Simonas Kroydonas yra su Simonas Zagurskas.
Šaltinis: https://www.facebook.com/Simon.Kroydon/posts/2267134200008126
Linas Linkevičius ir bankrutavusio Vakarų Banko vadovas Petras Kravtas yra broliai pagimdyti tos pačios motinos.Yra dar ir trečias brolis.
Aiškėja,kad Algirdas Paleckis buvo sulaikytas iš karto,kai pradėjo aiškintis sąsajas tarp Petrą Kravtą dengusių ir jį už milijoninių pinigų pasisavinimą ir išteisinimą nupirktus teisėjus,prokurorus ir jo stogą jo paties brolį pati URM ministrą Linkevičių .Įsakymą išteisinti Kravtą davė pats prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
VAKARŲ BANKAS
1991 m. gruodžio 18 d. įsteigtas Klaipėdoje.
1996 m. rugsėjo 16 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau kaip 50 mln. litų.
1997 m. liepos 30 d. sulaikomi banko vadovas Petras Kravtas ir viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jiems pateikti kaltinimai dėl 48 mln. litų iššvaistymo.
2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl senaties abu bankininkus išteisino.
Visi bankų,kurie mokėjo duoklę konservatoriams ir socialdemokratams po bankrotų buvo išteisinti,o pinigai pasidalinti.EBSW turtas nusėdo į Gedimino Žiemelio imperiją,iš jų buvo statomas oro uostas Maksvoje vykdomi kiti projektai.
„LITIMPEKS“ BANKAS
1991 m. birželio 10 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. gruodžio 20 d. paskelbtas moratoriumas bankinėms operacijoms.
1999 m. rugsėjo 13 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams – daugiau kaip 150 mln. litų.
1995 m. gruodžio 21 d. sulaikyti banko valdybos pirmininkas Gintautas Preidys ir tarybos pirmininkas Jonas Mackevičius. Abiem pateikti kaltinimai dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu.
2001 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
LAIB
AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB) – pirmasis Lietuvos komercinis bankas – įsteigtas Kaune 1988 m. gruodžio 14 d.
1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba skelbia moratoriumą bankinėms operacijoms.
Teisėsaugininkų teigimu, bankas pradangino apie 271 mln. litų.
1995 m. gruodžio 20 d. LAIB valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu.
2003 m. byla nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.
1997 m. LAIB – vienintelio iš bankrutavusių bankų – prievoles perėmė valstybė. Iš biudžeto skirta 400 mln. litų atsiskaityti su indėlininkais ir banko sąskaitose pinigus laikiusiais juridiniais asmenimis.
Kai buvau ketvirtokas,kostiumuotas dėdė vaikščiojo po kiemus ir iš sodiečių rinko pinigus ir investicinius čekius.Dar pamenu prašiau jo padėti matematikos uždavinį išspręst,bet po kiemus vaikščiojantis konsultantas su pigiu kostiumu,nežinojo atsakymo.Nidos bankas apgavo ir mano senelius,kurie jiems patikėjo pinigus.
BANKAS „NIDA“
1992 m. vasario 7 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. gegužės 12 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau kaip 25 mln. litų.
1995 m. birželio 10 d. bankininkėms Vidai Januškevičienei ir Romai Narečionienei iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto iššvaistymo.
2003 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas pritaikė amnestiją ir abi moteris išteisino.
„ATEITIES“ BANKAS
1993 m. kovo 15 d. įsteigtas Panevėžyje.
1994 m. rugsėjo 19 d. iškelta bankroto byla.
Skola indėlininkams – daugiau kaip 14 mln. litų.
1995 m. kovą iškelta baudžiamoji byla. Banko valdytoja Rita Kildišienė apkaltinta švaistymu stambiu mastu.
2003 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismas pritaiko amnestiją ir R.Kildišienę nuo bausmės atleidžia.
Kirkilo per žentą Basalyką su Grainiu kontroliuotas Expres bankas
„EKSPRES“ BANKAS
1993 m. sausio 6 d. įsteigtas Vilniuje.
1996 m. rugpjūčio 16 d. iškelta bankroto byla.
Preliminari skolos indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau nei 12 mln. litų.
1994 m. kovo 12 d. Generalinė prokuratūra informuoja Lietuvos banką, kad komercinis „Ekspres“ bankas įsteigtas pažeidžiant įstatymus.
1994 m. liepos 4 d. Lietuvos banko valdytojas Kazys Ratkevičius pranešė nepanaikinęs bankui leidimo dirbti.
1995 m. birželį Policijos departamento kriminalistai nustato, kad steigiant banką suklastoti dokumentai, o šio banko steigėjas Vladimiras Naidunas ir jo darbuotojai išgrobstė milijonines sumas.
2003 m. byla nutraukta dėl senaties.
„AURABANKAS“
1992 m. gruodžio 1 d. įsteigtas Vilniuje.
1995 m. birželio 21 d. iškelta bankroto byla.
Skola indėlininkams iki banko likvidavimo – daugiau nei 40 mln. litų.
1995 m. liepos 26 d. sulaikomas banko vadovas Vidmantas Kudarauskas. Jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu.
1995 m. liepos 27-28 d. sulaikomi akcininkai – Liudas Getautas, Raimundas Kiauleikis, Aidas Kudirka.
2002 m. byla nutraukta dėl senaties.
„SNORO” BANKAS
1992 m. kovo 17 d. įsteigtas Šiauliuose.
2011 m. lapkričio 16 d. nacionalizuotas valstybės.
2011 m. lapkričio 24 d. paskelbiama, kad inicijuojamas bankrotas.
Banko administratoriai praneša banke pasigedę 3,4 mlrd. litų.
2011 m. lapkričio 24 d. Londone sulaikomi didžiausi akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas.
Tiesa Tauro banko ,kuris bankrutavo prezidentas Konopliovas nusišovė.Oi kaip taškėsi Konopliovas pinigais,savo sūnui padovanojo tuomet kosminius pinigus kainavusį didžiulį kopijavimo aparatą.Vėliau sūnus išvyko į Airiją.
Paleckis prisikasė,kad dabartinis Klaipėdos apygardos teisėjas Remigijus Arminas prieš tai dirbo Petro Kravto kontroliuojamame Vakarų Banke-juristu,dar prieš tai dirbo Konopliovo banke.
Remigijus Arminas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Pareigos: Teisėjas
Bendras teismo telefonas: 8 (46) 313579
Biografija
Gimimo metai ir vieta:1970 m. Šilalės r.
Išsilavinimas: 1993 m. Vilniaus universitetas. Teisininko kvalifikacija
Teisinio darbo patirtis:
1993-07–1995-05 Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, vyresn. juriskonsultas
1995-05–1995-08 AB „Tauro bankas“, juristas
1995-08–1996-05 AB „Vakarų bankas“, juristas
1996-06–2001-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, teisėjas
2001-06–2006-10 Klaipėdos apygardos administracinis teismas, teisėjas
2006-10–2007-03 Advokato kontora „Šimkus, Šimkienė ir partneriai“, advokatas
2007-05–iki šiol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (iki 2017-12-31 Klaipėdos apygardos administracinis teismas), teisėjas; 2012-05-17–2017-05-17 teismo pirmininkas
Taigi Arminas dirbo teisme Teisėju,ir kartu tas pats Arminas netiesiogiai darė įtaką bankrutavusio Petro Kravto,pas kurį 1995-1996 metais dirbo bylai.Vėliau Kravtas per Linkevičių darė spaudimą pačiam Bronislovui Lubui,nes norėjo savo dalies suskystinto dujų terminalo statybai.Lubys nepakluso Kravtui,ir Lubys labai greitai mirė.
Tada Kravtas iškėlė bylą prieš Lietuvą ir prieš Achemą ir 2006 m. kovo 26 d. Teismui pateikė pareiškimą (Nr. 12717/06) pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsnį. 2. Pareiškėjui atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas Kazimieras Motieka
Motieka mano buvusios matematikos mokytojos Teresės Kuzienės pusbrolis buvo Sovietinės Lietuvos saugumo šefas. 1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.
Nuo 1949 m. iki 1950 m. Kazimieras Motieka studijavo Vilniaus universitetoTeisės fakultete, nuo 1950 m. iki 1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. – VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1954-1961 m. Lietuvos TSR prokuratūros prokuroras, ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas. 1960–1961 m. Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1961 m. advokatas. s
1990–1992 m. Advokato K. Motiekos kontoros seniūnas (iki 2004 m.), nuo 2004 m. sausio 2 d. – advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” vyresnysis partneris (kontoros įkūrėjas), praktikuojantis advokatas nuo 1959 m.[2] Specializacija – baudžiamoji teisėMotieka,Kravtas ir Linas Linkevičius visi yra iš Kauno Panemunės mikrorajono beveik kaimynai.
Tuo tarpu korumpuoti Klaipėdos teisėjai išteisino beveik 50 milijonų litų pasisavinusį Lino Linkevičiaus brolį Petrą Kravtą ir Robertą Taraškų, kaltintus jiems patikėto turto iššvaistymu stambiu mastu bei dokumentų klastojimu išduodant kreditus.
Teismas bankininkus išteisino pagal visu straipsnius, pripažinęs, kad nėra nusikaltimo įvykio. Teismas taip pat panaikino 1997 metais P.Kravtui skirtą kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Prieš tai P. Kravtas 18 mėnesių kalėjo. R.Taraškus buvo suimtas porai mėnesių, bet vėliau paleistas už 50 tūkst. litų užstatą. Teismas paliko areštuotą kaltinamųjų turtą. Teismas nustatė, kad nebuvo įrodyta, kad 50-metis P.Kravtas ir 38 metų R.Taraškus dviese susitardavo išduoti abejotinas paskolas, iš anksto žinodami, kad jos bus grąžintos ir nereikalaudami turto įkeitimo sutarčių bei finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų.
Baudžiamosios bylos banko prezidentui ir valdybos pirmininkui P.Kravtui bei viceprezidentui R.Taraškui buvo iškeltos 1997 metais. P.Kravtas kaltinamas iššvaistęs 25 mln. litų, R.Taraškus – 23 mln. litų. Bankroto byla “Vakarų bankui” buvo iškelta 1996 metais. Tiriant “Vakarų banko” bylą, nustatyta, kad 1993-1995 metais bankas išdavė per 45 mln. litų abejotinų ir nuostolingų paskolų. Pasibaigus sutarčių terminams, bankui nebuvo grąžinta paskolų už 64 mln. litų, negauta 6 mln. litų palūkanų, išduota apie 70 probleminių paskolų. Abu kaltinamieji kaltais neprisipažino ir kaltinimus vadino absurdiškais, teigdami, kad tuometinė šalies valdžia ir Lietuvos bankas sužlugdė “Vakarų banką”.
Vėliau Kravtas su advokatu Motieka ir Linu Linkevičium sumastė naują biznio planą.Linas Linkevičius susitarė su amerikiečiais,kad Lietuva išsius 1000 karių į Donbasą kariauti Ukrainos pusėje.Viskas slypi karių draudime ir jo sąlygose,o planuojami siųsti turėjo būti Jėgerių batalionas.
Kariai į Ukrainą neišvyko dėl staiga pasikeitusių priežasčių.Trampą išrinko Prezidentu ir Klintoninės jėgos nusprendė pakeisti kryptį.Vėliau jau su Trampo administracijos palaiminimu buvo nutarta mūsų karius siųsti į Iraną.Yra laukiama bombardavimno datos ir tuo metu Lietuviai,Latviai ir Lenkai ,bendrai 10 000 karių vyks ginti JAV interesų Irane.
Kariai apdrausti kažkokioj ypač slaptoje draudimo įmonėje.Duomenys slepiami ir Paleckis tą informaciją atkniso,bet perduot nespėjo,nes pakeliui į Latviją jį suėmė ir dabar laiko uždarytą vienutėje.Karių socialiniu draudimu rūpinosi Petras Kravtas ir viena advokatų kontora.Ar tai nebus Motiekos kontora ?
Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija,karys gaus 5000 eurų,o jo draudimą administruojanti įmonė 300 tūkstančių eurų.
Kravtas su Linkevičium yra susiję ir su vokiškų šarvuočių BOXER pirkimais,tų šarvuočių apdraudimu.Tie 88 šarvuočiai pirkti už 460 mln eurų,dauguma ,net nevažiuoja ir kariniui konfliktui kilus nė šarvuočiai veiktų,nei lėktuvai,sraigtasparniai kiltų,nes juos reikia remontuot ir karinė technika neveikia,nes yra neprižiūrima ir dūlėja sandėliuose.
Esmė yra tai,kad iš žmonių paėmęs dešimtis milijonų litų Kravtas davė paskolą Bronislovui Lubiui 30 milijonų litų kad nusipirkt Achemą.Lubys įstūmę Kravtui ragą,tada Lubys mirė,o Kravtas Achemos vadovus Lubienę ir kitus padavė teisman.
Pernai Lietuvos Aukščiausias Teismas trečiadienį išnagrinėjo kasacinį buvusio bankrutavusio Vakarų banko vadovo, Klaipėdos verslininko Petro Kravto ir Ilonos Kravtienės skundą dėl koncerno “Achemos grupė” akcijų priteisimo iš iš Lydos Lubienės, Viktorijos Lubytės ir Jūratės Žadeikienės. Teismo sprendimu, bylos nagrinėjimas buvo uždaras, tad žurnalistams nebuvo galimybės susipažinti ne tik su nuasmeninta nutartimi, bet ir jos rezoliucine dalimi. Sistemoje “Liteko” skelbiama tik tiek, kad teisėjų kolegija, kurią sudarė Egidijus Laužikas, Gediminas Sagatys ir Gražina Davidonienė paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Kravtas norėjo perimti daugiau nei 8 proc. neva jam priklausančių koncerno akcijų. Buvęs bankininkas tikino, jog jis žodiniu susitarimu neterminuotai ir neatlygintinai Bronislovui Lubiui panaudos pagrindais buvo perdavęs valdyti 8 proc. – 8 vienetus „Viachemos“ (dabar – „Achemos grupė“) akcijų. Verslininkas teigė, jog 1995 m. vasarį bendrovės valdyba jam leido akcijas perleisti B. Lubiui, o po jo mirties šias akcijas nepagrįstai perėmė jo paveldėtojos.
P. Kravto vadovaujamas Vakarų bankas veikė nuo 1991-ųjų gruodžio iki 1996 m. rugsėjo, kai Klaipėdos apygardos teismas iškėlė jam bankroto bylą. Bankui buvo nustatyta didesnė nei 50 mln. litų skola indėlininkams, o dėl 48 mln. litų iššvaistymo ar pasisavinimo buvo teisiamas P. Kravtas ir banko viceprezidentas Ričardas Taraškevičius. Jie buvo išteisinti.
2011 m. P. Kravtas laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl pernelyg ilgai Lietuvoje užtrukusio teismo proceso. P. Kravtas reikalavo pusės milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dar 100 tūkst. litų turtinei žalai atlyginti, tačiau teismas nusprendė, kad jam pakaks 4 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.
B. Lubys mirė 2011-ųjų spalį, eidamas 74-uosius metus. Jis buvo vedęs du kartus. Su pirmąją žmona susilaukė dukros Jūratės, su antrąja L. Lubiene – Viktorijos.
“Achemos grupei” priklauso ir uostamiestyje veikiančios įmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”), Krovinių terminalas, Centrinis Klaipėdos terminalas, “Euroga”, “Klaipėdos laivų remontas”.
Linas Linkevičius iki šiol vadovauja Lietuvos Užsienio Reikalų Ministerijai.
