susidoroja su kiekvienu Lietuvos piliečiu. Net ištikimiausias landsberginės chuntos šuva, fanatiškas JAV, Didžiosios Britanijos kolonijinės sistemos vergas, Vakarų kolonizatorių ištikimiausias “patriotas” lengvai taps korumpuotos antiliaudinės klikos sarginių šunų – parsidavusių žurnaliūgų ir sisteminių teisėjų, prokurorų, policininkų, saugumo šnipų – auka bet kuriuo momentu. Tai tik laiko klausimas. Tylinčius ir nuolankius landsberginė chunta ryja tyliai. A.Paleckis – tai matoma figūra, sakralinė landsberginės chuntos auka, kurios parodomajam sunaikinimui Vakarų inkvizitoriai bando suteikti ritualinės socialinės žmogžudystės formą. Vakarų kolonizatorių vykdomas parodomasis A.Paleckio represavimo farsas – tai lyg viduramžių eretikų deginimo laužas miesto aikštėje, lydimas išsigimusių, žmogišką pavidalų praradusių chuntos apmokamų valatkodelfinių minios lojimo. Šitie “žiniasklaidos” veikėjai – ykspeerrrdai, anal’itikai, presstitutai ir panašūs (pypt!) – tikisi, kad jų niekšybė gyvuos amžinai, kad jie nebaudžiamai galės vykdyti nusikaltimus prieš visuomenę iki laiko pabaigos. Niekas nesitęs amžinai. Anksčiau ar vėliau režimo šunys privalės stoti prieš Tribunolą ir atsakyti už visus savo įvykdytus nusikaltimus. LAISVĘ ALGIRDUI PALECKIUI! LANDSBERGINĘ CHUNTĄ – Į TAUTOS TRIBUNOLĄ!
Dalinamės visi ir visuose įmanomose vietose. Landsberginė chunta ne A.Paleckį represuoja – JI ATĖJO ŽUDYTI TAVĘS. TAI TIK LAIKO KLAUSIMAS – ŠIANDIEN NIEKAS LIETUVOJE NĖRA SAUGUS NUO CHUNTOS SARGINIŲ ŠUNŲ TERORO!
Linas Linkevičius ir bankrutavusio Vakarų Banko vadovas Petras Kravtas yra broliai pagimdyti tos pačios motinos.Yra dar ir trečias brolis.
Aiškėja,kad Algirdas Paleckis buvo sulaikytas iš karto,kai pradėjo aiškintis sąsajas tarp Petrą Kravtą dengusių ir jį už milijoninių pinigų pasisavinimą ir išteisinimą nupirktus teisėjus,prokurorus ir jo stogą jo paties brolį pati URM ministrą Linkevičių .Įsakymą išteisinti Kravtą davė pats prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
VAKARŲ BANKAS
1991 m. gruodžio 18 d. įsteigtas Klaipėdoje.
1996 m. rugsėjo 16 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau kaip 50 mln. litų.
1997 m. liepos 30 d. sulaikomi banko vadovas Petras Kravtas ir viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jiems pateikti kaltinimai dėl 48 mln. litų iššvaistymo.
2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl senaties abu bankininkus išteisino.
Visi bankų,kurie mokėjo duoklę konservatoriams ir socialdemokratams po bankrotų buvo išteisinti,o pinigai pasidalinti.EBSW turtas nusėdo į Gedimino Žiemelio imperiją,iš jų buvo statomas oro uostas Maksvoje vykdomi kiti projektai.
„LITIMPEKS“ BANKAS
1991 m. birželio 10 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. gruodžio 20 d. paskelbtas moratoriumas bankinėms operacijoms.
1999 m. rugsėjo 13 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams – daugiau kaip 150 mln. litų.
1995 m. gruodžio 21 d. sulaikyti banko valdybos pirmininkas Gintautas Preidys ir tarybos pirmininkas Jonas Mackevičius. Abiem pateikti kaltinimai dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu.
2001 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
LAIB
AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB) – pirmasis Lietuvos komercinis bankas – įsteigtas Kaune 1988 m. gruodžio 14 d.
1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba skelbia moratoriumą bankinėms operacijoms.
Teisėsaugininkų teigimu, bankas pradangino apie 271 mln. litų.
1995 m. gruodžio 20 d. LAIB valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu.
2003 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
1997 m. LAIB – vienintelio iš bankrutavusių bankų – prievoles perėmė valstybė. Iš biudžeto skirta 400 mln. litų atsiskaityti su indėlininkais ir banko sąskaitose pinigus laikiusiais juridiniais asmenimis.
Kai buvau ketvirtokas,kostiumuotas dėdė vaikščiojo po kiemus ir iš sodiečių rinko pinigus ir investicinius čekius.Dar pamenu prašiau jo padėti matematikos uždavinį išspręst,bet po kiemus vaikščiojantis konsultantas su pigiu kostiumu,nežinojo atsakymo.Nidos bankas apgavo ir mano senelius,kurie jiems patikėjo pinigus.
BANKAS „NIDA“
1992 m. vasario 7 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. gegužės 12 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau kaip 25 mln. litų.
1995 m. birželio 10 d. bankininkėms Vidai Januškevičienei ir Romai Narečionienei iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto iššvaistymo.
2003 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas pritaikė amnestiją ir abi moteris išteisino.
„ATEITIES“ BANKAS
1993 m. kovo 15 d. įsteigtas Panevėžyje.
1994 m. rugsėjo 19 d. iškelta bankroto byla.
Skola indėlininkams – daugiau kaip 14 mln. litų.
1995 m. kovą iškelta baudžiamoji byla. Banko valdytoja Rita Kildišienė apkaltinta švaistymu stambiu mastu.
2003 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismas pritaiko amnestiją ir R.Kildišienę nuo bausmės atleidžia.
Kirkilo per žentą Basalyką su Grainiu kontroliuotas Expres bankas
„EKSPRES“ BANKAS
1993 m. sausio 6 d. įsteigtas Vilniuje.
1996 m. rugpjūčio 16 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skolos indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau nei 12 mln. litų.
1994 m. kovo 12 d. Generalinė prokuratūra informuoja Lietuvos banką, kad komercinis „Ekspres“ bankas įsteigtas pažeidžiant įstatymus.
1994 m. liepos 4 d. Lietuvos banko valdytojas Kazys Ratkevičius pranešė nepanaikinęs bankui leidimo dirbti.
1995 m. birželį Policijos departamento kriminalistai nustato, kad steigiant banką suklastoti dokumentai, o šio banko steigėjas Vladimiras Naidunas ir jo darbuotojai išgrobstė milijonines sumas.
2003 m. byla nutraukta dėl senaties.
„AURABANKAS“
1992 m. gruodžio 1 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. birželio 21 d. iškelta bankroto byla.
Skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau nei 40 mln. litų.
1995 m. liepos 26 d. sulaikomas banko vadovas Vidmantas Kudarauskas. Jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu.
1995 m. liepos 27-28 d. sulaikomi akcininkai – Liudas Getautas, Raimundas Kiauleikis, Aidas Kudirka.
2002 m. byla nutraukta dėl senaties.
„SNORO” BANKAS
1992 m. kovo 17 d. įsteigtas Šiauliuose.
2011 m. lapkričio 16 d. nacionalizuotas valstybės.
2011 m. lapkričio 24 d. paskelbiama, kad inicijuojamas bankrotas.
Banko administratoriai praneša banke pasigedę 3,4 mlrd. litų.
2011 m. lapkričio 24 d. Londone sulaikomi didžiausi akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas.
Tiesa Tauro banko ,kuris bankrutavo prezidentas Konopliovas nusišovė.Oi kaip taškėsi Konopliovas pinigais,savo sūnui padovanojo tuomet kosminius pinigus kainavusį didžiulį kopijavimo aparatą.Vėliau sūnus išvyko į Airiją.
Paleckis prisikasė,kad dabartinis Klaipėdos apygardos teisėjas Remigijus Arminas prieš tai dirbo Petro Kravto kontroliuojamame Vakarų Banke-juristu,dar prieš tai dirbo Konopliovo banke. Remigijus Arminas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Pareigos: Teisėjas
Bendras teismo telefonas: 8 (46) 313579
Biografija
Gimimo metai ir vieta:1970 m. Šilalės r.
Išsilavinimas: 1993 m. Vilniaus universitetas. Teisininko kvalifikacija
Teisinio darbo patirtis:
1993-07–1995-05 Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, vyresn. juriskonsultas
1995-05–1995-08 AB „Tauro bankas“, juristas
1995-08–1996-05 AB „Vakarų bankas“, juristas
1996-06–2001-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, teisėjas
2001-06–2006-10 Klaipėdos apygardos administracinis teismas, teisėjas
2006-10–2007-03 Advokato kontora „Šimkus, Šimkienė ir partneriai“, advokatas
2007-05–iki šiol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (iki 2017-12-31 Klaipėdos apygardos administracinis teismas), teisėjas; 2012-05-17–2017-05-17 teismo pirmininkas
Taigi Arminas dirbo teisme Teisėju,ir kartu tas pats Arminas netiesiogiai darė įtaką bankrutavusio Petro Kravto,pas kurį 1995-1996 metais dirbo bylai.Vėliau Kravtas per Linkevičių darė spaudimą pačiam Bronislovui Lubui,nes norėjo savo dalies suskystinto dujų terminalo statybai.Lubys nepakluso Kravtui,ir Lubys labai greitai mirė.
Tada Kravtas iškėlė bylą prieš Lietuvą ir prieš Achemą ir 2006 m. kovo 26 d. Teismui pateikė pareiškimą (Nr. 12717/06) pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsnį. 2. Pareiškėjui atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas Kazimieras Motieka
Kazimieras Motieka
Motieka mano buvusios matematikos mokytojos Teresės Kuzienės pusbrolis buvo Sovietinės Lietuvos saugumo šefas. 1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.
Nuo 1949 m. iki 1950 m. Kazimieras Motieka studijavo Vilniaus universitetoTeisės fakultete, nuo 1950 m. iki 1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. – VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1954-1961 m. Lietuvos TSR prokuratūros prokuroras, ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas. 1960–1961 m. Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1961 m. advokatas. s
1990–1992 m. Advokato K. Motiekos kontoros seniūnas (iki 2004 m.), nuo 2004 m. sausio 2 d. – advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” vyresnysis partneris (kontoros įkūrėjas), praktikuojantis advokatas nuo 1959 m.[2] Specializacija – baudžiamoji teisėMotieka,Kravtas ir Linas Linkevičius visi yra iš Kauno Panemunės mikrorajono beveik kaimynai.
Tuo tarpu korumpuoti Klaipėdos teisėjai išteisino beveik 50 milijonų litų pasisavinusį Lino Linkevičiaus brolį Petrą Kravtą ir Robertą Taraškų, kaltintus jiems patikėto turto iššvaistymu stambiu mastu bei dokumentų klastojimu išduodant kreditus.
Teismas bankininkus išteisino pagal visu straipsnius, pripažinęs, kad nėra nusikaltimo įvykio. Teismas taip pat panaikino 1997 metais P.Kravtui skirtą kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Prieš tai P. Kravtas 18 mėnesių kalėjo. R.Taraškus buvo suimtas porai mėnesių, bet vėliau paleistas už 50 tūkst. litų užstatą. Teismas paliko areštuotą kaltinamųjų turtą. Teismas nustatė, kad nebuvo įrodyta, kad 50-metis P.Kravtas ir 38 metų R.Taraškus dviese susitardavo išduoti abejotinas paskolas, iš anksto žinodami, kad jos bus grąžintos ir nereikalaudami turto įkeitimo sutarčių bei finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų.
Baudžiamosios bylos banko prezidentui ir valdybos pirmininkui P.Kravtui bei viceprezidentui R.Taraškui buvo iškeltos 1997 metais. P.Kravtas kaltinamas iššvaistęs 25 mln. litų, R.Taraškus – 23 mln. litų. Bankroto byla “Vakarų bankui” buvo iškelta 1996 metais. Tiriant “Vakarų banko” bylą, nustatyta, kad 1993-1995 metais bankas išdavė per 45 mln. litų abejotinų ir nuostolingų paskolų. Pasibaigus sutarčių terminams, bankui nebuvo grąžinta paskolų už 64 mln. litų, negauta 6 mln. litų palūkanų, išduota apie 70 probleminių paskolų. Abu kaltinamieji kaltais neprisipažino ir kaltinimus vadino absurdiškais, teigdami, kad tuometinė šalies valdžia ir Lietuvos bankas sužlugdė “Vakarų banką”.
Vėliau Kravtas su advokatu Motieka ir Linu Linkevičium sumastė naują biznio planą.Linas Linkevičius susitarė su amerikiečiais,kad Lietuva išsius 1000 karių į Donbasą kariauti Ukrainos pusėje.Viskas slypi karių draudime ir jo sąlygose,o planuojami siųsti turėjo būti Jėgerių batalionas.
Kariai į Ukrainą neišvyko dėl staiga pasikeitusių priežasčių.Trampą išrinko Prezidentu ir Klintoninės jėgos nusprendė pakeisti kryptį.Vėliau jau su Trampo administracijos palaiminimu buvo nutarta mūsų karius siųsti į Iraną.Yra laukiama bombardavimno datos ir tuo metu Lietuviai,Latviai ir Lenkai ,bendrai 10 000 karių vyks ginti JAV interesų Irane.
Kariai apdrausti kažkokioj ypač slaptoje draudimo įmonėje.Duomenys slepiami ir Paleckis tą informaciją atkniso,bet perduot nespėjo,nes pakeliui į Latviją jį suėmė ir dabar laiko uždarytą vienutėje.Karių socialiniu draudimu rūpinosi Petras Kravtas ir viena advokatų kontora.Ar tai nebus Motiekos kontora ?
Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija,karys gaus 5000 eurų,o jo draudimą administruojanti įmonė 300 tūkstančių eurų.
Petras Kravtas
Kravtas su Linkevičium yra susiję ir su vokiškų šarvuočių BOXER pirkimais,tų šarvuočių apdraudimu.Tie 88 šarvuočiai pirkti už 460 mln eurų,dauguma ,net nevažiuoja ir kariniui konfliktui kilus nė šarvuočiai veiktų,nei lėktuvai,sraigtasparniai kiltų,nes juos reikia remontuot ir karinė technika neveikia,nes yra neprižiūrima ir dūlėja sandėliuose.
Esmė yra tai,kad iš žmonių paėmęs dešimtis milijonų litų Kravtas davė paskolą Bronislovui Lubiui 30 milijonų litų kad nusipirkt Achemą.Lubys įstūmę Kravtui ragą,tada Lubys mirė,o Kravtas Achemos vadovus Lubienę ir kitus padavė teisman.
Pernai Lietuvos Aukščiausias Teismas trečiadienį išnagrinėjo kasacinį buvusio bankrutavusio Vakarų banko vadovo, Klaipėdos verslininko Petro Kravto ir Ilonos Kravtienės skundą dėl koncerno “Achemos grupė” akcijų priteisimo iš iš Lydos Lubienės, Viktorijos Lubytės ir Jūratės Žadeikienės. Teismo sprendimu, bylos nagrinėjimas buvo uždaras, tad žurnalistams nebuvo galimybės susipažinti ne tik su nuasmeninta nutartimi, bet ir jos rezoliucine dalimi. Sistemoje “Liteko” skelbiama tik tiek, kad teisėjų kolegija, kurią sudarė Egidijus Laužikas, Gediminas Sagatys ir Gražina Davidonienė paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Kravtas norėjo perimti daugiau nei 8 proc. neva jam priklausančių koncerno akcijų. Buvęs bankininkas tikino, jog jis žodiniu susitarimu neterminuotai ir neatlygintinai Bronislovui Lubiui panaudos pagrindais buvo perdavęs valdyti 8 proc. – 8 vienetus „Viachemos“ (dabar – „Achemos grupė“) akcijų. Verslininkas teigė, jog 1995 m. vasarį bendrovės valdyba jam leido akcijas perleisti B. Lubiui, o po jo mirties šias akcijas nepagrįstai perėmė jo paveldėtojos.
P. Kravto vadovaujamas Vakarų bankas veikė nuo 1991-ųjų gruodžio iki 1996 m. rugsėjo, kai Klaipėdos apygardos teismas iškėlė jam bankroto bylą. Bankui buvo nustatyta didesnė nei 50 mln. litų skola indėlininkams, o dėl 48 mln. litų iššvaistymo ar pasisavinimo buvo teisiamas P. Kravtas ir banko viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jie buvo išteisinti.
2011 m. P. Kravtas laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl pernelyg ilgai Lietuvoje užtrukusio teismo proceso. P. Kravtas reikalavo pusės milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dar 100 tūkst. litų turtinei žalai atlyginti, tačiau teismas nusprendė, kad jam pakaks 4 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.
B. Lubys mirė 2011-ųjų spalį, eidamas 74-uosius metus. Jis buvo vedęs du kartus. Su pirmąją žmona susilaukė dukros Jūratės, su antrąja L. Lubiene – Viktorijos.
“Achemos grupei” priklauso ir uostamiestyje veikiančios įmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”), Krovinių terminalas, Centrinis Klaipėdos terminalas, “Euroga”, “Klaipėdos laivų remontas”.
Linas Linkevičius iki šiol vadovauja Lietuvos Užsienio Reikalų Ministerijai.
.jpg)
Aiškėja,kad Algirdas Paleckis buvo sulaikytas iš karto,kai pradėjo aiškintis sąsajas tarp Petrą Kravtą dengusių ir jį už milijoninių pinigų pasisavinimą ir išteisinimą nupirktus teisėjus,prokurorus ir jo stogą jo paties brolį pati URM ministrą Linkevičių .Įsakymą išteisinti Kravtą davė pats prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Remigijus Arminas
